Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Mažeikiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis ir darbo biržoje neregistruotas, be nuolatinės gyvenamosios vietos, teistas 9 kartus:

1) 1997-10-10 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 3 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) 4 m. laisvės atėmimu;

2) 1998-07-01 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 3 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) 4 m. laisvės atėmimu su1/4 turto konfiskavimu;

3) 1999-10-26 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 4 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) 6 m. laisvės atėmimu su turto konfiskavimu;

4) 2001-10-02 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 272 str. 3 d. (BK galiojo iki 2003-05-01) 9 m. laisvės atėmimu su viso turto konfiskavimu. 2003-10-17nutartimi veika perkvalifikuota į LR BK 180 str. 2 d. ir paskirtas 5 m. laisvės atėmimas;

5) 2003-04-15 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 2 d. 2 m. laisvės atėmimu su 1/4 turto konfiskavimu (2003-07-28 nutartimi veika perkvalifikuota į LR BK 178 str. 2 d. ir paskirta 2 m. laisvės atėmimas), vadovaujantis BK 42 str. 4 d. bausmė subendrinta su 2001-10-02 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė 7 m. ir 6 mėnesių laisvės atėmimas;

6) 2010-03-17 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir 182 str. 3 d. 1 m. 4 mėnesių laisvės atėmimu;

7) 2011-07-14 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 189 str. 1 d. 6 mėnesių laisvės atėmimu, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d. bausmė subendrinta su 2010-03-17 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 1 m. 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

8) 2014-05-14 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. (2 epizodai) 2 m. 6 mėnesių laisvės atėmimu, vadovaujantis LR BK 64¹ str. bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 1 m. 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

9) 2014-09-16 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. 1 metų laisvės atėmimu, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 9 d. bausmė subendrinta su 2014-09-16 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 2 m. 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs.

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau ir BK) 129 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. G. 2016 m. laikotarpiu nuo liepos 31 d. 24.00 val. iki rugpjūčio 1 d. 4.26 val., tiksliai nenustatytu laiku, namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), Mažeikių m., antro aukšto laiptinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu peiliu, kurį buvo pasiėmęs iš V. N. buto Nr. 6, tyčia dūrė D. B. du kartus į krūtinės sritį ir vieną kartą į kairę koją, tuo padarydamas D. B. krūtinės ląstos kiaurinę durtinę pjautinę žaizdą su pošonkaulinių kraujagyslių, plaučių ir širdiplėvės pažeidimu, kraujo išsiliejimais dešinėje krūtinplėvės ertmėje, krūtinės ląstos dešinės pusės priekinio paviršiaus durtinę-pjautinę žaizdą bei kairės blauzdos durtinę-pjautinę žaizdą su kairio blauzdikaulio sužalojimu, dėl to D. B. nuo krūtinės ląstos durtinės-pjautinės žaizdos su plaučio sužalojimu, kuris komplikavosi nukraujavimu į krūtinės ertmę, įvykio vietoje mirė, taip tyčia nužudė D. B..

Iš specialisto išvados, kurioje aprašytas daiktinis įrodymas – peilis – matyti, jog peilis paliktas įstrigęs kairiame blauzdikaulyje. Peilis medine tamsiai ruda perskilusia rankena, rankenos ilgis 10.5 cm. Geležtės ilgis 11,5 cm, plotis ties rankena 2,3 cm, siaurėjanti link smaigalio, storis 0,1 cm. Geležtė 5,5 cm nuo rankenos palinkusi dešinėn 45 laipsnius. Peilis suteptas krauju (1 tomas, b. l. 41–42).Iš specialisto L. J. paaiškinimo matyti, jog jis pateiktą specialisto išvadą papildo punktu „d“ ir nurodo, kad krūtinės ląstos dešinės pusės priekinio paviršiaus durtinė-pjautinė žaizda padaryta vienu trauminiu poveikiu aštriu duriančių- pjaunančių savybių daiktu netrukus iki mirties. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir ryšio su mirtimi neturėjo. Specialisto išvados tiriamojoje dalyje šis sužalojimas pažymėtas „žaizda Nr. 2“ (1 tomas, b. l. 43–48).Iš 2016-11-23 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, jog liudytojas V. N. atpažino peilį, kuris buvo ištrauktas iš D. B. kojos, nurodydamas, kad tai yra jo peilis, kurio savo namuose jis po įvykio pasigedo (1 tomas, b. l. 123–125).Iš specialisto išvados Nr. 86-IS1-6 matyti, jog tirti pateiktas peilis yra buitinės ūkinės paskirties įrankis, peilis, kuris šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams nepriskiriamas. Peilis pagamintas pramoniniu būdu (1 tomas, b. l. 73–74).2016-10-19 daiktų apžiūros protokolu, užfiksuota, kad apžiūrėti D. B. rūbai, batai bei objektai, paimti įvykio vietos apžiūros metu. Ant džemperio priekinės dalies matomos rudos spalvos dėmės. Marškinėlių priekinėje pusėje, nuo apačios 35 cm atstumu, nuo kairio krašto 23 cm atstumu matoma V formos skylė, kurios viena kraštinė 0,5 cm, kita 0,3 cm, šalia šios skylės, 35 cm atstumu nuo apačios, 27 cm, atstumu nuo kairio krašto, matoma 2,7 cm, skylė su įtrūkimu į šoną, kurios ilgis 0,5 cm. Prie marškinėlių užsegimo, antros sagos, 46,5 cm. nuo apačios, 31,5 cm, nuo kairio marškinėlių krašto, matoma 4,5 cm skylė. Ant marškinėlių, įvairiose vietose, matomos raudonos spalvos dėmės, priekinėje marškinėlių pusėje, raudonų dėmių daugiau. Džinsinių kelnių kairėje klešnėje, 35 cm atstumu nuo apačios, 6 cm atstumu nuo vienos klekšnės pusės, 16 cm. nuo kitos, matoma 2,9 cm dydžio skylė. Ant kelnių matomos raudonos spalvos dėmės. Ant sportinių batelių ir užkloto matomos kraujo dėmės (1 tomas, b. l. 76–86).Iš Bendrojo pagalbos centro išreikalautas pagalbos skambučio garso įrašas, kuriame užfiksuotas 2016-08-01 4.26 val. gautas pagalbos skambutis numeriu 112. Atliekant garso įrašų apžiūrą ir jų stenogramą nustatyta, kad 2016-08-01 dėl Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini) name rasto vyriškio lavono pranešė neprisistačiusi moteris, kuri nurodė, kad namo koridoriuje guli vyriškis, nežino, ar jis yra miręs, nes jo netikrino. Kviečia atvykti pagalbą, nes patys jos suteikti negali, yra senyvo amžiaus ir prie vyriškio bijo artintis (1 tomas, b. l. 90–93).Iš 2017-04-11 ekspertizės akto Nr. EG 466/2017(04) matyti, jog K. G. padaryta kraujosruva kairės akies apatiniame voke ir rastas sužalojimas padarytas apytikriai dviejų savaičių bėgyje iki K. G. medicininės apžiūros 2016-08-05 Šiaulių tardymo izoliatoriuje (2 tomas, b. l. 181–182).Visuma ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų patvirtina K. G. kaltę įvykdžius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 1 dalyje, t. y. nužudymą. Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis savo kaltės nepripažino, keisdamas savo porodymus, t. y. nurodydamas, jog gynėsi nuo D. B., bei, jog jo nenužudė, o tik norėjo ištraukti įsmigusį peilį jam iš kojos, tačiau padaryta kaltinamojo K. G. nusikalstama veika visiškai įrodyta tiek paties kaltinamojo parodymais, jo parodymų patikrinimo vietoje protokolu, tiek įvykio vietos apžiūros protokoluose esančiais duomenimis, specialisto išvadomis, liudytojų V. N., M. L., A. L., V. Č., B. L. (K.), Z. J., A. P. parodymais teisiamojo posėdžio metu, bei D. Ž. parodymais, kurie perskaityti teisiamojo posėdžio metu, šiuos parodymus vertinant bendrame kontekste.Kaip matyti iš pirmiau aptartų duomenų, 2016 m. liepos 31 dieną nuo ryto alkoholį vartojo K. G. su V. N. pastarojo bute, o po pietų gėrė bute, adresu: (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, keturiese: kaltinamasis K. G., nukentėjęs D. B., liudytojai D. Ž., V. Č.. Vėlai vakare iš buto išėjo D. B. ir kaltinamasis K. G., abu vaikščiojo po miestą ir laikotarpiu nuo liepos 31 d. 24 val. iki rugpjūčio 1 d. 4.26 val. grįžo atgal į namą adresu: (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose. Laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 31 d. 24 val. iki rugpjūčio 1 d. 4.26 val. adresu R(duomenys neskelbtini), Mažeikiuose nužudytas D. B.. Nukentėjusiajam padaryti sužalojimai: dvi durtinės pjautinės žaizdos krūtinės srityje ir viena kairėje kojoje. D. B. mirė nuo krūtinės ląstos durtinės pjautinės žaizdos su plaučio sužalojimu, kuris komplikavosi nukraujavimi į krūtinės ertmę. Tai nustatyta specialisto išvadoje, nurodytoje nuosprendžio 18 punkte, kurios teisingumu ir išsamumu pagrindo abejoti nėra. D. B. padaryti sužalojimai peiliu, rastu įsmigusiu į nukentėjusiojo D. B. koją. Ant peilio rasti pirštų pėdsakai, kurie sutampa su kaltinamojo K. G. rankos pirštų pėdsakais, t. y. K. G. dešinės rankos didžiuoju ir bevardžiu pirštais, ant K. G. sportinio švarko, kelnių rasta vyro kraujo, kurio DNR genotipas sutampa su D. B. genotipu, peilį atpažino kaip savo nuosavybę liudytojas V. N., nurodydamas, jog šio peilio pasigedo savo namuose. Darytina išvada, jog neginčijamai nustatytas nužudymo įrankis, ant kurio yra paliktų kaltinamojo pėdsakų, taip pat ir ant kaltinamojo drabužių yra nukentėjusiojo kraujo pėdsakų.Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis K. G. parodė konflikto su nukentėjusiuojo D. B. eigą, tai iš esmės neprieštarauja K. G. parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, bei pirminiuose teisiamuosiuose posėdžiuose, iš kurių matyti, jo buvo tam tikras kontaktas tarp D. B. ir K. G., kurio metu buvo suduoti visi trys smūgiai peiliu, kadangi visi trys sužalojimai, nurodyti specialisto išvadoje yra padaryti iš esmės vienu metu, kaip nurodoma nuosprendžio 18 ir 20 punktuose. Visuma duomenų patvirtina kaltinamojo K. G. pradinę ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu nurodytą versiją, jog jis, išėjęs iš V. Č. ir D. Ž. buto kartu su D. B., po tiksliau nenustatyto laiko grįžo į namą (duomenys neskelbtini), neradęs V. N. savo bute, šio asmens buto duris išlaužė (sugadino), tai matyti apžiūrint įvykio vietą (sulaužytas spynos liežuvėlis), tai patvirtino ir V. N., įėjus į V. N. butą ir būnant šiame bute, paskui kaltinamąjį atėjus į namą adresu: (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, nukentėjusiajam D. B., įvyko jų tarpusavio susistumdymas, kurio metu kaltinamasis sudavė tris smūgius peiliu D. B.. Šis nustatytas nusikaltimo mechanizmas sutampa iš esmės su kitais įrodymais, nurodytais nuosprendžio 29–31 punktuose, kaltinamojo parodymų patikrinimo vietoje metu nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei liudytojo B. L. (K.) parodymais apie tai, jog K. G. rugpjūčio 1 dieną, gerdamas kartu su liudytoju, nurodė aplinkybę, jog jis „padūrė“ žmogų, siejant visus šiuos įrodymus į bendrą visumą. Nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltinamojo K. G. veiksmų, t. y. dėl jo suduotų smūgių: dviejų į krūtinę, vieno į kairę koją peiliu nukentėjusiajam D. B., padaryti kūno sužalojimai, dėl vieno smūgio nukentėjusiajam į krūtinės ląstą padarius krūtinės ląstos kiaurinę durtinę pjautinę žaizdą su pošonkaulinių kraujagyslių, plaučių ir širdaplėvės pažeidimu, šiam sužalojimui komplikavusis nukraujavimu į krūtinės ertmę, kilo realūs padariniai– nukentėjusiojo D. B. mirtis. Veika padaryta netiesiogine tyčia, kadangi kaltinamasis, būdamas suaugęs, normalaus protinio išsivystymo, turintis pakankamai gyvenimiškos patirties, durdamas peiliu kitam įkrūtinės sritį, negalėjo nesuprasti, kad tokie dūriai yra pavojingi žmogaus gyvybei ir nuo tokių veiksmų nukentėjusysis gali ne tik patirti sužalojimus, bet ir mirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120/2011, 2K-28-976/2015). Todėl pripažintina, jog veika padaryta netiesiogine tyčia, t. y. kaltinamasis suprato, kad savo veika kelia pavojų kito žmogaus gyvybei, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogu, to nenorėjo, bet sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, t. y. buvo abejingas galimiems padariniams. Pripažinti K. G. padarius veiką tiesiogine tyčia nepakanka duomenų visumos. Veika baigtinė, sukeltos realios pasekmės, todėl teismas konstatuoja, jog visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visumos pakanka nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti ir K. G. kaltei pagrįsti. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Taigi sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141/2015). Atmestina kaltinamojo K. G. versija, nurodyta pirminiuose teisiamuosiusose posėdžiuose, jog jis tik gynėsi nuo D. B., nes nukentėjusysis jį sumušė, jam buvo padaryta mėlynė po akimi, kuri nustatyta, atvežus kaltinamąjį į tardymo izoliatorių, nes, atlikus ekspertizę (25 punktas), nustatyta, jog rastas sužalojimas – kraujosruva kairės akies apatiniame voke padaryta apytikriai dviejų savaičių bėgyje iki K. G. medicininės apžiūros 2016-08-05 Šiaulių tardymo izoliatoriuje, ir tai visiškai paneigia kaltinamojo versiją, jog D. B. jam sudavė smūgius ir jis buvo praradęs sąmonę, nes jokių sužalojimų, patvirtinančių kaltinamojo teiginius, nerasta. Be to, nė vienas iš liudytojų nenurodė girdėję bent kokį triukšmą ar konfliktą koridoriuje įvykio naktį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, jog pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog „pamatęs paskui jį atėjusį D. B. paskui kaltinamąjį į namą (duomenys neskelbtini), būdamas V. N. bute, pirma pasiėmė peilį nuo krosnies ir tuomet atidarė duris D. B.“, matyti, jog nebuvo jokių būtinosios ginties sąlygų – pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi, nuo kurio K. G. būtų turėjęs teisę gintis.Taip pat atmestina K. G. versija, jog nukentėjusįjį nužudė kitas asmuo, jis tik norėjo ištraukti peilį, kadangi ši kaltinamojo versija atsirado tik paskutiniame teisiamajame posėdyje, kuomet jau buvo žinomi ekspertizės rezultatai dėl kaltinamajam padaryto sužalojimo laiko, be to šią versiją visiškai paneigia ir kiti byloje surinkti bei ištirti duomenys, o būtent nukentėjusiojo D. B. kraujo pėdsakų buvimas ant kaltinamojo kelnių bei sportinio švarko, kas logiškai nurodo tiesioginį artimą kontaktą su nukentėjusioju, nes, traukiant peilį iš nukentėjusiojo kojos, kaip nurodo daręs kaltinamasis K. G., neįmanomas nukentėjusiojo kraujo patekimas ant nurodytų kaltinamo drabužių, juolab kad peilis nebuvo ištrauktas. Akivaizdu, jog ši versija yra kaltinamojo gynybinė, bandant paneigti savo kaltę, gavus naujus įrodymus byloje, t.y. ekspertizės aktą apie kaltinamojo sužalojimą laiką.Atmestinas kaltinamojo aiškinimas, jog jis bandė suteikti nukentėjusiajam pagalbą, kadangi nė vienas iš teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų nenurodė, jog buvo bandoma belstis į jų duris, prašant pagalbos, be to kaltinamojo tolesni veiksmai: išėjimas iš namo (duomenys neskelbtini), tolesnis gėrimas kartu su B. L. (K.), patvirtina priešingus duomenis, jog jis buvo abejingas nukentėjusiojo D. B. sužalojimui. Liudytojos Z. J. nurodymas, jog girdėjo „brazdenimą“ į duris apie 23.30 val., nesutampa su nustatytomis nusikalstamos veikos aplinkybėmis, t. y. laiku, be to, „brazdenimas“ į duris nepatvirtina aplinkybės, jog buvo aktyviai ieškoma pagalba.Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.Bausmės skyrimasK. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.), bei nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p.).Skiriant bausmę K. G. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str.), į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikų stadiją, kaltininko asmenybę. Kaltinamasis K. G. teistas 9 kartus (1 tomas, b. l. 150–185), baustas administracine tvarka (1 tomas, b. l. 163–165), įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą ( 1 tomas, b. l. 188), nedirbantis, darbo biržoje nesiregistravo ( 1 tomas, b. l. 189–190), įrašytas į UAB Mažeikių psichikos sveikatos centro įskaitą. 2009-04-15 DGN F19.0 Psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant kelis narkotikus, žalingas vartojimas. (1 tomas, b. l.191), kitų asmenį charakterizuojančių duomenų byloje nėra, nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padaryta labai pavojinga veika, ši veika padaryta netiesiogine tyčia, t. y. tyčinė veika, baigtinė, suteikiant visiems šiems duomenims vienodą teisinę reikšmę (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-576/2006, 2K-30/2014, 2K-148/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015), bei įvertinus BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijos griežtumą, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajam K. G. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas bausmės dydį teismas atsižvelgia į bausmės tikslus, sieja juos su kaltinamajam būsimu bausmės poveikiu, atsižvelgiant į nustatytas dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, atsakomybės lengvinančių aplinkybių nebuvimą, įstatymų nesilaikymą ir akivaizdų abejingumą bet kokioms žmogiškosioms vertybėms, atsižvelgiant į jo vedamą gyvenimo būdą: nedirba, Darbo biržoje neregistruotas, teismo nuomone, bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus bausmę, didesnę nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, kuri nebus pernelyg griežta ir atitinkanti veikos pavojingumą bei kaltininko asmenybę.Taikyti kaltinamajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų pagrindų nėra, kadangi iš pirmiau aptartų duomenų visumos matyti, kad teismas nenustatė jokių išimtinių aplinkybių ir bausmės, numatytos sankcijoje, skyrimas aiškiai neprieštarautų teisingumo principui. Taip pat nėra pagrindo taikyti ir BK 62 straipsnio, nes teismas gali taikyti šį straipsnį, tik konstatavęs visų įstatyme numatytų būtinų sąlygų visumą ir atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes. Šiuo atveju nenustatyta BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų būtinų sąlygų visumos.Dėl pripažinimo pavojingu recidyvistu.

BK 27 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu nustatomos šio straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose numatytos sąlygos. Kai tokios sąlygos nustatomos, teismas, vadovaudamasis dar ir BK 27 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį už paskutinį nusikaltimą, atsižvelgęs į kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, į dalyvavimo darant nusikaltimus pobūdį ir kitas bylos aplinkybes, asmenį gali pripažinti pavojingu recidyvistu. BK 27 straipsnio 2 dalies 1– punktuose nurodyti nusikaltimų, už kuriuos asmuo jau yra nuteistas, bei naujai jo padarytų nusikaltimų (nusikaltimo) deriniai, sukuriantys pavojingo nusikaltimų recidyvo situaciją. Tik esant tokioms situacijoms nusikalstamos veikos sudaro pavojingą nusikaltimų recidyvą. Nusikalstamų veikų, kurios vertinamos kaip pavojingas nusikaltimų recidyvas, pagrindai kartu yra ir veiką padariusio asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu pagrindai.Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad sprendžiant asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu klausimą, teismas pirmiausia turi tiksliai nustatyti, ar yra BK 27 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, o jas nustačius, kartu suponuoja teismo pareigą išdėstyti motyvus, kuriais vadovaujantis asmuo pripažįstamas arba nepripažįstamas pavojingu recidyvistu. Kartu pažymėtina, kad teismas turi teisę, bet ne pareigą asmenį pripažinti (ar nepripažinti) pavojingu recidyvistu. Todėl net formaliai nustačius, kad asmuo atitinka vieną iš BK 27 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų, sprendžiant dėl asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu, būtina įvertinti ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes, iš kurių visumos būtų galima spręsti apie didesnį nuteistojo asmenybės ir nusikalstamos veikos pavojingumą. Kaltinamasis K. G. teistas 9 kartus: 7 kartus už apysunkius, 1 kartą už nesunkų bei 1 kartą už sunkų nusikaltimus. Šią nusikalstamą veiką K. G. įvykdė būdamas recidyvistu, nepraėjus 1 mėnesiui po jo išleidimo iš įkalinimo įstaigos (2016-07-19), atlikus bausmę. Vertinant visas jo nusikalstamas veikas, už kurias buvo nuteistas K. G., matyti, jog jis, kitą nusikaltimą įvykdydavo netrukus po to, kuomet realiai atlikdavo bausmę, 2015-10-09 buvo paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo įstaigos, tačiau 2015-11-30 jau panaikintas lygtinis paleidimas ir pasiųstas atlikti likusią neatliktą bausmės dalį (1 tomas, b. l. 161), tai suponuoja, jog kaltinamasis visiškai neadaptuojasi gyvenimui laisvėje, nesugeba tinkamai laikytis visuomenės normų, todėl jo įvykdytas labai sunkus nusikaltimas yra būtent kaltinamojo K. G. gyvenimo išdava. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog K. G. padarytos nusikalstamos veikos iš esmės buvo turtinio pobūdžio, atsižvelgiant į paties K. G. asmenybę, kuri nepasižymi labai dideliu pavojingumu, neleidžia teismui vienareikšmiškai teigti, jog yra pagrindas manyti, jog K. G. asmens yra didesnis pavojingumas. Nebuvo sukurta pavojingo recidyvo situacija tiek, kad būtų pagrindas pripažinti K. G. pavojingu recidyvistu, todėl jis nepripažintinas pavojingu recidyvistu (BK 27 str. 2 d. 2 p.).Vadovaujantis BK 50 str. 3 dalimi, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, padarytą labai sunkų nusikaltimą, K. G. paskirta laisvės atėmimo bausmė skirtina atlikti pirmuosius trejus metus kalėjime, o likusius – pataisos namuose. Proceso išlaidos Byloje pateikta pažyma, jog kaltinamojo K. G. advokato, teikusių antrinę teisinę pagalbą, užmokestis 497,94 Eur, kurį prašoma priteisti iš kaltinamojo K. G. (2 tomas, b. l. 108-109). Nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo priskiriama teismo diskrecijai. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Šiuo atveju kaltinamiesiems gynyba buvo paskirta teismo, nustatant įstatyme (BPK 51 str. 1 d. 7 p.) nurodytą būtinąją gynėjo dalyvavimo sąlygą. Atsižvelgiant į tai, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis (paskyrimas advokato kaltinamųjų gynybai) ir jų priteisimas iš kaltinamųjų nesuderinamas su jų teise į gynybą ir minėtoje Konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą, todėl nepriteistinos iš K. G. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos 497,94 Eur.Proceso išlaidos, t. y. liudytojo A. P. teismo atlygintos jo turėtos kelionės 17,72 Eur (2 tomas, b. l. 106–107) išieškotinos iš nuteistojo K. G. valstybės naudai (BPK 103 str. 1 d. 1 p., 104 str. 1 d., 105 str. 1 d.).Daiktai, turintys reikšmės bylai: nuosprendžiui įsiteisėjus: D. B. rūbai: džemperis, marškinėliai, kelnės, apatinės kelnaitės, sportinių batų pora; metalinė dėžutė su joje esančia degtukų dėžute ir su kasos čekiu, cigarečių nuorūkos (4 vnt.) užklotai (2 vnt.) degtukai (9 vnt.), biologiniai pėdsakai (3 vnt.), citrusinio vaisiaus kauliukas (1 vnt.), D. B. nagai ir plaukai (1 vokas), nuoplovos nuo K. G. rankų (4 vnt.), daktoplokštelės (2 vnt. ), peilis (saugomi Telšių apskrities VPK daiktų saugojimo kameroje), nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p); K. G. rūbai: kelnės marškinėliai, kojinės, megztinis, batų pora, kurie saugomi Telšių apskrities VPK daiktų saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini K. G. (2 tomas, b.l. 59-62); kompaktinė plokštelė pridėta prie bylos (1 vokas, prisegtas prie bylos viršelio), paliktina saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299 str., 301–302 str., 303 str. 2 d., 304–305 str., 307 str. 1 d., 6–7 d., 308 str., 310 str., 313 str. 3 d. 4 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmę pirmuosius trejus metus paskirti atlikti kalėjime, o likusius – pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Į bausmės laiką įskaičiuoti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2016-08-01 iki 2017-05-24.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo, kardomąją priemonę suėmimą palikti nepakeistą.

Nepriteisti iš K. G. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 497,94 Eur už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš K. G. 17,72 Eur (septyniolika eurų, 72 ct.) proceso išlaidų valstybės naudai.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai, nuosprendžiui įsiteisėjus: D. B. rūbus: džemperį, marškinėlius, kelnes, apatines kelnaites, sportinių batų porą; metalię dėžutę su joje esančia degtukų dėžute ir su kasos čekiu, cigarečių nuorūkas (4 vnt.) užklotus (2 vnt.) degtukus (9 vnt.), biologinius pėdsakus (3 vnt.), citrusinio vaisiaus kauliuką (1 vnt.), D. B. nagus ir plaukus (1 vokas), nuoplovas nuo K. G. rankų (4 vnt.), daktoplokšteles (2 vnt. ), peilį, saugomus Telšių apskrities VPK daiktų saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; K. G. rūbus: kelnes, marškinėlius, kojines, megztinį, batų porą, saugomus Telšių apskrities VPK daiktų saugojimo kameroje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti K. G.; kompaktinę plokštelę, pridėtą prie bylos, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos Apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.