- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-22
- Bylos Nr.
- 1A-517-885/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12110-2021-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Bartkus, Nijolė Žimkienė, Aiva Survilienė
- Nuteistasis
- R. B.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aivos Survilienės, Nijolės Žimkienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, laisvės atėmimu 4 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausmės dalimi ir R. B. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 (septyniems) mėnesiams. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo R. B. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, R. B. į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. balandžio 18 d., 13.47 val., iki 2021 m. balandžio 19 d., 13.32 val. (viena diena).
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 3 dalimis, R. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams (terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo) ir automobilio „Peugeot 406“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini)), konfiskavimas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas transporto priemonei „Peugeot 406“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini)), paliktas iki nuosprendžiu paskirto automobilio konfiskavimo įvykdymo.
Vadovaujantis BK 73 straipsnio 2 dalimi, nuspręsta toliau vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirtas baudžiamojo poveikio priemones: uždraudimą 3 (trejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, termino pradžią skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 12 d.; automobilio ,,Renault Clio“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini)) konfiskavimą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2021 m. balandžio 18 d., apie 13.47 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Peugeot“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore nustatyta 3,31 promilių alkoholio koncentracija. Tokiu būdu R. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 8 d. nuosprendį ir jam skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba jos vykdymą atidėti paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant pareigą išklausyti kursą dėl alkoholio daromos žalos.
2.1. Skunde nurodo, kad teismas paskirdamas laisvės atėmimo bausmę nepagrįstai vien neigiamai vertino jo asmenybę, neatsižvelgė į tai, jog probacijos laikotarpiu jo atžvilgiu nėra pradėtų naujų ikiteisminių tyrimų ir nebuvo baustas administracine tvarka. Vykdė visus probacijoje nustatytus reikalavimus, užsiregistravo Užimtumo tarnyboje. Taip pat teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis kritiškai nevertino padarytų nusikalstamų veikų.
2.2. Pažymėjo, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, savanoriškai gydėsi nuo alkoholio ir pavyko jo nevartoti apie metus laiko, blaivas niekada nėra padaręs jokių nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų. Dėl šios ligos kreipėsi ir į probacijos tarnybą, prašydamas, kad jam būtų paskirtas priverstinis gydymas nuo alkoholio, tačiau prašymas nebuvo išgirstas. Mano, kad priverstinis gydymas nuo alkoholio ir efektyvi psichologinė pagalba padarytų teigiamą įtaką jo elgesiui.
2.3. Taip pat pažymėjo, kad yra tėvas mažamečio vaiko, kurį labai myli, teikia jam finansinę paramą, sukūręs su juo stiprų dvasinį ryšį ir laisvės atėmimo bausmė apribos jo galimybę matyti sūnų, dėl to itin skaudžiai išgyvena ir pasirengęs atlikti bet kokią kitą bausmę, kad tik galėtų matyti ir bendrauti su sūnumi būdamas neatskirtas nuo jo. Jo vaikas yra jam motyvacija keisti iš esmės gyvenimo būdą, o su psichologų pagalba ir priverstiniu gydymu nuo alkoholio, tiki, kad minėtą ligą įveiks.
2.4. Pažymėjo ir tai, kad jam paskirta stemplės operacija (teismo posėdžio metu pateikė tą patvirtinantį dokumentą). Būnant izoliuotam akivaizdu, minėta operacija negalėtų būti atlikta, o tai lems tai, kad jo sveikata tik dar labiau pablogės, kas gali sukelti jam neigiamas pasekmes. Be to būdamas visuomenėje taip pat turėtų galimybę įsidarbinti, mokėti valstybei mokesčius, mažinti susikaupusias skolas kreditoriams.
2.5. Mano, kad teismas bylos aplinkybes įvertino formaliai, nepagrįstai konstatavo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik izoliavus jį nuo visuomenės. Pažymėjo, kad teistumas sukuria neigiamas pasekmes, darbdaviai kritiškai vertina teistus asmenis nuteistus laisvės atėmimo bausme, todėl galimybė susirasti darbą bus dar labiau apsunkinta. Be to, jo teistumas laisvės atėmimo bausme neigiamai paveiktų ir socialinius ryšius, augant vaikui jis patirtų patyčias dėl tėvo įkalinto įkalinimo įstaigoje ir pan.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje, nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde nuteistasis veikos kvalifikavimo neginčija, tačiau kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, prašo skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba jos vykdymą atidėti, paskiriant intensyvią priežiūrą.
5. Bylos duomenimis, R. B. padarė nesunkų nusikaltimą. Nors savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos jis pripažino, tačiau teismas nelaikė kaltininko gailesčio nuoširdžiu, atsižvelgiant, kad analogišką veiką, tik dar stipriau apsvaigęs nuo alkoholio, R. B. padarė praėjus vos dviem mėnesiams po pirmesnio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. nuosprendžio, kai teismas patikėjęs R. B. nuoširdumu, skyrė ne realią laisvės atėmimo bausmę, o bausmės vykdymą atidėjo, kas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai buvo nepripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi inkriminuotą nusikalstamą veiką jis įvykdė prieš tai būdamas teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, esant neišnykusiam ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui. Ši aplinkybė neabejotinai sunkina nuteistojo teisinę padėtį ir teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai konstatuoti antivisuomenines nuteistojo nuostatas bei jo neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, kas skundžiamu nuosprendžiu R. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) nustatyta pagrįstai. Įvertinus skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytas R. B. charakterizuojančias aplinkybes bei tai, kad skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką nuteistasis padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, galima daryti pagrįstą išvadą, kad jis jokių išvadų iš savo neteisėto elgesio nedaro, todėl nėra pagrindo nuteistajam skirti švelnesnę bausmę, nei apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausmė. Taip pat nėra pagrindo nuteistajam R. B. taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam intensyvią priežiūrą, kadangi asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, tuo tarpu R. B. šiuo atveju yra paskirta laisvės atėmimo bausmė.
6. Šių duomenų kontekste įvertintina ir tai, kad praeityje jo atžvilgiu buvo taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės – tiek viešieji darbai, kurie buvo pakeisti į laisvės apribojimą, tiek ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas (teistumas pagal 2010 m. rugsėjo 17 d. ir 2014 m. liepos 22 d. nuosprendžius išnykęs), tačiau, teismo parodyto pasitikėjimo jis nepateisino, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį nesugebėjo ir vėl nusikalto. Kaip minėta, už analogiško nusikalstamo veiksmo padarymą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių neblaivumo laipsnis, R. B. buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 15 d. nuosprendžiu ir nepraėjus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui, t. y. 2021 m. balandžio 18 d., jis įvykdė analogišką nusikalstamą veiką, inkriminuotą jam skundžiamu nuosprendžiu, taip pat, vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad iš ankstesnio patyrimo asmuo nepasimokė, koreguoti savo elgesio teigiama linkme nesistengė. Esant šių aplinkybių visumai akivaizdu, kad ankstesniais apkaltinamaisiais nuosprendžiais R. B. taikytos bausmės nebuvo pakankamos siekiant BK 41 straipsnyje numatytų tikslų, kadangi jis ir toliau daro nusikalstamas veikas, savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja, todėl nesutiktina su apelianto teiginiais, jog šiuo atveju yra pakankamas pagrindas švelnesnės bausmės paskyrimui. Neabejotina, kad ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens priešingo teisei elgesio patirtis vertinama kaip asmenį charakterizuojanti medžiaga, ir, be kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rūšies bei dydžio parinkimą, todėl šių duomenų ignoravimas, sprendžiant asmeniui skirtos bausmės pagrįstumo klausimą, negalimas.
7. Nesutinkant su apeliacinio skundo motyvais įvertintina ir tai, kad praeityje R. B. buvo ne tik teistas, bet ir ne kartą baustas administracine tvarka, be kita ko, ir už analogiško neteisėto veiksmo atlikimą, t. y. transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Kai kurios praeityje jam skirtos administracinės nuobaudos vis dar galiojančios, paskirtų baudų nemoka. Be to, administracine tvarka R. B. buvo ne kartą baustas ir už administracinius nusižengimus, padarytus apsvaigus nuo alkoholio, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Sprendžiant tiek iš apeliantui inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdžio, tiek ir praeityje jo buvusių teistumų bei baustumų administracine tvarka, akivaizdu, kad jokių pastangų prasmingam laiko užimtumui nuteistasis nededa, laisvalaikį leidžia vartodamas alkoholinius gėrimus, kurių įtakoje nusikalsta. Tačiau, net ir nusikalsdamas pakartotinai, darydamas pažeidimus apsvaigęs nuo alkoholio, jokių priemonių, siekdamas eliminuoti šį jo elgesį neigiamai charakterizuojantį požymį, tokiu būdu, išvengiant pakartotinio neteisėto elgesio, būdamas laisvėje R. B. nededa. Nors teigia, kad savanoriškai gydėsi nuo alkoholio ir pavyko jo nevartoti apie metus laiko, tačiau, kaip matyti iš R. B. nusikalstamo elgesio, nepakankamai siekė gydytis priklausomybės nuo alkoholio ligą. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis yra mažamečio vaiko tėvas, sukūręs su juo stiprų dvasinį ryšį, egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau nuteistojo nuo nusikaltimo darymo nesulaikė.
8. Atmetant R. B. apeliacinį skundą įvertintina ir tai, kad nuteistasis vairavo transporto priemonę ne tik būdamas neblaivus, bet ir neturėdamos tokios teisės, kai jos nėra įgijęs, kas neabejotinai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Tai neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei. Be to, nuteistasis, kaip ir nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nors draugai ragino jį nevairuoti išgėrus, sėdo už automobilio vairo ir važiavo juo ilgą atstumą, nuo kaimo iki Vilniaus, važiavo judriomis miesto gatvėmis, nesustojo net jausdamas, kad dėl girtumo jį migdo.
9. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad jame išdėstytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo R. B. skundžiamu nuosprendžiu skirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą. Paskirta bausmė neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Aplinkybės, turinčios reikšmės individualizuojant R. B. skirtą bausmę, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos. Nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu tik laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti šių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.
10. Jokių išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti R. B. teisinę padėtį jo atžvilgiu taikant bausmės vykdymo atidėjimą, šioje byloje taip pat nenustatyta. Pagal BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taikyti bausmės vykdymo atidėjimą ar ne yra teismo teisė, o ne pareiga. Sprendžiant klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veiksmų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Įvertinus tiek aukščiau aptartą R. B. asmenybę, tiek ir jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą – automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir būdamas neblaivus, kai jam nustatytas net 3,31 promilės neblaivumas, tokiais veiksmais vengdamas atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, taip pat, jo buvusius teistumus bei baustumus administracine tvarka, praeityje jo atžvilgiu taikytą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, menkas nuteistojo pastangas koreguoti savo elgesį teigiama linkme, nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, kad bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pernelyg švelnus baudžiamumas gali tik paskatinti R. B. ir toliau daryti nusikalstamas veikas, lengvabūdiškai tikintis išvengti teisinės atsakomybės. Juo labiau, kad praeityje nuteistojo atžvilgiu taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės bei laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų neįgyvendino ir teigiamos įtakos tolesniam nuteistojo elgesiui neturėjo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. B. apeliacinį skundą atmesti.