Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi V. Č. skundą dėl Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. gegužės 9 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/44-44 panaikinimo ir bylos nutraukimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – Tarnyba, Institucija), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 8² straipsnio 1 dalies 2 punktu, atliko Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Perkančioji organizacija) 2015 m. rugpjūčio 4 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – CVP IS) skelbto supaprastinto atviro konkurso „Duomenų perdavimo paslaugos pirkimas‘ (pirkimo Nr. 166162) (toliau – Pirkimas) dokumentų ir procedūrų vertinimą. Vertinimo rezultatai užfiksuoti Tarnybos 2015 m. gruodžio 28 d. viešųjų pirkimų vertinimo išvadoje Nr.4S-4282 (toliau – Vertinimo išvada).

Vertinimo išvadoje nustatyti viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai parenkant Pirkimo būdą ir rengiant Pirkimo sąlygas. Pirkimo sąlygos buvo patvirtintos Viešojo pirkimo komisijos (toliau – ir Komisija), kurios nariu buvo V. Č., 2015 m. liepos 30 d. posėdyje (Komisijos posėdžio protokolas Nr. 8B-460, toliau – Protokolas). Atsižvelgiant į tai, kad V. Č., kaip Komisijos narys, dalyvavo sprendžiant klausimus dėl Pirkimo būdo parinkimo bei Pirkimo sąlygų tvirtinimo ir balsavo priimant šiuos sprendimus (tai liudija jo parašas Protokole), jis yra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 171³ straipsnio 1 dalį. Vertinimo išvadoje konstatuoti Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai, už kuriuos dėl aukščiau paminėtų aplinkybių yra atsakingas Komisijos narys V. Č.:

Motyvuojamoji dalis

V. Č. veika buvo kvalifikuota pagal ATPK 171³ straipsnio 1 dalį bei jam, vadovaujantis ATPK 260¹ straipsniu, pasiūlyta per 10 darbo dienų, t.y. iki 2016 m. balandžio 26 d. savo noru sumokėti 72 eurų dydžio baudą.

V. Č. nustatytu terminu neįvykdžius administracinio nurodymo, Tarnybos 2016 m. gegužės 9 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/44-44 (toliau – ir Nutarimas) pripažinta, kad V. Č. padarė protokole nurodytą veiką, kvalifikuotą pagal ATPK 171³ straipsnio 1 dalį, ir skyrė jam 144 eurų baudą.

Pareiškėjas teigia, kad be pagrindo pripažintas pažeidęs Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas ir jam nepagrįstai taikyta administracinė atsakomybė, o Viešųjų pirkimų tarnybos priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra neteisėtas.

Viešųjų pirkimų tarnybos 2015 m. gruodžio 28 d. viešųjų pirkimų vertinimo išvadoje Nr. 4S-4282 konstatuota, jog: „AB Lietuvos radijo ir televizijos centras 2015-10-06 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl Pirkimo nutraukimo, nes, jo nuomone, Pirkimo sąlygos (vienas tiekėjų kvalifikacijos ir keletas techninės specifikacijos reikalavimų) prieštarauja Įstatymo nuostatoms. <...> Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 11 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-6068-345/2015 padarė išvadą kad ieškovas savo ieškinio reikalavimų pagrįstumo neįrodė, atsakovo neteisėtų veiksmų , nustatant pirkimo kvalifikacinius ir techninius reikalavimus, nenustatyta. Viešųjų pirkimų tarnyba, priėmusi skundžiamą nutarimą, neatsižvelgė į įsiteisėjusį VAT sprendimą Minėtoje byloje, kaip jau buvo nurodyta, buvo ginčijamas ir pirkimo sąlygų 10.1 punkte nurodytus pasiūlymo vertinimo kriterijus teigiant, kad techninės pagalbos kriterijus, apibrėžiamas techninės pagalbos centrų skaičiumi, yra perteklinis ir diskriminuojanti tiekėjus nepagrįstai tokį didelį svorį turintis reikalavimas. Pasisakydamas dėl šio reikalavimo teismas nurodė, kad ieškovas savo ieškinio reikalavimų pagrįstumo neįrodė, atsakovo neteisėtų veiksmų nustatant pirkimo kvalifikacinius ir techninius reikalavimus nenustatyta. Taigi dėl pirkimų sąlygų, susijusių su techniniu reikalavimu dėl techninės pagalbos centrų skaičiaus teisėtumo ir pagrįstumo jau yra pasisakyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl pripažinti, jog šis reikalavimas yra neteisėtas ir dėl jo nustatymo taikyti pareiškėjui administracinę atsakomybę nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo.

Dėl Nutarimo 2 punkte konstatuoto pažeidimo, institucijos nuomone, nustatytas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus Techninė pagalba (T), t. y. turimų techninės pagalbos centrų skaičius Lietuvos rajonų centruose, yra susijęs su tiekėjų kvalifikacija. VPĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Perkančioji organizacija, atsižvelgdama į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį, kiekį, svarbą ir paskirtį, turi teisę įvertinti ir patikrinti kandidatų ir dalyvių techninį ir profesinį pajėgumą šiame straipsnyje nurodytais būdais ir pirkimo dokumentuose nurodyti, kokius (vieną ar kelis) techninio ir (ar) profesinio pajėgumo įrodymus turi pateikti tiekėjai“. Vienu iš techninio ir (ar) profesinio pajėgumo įrodymu šiame Viešųjų pirkimų įstatymo straipsnyje įvardytas pažymos apie paslaugų teikėjo arba rangovo sutarčiai vykdyti turimus įrankius, įrenginius ir technines priemones pateikimas, todėl techninių priemonių (Pirkimo atveju - techninės pagalbos centrų) turėjimas priskirtinas prie tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų. Dar daugiau, didesnis pagalbos centrų skaičius Lietuvoje rajonų centruose pats savaime negali garantuoti ekonomiškesnio ir kokybiškesnio techninės pagalbos teikimo. Tinkamai organizuodamas darbą su mažesniu pagalbos centrų skaičiumi tiekėjas gali teikti ekonomiškesnes ir kokybiškesnes paslaugas. Perkančioji organizacija, laikydamasi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Teisingumo Teismo praktiką, 2013-10-23 Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje Nr. AC-39-1 pažymėjo, kad „Tiekėjų kvalifikacija neabejotinai turi įtakos tinkamam viešojo pirkimo sutarties įvykdymui ir geriausiam rezultatui pasiekti. Tačiau pagal Teisingumo Teismo praktiką reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai negali būti sutapatinami su tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijais. Dėl to už kvalifikacijos reikalavimus negali būti skiriami balai ir jų pagrindu išrenkamas laimėtojas. Reikalavimai tiekėjams, Teisingumo Teismo vertinimu, nepriskirtini sutarties objektui ir pripažįstami neužtikrinančiais sutarties įvykdymą (Teisingumo Teismo Sprendimas Lianakis ir kt., C-532/06)“.

Dėl to, Institucijos nuomone, konstatuotina, kad Pareiškėjas, kaip Komisijos narys, Pirkimo dokumentuose nustatęs ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų, kuris yra susijęs su tiekėjų kvalifikacija - jų techniniu ir profesiniu pajėgumu, pažeidė VPĮ 90 straipsnio 2 dalies nuostatas (reikalavimas dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo išrinkimo pagal su pirkimo objektu susijusius kriterijus nustatytas ir VPĮ 39 str. d. 1 p.).

V. Č. kaip Komisijos narys dalyvavo sprendžiant klausimus dėl Pirkimo sąlygų tvirtinimo ir balsavo priimant sprendimą, todėl jis yra tinkamas administracinės atsakomybės subjektas pagal LR ATPK 171³ str. 1 d.

Institucija nesutinka su pareiškėjo skunde nurodytu teiginiu, kad institucija privalo įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę. Perkančioji organizacija, siekdama įsigyti tretiesiems asmenims reikalingų prekių turėjo vykdyti viešojo pirkimo procedūras vadovaudamasi imperatyviais Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimais. Komisijos nariai, ekspertai, pirkimus atliekantys asmenys, pažeidę Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymus, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje nurodytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek neatsargiai, todėl už Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų pažeidimą traukiant administracinėn atsakomybėn subjektą, nurodytą ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje, kai sprendžiamas administracinės atsakomybės taikymo klausimas, kaltės forma reikšmės neturi. Kita vertus, ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje nurodyto pažeidimo sudėtis yra formalioji, kuriai konstatuoti padariniai reikšmės neturi. Tai reiškia, kad teisės aktai jau savaime draudžia tokį elgesį dėl to, kad įstatymų leidėjas pripažino, kad toks elgesys savaime sukelia neigiamus padarinius. Pažymėtina, jog Komisijos darbo reglamento, patvirtinto Generalinės miškų urėdijos prie aplinkos ministerijos generalinio miškų urėdo 2013-04-11 įsakymu Nr. 1B-117, (toliau - Darbo reglamentas) 6.1 punkte nustatyta Komisijos funkcija: „Komisija <...> parenka pirkimo būdą", o 6.3 punkte - „ <...> tvirtina pirkimo dokumentus (sąlygas)". Kaip matyti iš byloje pateiktų dokumentų, pirkimo sąlygas patvirtino ir Pirkimo būdą parinko Komisija, kurios nariu buvo V. Č., todėl jis turi prisiimti tenkančius neigiamus teisinius padarinius ir atsakyti už savo neteisėtus sprendimus.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo tinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas - tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma

Institucijos nuomone, nagrinėjamu atveju buvo tinkamai įvertinti visi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkti įrodymai, išsiaiškintos visos bylos aplinkybės, įvertinti Pareiškėjo pateikti paaiškinimai ir teisėtai bei teisingai nustatyta, kad jis, kaip Komisijos narys, dalyvavo sprendžiant klausimus dėl Pirkimo būdo parinkimo bei Pirkimo sąlygų tvirtinimo ir balsavo priimant nurodytus sprendimus, pažeidžiančias VPĮ nuostatas, taigi padarė viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimą, nustatytą ATPK 171³ straipsnio 1 dalyje, ir jam teisėtai bei teisingai paskirta administracinė nuobauda.

Teismo posėdžio metu V. Č. palaikė skundo reikalavimus ir argumentus. Nurodė, kad buvo įtrauktas į Viešųjų pirkimų komisiją. Buvo perkamos duomenų perdavimo paslaugos apie urėdijų būklę, finansus, tai yra tam tikros kompiuterinės programos. Šios paslaugos būtų perduodamos į du serverius, centrinį - Aplinkos ministerijoje ir rezervinį - Generalinėje miškų urėdijoje. Šias paslaugas pirko 42 Miškų urėdijos ir su tiekėjais sutartis būtų sudariusios tik VĮ Miškų urėdijos. Šiomis paslaugomis būtų naudojęsi VĮ Miškų urėdijos. Pirkimą organizavo Generalinė miškų urėdija, tačiau pati ji šių paslaugų nepirko. Byloje yra pateikta visa konsultavimosi su Ūkio ministerija medžiaga, kurioje pasisakyta, kad Pirkimų komisija pažeidimo nepadarė, ta pati Viešųjų pirkimų tarnyba yra el. p. atsiuntusi išaiškinimą, kuriame taip pat nurodyta, kad Komisija teisingai pasirinko supaprastintą pirkimo būdą, tačiau kai buvo surašytas skundžiamas nutarimas, buvo pradėta bausti komisijos narius.

Dėl techninės pagalbos kriterijaus vertinimo V. Č. nurodė, kad buvo vertinama kiek organizacija turi techninių pagalbos centrų skaičių Lietuvoje, nes pagal šį pirkimą, įskaitant urėdijas, girininkijas yra 400 padalinių per visą Respubliką. Komisija laikė, kad kuo daugiau įmonė turi techninių centrų, tuo ji greičiau gali pašalinti visus trūkumus ir efektyviau suteikti paslaugas. Tokias sąlygas mes iškėlėme ne dėl to, kad paneigti, kai kurių norinčių dalyvauti konkurse kvalifikaciją, o tam, kad būtų efektyvesnis padalinių aptarnavimas. Tokia organizacija buvo surasta, tačiau konkursas buvo apskųstas.

V. Č. prašė administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Viešųjų pirkimų tarnybos atstovė teismo posėdyje prašė skundo netenkinti, kadangi jis yra nepagrįstas, palaikė savo atsiliepime nurodytus argumentus bei motyvus dėl skundo nepagrįstumo. Nurodė, kad Viešųjų pirkimų įstatymas suteikia teisę kontroliuoti pirkimus ir nustatyti pažeidimus, ir priimti atitinkamus sprendimus, taip pat suteikta teisė rašyti administracinės teisės pažeidimo protokolus ir spręsti bylas, priimti nutarimus. Šiuo atveju tarnyba įvertinus Generalinės miškų urėdijos pirkimą, pagal bendrą pirkimų vertę, nustatė, kad jis turėjo būti atliktas vadovaujantis tarptautiniam pirkimui nustatyta suma, tačiau Generalinės miškų urėdijos viešųjų pirkimų komisija, nusprendė atlikti supaprastintą atvirą konkursą dėl ko ir buvo konstatuotas pažeidimas. Pagal visų Miškų urėdijos suminę vertę Generalinė miškų urėdija, kaip viešojo administravimo institucija, pirkimą turėjo atlikti pagal mažesnę,134 000 eurų vertę. Viršijus šią sumą turėjo būti skelbiamas tarptautinis pirkimas. Šitas kriterijus neginčijamas. Viešųjų pirkimų tarnyba padarė išvadą, kad Generalinė miškų urėdija perka paslaugas ir sau, todėl buvo priimtas toks sprendimas, kad jinai turėjo pirkti pagal mažesnę vertę. Nuomonės šiuo klausimu yra skirtingos ir tikimasi, kad ginčą išspręsti padės teismai. Viešųjų pirkimų tarnyba laikosi nuomonės, kad esant Generalinėje miškų urėdijoje rezerviniam taškui, paslaugomis naudosis ir Generalinė urėdija.

Dėl pirkimo sąlygose nurodyto techninės pagalbos kriterijaus atstovė palaikė argumentus nurodytus atsiliepime. Papildomai nurodė kad yra kvalifikaciniai reikalavimai ir yra ekonominio naudingumo kriterijai. Ekonominio naudingumo kriterijai yra susiję su sutarties vykdymu, o ne su kvalifikacija, o techninė pagalba yra tiekėjo techninė patirtis.

Pareiškėjo V. Č. skundas tenkinamas iš dalies.

V. Č. buvo pripažintas kaltu padaręs Administracinių teisės pažeidimų kodekso 171³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Tai yra, kad jis būdamas Generalinės miškų urėdijos Komisijos, nariu dalyvavo priimant sprendimus (balsavo už juos), nusprendė atliekamą Pirkimą vykdyti supaprastinto atviro konkurso būdu, tuo, Institucijos nuomone, pažeidžiant VPĮ 9 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas ir neužtikrinant šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto skaidrumo principo bei 2 dalyje nustatyto pirkimų tikslo.

V. Č. taip pat pripažintas kaltu pažeidus VPĮ 90 straipsnio 2 dalį, jog pagal Komisijos patvirtintas Pirkimo sąlygas, ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vienas iš kriterijų buvo nustatytas Techninės pagalbos kriterijus, kuris buvo vertinamas pagal Lietuvos rajonų centruose esančių techninės pagalbos centrų skaičių.

Teismas nustatė, kad Generalinė miškų urėdija buvo įgaliota pagal VĮ Miškų urėdijų įgaliojimus vykdyti centralizuoto duomenų perdavimo ryšio paslaugų tiekėjo parinkimo procedūras iki sutarties sudarymo ( b.l. 20-61), tai yra Generalinė miškų urėdija pripažintina įgaliotąja organizacija pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 14 straipsnio 1 dalį („Perkančioji organizacija pirkimams organizuoti ir pirkimo procedūroms iki pirkimo sutarties sudarymo atlikti gali įgalioti kitą perkančiąją organizaciją (toliau – įgaliotoji organizacija). Tam ji privalo įgaliotajai organizacijai nustatyti užduotis ir suteikti visus įgaliojimus toms užduotims vykdyti. Įgaliojimai įforminami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka“). Pagal VPĮ 14 straipsnio 2 dalį, už perkančiosios organizacijos įgaliotajai organizacijai nustatytas užduotis atsako perkančioji organizacija, o už šių užduočių įvykdymą – įgaliotoji organizacija; už pirkimo sutarties sudarymą, jos sąlygų vykdymą yra atsakinga perkančioji organizacija. Taigi iš šių nuostatų matyti, jog už Pirkimo organizavimą, atitinkamų procedūrų laikymąsi, vykdant Pirkimą, atsakomybė yra nustatyta įgaliotajai organizacijai, t. y. Generalinei miškų urėdijai.

Iš Viešųjų pirkimų komisijos 2015-07-30 protokolo Nr. 8B-460 nustatyta, kad V. Č. buvo Generalinės miškų urėdijos sudarytos Viešojo pirkimo komisijos narys ir dalyvavo sprendžiant klausimus dėl Pirkimo būdo parinkimo bei jo sąlygų tvirtinimo ( b.l. 62). Iš to paties protokolo nustatyta, kad posėdyje buvo svarstomi pirkimo būdo parinkimo ir pirkimo sąlygų klausimai. Komisija nusprendė, atsižvelgusi į VĮ miškų urėdijų pateiktuose įgaliojimuose nurodytas pirkimo vertes pagal paslaugų kodą 72318000-7 ir perkamų paslaugų sudėtingumą ir specifiką, į tai, kad duomenų perdavimo paslaugų įsigyti iš CPO katalogo nėra galimybės, duomenų perdavimo paslaugas pirkti supaprastinto atviro konkurso pirkimo būdu. Taip pat išnagrinėjusi VĮ miškų urėdijoms skirto duomenų perdavimo paslaugų supaprastinto atviro pirkimo sąlygas, komisija nustatė, kad jos yra tinkamos, ir vienbalsiai buvo nuspręsta jas patvirtinti. Tai leidžia spręsti , kad V. Č. balsavo už nurodytų sprendimų priėmimą.

Skundžiamu Nutarimu konstatuota, kad, parinkdamas Pirkimo būdą, V. Č. pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas ir šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą skaidrumo principo bei 2 dalyje nustatytą pirkimų tikslo.

Nagrinėjamu atveju tokia riba buvo 134 000 eurų (be PVM), kai tokias paslaugas perka ūkio ministro 2003 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 4-72 patvirtintame Centrinio valstybinio administravimo sistemai priklausančių perkančiųjų organizacijų sąraše nurodytos perkančiosios organizacijos, ir 207 000 eurų, kai atitinkamas paslaugas perka, be kita ko, kitos perkančiosios organizacijos, neįrašytos į minėtą Centrinio valstybinio administravimo sistemai priklausančių perkančiųjų organizacijų sąrašą.

Nustatyta, kad Generalinė miškų urėdija yra įrašyta į minėtą Centrinio valstybinio administravimo sistemai priklausančių perkančiųjų organizacijų sąrašą. Taip pat nustatyta, kad vykdomo pirkimo vertė be PVM sudaro 195 400 eurų.

Institucija priėmusi skundžiamą nutarimą argumentavo jį tuo, kad Pirkimui turi būti taikoma tarptautinio pirkimo 134 000 eurų vertės riba, kadangi Generalinė miškų urėdija yra įrašyta į ūkio ministro 2003 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 4-72 patvirtintą Centrinio valstybinio administravimo sistemai priklausančių perkančiųjų organizacijų sąrašą. Pareiškėjas gi prašo nutarimą naikinti argumentuodamas tuo, kad pirkimui taikytina 207 000 eurų riba , kadangi, Generalinė miškų urėdija nepirko paslaugų sau, o veikė tik kaip įgaliotoji organizacija, atitinkamas paslaugas perkanti VĮ Miškų urėdijoms, kurios į minėtą Sąrašą neįrašytos.

Iš ištirtų įrodymų ir Institucijos atstovės paaiškinimų teismo posėdyje seka, kad Institucija nusprendė, kad Generalinė miškų urėdija paslaugas pirko ir sau. Tokią išvadą ji grindė Pirkimo sąlygose nurodyta „Duomenų perdavimo paslaugų pirkimo techninė specifikacija“ kurioje apibrėžiamos perkamos paslaugos ir nurodyta, kad Perkamą paslaugą sudaro: Duomenų perdavimo tinklo paslaugos, apjungiančios UŽSAKOVO centrinį prijungimo tašką - LR aplinkos ministerija (Jakšto g. 4/9, Vilnius) ir rezervinį prijungimo tašką - Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos (A. Juozapavičiaus g. 9, Vilnius) į kompiuterių tinklą su visų VĮ miškų urėdijų ir girininkijų kompiuterių tinklais (LAN) į bendrą tinklą IP protokolu. - Skaidulų nuomos paslaugos, apjungiančios UŽSAKOVO pagrindinį ir rezervinį taškus šviesolaidinėmis vienamodėmis skaidulomis“.

Teismas nesutinka su tokiu Institucijos vertinimu. Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad Generalinė miškų urėdija Pirkime dalyvavo kaip aktyvi perkančioji organizacija, tai yra, kad paslaugas ji pirko ir sau. Iš bylos duomenų matyti, kad pirkimo vertę sudaro tik VĮ miškų urėdijų įgaliojimuose nurodytos pirkimų vertės. Pačios Institucijos paskaičiuota pirkimo vertė analogiška. Tokiu atveju kyla klausimas kokia Generalinės miškų urėdijos, kaip perkančiosios organizacijos paslaugas sau, pirkimo vertė. Tai, kad Generalinė miškų urėdija paslaugų sau nepirko patvirtina ir tai, kad Pirkimo sąlygų 13.1 punkte nustatyta, kad sutartis su konkursą laimėjusiu tiekėju sudarys VĮ Miškų urėdijos. Taip pat teismas sutinka su pareiškėjo argumentu, kad vadovaujantis nutarimo argumentais perkančiąja organizacija turėtų būti laikoma ir Aplinkos ministerija, kuri minėtuose dokumentuose nurodyta kaip centrinis pajungimo taškas, tačiau šiuo klausimu Institucija nei atsiliepime, nei teismo posėdyje savo argumentų nepateikė.

Teismas remdamasis aukščiau išdėstytu konstatuoja, kad byloje nenustatyta, kad Generalinė miškų urėdija duomenų perdavimo paslaugas pirko ir savo reikmėms, todėl nagrinėjamo Pirkimo atveju buvo teisingai taikytina 207 000 eurų tarptautinio pirkimo vertės riba. V. Č., būdamas Pirkimo komisijos nariu, nepažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 3 ir 4 dalių, 3 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų.

V. Č. taip pat buvo pripažintas kaltu dėl neteisėtos Pirkimo sąlygos, susijusios su ekonominio naudingumo vertinimo kriterijumi, patvirtinimo. Nustatyta, kad Komisijos vienbalsiu sprendimu patvirtintose Pirkimo sąlygose buvo nustatyta, kad pasiūlymai vykdant Pirkimą bus vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijus (10.1 punktas), kurių vienas – Techninė pagalba (T), kurį savo ruožtu apsprendžia tiekėjo techninės pagalbos centrų skaičius Lietuvos rajonų centruose. Institucija savo nutarimą motyvavo tuo, ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus yra susijęs su tiekėjų kvalifikacija, todėl toks kriterijus pirkimo dokumentuose negalėjo būti nustatytas.

Viešųjų pirkimų įstatymo 90 straipsnio 2 dalis nustato, jog ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas pagal perkančiosios organizacijos nustatytus, su pirkimo objektu susijusius kriterijus; <...> tais atvejais, kai pirkimo sutarties įvykdymo kokybė priklauso nuo už pirkimo sutarties įvykdymą atsakingų darbuotojų kompetencijos, išrenkant ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą taip pat gali būti vertinama darbuotojų kvalifikacija ir patirtis.

Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 36 straipsnio 1 dalį, perkančioji organizacija, atsižvelgdama į perkamų prekių, paslaugų ar darbų pobūdį, kiekį, svarbą ir paskirtį, turi teisę įvertinti ir patikrinti kandidatų ir dalyvių techninį ir profesinį pajėgumą, be kita ko, pateikiant pažymą apie paslaugų teikėjo ar rangovo sutarčiai vykdyti turimus įrankius, įrenginius ir technines priemones.

Tarnyba savo išvadoje pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Viešųjų pirkimų reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga (II) (Nr. AC-39-1, Teismų praktika, 2013, 39, p. 520-652), kuriose akcentuota, kad tiekėjų kvalifikacija neabejotinai turi įtakos tinkamam viešojo pirkimo sutarties įvykdymui ir geriausiam rezultatui pasiekti, tačiau svarbu tai, kad pagal Teisingumo Teismo praktiką reikalavimai tiekėjų kvalifikacijai negali būti sutapatinami su tiekėjų pasiūlymų vertinimo kriterijais. Dėl to už kvalifikacijos reikalavimus negali būti skiriami balai ir jų pagrindu išrenkamas laimėtojas.

Teisingumo Teismo 2008 m. sausio 24 d. sprendime byloje Nr. C-234/03 nurodyta, kad konkurso dalyvių tinkamumo (ekonominių, finansinių ir techninių pajėgumų) vertinimo ir sutarties sudarymo procedūros iš esmės yra atskiros, reglamentuojamos skirtingų normų (šio sprendimo 26-28 punktai), ir negalima laikyti „sutarties sudarymo kriterijais“ (t. y. pasiūlymų vertinimo kriterijais) kriterijų, kuriuos taikant ne siekiama nustatyti ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, o iš esmės norima tik įvertinti konkurso dalyvių gebėjimą įvykdyti sutartį (30 punktas). Šiame sprendime pripažinta, kad pagrindinėje byloje perkančiosios organizacijos kaip „sutarties sudarymo kriterijai“ taikomi kriterijai iš esmės susiję su patirtimi, kvalifikacija ir priemonėmis, užtikrinančiomis tinkamą nagrinėjamos sutarties vykdymą, ir todėl kaip kriterijai, kuriuos taikant siekiama nustatyti konkurso dalyvių gebėjimą įvykdyti šią sutartį ir kurių negalima priskirti „sutarties sudarymo kriterijams“ (31 punktas). Remiantis formuojama teismų praktika Viešųjų pirkimų reglamentavimo srityje pažymėtina , kad tiekėjo kvalifikacija suprantama kaip jo pajėgumas ir pasiruošimas tinkamai įvykdyti sutartį, o pasiūlymų vertinimo kriterijai siejami su pirkimo objektu. Teismas techninės pagalbos centrų skaičius rajonų centruose kriterijų vertina kaip kvalifikacinį ir konstatuoja, kad jis negalėjo būti įtrauktas į Pirkimo sąlygas kaip ekonominio naudingumo vertinimo kriterijus, kadangi jis buvo apibrėžtas kaip tiekėjo kvalifikacinis pajėgumas.

Remiantis išdėstytu teismas konstatuoja, kad V. Č. pagrįstai pripažintas pažeidęs Viešųjų pirkimų įstatymo 90 straipsnio 2 dalies reikalavimus dėl to, kad jis, kaip Komisijos narys, balsavo ir patvirtino Pirkimo sąlygose kaip vieną iš pasiūlymo vertinimo pagal ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą kriterijų techninės pagalbos centrų skaičių Lietuvos rajonų centruose, kadangi reikalavimai, susiję su tiekėjų kvalifikacija, gali būti nustatomi tik kaip tiekėjų kvalifikacijos patikrinimo procedūros dalis.

Nutarimas keistinas, tačiau V. Č. veikos kvalifikacija pagal ATPK 171³ straipsnio 1 dalį nesikeičia, tačiau atsižvelgiant į tai , kad V. Č. padaryti administraciniai teisės pažeidimai pasitvirtino dalinai , taip pat atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę, į tai, kad byloje nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jam paskirta nuobauda švelnintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas

nutaria:

Pareiškėjo V. Č. skundą tenkinti iš dalies.

Viešųjų pirkimų tarnybos 2016 m. gegužės 9 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2P/44-44 pakeisti, pašalinant iš šio nutarimo dalį, kurioje konstatuota, kad V. Č., parinkdamas Duomenų perdavimo paslaugos pirkimo būdą, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 9 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintus reikalavimus , ir V. Č. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 171³ straipsnio 1 dalį, padarymą paskirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutartis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.