- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-17
- Bylos Nr.
- T-172-961/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-94-1-00124-2010-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Ilona Mateikienė (pirm.)
- Nuteistasis
- A. M.
- Pareiškėjas
- antstolis Darius Stakeliūnas
Teikimas Nr. T-172-961/2020 Teisminio proceso Nr. 1-94-1-00124-2010-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.11.2; 2.5.16; 2.5.19 (S)
2020 m. kovo 17 d.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo antstolio Dariaus Stakeliūno teikimą dėl nuteistajam A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), paskirtos baudos pakeitimo laisvės apribojimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. M. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-779-655/2010 pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 10 MGL, t. y. 1300 Lt (376,51 Eur) dydžio bauda.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020 m. sausio 28 d. gautas antstolio D. Stakeliūno teikimas dėl nuteistajam A. M. paskirtos baudos pakeitimo laisvės apribojimo bausme. Nurodoma, kad patikrinus vykdomosios bylos Nr. 32-50/2011 medžiagą, nustatyta, kad skolininkas A. M. baudos nesumokėjo, piktybiškai nevykdo paskirtos baudos ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai. Skolininkas į siunčiamus dokumentus ir telefonų skambučius visiškai nereaguoja, akivaizdu, jog yra siekiama išvengti esančios prievolės įvykdyti teismo paskirtą baudą. SODROS duomenimis, skolininkas jokios darbovietės šiuo metu neturi, VĮ „Regitra“ ir VĮ „Registrų centras“ duomenimis skolininko vardu nėra jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. 2020 m. sausio 14 d. surašytas išieškojimo negalimumo aktas. Antstolio vertinimu, galimybių išieškoti teismo baudžiamuoju įsakymu A. M. paskirtą baudą nėra, todėl būtų tikslinga paskirtą baudą pakeisti laisvės apribojimu.
Antstolis Darius Stakeliūnas, nuteistasis A. M. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą informuoti tinkamai. Be to A. M. paskambino į teismą ir pareiškė, kad į teisiamąjį posėdį neatvyks, kategoriškai atsisakė dalyvauti teismo posėdyje, nurodė, kad šiuo metu neturi lėšų skolai padengti.
Prokuroras teismo posėdžio metu prašė teikimo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Antstolio Dariaus Stakeliūno teikimas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 26 d. teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2010 m. lapkričio 12 d. Nustatytu terminu nuteistasis jam paskirtos baudos savanoriškai nesumokėjo, todėl buvo perduota antstoliui vykdyti priverstinai. Antstolis D. Stakeliūnas 2020 m. sausio 14 d. išieškojimo negalimumo aktu Nr. S-20-32-289 konstatavo, kad patikrinus sprendimo įvykdymo galimybes, t. y. paklausus VĮ „Registrų centras“ dėl skolininko vardu registruoto nekilnojamojo turto, VĮ „Regitra“ dėl transporto priemonių, bankus dėl piniginių lėšų, Gyventojų registro nustatyta, kad skolininkas nekilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, neturi, autotransporto priemonių, lėšų bankuose, įregistruotų skolininko vardu taip pat nėra, todėl išieškoti skolos nėra galimybių.
BK 47 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas, vadovaudamasis BK 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Analogiška nuostata yra nustatyta ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 25 straipsnio 2 dalyje. Taigi įstatymas konkrečiai reglamentuoja atvejus, kada asmens nesumokėta bauda gali būti pakeičiama kita bausme.
Antstolis teikime nurodo, kad A. M. jokios darbovietės šiuo metu neturi, kaip ir kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, į siunčiamus dokumentus ir telefonų skambučius visiškai nereaguoja, esą akivaizdu, jog siekiama išvengti esančios prievolės įvykdyti teismo paskirtą baudą. Teismas pažymi, kad vien tai, jog nuteistasis neturi turto (lėšų), į kurį būtų galima nukreipti baudos išieškojimą, dar nereiškia, kad asmuo vengia atlikti jam paskirtą bausmę. Teismų praktikoje nustatyta, kad vengimu mokėti baudą laikytini tokie tyčiniai asmens veiksmai, kai asmuo, turėdamas pajamų ar turto, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą, arba turėdamas pajamų, visiškai ar iš dalies atsisako mokėti teismo paskirtą baudą ir neturi turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, arba slepia savo pajamas, turtą ir pan. (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-315-810/2018). Taip pat nuteistojo tikslingu vengimu sumokėti baudą gali būti vertintina ir tokia situacija, kai nuteistasis nuo nuosprendžio priėmimo niekur nedirbo ir nesiėmė visų priemonių tam, kad įsidarbintų, turėtų pastovias pajamas ir sumokėtų teismo nuosprendžiu paskirtą baudą, nesiregistravo Užimtumo tarnyboje (Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-41-462/2018). Iš vykdomosios bylos Nr. 32-50/2011 medžiagos matyti, kad A. M. paskutinį kartą antstolio vykdymo procese priimti dokumentai buvo siunčiami 2018 m. lapkričio 22 d., po to tik 2019 m. lapkričio 29 d. A. M. išsiųstas elektroninis laiškas, kuriame nurodoma, kad nesumokėjus pilnai skolos antstolis privalės kreiptis į teismą dėl baudos pakeitimo į laisvės apribojimą, po to 2020 m. sausio 14 d. buvo priimtas išieškojimo negalimumo aktas. Iš antstolio pateiktų duomenų nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis visus 9 metus aktyviais veiksmais vengė atlikti bausmę – sumokėti jam paskirtą baudą. Kaip matyti iš pateiktos vykdomosios bylos, kurį laiką A. M. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, antstoliui ne kartą buvo pervestos piniginės lėšos iš Kybartų pataisos namų, nuteistajam išėjus į laisvę – iš jo darboviečių; antstolis ne kartą paskaičiavo sau vykdymo išlaidas ir jas išsiieškojo, pavyzdžiui, 2018 metais: birželio 18 – 35,05 Eur, liepos 16 – 70,09 Eur (vykdomosios bylos 137-140 lapai), taigi nėra pagrindo spręsti, kad A. M. vengė atlikti bausmę. Pažymėtina ir tai, kad vykdomosios bylos dokumentuose nurodomas skirtingas išieškomos skolos dydis, pavyzdžiui, nuteistajam 2017 m. balandžio 21 d. pareikalavus informuoti jį apie likusį įsiskolinimą įskaitant delspinigius, antstolis 2017 m. gegužės 2 d. pranešė, jog likusi mokėtina suma yra 298,09 Eur (vykdomosios bylos 103 lapas), paskutiniajame patvarkyme dėl skolos išieškojimo, t. y. 2018 m. rugsėjo 28 d., antstolis nurodė, kad skolos suma yra 171,22 Eur, atskirai nurodoma vykdymo išlaidų suma – 81,20 Eur (vykdomosios bylos 171 lapas), ir pan.; tuo tarpu prašyme teismui antstolis teigia, kad skolininkas visiškai baudos nesumokėjo, ir prašo keisti laisvės apribojimu visą 376,51 Eur dydžio baudą. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad antstolio prašymas dėl baudos bausmės pakeitimo yra nepagrįstas vykdomosios bylos duomenimis, o nuteistasis nevengė bausmės vykdymo.
Be to, bausmės vykdymas turi būti efektyvus. Minėto teismo baudžiamojo įsakymo pagrindu išduotas vykdomasis raštas antstolio kontoroje buvo gautas 2011 m. sausio 19 d. Nuo to laiko ne kartą buvo keista BK 47 straipsnio redakcija, tačiau iki pat 2019 m. liepos 6 d. už vengimą sumokėti baudą buvo galimybė ją pakeisti areštu. Šiuo gi metu tokios galimybės nėra, kaip minėta, jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali ją pakeisti laisvės apribojimu. Keičiant baudą į laisvės apribojimo bausmę, vadovaujamasi BK 65 straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje nustatyta taisykle, kad 1 MGL dydžio bauda prilyginama 1 dienai laisvės apribojimo bausmės. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“, pakeistu 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707, nustatyta, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. bausmių ir nuobaudų dydis lygus 50 Eur. Taigi A. M. skirta 376,51 Eur dydžio bauda atitinka 7 MGL, o kartu ir 7 dienų laisvės apribojimo bausmę. Tačiau per tokį trumpą laiką yra sunku paveikti bausmę atliekantį asmenį, kontroliuoti jo elgesį. Laisvės apribojimo bausmės paskirtis yra asmens elgesio kontroliavimas ir koregavimas, asmuo turi jausti realias tokios bausmės pasekmes, patirti tam tikrus pokyčius. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad, net jei A. M. nesumokėjo visos baudos, jam paskyrus 7 dienų laisvės apribojimo bausmę, šios bausmės vykdymas nebūtų efektyvus ir nepasiektų bausmės tikslų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, antstolio Dariaus Stakeliūno teikimas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352, 362 ir 364 straipsniais,
nutaria:
antstolio Dariaus Stakeliūno teikimą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.