- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-18
- Bylos Nr.
- 2S-837-730/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02510-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- D. T., uždaroji akcinė bendrovė „Skalderus“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens D. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės G. Ž. pareiškimą dėl baudos paskyrimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Skalderus“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, D. T..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja antstolė G. Ž. kreipėsi į teismą, prašydama skolininko darbdavės uždarosios akcinės bendrovės „Skalderus“ vadovui – direktoriui D. T., paskirti iki 300 EUR baudą už kiekvieną nevykdymo dieną nuo 2019 m. liepos 30 d. Nurodė, kad priėmė patvarkymą Nr. S-19-188-13678, kuriuo uždaroji akcinė bendrovė „Skalderus“ įpareigota iš skolininko A. V. darbo užmokesčio daryti išskaitas ir jas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Antstolės teigimu, patvarkymas nevykdomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. balandžio 22 d. nutartimi nutarė pareiškėjos antstolės G. Ž. pareiškimą tenkinti iš dalies ir už antstolės G. Ž. 2019 m. birželio 26 d. patvarkymo Nr. S-19-188-13678 „Dėl skolos išieškojimo“ vykdomojoje byloje Nr. 0188/19/00835 nevykdymą paskirti uždarosios akcinės bendrovės „Skalderus“ vadovui D. T. trijų eurų baudą už kiekvieną patvarkymo nevykdymo dieną nuo šios teismo nutarties priėmimo dienos. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
2.1. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad pareiškėja vykdo vykdomąją bylą Nr. 0188/19/00835, pradėtą pagal 2019 m. birželio 18 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos nutarimą dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. V.. Antstolė 2019 m. birželio 26 d. priėmė patvarkymą Nr. S-19-188-13678, kuriuo informavo, kad už reikalavimų nevykdymą, pavėluotą išskaitymą ir išmokėjimą teismas gali skirti 300 EUR baudą už kiekvieną nevykdymo dieną. Patvarkymas išsiųstas į skolininko darbovietę uždarąją akcinę bendrovę „Skalderus“ ir skolininkui, tačiau dokumentų nepavyko įteikti. Antstolė teismui nurodė, kad susiekus telefonu su uždarosios akcinės bendrovės „Skalderus“ administracija procesinius dokumentus nurodyta siųsti akcininkės adresu, tačiau išsiuntus procesinius dokumentus nurodytu adresu jų taip pat nepavyko įteikti.
2.2. Pirmosios instancijos teismas dėl baudos skyrimo nurodė, kad įvertinus bylos faktines aplinkybes, darytina išvada, jog uždarosios akcinės bendrovės „Skalderus“ direktorius D. T. nevykdo 2019 m. birželio 26 d. patvarkymo, todėl antstolės pareiškimas dėl baudos skyrimo tenkinamas ir uždarosios akcinės bendrovės „Skalderus“ vadovui D. T. už antstolės reikalavimų nevykdymą skirtina bauda. Teismas įvertinęs faktines aplinkybes, išieškotinos sumos dydį, vykdymo proceso vilkinimo terminą nutarė D. T. už antstolės patvarkymo nevykdymą skirti 3 EUR dydžio baudą už kiekvieną patvarkymo nevykdymo dieną nuo šios teismo nutarties priėmimo dienos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
3. Atskiruoju skundu apeliantas (suinteresuotas asmuo) D. T. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 22 d nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolės prašymą dėl baudos skyrimo atmesti. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
Atsiliepimas
3.1. Apeliantas dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nurodo, kad apeliantas nebuvo informuotas pranešimu nei apie antstolės teismui pateiktą prašymą dėl baudos skyrimo, nei apie galimybę pateikti atsiliepimą bei atsikirsti į reiškiamus reikalavimus, nei apie paskirtą teismo posėdį, jo laiką ir vietą. Tokiu būdu buvo pažeistos apelianto teisės, kadangi jam turėjus žinių apie teisme nagrinėjamą klausimą, jis neabejotinai būtų pateikęs savo poziciją, pagrįstą rašytiniais įrodymais, kurie paneigia antstolės teiginius.
Šalies argumentai
3.2. Apeliantas dėl sąlygų skirti baudą neegzistavimo nurodo, kad apeliantas nebuvo informuotas apie antstolės priimtą patvarkymą bei nežinojo nei apie jo egzistavimą iki 2020 m. balandžio 2 d., kuomet jo kopiją gavo elektroniniu paštu, ką patvirtina antstolės padėjėjo ir apelianto susirašinėjimas elektroniniu paštu. Nurodo, kad 2020 m. balandžio 2 d. gavus patvarkymą jis perduotas bendrovės buhalterijai vykdyti. Apeliantas papildomai nurodo, kad gavus antstolės patvarkymą ir perdavus buhalterijai jį vykdyti, apskaičiavus A. V. išmokėtinas sumas, atlyginimo išmokėjimo metu buvo atliktas pavedimas ir į prašymą dėl baudos skyrimo pateikusios antstolės banko sąskaitą iki skundžiamos nutarties priėmimo.
Atsiliepimas
4. Pareiškėja antstolė G. Ž. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarti palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti ir apeliantui paskirti baudą ne nuo nutarties priėmimo dienos, o nuo patvarkymo dėl skolos išieškojimo nevykdymo dienos. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
4.1. Antstolė dėl absoliučių negaliojimo pagrindų nurodo, kad CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas šiuo atveju yra netaikomas, nes CPK 593 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad nurodyti pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Teismui nustačius, kad bylos faktinės aplinkybės aiškios, byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių priimti sprendimą dėl baudos paskyrimo rašytinio proceso tvarka, todėl teismas bylą išnagrinėjo rašytinio proceso būdų.
4.2. Antstolė dėl sąlygų skirti baudą neegzistavimo nurodo, kad apelianto įmonei buvo žinoma apie išieškojimą iš skolininko, tačiau apelianto vadovaujama įmonė nevykdė antstolės reikalavimų. 2020 m. balandžio 2 d. į apelianto vadovaujamą įmonę uždarąją akcinę bendrovę „Skalderus“ telefonu buvo kreiptasi kodėl nėra išlaikoma iš skolininko darbo užmokesčio. Susisiekus su uždarąja akcine bendrove „Skalderus“ apeliantas pradėjo gintis, kad jam nebuvo žinoma apie antstolio nurodymus, nurodė, kad įmonės reali administracijos buveinės vieta yra ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad patvarkymai dėl skolos išieškojimo nevykdomi ilgą laiką. Mano, kad apeliantui paskirta bauda yra per maža ir turėjo būti skirta ne nuo nutarties priėmimo dienos, o nuo nurodymo nevykdymo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl absoliučių negaliojimo pagrindų.
Šalies argumentai
5. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį nesudarė galimybės apeliantui pateikti atsiliepimo, išreikšti pozicijos dėl antstolės reikalavimo, neinformavo apie teismo posėdį, todėl nutartis naikintina dėl absoliučių negaliojimo pagrindų. Antstolė su apeliantu nesutinka ir nurodo, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas antstolės prašymą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nepranešęs byloje dalyvaujantiems asmenims.
6. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus (nutarties 5 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tinkamai taikė proceso teisės normas, įtraukė bylos nagrinėjimu suinteresuotus asmenis, nagrinėdamas CPK 593 straipsnio tvarka pateiktą pareiškimą teismui vykdymo proceso metu.
7. Pagal CPK 593 straipsnio 3 dalį šiame straipsnyje nurodyti pareiškimai (tame tarpe ir pareiškimai dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais) nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė būtinybės pateiktą pareiškimą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tokią išvadą daro ir apeliacinės instancijos teismas susipažinęs su antstolės pareiškimu ir vykdomosios bylos duomenimis. Pagal CPK 133 straipsnio 3 dalį byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą ir vietą turi pranešta specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant atitinkamą pranešimą. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas priėmęs pareiškėjos pareiškimą dėl baudos skyrimo 2020 m. balandžio 9 d. specialiame interneto tinklalapyje paskelbė pranešimą, kad Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama byla dėl baudos skyrimo, nurodyti suinteresuoti asmenys, tarp jų ir - apeliantas D. T., bei nurodyta, kad posėdis rašytinio proceso tvarka vyks 2020 m. balandžio 22 d. 09.00 val. Klaipėdos apylinkės teisme, išaiškinta, kad pranešimas laikomas įteiktu nuo jo paskelbimo specialiame internetiniame tinklapyje paskelbimo dienos.
8. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju visiems suinteresuotiems asmenims, tarp jų ir apeliantui pranešimas apie Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjamą bylą, teismo posėdžio laiką ir vietą tinkamai įteiktas paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje, kuris laikomas įteiktu jo paskelbimo dieną (2020 m. balandžio 9 d.), daroma išvada, kad apeliantas CPK 133 straipsnio 3 dalies ir 593 straipsnio 3 dalies pagrindais buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį, todėl atmetami kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai dėl absoliučių negaliojimo pagrindų, dėl apelianto netinkamo informavimo apie nagrinėjamą pareiškimą pirmosios instancijos teisme.
Dėl baudos skyrimo pagrindų.
Šalies argumentai
9. Apeliantas teigia, kad nebuvo informuotas apie antstolės priimtą patvarkymą, nežinojo apie jo egzistavimą iki 2020 m. balandžio 2 d., kuomet gavo jo kopiją. Nurodo, kad 2020 m. balandžio 2 d. gavus patvarkymą jis perduotas bendrovės buhalterijai vykdyti ir apskaičiavus A. V. išmokėtinas sumas, atlyginimo išmokėjimo metu buvo atliktas pavedimas į prašymą dėl baudos skyrimo pateikusios antstolės banko sąskaitą iki skundžiamos nutarties priėmimo. Antstolė su apeliantu nesutikdama nurodo, kad apelianto įmonei buvo žinoma apie išieškojimą iš skolininko, su apelianto valdoma įmone buvo susiekta telefonu, bei nurodyta procesinius dokumentus siųsti kitu adresu. Mano, kad apeliantui paskirta bauda yra per maža ir turėjo būti skirta ne nuo nutarties priėmimo dienos, o nuo nurodymo nevykdymo dienos.
10. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus (nutarties 9 punktas), daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, taikė proceso teisės normas spręsdamas antstolės prašymo dėl baudos skyrimo nevykdant antstolės patvarkymo pagrįstumo klausimą.
11. Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 585 straipsnis reglamentuoja antstolio reikalavimų privalomumą. Pagal CPK 585 straipsnio 2 dalį asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
12. Teismas pažymi, jog baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio neigiamas pasekmes. Įvertinant šios nuobaudos sukeliamas pasekmes, ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą.
13. Apeliacinės instancijos teismas ištyręs vykdomojoje byloje Nr. 0188/19/00835 esančius duomenis nustatė, kad antstolė 2019 m. birželio 26 d. priėmė patvarkymą „Dėl skolos išieškojimo“ Nr. S-19-188-13678, kuriuo informavo, kad už reikalavimų nevykdymą, pavėluotą išskaitymą ir išmokėjimą teismas gali skirti 300 EUR baudą už kiekvieną nevykdymo dieną. Šis patvarkymas 2019 m. birželio 26 d. išsiųstas į uždarosios akcinės bendrovės „Skalderus“ buveinę adresu (duomenys neskelbtini). Kaip matyti, įmonei siųsti laiškai grįžo neįteikti, nurodyta, kad „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo laiką“. Antstolė dokumentus siuntė ir uždarajai akcinei bendrovei „Verslo valdymo centras“, tai yra uždarosios akcinės bendrovės „Skalderus“ akcininkei, tačiau duomenų apie tinkamą įteikimą šiai įmonei nėra. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs vykdomojoje byloje esančius duomenis nustatė, kad vykdomojoje byloje taip pat pateikti duomenys apie uždarosios akcinės bendrovės „Skalderus“ vadovo D. T. gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo adresu procesiniai dokumentai neišsiųsti.
14. Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų apie antstolio 2019 m. birželio 26 d. patvarkymo Nr. S-19-188-13678 tinkamą įteikimą uždarajai akcinei bendrovei „Skalderus“ arba jos vadovui D. T.. Juridiniam asmeniui procesiniai dokumentai privalo būti įteikti CPK 123 straipsnyje nustatyta tvarka, tai yra procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems Juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui (CPK 123 straipsnio 2 dalis). Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Nagrinėjamu atveju nustačius jog uždarajai akcinei bendrovei „Skalderus“ dokumentai neįteikti, šios bendrovės vadovui dokumentai neišsiųsti, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad uždarajai akcinei bendrovei „Skalderus” iki 2020 m. balandžio 2 d. buvo žinoma apie antstolės įpareigojimus.
15. Dėl šių priežasčių pripažįstama, kad 2019 m. birželio 26 d. patvarkymas uždarajai akcinei bendrovei „Skalderus“ ir ar jos vadovui taip kaip numato CPK tinkamai neįteiktas, todėl įmonės vadovas neturėjo galimybės įvykdyti antstolio reikalavimų ir jo neveikimas šiuo konkrečiu atveju negali būti vertinamas kaip sąmoningai pažeidžiantis išieškotojo interesus ir įstatymų normas, reglamentuojančias antstolio reikalavimų vykdymą, o baudos paskyrimas prieštarautų protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principams pažymint tai, kad apeliantas nurodo, kad patvarkymas yra gautas 2020 m. balandžio 2 d. ir perduotas vykdyti.
16. Apeliantas pateikė įrodymus, jog uždaroji akcinė bendrovė „Skalderus“ 2020 m. balandžio 21 d. atliko piniginių lėšų pavedimą antstolės kontorai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, tai yra, jog įmonės vadovui dėl objektyvių priežasčių negalėjo būti žinoma apie priimtą patvarkymą, atsižvelgiant į tai, kad apeliantas pripažįsta, jog patvarkymas jam 2020 m. balandžio 2 d. po pokalbio telefonu ir elektroniniu paštu įteiktas ir vykdomas, į tai, kad pateikti įrodymai patvirtina, jog uždaroji akcinė bendrovė „Skalderus“ iki ginčijamos nutarties priėmimo dienos pervedė pinigines lėšas antstolei, konstatuoja, kad šiuo atveju įmonės vadovui bauda skirta nepagrįstai (nutarties 12 punktas).
17. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai sprendė klausimą dėl antstolės patvarkymo įteikimo, todėl apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas pirmiau nurodytus argumentus ir motyvus, bei atsižvelgdamas į naujai paaiškėjusias reikšmingas bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teisme, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje apeliantui bauda skirta nepagrįstai, todėl nagrinėjamu atveju yra teisėtas pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės antstolės pareiškimą atmetant (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
18. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
19. Esant nustatytoms nutarties 5-17 punktuose nurodytoms aplinkybėms, skundžiama teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės antstolės pareiškimą dėl baudos skyrimo D. T. atmetant (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti antstolės G. Ž. pareiškimą dėl baudos skyrimo uždarosios akcinės bendrovės „Skalderus“ vadovui direktoriui D. T.