- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2022-09-15
- Bylos Nr.
- A6.-686-818/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01068-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Miroslavas Gvozdovičius (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. V.
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), BUAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), buvęs vadovas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
M. V., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) vadovu, ir nuo 2018 m. lapkričio 30 d. iki 2022 m. liepos 26 d. žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį (jos nemokumą) bei didėjančius įsipareigojimus VMI ir kitiems kreditoriams, privalėjo nedelsdamas spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą ir inicijuoti nemokumo (bankroto) bylą (JANI 6 straipsnis), M. V. veiksmų Bendrovės finansiniams sunkumams įveikti nesiėmė, pareiškimo teismui nepateikė, taip pažeisdamas kreditorių VMI teises ir taip galimai padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. V. Vilniaus miesto apylinkės teismo šią bylą nagrinėjančiam teisėjui 2022 m. rugsėjo 15 d. atsiuntė elektroninį laišką, kuriame pranešė, kad apie teismo posėdžio datą bei laiką asmuo yra informuotas, posėdyje dalyvauti nepageidavo, dėl padaryto administracinio nusižengimo savo kaltė neneigia, tačiau M. V. akcentavo, jog jis ėmėsi visų priemonių dėl galimybės išsaugoti bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, bet prasidėjus pandemijai bei susiklosčius rinkoje nepalankiai ekonominei situacijai jis buvo nepajėgus sumokėti valstybei privalomus mokesčius. Grindžiant savo teiginius jis pateikė teismui eilė mokėjimo pavedimų, iš kurių matyti, kad vykdant veika buvo mokamos piniginės lėšos už transporto priemonių remontą, kiti atsiskaitymai. Svarstant teismui jo atsakomybės klausimą M. V. prašo atsižvelgti į jo sunkią materialinę padėtį, kad jis šeimoje augina 3 nepilnamečius vaikus, prašo skirti jam kuo švelnesnę nuobaudą.
Valstybinės mokesčių inspekcijos Pareiškime nurodyta, kad, nesant finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, juridiniams asmenims privaloma laikytis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų eiliškumo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvaus patikrinimo metu tikrintas piniginių lėšų judėjimas bankų sąskaitose, buhalterinės apskaitos dokumentai ir registrai. Vadovaujantis Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022-08-29 duomenimis, įstaiga turi 53 213,74 EUR dydžio mokestinę nepriemoką, iš kurios:
Žemesnės instancijos teismas
Mokesčio aprašas Mokestis ir rinkliava Delspinigiai Mokesčio avansas Viso suma: Gyventojų pajamų mokestis 2371,190 51,231 2 422,421 Pridėtinės vertės mokestis 48 606,006 2 185,323 50791,329 Iš viso: 50 977,196 2 236,554 53 213,740
Siekiant išieškoti mokestinę nepriemoką, VMI prie FM nuo 2022 m. vasario 21 d. vykdė priverstinį išieškojimą iš Bendrovės sąskaitų ir turto:
Data, Nr. Atliktas išieškojimo veiksmas Suma (Eur) 2022-02-21 Nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) 15.965,00 2022-03-02 Nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) 289,81 2022-03-09 Nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) 3.082,19 2022-03-21 Nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) 15.965,00 2022-04-05 Sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto 35.610,56 2022-04-14 Sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto 15.965,00
Mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko, laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 21 d. įplaukų į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nebuvo (4 priedas). Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas. Pažymi, kad nagrinėjant piniginių lėšų judėjimą Įstaigos sąskaitose buvo nustatyta, kad Įstaigoje buvo vykdomi mokėjimai už prekes, paslaugas, išimami grynieji pinigai, tačiau susidariusi mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui buvo dengiama tik dalinai. Tyrimo medžiagoje aukščiau nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Įstaiga pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, t. y. ,turėdama įsiskolinimą valstybės (savivaldybės) biudžetui, mokėjo už prekes, paslaugas, skolino lėšas per Įstaigos sąskaitą, iš Įstaigos sąskaitos išiminėjo grynuosius pinigus. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buvęs vadovas M. V., žinodamas apie Įstaigos finansine padėti bei įsipareigojimus VMI prie FM bei pažeisdamas CK 6.9301 str. „Atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas“ nuostatas, padarė ANK 120 str. numatytą administracinį nusižengimą („kreditorių reikalavimu tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas“). Vadovaujantis pirmiau išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, daro išvada, kad minėtų Įstaigos veiksmų atlikimas pažeidė VMI prie FM kaip kreditoriaus teises, nes mokesčių administratoriaus nagrinėjamu laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 30 d. iki 2022 m. liepos 26 d. Įstaiga turėjo piniginių lėšų, todėl turėjo galimybę geranoriškai sumokėti visą įsiskolinimą biudžetui, tačiau, Įstaiga, nors ir turėjo nuolatinę mokestinę nepriemoką, vykdė atsiskaitymus su kitais, žemesnės eilės nei VMI prie FM, kreditoriais.
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Dėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo
Kaip minėta, ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, be kita ko, už kreditorių teisių pažeidimą (tokių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą). Aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji, jos objektyvieji požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kurį iš straipsnio dispozicijoje išvardytų pažeidimų padarymą.
CK 6.930¹ straipsnio (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas) 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:
Žemesnės instancijos teismas
1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;
2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;
3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;
4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;
5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Šio straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtinta, kad atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai.
Pažymėtina, kad CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis atsiskaitinėjant su kreditoriais, jeigu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenustato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriai – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais neturint galimybių patenkinti visų kreditorių reikalavimų.
Lingvistiškai aiškinant CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintą reguliavimą, konstatuotina, kad pareiga laikytis CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo kyla tuomet, kai asmuo, turintis pareigą atsiskaityti su kreditoriais, neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Atsižvelgiant į tokį reguliavimą, vien aplinkybė, kad juridinis asmuo turi tam tikrą kiekį lėšų, nėra pakankama laikyti, jog bendrovės vykdomiems atsiskaitymams nėra taikomos CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtintos nuostatos. Pagrindinė sąlyga, kuriai esant turi būti vadovaujamasi CK 6.930¹ straipsnyje reglamentuojama atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eilės tvarka, yra tokio piniginių lėšų kiekio neturėjimas, kuris būtų pakankamas visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Taigi, juridiniam asmeniui turint piniginių lėšų, tačiau neturint jų užtektinai, kad būtų padengti visiems kreditoriams turimi piniginiai įsipareigojimai, reikia vadovautis CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta atsiskaitymų eiliškumo tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Kaip minėta, administracinė atsakomybė pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-628/2019, nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-266/2006, 3K-3-130/2011).
Nagrinėjamu atveju M. V., kaip BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusiam vadovui, pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos nesilaikymo pažeidžiant kreditorės VMI teises nuo 2018 m. lapkričio 30 d. iki 2022 m. liepos 26 d.
Tokiu būdu, Įstaiga, vykdydama minėtus mokėjimus, pažeidė CK 6.9301 straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarką, nes mokėjimai buvo atlikti Įstaigai turint mokestinę nepriemoką.
Vadovaujantis pirmiau išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, darytina pagrįsta išvada, kad minėtų Įstaigos veiksmų atlikimas pažeidė VMI prie FM kaip kreditoriaus teises, nes mokesčių administratoriaus nagrinėjamu laikotarpiu 2018 m. lapkričio 30 d. iki 2022 m. liepos 26 d. Įstaiga turėjo piniginių lėšų, todėl turėjo galimybę geranoriškai sumokėti visą įsiskolinimą biudžetui, tačiau, Įstaiga, nors ir turėjo nuolatinę mokestinę nepriemoką, vykdė atsiskaitymus su kitais, žemesnės eilės nei VMI prie FM, kreditoriais.
Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas.
Bendrovės vadovas savo veiksmais pažeidė MAĮ 40 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą mokesčių mokėtojo pareigą - laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, taip pat MAĮ 81 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pareigą sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu.
Kaip minėta, CK 6.9301 straipsnis numato skolininko — fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumo tvarką. Pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus.
Apibendrinant galima daryti išvadą, kad bendrovės buvęs vadovas M. V., žinodamas apie Įstaigos finansinę padėtį, t. y. tai, kad Įstaiga neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Pirmiau šiame pareiškime nurodyti mokėjimai patvirtina faktą, kad Įstaigos vadovas šiais savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus, nes atsiskaitymai buvo vykdomi su žemesnės eilės kreditoriais Įstaigai turint mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui.
Nagrinėjamu atveju M. V. kaip įmonės vadovas, veiksmai (neveikimas), iš esmės nesprendžiant problemos dėl didėjančio įsiskolinimo Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui ir toliau sąmoningai atsiskaitinėjant su kitais kreditoriais (nesilaikant eiliškumo), rodo, jog ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą jis padarė veikdama tyčine kaltės forma.
Kadangi iš byloje esančio pateikto bendrovės sąskaitos išrašo matyti, jog pirmasis atsiskaitymas nesilaikant atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos buvo padarytas 2018 m. lapkričio 30 d. iki 2022 m. liepos 26 d., be to, atsižvelgiant į tai, kad M. V. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo paskirtas nuo 2018 m. lapkričio 30 d., laikytina, jog jis nesilaikė atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 30 d. iki 2022 m. liepos 26 d. (t. y. tuo laikotarpiu, kai įmonė turėjo mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, buvo vykdomi atsiskaitymai iš įmonės sąskaitos nesilaikant atsiskaitymų eiliškumo tvarkos ir įmonei vadovavo būtent M. V.).
Konstatuotina, jog pirmiau aptartų, teismo posėdyje ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog M. V., būdamas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 30 d. iki 2022 m. liepos 26 d, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, taip pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus. Tokie M. V. veiksmai kvalifikuotini kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Dėl M. V. skirtinos nuobaudos
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
Teismas, skirdamas M. V. nuobaudą už padarytą nusižengimą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (veika padaryta tyčia, tačiau siekiant išsaugoti įmonės veiklą, padarytas nusižengimas, susijęs su kreditorių teisių pažeidimu), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – M. V. yra vidutinio amžiaus, dirbantis, šeimoje augina 3 nepilnamečius vaikus, jo pajamos darbovietėje nėra pastovios. M. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis iš esmės pripažino savo kaltę dėl nusižengimo ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant nuobaudą, taip pat atsižvelgiama ir į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes – nusižengimas padarytas COVID-19 pandemijos laikotarpiu, kuomet įmonių veikla buvo ribojama, klientų srautai sumažėjo, įmonės susidūrė su finansiniais sunkumais. Teismas pažymi, kad šios aplinkybės nešalina M. V. atsakomybės, tačiau sudaro pagrindą kartu su kitomis nurodytomis aplinkybėmis skirti M. V. mažesnę baudą, nei savo pareiškime prašė Institucija. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ANK 22 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti M. V. paskyrus piniginę nuobaudą, viršijančią minimalią ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą piniginę nuobaudą, tačiau nesiekiančią šios nuobaudos vidurkio. Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio bauda padės įgyvendinti nuobaudos tikslus.
Teismas pažymi, kad jis nenustatė pagrindų taikyti M. V. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Susiformavusioje teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-387/2021). Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-125-843/2020). Kaip jau buvo minėta, nagrinėjamu atveju teismas nenustatė teisinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Tokia išvada daroma įvertinus administracinio nusižengimo bylos medžiagą. Iš jos matyti, kad M. V. būdamas įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, žinodamas, kad įmonė turi susidariusią mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, gana ilgą laiką nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, kas lėmė tai, kad nepriemoka Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui nuosekliai didėjo. Iš bylos medžiagos bei M. V. atstovo paaiškinimų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansiniai sunkumai nebuvo trumpalaikiai, vienkartiniai, o, priešingai, įmonės finansinė padėtis prasta buvo pakankamai ilgą laiką. Teismui nekyla abejonės, kad M. V. visą šią situaciją suprato, tačiau iš esmės nesiėmė jokių realių priemonių, jog įmonė su kreditoriais atsiskaitytų laikydamasi teisės aktuose įtvirtintos eiliškumo tvarkos. Pažymėtina, jog įmonės vadovas privalo dirbti atidžiai, apdairiai, rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Nagrinėjamu atveju M. V. elgesio modelis neatitinka anksčiau nurodytų standartų, M. V. ilgalaikiu priešingu teisei elgesiu nesilaikė jam, kaip įmonės vadovui, keliamų veiklos standartų. Nors iš M. V. atstovo teisme duotų paaiškinimų, galima spręsti, kad M. V. iš esmės pripažįsta padarytą nusižengimą ir dėl jo gailisi (tokia pozicija atitinka ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę), taip pat nurodė aplinkybes, kurios bendrai vertintinos teigiamai (dirbdamas rūpinosi darbuotojų ir verslo išlaikymu, atsiskaitymu su prekių tiekėjais, mokėjimo eiliškumo nesilaikė nepiktybiškai), vien to visgi nepakanka taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pabrėžtina, kad M. V. yra skirtina ANK 120 straipsnio 1 dalies minimumui artima bauda, kuri, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, yra laikytina teisinga ir proporcinga, ją sumažinti ar, juo labiau, apskritai neskirti baudos teismas neturi teisinio pagrindo. Byloje nėra duomenų apie itin sunkią M. V. turtinę padėtį, dėl kurios jam skirtina bauda būtų akivaizdžiai neproporcinga, o, teismo vertinimu, visiškai neskiriant jokių poveikio priemonių arba jas skiriant itin mažo, tik simbolinio dydžio, teisingumo principas nebūtų įgyvendinamas, kadangi toks sprendimas būtų neproporcingai švelnus.
Teismas taip pat pažymi, kad neigiami padariniai, susiję su padarytu pažeidimu, ir taikytina nuobauda yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, atgrasyti nuo kitų pažeidimų darymo, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę.
Atsižvelgiant į M. V. tyrimo medžiagoje esančią jo charakterizuojančią medžiagą, teismo vertinimu yra tikslinga paskirtą baudą mokėti išdėstyti ilgesniam, t. y. 12 mėnesių laikotarpiui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
M. V. pripažinti kaltu, padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 12 (dvylika) mėnesių nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį, įmokos kodą - 1001.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.