Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Sigitui Bružui (nuotoliniu būdu),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2023 m. rugsėjo 12 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį galutine 30 parų arešto bausme;

2) 2023 m. gruodžio 8 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį galutine 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirta sumažinta bausmė subendrinta su 2023 m. rugsėjo 12 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, apėmimo būdu ir skirta galutinė subendrinta bausmė 50 (penkiasdešimt) parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi ir 66 straipsniu į paskirtą bausmę įskaityta iš dalies atlikta bausmė pagal 2023 m. rugsėjo 12 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendį bei išbūtą laiką suėmime nuo 2023 m. lapkričio 8 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

3) 2024 m. rugpjūčio 6 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausme; 2025 m. kovo 10 d. paleistas atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje. L. V., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), duomenys neskelbtini) rajone, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - duomenys neskelbtini), netekėjusi, turinti pagrindinį išsilavinimą, teista 12 kartų, paskutiniai teistumai:

1) 2023 m. kovo 2 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimi, pagal nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2023 m. sausio 3 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutartimi terminuota laisvės atėmimo bausme 2 (dviem) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams;

2) 2024 m. vasario 2 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu, iš dalies pakeistu 2024 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį, galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 4 (keturiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Šiuo metu atliekanti laisvės atėmimo bausmę Panevėžio kalėjime, teistumas neišnykęs,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. N. M. laikotarpyje nuo 2024 m. liepos 30 d. 09.30 val. iki 2024 m. rugpjūčio 1 d. 09.30 val., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, duomenys neskelbtini), veikdamas grupėje, iš anksto susitaręs, bendrai su L. V. ir nenustatytu asmeniu pravarde ,,(duomenys neskelbtini)“, apgadindami durų spyną įsibrovė į K. V. L. priklausantį negyvenamąjį namą ir pagrobė svetimą, K. V. L. priklausantį 100,00 eurų vertės turtą - dviratį, bei įsibrovė pro neužrakintas duris į K. V. L. priklausantį gyvenamąjį namą ir pagrobė svetimą, K. V. L. priklausantį 40,00 eurų vertės turtą - dujų balioną, taip padarydamas nukentėjusiajam 140,00 eurų žalą.

1.1. Baudžiamoji atsakomybė už šią N. M. padarytą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalyje.

2. L. V. laikotarpyje nuo 2024 m. liepos 30 d. 09.30 val. iki 2024 m. rugpjūčio 1 d. 09.30 val., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), veikdama grupėje, iš anksto susitarusi, bendrai su N. M. ir nenustatytu asmeniu pravarde ,,(duomenys neskelbtini),“, apgadindami durų spyną įsibrovė į K. V. L. priklausantį negyvenamąjį namą ir pagrobė svetimą, K. V. L. priklausantį 100,00 eurų vertės turtą - dviratį, bei įsibrovė pro neužrakintas duris į K. V. L. priklausantį gyvenamąjį namą ir pagrobė svetimą, K. V. L. priklausantį 40,00 eurų vertės turtą - dujų balioną, taip padarydama nukentėjusiajam 140,00 eurų žalą.

2.1. Baudžiamoji atsakomybė už šią L. V. padarytą veiką numatyta BK 178 straipsnio 3 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

3. N. M. teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino padaręs nusikalstamą veiką, kuria yra kaltinamas. Paaiškino, kad su L. susitiko prie duomenys neskelbtini), parkelyje gėrė alų. Neatsimena, kiek laiko gėrė alų, gal valandą. L. pasiūlė nueiti pas ją ir atsigerti alaus. Tuo metu L. gyveno duomenys neskelbtini), gatvėje, jos namas buvo šalia nukentėjusiojo namo. Ji gyveno ir duomenys neskelbtini), ir duomenys neskelbtini). Nežino kam priklauso tas namas duomenys neskelbtini), gatvėje. Gėrė pas L. namuose, duomenys neskelbtini), gatvėje. Ten gėrė jis, L. ir „duomenys neskelbtini),“. Jis „duomenys neskelbtini),“ nepažįsta. Neatsimena, kur sutiko „duomenys neskelbtini),“. Per naktį duomenys neskelbtini), gatvėje nebuvo. Yra anksčiau matęs asmenį, pravarde „duomenys neskelbtini),“ gal 2-3 kartus, bet L. daugiau jį pažįsta. Nežinojo, kad ji eis vogti. Tai nebuvo susitarimas. Jis suprato, kad ten ne L. V. balionas, o kito žmogaus. Kas L. V. pasiūlė paimti tą balioną, suprato, kad tą patį balioną, nes daugiau balionų ten nebuvo. Suprato, kad L. ėjo pavogti tą balioną, nes ji pati taip sakė, kad eina pavogti. Anksčiau nėra buvęs tame sandėliuke. Pas tą žmogų anksčiau namuose nėra buvę kartu su L. V.. Sandėliuką išlaužė L. L. namo duris atidarė ir uždarė su atsuktuvu, paėmė iš namo balioną. Tiksliai nepamena kaip tas duris išlaužė, lyg ir su plaktuku. Viską išnešė L., jie tik paskui prisijungė. Ji turėjo sveikatos išnešti balioną. Matė kaip ji išnešė tą balioną. Tuo metu jis su tuo kitu asmeniu buvo pas L. namuose. Nebuvo su L. susitarę imti dviratį. Nesitarė, kaip laužti, atrakinti spyną ir kuris tai darys. Dviratis buvo sandėliuke. Sandėliuką išlaužė L. Tiksliai nepamena kaip tas duris išlaužė, lyg ir su plaktuku. Išlaužė, dviratį pastatė prie namo ir paskui užkalė duris atgal. Tą dviratį varė L. ir „duomenys neskelbtini),“. Matė, kaip L. laužė duris, nes buvo prie L. namo durų. Ten yra apie 10 metrų atstumas, jos namas yra prie pat nukentėjusiojo namo. Negali atsakyti, ar balionas buvo tuščias ar pilnas. Mano, kad negalėjo būti dujų. Balionas buvo didelis, be dujų žarnos, be reduktoriaus. Paskui ant dviračio užsidėjo balioną ir užsirakino savo namų duris. Į metalo supirktuvę nuėjo visi trys. L. paprašė jo paso, kad jis parduotų tą balioną, nes tik jis turėjo pasą, kiti paso neturėjo. Kiek atsimena, už balioną gavo 6 ar 8 eurus. Tada ėjo nusipirkti alaus. Alų pirko pas taksistą nes tuo metu buvo rytas ir parduotuvėje alkoholio nepardavinėjo. Alų toliau gėrė parkelyje. Dviratį paliko prie duomenys neskelbtini). Paskui L. pasakė, kad grąžino dviratį tam žmogui. Jis nežino, ar L. grąžino tą dviratį. Nežino, kodėl ėmė tą balioną ir dviratį, norėjo nusipirkti išgerti. Blogai padarė. Po įvykio nebuvo sutikęs nukentėjusiojo, buvo gėda jam pažiūrėti į akis. Nukentėjusiojo atsiprašė, kai tik jį sutiko. Mano, kad suvartoto alkoholio kiekis neturėjo įtakos jo veiksmams. L. neigia ir neprisipažins, nes ji nenori išsiduoti, nori, kad jis būtų kaltas.

11. 2024 m. rugpjūčio 13 d. liudytojo R. J. ikiteisminio tyrimo metu duotas parodymais, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) metalo supirktuvėje vairuotoju-ekspeditoriumi. 2024 m. liepos 31 d. dirbant įmonėje, ryte į jos teritoriją atėjo trys asmenys iš kurių viena buvo moteris. Matėsi, kad asmenys yra asocialūs. Vienas iš vyriškių ant pečių nešė dujų balioną, kurį norėjo parduoti. Vyriškis buvo apie 40 metų amžiaus, smulkaus kūno sudėjimo, ūgis apie 1,70 cm, kitų asmenų neįsidėmėjo. Jis iš minėto vyriškio nupirko minėtą dujų balioną raudonos spalvos, ant minėto dujų baliono buvo reduktorius kurį darbuotojai numontavo. Teritorijos vaizdo stebėjimo kameros įrašų neišsaugojo. Minėta dujų balioną pristatė N. M., surašytas antrinių žaliavų pirkimo pardavimo sutartis-aktas Serija GLM Nr. 24947 (t 1., b. l. 55-56);

14. 2024 m. rugpjūčio 13 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame nurodyta, kad V. S. dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) pateikė antrinių žaliavų pirkimo pardavimo sutartį aktą Nr. 24947 ir dujų balioną (t 1., b. l. 72-74, 75);

18. 2024 m. gruodžio 18 d. nutarimu grąžinti daiktus, kuriame nurodyta, kad dujų balionas buvo grąžintas K. V. L. (t 1., b. l. 92, 93-95).

19. Pagal BK 178 straipsnio 3 dalį atsakomybė kyla tam, kas pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė didelės vertės svetimą turtą, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Turto pagrobimo sąvoka baudžiamajame įstatyme nepateikiama. Teismų praktikoje turto pagrobimas apibrėžiamas nevisiškai vienodai. Vienu atveju pagrobimas įvardijamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinis fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010). Kitu atveju pagrobimas apibrėžiamas kaip tyčinis neteisėtas, neatlygintinis svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012). Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas padaromas pasisavinimo tikslu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-326/2010, 2K-440/2009, 2K-228/2013, 2K-517-303/2015). Nepaisant tam tikrų skirtumų apibrėžiant turto pagrobimo sąvoką, teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose nuosekliai pasisakoma dėl negalimumo remtis vien tik objektyviosiomis aplinkybėmis užvaldant svetimą turtą, bet pabrėžiamas būtinumas nustatyti ir subjektyviąsias aplinkybes, t. y. kaip asmuo suvokė savo veiksmus, kokius padarinius numatė ir kokio tikslo siekė. Kasacinėje praktikoje kaip vagystei būdingos tyčios pavyzdžiai dažnai nurodoma tai, kad kaltininkas neabejotinai suvokė, jog paima svetimą daiktą, numatė, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to norėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012), arba kad kaltininkas suvokė, jog jis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, kad dėl tokių jo veiksmų padaroma turtinė žala kitam asmeniui, ir to norėjo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012).

20. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Konstatuojant, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkaujant, būtina nustatyti tiek objektyviuosius (kelių asmenų dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumą), tiek subjektyviuosius (tyčią ir susitarimą kartu padaryti nusikalstamą veiką) bendrininkavimo požymius. Susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas, ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas. Konstatuojant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales. Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas (kasacinės bylos Nr. 2K-P-218/2009, 2K-339/2010, 2K-630/2011, 2K-10/2012 ir kt.).

21. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji N. M. ir L. V. kaltais dėl įvykdytos vagystės prisipažino visiškai. Nurodė, kad kartu visi trys buvo nukentėjusiojo sodyboje. L. V. prisipažino, kad įsibrovė į nukentėjusiojo namą, kartu su „(duomenys neskelbtini)“, ten ji nupjovė dujų žarną nuo baliono, o ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, išnešė balioną iš namo. N. M. teigė, jog dalyvavo įsibraunant į nukentėjusiajam priklausančias patalpas, matė ir suprato, kad L. V. ima nukentėjusiojo daiktus, dalyvavo vežant priduoti į metalo supirktuvę dujų balioną, jį pats pridavė. Teismas išanalizavę ir įvertinęs kaltinamųjų, nukentėjusiojo ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kitus byloje esančius rašytinius įrodymus daro išvadą, kad kaltinamųjų L. V. ir N. M. kaltė dėl kaltinimo laikotarpyje nuo 2024 m. liepos 30 d. 09.30 val. iki 2024 m. rugpjūčio 1 d. 09.30 val. bendrai įsibrovus į nukentėjusiajam priklausančius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), bei iš ten pagrobus dviratį ir dujų balioną yra visiškai įrodyta. Byloje neginčijamai nustatyta, kad kaltinamieji L. V., N. M. ir dar vienas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, įsibrovė į nukentėjusiajam K. V. L. priklausantį gyvenamąjį namą ir negyvenamąją patalpą ir iš ten pagrobė dviratį ir dujų balioną. Dujų balioną su dviračiu nuvežė į metalo supirktuvę, kur pardavė už 5,90 Eur kaip metalo laužą. Dujų balioną pardavė N. M., panaudodamas savo asmens dokumentą. Liudytojų parodymai patvirtina, kad metalo supirktuvėje buvo trys asmenys, liudytojas V. J. atpažino kaltinamąją L. V., kad ji kartu su dviem vyrais pardavė dujų balioną. Byloje esantys duomenys patvirtina pavogtų daiktų priklausomybę nukentėjusiajam, dujų balionas buvo paimtas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir grąžintas nukentėjusiajam, pagrobtą dviratį nukentėjusiajam grąžino kaltinamoji L. V.. Nukentėjusysis patvirtino, kad pagrobtą dviratį rado pastatytą prie namo. Nors kaltinamieji nurodė, kad nebuvo jų bendro susitarimo vogti nurodytus daiktus, tačiau iš byloje surinktų duomenų matyti, kad kaltinamieji veikė bendrai, kiekvienas atliko tam tikrus veiksmus, visi kartu dalyvavo priduodant dujų balioną, kas patvirtina, kad jie veikė bendrininkų grupėje. Byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys gauti įstatymo nustatyta tvarka yra įrodymai, jie įtikinami, jų visuma patvirtina nustatytas faktines aplinkybes, todėl įvertinus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl L. V. ir N. M. kaltės bendrininkų grupėje padarius BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

22. BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą

23. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

Dėl bausmės skyrimo N. M.

24. Kaltinamasis N. M. padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą. Kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamo veikos pripažino, nurodė, kad gailisi dėl padaryto, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo, todėl ši aplinkybė laikytina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 2 dalis), kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir apsvaigus nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

25. Bylos medžiaga patvirtina, jog kaltinamasis anksčiau teistas 8 kartus (t. 1, b. l75-187) ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), ne kartą yra teistas už padarytas analogiškas nusikalstamas veikas nuosavybei, administracine tvarka baustas 3 kartus (t. 1, b. l. 188-191), nedirbantis (t. 1, b. l. 192), neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvis Respublikos darbo ministerijos (t. 1, b. l. 194), priklausomybių ligų gydymo įskaitoje nėra (t. 1, b. l. 199).

26. Teismas, atsižvelgęs į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamos veikos padarymo stadiją – padarytas vienas baigtas apysunkis nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikalstama veika padaryta dėl savanaudiškų paskatų; į kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, sprendžia jog nėra jokio pagrindo tikėtis, kad naujus nusikaltimus toliau darančiam N. M. siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų galima kitokiomis bausmėmis, nei tik izoliavus jį nuo visuomenės.

27. Įvertinus minėtų aplinkybių visumą, tai – jog N. M., po paskirtų arešto bausmių atlikimo, vėl padarė naują apysunkią nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, kad švelnesnių bausmių skyrimas kaltinamojo elgesiui teigiamos įtakos neturėjo, todėl bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti paskyrus N. M. straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmė rūšį – laisvės atėmimą, bausmės dydį nustatant tarp įstatyme nustatyto laisvės atėmimo bausmės minimumo (BK 50 straipsnio 2 dalis) ir straipsnio sankcijoje nurodyto bausmės vidurkio.

28. Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnį), kaltinamajam N. M. visiškai pripažinus padarius nusikalstamą veiką, yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

29. Byloje nustatyta, kad N. M. buvo nuteistas 2024 m. rugpjūčio 6 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu – arešto bausme. Atsižvelgiant į teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo datą, taip pat tai, kad iki 2024 m. rugpjūčio 6 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo kaltinamasis padarė veiką, dėl kurios šiuo nuosprendžiu pripažintinas kaltu, kaltinamajam N. M. 2024 m. rugpjūčio 6 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų baudžiamuoju įsakymu ir šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis.

30. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, N. M., šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrintina su 2024 m. rugpjūčio 6 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 50 parų arešto bausme, ją vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu ir 2 dalimi, keičiant griežtesne – laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį – 1 (vieną) mėnesį laisvės atėmimo bausmės, ir skirtina galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė.

31. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės laiką N. M. įskaitytinas suėmime išbūtas laikas nuo 2024 m. gruodžio 6 d. iki 2025 m. sausio 20 d., taip pat įskaitytinas arešto bausmės laikas atliktas pagal ankstesnį 2024 m. rugpjūčio 6 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą.

32. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinio N. M. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

33. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros 2025 m. sausio 20 d. nutarimu N. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 2, b. l. 79-82), paliktinos galioti iki asmens sulaikymo dienos.

34. Pagal BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

35. N. M. jau ne kartą teistas už turtinio, smurtinio pobūdžio nusikaltimus, dvi naujas nusikalstamas veikas padarė nepraėjus pusei metų po švelnesnių – arešto bausmių atlikimo (2023 m. gruodžio 28 d.). Naujos veikos padarytos 2024 m. gegužės 29 d. ir laikotarpiu tarp 2024 m. liepos 30 d. ir 2024 m. rugpjūčio 1 d. Kaltinamasis niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Tokie kaltinamojo veiksmai rodo jo pavojingumą visuomenei, nenorą keisti savo nusikalstamą elgesį. Jokių išimtinių aplinkybių, susijusių su kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, šiuo atveju teismas nenustatė, todėl atidėti paskirtos bausmės vykdymą, nemato jokio pagrindo. Be to, teismas įvertinęs kaltinamojo elgesį, tai, kad per trumpą laiką padarė net kelias nusikalstamas veikas, neturi pagrindo manyti, kad kaltinamasis savo elgesį vertina kritiškai.

36. Byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus, bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl BK 75 straipsnio nuostatos kaltinamajam netaikytinos.

Dėl bausmės skyrimo L. V.

38. Nors prokuroras neprašė pripažinti kaltinamosios L. V. recidyviste, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad šį nusikaltimą kaltinamoji padarė būdama teista už tyčinius nusikaltimus ir neatlikusi paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teistumas neišnykęs. Teismas dėl pripažinimo, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu, vadovaujasi 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusia BK 27 straipsnio redakcija, kuri numato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes (BK 27 straipsnio 1 dalis). Šio straipsnio redakcija švelnina asmens teisinę padėtį, nes nelieka savaiminio asmens pripažinimo recidyvistu, teismas turi motyvuoti tokį sprendimą.

39. Nustatyta, kad L. V. šią naują nusikalstamą veiką padarė po Šiaulių apygardos teismo 2024 m. vasario 2 d. nuosprendžio priėmimo, kuriuo buvo nuteista už tyčinių nusikaltimų padarymą, iki 2024 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio priėmimo, kuriuo buvo nuteista subendrinta laisvės atėmimo bausme 4 metams 6 mėnesiams. L. V. naują nusikaltimą padarė iki faktinio jos sulaikymo dienos, t. y. 2024 m. spalio 10 d. Nauja tyčinė apysunkė nusikalstama veika buvo padaryta nepraėjus šešiems mėnesiams po to kai L. V. buvo paleista iš Panevėžio kalėjimo atlikusi anksčiau jai paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Teismo vertinimu, tokie duomenys sudaro pagrindą kaltinamąją pripažinti recidyviste (BK 27 straipsnio 1 dalis).

40. Bylos medžiaga patvirtina, jog kaltinamoji anksčiau teista 12 kartų (t. 1, b. l08-124) ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), ne kartą yra teista už padarytas analogiškas nusikalstamas veikas nuosavybei, administracine tvarka bausta 14 kartų, baudos nesumokėtos (t. 1, b. l. 125-136), nedirbanti (t. 1, b. l. 144), neregistruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos darbo ministerijos (t.1, b. l. 138-143).

41. Teismas, atsižvelgęs į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamos veikos padarymo stadiją – padarytas vienas baigtas apysunkis nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – nusikalstama veika padaryta dėl savanaudiškų paskatų; į kaltinamosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kaltinamosios nenoro keisti savo gyvenimo būdo, sprendžia jog BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų nebus galima pasiekti bausmėmis, kuriomis ji nebūtų izoliuota nuo visuomenės. Atsižvelgiant į išdėstytą kaltinamajai L. V. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, skirtina griežčiausia sankcijoje nurodyta bausmė – laisvės atėmimas, jos trukmę nustatant tarp įstatyme nustatyto bausmės minimumo ir straipsnio sankcijoje nurodyto bausmės vidurkio (BK 50 straipsnio 2 dalis).

42. Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnį), kaltinamajai L. V. pripažinus padarius nusikalstamą veiką, yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, jai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

43. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis L. V. šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrintina su pagal 2024 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį paskirtos neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi. Nuosprendžio priėmimo dieną – 2025 m. gegužės 20 d., L. V. neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 metai, 1 mėnuo ir 20 dienų, kuri yra didesnė už šiuo nuosprendžiu paskirtą ir vienu trečdaliu sumažintą bausmę, todėl prie neatliktos bausmės dalies pridedama šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis, artima paskirtos bausmės dviem trečdaliam, ir L. V. skirtina galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė.

44. Bausmės laikas skaičiuotinas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

45. Kaltinamosios L. V. gynėjas prašė taikyti BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas ir iš dalies atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teismo vertinimu, kaltinamajai esant teistai net dvylika kartų, ne kartą atlikusiai paskirtas laisvės atėmimo bausmes, šią nusikalstamą veiką padariusiai praėjus labai trumpam laikui, kada buvo paleista atlikusi anksčiau paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nesudaro pagrindo manyti, kad šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjus, bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl BK 75 straipsnio nuostatos kaltinamajai netaikytinos.

46. L. V. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina.

47. Civilinių ieškinių nėra.

48. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- dujų balionas, grąžintas teisėtam savininkui – nukentėjusiajam K. V. L., paliktinas K. V. L.;

- antrinių žaliavų pirkimo pardavimo sutartį-aktas GLM Nr. 24947, esantis byloje (t. 1, b. l. 75), paliktinas byloje; 1 CD-R (2025 m. gegužės 7 d. teisiamojo posėdžio vaizdo ir garso įrašas, saugomas prie bylos t. 2 viršelio; ir 1 CD-R su vaizdo įrašu (byla Nr. 01.1-29699-24, akistata 2024 m. gruodžio 12 d. tarp įtariamųjų N. M. ir L. V.) saugomi prie bylos t. 1 ir 2 viršelių, paliktini kaip bylos medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

49. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui 2025 m. gegužės 8 d. pažymą Nr. APD-2025-05536, iš kurios matyti, kad už L. V. suteiktą teisinę pagalbą išlaidų suma sudaro 485,42 Eur. Teismas įvertinęs tai, kad nagrinėjamoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, taip pat atsižvelgdamas į kaltinamojo L. V. turtinę padėtį (nedirba, atlieka laisvės atėmimo bausmę, duomenų, kad turi turto, nėra), sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94, 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 7 dalimis,

nusprendžia:

N. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu N. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, N. M., paskirtą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su 2024 m. rugpjūčio 6 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 50 parų arešto bausme, ją vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu ir 2 dalimi, keičiant griežtesne – laisvės atėmimo bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir N. M. paskirtį galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti N. M. suėmime išbūtą laiką nuo 2024 m. gruodžio 6 d. iki 2025 m. sausio 20 d., arešto bausmės laiką atliktą pagal ankstesnį 2024 m. rugpjūčio 6 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio N. M. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

N. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki asmens sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

L. V. pripažinti kalta padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jai 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu L. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jai galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su pagal 2024 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi, prie neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies – 1 (vienerių) metų, 1 (vieno) mėnesio ir 20 (dvidešimties) dienų, pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį – 5 (penkis) mėnesius laisvės atėmimo, ir paskirti L. V. galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę 1(vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 20 (dvidešimčiai) dienų.

Bausmės laiką skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, 2025 m. gegužės 20 d.

Panaikinti L. V. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

dujų balioną, grąžintą savininkui – nukentėjusiajam K. V. Linkui, palikti K. V. Linkui;

antrinių žaliavų pirkimo pardavimo sutartį-aktą GLM Nr. 24947, esantį byloje, ir 1 CD-R diską (2025 m. gegužės 7 d. teisiamojo posėdžio vaizdo ir garso įrašas, saugomą prie bylos t. 2 viršelio; ir 1 CD-R diską su vaizdo įrašu (byla Nr. 01.1-29699-24, akistata 2024 m. gruodžio 12 d. tarp įtariamųjų N. M. ir L. V.) saugomą prie bylos t. 1 viršelio, palikti kaip bylos medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, L. V., nuo jo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.