Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Lukšienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio A. B. prašymą išaiškinti teismo nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) N. S. prašymą dėl skolininkui L. V. priklausančios turto dalies nustatymo bendrame turte su kitu asmeniu sutuoktine V. V., kiti suinteresuotieji asmenys antstolis A. B., kreditoriai A. R., A. M., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vykdymo tvarką ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme 2014 04 09 buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-31-714/2014 pagal pareiškėjo (kreditoriaus) N. S. prašymą dėl skolininkui L. V. priklausančios turto dalies nustatymo bendrame turte su kitu asmeniu sutuoktine V. V., kiti suinteresuotieji asmenys antstolis A. B., kreditoriai A. R., A. M., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Teismas pareiškėjo prašymą tenkino visiškai, nustatė kad skolininkui L. V. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto dalį sudaro: 0,1544 ha ploto žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), ir priteisė iš L. V. N. S. naudai 900,00Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Teisme 2014 07 14 gautas antstolio A. B. prašymas išaiškinti teismo nutarties vykdymo tvarką Lietuvos Respublikos CPK 589 straipsnio pagrindu.

Antstolis nurodė, kad siūlant išieškotojui N. S. kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo per klaidą nebuvo nurodytas gyvenamojo namo priklausinys – kiti statiniai (inžineriniai)- kiemo statiniai (šulinys, tvora), unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Todėl vykdant teismo 2014 04 09 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-31-714/2014 iškilo abejonių, ar galima realizuoti visą L. V. priklausantį nekilnojamąjį turtą (tame tarpe ir kiemo statinius), esančius (duomenys neskelbtini).

Teismo 2014 07 16 nutartimi buvo paskirtas posėdis rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos CPK 593str. 3d.). Apie posėdį buvo informuoti visi dalyvaujantys byloje asmenys, nurodant jiems, kad iki posėdžio jie gali pateikti teismui atsiliepimus į pareikštą prašymą.

N. S. antstolio prašymą palaiko. Daugiau atsiliepimų ir prašymų negauta.

Lietuvos Respublikos CK 4.12, 4.13 straipsnius, pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais; antraeiliais daiktais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai; antraeiliai daiktai skirstomi į esmines pagrindinio daikto dalis, į gaunamus iš pagrindinio daikto vaisius, produkciją ir pajamas, į pagrindinio daikto priklausinius. CK. 4.19 straipsnis nustato, kad priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu; dviejų ar daugiau daiktų sujungimas nedaro nė vieno iš tokių daiktų kito priklausiniu, jeigu nėra požymių, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad sprendžiant tokio pobūdžio klausimus, būtina nustatyti juridiškai reikšmingų faktų sudėtį: 1) kad priklausinio paskirtis yra susijusi su pagrindinio daikto naudojimu ir tarnavimu bendram tikslui, 2) pagrindinio daikto savininkas įstatymų nustatyta tvarka įgijo teisę į priklausinį

Pagrindiniais daiktais įstatymo pripažįstami daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Antraeiliais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai. (CK 4.12-4.13str.) Viena iš antraeilių daiktų rūšių yra pagrindinio daikto priklausiniai. Priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką antraeiliais daiktais-priklausiniais-pripažįstami daiktai, kurių sąsajos su pagrindiniu daiktu reiškiasi per bendrą ūkinę paskirtį. Nustatant teisiškai reikšmingas sąsajas su pagrindiniu daiktu, svarbu ne fizinis, bet funkcinis daiktų ryšys, tai yra priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi bei skirtas tenkinti pagrindinio daikto poreikius. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažįstamas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu priklausinio tarnavimu pagrindiniam daiktui. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus 2011m.lapkričio 18d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-452/2011).

Teismo 2014 04 09 nutartimi buvo pripažinta, kad 0,1544 ha ploto žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), priklauso skolininkui L. V.. Tvora yra įrenginys, ribojantis žemės sklypą su jame esančiais pastatais. Tvoros ir šulinio paskirtis yra tarnauti asmens, kuris valdo ir naudojasi žemės sklypu, gyvenamuoju namu ir kitais pastatais, poreikiams. Iš bylos medžiagos taip nustatyta, kad kiti statiniai (inžineriniai)- kiemo statiniai (šulinys, tvora), unikalus numeris (duomenys neskelbtini) buvo baigti statyti (duomenys neskelbtini) metais, kaip ir gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tą turtą V. V. vardu L. V. ir V. V. įgijo (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutarties pagrindu. Darytina išvada, kad tvora ir šulinys priklauso žemės sklypui ir gyvenamajam namui priklausiniai, yra visiškai su jais susieti, savarankiškai egzistuodami jie neatliktų funkcijų pagal savo paskirtį ir pagrindinio daikto savininko poreikius.

Tai yra antraeiliai daiktai, kuriuos ištinka pagrindinio daikto likimas (Lietuvos Respublikos CK 4.14str.). Todėl galima būtų daryti išvadą, kad šulinys ir tvora, esantys (duomenys neskelbtini), turėtų priklausyti L. V. asmeninės nuosavybės teises, kaip turto dalis atitekusi, nustačius skolininko dalį bendrame su kitu asmeniu (V. V.) turte.

Nagrinėjant bylą vykdymo procese vien dėl nutarties vykdymo aiškinimo pagal Lietuvos Respublikos CPK 589str. pagrindu, teismas negalėtų plečiamai spręsti nuosavybės klausimo. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą Nr. 2-31-714/2014 duomenys apie šulinį ir tvorą byloje buvo, bendra turto vertė buvo nustatoma atsižvelgiant į tai, kad namų valdos sklype yra šulinys, ir tas sklypas apjuostas tvora, ir nei vienas iš dalyvavusių byloje asmenų neišskyrė šių daiktų, o byla, kaip ir ši, buvo nagrinėjama vykdymo procese ypatingąja tvarka, kai visos su bylos nagrinėjimu susijusios aplinkybės turi būti išspręstos visapusiškai ir objektyviai (Lietuvos Respublikos CPK 443str.), atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, į šioje nutartyje išdėstytus teisinius pagrindus bei aplinkybes, teismo 2014 04 09 nutartis išaiškintina, nurodant, kad tvora ir šulinys, kaip pagrindinio daikto priklausinys asmeninės nuosavybės teise priklauso L. V., todėl išieškojimas į šiuos daiktus gali būti nukreiptas (Lietuvos Respublikos CPK 278str.). Priešingu atveju būtų neteisinga, neprotinga ir nesąžininga atskirti antraeilį daiktą nuo pagrindinio, kai tokio daikto egzistavimas netektų prasmės (Lietuvos Respublikos CK 1.5str., 4.12str., 4.13str., 4.14str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

prašymą tenkinti visiškai.

Išaiškinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 04 09 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-31-714/2014 , nustatant, kad skolininko L. V., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto dalį kartu su 0,1544 ha ploto žemės sklypu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), gyvenamuoju namu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), sudaro kiemo statiniai (šulinys, tvora), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti antstoliui A. B..

Nutartis per septynias dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismą.