- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-19
- Bylos Nr.
- e2-4277-617/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00334-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys atmestas.
- Teisėjas
- Anatolij Januševskij (pirm.)
- Ieškovas
- E. V.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Atsakovas
- G. M.
- Advokatai
- Monika Linkauskaitė
- Kategorijos
išvadą byloje teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – atstovei Oksanai Pavliukevičienei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovo E. V. ieškinį atsakovei G. M. dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui sumažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas E. V. ieškiniu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų sprendimu priteistą 321 € dydžio išlaikymą vaikui K. M. ( asmens kodas (duomenys neskelbtini) ), mokamą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021-11-08 iki vaiko pilnametystės, sumažinti iki 80 € mokamą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo išsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybes nustatyta tvarka.
Ieškovas E. V. teismo posėdyje ieškinį palaikė ir prašė tenkinti. Paaiškino, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022-06-27 sprendimu nustatyta, kad jis yra K. M., gim. 2021-03-15, tėvas ir iš jo priteistas 321 € dydžio išlaikymas vaikui. Apeliacinės instancijos teismas minėtą sprendimą paliko nepakeistą. Tačiau teismas, priteisdamas išlaikymą vaikui K. M., neatsižvelgė į sunkią jo materialinę padėtį, t. y. bylą nagrinėjant teisme jis buvo sukūręs kitą šeimą, kurioje gimė vaikas, šiuo metu yra šio vaiko priežiūros atostogose. Kai dirbo, gaudavo minimalią, t. y. 480 € algą, ir iš tokio darbo užmokesčio sumokėjus 321 € išlaikymą, neliktų lėšų pragyvenimui ir nukentėtų vaiko, kuris auga jo šeimoje, interesai. Šiuo metu gauna apie 110 € pajamas, yra tėvystės atostogose iki 2023-11-08. Eina treti atostogų vaikui prižiūrėti metai, todėl jokios išmokos negauna. Dirbo statybininku „(duomenys neskelbtini)“, gaudavo minimalų darbo užmokestį, t. y. apie 500 €. Pirmus tėvystės atostogų metus gaudavo 80 proc. savo darbo užmokesčio, vėliau tas procentas mažėjo, todėl kreipėsi į socialinės paramos skyrių dėl pašalpos mokėjimo. Vėliau gaudavo 259 €, tada mokėjo 184 €, šiuo metu valstybė nieko nemoka. Pragyventi padeda jo ir sutuoktinės tėvai. Pasibaigus tėvystės atostogoms grįš į darbą, gal bandys ieškoti papildomo darbo, lankys kokius kursus. Jis yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, profesija – nekilnojamojo turto vadyba, tačiau pagal profesiją nedirba. Bandė dirbti pagal išsilavinimą, tačiau pajamos buvo nepastovios, todėl dirba statybos įmonėje. Šiuo metu antro ar kito darbo dirbti negali, nes reikia skirti dėmesio sutuoktinei ir vaikui. Vaikas aktyvus, reikalauja daug priežiūros ir dėmesio, negali sau leisti samdyti auklę, žmona viena su vaiku nesusitvarko, reikia ir valgyti pagaminti, ir pasivaikščioti su vaiku ir lavinti vaiką. Žmona nedirba ir nedirbo. Tam, kad galėtų išlaikyti žmoną, vaiką, namą, kuriame gyvena, skirti lėšų pragyvenimui, skolinosi dideles pinigų sumas, skola yra apie 12000 €, skolos nėra gražinęs, kas ženklai pablogina jo šeimos finansinę padėtį. Ankstesnę bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismui buvo žinoma apie jo naują šeimą, šeimoje gimusį vaiką, ir apie skolą. 2022 m. spalio mėn. šeimos pajamos buvo apie 200 € su pašalpą. Prašo teismo atsižvelgti, kad K. M. mokant po 321 € kas mėnesį, jo šeimoje augantis vaikas gaus mažesnį išlaikymą. Šiuo metu jis K. M. moka pagal išgales po 30 € kas mėnesį, kuriuos kartais tenka net skolintis. Supranta, kad 30 € nėra pakankamas dydis, ieškiniu pasiūlė mokėti 80 €, tai yra optimaliausia suma, kurią gali mokėti vaikui K. M.. Savo šeimoje vaikui skiria 150 €. Jis gyvena nuosavame name (duomenys neskelbtini), namas priklauso jam su sutuoktine bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Nuosavybės teise neturi automobilių, ankščiau važinėjo Opel Omega. Galimybės pakeisti išlaikymo formą, priteisiant išlaikymą turtu nėra galimybės, nes nėra galimybės atskirti turto, padaryti atskirą įėjimą ir pan. Priteistas išlaikymas yra neproporcingas, nes turi du išlaikytinius, todėl prašo sumažinti priteistą išlaikymo dydį. Prašo nepriteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidų, atsakovė galėjo kreiptis dėl valstybės garantuojamos pagalbos suteikimo, nes tai tik dar labiau padidins jo jau dabar turimą įsiskolinimą ir būtų nenaudingas K. M..
Atsiliepimas
Atsakovės G. M. atstovė advokato padėjėja M.Linkauskaitė palaikė atsakovės G. M. atsiliepimą į ieškinį jame nurodytais motyvais ir pagrindais. Prašė ieškinį atmesti arba civilinę bylą nutraukti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau – ir CPK ) 293 straipsnio 3 punkto pagrindu. Paaiškino, kad ieškovas žinojo apie atsakovės G. M. nėštumą, kartu važiavo pas gydytojus. 2021-03-15 gimė K. M., todėl ieškovas savo finansus planuoti galėjo. Ankščiau išnagrinėtoje civilinėje byloje nustatyta, tiek šioje byloje su atsiliepimu į ieškinį pateikti įrodymai, kad ieškovo finansinė padėtis gera. Ieškovas bendroje dalinėje nuosavybėje su sutuoktine turi nekilnojamojo turto – žemės sklypą su namu, kurio vidutinė rinkos vertė yra apie 200000 €, tačiau realiai, įvertinus dabartinę rinkos padėtį, jo turimo turto vertė yra didesnė. Ieškovas vairuoja Porsche automobilį, ankstesnėje civilinėje byloje ieškovo sutuoktinė patvirtino, kad savo vaikui samdo auklę, kuriai moka 600 € per mėnesį. Ieškovo sutuoktinė dirbo Instagram platformoje, t. y. sukurtoje paskyroje pardavinėjo naujus drabužius, už kurių prašo ne mažas sumas. Ankstesnėje byloje ieškovas patvirtino, kad jo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas ir, manytina, dėl to ieškovas suinteresuotas slėpti savo tikrąją finansinę padėtį. Ieškovo finansinė padėtis buvo išsamiai išnagrinėta ankstesnėje byloje, tiek ieškovo nurodytos aplinkybės dėl skolos raštelių ir jo gaunamų pajamų. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas neprivalo būti vaiko priežiūros atostogose. Ieškovo pasiūlymas dėl 15000 € išmokos sumokėjimo atmestinas dėl to, kad ieškovas nemoka išlaikymo vaikui, išlaikymo įsiskolinimas yra 12000 €, nebent galima būtų svarstyti apie išlaikymo formos pakeitimą, t. y. nustatytą mokėjimą periodinėmis išmokomis pakeičiant į išlaikymą turtu, tačiau ieškovas tokio reikalavimo neformuluoja. Ieškovas turi nekilnojamojo turto, kurį gali parduoti, grąžinti skolas, persikelti gyventi į mažesnio ploto gyvenamąjį būstą. Pažymėjo, kad ieškovo atleidimas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ankstesnę bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neįrodo ieškovo sunkios turtinės padėties. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovas žyminį mokestį turėjo pareigą sumokėti. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjant bylą ieškovas nei karto nevertino pačios mažametės K. M. poreikių, ieškovas kalbėjo tik apie save. K. M. auga, vaiko poreikiai jam augant tik didėja. Vaikas pradėjo lankyti ugdymo įstaigą, turi sveikatos sutrikimų. Ieškovas yra sveikas, darbingo amžiaus asmuo, byloje nėra jokių duomenų dėl ko ieškovas negalėtų dirbti. Per penkis mėnesius nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, ieškovo padėtis nėra esmingai pasikeitusi, todėl ieškinį prašo atmesti. Pažymėjo, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Ieškovas nepateikia jokių naujų aplinkybių, jo su ieškiniu pateiktos aplinkybės – skolos rašteliai, duomenys apie jam paskirtą socialinę pašalpą ir kt., jau yra išnagrinėtos ankstesnėje byloje, ginčo šalys šioje ir ankstesnėje byloje yra tos pačios, todėl yra pagrindas bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.
Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė O.Pavliukevičienė paaiškino, kad prieš teikiant išvadą, siekiant įvertinti ieškovo ir atsakovės gyvenimo sąlygas išvadą teikiančios institucijos atstovai vyko į ieškovo ir atsakovės gyvenamąsias vietas. Lankantis atsakovės gyvenamojoje nustatyta, kad atsakovė gyvena su savo tėvais, jų name, yra vaiko priežiūros atostogose, vaikas pradėjo lankyti ugdymo įstaigą – (duomenys neskelbtini) darželio grupę, ieškovė ketina grįžti į darbą. Atsakovė G. M. paaiškino, kad ieškovas su vaiku nebendrauja, vaiko nelanko, išlaikymo galima teigti vaikui neteikia, iki specialisto apsilankymo E. V. G. M. vaiko išlaikymui buvo pervedęs 90 € ( 3 kartus po 30 € ), buvo susidariusi 12000 € išlaikymo vaikui įsiskolinimo suma. Atsakovė pajamų negauna, t. y. gauna vaikui mokamus 80 €, padeda tėvai. Įvertinti ieškovo gyvenimo sąlygų nepavyko, t. y. nuvykus ieškinyje nurodytu adresu, durų niekas neatidarė, ieškovas ieškinyje telefono numerio nenurodė. Kaip paaiškėjo bylą nagrinėjant teisme, ieškovas ieškinyje nurodė deklaruojamą, ne savo gyvenamąją vietą. Nagrinėjant ankstesnę bylą, teismas įvertino ir ieškovo šioje byloje nurodytas aplinkybes kad atsakovas buvo vaiko priežiūros atostogose, priteisė 321 € išlaikymą vaikui, apeliacinės instancijos teismas Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovo padėtis esmingai pasikeitė nuo teismo 2022-06-27 sprendimo įsiteisėjimo dienos 2022-10-11. Be to ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kokių veiksmų ėmėsi siekiant savo finansinę situaciją pakeisti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad orientacinis vaikui priteistino išlaikymo dydis yra minimali mėnesinė alga, kuri šiuo metu yra 660 €, atitinkamai po 330 € iš kiekvieno tėvo, mano, kad priteistas 321 € išlaikymo dydis atitinka geriausių vaiko teisių ir interesų užtikrinimą ir byloje nėra jokių duomenų, sudarančių pagrindą priteistą išlaikymą mažinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – ir CK ) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo ( motinos ) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022-06-27 sprendimu ( civilinės bylos Nr. e2-504-804/2022 ) nustatyta, kad E. V. yra K. M., gimusios 2021-03-15, tėvas, o K. M. yra E. V. dukra. Iš E. V. vaiko K. M. priteistas 321 € dydžio išlaikymas, mokamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021-11-08 iki vaiko pilnametystės, šias lėšas indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Taip pat iš E. V. priteistas 2247,00 € dydžio išlaikymo nepilnamečiui vaikui K. M. įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2019-03-26 iki 2020-10-26. Vaiko K. M. gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina G. M.. Nepilnametei K. M. išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta vaiko motina G. M..
Vilniaus apygardos teismas 2022-10-11 nutartimi ( civilinės bylos Nr. e2A-2333-640/2022 ) atsakovo E. V. apeliacinį skundą atmetė, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022-06-27 sprendimą paliko nepakeistą.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas ( pakeistas ) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui ( CK 3.192 straipsnio 2 dalis, 3.201 straipsnio 1 dalis ); 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams ( CK 3.192 straipsnio 2 dalis ). Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti ( pakeisti ) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Pažymėtina, kad asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį ( pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu ( reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį ); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu ( reikalaujant padidinti išlaikymo dydį ); ir kt. ): bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti ( CPK 12 ir 178 straipsniai ) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 27 punktas. )
Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014 ).
Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu ( CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis ). Pastarasis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-628/2006 ).
Kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad teismas visų pirma turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas; tik tada, atsižvelgdamas į įstatyme įtvirtintus kriterijus ir suformuotą tokios kategorijos bylose teismų praktiką, spręsti, koks išlaikymo dydis turėtų būti priteisiamas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-37-687/2018, 24 punktas ).
Kasacinio teismo praktikoje atsižvelgiama ir į tai, kiek tėvo, prašančio sumažinti iš jo priteistą išlaikymo dydį, elgesys atitinka sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartą tiek rūpinantis, kad esama turtinė padėtis nepablogėtų, tiek imantis veiksmų jai pagerinti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011 ).
Ieškovas reikalavimą teismo 2022-06-27 sprendimu priteistą 321 € dydžio išlaikymą vaikui K. M. sumažinti iki 80 € grindžia savo sunkia finansine padėtimi, turimais įsiskolinimais – 12900 € ( 5 skolos rašteliai ), kitų įsipareigojimų priverstiniu išieškojimu bei tuo, kad turi šeimą – sutuoktinę ir vaiką, kuriuos turi išlaikyti.
Atsakovė nesutinka su priteisto išlaikymo vaikui dydžio sumažinimu. Nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog aplinkybės nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas vaikui, esmingai pasikeitė, taip pat ieškovas neįrodė, kad jo finansinė padėtis sunki, priešingai ieškovo turtinė padėti yra gera, t. y. ieškovas turi nekilnojamojo turto – po ½ dalį žemės sklypo ir namą, kurių vidutinė rinkos vertė 200000 €.
Ieškovas reikalavimą peržiūrėti ( pakeisti ) įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį grindžia CK 3.201 straipsnio 1 dalimi, t. y. įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui.
Nagrinėjamu atveju Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022-06-27 sprendimas, kuriuo nustatyta išlaikymo forma ir dydis – išlaikymas mokamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 321 € nuo 2022-11-08 iki vaiko pilnametystės, įsitesėjo 2022-10-11 Vilniaus apygardos teismui atmetus ieškovo E. V. apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo. Todėl sprendžiant dėl priteisto išlaikymo dydžio (ne)pakeitimo vertintinas laikotarpis nuo minėto teismo sprendimo įsiteisėjimo – 2022-10-11 iki ieškinio priėmimo teisme – 2022-03-24.
Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad jis yra santuokoje gimusio vaiko priežiūros atostogose iki 2023-11-04, negauna jokių išmokų, nes eina treti vaiko priežiūros atostogų metai, laikotarpiu nuo 2020-12-01 iki 2021-11-01 gautą socialinę išmoką, vaiko priežiūros išmokas nuo 2021-01-01 iki 2022-11-30 bei aplinkybės apie jo turimą įsiskolinimą – 12900 €, pagal penkis skolos rašteliu ( 2020-10-05 raštelis dėl 2800 € skolos Ž. V., 2021-02-04 – dėl 2900 € skolos K. V., 2021-07-15 – dėl 2700 € skolos Ž. V., 2020-05-20 – 2000 € skolos Ž. V., 2019-04-08 – dėl 2500 € skolos Ž. V. ) atsirado iki teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas vaikui, priėmimo 2022-06-27, bylą dėl išlaikymo priteisimo nagrinėjusio teismo yra išnagrinėtos ir įvertintos. Tai, kad nurodytos aplinkybės teismui buvo žinomos ir įvertintos, teismo posėdyje patvirtino tiek pats ieškovas, tiek atsakovės atstovė.
Teisme nagrinėjant bylą dėl išlaikymo dydžio nustatymo, ieškovas buvo socialinės pašalpos gavėjas – ieškovui nuo 2020-12-01 iki 2021-11-01 buvo mokama socialinė pašalpa, todėl ieškovo pateikti duomenys – SPIS sistemos išrašas, apie tai, kad 2023-03-10 yra tenkintas jo prašymas paskirti socialinę pašalpą, nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovo aplinkybės esmingai pasikeitė.
Ieškovas nurodo, kad jo finansinę padėtį blogina priverstinis skolų išieškojimas ir pateikė antstolio D. J. patvarkymus iš kurių matyti, kad vykdomojoje byloje Nr. 0117/22/01324 pagal teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-504-804/2022 antstolis priverstinai vykdo 6099 € skolos ir 321 € fiksuoto mokėjimo kas mėnesį išieškojimą K. M. naudai, ir vykdomojoje byloje Nr. 0117/23/00053 teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-504-804/2022 priverstinai vykdo 317 € skolos išieškojimą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai. Taigi, šiose vykdomosiose bylose, ieškovui nevykdant pareigos teikti išlaikymą vaikui K. M., antstolis priverstinai vykdo priteisto išlaikymo vaikui įsiskolinimo išieškojimą, antroje byloje - antstolis priverstinai vykdo apeliacinės instancijos teismo priteistą žyminį mokestį valstybės naudai. Teismo sprendimu ieškovas pripažintas vaiko K. M. tėvu, iš ieškovo priteistas išlaikymas ir ieškovui geranoriškai nevykdant pareigos vaiką išlaikyti, šios lėšos yra priverstinai iš ieškovo išieškomos, šios aplinkybės buvo ieškovui žinomos ir negali būti vertinamos kaip naujai atsiradusios ir/ar padariusios esmingą poveikį ieškovo padėčiai. Nors ieškovas teigia, jog apeliacinės instancijos teismas, priimant ieškovo apeliacinį skundą dėl teismo 2022-06-27 sprendimo, atidėjo ieškovui ( atsakovas ankstesnėje byloje ) žyminio mokesčio mokėjimą, tačiau teismas priimdamas galutinį sprendimą ( civilinės bylos Nr. e2A-2333-640/2022 ) žyminį mokestį – priteisė 317 €, kuris ir yra išieškomas vykdomojoje byloje Nr. 0117/23/00053.
Ieškovas dirba, iki 2023-11-04 ( Sodros duomenys ) yra vaiko priežiūros atostogose, nurodė, kad iki 2023-11-04 neketina grįžti į darbą, kitą darbą ir /ar papildomą darbą ketina ieškoti tik pasibaigus vaiko priežiūros atostogoms, nes sutuoktinė viena su vaiku nesusitvarkys.
Pažymėtina, kad ieškovas neturi pareigos vaiko priežiūros atostogose būti iki vaikui sueis treji metai, tai yra ieškovo teisė, ne pareiga. Ieškovas turi du išlaikytinius, kurie yra mažamečiai, išlaikymas vaikui K. M. ir išlaikymo įsiskolinimas iš ieškovo išieškomas priverstinai. Ieškovas teigia, kad jo gaunamos pajamos yra labai mažos – apie 146 € per mėnesį, be dviejų mažamečių išlaikytinių, turi žmoną, kurią taip pat reikia išlaikyti, tačiau ieškovas nededa pastangų šiai savo padėčiai keisti, pvz., grįžti į darbą, ieškoti kito darbo ir/ar kito pajamų šaltinio, parduoti turimą su sutuoktine bendroje jungtinėje nuosavybėje nekilnojamąjį turtą ir kt. Toks ieškovo elgesys, teismo vertinimu, neatitinka sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standarto tiek rūpinantis, kad esama turtinė padėtis nepablogėtų, tiek imantis veiksmų jai pagerinti. Ieškovas yra jaunas, darbingo amžiaus, aukštąjį išsilavinimą įgijęs asmuo, byloje nėra jokių duomenų apie ieškovo turimus sveikatos sutrikimus, todėl manytina, kad ieškovas turi visas galimybes ieškoti jam tinkamo darbo ir taip uždirbti didesnes pajamas, kad tinkamai vykdytų savo pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą. Įvertinęs pateiktų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodyta, jog ieškovo turtinė padėtis po teismo sprendimo priėmimo ( įsiteisėjo 2022-10-11 ), kuriuo nustatytas ir priteistas išlaikymo dydis – 321 €, esmingai pasikeitė. Nesant pagrindo konstatuoti, kad ieškovo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė, nėra pagrindo vertinti ieškovo prašomo priteisti išlaikymo vaikui dydžio – 80 €, pagrįstumo klausimo. Esant tokioms aplinkybėms ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.
Atsiliepimu į ieškinį atsakovė prašo civilinę bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu – jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Šis atsakovės prašymas nepagrįstas.
Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas yra jo turtinė teisė ( CK 1.112 straipsnio 1 dalis ). Ši nepilnamečio vaiko teisė yra įstatymo ginama ir gali būti panaikinta ar sumažinta tik kitu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016, 33 punktas ). Pagal bendrą CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą taisyklę teismo sprendimo įsiteisėjimas sukelia res judicata ( galutinis teismo sprendimas ) galią, reiškiančią, kad šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Tačiau ši taisyklė nėra absoliuti: CPK 279 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu, įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui, kuriuo priteistos periodinės išmokos, iš esmės pasikeičia aplinkybės, turinčios įtakos išmokų dydžiui ar jų trukmei nustatyti, tai kiekviena šalis turi teisę, pareikšdama naują ieškinį, reikalauti pakeisti išmokų dydį bei terminus. Teismo sprendimu priteistos vaiko išlaikymo prievolės pakeitimo galimybę tiesiogiai nustato CK 3.201 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo ( motinos ) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, ir CK 3.201 straipsnio 3 dalis, leidžianti pakeisti išlaikymo formą. Tais atvejais, kai dėl vaiko išlaikymo buvo susitarta teismo patvirtinta sutuoktinių sutartimi dėl santuokos nutraukimo padarinių, taikytina taip pat ir CK 3.53 straipsnio 3 dalies norma, pagal kurią buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų, iš esmės pasikeitus aplinkybėms ( vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt. ), gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo. Kasacinio teismo praktikoje patikslinta, kad dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių galima keisti tas sutarties ir teismo sprendimo dalis, kurios susijusios su nepilnamečių vaikų išlaikymu, jų gyvenamąja vieta ir pan. ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012 ). Kasacinio teismo praktikoje vienareikšmiškai pripažįstama, kad teismų procesiniai sprendimai dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo yra priskirtini tiems procesiniams sprendimams, kurie pasižymi res judicata galios neįgijimo ypatumu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 34 punktas ).
Kita vertus, kaip yra nurodęs kasacinis teismas, šis ypatumas nereiškia, kad toks procesinis sprendimas neturi privalomosios galios. Kol nepriimtas naujas teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, galioja tas teismo sprendimas, kuriuo išlaikymas priteistas. Patenkinus ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, asmens prievolė, nustatyta pirmiau priimtu teismo sprendimu, modifikuojama, o šio pakeitimo pagrindas – naujas teismo sprendimas ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013 ). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad res judicata galios neįgijimas negali būti kvalifikuojamas taip, kad, sprendžiant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, gali būti grįžtama į teismo procesinio sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo momentu buvusią padėtį ir iš naujo ( pakartotinai ) atliekamas teisinis tokios padėties įvertinimas. ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018, 34 punktas).
Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė ieškinį dėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirto išlaikymo periodinėmis išmokomis vaikui dydžio peržiūrėjimo – sumažinimo. Kadangi teismo sprendimai, kuriais priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis yra priskirtini tiems procesiniams sprendimams, kurie pasižymi res judicata galios neįgijimo ypatumu, ieškovo ieškinys negali būti vertinamas kaip paduotas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl atsakovės prašymas nutraukti bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu yra nepagrįstas.
Pagal CPK 96 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas.
Už ieškinį turtiniuose ginčuose mokamas 3 proc. dydžio žyminis mokestis nuo ieškinio sumos, kuri neviršija 30000 € ( CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą ). Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo, ieškinio suma apskaičiuojama pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą ( CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktą ).
Nagrinėjamu ieškiniu ieškovas prašė priteistą išlaikymo dydį sumažinti ir priteisti 80 € dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį, todėl ieškinio suma yra 2892 € (( 321 - 80 ) x 12 ). Ieškovui paduodant ieškinį teismo 2023-03-24 nutartimi žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Ieškinys pateiktas elektroninėmis ryšio priemonėmis, teismas ieškinį atmetė, todėl iš ieškovo valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis – 65 € dydžio ( CPK 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas ).
Atsakovė bylą nagrinėjant teisme turėjo 900 € dydžio išlaidas advokato padėjėjos M.Linkauskaitės pagalbai apmokėti, kurias prašo priteisti iš ieškovo.
Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio ( CPK 98 straipsnio 2 dalis ).
Atsakovės prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 900 €, neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių ( toliau – ir Rekomendacijos ), kurios patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ( nauja redakcija nuo 2015-03-20, (TAR, 2015, Nr. 2015-03968), atsakovės atstovė parengė atsiliepimą į ieškinį, dalyvavo bylą nagrinėjant teisme, teismas ieškovo ieškinį atmetė, todėl iš ieškovo priteistinos atsakovės turėtos išlaidos advokato padėjėjos pagalbai apmokėti.
Teismas turėjo 6,64 € su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų, kurios viršija nepriteistina 5 € sumą ( CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/1K-2, kuriuo pakeistas ir nauja redakcija išdėstytas Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ ), todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovo valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268, 270 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš E. V. G. M. 900 € ( devynis šimtus € ) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš E. V. 65 € ( šešiasdešimt penkis € ) žyminį mokestį ir 6,64 € ( šešis € 64 ct ) teismo turėtų su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų valstybės naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus.