- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-13
- Bylos Nr.
- e2A-599-425/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01343-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Suinteresuotas asmuo
- D. I., G. I.
- Pareiškėjas
- G. I.
uždarame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens D. I. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjos G. I. pareiškimą suinteresuotiems asmenims G. I., G. I., D. I. dėl G. I. pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, išvadą teikianti institucija byloje (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja pirmosios instancijos teismui pateiktu pareiškimu prašė pripažinti sūnų G. I. neveiksniu turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų, susijusių su smulkiais ir buitiniais sandoriais tvarkymas (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas); asmeninių pajamų ir išlaidų, susijusių su lizingo, daiktų pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo santoriai); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla) ir asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra); sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis jomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas); šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių srityje (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius); teisė dalyvauti rinkimuose (teisė rinkti ir teisė būti išrinktam); asmens tapatybę nustatančių dokumentų tvarkymo srityje.
2. Nurodė, kad jos sūnus yra neįgalus nuo vaikystės – serga (duomenys neskelbtini) ir jam reikalinga nuolatinė priežiūra ir globa, kurią gali vykdyti tik kitas artimas jam asmuo. Nuo (duomenys neskelbtini) neterminuotai nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, iki (duomenys neskelbtini) nustatytas 15 procentų darbingumo lygis. Diagnozuotas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Dėl pasireiškusių ligų sūnus negali pasirūpinti savimi, nusipirkti maisto produktų, pasigaminti maisto. Nesupranta ir nesugeba pats išgerti jam paskirtų vaistų, negali atlikti jokių buities darbų, skalbti, susitvarkyti, pats susitvarkyti dokumentus, susimokėti mokesčius, sudaryti sandorius, atlikti kitus kasdieninius darbus, savarankiškai įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2021 m. liepos 16 d. sprendimu pareiškėjos pareiškimą tenkino ir pripažino G. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini)neveiksniu šiose asmeninių turtinių santykių srityse:
- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas);
- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu;
- kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai);
- nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai);
- paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas);
- dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla);
ir šiose asmeninių neturtinių santykių srityse:
- savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra);
- sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis jomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas);
- šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti vaikus, įvaikinti);
- asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus;
- darbo teisinių santykių srityje (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jos galimybes, poreikius);
- teisės dalyvauti rinkimuose (teisė rinkti ir būti išrinktam);
Teismas taip pat nurodė, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, duomenys ne vėliau kaip kitą darbo dieną pateikiami Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai taip pat nutarė pradėti civilinės bylos dėl globos G. I. nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo nagrinėjimą bei pavedė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui per dešimt dienų pateikti teismui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 506 straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis, būtinus bylai dėl globos G. I. nustatymo, globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo bei išvadą dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo reikalingumo.
4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nustatyta, jog G. I. nuo gimimo stebėtas (duomenys neskelbtini), nuo 4 metų amžiaus nustatyta negalia dėl (duomenys neskelbtini) sutrikimų. 2008 metais diagnozuotas vaikų (duomenys neskelbtini), skirtas gydymas. 2010 metais diagnozuota (duomenys neskelbtini), buvo stebimas neurologo, vaikų psichiatro. Mokosi specializuotoje mokykloje, įsisavina žinias sunkiai. Nustatytas darbingumo lygis 15 procentų dėl vaikystės (duomenys neskelbtini). 2021 m. vaikų psichiatro diagnozuotas (duomenys neskelbtini).
5. Skundžiamame sprendime teismas pabrėžė, jog suinteresuotas asmuo D. I., prieštaraudamas pareiškėjos prašymui, iš dalies pripažino, kad sūnus dėl savo neįgalumo nuo vaikystės (serga (duomenys neskelbtini)) negali pilnai pasirūpinti savimi ir priimti sprendimų, susijusių su pajamų ir išlaidų tvarkymu, sutarčių sudarymu, disponavimu turtu, paveldėjimo teisiniuose santykiuose, darbo teisinių santykių srityje. Teikdamas, kad visose kitose pareiškime nurodytose gyvenimo srityse sūnus orientuojasi ir jam nereikia kito asmens globos, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų šiuos jo teiginius. Šio suinteresuoto asmens paaiškinimai nepaneigia pareiškėjos teiginių, kurie beje patvirtinti kito suinteresuoto asmens G. I. parodymais, apie tai, kad sūnus nesiorientuoja kasdieniniame gyvenime, nesuvokia kada gerti vaistus, negali vienas nueiti pas gydytoją, nesiorientuoja parduotuvėje, skaičius pažįsta, tačiau nežino pinigų vertės, nemoka pasigaminti maisto ir kt.
6. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė jog, teigdamas, kad sūnus orientuojasi aplinkoje ir jam nereikalinga globa, D. I. vadovaujasi trumpalaikio ir itin reto bendravimo vertinimu, rašytiniais įrodymais (sveikinimo atvirute, telefonu gautomis žinutėmis). Tuo tarpu suinteresuoto asmens G. I. paaiškinimai dėl sūnaus elgesio, gebėjimų argumentuoti jos nuolatiniu betarpišku bendravimu su sūnumi, todėl juos laiko objektyviai tikslesniais. Abiejų tėvų paaiškinimai ir pateikti įrodymai teismo vertinami bendrame įrodinėjimo kontekste kartu su kitais įrodymais.
7. Skundžiamame sprendime teismas taip pat pabrėžė, jog atlikus medicininį psichikos sutrikimo vertinimą, yra nustatytas (duomenys neskelbtini), kiti elgesio sutrikimai, yra tokie psichikos sutrikimai, dėl kurių G. I. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti pareiškime nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio prasme. Todėl, įvertinus teismo psichiatrijos ekspertizės išvadą kartu su byloje esančiais įrodymais apie G. I. sveikatos būklę, atsižvelgdamas į pareiškėjos, suinteresuotų asmenų ir atstovų paaiškinimus, Socialinių reikalų skyriaus pateiktą išvadą, teismas konstatavo, kad G. I. nustatytas (duomenys neskelbtini) atsilikimas, kiti elgesio sutrikimai yra tokios formos psichikos sutrikimai, dėl kurių jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Konstatavus G. I. psichinės sveikatos sutrikimą, teismas darė išvadą, kad sutrikimas lemia poreikį riboti jo veiksnumą atitinkamose teisinių santykių srityse tam, kad būtų apsaugotos ne tik jo, bet ir kitų asmenų teisės ir teisėti interesai (CK 2.11 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus teisiniai argumentai
8. Suinteresuotas D. I. apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos pareiškimą atmesti arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus – neįvertino jo paaiškinimų, o taip pat nepagrįstai patikėjo dalimi melagingų pareiškėjos paaiškinimų, t.y. pirmosios instancijos teismas nevertino jo pateiktų įrodymų apie sūnaus sugebėjimą rašyti be klaidų, sūnaus rašytą pasveikinimą, pareiškėjos nusistatymą apelianto atžvilgiu. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė prioritetą pareiškėjos paaiškinimams ir neobjektyviai vertino byloje esančius įrodymus.
8.2. Kartu apeliantas pabrėžia, jog nors sūnus turi sveikatos problemų, tačiau jis teismo ekspertizei paruoštas nebuvo, ekspertizės išvados yra padarytos remiantis pareiškėjos teiginiais, todėl nagrinėjamoje byloje buvo ir yra reikalinga skirti papildomą ekspertizę tam, kad būtų nešališkai nustatyta sūnaus būklė bei kokiose srityse iš tiesų yra reikalinga riboti sūnaus teises.
8.3. Papildomai apeliantas pabrėžia, kad, jo manymu, sūnui yra tikslinga nustatyti rūpybą. Be to, pareiškėja dėl savo asmeninių priežasčių negalės tinkamai pasirūpinti sūnumi.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į suinteresuoto asmens D. I. apeliacinį skundą pareiškėja G. I. prašo apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.
9.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisingo sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes, pagrįstai rėmėsi medicininiais dokumentais bei kitais byloje esančiais įrodymais, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad nėra pagrindo skirti papildomą ekspertizę, juo labiau kad apeliantas sūnaus neaugino ir juo nesirūpino, o bendrauti trumposiomis žinutėmis su sūnumi pradėjo tik tuomet, kai sūnui suėjo 18 metų.
2. Atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą suinteresuoto asmens G. I. atstovas advokatas prašo apeliacinį skundą atmesti, kadangi šis apeliacinis skundas yra nepagrįstas, pirmosios instancijos teismas nepadarė jokių procesinės bei materialinės teisės normų pažeidimų, byloje esantys įrodymai yra pakankami spręsti dėl suinteresuoto asmens būklės bei pareiškėjo pareiškimo pagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
3. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
4. Šios apeliacinės bylos nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo suinteresuotas asmuo pripažintas neveiksniu atitinkamose turtinių ir neturtinių santykių srityse. Pateiktu apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo D. I. tvirtina, kad sūnui G. I. turi būti atliekama pakartotinė ekspertizė, o pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.
5. CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Taigi neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali būti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimą (CK 3.238 straipsnio 1 dalis).
6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad yra du būtini neveiksnumo (riboto) nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (CPK 466 straipsnis, 467 straipsnio 4 dalis) ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) kreiptasi į teismą, vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo (iš dalies) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo (riboto) nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienos bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) atveju (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151-403/2021, 26 punktas).
7. Nagrinėjamoje byloje, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi 2021 m. gegužės 19 – 26 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu, kuriame nurodyta, jog: G. I. konstatuotas įgimtas (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini) atsilikimas, kiti elgesio sutrikimai, šis sutrikimas yra nuolatinio (negrįžtamojo) pobūdžio; kad G. I. dėl savo psichinės būsenos negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų, susijusių su smulkiais ir buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas); asmeninių pajamų ir išlaidų, susijusių su lizingo, daiktų pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla); asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra); sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis jomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas); šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią auklėti ir prižiūrėti vaikus, įvaikinti); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių srityje (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jos galimybes, poreikius); teisės dalyvauti rinkimuose (teisė rinkti ir teisė būti išrinktam), o taip pat byloje esančiais medicininiais dokumentais bei ekspertės S. G. paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu.
8. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau aptartus duomenis, neturi pagrindo spręsti, jog medicininis kriterijus asmens neveiksnumui atitinkamose srityse nustatyti buvo nepakankamas ar netinkamas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ekspertė aiškiai ir konkrečiai nurodė palaikanti pateiktą ekspertizę bei plačiau paaiškino apie suinteresuoto asmens G. I. sveikatos būklę. Jokių duomenų, leidžiančių abejoti ekspertės nurodytomis bei ekspertizės akte išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas nenustatė, tokių duomenų nepateikė ir suinteresuotas asmuo D. I., kuris, be kita ko, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu turėjo galimybę užduoti ekspertei klausimus bei prašyti paaiškinti konkrečias aplinkybes ir šia savo teise pasinaudojo.
9. Vertindamas antrąjį – juridinį, kriterijų, apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ar neobjektyviai vertino byloje esančius įrodymus.
10. Pareiškėja G. I. viso proceso metu nuosekliai tvirtino bei teigė, jog sūnus G. I. negeba savarankiškai atlikti buitinių veiksmų, jam yra reikalinga nuolatinė priežiūra ir kartu su juo esantis asmuo, dėl ko yra prašoma pripažinti jį neveiksniu nurodytose turtinių ir neturtinių santykių srityse. Tokie pareiškėjos G. I. paaiškinimai visiškai sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais –pirmosios instancijos teismo itin išsamiai aptartu Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu, ekspertės S. G. bei suinteresuoto asmens G. I. paaiškinimais. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėja G. I. nurodė, jog būtent ji padeda suinteresuotam asmeniui G. I. rašyti trumpąsias žinutes apeliantui, taip pat pažymėjo, jog bet koks aplinkos ar dienotvarkės pasikeitimas suinteresuotą asmenį G. I. gali išvesti iš pusiausvyros, kad jis nesupranta savo parašo esmės ir teisminio proceso reikšmės. Negana to, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ekspertė S. G. nurodė, kad psichologė, kuri buvo užmezgusi kontaktą su G. I., atliko įvairius testus, kurių metu buvo nustatyta, jog nors G. I. atskiria valiutą, kuria galima atsiskaityti Lietuvoje, tačiau dėl savo įsitikinimo pinigų neliečia ir nesupranta jų vertės bei ką už juos galima įsigyti, o taip pat pažymėjo, jog G. I. nesiorientuoja nė vienoje srityje ir negeba papasakoti perskaityto teksto. Suinteresuoto asmens G. I. sesuo G. I. taip pat nurodė, kad su broliu turi būti žmogus, kuris nuolatos jam primintų ir paaiškintų jo paties dienotvarkę.
11. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes bei tai, kad pirmosios instancijos teisme apeliantui nebuvo apribotos teisės teikti įrodymus, siekiant įrodyti jo tvirtinamas aplinkybes, tačiau suinteresuotas asmuo jokių konkrečių duomenų bei įrodymų, išskyrus iš esmės susirašinėjimą su sūnumi trumposiomis žinutėmis nepateikė, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog nagrinėjamoje byloje visiškai pagrįstai buvo nustatytas ir antrasis kriterijus, leidžiantis asmenį pripažinti neveiksliu nurodytose asmeninių turtinių ir neturtinių santykių srityse. Kita vertus, papildomai pabrėžtina ir tai, kad apeliantas nenurodė jokių konkrečių sričių ir aplinkybių, leidžiančių identifikuoti, kokiose srityse suinteresuotas asmuo neveiksniu yra pripažintas nepagrįstai. Šiuo atveju net pirmosios instancijos teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo D. I., teismui iš esmės klausiant dėl kiekvienos srities atskirai, negalėjo aiškiai suformuluoti pagrindų, dėl kurių viena ar kita pareiškėjos nurodyta sritis į pareiškimą yra įtraukta nepagrįstai.
12. Vertindamas apeliacinio skundo argumentus susijusius su neva netinkamu pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog be pirmiau išdėstytų aplinkybių, svarbu ir tai, jog pagal CPK 178 straipsnio nuostatas bei bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įrodymus pateikia ta šalis, kuri teigia. Šiuo atveju pareiškėja, kreipdamasi į teismą dėl asmens pripažinimo neveiksniu atitinkamose srityse, pateikė paaiškinimus ir duomenis, kuriuos, kaip minėta, patvirtino kiti byloje esantys įrodymai. Apelianto pirmosios instancijos teisme nurodytos aplinkybės bei pateiktas susirašinėjimas su sūnumi niekaip neįrodo, kad kurioje nors iš teismo sprendimu nustatytų sričių suinteresuotas asmuo G. I. geba orientuotis ir savarankiškai dalyvauti tokiuose santykiuose. Kita vertus, CPK 469 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, jog tuo atveju, jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo ar kitų šio Kodekso 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų arba paties neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje.
13. Kitas esminis apeliacinio skundo argumentas yra tas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neskyrė papildomos ekspertizės. Su tokiu argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Pabrėžtina, jog byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių pagrįstai abejoti atliktos ekspertizės išvadomis, o taip pat konstatuoti papildomos ekspertizės skyrimo tikslingumą. Vien tai, kad ekspertizės akte buvo padarytas rašymo apsirikimas nurodant, jog suinteresuotas asmuo sėdėti pradėjo 6 metų, o ne 6 mėnesių amžiaus, ką paaiškino pirmosios instancijos teismui pati pareiškėja, neleidžia vertinti, jog tai yra pagrindas pakartotinės ekspertizės skyrimui. Kartu pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ekspertė S. G. nurodė, jog nors jai nepavyko užmegzti kontakto su G. I., tačiau tokį kontaktą užmezgė psichologė, dėl ko G. I. būkle buvo įvertinta ne tik iš medicininių dokumentų bei pareiškėjos paaiškinimų, tačiau ir iš betarpiško bendravimo su suinteresuotu asmeniu G. I..
14. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apelianto nurodomi duomenys – susirašinėjimas su sūnumi, sūnaus padaryta atvirutė, apeliantui negyvenant kasdien su G. I., niekaip nepaneigia ekspertizės akte nurodytų išvadų, G. I. konstatuotų sveikatos sutrikimų, o taip pat pareiškėjos nurodomų aplinkybių dėl sūnaus negebėjimo orientuotis atitinkamose srityje bei nepatvirtina, kad G. I. gali suprasti savo veiksmus ir juos valdyti atitinkamose skundžiamame sprendime nurodytose turtinių ir neturtinių santykių srityse.
15. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo sprendimo pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-38/2008; Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bei įvertinęs skundžiamame sprendime išdėstytas išvadas, faktinius bylos duomenis bei pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodomas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio ar faktinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.