Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-910-730/2018

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-10-12
Bylos Nr.: e2A-910-730/2018
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė
Suinteresuotas asmuo: akcinės bendrovės Luminor Bank
Ieškovas: J. V.
Atsakovas: R. Ž.
Trečiasis asmuo: akcinė bendrovė DNB bankas

Kategorijos

3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
3.3.1.18.4Panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą ar iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka

Civilinė byla Nr. e2A-910-730/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02013-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.20; 3.3.1.18.4; 3.3.1.14 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 12 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės Luminor Bank apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo J. V. (J. V.) patikslintą ieškinį atsakovei R. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir santuokos metu įgyto turto padalijimo ir atsakovės R. Ž. priešieškinį ieškovui J. V. (J. V.) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, uzufrukto nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė DNB bankas, išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Civilinė byla pradėta nagrinėti pagal ieškovo patikslintą ieškinį atsakovei dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir santuokos metu įgyto turto padalijimo. Ieškovas nurodė, kad prašo nutraukti santuoką dėl sutuoktinės kaltės, kadangi šeima faktiškai iširo dėl nelojalaus atsakovės elgesio. Teigia, kad pasikartojančiais negatyviais ieškovo atžvilgiu veiksmais atsakovė pažeidė lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima pareigas. Ieškovas prašydamas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą nurodė, kad ieškovo ir atsakovės sūnus M. V. visą laiką gyveno su motina, yra prie jos prisirišęs, todėl mano, kad vaiko interesus labiau atitiks gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove. Ieškovas pasisakydamas dėl nepilnamečio išlaikymo nurodė, kad sutinka išlaikymą vaikui M. V. mokėti po 200 EUR kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės. Dėl turto padalijimo ieškovas nurodė, kad dalijamo turto bendra vertė yra 6900 EUR, ieškovo ir atsakovės turto dalys sudarytų po 3450 EUR, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė savo veiksmais sumažino turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, vertę 500 EUR, atsakovės turto dalis mažinama prarasto turto verte, todėl ieškovo dalį bendrojoje nuosavybėje sudaro 3450 EUR, o atsakovės dalį sudaro 2950 EUR. Ieškovas papildomai nurodė, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, esantis Taikos pr. 120A-2, Klaipėdoje, šis turtas yra nedalijamas ir po santuokos nutraukimo lieka jo asmenine nuosavybe. Santuokos metu įgytą automobilį „Toyota Avensis“ yra padovanojęs atsakovei ir sutinka, kad šis automobilis asmeninės nuosavybės teise būtų priteistas atsakovei. Ieškovas teigia, kad akcinė bendrovė DNB bankas ieškovui 2011 m. rugsėjo 1 d. suteikė 86 886,01 EUR kreditą butui (duomenys neskelbtini), pirkti ir ši prievolė yra ieškovo asmeninė prievolė, nes atsirado iki santuokos sudarymo.

Atsiliepimas

2. Atsakovė pateikė priešieškinį ieškovui. Dėl vaiko išlaikymo atsakovė nurodė, kad nesutinka su ieškovo reikalavimu dėl išlaikymo sūnui M. V. mokėjimo po 200 EUR kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, nes ši suma per maža, neatitinka vaiko poreikių. Nurodo, kad vaiko poreikiams per mėnesį patenkinti reikia 700 EUR ir atsakovė atsižvelgdama į tai, kad niekur nedirba, ieškovo pajamos yra didesnės, prašo iš ieškovo priteisti nepilnamečio sūnaus M. V. išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos iki jo pilnametystės po 400 EUR, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį. Dėl tarpusavio sutuoktinių išlaikymo atsakovė nurodo, kad ieškovas yra darbingas, jo pajamos yra didelės, o atsakovė niekur nedirba, jos turtinė padėtis yra sunki, todėl prašo iš ieškovo priteisti 100 EUR per mėnesį išlaikymą, iki kol atsakovė susiras darbą. Dėl uzufrukto nustatymo atsakovė nurodo, kad nuosavo gyvenamojo būsto neturi ir kadangi vaiko gyvenamoji vieta bus nustatyta kartu su motina, prašo jai ir nepilnamečiam sūnui M. V. nustatyti uzufrukto teisę į ieškovui J. V. asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), iki sūnaus pilnametystės. Dėl turto padalijimo atsakovė nurodo, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise atsakovė sumokėjo pradinį įnašą – 2896 EUR, kurį prašo priteisti iš atsakovo, atsižvelgdama į tai, kad ieškovui lieka jam asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), mano, kad ir visi jame esantys namų apyvokos daiktai, išskyrus katę bei draskyklę, turėtų atitekti ieškovui, kadangi kai kurie daiktai (įmontuota buitinė technika) fiziškai nedalijami ir turėtų likti bute, kadangi kitoje patalpoje juos būtų sunku arba visai neįmanoma pritaikyti, jai turi būti išmokama pusės šių daiktų vertės kompensacija, tai yra 6506,56 EUR. Dėl santuokos metu įgytų prievolių atsakovė nurodo, kad akcinės bendrovės DNB banko 2011 m. rugsėjo 1 d. suteiktas kreditas lieka ieškovo asmenine prievole, tačiau atsižvelgdama į tai, kad nuo paskolos suteikimo iki faktinio santuokinio gyvenimo pabaigos prisidėjo prie šios paskolos dengimo bendromis lėšomis, prašys iš ieškovo priteisti pusę sumos, sumokėtos dengiant kreditą.

3. Pirmosios instancijos teisme 2018 m. vasario 8 d. gautas pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, kuriuo šalys prašė nutraukti santuoką bendru abiejų sutuoktinių sutikimu, patvirtinti pareiškėjų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių rašytinio proceso tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. vasario 13 d. sprendimu pareiškėjų pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu tenkino, nutraukė pareiškėjų R. Ž. ir J. V. santuoką, sudarytą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 226, bendru abiejų sutuoktinių sutikimu, po santuokos nutraukimo pareiškėjai R. Ž. paliko pavardę Ž., pareiškėjui J. V. (J. V.) – V. ir patvirtino tarp pareiškėjų 2018 m. sausio 31 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių

Šalies argumentai

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šalims pateikus teismui prašymą nutraukti santuoką bendru sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, civilinė byla nagrinėtina ypatingosios teisenos tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjai kartu nebegyvena ir nebeveda bendro ūkio, kas rodo, kad nėra tikimybės, kad sutuoktiniai susitaikys ir atnaujins santuokinį gyvenimą, todėl pareiškėjų santuoka yra faktiškai iširusi ir nėra galimybės juos sutaikyti. Teismas nustatė, kad pareiškėjai turi nepilnametį vaiką M. V., kurio gyvenamosios vietos, bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos, išlaikymo klausimus pareiškėjai aptarė sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Be to, vienas kito išlaikymo klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas pareiškėjai taip pat aptarė sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškėjų pateiktos sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia sutuoktinių teisių ir interesų, todėl sutartis tvirtintina.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7. Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė Luminor Bank prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-518-838/2018 dalį, kuria patvirtinta pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (2.2, 3.5, 3.9 punktai), ir dėl šios dalies bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš pareiškėjų visas suinteresuoto asmens akcinės bendrovės Luminor Bank patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Skundo motyvai:

7.1. Apeliantė dėl banko teisės būti išklausytam pažeidimo nurodo, kad nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kad apeliantė 2018 m. sausio 25 d. pranešimu buvo informuota, jog byla pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovei R. Ž. bus nagrinėjama 2018 m. vasario 8 d. 10.30 val. žodinio proceso tvarka, tačiau byla buvo išnagrinėta ir teismo sprendimas šioje byloje priimtas 2018 m. kovo 13 d. rašytinio proceso tvarka, tai yra banko neinformavus, kad bylos nagrinėjimas iš ginčo teisenos pereina į ypatingąją teiseną ir kad posėdis šioje byloje vyks 2018 m. vasario 13 d. rašytinio proceso tvarka, taip nesuteikiant apeliantei teisės pateikti savo pozicijos dėl sutarties, kurios sąlygos pažeidžia apeliantės teises ir teisėtus interesus. Nurodo, kad šiuo atveju buvo pažeista apeliantės teisė būti išklausytai, atitinkamai teisė į teisingą teismą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir ši aplinkybė sudaro savarankišką pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl esminių procesinės teisės normų pažeidimų.

7.2. Apeliantė dėl pareiškėjų sudarytos sutarties sąlygų dėl bankui įkeisto turto suvaržymo nurodo, kad pirmosios instancijos teismo 2018 m. vasario 13 d. sprendimu patvirtinta pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlyga (3.5 punktas), kuria pareiškėjai susitarė, kad apeliantei įkeistą turtą, tai yra butą, adresu (duomenys neskelbtini), iki J. V. sumokės kompensaciją R. Ž., nepilnametis vaikas kartu su motina R. Ž. turi teisę naudoti ir valdyti. Apeliantės teigimu, ši sąlyga reiškia, kad kol J. V. nesumokės kompensacijos, R. Ž. su sūnumi turės teisę gyventi apeliantei įkeistame bute ir tai gali tęstis neribotą laiką. Apeliantės teigimu, ši sąlyga prieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir pažeidžia hipotekos kreditoriaus teises ir teisėtus interesus. Pažymėjo, kad pareiškėjai privalėjo gauti hipotekos kreditoriaus (apeliantės) raštišką sutikimą.

7.3. Apeliantė dėl pareiškėjų sudarytos sutarties sąlygų dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo nurodo, kad šalių sudarytos sutarties 2.2 punktas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, kasacinio teismo išaiškinimams ir banko interesams, kadangi abu tėvai turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nurodo, kad teismas, nustatydamas nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydį, privalėjo garantuoti ne tik sutuoktinių, bet ir kreditorių interesus, kurie ir vieni, ir kiti viešojo intereso atžvilgiu yra prioritetiškai saugotini.

7.4. Apeliantė dėl pareiškėjų sudarytos sutarties sąlygų dėl prievolės bankui pagal kreditavimo sutartį vykdymo po sutuoktinių santuokos nutraukimo nurodo, kad pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo 3.9 punkto sąlyga prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir pažeidžia kreditoriaus (apeliantės) interesus. Teigia, kad pareiškėjai nuosekliai formavo poziciją, kad kreditavimo sutartis buvo sudaryta išimtinai šeimos poreikiams ir interesams užtikrinti. Bylos nagrinėjimo ginčo teisenos tvarka stadijoje atsakovė nuosekliai formavo poziciją, pagal kurią faktinis šeimos gyvenimas ir bendras ūkis prasidėjo nuo 2010 m., tai yra dar iki kreditavimo sutarties sudarymo. Pažymėjo, kad bankas nėra davęs sutikimo padalyti solidariąją sutuoktinių prievolę tarp pareiškėjų, ir nesutinka, kad prievolės pobūdis pagal kreditavimo sutartį po sutuoktinių santuokos nutraukimo būtų vienašališkai keičiamas. Nurodo, kad sutarties 3.9 punkto sąlyga modifikavo solidariąją R. Ž. ir J. V. prievolę į asmeninę J. V. prievolę, taip iš esmės įtvirtinta sąlyga, kuri iš esmės pažeidžia kreditoriaus banko interesus.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimu pareiškėja R. Ž. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš apeliantės 200 EUR apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

Šalies argumentai

8.1. Pareiškėja dėl banko teisės būti išklausytam nurodo, kad apeliantė byloje buvo pateikusi atsiliepimus, kuriuose buvo pareiškusi savo poziciją dėl šalių keliamų reikalavimų, ką pripažįsta ir savo apeliaciniame skunde. Sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių iš esmės buvo sudaryta pagal pareikštus reikalavimus, joje numatytos sąlygos nebuvo ir negalėjo būti siurprizinės kreditoriui, nes jos visos buvo šalių procesiniuose dokumentuose. Papildomai nurodo, kad civilinio proceso normos nenumato atsiliepimų į prašymą nutraukti santuoką ypatingąja teisena pateikimo, jeigu byla buvo pradėta ginčo teisena, kurioje kreditorius turėjo galimybę pareikšti savo poziciją, teikdamas atsiliepimą.

8.2. Pareiškėja dėl sutarties sąlygų dėl bankui įkeisto turto suvaržymo nurodo, kad hipotekos sutartis sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo pakeista, J. V. nuosavybės teisės į įkeistą turtą nebuvo apsunkintos. Nurodo, kad teisės naudotis įkeistu turtu, iki bus sumokėta kompensacija, neapsunkina J. V. nuosavybės ir kitais būdais, nes šios sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos negalima laikyti nauja prievole ar nauja sutartimi. Nurodo, kad hipotekos lakšto 8 punkte numatyti įkeisto turto savininko nuosavybės teisės apribojimai negali paneigti būtinumo užtikrinti vaiko teisę į gyvenamąjį būstą. Dėl to, vykdydamas pareigą užtikrinti vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, tvirtindamas pateiktą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo reikalauti hipotekos rašte nustatyto hipotekos kreditoriaus sutikimo ar netvirtinti sutarties dėl numatytos pareiškėjos ir jos vaiko teisės laikinai gyventi įkeistame bute, nes tik taip gali būti užtikrinti vaiko interesai.

8.3. Pareiškėja dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio teigia, kad apeliantė nepagrįstai teigia, kad abu tėvai privalo lygiomis dalimis prisidėti prie vaiko išlaikymo. Nurodo, kad J. V. materialinė padėtis yra daug geresnė nei pareiškėjos, todėl sutarta 250 EUR suma niekaip neprieštarauja nei imperatyvioms teisės normoms, nei teismų praktikai, net vadovaujantis orientacine vaiko išlaikymui reikalinga 400 EUR suma.

8.4. Pareiškėja dėl prievolės bankui pagal kreditavimo sutartį vykdymo po sutuoktinių santuokos nutraukimo nurodo, kad apeliantė nepagrįstai teigia, kad sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir teismo sprendimu, patvirtinus sutartį, buvo modifikuota solidarioji abiejų sutuoktinių prievolė į asmeninę J. V. prievolę. Tačiau prievolė ir iki santuokos nutraukimo buvo asmeninė J. V. prievolė, todėl prievolės prigimtis pagal J. V. ir banko kredito sutartį teismo sprendimu nebuvo pakeista, o tik konstatuota, kad asmeninė prievolė prieš banką ir po santuokos nutraukimo lieka jo asmenine prievole. Nurodo, kad kreditavimo sutartis Nr. 2305-2011-70260 yra J. V. asmeninė prievolė, o pareiškėja nėra bendraskolė ar laiduotoja pagal kredito sutartį, nebuvo sutuoktinė sudarant šią sutartį.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu pareiškėjas J. V. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš apeliantės apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

Šalies argumentai

9.1. Pareiškėjas dėl apeliantės teisės būti išklausytai nurodo, kad pati apeliantė teismo posėdyje nedalyvavo, o teismo pranešimu apeliantė buvo informuota apie tai, kad kitas teismo posėdis įvyks 2018 m. vasario 8 d. 10.30 val. Prieš teismo posėdį R. Ž. atstovė advokatė V. Litinskienė teismui pateikė šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir prašymą santuoką nutraukti bendru sutuoktinių sutikimu. Atsižvelgiant į tai, kad civilinė byla yra elektroninė, prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių į bylą buvo pateikti 2018 m. vasario 8 d. 10 valandą, teismo posėdis vyko 2018 m. vasario 8 d. 10.30 valandą ir teismas posėdyje R. Ž. atstovės naujai pateiktus dokumentus priėmė, įvertindamas tai, kad iki tol apeliantė aktyviai naudojosi elektronine byla, pareiškėjas daro išvadą, kad apeliantė turėjo visas galimybes žinoti apie R. Ž. pateiktą prašymą ir reaguoti pateikdama savo nuomonę dėl šalių sudarytos sutarties.

9.2. Pareiškėjas dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos, sprendime nurodytos 3.5 punktu, nurodo, kad apeliantės argumentai visiškai nepagrįsti. Teigia, kad visą laiką įkeistame bute, adresu (duomenys neskelbtini), gyveno R. Ž. su vėliau gimusiu sūnumi. Pareiškėjo teigimu, prievolės nevykdymo atveju, ar bute gyventų tik J. V., ar bute gyventų visa šeima, ar tik R. Ž. su sūnumi, galimybės patenkinti skolinį įsipareigojimą iš įkeisto buto nebūtų skirtingos ar kokiu nors būdu sunkesnės ar lengvesnės.

9.3. Pareiškėjas dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos, sprendime nurodytos 2.2 punktu, nurodo, kad vaikui priteisus tik šiek tiek didesnį (50 EUR) išlaikymo dydį nei rekomenduojamas, vien dėl to apeliantės interesai jokiu būdu nebuvo pažeisti. Pareiškėjas teigia, kad sąžiningai ir tinkamai moka kredito įmokas, apeliantės naudai yra įkeisti net du butai. Vaikui išlaikymo priteisimas vos 50 EUR didesne suma, nei norėtų bankas, neturi visiškai jokios tiesioginės įtakos pareiškėjo galimybėms vykdyti savo skolinius įsipareigojimus ir, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, tai nepažeidžia apeliantės, kaip hipotekos kreditorės, interesų, nes kreditas yra mokamas nustatytais terminais.

9.4. Pareiškėjas dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos, sprendime nurodytos 3.9 punktu, nurodo, kad pareiškėjas su apeliante kreditavimo sutartį sudarė iki santuokos, todėl jo prievolė, atsiradusi iki santuokos įregistravimo, negali būti tenkinama iš bendro sutuoktinių turto. Nurodo, kad šio būsto tapimas šeimos būstu nereiškia atsiradusios solidariosios R. Ž. prievolės. Nurodo, kad apeliantė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad neva ji nėra davusi sutikimo padalyti solidariąją sutuoktinių prievolę tarp pareiškėjų, nes minėta prievolė niekada nebuvo solidarioji – nuo pat kreditavimo sutarties sudarymo tai buvo asmeninė J. V. prievolė ir savaime nepasikeitė į solidariąją J. V. sudarius santuoką su R. Ž..

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

12. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu bei sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštaravimo kreditorių interesams.

Faktinės aplinkybės

13. Civilinė byla pradėta nagrinėti pagal ieškovo J. V. (J. V.) patikslintą ieškinį atsakovei R. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir santuokos metu įgyto turto padalijimo ir atsakovės R. Ž. priešieškinį ieškovui J. V. (J. V.) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, uzufrukto nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo. Pirmosios instancijos teisme 2018 m. vasario 8 d. gautas pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, kuriuo šalys prašo nutraukti santuoką bendru abiejų sutuoktinių sutikimu, patvirtinti pareiškėjų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių rašytinio proceso tvarka, kuri buvo patvirtinta 2018 m. vasario 13 d. sprendimu.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

14. Apeliantė teigia, kad buvo pažeista jos teisė būti išklausytai. Nurodo, kad apeliantė buvo informuota apie teismo posėdį, kad bus nagrinėjamas ieškovės ieškinys žodinio proceso tvarka, tačiau byla buvo išnagrinėta pateikus sutartį dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu rašytinio proceso tvarka neinformavus apeliantės, kuri yra pareiškėjų kreditorė. Teigia, kad apeliantei nebuvo suteikta teisė pateikti savo nuomonę dėl sutarties, kurios sąlygos pažeidžia apeliantės teises ir teisėtus interesus.

15. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad tinkamas teismo procesas grindžiamas lygybės teismui, viešumo, rungimosi, teisės būti išklausytam teisme ir kitais visuotinai pripažintais demokratiniais principais (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d. nutarimas). Siekiant užtikrinti teisės būti išklausytam principo įgyvendinimą, įstatyme detaliai reglamentuojama teismo šaukimų, pranešimų ir kitokių procesinių dokumentų įteikimo šalims bei kitiems suinteresuotiems asmenims tvarka. Procesinių dokumentų instituto paskirtis – užtikrinti, kad byloje dalyvaujantiems asmenims būtų sudaryta reali galimybė gauti visą su byla susijusią informaciją. Šis institutas yra viena iš esminių teisės būti išklausytam principo sudėtinių dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje J. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-296/2004).

16. Apeliantė pagrįstai nurodo, kad narinėjamu atveju jai nebuvo pranešta apie teismo posėdį, kuris vyko rašytinio proceso tvarka. Pagal CPK 72 straipsnio 1 dalį proceso dalyviams teismo šaukimu ir pranešimu pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Iš Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad pirmosios instancijos teismas nepranešęs apeliantei (pareiškėjų kreditorei) apie gautą 2018 m. vasario 8 d. pareiškėjų prašymą santuoką nutraukti bendru sutarimu ir patvirtinti taikos sutartį, nepranešęs apie teismo posėdžio laiką ir vietą, nenustatęs termino pateikti atsiliepimą, išreikšti nuomonę apeliantei (kreditorei) dėl šalių sudarytos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, 2018 m. vasario 13 d. bylą išnagrinėjo iš esmės ir priimdamas sprendimą nutraukė pareiškėjų sudarytą santuoką, patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą informuoti dalyvaujančius byloje asmenis apie teismo posėdį.

17. Apeliantė apeliaciniu skundu taip pat nurodo, kad tam tikros santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalys prieštarauja kreditoriaus interesams, teigia, kad pareiškėjai iki teikdami teismui sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių privalėjo gauti apeliantės (kreditoriaus) raštišką sutikimą.

18. Nagrinėjamu atveju šalių santuoka teismo 2018 m. vasario 13 d. sprendimu nutraukta CK trečiosios knygos „Šeimos teisė“ IV skyriaus antrojo skirsnio ,,Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu“ nustatyta tvarka. CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, taip pat patvirtina sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina. Taigi santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra santuokos nutraukimo būdas, kai abu sutuoktiniai, esant įstatyme (CK 3.51 straipsnio 1 dalis) nustatytoms sąlygoms, laisva valia nutaria nutraukti santuoką supaprastintu būdu. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, patikrina, ar santuoka tokiu būdu gali būti nutraukta. Teismas ne tik formaliai turi patikrinti, ar sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys aptarė visus klausimus, kurie joje turi būti aptarti pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį, tačiau privalo įsitikinti, kad joje nustatytos sąlygos atitinka CK 3.53 straipsnio 4 dalies reikalavimus.

19. Apeliantė nesutinka su santuokos nutraukimo pasekmių sutarties punktais, kurie susiję su kreditoriniais įsipareigojimais apeliantei, paskirstytu išlaikymu nepilnamečiam vaikui, turtinėmis pareiškėjų teisėmis ir pareigomis. Įstatyme nustatytas įpareigojimas nutraukiant santuoką išspręsti visus santuokos nutraukimo padarinių klausimus, iš jų ir sutuoktinių kreditorių reikalavimų sutuoktiniams, ne tik užtikrina sutuoktinių teisių bei pareigų pusiausvyrą dalijant turtą ir paskirstant turtines teises bei pareigas, bet ir geriausiai apsaugo sutuoktinių kreditorių turtinius interesus, nes leidžia tinkamai nustatyti sutuoktinių turto teisinį režimą, sutuoktinių civilinės atsakomybės kreditoriams apimtis ir patenkinti kreditorių reikalavimus iš sutuoktinių turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58-219/2015).

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė akcinė bendrovė Luminor Bank ir J. V. 2011 m. rugsėjo 1 d. sudarė kreditavimo sutartį, pagal kurią kredito gavėjui suteiktas 86 886,01 EUR kreditas būstui įsigyti. Įsipareigojimų vykdymas užtikrintas nekilnojamojo turto, tai yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad apeliantė (kreditorė) laikosi nuomonės, kad nagrinėjamu atveju atsakomybė pagal sudarytą kredito sutartį yra solidarioji sutuoktinių prievolė, kadangi ji buvo sudaryta šeimos poreikiams tenkinti. Apeliacinės instancijos teismui įvertinus pirmosios instancijos teismo 2018 m. vasario 13 d. patvirtintas sutarties sąlygas nustatyta, kad sutuoktiniai sutarties 3.9 punktu susitarė, kad J. V. prievolė akcinei bendrovei DNB bankui pagal 2011 m. rugsėjo 1 d. kreditavimo sutartį Nr. 2305-2011-70260 po santuokos nutraukimo lieka asmenine J. V. prievole.

21. Atsižvelgiant į apeliantės nuomonę akivaizdu, kad ji nesutinka su tokiu prievolės transformavimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad nors sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo padarinių yra jų tarpusavio suderintos valios išraiška, reiškianti, kad nėra sutuoktinių ginčo, teismas, prieš tvirtindamas tokią sutartį, turi pareigą patikrinti, ar ši sutartis yra teisėta ir nepažeidžia kieno nors teisių. Tai reiškia, kad teismas turi ne tik patikrinti, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kurie pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį turi būti aptarti, bet ir įvertinti, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, kreditoriaus interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010).

22. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti pareiškėjų įsipareigojimų pobūdį ir įvertinęs tai, kad pareiškėjai santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi siekia pakeisti sutartinius įsipareigojimus, kas galbūt pažeistų apeliantės (kreditorės) interesus, tokios sutarties netvirtinti. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad sutarties sąlygos dėl prievolės padalijimo yra suformuluotos netinkamai, pažeidžia apeliantės (kreditorės) interesus.

23. Esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, kad apeliantė, būdama kreditorė, su sudaryta sutartimi nesutinka, atsižvelgiant į tai, kad apeliantei nebuvo sudaryta galimybė išreikšti savo nuomonę dėl sutarties, kurioje sprendžiami prievolės padalijimo klausimai, sąlygų, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nenustačius visų reikšmingų aplinkybių, nesudarius galimybės apeliantei (kreditorei) išreikšti nuomonę dėl sudarytos šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, buvo neatskleista bylos esmė ir pirmosios instancijos teismas turėtų pašalinti šios nutarties 23 punkte padarytus pažeidimus.

24. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliacinio skundo teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

25. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu patvirtinus santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, neištyrus bei nenustačius faktinių aplinkybių, nesudarius galimybės apeliantei (kreditorei) išreikšti poziciją dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, byla buvo išnagrinėta neatskleidus jos esmės, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir bylą perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

26. Kadangi byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas spręstinas pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 13 d. sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėjos Kristina DomarkienėJolanta GailevičienėErinija Kazlauskienė