- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-15
- Bylos Nr.
- 2S-1812-275/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13536-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Būsto paskolų draudimas“, L. Š.
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. nutarties pagal G. Š. pareiškimą iškelti bankroto bylą fiziniam asmeniui, suinteresuoti asmenys byloje – UAB „Būsto paskolų draudimas“ , L. Š..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas G. Š. kreipėsi į teismą prašydamas iškelti jam bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti M. T. bei patvirtinti 1200 Lt lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad 2006-11-16 pareiškėjas su AB SEB bankas sudarė Kredito sutartį Nr. 1550618011995-04 (toliau – kredito sutartis) dėl kredito suteikimo būsto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimui. 2010-04-29 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui priėmus sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-786-600/2010 dėl pareiškėjo ir jo sutuoktinės L. Š. santuokos nutraukimo, įsipareigojimų pagal kredito sutartį vykdymas tapo tiek pareiškėjo, tiek L. Š. solidariąja prievole. Pareiškėjas buvo informuotas apie neįvykdytas savo prievoles bankui bei apie tai, kad reikalavimo teisė į šią pareiškėjo skolą 2013-10-25 reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu yra perleista suinteresuotam asmeniui UAB „Būsto paskolų draudimas“. Nurodė, kad gauna nedideles pajamas (iš asociacijos MAI RAM INTERNATIONAL ASSOCIATION gauna 18,18 Lt darbo užmokestį, o iš VšĮ „SAVITRI“ - 941,22 Lt), ir deda maksimalias pastangas, kad galėtų reguliariai mokėti teismo nustatytą 400 Lt išlaikymą dukrai L. Š.. Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepime prašė teismo atsisakyti iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą, o teismui nusprendus iškelti fizinio asmens bankroto bylą – pareiškėjo bankroto administratoriumi paskirti A. S., patvirtinant 2400 Lt sumą, reikalingą bankroto procedūroms atlikti nuo fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 11 d. nutartimi iškėlė G. Š. bankroto bylą. Paskyrė G. Š. bankroto administratoriumi M. T.. Patvirtino 2450 Lt lėšų sumą, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti G. Š. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos. Patvirtino 1200 Lt lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį G. Š. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos. Konstatavo, kad šiuo metu pareiškėjo turimų skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma – 95309,40 EUR akivaizdžiai viršija 25 MMA. Duomenų, leidžiančių teismui daryti išvadą, kad pareiškėjas galimai dirbtinai mažino pajamas ar bandė jas nuslėpti, byloje teismas nenustatė. Įvertinęs tai, kad pareiškėjui priklauso tik ½ buto, adresu (duomenys neskelbtini), bei ½ garažo, adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjo gautinos pajamos iš šio turto pardavimo sudarytų tik pusę šio buto pardavimo kainos (tikėtina viso turto pardavimo kaina 250 000 Lt) sprendė, kad net ir realizavus turimą nekilnojamąjį turtą, visiškai padengti pareiškėjo skolinių įsipareigojimų nepavyktų. Kadangi pareiškėjas ilgą laiką gauna mažas pajamas, kito neįkeisto kreditoriams nekilnojamojo turto neturi, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas turi galimybę šiuo metu ar bent jau per protingą terminą įvykdyti skolinius įsipareigojimus. Suinteresuotas asmuo nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, kuriais remiantis būtų galimą vienareikšmiškai teigti apie pareiškėjo nesąžiningumą, todėl teismas konstatavo, kad šioje proceso stadijoje byloje nėra akivaizdžių pareiškėjo galimą nesąžiningumą patvirtinančių įrodymų. Kadangi FABĮ suteikia pareiškėjui teisę siūlyti savo bankroto administratorių, nenustačius teismui jokių jo galimą šališkumą ar suinteresuotumą liudijančių aplinkybių, įvertinus siūlomų bankroto administratorių kandidatūrų patirtį, teismas bankroto administratoriumi paskyrė pareiškėjo pasiūlytą M. T..
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartį ir grąžinti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:
1. Pareiškėjas yra MAI RAM INTERNATIONAL ASSOCIATION vadovas, todėl tikėtina, kad sudarė darbo sutartį pats su savimi ir pats nusistatė sau atlyginimą. Teismas netenkino apelianto prašymo išreikalauti darbo sutartis iš pareiškėjo su asmenimis, kuriuose jis dirba. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, detaliai pagrindžiančių jo turimas mėnesines pajamas, be to, pateikti duomenys iš pareiškėjo banko sąskaitos išrašo leidžia abejoti, jog pareiškėjo nurodomos pajamos per mėnesį atitinka tikrovę.
2. Apeliantas nesutinka su teismo pozicija, kad byloje nėra pareiškėjo galimą nesąžiningumą patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjas nuo 2012 m. sausio iki 2013 m. gegužės gavo po 800 Lt už buto nuomą, nors buto nuomoti pagal kredito sutartį nebuvo galima be banko sutikimo. Be to, jau nutraukus kredito sutartį pareiškėjas dideles sumas išleido pramogoms.
3. Teismas negali iškelti bankroto bylos fiziniam asmeniui, kuris negauna/neketina gauti daugiau pajamų ir atsiskaityti su kreditoriais. Teismas nepagrįstai iškėlė pareiškėjui bankroto bylą, nes nebus užtikrintas kreditorių reikalavimų tenkinimas, skolos bus nurašytos.
4. Pareiškėjas būtinųjų poreikių tenkinimui reikalingų lėšų paskaičiavime nurodė, kad per mėnesį jam reikia 350 Lt buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), išlaikymui, nors iš banko sąskaitos išrašo nesimato, jog pareiškėjas moka komunalinius mokesčius už šį butą, o kreditoriais komunalines paslaugas teikiančių įmonių nenurodo.
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsiliepimu prašo atmesti apelianto atskirąjį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Atskirajame skunde apeliantas remiasi prielaidomis apie tariamą pareiškėjo nesąžiningumą ir nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis galima būtų daryti išvadą, kad pareiškėjas nesąžiningas. Kadangi apeliantas teigia, jog pareiškėjas nuslepia informaciją apie pajamas, pareiškėjas pateikia 2012-12-07 darbo sutartį su Mai Ram International Yoga Association. Nepagrįsti apelianto argumentai dėl nebūdingų darbo santykiams ryšių tarp pareiškėjo ir įmonių, kuriose jis dirba, nes pareiškėjas, G. V. ir I. V. yra asociacijos Mai Ram International Yoga Association steigėjai.
2. Nepagrįsti apelianto argumentai dėl pinigų leidimo pramogoms. Prekės iš UAB „Fotohobis“ buvo perkamos asociacijai Mai Ram International Yoga Association, o vėliau patirtos išlaidos kompensuojamos.
3. Apeliantas nenurodo jokių argumentų, kodėl nepavyks atkurti pareiškėjo mokumo. Ar gali būti atkuriamas asmens mokumas yra vertinama tada, kai yra parengiamas fizinio asmens kreditorinių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas. Skolų nurašymas yra viena iš fizinio asmens bankroto proceso priemonių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų prijungimo
Pareiškėjas ir apeliantas kartu su atskiruoju skundu ir atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus. Pagal Civilinio proceso kodekso 314 str. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant apelianto ir pareiškėjo įrodinėjamas aplinkybes, todėl jie prijungtini prie bylos.
Dėl bankroto bylos iškėlimo
Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra pagrindas iškelti apeliantui G. Š. bankroto bylą.
Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 str. 2 d. nustatyta, kad fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimalias mėnesines algas (MMA).
Įstatymu įtvirtinta fizinio asmens nemokumo sąlyga apima dvi puses: 1) fizinis asmuo negali vykdyti savo įsipareigojimų, 2) įsipareigojimų, kurių fizinis asmuo negali įvykdyti, apimtis turi viršyti 25 MMA. Todėl tam, kad galima būtų prieiti išvados, jog asmuo yra nemokus, turi būti nustatyta tiksli skolų ir pareiškėjo turimo turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, apimtis.
Bankroto bylos fiziniam asmeniui iškeliama nustačius, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 str. 8 d. nustatytų pagrindų (FABĮ 6 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjo įsiskolinimai sudaro 95 309,40 eurų (329 084,30 Lt), tuo tarpu pareiškėjas disponuoja nekilnojamuoju turtu – ½ buto, adresu (duomenys neskelbtini), bei ½ garažo, adresu (duomenys neskelbtini) bei gauna kas mėnesį apie 1053,31 Lt darbinių pajamų. Atsižvelgiant į turimų piniginių įsipareigojimų mastą, kuris viršija FABĮ nustatytą 25 MMA dydį, bei trukmę, t.y. jog šių piniginių prievolių mokėjimo terminai yra suėję, taip pat įvertinus pareiškėjo turimo turto bei gaunamų pajamų apimtį, pirmos instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti pareiškėjo nemokumą. Kita vertus, sutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog bankroto bylos iškėlimo tikslas FABĮ prasme yra ne nurašyti ar anuliuoti fizinio asmens skolas, bet atkurti fizinio asmens mokumą, kad jis, vykdydamas patvirtintą planą, galėtų patenkinti kreditorių reikalavimus. Teismui priėmus procesinį sprendimą iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, pastarajam nustatomas terminas pateikti plano atsiskaitymui su kreditoriais projektą (FABĮ 6 str. 3 d. 5 p.). Vieni iš pagrindinių reikalavimų planui – nurodyti lėšas, kurias fizinis asmuo numato gauti periodiškai ar kaip vienkartines pajamas (FABĮ 7 straipsnio 1 d. 2 p.) bei pateikti kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiką, kuriame nurodomos ne rečiau kaip kartą per pusę metų ir per visą bankroto procesą kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos (FABĮ 7 str. 12 p.). Atsižvelgiant į nurodytą įstatyminį reglamentavimą, darytina išvada, jog viena esminių sąlygų fiziniam asmeniui bankrutuoti pagal FABĮ, yra gauti pajamas. Pareiškėjas nurodo, jog jo gaunamos pajamos sudaro apie 1053,31 Lt sumą, kuri yra reikalinga jo būtiniausių poreikių patenkinimui. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas pažymėjo, kad ateityje, atsižvelgiant į paties pareiškėjo asmenines savybes (jaunas, darbingas žmogus) pareiškėjas ketina pagerinęs savo kvalifikaciją gauti didesnes pajamas (b.l. 127). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, klausimas dėl fizinio asmens galimybės atsiskaityti su savo kreditoriais yra neabejotinai svarbus nagrinėjant bankroto bylos iškėlimo klausimą, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas neplanuoja atsiskaityti su savo kreditoriais. Nagrinėjant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškėjui pirmos instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas turi nekilnojamojo turto – ½ buto ir garažo, taip pat gauna darbines pajamas, taip pat išreiškė siekį susirasti geriau apmokamą darbą.
Pažymėtina, jog įstatymas numato, kad klausimai dėl atsiskaitymo su kreditoriais bei plano patvirtinimo sprendžiami jau iškėlus bankroto bylą. Pirmos instancijos teismas, iškėlęs bankroto bylą pareiškėjui, nustatė trijų mėnesių terminą plano projekto parengimui, todėl neatmestina galimybė, jog per nustatytą terminą pareiškėjui pavyks gauti papildomų lėšų, kurios būtų panaudojamos atsiskaitymui su kreditoriais. Svarbu pažymėti ir tai, kad kreditoriai dalyvauja plano patvirtinimo procese ir jiems ar teismui nepritarus parengtam planui, ar pareiškėjui per nustatytą terminą neparengus tokio plano, taip pat neįgyvendinant plane numatytų priemonių, gali būti inicijuotas bankroto bylos nutraukimas (FABĮ 10 str. 1 d. 1, 2 p., 2 d.).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo argumentu, kad šioje proceso stadijoje byloje nėra akivaizdžių pareiškėjo galimą nesąžiningumą patvirtinančių įrodymų. FABĮ 1 str. 1 d. numatyta, jog įstatymo paskirtis - sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, tačiau įstatymo 5 str. 8 d. įvirtintos sąlygos, kurioms esant teismas turėtų atsisakyti kelti bankroto bylą. Toks reglamentavimas leidžia daryti išvadą, jog fizinio asmens sąžiningumas turi būti vertinamas FABĮ 5 str. 8 d. numatytų sąlygų ribose ir teismui neprivalu atlikti išsamaus tyrimo dėl fizinio asmens sąžiningumo, kadangi – vėlesnį tyrimą dėl asmens turtinės padėties ir nemokumo priežasčių atlieka fizinio asmens bankroto administratorius. Taip pat pažymėtina, kad civilinėje teisėje yra įvirtinta sąžiningumo prezumpcija. Tačiau CK 6.67 str. yra nustatyta šio principo išimtis ir šiame straipsnyje išvardintais atvejais sandorio šalių nesąžiningumas yra preziumuojamas, t.y. pripažįstama, jog esant šiame straipsnyje išvardintoms aplinkybėms, sandorio šalys žinojo ir turėjo žinoti, jog sandoris pažeidžia kreditorių interesus. Minėtame straipsnyje išvardintų aplinkybių sąrašas yra baigtinis ir plečiamai neaiškintinas. Visais kitais atvejais, kurie nėra numatyti CK 6.67 str., galioja sąžiningumo prezumpcija, todėl kreditorius turi įrodyti, jog skolininkas ar kita sandorio šalis buvo nesąžiningi. Pažymėtina ir tai, kad byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjų sudarytų sandorių, kurie atitiktų bent vieną CK 6.67 str. įtvirtintą nesąžiningumo prezumpciją, nes nei apeliantas, nei kreditorius nepateikė įrodymų apie tokių sandorių sudarymą. Apeliantas nurodo, kad pateikti duomenys iš pareiškėjo banko sąskaitos išrašo leidžia abejoti, jog pareiškėjo nurodomos pajamos per mėnesį atitinka tikrovę. Tačiau apeliantas nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, kuriais remiantis būtų galima vienareikšmiškai teigti apie pareiškėjo nesąžiningumą. Teismas pažymi, kad fizinio asmens bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, kas lemia rungimosi principo buvimą tokio pobūdžio bylose bei kiekvienos iš šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 12 str.). Pareiškėjas, atsikirsdamas į šiuos apelianto argumentus, pateikė Mai Ram International Yoga Association steigimo sutartį, kurioje nurodyta, kad steigėjai yra G. V., G. Š. ir I. V. ir juos sieja darbo santykiai bei nurodė, kad sumų banko sąskaitoje judėjimas buvo susijęs su Mai Ram International Yoga Association veikla. Todėl atmestini apelianto argumentai, kad šiuos asmenys sieja nežinomi ryšiai. Iš pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad pareiškėjo išlaidos Mai Ram International Yoga Association buvo kompensuojamos, todėl įtakos nemokumui neturėjo. Taip pat pareiškėjas pridėjo sąskaitas faktūras, kurios pagrindžia, jog UAB „Fotohobis“ pirktos prekės buvo skirtos Mai Ram International Yoga Association.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios nėra pagrindo naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Todėl atskirasis skundas atmetamas paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nutartį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.