- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-09-02
- Bylos Nr.
- e2-8996-1099/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Ieškovas
- P. K.
- Atsakovas
- J. R.
- Advokatai
- Arūnas Merkys, Vytautas Mačiulskas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. K., atstovaujamo įstatyminio atstovo P. K., ieškinį atsakovei J. R., kuriai atstovauja globėjas L. R., dėl naudojimosi buto patalpomis tvarkos nustatymo ir atsakovės J. R., kuriai atstovauja globėjas L. R., priešieškinį ieškovui P. K., atstovaujamam įstatyminio atstovo P. K., dėl naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Byloje kilo ginčas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio ieškovui ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis naudojimosi tvarkos nustatymo.
II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai
2. Ieškovas P. K., atstovaujamas įstatyminio atstovo P. K., kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašo: 1) nustatyti naudojimosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką: a) nustatyti, kad P. K. naudojasi kambariu, pažymėtu plane indeksu 16-5 (11,86 kv. m ploto); b) nustatyti, kad atsakovė J. R. naudojasi kambariais, pažymėtais plane indeksais 16-7 (11,44 kv. m ploto) ir 16-8 (17,94 kv. m ploto); c) nustatyti, kad šalys bendro naudojimosi patalpomis, pažymėtomis plane indeksais 16-1 (koridorius), 16-2 (vonia), 16-3 (tualetas), 16-4 (sandėliukas), 16-6 (sandėliukas), 16-9 (virtuvė) naudojasi bendrai; 2) priteisti iš atsakovės valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
3. Nurodo, kad ieškovas P. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) po motinos R. R. mirties ((duomenys neskelbtini)) priėmė jos palikimą – 1/3 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas). Aiškina, kad kitos ginčo buto dalies (2/3) savininkė yra atsakovė. Pažymi, kad tarp buvusios buto dalies savininkės R. R. ir J. R. naudojimosi ginčo buto patalpomis tvarka nebuvo nustatyta, todėl po palikimo priėmimo iškilo ginčai su atsakove dėl buto patalpų naudojimosi.
4. Teigia, kad ginčo bute yra trys kambariai (plane pažymėti 16-5, 16-7 ir 16-8), bendro 41,24 kv. m ploto, todėl ieškovui priklausytų 1/3 dalis minėto ploto, t. y. 13,74 kv. m, tačiau kadangi tokio ploto kambario ginčo bute nėra, ieškovas sutinka, jog jam būtų paskirtas naudotis kambarys, plane pažymėtas 16-5, kurio plotas 11,86 kv m, atitinkamai atsakovei būtų priskirti kambariai, pažymėti plane 16-7 ir 16-8, kurių plotas 11,44 kv. m ir 17,94 kv. m, o bendro naudojimo patalpomis – koridoriumi (plane pažymėtas 16-1, kurio plotas 9,96 kv. m), vonia (plane pažymėta 16-2, kurios plotas 2,55 kv. m), tualetu (plane pažymėtas 16-3, kurio plotas 0,92 kv. m), sandėliuku (plane pažymėtas 16-4, kurio plotas 0,81 kv. m), sandėliuku (plane pažymėtas 16-6, kurio plotas 2,39 kv. m) ir virtuve (plane pažymėta 16-9, kurios plotas 8,61 kv. m) šalys naudosis bendrai. Anot ieškovo, atsakovės interesai šiuo atveju nebūtų pažeisti, nes atsakovei atitektų naudotis didesnė negu 2/3 buto gyvenamojo ploto dalis.
Atsiliepimas
5. Atsakovė J. R., kuriai atstovauja globėjas L. R., teismui pateikė priešieškinį (kurį prašo laikyti ir atsiliepimu į ieškinį), prašydama nustatyti naudojimosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką: a) nustatyti, kad P. K. naudojasi kambariu, pažymėtu plane indeksu 16-5 (11,86 kv. m ploto); b) nustatyti, kad atsakovė J. R. naudojasi kambariais, pažymėtais plane indeksais 16-7 (11,44 kv. m ploto) ir 16-8 (17,94 kv. m ploto), taip pat patalpomis, pažymėtomis indeksais 16-4 (0,81 kv. m ploto), 16-6 (2,39 kv. m ploto); c) bendro naudojimosi patalpomis – koridoriumi (indeksas 16-1, 9,96 kv. m ploto), virtuve (indeksas 16-9, 8,61 kv. m ploto), vonia (indeksas 16-2, 2,55 kv. m ploto) ir tualetu (indeksas 16-3, 0,92 kv. m ploto) šalys naudojasi bendrai. Kitoje dalyje dėl tam tikrų sumų priteisimo iš ieškovo priešieškinį atsisakyta priimti teismo 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi, todėl šiame sprendime teismas plačiau dėl atsisakytų priimti reikalavimų nepasisako.
6. Atsakovė priešieškinyje nurodo, kad su ieškiniu ir jo reikalavimais sutinka iš dalies, t. y. sutinka, kad ieškovas naudotųsi kambariu, plane pažymėtu 16-5, o atsakovė kambariais, plane pažymėtais 16-7 ir 16-8; be to, sutinka, jog bendro naudojimo patalpomis – koridoriumi, virtuve, vonia ir tualetu šalys naudotųsi bendrai.
7. Kita vertus, nesutinka, jog sandėliukai, plane pažymėti 16-4 ir 16-6, būtų priskirti prie bendro naudojimo patalpų. Pažymi, kad ieškovas ginčo bute negyvena, jam priklausanti buto dalis (1/3) sudaro 22,16 kv. m bendro ploto, todėl, anot atsakovės, ieškovui atitenkanti naudotis jos siūlomu variantu dalis, neįtraukiant sandėliukų, ir taip jau sudarytų didesnę buto dalį nei jam priklausytų (22,88 kv. m).
8. Atsakovės atstovai teismo posėdžio metu patikslino priešieškinio reikalavimus ir galiausiai prašė nustatyti tokią naudojimosi ginčo buto patalpomis tvarką – ieškovas P. K. naudojasi kambariu, pažymėtu plane indeksu 16-5 (11,86 kv. m ploto) ir sandėliuku, plane pažymėtu indeksu 16-4 (0,81 kv. m ploto); atsakovė J. R. naudojasi kambariais, pažymėtais plane indeksais 16-7 (11,44 kv. m ploto) ir 16-8 (17,94 kv. m ploto), taip pat sandėliuku, pažymėtu plane indeksu 16-6 (2,39 kv. m ploto); bendro naudojimosi patalpomis – koridoriumi (indeksas 16-1, 9,96 kv. m ploto), virtuve (indeksas 16-9, 8,61 kv. m ploto), vonia (indeksas 16-2, 2,55 kv. m ploto) ir tualetu (indeksas 16-3, 0,92 kv. m ploto) šalys naudojasi bendrai. Iš esmės palaikė priešieškinyje nurodytas faktines aplinkybes – prašė ieškinį tenkinti iš dalies, o patikslintą priešieškinį – visiškai.
Atsiliepimas
9. Ieškovas P. K. atsiliepime į priešieškinį su priešieškiniu nesutinka; kita vertus, neprieštarauja sudaryti taikos sutartį – sutariant, kas kokiu sandėliuku naudosis.
10. Nurodo, kad patalpų savininko teisė naudoti savo nuožiūra turtą kaip jis nori, nepaisant aplinkybės, jog ieškovas minėtame bute šiuo metu ir negyvena. Pažymi, kad atėmus galimybę naudotis dalimi bendro naudojimo patalpų – šiuo atveju sandėliukais, būtų pablogintos ieškovui sąlygos – būtų apribota teisė į jam priklausančių bendro naudojimo patalpų dalį. Be to, ieškovas nesutinka su atsakovės pateiktu bendro ploto, tenkančiu ieškovui, skaičiavimu, nes, anot ieškovo, turėtų būti skaičiuojama 1/3 dalis bendro naudojimo patalpų ploto.
Šalies argumentai
11. Ieškovo atstovai teismo posėdžio metu ieškinį iš esmės palaikė ir prašė jį tenkinti; kita vertus, neprieštaravo, jog būtų tenkintas ir patikslintas priešieškinis, t. y. kad sandėliukai būtų paskirstyti šalims (ieškovui – mažasis, atsakovei – didysis).
III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
12. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovui P. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) ir J. R. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini); atitinkamai ieškovui priklauso 1/3 dalis minėto buto, kurį ieškovas paveldėjo po savo motinos R. R. mirties ((duomenys neskelbtini)), o atsakovei – 2/3 dalys.
13. Pagal byloje pateiktą ginčo buto planą bute yra šios patalpos: kambarys, plane pažymėtas 16-5 (11,86 kv. m ploto), kambarys, plane pažymėtas 16-7 (11,44 kv. m ploto), kambarys, plane pažymėtas 16-8 (17,94 kv. m ploto), koridorius, plane pažymėtas 16-1 (9,96 kv. m ploto), vonia, plane pažymėta 16-2 (2,55 kv. m ploto), tualetas, plane pažymėtas 16-3 (0,92 kv. m ploto), sandėliukas, plane pažymėtas 16-4 (0,81 kv. m ploto), sandėliukas, plane pažymėtas 16-6 (2,39 kv. m ploto), virtuvė, plane pažymėta 16-9 (8,61 kv. m ploto); bendras buto plotas 66,48 kv. m.
14. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad nei tarp buvusių savininkų, nei šiuo metu naudojimosi ginčo buto patalpomis tvarka nėra nustatyta.
Ieškinys tenkintinas iš dalies; patikslintas priešieškinis tenkintinas visiškai.
IV. Teismo argumentai ir motyvai
Dėl ginčo buto naudojimosi tvarkos nustatymo
15. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškinys ir priešieškinis yra tarpusavyje susiję – pareikšti reikalavimai dėl ginčo buto naudojimosi tvarkos nustatymo, kurie didžiąja dalimi iš esmės ir sutampa, dėl ieškinio ir priešieškinio (patikslinto) reikalavimų pasisakytina bendrai (jų atskirai neišskiriant).
16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad nuosavybės teisės absoliutumas nereiškia, jog ši teisė negali būti varžoma, tačiau tik įstatymo ar įstatymo pagrindu – teismo (CK 1.2 straipsnio 2 dalis). Nuosavybės teisė suponuoja ir tam tikras savininko pareigas, ji turi būti įgyvendinama taip, kad neprieštarautų įstatymo nuostatoms, nepažeistų trečiųjų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-701/2020).
17. Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra tada, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys. Nuosavybės teisės bendrumas savininkams atsiranda ne bendros sutarties pagrindu, o tą bendrumą kuria daiktas, ir tai varžo kiekvieno savininko laisvę, įgyvendinant teises į daiktą, ir autonomiją. Bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020).
18. CK 4.73 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju egzistuoja du tokios nuosavybės teisės objektai: dalis bendrosios nuosavybės teisėje ir daiktas (turtas), kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje bendrosios nuosavybės teisės dalys dažnai vadinamos idealiosiomis dalimis, šios dalys bendrosios dalinės nuosavybės teisėje nenusako, kokia daikto dalis kam priklauso ir apibūdinamos tik matematine išraiška. Bendraturčių tarpusavio sutarimu, o tokio sutarimo nesant – per teismą, gali būti nustatoma naudojimosi daiktu, kuris yra bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas, tvarka. Tokios naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas dažnai vadinamas realiųjų dalių nustatymu. Realiosios dalys – tai bendro turto dalys, kuriomis turi teisę naudotis atskiri bendraturčiai, kitaip tariant, kai nustatyta naudojimosi bendru turtu tvarka. Realiosios dalys nustatomos siekiant užtikrinti galimybę įgyvendinti vieną iš nuosavybės teisės turinį sudarančių teisių – naudojimosi teisę. Skirtingai nei idealioji dalis, realioji dalis parodo, kokia konkrečia daikto dalimi (zona) koks bendraturtis naudojasi.
19. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši nuostata reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).
20. Bendraturčiai, įgyvendindami bendrosios dalinės nuosavybės teisę, gali nustatyti naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką. Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Kitas bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas įtvirtintas CK 4.80 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-701/2020). Nustatoma naudojimosi tvarka kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tokia, kad nekiltų arba kiltų kiek įmanoma mažiau prielaidų konfliktinėms situacijoms atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2012).
21. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Naudojimosi tvarkos nustatymo procesas yra labai svarbus aspektas tinkamo nuosavybės teisės įgyvendinimo požiūriu, nes naudojimosi teise, t. y. teise pritaikius daikto naudingąsias savybes gauti jo duodamą naudą, pasireiškia nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas.
22. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka, be kita ko, nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015).
23. Bylose dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo galioja šalių dispozityvumo principas – šalių pareiga byloje pateikti tinkamus ir atitinkančius racionalumo, patogumo bei mažiausios įtakos nusistovėjusiai tvarkai kriterijus naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektus. Teismo pareiga yra spręsti, ar pagal bendraturčių pateiktus projektus galima nustatyti prašomą naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teismas negali už bendraturčius parengti tinkamo naudojimosi daiktu tvarkos projekto, jis vykdo tik teisingumą konkrečiose bylose ir nėra tokius projektus rengianti institucija. Priešingu atveju būtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Dėl to jeigu visi bendraturčių byloje pateikti naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos projektai yra netinkami ir ydingi, teismas turi teisę juos atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010). Teismo atsisakymas tvirtinti naudojimosi tvarkos nustatymo projektą neužkerta kelio nesutariantiems bendraturčiams iš naujo kreiptis į teismą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo pateikiant kitą naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės objektu tvarkos nustatymo projektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017).
24. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2003); priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgdamas į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertindamas šalių nesutarimo priežastis, siekdamas, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir padėtų geriau valdyti nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2010 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010).
25. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ginčo tarp šalių dėl ginčo buto kambarių paskirstymo naudotis iš esmės nekilo; ginčas faktiškai buvo kilęs tik dėl to, ar šiuo atveju dviejų buto sandėliukų patalpas palikti šalims bendram naudojimui, ar vis dėl to nustatyti jų naudojimosi tvarką – kiekvienai iš šalių proporcingai jų valdomai buto daliai skirti naudotis vienu iš sandėliukų. Kita vertus, bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovai iš esmės sutiko su atsakovės bylos nagrinėjimo metu patikslinto priešieškinio reikalavimais, t. y. kad sandėliukai, pažymėti plane 16-4 ir 16-6, būtų paskirstyti naudotis šalims atskirai – ieškovui būtų skirtas mažasis sandėliukas, plane pažymėtas 16-4, o atsakovei didysis – plane pažymėtas 16-6.
26. Teismas, įvertinęs šalių išdėstytus paaiškinimus ir pozicijas, šalių konfliktinius santykius (be kita ko, ir dėl bute esančių daiktų-baldų naudojimo, komunalinių mokesčių mokėjimo, nors minėti klausimai ir nėra šios bylos dalykas), sprendžia, kad tikslingiausia bei optimaliausia būtų nustatyti ir nurodytų sandėliukų naudojimosi tvarką, nepaliekant jų bendram naudojimui, siekiant išvengti tarp šalių ateityje galinčių kilti ginčų dėl minėtų sandėliukų naudojimo. Teismas, atsižvelgęs į šalims priklausančias buto dalis ir į nurodytų sandėliukų plotą, sprendžia, kad atsakovės patikslinto priešieškinio reikalavimas dėl sandėliukų paskirstymo (su kuriuo, kaip minėta, iš esmės sutiko ir ieškovo atstovai) tenkintinas ir nustatytina, jog ieškovas P. K. naudojasi sandėliuku, plane pažymėtu 16-4 (0,81 kv. m ploto), o atsakovė J. R. – sandėliuku, pažymėtu plane 16-6 (2,39 kv. m ploto). Teismo vertinimu, izoliuotas sandėliukų naudojimas labiausiai atitiktų šalių interesus, šalys naudotųsi šiomis buto patalpomis atskirai, o tai leistų užtikrinti bendraturčių interesų pusiausvyros principą ir geresnį nuosavybės valdymą. Dėl kitų patalpų naudojimosi tvarkos nustatymo tarp šalių ginčo nekilo, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako ir nustato tokią tvarką, kurios prašė abi šalys.
27. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškinys tenkintinas iš dalies, o patikslintas priešieškinis – visiškai, nustatant tokią naudojimosi buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis tvarką – ieškovas P. K. naudojasi kambariu, pažymėtu plane 16-5 (11,86 kv. m ploto), ir sandėliuku, plane pažymėtu 16-4 (0,81 kv. m ploto); atsakovė J. R. naudojasi kambariais, plane pažymėtais 16-7 (11,44 kv. m ploto) ir 16-8 (17,94 kv. m ploto), taip pat sandėliuku, pažymėtu plane 16-6 (2,39 kv. m ploto); bendro naudojimosi patalpomis – koridoriumi, plane pažymėtas 16-1 (9,96 kv. m ploto), virtuve, plane pažymėta 16-9 (8,61 kv. m ploto), vonia, plane pažymėta 16-2 (2,55 kv. m ploto), ir tualetu, plane pažymėta 16-3 (0,92 kv. m ploto), šalys – ieškovas P. K. ir atsakovė J. R., naudojasi bendrai.
28. Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
29. Ieškovas, pagal pateiktą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. rugpjūčio 18 d. patikslintą pažymą, patyrė byloje 508 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro antrinės teisinės pagalbos išlaidos.
30. Atsakovė, pagal pateiktą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. birželio 15 d. pažymą, patyrė byloje 328,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro antrinės teisinės pagalbos išlaidos.
31. Kadangi abi šalys – tiek ieškovas, tiek atsakovė, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais yra visiškai (100 proc.) atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, taip pat įvertinus galutinį bylos išnagrinėjimo rezultatą, bylinėjimosi išlaidos (įskaitant ir teismo patirtas pašto išlaidas) iš šalių nepriteistinos ir apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4, 5 dalys).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškovo P. K., atstovaujamo įstatyminio atstovo P. K., ieškinį atsakovei J. R., kuriai atstovauja globėjas L. R., dėl naudojimosi buto patalpomis tvarkos nustatymo tenkinti iš dalies.
Atsakovės J. R., kuriai atstovauja globėjas L. R., patikslintą priešieškinį ieškovui P. K., atstovaujamam įstatyminio atstovo P. K., dėl naudojimosi patalpomis tvarkos nustatymo tenkinti visiškai.
Nustatyti tokią naudojimosi buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis tvarką – ieškovas P. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudojasi kambariu, pažymėtu plane 16-5 (11,86 kv. m ploto), ir sandėliuku, plane pažymėtu 16-4 (0,81 kv. m ploto); atsakovė J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) naudojasi kambariais, plane pažymėtais 16-7 (11,44 kv. m ploto) ir 16-8 (17,94 kv. m ploto), taip pat sandėliuku, pažymėtu plane 16-6 (2,39 kv. m ploto); nustatyti, kad bendro naudojimosi patalpomis – koridoriumi, plane pažymėtas 16-1 (9,96 kv. m ploto), virtuve, plane pažymėta 16-9 (8,61 kv. m ploto), vonia, plane pažymėta 16-2 (2,55 kv. m ploto), ir tualetu, plane pažymėta 16-3 (0,92 kv. m ploto), šalys – ieškovas P. K. ir atsakovė J. R., naudojasi bendrai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.