Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Žvalguva“ prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys A. K., J. K., antstolis A. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas iš dalies.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas Civilinio proceso kodekso 18 straipsnyje, kuriame numatyta, jog įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tais atvejais, kai sprendimas nevykdomas, asmenys, kurių naudai priimtas sprendimas, gali prašyti sprendimą įvykdyti priverstinai. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu sprendimas realizuojamas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius.

Iš kartu su pareiškimu pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstolio kontoroje vykdomas išieškojimas pagal Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro 2017 m. spalio 11 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. NM-7118 dėl 42 148,43 Eur ir 6 procentų metinių palūkanų sumos (nuo 42 014,94, skaičiuojant nuo 2017 m. spalio 1 d. iki visiško skolos apmokėjimo) išieškojimo iš skolininko A. K., išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „Žvalguva“ naudai. Nustatyta, kad skolininkas A. K. sudaręs santuoką su J. K. ir jiems bendrąją jungtine nuosavybės teise priklauso pareiškėjos prašyme nurodytas turtas. 2018 m. birželio 19 d. surašytas siūlymas, kuriuo pasiūlyta išieškotojui per 30 dienų nuo siūlymo įteikimo dienos kreiptis į teismą dėl skolininko A. K. turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Skolininkas sutikimo nepateikė.

CPK 667 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų.

CPK 667 straipsnio 2 dalis numato, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Jeigu per antstolio nustatytą terminą šis prašymas teismui nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Pakartotinai nukreipti išieškojimą į šį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus galima ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos.

Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtina nuostata, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kas yra pripažįstama bendrąja jungtine nuosavybe, 3.88 straipsnio 1 d. 1 punktas numato, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.

Remiantis ankščiau paminėtomis įstatymo nuostatomis, šis turtas laikomas bendrąja skolininko ir jo sutuoktinės nuosavybe, nes turtas įsigytas po santuokos sudarymo. Be to, teismas nenustatė, kad sutuoktiniai santuokoje įgytą turtą būtų pasidalinę arba kitaip nustatę jo teisinį režimą. Iš Teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nenustatyta, kad santuoka yra nutraukta ar nustatyta separacija. Vedybinė sutartis, Vedybų sutarčių registro duomenimis, nėra sudaryta. Taigi, konstatuotina, kad skolininko ir jo sutuoktinės po santuokos sudarymo įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnis).

Skolininkui neturint asmeninio turto ir pajamų, į kuriuos būtų galima nukreipti priverstinį išlaikymo skolos išieškojimą, atsižvelgiant į CK 3.88 straipsnio 1–2 dalių, 3.117 straipsnio 1 dalies nuostatas bei į tai, kad byloje nepaneigta įstatymo nustatyta prezumpcija dėl sutuoktinių bendro turto dalių, pareiškimo dalis (dėl ½ dalies turto) tenkinama ir nustatytina skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Teismas sprendžia, kad turtas, į kurį bus nukreipiamas išieškojimas, pareiškėjo dalintinas vadovaujantis lygių dalių principu, ir nustatytina, kad skolininkui A. K. priklauso ½ dalis 0,2300 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis gyvenamojo namo, bendras plotas 67,02 kv. m., esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (šulinys), esančių (duomenys neskelbtini), esančių bendrąja jungtine sutuoktinių A. K. ir J. K. nuosavybe.

Pagal CPK 667 straipsnio 3 dalį teismas ir notaras, nustatydami skolininkui priklausančią nekilnojamojo daikto dalį, kartu turi nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, jeigu to prašo išieškotojas, skolininkas ar kitas bendraturtis. Atsižvelgiant į tai nustatytina tokia naudojimosi nekilnojamųjų daiktų dalių naudojimosi tvarka: gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 67,02 kv. m., esančio (duomenys neskelbtini) – A. K. priskirtina naudotis šiame gyvenamajame name esančiomis patalpomis, pažymėtomis plane 1-5 – 3,08 kv.m ir 1-3 – 14,60 kv. m.; J. K. priskirtina naudotis šiame gyvenamajame name esančia patalpa, pažymėta plane 1-7 – 23,30 kv. m. ir nustatyti, kad šiame gyvenamajame name esančios patalpos, pažymėtos plane 1-6 – 7,94 kv. m., 1-4 – 14,42 kv. m., 1-2 – 3,68 kv. m. ir plane pažymėta numeriu patalpa (veranda) yra bendro naudojimo, ja gali naudotis A. K. ir J. K.; nustatyti naudojimosi 0,2300 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (šulinio), esančio (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką, nustatant, kad šiuo žemės sklypu bei nurodytais kitais inžineriniais statiniais – kiemo statiniais (šuliniu) gali naudotis A. K. ir J. K..

Minėta, jog kitą skolininkui ir jo sutuoktinei priklausantį turtą, pareiškėjas prašo pripažinti asmenine A. K. nuosavybe, priteisiant iš jo sutuoktinės piniginę kompensaciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teisinis santykis tuo atveju, kai iš bendrosios nuosavybės teisinių santykių pasitraukia visi bendraturčiai, t. y., ne tik sumažėja bendraturčių skaičius, bet ir apskritai pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė, nes daiktas tampa asmeninės nuosavybės teisės objektu, kvalifikuojamas absoliučiu turto atidalijimu (padalijimu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 9 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga). Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės reiškia reikalavimą atidalyti (padalyti) skolininkui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą, nuosavybės teisę į jį nustatant tik skolininkui ir tokiu būdu užbaigiant turto bendrosios nuosavybės teisinį režimą (CK 3.116 straipsnio 1 dalis, 4.90 straipsnio 3 dalis).

Remiantis CK 3.116 straipsnio 1 dalimi, vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium. Pagal CK 4.90 straipsnio 3 dalį bendraturčio kreditorius turi teisę pareikšti ieškinį dėl skolininko atidalijimo ir išieškojimo jo dalies. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnis) straipsnis), tuo tarpu kasacinėje jurisprudencijoje pažymima, kad pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006; taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. Sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga). Taigi vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu bei nurodyta teismų praktika, įvertinus tai, kad pareiškėjo pareikštas reikalavimas atidalyti (padalyti) skolininko bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą turtą nagrinėtinas ginčo teisenos tvarka pareiškus ieškinį, šioje dalyje pareiškimas atmestinas (CPK 593, straipsnis, 603 straipsnio 1 dalis, 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnio 1 dalis, 4.90 straipsnio 3 dalis).

Šioje byloje buvo sprendžiamas skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymas. Išsprendus šį klausimą, teismas dėl kitų argumentų plačiau nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 667 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Žvalguva“ prašymą dėl skolininko A. K. turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis 0,2300 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis gyvenamojo namo, bendras plotas 67,02 kv. m., esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (šulinys), esančių (duomenys neskelbtini), esančių bendrojoje jungtinėje su sutuoktine J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybėje.

Nustatyti tokią naudojimosi gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 67,02 kv. m., esančio (duomenys neskelbtini) naudojimo tvarką – A. K. priskirtina naudotis šiame gyvenamajame name esančiomis patalpomis, pažymėtomis plane 1-5 – 3,08 kv.m ir 1-3 – 14,60 kv. m.; J. K. priskirtina naudotis šiame gyvenamajame name esančia patalpa, pažymėta plane 1-7 – 23,30 kv. m. bei nustatyti, kad šiame gyvenamajame name esančios patalpos, pažymėtos plane 1-6 – 7,94 kv. m., 1-4 – 14,42 kv. m., 1-2 – 3,68 kv. m. ir plane pažymėta numeriu patalpa (veranda) yra bendro naudojimo, ja gali naudotis A. K. ir J. K.; nustatyti naudojimosi 0,2300 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) ir kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (šulinio), esančio (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką, nustatant, kad šiuo žemės sklypu bei nurodytais kitais inžineriniais statiniais – kiemo statiniais (šuliniu) gali naudotis A. K. ir J. K..

Likusioje dalyje pareiškimą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.