Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2021-08-10 · Civilinė byla Nr. e2YT-24911-845/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-08-10
Bylos Nr.
e2YT-24911-845/2021
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-19598-2021-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Patenkintas.
Teisėjas
Lijana Visokavičienė (pirm.)
Pareiškėjas
S. D.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-24911-845/2021Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19598-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.7.1; 3.4.5.19; 3.4.5.20 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. rugpjūčio 10 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. D. pareiškimą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti, suinteresuotas asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjos S. D. pareiškimas dėl termino atnaujinimo palikimui priimti, kuriuo pareiškėja prašo atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui po palikėjos S. P. mirties priimti.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina S. P., kuri neturėjo nei vaikų, nei sutuoktinio išskyrus S. D.. Mirusioji S. P. testamento nebuvo sudariusi, todėl visas, jos palikimą sudarantis turtas, buvo paveldimas pagal įstatymą. Pareiškėja nurodo, kad įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi tuo metu Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas ir COVID19 pandemija; pareiškėja dėl amžiaus yra rizikos grupėje, todėl bijojo užsikrėsti COVID19 infekcija ir patirti sunkesnes ligos komplikacijas. Pareiškėja taip pat nurodo, kad dėl praleisto termino palikimui priimti prisidėjo sielvartas bei skausmas, dukrai netekus motinos.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos“ (toliau – VMI) pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad VMI nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovauja valstybę, kai paveldimas kilnojamas turtas ir vertybiniai popieriai, išskyrus akcijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 118, 175¹ straipsniuose nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina S. P., kuri nebuvo sudariusi testamento. Mirties dieną mirusiajai S. P. nuosavybės teise priklausė Swedbank, AB banke jos vardu atidaryta banko sąskaita. Pareiškėja po motinos mirties palikimo per įstatymo nustatytą terminą nepriėmė. Pareiškėja prašė atnaujinti įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, kadangi terminas buvo pradelstas dėl svarbių priežasčių – dėl paskelbto Lietuvoje karantino ir COVID19 pandemijos bei pareiškėjos išgyvenimų.

Dėl praleisto termino atnaujinimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įpėdinio palikimo priėmimo ar atsisakymo palikimą priimti veiksmas turi būti atliktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.57 straipsnyje nurodyta galimybė šį terminą pratęsti, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. nustačius, kad tam tikros aplinkybės lėmė, jog įpėdinis tinkamai (laiku) negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Palikimo priėmimą patvirtinančių veiksmų per šį laiką neatlikus ir teismui termino nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę, išskyrus atvejus, kai kiti palikimą priėmę įpėdinai tam neprieštarauja (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidariusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Kokios priežastys laikytinos svarbiomis, įstatymai nenustato, dėl to kiekvienu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas.

Įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.50 straipsnis), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja po palikėjos (motinos) S. P. ((duomenys neskelbtini)) mirties per įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė (CK 5.50 straipsnio 3 dalis), nes tuo metu buvo paskelbti Lietuvoje karantinas ir COVID19 pandemija, pareiškėja priklauso rizikos grupei. Šios priežastys laikytinos svarbiomis, dėl ko pareiškėja S. D. neįgyvendino savo teisių dėl palikimo priėmimo. Pažymėtina ir tai, kad terminas priimti palikimą praleistas nežymiai, todėl tikslinga jį atnaujinti.

Teismas, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, bei į tai, kad ginčas dėl teisės paveldėti nėra kilęs, o įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo, sprendžia, kad S. D. įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą priimti palikimą, atsiradusį po pareiškėjo motinos S. P. mirties, praleido dėl svarbių priežasčių, todėl terminas atnaujinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.244 straipsniu, 5.57 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 13 punktu, 576 – 578 straipsniais, 582 straipsniu,

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai S. D., a. k. (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po motinos S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties.

Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lijana Visokavičienė