Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Donatai Pliuskevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovams A. B. ir M. B. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo nereiškiantis savarankiškų reikalavimų Klaipėdos rajono trečiojo notarų biuro notarė Neringa Bartkuvienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių teismo posėdžio metu duotų paaiškinamų nustatyta, kad atsakovas A. B. yra atsakovo M. B. tėvas.

Nustatyta, kad 2019-12-23 Klaipėdos rajono 2-ojo notarų biuro notarė patvirtino tarp atsakovų sudarytą dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – dovanojimo sutartis), pagal kurią atsakovas A. B. padovanojo savo sūnui M. B. (kuris sandorio sudarymo metu buvo nepilnametis) pastatą- degalinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – pastatas- degalinė), kurios vidutinės rinkos vertė 34 200,00 Eur. Iš ginčijamos dovanojimo sutarties nustatyta, kad pastatą - degalinę atsakovas A. B. įgijo 2019-12-12 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindu.

VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo su istorija duomenims nustatyta, kad pastatas- degalinė atsakovo M. B. vardu yra įregistruotas nuo 2020-01-09, pagal 2019-12-23 Dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš 2020-11-27 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Klaipėdos AVMI) patikrinimo akto Nr.(28.1) FR0680-490 nustatyta, kad buvo atliktas atsakovo A. B. mokestinis patikrinimas ir nustatyta, kad A. B. laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 disponavo 122 181,00 Lt (35 386,06 Eur) piniginėmis lėšomis, kurių pajamų šaltinių negali pagrįsti įstatymų nustatyta tvarka apmokestinamomis pajamomis ir kurios nebuvo deklaruotos. A. B. gautas pajamas panaudojo įnašams į UAB (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad A. B. į biudžetą privalo sumokėti 5 395,33 Eur gyventojų pajamų mokesčio už 2014 metus.

Klaipėdos AVMI 2021-01-21 sprendimu Nr. (28.1 Mr.) FR0682-13 dėl patikrinimo akto tvirtinimo patvirtino Klaipėdos AVMI patvirtino 2020-11-27 patikrinimo aktą Nr. (28.1) FR0680-490 ir nurodė A. B. į valstybės biudžetą sumokėti 5 395,33 Eur GPM, 1 079,00 GPM baudos ir 1 231,20 Eur GPM delspinigių.

Iš 2021-08-24 atakavo A. B. elektroninio laiško adresuoto VMI nustatyta, kad atsakovas prašė leisti 7 705,53 Eur skolą išdėstyti dalimis 60 mėnesių laikotarpiui.

Iš 2021-08-31 mokestinės paskolos sutarties Nr. (23.24-08) 327-43575 nustatyta, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM su atsakovu susitarė, kad A. B. 7 705,53 Eur priskaičiuota suma valstybės biudžetui bus išdėstyta laikotarpiu nuo 2021-08-25 iki 2022-12-25.

Iš 2022-02-09 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sprendimo Nr. (23.24-08) 327-9186 nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo A. B. sudaryta mokestinė paskolos sutartis nutraukta.

2022-07-14 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sprendimu Nr. (23.31-08) 467-142413 nuspęsta išieškoti į biudžetą iš A. B. 7 705,53 Eur.

Iš prievolių ataskaitos nustatyta, kad A. B. skolingas 7705,53 Eur ir šią sumą sudaro: 5 395,33 Eur GPM, 1 079,00 Eur bauda ir 1 231,20 Eur delspinigių.

2023-03-10 Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovas A. B. neturi jokio nekilnojamojo turto Lietuvoje.

Iš 2023-02-08 antstolio Mindaugo Mažrimo rašto dėl informacijos pateikimo Nr. S-23-180-3082 nustatyta, kad jo žinioje yra vykdomoji byla Nr. 080/22/01120, kurioje iš atsakovo A. B. yra išieškoma 7 705,53 Eur mokestinė nepriemoka, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM naudai, pagal 2022-06-17 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sprendimą Nr. (23.31-08) 467-142413 ir nustatyta, kad skolininkas Lietuvos Respublikoje registruoto turto neturi, areštuotos skolininko sąskaitos bankuose ir kitose finansinėse įstaigose, tačiau jose piniginiu lėšų nėra. Turto, į kuri galima butų nukreipti išieškojimai, skolininkas neturi. VSDFV duomenimis A. B. niekur nedirba, kitų pajamų negauna. LR Gyventoju registro duomenimis A. B. yra išsiskyręs, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini). A. B. atžvilgiu yra vykdomos dvi vykdomosios bylos pas antstolius.

Iš 2023-05-16 antstolio Mindaugo Mažrimo patvarkymo, vykdomojoje byloje Nr. 0180/22/01120, dėl skolininko prašymo Nr. S-23-180-11140 nustatyta, kad antstolis leido atsakovui skolą mokėti dalimis, tai yra 60 mėnesių po 145,10 Eur per mėnesį.

Iš 2023-08-23 pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą nustatyta, kad A. B. gyvenamąją vietą nuo 2020-02-03 yra deklaravęs (duomenys neskelbtini), su juo nuo 2020-02-17 gyvenamąją vietą yra deklaravusi ir M. B., gimusi (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė ginčija 2019-12-23 atsakovų sudarytą dovanojimo sandorį actio Pauliana pagrindu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas specialus kreditoriaus teisių gynimo būdas – actio Pauliana institutas, suteikiantis teisę kreditoriui ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad šis institutas yra skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012, 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017).

Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nustatytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas.

Dėl kreditoriaus reikalavimo teisės

Kreditorius, ginčydamas sandorį actio Pauliana pagrindu, privalo įrodyti, kad šio sandorio sudarymo momentu turėjo ir iki šiol tebeturi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, reikalavimą kreditorius gali reikšti per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo.

Atsižvelgiant į tai, kad kreditorius, prievolės pagrindu įgydamas reikalavimo teisę skolininkui, taip pat įgyja teisę naudotis įstatymo suteikiama jo reikalavimo teisės apsauga bei gynimo būdais, teismui aiškinantis, ar kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, svarbu nustatyti kreditorių ir skolininką siejančios prievolės atsiradimo momentą. Tik tie sandoriai, kurie sudaryti po prievolės atsiradimo momento, gali pažeisti kreditoriaus teises ir interesus, nes skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės, priešingu atveju netektų prasmės įstatymo nustatyta sąlyga dėl skolininko žinojimo apie kreditoriaus teisių pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Nagrinėjamu atveju neginčijamai byloje surinkta medžiaga yra nustatyta, kad atsakovas A. B. turi įsiskolinimą valstybei, tai yra ieškinio pateikimo dienai atsakovo skola buvo 7705,53 Eur ir šią sumą sudaro: 5 395,33 Eur GPM, 1 079,00 Eur bauda ir 1 231,20 Eur delspinigių ir skolos susidarymo laikotarpis yra nuo 2014-01-01 iki 2018-12-31.

Atsakovas A. B. teismo posėdžio metu iš esmės pats patvirtino ir pripažino, kad jis šiai dienai nėra sumokėjęs skolos, o tik paaiškino, kad su antstoliu vykdomojoje byloje yra sutaręs, kad skolą mokės dalims ir jau yra sumokėjęs 600,00 Eur.

Tai, kad išieškojimas nėra užbaigtas vykdomojoje byloje Nr. 0180/22/01120 patvirtina ir atsakovo teismui pateiktas antstolio Mindaugo Mažrimo 2023-05-16 patvarkymas dėl skolininko prašymo Nr. S-23-180-11140, kuriuo antstolis leido atsakovui A. B. skolą mokėti dalimis, tai yra 60 mėnesių po 145,10 Eur per mėnesį.

Įvertinus šiuos įrodymus bei tai, kad iš atsakovo A. B. išieškoma skola šiai dienai nėra išieškota, darytina išvada, kad ieškovė turi galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą A. B. ir šis reikalavimas atsirado iki ginčijamos dovanojimo sutarties sudarymo, nes mokestinė neprimoka susidarė iki ginčijamo dovanojimo sandorio sudarymo, o tik buvo apskaičiuotas vėliau, todėl darytina išvada, kad ginčijamas dovanojimo sandoris buvo sudarytas kai ieškovė turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovui A. B., nes atsakovas pažeidė įstatymus ir tinkamai nedeklaravo pajamų.

Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo kaip actio Pauliana sąlygos

Ar ginčijamas sandoris pažeidžia ieškovės (kreditorės) teises, t.y. ar dėl sudaryto sandorio atsakovas tapo nemokus. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios actio Pauliana sąlygos, yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013).

Vertinant, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai CK 6.66 straipsnio prasme, būtina įvertinti ne tik tai, ar pažeistos atskiros skolininko ir kreditoriaus tarpusavio sutartinių santykių nuostatos, bet ir nustatyti, ar dėl šio sandorio skolininkas tampa arba nemokus, arba jo turtas gerokai sumažėja ir dėl to kreditorius praranda galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Nustatytiems faktams kvalifikuoti kaip kreditoriaus teisių pažeidimui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje formuluojami tokie kriterijai: kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384-916/2015); kreditoriaus teisių pažeidimas konstatuotinas, kai bus nustatytos aplinkybės, kad dėl ginčijamo sandorio sudarymo skolininko prievolės kreditoriui nebus vykdomos ir skolininko galimybės jas įvykdyti ateityje pasikeis ne kreditoriaus naudai, ir toks skolininko mokumo sumažėjimas susijęs su ginčijamu sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012); kitaip kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie nors ir nesukelia skolininko nemokumo, tačiau sumažina turto, į kurį galima būtų nukreipti kreditoriaus reikalavimo išieškojimą, vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008; pirmiau nurodytas nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.); kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės konstatuojamos nustačius, kad reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėjo ar jos nebeliko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 314-706/2016; kt.).

Ieškovės vertinimu jos kaip kreditorės teisės buvo pažeistos tuo, kad atsakovas tapo nemokus ir dėl sudaryto ginčijamo dovanojimo sandorio galimybė atsakovui atsiskaityti su ieškove ir įvykdyti prievolę sumažėjo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas A. B. sudarė neatlygintiną sandorį, tai yra ginčijamą dovanojimo sutartį, kuria jam priklausantį turtą pastatą – degalinę perleido neatlygintinai atsakovui M. B., kuris ginčijamo sandorio sudarymo metu dar buvo nepilnametis. Kaip patvirtina į bylą pateiktas ginčijama dovanojimo sutartis atsakovai sudarydami ginčo dovanojimo sutartį ginčo turtą įvertino 34 200,00 Eur suma. Tokia pat ginčo turo vidutinė rinkos vertė yra ir pagal 2023-03-10 Nekilnojamojo turto registro duomenimis.

Siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, būtina nustatyti skolininko nemokumą arba, kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėjo ar jos nebelieka.

Kaip patvirtina ieškovės prie ieškinio teismui pateikti duomenys, antstolio Mindaugo Mažrimo pateikta informacija ieškovei apie atsakovo A. B. turimą turtą bei gaunamas pajamas, bei pačio atsakovo A. B. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, patvirtina, kad atsakovas jokio kito registruotino turto neturi, dirba užsienyje ir jo pajamos yra tik 1 000,00 Eur, tai yra nemokus. Atsakovas nors ir nurodė, kad jis dirba užsienyje, tačiau iki bylos išnagrinėjimo pabaigos teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad jis yra dirbantis ir gauna pajamas.

Kaip minėta, tam, kad būtų konstatuotas kreditoriaus teisių pažeidimas nebūtina įrodyti skolininko nemokumo dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio, pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto. Teismas sutinka su ieškovės argumentais, jog šiai dienai atsakovas negauna jokių oficialių pajamų ir išieškoti iš atsakovo A. B. įsiskolinimą nėra galimybės, be to kaip nustatyta, atsakovas šiai dienai neturi jokio nekilnojamojo turto. Įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes darytina išvada, kad yra pagrindas pripažinti, kad ginčijamas dovanojimo sandoris pažeidžia ieškovės kaip kreditorės teises.

Dėl neprivalėjimo sudaryti sandorio

Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 straipsnio 1 dalis.). Ši sąlyga, visų pirma, suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 17/2006; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010). Jeigu skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, tai jo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119- 421/2016, 22 punktas).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas neturėjo pareigos sudaryti ginčijamą sandorį. Neegzistavo joks skolininkui taikomas teisės aktas (įstatymas), teismo sprendimas ar kt., kurio pagrindu imperatyviai kiltų pareiga sudaryti ginčijamą dovanojimo sandorį. Atsakovai gavę ieškinį teismui į bylą nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad buvo privaloma sudaryti ginčijamą dovanojimo sandorį, todėl spręstina, kad nagrinėjamu atveju sąlyga dėl neprivalėjimo sudaryti sandorio įrodyta. Atsakovo teismo posėdžio metu nurodyta versija, kad ginčijamą sandorį sudarė, nes tokia buvo jo mirusio tėvo valia, vertintina kritiškai kaip atsakovo gynybinė pozicija, nes kaip patvirtina byloje esantys duomenys, būtent atsakovas A. B. pastatą – degalinę paveldėjo iš savo tėvo pagal testamentą, o ne pagal įstatymą.

Dėl sandorio šalių nesąžiningumo

Nagrinėjamu atveju tarp atsakovų buvo sudarytas neatlygintinas sandoris, tai yra ginčijama dovanojimo sutartis. Neatlygintinio sandorio nuginčijimui trečiojo asmens nesąžiningumas nėra būtinoji sąlyga (CK 6.66 straipsnio 2 dalis).

Teismo turimais duomenims iš LITEKO apie atsakovą A. B. nustatyta, kad atsakovo atžvilgiu buvo užvesta ir kitų bylų, kuriose buvo reiškiami turtiniai reikalavimai atsakovui. Taip pat nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teisme 2019-05-23 priimtas ieškovo UAB ,,REMI INVEST“ pareiškimas iškelti UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylą, o kaip patvirtina byloje esantys duomenys atsakovas A. B. laikotarpiu nuo 2011-07-19 iki 2016-05-20 dirbo vadovu UAB (duomenys neskelbtini). Atliekant mokestinį patikrinimą buvo nustatyta, kad A. B. gautas pajamas panaudojo įnašams į UAB (duomenys neskelbtini). Teismo vertiniu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės bei teismo turim duomenys iš LITEKO sudaro pagrindą konstatuoti atsakovo A. B. nesąžiningumą.

Dėl ieškinio senaties

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį (CK 6.66 straipsnio 3 dalis).

Ieškovė nurodo, kad apie ginčijamą sandorį sužinojo tik 2022-04-27, tai yra po to kai buvo nutraukta 2021-08-31 mokestinės paskolos sutartis sudaryta su atsakovu A. B. sudaryta. Ieškinys teismui pateiktas 2023-03-14, todėl įvertinus, kad ieškovė apie ginčijamą sandorį sužinojo tik 2022-04-27 laikytina, kad šiuo atveju nėra praleistas ieškinio senaties terminas.

Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamos bylos atveju nustatytos visos būtinos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, todėl ieškinio reikalavimas pripažinti atsakovų 2019-12-26 sudarytą dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), negaliojančia nuo sudarymo momento (ab initio) tenkintinas.

Dėl restitucijos taikymo

Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį, sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti.

Pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, taikoma dvišalė restitucija, t. y. šalys grąžinamos į buvusią iki nuginčyto sandorio sudarymo padėtį (CK 6.222 straipsnio 1 dalis, 6.145–6.153 straipsniai). Pripažinus ginčo dovanojimo sutartį negaliojančia actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 str.), taikytina restitucija (CK 6.145 straipsnis). Ginčo dovanojimo sutartimi perleistas ginčo turtas grąžintas atsakovo A. B. nuosavybėn.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80 – 87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88 – 92, 97 – 99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio, todėl yra pagrindas ieškinį tenkinus iš atsakovo A. B. priteisti valstybės naudai 173,00 Eur žyminį mokestį bei 15,29 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Įvertinus tai, kad byloje nėra nustatyta, kad atsakovui M. B. buvo žinomos aplinkybės dėl kurių buvo sudarytas ginčijamas sandoris, nes ginčo sandorio sudarymo metu jis buvo nepilnametis, į tai, kad M. B. šiuo metu yra studentas iš jo priteistinos tik išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios susidarė byloje, siekiant įteikti jam skirtus procesinius dokumentus, tai yra 15,29 Eur.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020-07-29 nutarties pagrindu taikytas laikinąsias apsaugos priemones žemės sklypo ir pastato pirties areštą, turto arešto akto Nr. TA2-21-074307.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2023-03-15 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 150 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2019-12-26 Klaipėdos rajono antrajame notarų biure sudarytą dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas A. B. neatlygintinai perleido atsakovui M. B. nuosavybės teises į pastatą – degalinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Taikyti restituciją ir grąžinti atsakovo A. B. nuosavybės teises į pastatą – degalinę, unikalus (duomenys neskelbtini).

Dovanojimo sutartis panaikinta ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreditiniams reikalavimams tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. B. 173,00 Eur žyminį mokestį bei 15,29 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Žyminis mokestis valstybės naudai, turi būti sumokėtas į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5661, o išlaidos susijusios su proceisnių dokumentų įteikumu, turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Priteisti iš atsakovo M. B. 15,29 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Valstybės naudai priteistos sumos už procesinių dokumentų įteikimą turi būti sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023-03-15 nutarties pagrindu taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.