Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. S. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2SP-10691-1021/2023 pagal pareiškėjo E. K. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje, kurioje patvirtinta E. K. ir L. S. sudaryta taikos sutartis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų prijungimo

12. Pareiškėja kartu su atskiruoju skundu pateikė: neįgaliojo pažymėjimo Nr. 1544229, 2024 m. sausio 13, 15, 16, 17, 18, 21, 22 d. pirkinių kvitų kopijas. Prašo prijungti šiuos įrodymus prie bylos, įrodinėdama, jog ir toliau vaikui teikia išlaikymą daiktais, o jos galimybė dirbti ir gauti didesnes pajamas yra ribota dėl neįgalumo.

13. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, tačiau yra dvi išimtys: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.

14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį, imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas vykdomojo rašto (ne) išdavimo klausimas dėl teismo patvirtintos taikos sutarties, kad nebūtų pažeisti prioritetiniai nepilnamečių vaikų interesai, priima pareiškėjos pateiktus naujus įrodymus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.

Dėl ginčo esmės

15. Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria nutarta pareiškėjui išduoti vykdomąjį raštą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartis – tai sutartis, kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Pagal CK 6.985 straipsnį, teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Tuo atveju, jeigu nėra vykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

17. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 19 d. nutartimi patvirtino tarp pareiškėjų ne teismo procese sudarytą taikos sutartį. Patvirtintos taikos sutarties 5 punkte pareiškėjai susidarė dėl jų nepilnamečio vaiko materialinio išlaikymo: L. S. įsipareigojo nuo 2023 m. gruodžio 1 d. mokėti nepilnamečiui vaikui išlaikymą (taikos sutarties 5.1 punktas) 200 Eur dydžio periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, pervesdama į E. K. sąskaitą, priteistas pinigines lėšas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, o E. K. įsipareigojo gautas pinigines lėšas tvarkyti uzufrukto teise (taikos sutarties 5.1.1 punktas), nurodytas įmokas L. S. įsipareigojo atlikti iki einamojo mėnesio 25 dienos (taikos sutarties 5.2 punktas). Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nutartis įsiteisėjo nuo jos sudarymo momento.

18. Pareiškėjas po taikos sutarties patvirtinimo teisme pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo (taikos sutartis patvirtinta 2023 m. gruodžio 19 d., prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo pateiktas teismui 2024 m. sausio 2 d.), nurodydamas, jog pareiškėja nevykdo taikos sutarties sąlygų dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje skundžiama nutartimi išdavė pareiškėjui vykdomąjį raštą. Tokį procesinį sprendimą pirmosios instancijos teismas grindė tuo, jog: pareiškėja nevykdo taikos sutartyje įtvirtinto susitarimo teikti vaikui išlaikymą; neprisideda prie vaiko poreikių tenkinimo pakankama materialine parama (pirkdama maistą, vaikui skirtus daiktus); nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad negali vaikui teikti išlaikymo dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių.

19. Pareiškėja, nesutikdama su skundžiama nutartimi, atskirajame skunde nurodo, jog jos galimybės dirbti ir gauti didesnes pajamas, kurių užtektų taikos sutartimi patvirtinam vaiko išlaikymui teikti, ribotos dėl jai nustatyto neįgalumo. Pareiškėja renkasi teikti vaikui išlaikymą kita forma (pirkdama tai, ko vaikui reikia) nei patvirtinta taikos sutartimi ir taip elgiasi dėl to, nes, anot jos, pareiškėjas gautas lėšas naudos ne vaiko, o asmeniniams interesams.

20. Iš su pareiškėjos atsiliepimu į prašymą dėl vykdomojo rašto pateiktų pirkinių kvitų nustatyta, kad kvitai yra 2023 m. spalio ir lapkričio mėn. Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad gruodžio mėnesio kvitų neišsaugojo, tačiau tai nereiškia, kad neteikė išlaikymo savo vaikui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kad pareiškėja turi 2023 m. spalio ir lapkričio mėn. pirkinių kvitus, tačiau gruodžio mėn. jau nebe, po to su atskiruoju skundu vėl teikia pirkinių kvitus už 2024 m. sausio mėn., konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai sprendė, jog pareiškėja neįrodė aplinkybių, kad savo vaikui teikia materialinę paramą pirkdama maistą ir vaikui skirtus daiktus. Pažymėtina, kad patys pareiškėjai teismui pateikė tokią taikos sutartį, kurioje susitarė, jog pareiškėja vaikui teiks išlaikymą, pervesdama po 200 Eur į pareiškėjo banko sąskaitą, o ne teiks išlaikymą kita forma.

21. Įstatymas numato, kad tėvai privalo tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą išimtinai vaikų interesais, vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.186 straipsnio 1 dalis, CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Jeigu pareiškėjai kyla abejonių, kad vaikui pervestas išlaikymo lėšas pareiškėjas gali naudoti ne vaiko interesams, o savo asmeniniams poreikiams, ji turi teisę reikalauti, kad pareiškėjas pateiktų jai ataskaitą apie vaikui skirto išlaikymo lėšų panaudojimą.

22. Pirmosios instancijos teismas teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėjai norint pakeisti taikos sutarties sąlygas, ji turi galimybę kreiptis į teismą dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nors pareiškėja atsiliepime į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kurį teismui pateikė 2024 m. sausio 12 d., buvo nurodžiusi, kad ketina kreiptis dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo, tačiau patikrinus teismų informacinės sistemos Liteko duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) apeliacinės instancijos teismas šios nutarties priėmimo dieną nenustatė, jog pareiškėja būtų į teismą su tokiu prašymusi kreipusis, nors nuo atsiliepimo pateikimo yra praėję daugiau nei 3 mėnesiai.

23. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog pareiškėja pati sau prieštarauja. Nors atskirajame skunde teigia, jog dėl mažų pajamų negali pervesti vaikui taikos sutartimi patvirtinto išlaikymo dydžio, tačiau nurodo, jog 2024 m. sausio mėn. jos materialinę paramą perkant vaikui maistą ir reikiamus daiktus sudarė būtent 200 Eur ir tai patvirtinta su atskiruoju skundu pateikti pirkinių kvitai. Nors pareiškėjos su atskiruoju skundu pateikti pirkinių kvitai yra gauti, t. y. atlikti pirkimai parduotuvėse, jau po skundžiamos nutarties priėmimo (išskyrus vieną kvitą 2024 m. sausio 13 d.) ir dėl to nėra aktualūs sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo klausimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendra sausio mėn. teismui pateiktų kvitų suma yra 163,06 Eur, o vaikiškas prekes ir maistą sudaro ne daugiau nei 90,38 Eur, kas patvirtina, jog pareiškėja ir toliau ne tik, kad neteikia išlaikymo pagal taikos sutarties sąlygas (t. y. neperveda pareiškėjui nustatyto išlaikymo dydžio į pareiškėjo sąskaitą), tačiau ir materialine išraiška teikia nepakankamą išlaikymą. Pažymėtina, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta CK 3.192 straipsnyje ir vaikui turi būti užtikrinamas nuolatinis pastovaus dydžio išlaikymas, tačiau pareiškėja nagrinėjamu atveju šios savo pareigos tinkamai nevykdo.

24. Atskirąjį skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą procesinį sprendimą ir bylos medžiagą, laiko, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą dėl nevykdomos taikos sutarties dalies, tinkamai aiškino ir taikė CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl vykdomojo rašto pagal patvirtintą taikos sutartį išdavimo tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, būtent tuo, kad nagrinėjamo klausimo dėl vykdomojo rašto išdavimo metu byloje nebuvo duomenų, paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, taip pat pareiškėja įrodymų, patvirtinančių jos prievolės tinkamą vykdymą, nepateikė. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygos nebuvo vykdomos.

25. Kadangi klausimas susijęs būtent su nepilnamečio vaiko išlaikymu, motinai nevykdant šios pareigos ar ją vykdant netinkamai, gali būti taikomos atitinkamos poveikio priemonės, viena kurių yra priverstinis vykdymas. Taikos sutarties 7.1 punktu pareiškėjai nurodė, kad pasirašydami šią taikos sutartį patvirtina, jog yra atidžiai susipažinę su jos sąlygomis ir su jomis sutinka, bei įsipareigojo jų sąžiningai laikytis, o taikos sutartis atitinka tikruosius pareiškėjų ketinimus ir valią. Taigi, šis punktas pareiškėjai neabejotinai yra žinomas, ir taikos sutartyje nustatyta tvarka neteikdama išlaikymo, pareiškėja galėjo ir turėjo suvokti, jog netinkamai vykdydama taikos sutarties sąlygas rizikuoja, kad pareiškėjo iniciatyva gali būti kreiptasi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo (kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta), o po to ir į antstolius dėl išlaikymo išieškojimo priverstine tvarka. Kita vertus, pastebėtina ir tai, kad pareiškėjai tinkamai įvykdžius ir tinkamai toliau vykdant įsipareigojimus pagal taikos sutartį, ji turi galimybę išvengti išlaikymo išieškojimo priverstine tvarka bei su tuo susijusių vykdymo išlaidų.

26. Atsižvelgiant į tai, kad atskirajame skunde pareiškėja dėl pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi atmesto jos prašymo pakeisti pareiškėjų taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nepasisako, apeliacinės instancijos teismas skundžiamos nutarties šioje dalyje nevertina.

27. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje surinkti duomenys yra pakankami, jog būtų galima padaryti išvadą, jog pareiškėja netinkamai vykdo taikos sutarties 5, 5.1, 5.1.1 ir 5.2 punktus, dėl kurių nevykdymo pirmosios instancijos teismas ir nutarė išduoti vykdomąjį raštą pareiškėjui. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu konkrečiu atveju pagrįstai išdavė vykdomąjį raštą pareiškėjui.

28. Atsakius į esminius atskirojo skundo argumentus, kiti pareiškėjų procesinių dokumentų argumentai nebėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

29. Apibendrinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjų taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką (CPK 646 straipsnio 3 dalis), padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą teismo nutartį. Atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.