Kauno apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam R. B., nukentėjusiems G. B., J. B., L. B., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie LR SADM atstovėms R. N. ir A. U.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini), Lietuva, teistas:

1. 2008 m. vasario 19 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 15 MGL (1950 litų) bauda, 2010 m. lapkričio 22 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi nesumokėta bauda pakeista į 90 valandų viešųjų darbų;

2. 2014 m. vasario 3 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

3. 2017 m. balandžio 21 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalį, 641 straipsnį.

4. 2017 m. rugpjūčio 24 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį, 641 straipsnį 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 15 val. visuomenės labui.

5. 2017 m. gruodžio 21 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, 281 straipsnio 7 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, BK 64(1) straipsniu, BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. rugpjūčio 24 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 10 mėn., laisvės atėmimo ir 1 mėnuo viešųjų darbų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

6. 2020 m. lapkričio 19 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 64(1) str. 60 parų arešto bausme. Bausmę atliko 2021 m. balandžio 20 d.

7. 2022 m. liepos 11 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 281-1 str. 1d., BK 64-1 str. 1d.-50 parų arešto. Bausmę atlikęs, 2022 m. gruodžio 7 d. paleistas iš Alytaus pataisos namų, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B. kaltinamas tuo, kad 2022 m. birželio 5 d. apie 21.50 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – kartu su juo gyvenančia sugyventine G. B. metu, tyčia ranka sudavė smūgį sėdėjusiai nukentėjusiajai G. B. į galvą, tuo padarydamas jai galvos sumušimą, tai yra - nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, jis 2022 m. liepos 31 d. apie 10.20 val., laiptinėje, prie buto durų, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – kartu su juo gyvenančia sugyventine G. B. metu, tyčia ranka suėmė jai už kaklo, po to sugriebė ją už ir plaukų ir laikydamas už jų ją tampė ir stumdė. Tęsdamas nusikalstamą veiką, tyčią delnu sudavė į laiptinę išėjusiajam ir nukentėjusiąją užstojusiam nepilnamečiui J. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., per dešinę ranką, kurią jis buvo padėjęs ant laiptų turėklo, po to rankomis jį pastūmė, ko pasėkoje nukentėjusysis nugriuvo ant laiptų , bei sudavė ranka smūgį jam į veidą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, bute, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia ranka sudavė nukentėjusiajam nepilnamečiui L. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., vieną smūgį į galvą ausies srityje, po to netrukus tyčia rankomis pastūmė bute buvusią nukentėjusiąją G. B., ko pasėkoje ji nugara atsitrenkė į palangę. Taip tokiu būdu veikdamas vieninga tyčia jis sukėlė nukentėjusiesiems G. B., J. B. ir L. B. fizinį skausmą, o nepilnamečiams nukentėjusiesiems J. ir L. B. dar ir neigiamas emocijas.

Be to, jis 2022 m. spalio 15 d. apie 23.10 val., (duomenys neskelbtini)gatvėje, ties pastatu Nr. x, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausančią motorinę kelių transporto priemonę – automobilį „Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0331“, patikros protokolo registracijos Nr. 1680711, 2022-10-15 23.10 val. nustatytas 2,88 promilių neblaivumas, 23.27 val. nustatytas 3,03 promilių neblaivumas).

Fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas ( 2022 m. birželio 5 d. G. B. atžvilgiu )

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. B. kaltu prisipažino. Parodė, kad 2022 m. birželio 5 d. vakare nuėjo pas A. B. kartu su G. B.. G. B. ir A. B. vartojo alkoholį. Išgertuvių metu G. B. jam pradėjo prikaišioti buvusią sugyventinę ir jis delnu jai sudavė į pakaušį. Mano, kad smurto galėjo išvengti, todėl savo elgesį vertina blogai.

Liudytoja G. B., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2022 m. birželio 5 d. kartu su kaltinamuoju nuėjo pas A. G. B. . Jie abu vartojo alkoholį, R. B. alkoholio nevartojo. Ji pradėjo konfliktuoti su kaltinamuoju, konfliktą pradėjo ji. R. B. plaštaka jai sudavė per pakaušį, pajuto fizinį skausmą ir liepė R. B. išeiti. Dėl girtumo, neprisimena ar kreipėsi į pareigūnus.

Liudytojas A. G. B., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad 2022 m. birželio 2 d. šventė savo gimtadienį namuose, atėjo dukra ir kaltinamasis. Visi vartojo alkoholį. Tarp dukters ir kaltinamojo įvyko konfliktas ir tada R. B. delnu ar kumščiu dukrai per pakaušį, nuo smūgio dukra nenukrito. Po suduoto smūgio R. B. išėjo, o dukra liko. Dukrai iš pakaušio bėgo kraujas ir ji iškvietė GMP.

Liudytojas R. D., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad dirba Jonavos r. PK ir vyko į iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Kadangi į vykių daug būtent šio įvykio neprisimena. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu pagarsinus liudytojui parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad yra policijos pareigūnas ir 2022 m. birželio 5 d. jis buvo tarnyboje. Vyko į iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje, adresu (duomenys neskelbtini). Bute buvo du asmenys, jų vardų, pavardžių, neprisimena. Surašė tarnybinį pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodė įvykio aplinkybes, pažymėjo asmenis, kurie buvo bute. Buvo patikrintas bute buvusių asmenų neblaivumas, kuris buvo įrašytas į alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalą. Jeigu savo tarnybiniame pranešime pažymėjo trečią asmenį, tai įvyko dėl techninės klaidos, bute buvo nukentėjusioji ir jos tėvas, trečio asmens bute nebebuvo (1t., b.l.86-88).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2022 m. birželio 6 d. apžiūrėta įvykio vieta, butas adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fotografuota (1t., b.l. 29-36).

Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis nustatoma, kad 2022 m. birželio 2 d. 21:55 val., gautas pranešimas, pranešėja G. B., kuri pranešė, kad prieš kelias minutes jos vyras trenkė jai ranka. Iš galvos kraujuoja. Vyras pasišalino (1 t., b.l. 22-28).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 1834/2022 (02) nustatoma, kad G. B. konstatuotas galvos sumušimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu galimai užduotyje nurodomu laiku, t.y. 2022 m. birželio 5 d. Kadangi sužalojimo pobūdis ir lokalizacija galvoje med. dokumentuose tiksliai nenurodyti, detalizuoti traumos mechanizmą nėra galimybės. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimo padarymo metu G. B. galėjo būti įvairiose padėtyse. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1t., b.l. 73-74).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, užfiksuoti prie policijos tarnybinės uniformos tvirtinamomis vaizdo kameromis, prijungimui prie ikiteisminio tyrimo bylos pateikti LR VRM ITT paslaugų tarnybos. Vaizdo įrašuose užfiksuota, kad įvykio vietoje atvykę policijos pareigūnai bendrauja su nukentėjusiąją G. B.. G. B. paaiškino, kad sugyventinis R. B. jai sudavė į galvą, tačiau kuo konkrečiai sudavė smūgį ar ranka ar koja, nepamena. Teigia, kad R. B. smurtauja jos atžvilgiu ne pirmą kartą. A. G. B. pareigūnams nurodė, kad R. B. kumščiu sudavė G. B., nes jei būtų su davęs koja „ji būtų užlinkusi, atjungta“. G. B. paaiškino, kad ji namuose ne vieną kartą buvo "atjungta" , bet nesiskundė niekam, kentėjo, vaikščiojo su kraujosruvomis (1 t., b.l. 90-94).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

BK 140 straipsnio 2 dalyje kriminalizuotas fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas jį sužalojant ar trumpam susargdinant, kai tai padaroma artimam giminaičiui ar šeimos nariui.

Fizinis skausmas tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui. Neabejotina, kad nukentėjusioji būtent tokius jausmus ir patyrė, t.y. jai buvo sukeltas fizinis skausmas, taip pat buvo nežymiai sutrikdyta jos sveikata.

Nuoseklūs nukentėjusios parodymai ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai ištiri teisme besąlygiškai įrodo, kad R. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, t.y. kad jis tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare – kartu su juo gyvenančia sugyventine G. B. metu, tyčia ranka sudavė smūgį sėdėjusiai nukentėjusiajai G. B. į galvą, tuo padarydamas jai galvos sumušimą, tai yra - nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinamas kaip nusikaltimas prieš asmenį, t.y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis uždraustus veiksmus atliko prieš šeimos narį – sugyventinę (BPK 38 str.). Teismas mano, kad atsižvelgus į visą įrodymų visetą –liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus – kaltinamojo kaltė įrodyta ir jis baustinas.

Policijos registruojamų įvykio registro duomenimis nustatyta, kad 2022 m. liepos 31 d. 10 val. 25 min. pranešėja G. B. pranešė, kad agresyvus sugyventinis mušė ją ir vaikus. Iš įvykio vietos sugyventinis pasišalino ( 1t., b.l. 113-115).

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Jonavos rajone Vaiko situacijos vertinimo anketoje 2022-08-03 Nr. 4VSV-1488 nurodyta, kad dėl įvykusio įvykio 2022 m. liepos 31 d. bendrauta su J. B., kuris nurodė, kad įvykio diena R. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, pykosi su mama ir naudojo smurtą, todėl jis gynė mamą, o R. B. jį pastūmė ir atsitrenkė ir susižalojo ranką ( 2t., b.l. 32-94).

Įrodymų vertinimas

Fizinis skausmas tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui. Neabejotina, kad nukentėjusieji būtent tokius jausmus ir patyrė, t.y. jiems buvo sukeltas fizinis skausmas.

Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo

Tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatoma, kad 2022 m. spalio 15 d. apie 23 val. 10 min. R. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2, 88 prom. neblaivumas) vairavo automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ( 2t., b.l. 116-117).

Tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatoma, kad 2022 m. spalio 15 d. apie 23 val. 10 min. R. B., gim. (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 2, 88 prom. neblaivumas) vairavo automobilį Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ( 2t., b.l. 116-117).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2022 m. spalio 16 d. apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu pažymėtu Nr. x, (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fotografuota (2 t., b.l. 128-136).

Priverstinio transporto priemonės nuvežimo ( paėmimo ) aktu nustatoma, kad 2022 m. spalio 15 d. priimtas sprendimas priverstinai nuvežti (paimti) transporto priemonę -Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ( 2t., b.l. 137).

Transporto priemonės perdavimo- priėmimo akte nustatoma, kad 2022 m. spalio 16 d. perduota saugojimui transporto priemonė-Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ( 2t., b.l. 138-140).

VĮ "Regitra" 2022 m. spalio 18 d. duomenimis automobilio Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas savininkas - S. L. ( 2t., b.l. 141).

2022 m. rugpjūčio 10 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopijoje nurodyta, kad pardavėjas - S. L., pardavė automobilį Opel Zafira, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjui- R. B., gim. (duomenys neskelbtini) ( 2 t., b.l. 143-145).

VšĮ "(duomenys neskelbtini)" duomenimis , vidutinė transporto priemonės ( Opel Zafira 2000 m. laidos) kaina Lietuvoje 980 eurų ( 2t. b.l. 142).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2022 m. spalio 15 d. R. B. eiti tiesia linija- pėda po pėdos, negali. Stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą ( atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Atlikus tikrinimą prietaisu Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB- 0331, 1680711, pirmuoju tikrinimu 23:10 val. R. B. nustatytas 2,88 promilių neblaivumas, 23:27 val. antruoju tikrinimu nustatytas 3,03 promilių neblaivumas (2 t. b.l.166-169).

Įrodymų vertinimas

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamasis R. B. kaltę pripažino visiškai. Jo parodymus patvirtina byloje surinkti įrodymai – liudytojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, neblaivumo nustatymo aktas ir kt. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis R. B. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 4 punktas nustato, kad kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Šiuo atveju R. B. 2022 m. spalio 15 d. pirmuoju tikrinimu 23:10 val. nustatytas 2,88 promilių neblaivumas, 23:27 val. antruoju tikrinimu nustatytas 3,03 promilių neblaivumas (2 t. b.l. 166-169).), todėl remiantis aukščiau minėto teisės akto nuostatomis, laikoma, kad R. B. nustatytas 2,88 prom. neblaivumas. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad R. B. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju, teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad padarytos trys nesunkios baigtos nusikalstamos veikos. Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnyje ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad dvi nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, bei būdamas recidyvistas. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį R. B.: teistas (4 t. b. l. 43-54), baustas administracine tvarka: 2022 m. spalio 31 d. pagal ANK 424 str. 3 d, paskirta bauda (informacijos apie baudos sumokėjimą nėra); 2022 m. lapkričio 15 d. pagal ANK 426 str. 1 d., 424 str. 3 d., 415 str. 1 d .paskirta bauda (informacijos apie baudos sumokėjimą nėra); 2022m. birželio 9 d. pagal ANK 415 str. 2 d., 424 str. 2 d paskirta bauda (informacijos apie baudos sumokėjimą nėra); 2022 m. gegužės 12 d. pagal ANK 426 str. 1 d., 424 str. 2 d. paskirta bauda (informacijos apie baudos sumokėjimą nėra); 2022 m. gruodžio 13 d. pagal ANK 209 str. 2 d. paskirta bauda (informacijos apie baudos sumokėjimą nėra) (4t., b.l. 61-66).), dirba pagal verslo liudijimą, VšĮ Jonavos psichikos sveikatos centro gydytojo psichiatro įskaitoje neįrašytas (4 t. b.l 75).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam R. B. už nusikaltimus, numatytus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, nustatant jos dydį mažesnį nei šios rūšies bausmės vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas R. B. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Teismas, taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą atlieka du kartus: pirma – teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir, kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima). Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015, 2K-7-29-942/2016, Nr. 2K-379-697/2018).

R. B. atitinka formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas –jis teisiamas už trijų nesunkių nusikaltimų padarymą. Nors aplinkybės, kad nuteistasis R. B. praeityje yra 7 kartus teistas, baustas administracine tvarka, nėra palankios nuteistajam, tačiau tai neatima galimybės nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad praeities teistumų skaičius nėra vienintelis objektyvus kriterijus, lemiantis sprendimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo. Sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo, reikia įvertinti visas aplinkybes, charakterizuojančias patį nuteistąjį bei jo padarytas nusikalstamas veikas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. B. yra nevedęs, dirbantis, psichiatrinio ir narkologinio kabinetų įskaitose nėra įrašytas, apie jo atžvilgiu atliekamus naujus ikiteisminius tyrimus duomenų nėra. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir sudaro pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Įvertintina ir tai, kad nuteistasis dėl padaryto nusikaltimo savo kaltę faktiškai pripažino, šiuo metu kritiškai vertina savo elgesį, dirba. Įvertintina ir tai, kad ankstesniais nuosprendžiais nebuvo skiriamos laisvės atėmimo bausmės, paskirtos arešto bausmės yra atliktos. Šios aplinkybės teismui suteikia pagrindą daryti išvadą, kad realus bausmės atlikimas neigiamai paveiktų kaltinamojo turimus teigiamus socialinius ryšius, o kaltinamasis nėra tiek pavojingas, jog bausmės tikslai būtų pasiekti tik vykdant jam skirtiną realią laisvės atėmimo bausmę, todėl bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant įpareigojimus.

Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018 ir kt.).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam.

Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos padarymo aplinkybes. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikytina 5 metams.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Turto konfiskavimo klausimus reglamentuoja BK 72 straipsnis, kurio 2 dalis įtvirtina, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, taigi akivaizdu, kad be kelių transporto priemonės šios nusikalstamos veikos padarymas būtų neįmanomas. Transporto priemonė, kurią vairavo kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, privalo būti konfiskuota. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. VĮ "Regitra" 2022 m. spalio 18 d. duomenimis automobilio Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas savininkas - S. L. ( 2t., b.l. 141). Realus savininkas ir valdytojas yra kaltinamasis. Tai patvirtina pirkimo-pardavimo sutartis: pardavėjas - S. L., pardavė automobilį Opel Zafira, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirkėjui- R. B., gim. (duomenys neskelbtini) ( 2 t., b.l. 143-145). , todėl automobilis kaip nusikaltimo padarymo priemonė, konfiskuotinas.

R. B. paskirtos kardomosios priemonės –rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo - paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės A. K. 2022 m. lapkričio 15 d. nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą transporto priemonei – Opel Zafira, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant valdyti, naudotis ir disponuoti minėtu automobiliu, paliktinas galioti iki turto konfiskavimo vykdymo pradžios, po to – panaikintinas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinis įrodymas dvi CD laikmenos, paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, 297 straipsniu, 302 – 308 straipsniais,

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti 7 (septyniems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nubausti 9 (devyniems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1,4 dalimis bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerius) metus3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, R. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) metams su intensyvia priežiūra – kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis, kurią taikyti 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Įpareigojant R. B. bausmės vykdymo atidėjimo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei išvykimas iš gyvenamosios vietos nesusijęs su jo darbu, visą bausmės atidėjimo laiką dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti R. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerius) metus, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuoti R. B. priklausantį automobilį Opel Zafira, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

R. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą nesiartinti prie nukentėjusiojo – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikinti.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės A. K. 2022 m. lapkričio 15 d. nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą transporto priemonei – Opel Zafira, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant valdyti, naudotis ir disponuoti minėtu automobiliu, palikti galioti iki turto konfiskavimo vykdymo pradžios, po to – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus dvi CD laikmenas, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.