- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-16
- Bylos Nr.
- 2S-221-212/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-01172-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Zina Mickevičiūtė
- Pareiškėjas
- Broniaus A, B. A. R.
- Suinteresuotas asmuo
- A. M.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-221-212/2016
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. kovo 16 d.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Broniaus A. R. atskirąjį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1382-620/2015 pagal pareiškėjo B. A. R. pareiškimą dėl skolininko dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys A. M., A. M., antstolė I. B. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas prašė CPK 667 straipsnio 1 dalies pagrindu nustatyti skolininko A. M. dalį bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje. Nurodė, kad A. M. yra jam skolingas pagal du vekselius, vengė grąžinti skolą, todėl antstolė I. B. areštavo turtą, du žemės sklypus 1,0100 ha ir 1, 2400 ha ploto, kuris yra bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su A. M.. Prašė skolininkui priskirti visą 1,24 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Rokiškio rajono apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies, nustatė, kad skolininko A. M. turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su A. M. sudaro: ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 1,0100 ha ploto, adresu (duomenys neskelbtini) bei ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 1,2400 ha ploto, adresu (duomenys neskelbtini). Nustatė naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (bendras plotas 1,2400 ha), tvarką, skolininkui A. M. paskiriant naudotis žemės sklypo 0,6200 ha ploto dalimi matininko R. K. 2015-11-10 žemės sklypo (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)) naudojimosi tvarkos plane pažymėta indeksu 2, o A. M. paskiriant naudotis žemės sklypo 0,6200 ha ploto dalimi matininko R. K. 2015-11-10 žemės sklypo (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)) naudojimosi tvarkos plane pažymėta indeksu 1. Nustatė naudojimosi žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), (bendras plotas 1,0100 ha), tvarką, skolininkui A. M. paskiriant naudotis žemės sklypo 0,5050 ha ploto dalimi matininko R. K. 2015-11-10 žemės sklypo (kadastro Nr.(duomenys neskelbtini)) naudojimosi tvarkos plane pažymėta indeksu 2, o A. M. paskiriant naudotis žemės sklypo 0,5050 ha ploto dalimi matininko R. K. 2015-11-10 žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimosi tvarkos plane pažymėta indeksu 1. Priteisė pareiškėjui Broniui A. R. iš skolininko A. M. 80 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Nurodė, kad antstolė I. B. 2015-01-07 patvarkymu Nr.S-58 priėmė vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. IVVR-65, kurį 2015-01-06 išdavė Rokiškio rajono 3-ias notarų biuras dėl 196,17 Eur skolos išieškojimo iš A. M. išieškotojui Broniui A. R.. Antstolė 2015-08-26 surašė Turto arešto aktą, kuriuo areštavo skolininkui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą: žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 1,0100 ha ir žemės sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 1,2400 ha, esančius (duomenys neskelbtini). Antstolė 2015-10-01 pranešimu pasiūlė išieškotojui, skolininkui bei jo sutuoktinei per vieną mėnesį nuo pasiūlymo gavimo dienos kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendroje su kitais asmenimis nuosavybėje, nustatymo.
Teismas konstatavo, kad šiuo atveju yra pagrindas nustatyti skolininko dalį bendrame turte, todėl nustatė, jog skolininkui A. M. ir A. M. priklauso po ½ dalį: žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 1,0100 ha ploto, adresu (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 1,2400 ha ploto, adresu (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas (išieškotojas) pateikė teismui R. K. individualios įmonės 2015-11-10 parengtą žemės sklypų atidalijimo tvarkos nustatymo schemą – projektą, pagal kurį pareiškėjas siūlo skolininkui A. M. paskirti naudotis žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 1,0100 ha ploto, esančio adresu (duomenys neskelbtini)-0,5050 ha ploto dalimi, jo naudojimosi tvarkos plane pažymėta indeksu 2 bei žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,2400 ha ploto, adresu (duomenys neskelbtini)-0,6200 ha ploto dalimi, jo naudojimosi tvarkos plane pažymėta indeksu 2.
Matininkas R. K. nurodė, jog geodezinių matavimų sklypuose, esančiuose Bimbų k., Panemunėlio sen., Šetekšnų kadastrinėje vietoje, priklausančių A. M. atlikti per trumpą laiką nėra galimybės (užtruktų 2-3 mėnesius). Geodeziniai matavimai kainuotų apie 300 Eur. Be to matavimų negalima atlikti, nes žemės savininkas deklaruotu adresu negyvena, jo faktinė gyvenamoji vieta nežinoma, o be jo parašo geodeziniai matavimai bus negaliojantys.
Skolininkas A. M. nagrinėjant bylą posėdžių metu nedalyvavo, jokių alternatyvių projektų ir/ar pasiūlymų dėl naudojimosi tvarkos minėtu žemės sklypu nustatymo byloje nepateikė. Jo sutuoktinė ir bendraturtė A. M. sutiko su matininko R. K. pateikta žemės sklypų naudojimosi tvarka, ji taip pat nepateikė kito alternatyvaus projekto ar pasiūlymo. Todėl teismas sprendė, jog pareiškėjo (išieškotojo) pateiktas naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo projektas (schema) neturėtų pažeisti nei išieškotojo, nei skolininko, nei kitų suinteresuotų asmenų turtinių interesų, taip pat užtikrins efektyvų išieškojimo nukreipimą į skolininko turto dalį. Netenkino pareiškėjo prašymą priskirti skolininkui A. M. visą 1,24 ha žemės sklypą, sumokant jo sutuoktinei kompensaciją, nes šiuo atveju teismas nustato turto dalį bendrojoje nuosavybėje, o ne sprendžia turto padalijimo klausimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo pakeisti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015-12-03 nutartį ir nustatyti A. M. sklypą 1,24 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) suinteresuotam asmeniui, jo sutuoktinei A. M. nustatyti į sklypą 1,01 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) Taip pat prašo priteisti iš skolininko 50 Eur neturtinės žalos ryšium bylinėjimosi dėl turto dalies nustatymo turėtų ir dar turimų daug išlaidų ir rūpesčių, važinėjimų, skambučių su matininkais, teisininkais ir kita. Nurodo, kad būtų žymiai geriau šalims paskirstyti žemės sklypus atskirai po vieną, tuomet būtų lengvesnis jų pardavimas bei skolos išieškojimas. Nors A. M. atitektų ir mažesnis žemės sklypas nei skolininkui, tačiau jai liktų gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai su gyvuliais, namų apyvokos daiktai ir kita.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. M. prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog tenkinus atskirąjį skundą, bus pažeisti sutuoktinės interesai, nes jai atitektų 300 Eur mažesnis turtas. Teismo sprendimu padalintas turtas nepažeidžia sutuoktinių interesų ir teisės normų reglamentuojančių sutuoktinių turto teisinį režimą. Nustačius žemės sklypo naudojimosi tvarką, išieškotojo interesai taip pat nebus pažeisti, nes padalijus turtą, bus galimas realus vykdymas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas, Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartis palikta nepakeista (337 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).
Nagrinėjamojoje byloje ginčas yra dėl skolininko nekilnojamojo turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.
Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (CPK 667 str. 1 d.). Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Nustatydamas nekilnojamojo daikto skolininko dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką (CPK 667 str. 2 d.). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 str. 4 d.), kadangi priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas.
Apeliacinis teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad sutuoktiniams priklausantis turtas, du žemės sklypai, turėtų būti padalinti po vieną atskirą sklypą ir jo prašymas, skolininkui skirti 1,2400 ha žemės sklypas turi būti patenkintas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos. Tačiau pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas. Pagal CPK 667 straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-06-21 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-423/2006). Byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad skolininkui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso šis turtas: žemės sklypas, unikalus numeris 4400-2171-2634, kurio bendras plotas 1,0100 ha ir žemės sklypas, unikalus numeris 4400-2171-0567, kurio bendras plotas 1,2400 ha, esantys Bimbų k., Panemunėlio sen., Rokiškio r.
CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal CK 3.123 str. 1 d. teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį ar kitas svarbias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog taikant CK 3.123 str. 1 d. normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio ar vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausio Teismo 2009-11-03 nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-479/2009).
Nagrinėjamu atveju apeliantas aplinkybę, sudarančią pagrindą teismui nukrypti nuo lygių dalių principo, nurodė tai, kad šalims padalinus po atskirą žemės sklypą, bus patogiau parduoti žemės sklypą bei išieškoti skolą. Taip pat nurodė, jog A. M. atitektų mažesnis žemės sklypas nei skolininkui, tačiau jai liktų gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai su gyvuliais, namų apyvokos daiktai ir kita. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, nes aplinkybė, kad skolininkas turi skolų, o padalinus turtą dalimis bus lengviau jį parduoti, nesudaro pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė apelianto nurodomų teisės normų.
Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. CPK 312 straipsnyje numatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taip pat apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.). Taigi, apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkciją. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimo pakartojimui ar naujų reikalavimų nagrinėjimui, o pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymui.
Apeliantas atskiruoju skundu prašo teismo priteisti iš skolininko 50 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią patyrė ryšium su bylinėjimusi dėl turto dalies nustatymo ir dar turimų kitų išlaidų ir rūpesčių, važinėjimų, skambučių matininkams, teisininkams ir kita. Pažymėtina, kad tokio reikalavimo pareiškėjas nebuvo pateikęs pirmosios instancijos teismui, todėl jie negali būti nagrinėjami apeliacinės instancijos teisme. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra vertinami ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako (CPK 312 str.).
Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nepagrįsti, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.