Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, registruotas užimtumo tarnyboje, du teistumai (pagal 2010-09-17 ir 2014-07-22 nuosprendžius) išnykę, teistas:

1) 2019-10-03 Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį - 4 mėn. viešųjų darbų bausmę. 2020-02-13 teismo nutartimi bausmė pakeista į 26 dienų laisvės apribojimą, 2020-03-30 bausmė atlikta;

2) 2021-02-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį - 3 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. Pritaikius BK 68 straipsnį, uždrausta 3 metams naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones, termino pradžią skaičiuojant nuo 2020-12-12. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuotas automobilis ,,Renault Clio” (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini)), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. 2021-04-18 apie 13.47 val. Vilniuje, Ukmergės 298A, vairavo automobilį „Peugeot“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore nustatyta 3,31 promilių alkoholio koncentracija. Tokiu būdu R. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Be R. B. visiško prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Iš informacijos apie R. B. matyti, kad teisės vairuoti transporto priemones R. B. nėra įgijęs (b. l. 62-64).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Pats kaltinamasis R. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo kaltinime nurodytą automobilį. Minėtą automobilį nusipirko ir tada gėrė su draugais, gėrė įvairius alkoholinius gėrimus; draugai jį atkalbinėjo nuo vairavimo išgėrus, tačiau jis nusprendė važiuoti, nes ryte jam reikėjo į darbą; sutinka su alkotesterio rodmenimis, t. y. su nustatytomis 3,31 promilėmis girtumo. Šiuos jo parodymus pagrindžia pirmiau aptarti teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai: BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, iš kurių matyti, kad privatus fizinis asmuo pranešė apie galimai neblaivų asmenį, pavojingai manevruojantį kelyje Panevėžys-Vilnius, pranešimo laikas 13.32 val. Taip pat patvirtina pareigūno A. Š. parodymai, kad sustabdytame kaltinime nurodytame automobilyje buvo tik vienas asmuo, už vairo sėdėjęs R. B.; matėsi, kad R. B. yra akivaizdžiai neblaivus, nustatyti visi neblaivumo požymiai. Liudytojo parodymus patvirtina neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys ir alkotesterio kvitų rodmenys, kad R. B. pirmo pūtimo metu 2021-04-18, 13.48 val. nustatytas 3,31 promilių girtumas, o 14.09 val. — 3,47 promilių girtumas. Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu.

Taigi, iš išdėstytų įrodymų visumos matyti, kad kaltinamasis R. B. būdamas neblaivus (nustatytas 3,31 promilių girtumas) ir tai suvokdamas, tyčia sėdo už automobilio vairo ir vairavo kaltinime nurodytą, jam priklausantį automobilį „Peugeot 406“ (v. n. (duomenys neskelbtini)), t. y. veikė tiesiogine tyčia ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 41, 54, 61, 64 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes.

Teismas konstatuoja, jog šioje byloje nėra kaltininko atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nors kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo išsakyto gailesčio nėra pagrindo pripažinti nuoširdžiu, todėl kaltinamojo prisipažinimo ir gailesčio nėra pagrindo pripažinti ir kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kuri numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Sprendžiant dėl kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiojo ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015, 2K?145-139/2015 ir kt.). Taigi nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Ši aplinkybė iš esmės parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir yra apibūdinama kaip vienas iš svarbiausių žingsnių, rodančių, kad asmuo nori pasitaisyti. Nuoširdus gailėjimasis dažniausiai ir pasireiškia tuo, kad kaltininkas aiškiai pasmerkia savo nusikalstamus veiksmus, pasižada pasitaisyti ir ateityje nenusikalsti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2014).??? Teismas nelaiko kaltininko gailesčio nuoširdžiu, atsižvelgdamas į tai, kad analogišką veiką, tik dar stipriau apsvaigęs nuo alkoholio, R. B. padarė te praėjus dviem mėnesiams po pirmesnio nuosprendžio Vilniaus miesto apylinkės teisme priėmimo 2021-02-15, kai teismas patikėjęs R. B. nuoširdumu, skyrė ne realią laisvės atėmimo bausmę, o bausmės vykdymą atidėjo. Be to, iš R. B. parodymų teisme matyti, kad dėl savo elgesio jis kaltina ne save, o „velnio lašus“ („Viskas per alkoholį.“; „Nieko specialiai nedariau“), alkoholį dėl savo bėdų kaltino ir po pirmo vairavimo esant neblaiviam (Žr. 2021-02-15 nuosprendį). R. B. niekad nebuvo įgijęs teisės vairuoti transporto priemonių ir priimant 2021-02-15 nuosprendį teisme žadėjo daugiau neįsigyti automobilio, tačiau po poros mėnesių po pirmesnio nuosprendžio priėmimo, kuriuo buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones, jis vėl nusiperka automobilį, jį vairuoja, geria su draugais ir sėda vairuoti itin stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, nors, paties žodžiais, jo draugai stengėsi jį nuo vairavimo išgėrus sulaikyti. Esant šioms aplinkybėms, teismas R. B. išsakyto gailesčio nepripažįsta nuoširdžiu, tuo pačiu nepripažįsta esant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

R. B. baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė recidyvistas, nes būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, esant už jį neišnykusiam teistumui, vėl padarė vieną tyčinį nusikaltimą (BK 27 straipsnis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

R. B. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Yra nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nėra lengvinančių. Jis yra jauno amžiaus, šiuo metu oficialiai nedirbantis, turi neišnykusį teistumą (pagal du nuosprendžius). Kaip minėta, paskutiniu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-15 nuosprendžiu nuteistas už analogišką nusikalstamą veiką, šį nusikaltimą padarė te praėjus porai mėnesių po pirmesnio nuosprendžio priėmimo, kuriuo, teismas išreikšdamas pasitikėjimą, kad R. B. nedarys naujų nusikalstamų veikų, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo. R. B. ne tik vairavo neblaivus, bet ir esant paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei – draudimui vairuoti kelių transporto priemones. Be to, jis automobilį įsigijo būdamas blaivus ir aiškiai suvokdamas, kad pažeidžia paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės sąlygas. Iš jo parodymų taip pat matyti, kad ketino automobilį registruoti kito asmens vardu (ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad savo vardu registruoti negalėjo), po ko gėrė su draugais įvairius alkoholinius gėrimus ir nors draugai ragino nevairuoti išgėrus, sėdo už automobilio vairo ir važiavo juo ilgą atstumą, nuo kaimo iki Vilniaus, važiavo judriomis miesto gatvėmis, nesustojo net jausdamas, kad dėl girtumo jį migdo. Nuo pirmesniu teismo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, pažeidimo, nesustabdė ir suvokimas, kad bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas. Taigi, iš kaltinamojo veiksmų (automobilio įsigijimo; gėrimo su draugai, nors žino, kad reikia kitą dieną į darbą ir kt.) bei parodymų duotų teisme matyti, kad jis nusikalstamų veiksmų iš esmės kritiškai nevertina, kaltina ne save, o „velnio lašus“ („Viskas per alkoholį.“; „Nieko specialiai nedariau“). Spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą teismas taip pat atsižvelgia, kad R. B. yra baustas administracine tvarka, dauguma administracinių nusižengimų už važiavimą viešuoju transportu be bilieto (b. l. 70-76). Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre baudžiamojoje byloje valstybinis kaltintojas nesurinko.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti R. B. paskyrus griežčiausią BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmę – laisvės atėmimą, nustatant mažesnį nei vidutinį sankcijoje numatytą šios bausmės terminą – 6 mėnesius. Įvertinus visas pirmiau aptartas bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes, teismas mano, kad būtent laisvės atėmimo bausmė ir parinktas jos dydis nagrinėjamu atveju bus teisinga, proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir kaltininko asmenybei.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, R. B. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu, iki 4 mėnesių laisvės atėmimo.

Šis nusikaltimas padarytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-15 nuosprendžiu taikyto 3 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, t. y. neatlikęs bausmės, paskirtos pirmesniu nuosprendžiu, todėl bausmės, paskirtos šiuo ir pirmiau priimtu teismo nuosprendžiu, vadovaujantis BK 64 straipsniu, turi būti subendrintos.

Pagal BK 64 straipsnio 1 dalį, nuteistajam, kuris neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Teismas šioje byloje taiko kaltininkui palankesnį bausmių sudėjimo būdą – dalinį bausmių sudėjimą.

BK 64 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies (pagal BK 50 straipsnio 2 dalį – 3 mėnesiai).

Atsižvelgiant į išdėstytą ir tai, kad negali būti pridėta mažesnė, nei 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėtina dalis, t. y. 3 mėnesiai laisvės atėmimo, paskirto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-15 nuosprendžiu.

Nuteistasis prašė neskirti jam realaus laisvės atėmimo. Viena iš būtinų sąlygų, taikyti BK 75 straipsnį ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, tai pagrįstas manymas, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo atveju teismas sutinka su prokurore, kad nėra pakankamo pagrindo manyti, kad R. B. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Pirmiau paminėti duomenys apie teistumą už analogišką nusikalstamą veiką ir naujos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės (bausmės vykdymo atidėjimo metu; pažeidžiant baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje; po pirmesniu nuosprendžiu automobilio konfiskavimo, nusipirko naują automobilį, turint tikslą jį vairuoti; nusikaltimas padarytas te praėjus 2 mėnesiams po pirmesnio nuosprendžio priėmimo, apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis; važiavimo atstumas, vieta ir kt. nustatytos faktinės aplinkybės), leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistasis jokių išvadų iš savo neteisėto elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti, kas jį neabejotinai charakterizuoja itin neigiamai ir atskleidžia, kad R. B. nėra linkęs kritiškai vertinti savo ankstesnio elgesio, vengia šį gyvenimo būdą keisti. Šios aplinkybės patvirtina, jog R. B. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos (priešingai, pasak kaltinamojo draugai jį bandė atkalbėti nuo vairavimo išgėrus) ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau yra susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstama veika buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys, kas sprendžiant asmeniui skirtinos bausmės individualizavimo klausimą yra itin aktualu. Pažymėtina, kad R. B. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė gerokai viršijęs BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytą neblaivumo ribą – automobilį vairavo, kai jam nustatytas net 3,31 promilių girtumas, taip pat — neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nuo nusikalstamos veikos padarymo jo nesustabdė ir galimas bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimas, dėl baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo, pažeidimo, o tai neabejotinai didina tiek R. B. įvykdyto nusikaltimo, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir neleidžia manyti, jog skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtas realus laisvės atėmimas yra neproporcinga ir neteisinga bausmė. Šios išvados nekeičia ir aplinkybė, kad galimai R. B. pradėjo lankyti anoniminių alkoholikų susitikimus (posėdžio metu nurodė, kad įsirašė į anoniminius alkoholikus).

Visa, kas išdėstyta, teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, neužtikrins viešojo intereso įgyvendinimo - apsaugoti visuomenės interesus nuo pakartotinių pavojingo pobūdžio KET pažeidimų, todėl BK 75 straipsnis netaikytinas.

R. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2021-04-18, 13.47 val. iki 2021-04-19, 13.32 val. (viena diena) (b. l. 52-53, 55). Šis laikas, vadovaujantis BPK 140 straipsnio 9 dalimi, BK 66 straipsniu, įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

baudžiamojo poveikio priemonės nebendrinamos su bausme ir vykdomos atskirai (BK 73 straipsnio 3 dalis), tačiau apie tolesnį būtinumą jas vykdyti pasisakoma nuosprendžio rezoliucinėje dalyje.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Teismo nuomone bausmės paskirčiai įgyvendinti R. B. kartu su bausme turi būti skirtinos dvi baudžiamojo poveikio priemonės. Pagal BK 68 straipsnį – uždraudimas naudotis specialia teise; pagal BK 72 straipsnį – nusikalstamos veikos padarymo priemonės, t. y. automobilio ar jo vertės konfiskavimas.

BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismas, atsižvelgęs į pirmiau aptartas bausmei individualizuoti nustatytas aplinkybes (jų nekartodamas), jų visumą, sprendžia, kad bausmės tikslus padės įgyvendinti tik maksimalaus termino baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 5 metams.

Pagal BK 72 straipsnio nuostatas baudžiamojo poveikio priemonė turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tyčia. Jos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio ir vengiant neblaivumo patikrinimo, kai asmeniui nustatyti neblaivumo požymiai; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.). Todėl nėra abejonės, kad automobilis, kurį apsvaigęs nuo alkoholio vairavo R. B. yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu vairuotas automobilis nuosavybės teise priklausė kaltinamajam, jo vertė su PVM yra apie 470 Eur, pirktas už 300 Eur, išimtinių aplinkybių, kurios leistų nekonfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonės nenustatyta, todėl siekiant atimti kaltininkui galimybę daryti naujus nusikaltimus bei siekiant daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-91-303/2021, 2K-107-976/2021), atsižvelgus į kaltininko asmenybę, paskirtą bausmę, sprendžia, kad transporto priemonės – automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, visuomenės saugumo yra būtina ir šiuo atveju proporcinga teisinė priemonė, todėl automobilis konfiskuotinas.

Kaltinamajam R. B. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 56-57) paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti – panaikintina.

Prokuroro Mariaus Zupkausko 2021-04-19 nutarimu paskirtas laikinas R. B. nuosavybės teisės apribojimas į automobilį „Peugeot“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini)) nuo 2021-04-19 iki 2021-10-19 (b. l. 36-41), paliktinas galioti iki nuosprendžiu paskirto automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 4 mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-15 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, pridedant neatliktos baudos dalį — 3 mėnesius laisvės atėmimo ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 7 (septynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021-04-18, 13.47 val. iki 2021-04-19, 13.32 val. (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. B. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti automobilį „Peugeot 406“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini)) ir perduoti jį valstybės nuosavybėn.

Prokuroro Mariaus Zupkausko 2021-04-19 nutarimu paskirtą laikiną R. B. nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „Peugeot 406“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini)) nuo 2021-04-19 iki 2021-10-19, palikti galioti iki nuosprendžiu paskirto automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti R. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 73 straipsnio 2 dalimi, toliau vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-02-15 nuosprendžiu paskirtas baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą 3 (trejus) metus naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones, termino pradžią skaičiuojant nuo 2020-12-12; automobilio ,,Renault Clio” (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini)) konfiskavimą.

R. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę - panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.