Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos Komisijos 2024-08-22 nutarimo Nr. RV-25-2121, kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, ir susipažino su nuteistojo asmens bylos medžiaga.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. L. Vilniaus apygardos teismo 2019-02-25 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė, į bausmės laiką įskaitytas išbūtas laikas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018-01-31 iki 2019-02-25. Nuosprendis įsiteisėjo 2019-03-15.

Bausmės vykdymo pradžia – 2018-01-31, bausmės pabaiga – 2028-01-31, 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalį atliko 2023-01-31, neatliktos bausmės dalis 2024-08-21 – 3 metai 5 mėnesiai 10 dienų.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2024-08-22 nutarimu RV-25-2121 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam M. L. lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, rekomenduojant jam tęsti individualiame resocializacijos priemonių plane numatytų priemonių vykdymą, nedaryti teisės aktų pažeidimų, tęsti darbinę veiklą, domėtis galimybėmis dėl perkėlimo į atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Nutarime nurodyta, kad nuteistasis deda pastangas koreguodamas kriminogenines sritis ir yra stebima tam tikra pažanga, tačiau atkreipia dėmesį, jog nuteistasis aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą, tačiau dinaminių veiksnių skaičius nemažėja, todėl kyla abejonių ar nuteistojo dedamos pastangas jau galima vertinti kaip akivaizdžią pažangą. Komisija, vadovaudamasi BVK 85 straipsnio 2 dalimi, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus nustatė, kad M. L. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Pirmą kartą su policijos pareigūnais susidūrė būdamas 18 metų, kuomet buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų (vagysčių) įvykdymo. Nuteistojo kriminalinę praeitį sudaro 2 teistumai. Nuteistasis tiek teismo posėdžio metu, tiek interviu metu savo kaltę pripažino, gailisi. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę patirtį, įvykdytų nusikalstamų veikų (vagystė, disponavimas narkotinėmis medžiagomis su tikslu jas platinti), jo nusikalstamam elgesiui yra nustatomas finansinės naudos siekimo neteisėtais būdais modelis.

Motyvuojamoji dalis

2024-10-16 nuteistasis pateikė papildomą prašymą prie skundo, 2024-09-10 sprendimą dėl skatinimo priemonės skyrimo už nepriekaištingą elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Kitų pareiškimų dėl nušalinimo, atsiliepimų ar kitų prašymų negauta.

Nuteistojo M. L. skundas tenkintinas. Skundžiamas Nutarimas panaikinamas ir M. L. taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Skundą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo nagrinėjantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - ir BVK) nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis). BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad asmenys gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo. Taigi, nurodytose BVK nuostatose aiškiai suformuluoti formalieji kriterijai, kuriuos nustačius, nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos.

Tačiau formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarbu ne tik tai, kad asmuo formaliai atitinka formaliąsias sąlygas, tačiau vertintina ir jo nusikalstamo elgesio rizika, taip pat ar pažanga ją mažinti yra akivaizdi. 2024-07-30 socialinio tyrimo išvadoje nuteistojo M. L. nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, tačiau BVK 82 straipsnio 1 dalies nuostatos numato lygtinio paleidimo galimybę asmeniui ne tik su žema rizika, bet ir tuo atveju, jei jis padarė akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Minėta aplinkybė – nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką – yra vertinamojo pobūdžio. Pažymėtina, kad pagal BVK 82 straipsnio 1 dalį, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi, t. y. tokia, jog net ir esant šiai rizikai vidutinei, laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens daromos pastangos pasitaisyti yra tokios ženklios, kad jas vertinant nekiltų pagrįstų abejonių, jog baudžiamojo proceso tikslai gali būti pasiekti nuteistajam būnant laisvėje, o ne toliau atlikinėjant bausmę. O ir teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, jog sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, tačiau nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, jo elgesys bausmės atlikimo metu, padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumo laipsnis, ankstesni teistumai, kitos reikšmingos aplinkybės, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant lygtinį paleidimą. BVK 4 straipsnio 4, 6 punktuose įtvirtinti bausmių vykdymo individualizavimo bei teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principai, kurių pagalba turi būti vertinamas nuteistojo elgesys ir galimybė jį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, esant pagrindui manyti, kad jis integruosis į visuomenę bei būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Net jei nuteistasis atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tai būtų tik lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo klausimą būtina įvertinti ir materialiuosius lygtinio paleidimo taikymo kriterijus – nuteistojo asmenybę, taip pat praeityje teismo taikytas priemones, nuteistojo elgesį visą bausmės atlikimo laiką, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, socialinius ryšius ir kitas aplinkybes. Šie kriterijai parodo, ar yra įstatyme nustatyta materialioji sąlyga lygtiniam paleidimui taikyti – ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, sprendžiant galimybę nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, neapsiribojama tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, režimo reikalavimų laikymosi. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, kuris reikalauja, kad nusikaltimą padaręs asmuo būtų nubaustas bei įstatymų nustatyta tvarka atliktų teismo paskirtą bausmę.

Pažymėtina ir tai, jog pagal susiformavusią teismų praktiką, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą, kadangi tik tuomet bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-714-383/2018; Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-260-935/2018). Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, lygtinis paleidimas turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.

Vertinant M. L. asmens byloje esančius duomenis pirmiausiai pažymėtina, kad nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę labai sunkaus tyčinio nusikaltimo, susijusio su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, padarymą, veika padaryta bendrininkų grupe. M. L. teistas 2 kartus, pirmąjį kartą teistas sulaukęs pilnametystės, stebima sunkėjanti nusikalstamų veikų dinamika, jo nusikalstamam elgesiui nustatytas finansinės naudos siekimo neteisėtais būdais modelis. Taigi, M. L. kriminalinio elgesio nuostatos buvo pakankamai susiformavę. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, pirmojo teistumo metu jam buvo skirta laisvės apribojimo bausmė, duomenų apie įvykdytus pažeidimus ar paskirtų įpareigojimų nesilaikymą gauta nebuvo.

Kaip matyti iš 2019-02-25 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio, nuteistasis prisipažino, kad laikė narkotinę medžiagą savo gyvenamojoje vietoje, gailisi dėl to. Nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę, socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymėta, kad interviu metu M. L. kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų taip pat pripažįsta. Teismo vertinimu, svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nagrinėjamu atveju, vis tik didžiausia reikšmė skirtina nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu analizei.

Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, M. L. Komisijai pristatomas 5 kartą, laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2018-01-31, nuo 2019-08-21 perkeltas atlikti bausmę iš Marijampolės pataisos namų į Vilniaus kalėjimą (buvusius Vilniaus pataisos namus) tęsti bausmės atlikimo, nuo 2023-10-16 bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, jam suteikiamos trumpalaikės išvykos į namus BVK 68 straipsnyje nustatyta tvarka, šios priemonės pažeidimo atvejų fiksuota nebuvo. Bausmės atlikimo metu nuteistasis 2 kartų baustas drausmine tvarka: 2019-04-04 atliekant bausmę Šiaulių tardymo izoliatoriuje, bei 2021-10-01 Vilniaus pataisos namų direktoriaus nutarimu, skirta nuobauda – vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į socialinės paramos nuteistiesiems fondą (įmoka sumokėta 2021-10-07), galiojančių nuobaudų neturi. Taip pat M. L. bausmės atlikimo metu buvo 2 kartus skatintas: 2019-07-02 Marijampolės pataisos namuose, panaikinant 2019-04-04 Šiaulių tardymo izoliatoriaus paskirtą nuobaudą prieš terminą, bei 2024-09-10 Vilniaus kalėjimo viršininko sprendimu jam skirta skatinimo priemonė už nepriekaištingą elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat (atsižvelgiant) į jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Kaip matyti iš 2024-07-30 socialinio tyrimo išvados, pirminis M. L. nusikalstamos veikos rizikos vertinimas atliktas 2022-07-22, kurio metu nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atsižvelgiant į nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus, kriminalinės patirties analizę, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, asmens bylos duomenis bei interviu metu gautą informaciją, atliekant pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, taikant OASys metodiką, 2022-10-20, 2023-02-14 nustatyta išliekanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pakartotinio įvertinimo metu buvo nustatyti tam tikri skaitiniai rizikos įverčių pokyčiai (sumažėjimas), susiję su nuteistojo integracijos į laisvę iššūkiais siejamų sunkumų sprendimu - M. L. patvirtino galimą gyvenamąją bei darbo vietą po paleidimo iš pataisos įstaigos. Kitų reikšmingų rizikos valdymo pokyčių nustatyta nebuvo. 2023-08-22 nustatyta (išliekanti) vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, vertinimo metu buvo nustatytas teigiamas rizikos pokytis nuteistojo nuostatoje į darbinę veikla, kadangi asmuo savo individualią veiklą prilygino darbinei veiklai ir save joje realizuoja. 2024-01-30 nustatyta (išliekanti) vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, vertinimo metu buvo nustatytas teigiamas rizikos pokytis lėšų paskirstymo srityje, kadangi asmuo neturi jokių finansinių įsipareigojimų, bent jau apie tai nebuvo gauta duomenų. Remiantis nuteistojo asmens bylos duomenimis, bausmės atlikimo metu M. L. vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: įgijo vidurinį išsilavinimą, dalyvavo psicho-edukaciniuose užsiėmimuose, gavo leidimą užsiimti individualia apmokestinamąja veikla bei ją prilygino darbinei veiklai. Probleminės sritys, susijusios su gyvenimo stiliaus ir draugų, darbine, mąstymo ir elgesio, gyvenimo stiliaus ir draugų bei nuostatų sritimis, šiuo metu yra siekiamos valdyti dalyvaujant socialinės reabilitacijos priemonėse, tačiau reikalauja tikslingų nuteistojo veiksmų ir motyvacijos išlaikymo. Nuteistojo elgesys šiuo metu struktūruotoje aplinkoje išskirtiniais sunkumais nepasižymi. Stebima teigiama elgesio dinamika nuostatuose į darbą srityje. 2024-01-30 socialinio tyrimo išvadoje išskirti šie kriminogeniniai poreikiai (dinaminiai, kuriuos galima keisti), apimantys lėšų paskirstymo įgūdžių stoką; nusikalstamą elgesį, susijusį su finansinės naudos siekimu neteisėtais būdais; darbinės patirties stoką; socialinio atsakingumo bei kryptingumo stoką, orientavimasi į trumpalaikių tikslų siekimą; narkotinių medžiagų vartojimo patirtis; nepakankami problemų sprendimo bei pasekmių įvertinimo įgūdžiai, bei tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos.

Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, lygtinio paleidimo komisijai M. L. buvo pristatomas ne pirmą kartą. 2024-02-14 Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo komisijos nutarimu nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nuteistajam rekomenduota tęsti dalyvavimą individualiame resocializacijos priemonių plane numatytų priemonių vykdymą, nukreiptų į aktualių kriminogeninių sričių valdymą. 2024-03-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nuteistojo skundas netenkintas.

Iš 2024-07-30 socialinio tyrimo išvados matyti, kad 2024-07-30 pakartotinai atlikus nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą nustatyta nuteistojo M. L. (išliekanti) vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, vertinimo metu buvo nustatytas teigiamas rizikos pokytis darbinėje patirtyje, kadangi nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu save realizuoja darbinėje veikloje. Išvadoje pažymėta, kad M. L. visos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu siekė valdyti nusikalstamo elgesio riziką, stebimi nuoseklūs teigiami pokyčiai rizikos valdyme. Nuteistasis individualaus pokalbio metu geba įvardinti problemines sritis, susijusias su nusikalstamo elgesio rizikos valdymu. Yra įvykdęs elgesio pataisos programas: „Elgesys - pokalbis - pasikeitimas“, manoma, kad priemonės vykdymas sėkmingas, kaip ir įsisavinimo rezultatai; „Tik tu ir aš“ - dalyvavimas programoje vertinamas kaip sėkmingas. Resocializacijos skyriaus psichologo duomenimis jau jam reikalingas elgesio pataisos programas sėkmingai praėjęs, naujų intervencinių programų poreikio nemato (informacija pateikta ei. paštu). Nuteistajam buvo atliktas didelės žalos rizikos vertinimas (atranka), kurio metu nėra nustatyta grėsmės kitiems požymių. Stebimos teigiamos nuostatos darbinės veiklos atžvilgiu: nuo 2023-03-08 Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo viršininko sprendimu Nr. NĮ-25-164 nuteistojo vykdoma individuali veikla prilyginta darbinei veiklai, šią veiklą tęsia iki šiol. Remiantis turimais duomenimis nuteistasis šiuo metu neturi jokių finansinių įsipareigojimų. Stebimas sistemingas disciplinuotas elgesys nuo 2021 m. spalio mėnesio. Vykdė Komisijos jam paskirtas rekomendacijas. Minėtoje socialinio tyrimo išvadoje išskirti vėl gi tie patys su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai veiksniai, kaip ir 2024-01-30 vertinimo metu.

Nors Komisija 2024-08-22 nutarime konstatavo, kad nuteistasis deda pastangas koreguodamas kriminogenines sritis ir yra stebima tam tikra pažanga, jog nuteistasis aktyviai įsitraukia į resocializacijos procesą, tačiau dinaminių veiksnių skaičius nemažėja, todėl kyla abejonių ar nuteistojo dedamos pastangas jau galima vertinti kaip akivaizdžią pažangą, todėl Komisijos nuomone, šiuo metu nuteistajam tikslingiau siekti laipsniško bausmės švelninimo, kreipiantis dėl perkėlimo į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, rekomenduojant nuteistajam tęsti individualiame resocializacijos priemonių plane numatytų priemonių vykdymą, nedaryti teisės aktų pažeidimų, tęsti darbinę veiklą, domėtis galimybėmis dėl perkėlimo į atviro tipo bausmės atlikimo vietą.

Analizuojant socialinio tyrimo išvadoje nurodytus nuteistojo dinaminius kriminogeninius veiksnius, susijusius su lėšų paskirstymo įgūdžių stoka; nusikalstamu elgesiu, susijusiu su finansinės naudos siekimu neteisėtais būdais, matyti, kad vertinant nuteistojo pragyvenimo šaltinio ypatumus laisvėje, nuteistasis nebuvo užsitikrinęs pastovių oficialių pajamų. Šiuo metu nuteistasis finansinį palaikymą gauna iš artimųjų ir draugų, taip pat nuteistasis pateikė duomenis, kad gauna pajamų už vertimo paslaugas, taip pat nedidelę pinigų sumą pervedė labdaros projektui, finansinių įpareigojimų neturi, su finansiniais sunkumais nesusiduria. Nors jo nusikalstamos veikos yra sietinos su finansinės naudos siekimu neteisėtais būdais ir priemonėmis, ir lėšų tvarkymo ir pajamų sritis identifikuojama kaip kriminogeninis poreikis, išvadoje nurodyta, kad nuteistajam nesiekiant užsitikrinti legalaus pragyvenimo šaltinio jo nusikalstamo elgesio rizika gali turėti didėjimo tendencijas.

Vertinant nuteistojo darbinės patirties ypatumus nustatyta, kad nuteistasis stokoja darbinės patirties, visgi atsižvelgtina ir į nuteistojo amžių, tai, kad jis laisvės atėmimo bausmę pradėjo atlikti būdamas 20 metų amžiaus, todėl nėra sukaupęs nuoseklios ir stabilios darbinės patirties, tačiau laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu bando save realizuoti darbinėje veikloje. Iš asmens bylos duomenų nustatyta, kad 2022-03-10 Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu M. L. leista užsiimti individualia apmokestinamąja veikla – teikti vertimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims, ir nuo 2023-03-08 ši nuteistojo individuali veikla prilyginta darbinei veiklai. Išvadoje pažymėta, kad vertinimo metu nustatytas teigiamas rizikos pokytis darbinėje patirtyje, kadangi nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu save realizuoja darbinėje veikloje, be to nuteistasis patvirtino įsidarbinimo galimybę po paleidimo iš įkalinimo įstaigos, todėl teismo vertinimu įžvelgiama jo motyvacijos darbui dinamika.

Nors tarp dinaminių veiksnių nurodyta ir narkotinių medžiagų vartojimo patirtis, tačiau išvadoje nurodyta, kad M. L. nėra būdingi aiškiai išreikšti narkotinių medžiagų sunkumai, ir nors tam tikros sąsajos tarp jo nusikalstamos veikos raiškos ir vartojimo atvejų gali būti stebimos, tačiau piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis sritis šiuo metu nereikalauja tikslinių intervencinių priemonių, gali būti taikomos tik prevencinio, edukacinio pobūdžio socialinės reabilitacijos priemonės, pataisos įstaigoje apsvaigimo atvejai nefiksuoti.

Taip pat išvadoje prie dinaminių veiksnių nurodomos tam tikros nuteistojo kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, tačiau kaip matyti, interviu metu nuteistasis linkęs neigiamai vertinti savo nusikalstamas veikas, kaltę dėl jų pripažįsta. Nors bausmės atlikimo metu M. L. buvo pažeidęs drausmės ir režimo reikalavimus, šiuo metu išreiškia poreikį po paleidimo iš pataisos įstaigos siekti tikslų teisėtais būdais ir priemonėmis, išvadoje nurodyta, kad M. L. visos laisvės atėmimo bausmės metu siekė valdyti nusikalstamo elgesio riziką, stebimi nuoseklūs teigiami pokyčiai rizikos valdyme, nuteistasis geba įvardinti problemines sritis, susijusias su nusikalstamo elgesio rizikos valdymu. Jo dalyvavimas elgesio pataisos programose vertinamas kaip sėkmingas. Pažymėtina ir tai, kad pačioje išvadoje nurodyta, kad resocializacijos skyriaus psichologo duomenimis, nuteistasis jau jam reikalingas elgesio programas sėkmingai praėjęs, naujų intervencinių programų poreikio nemato.

Nors tiek 2024-01-30, tiek 2024-07-30 socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo M. L. nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, tačiau teismo nuomone, ši rizika linkusi mažėti. Nuteistasis dėjo visas pastangas dinaminių kriminogeninių veiksnių mažinimui – įsitraukė į resocializacijos procesą ir vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, vykdė Komisijos nurodytas rekomendacijas - sistemingai tęsia individualią veiklą, kuri buvo prilyginta darbinei veiklai, pasižymėjo disciplinuotu elgesiu, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, siekiant valdyti kriminogeninius poreikius. Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, palaiko ryšius su artimaisiais, sulaukia jų palaikymo ir paramos, lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra atveju turėtų gyvenamąją vietą, yra pakankamai orientuotas į save socialiai priimtinais būdais bei priemonėmis, kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos nestebimos, dirba ir planuoja tęsti darbą ir būdamas paleistas į laisvę, pateikė duomenis dėl galimo įdarbinimo. Nuteistojo teigiamos nuostatos savęs realizavimo darbinėje veikloje, gali būti vertinamos kaip itin reikšminga nuteistojo tolesnio integracijos į visuomenę procesą galinti palengvinti prielaida. Taip pat šios aplinkybės duoda pagrindą manyti, kad nuteistasis siekia pozityvių pokyčių savo gyvenime, nuosekliai laikydamasis tokios vertybinės pozicijos, palaikydamas ryšius su šeimos nariais, atsiribodamas nuo kriminalinę patirtį turinčių asmenų, M. L. būdamas laisvėje gebės laikytis įstatymų ir nenusikalsti.

Taip pat teismas atsižvelgia ir į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nuo 2021 m. spalio mėnesio neturi drausminių nuobaudų, t. y. pastaruoju bausmės atlikimo metu stebima teigiama nuteistojo elgesio dinamika. Taip pat teismas atsižvelgia ir į tai, kad 2024-09-10 Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo viršininko sprendimu nuteistajam M. L. skirta skatinimo priemonė už nepriekaištingą elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pažymėtina ir tai, kad nuo 2024 metų pradžios nuteistajam kas du mėnesius buvo suteiktos trumpalaikės išvykos už pataisos įstaigos teritorijos ribų Vilniaus kalėjime, nuteistasis išvykų metu nustatytų tvarkos taisyklių nepažeidė, kas rodo, kad asmuo elgiasi atsakingai.

Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad M. L. padarė pakankamai akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, jis yra nusiteikęs pozityviems pokyčiams, o jo elgesys laisvės atėmimo įstaigoje leidžia manyti, kad ir būdamas laisvėje jis elgsis atsakingai. Taigi, pripažintina, kad jo elgesio korekcija bausmės atlikimo metu vyko teigiama linkme, pagrįstai teigti, jog padaryta pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra ženkli, negalima. Be to, teigiama aplinka (buvimas su artimaisiais, nuolatinės gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas), o ne tolesnis buvimas įkalinimo vietoje, turėtų didesnę įtaką siekiant pozityvaus nuteistojo elgesio ir ateityje, jo resocializacijai, pirmenybė turėtų būti teikiama pasitaisymui laisvėje, o ne įkalinimo įstaigoje.

Teismas pažymi, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vadovaujamasi ne tik bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais, priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami resocializuotis. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra atleidimas nuo paskirtos bausmės, nes lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jo atžvilgiu vykdoma probacija, įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui. Taip pat jam teikiama pagalba, siekiant sėkmingos integracijos į visuomenę, o tai ypač svarbu ilgalaikio laisvės atėmimo atveju.

Tikėtina, kad M. L. laikas, praleistas įkalinimo įstaigoje, dalyvavimas įvairiuose resocialaizacijos priemonėse, užsiėmimuose, nuteistajam leido suvokti neteisėtų ir pavojingų veiksmų esmę, jų padarinius, bei ateityje leis priimti sprendimą ir toliau gyventi nenusikalstamai. Teismo nuomone, visos nurodytos aplinkybės, patvirtina galimybę taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Pabrėžtina ir tai, kad lygtinis paleidimas nereiškia, jog nuteistasis besąlygiškai atleidžiamas nuo likusios laisvės atėmimo bausmės. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos bus veiksminga ir efektyvi priemonė, padėsianti M. L. laikytis resocializacijos krypties, jį drausminsianti, kuri taip pat padės užtikrinti tolimesnius teigiamus jo elgesio pokyčius. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, ir jo nauji teisės pažeidimai ar probacijos sąlygų nevykdymas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės dalies atlikimui.

Atsižvelgus į visas aptartas aplinkybes balansas tarp bausmei keliamų tikslų ir visuomenės intereso, kad nusikaltęs asmuo atliktų jo padarytai veikai adekvačią bausmę, nagrinėjamu atveju taikant M. L. lygtinį paleidimą pažeistas nebus. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pripažintina, kad M. L. atitinka ne tik formaliuosius, tačiau ir BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą materialųjį – ženklios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką – lygtinio paleidimo taikymo kriterijų, todėl jo skundas tenkinamas – Komisijos nutarimas panaikinamas ir taikomas lygtinis paleidimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalies 2 punktu, 364 straipsniu teismas,

nutaria:

nuteistojo M. L., a.k. (duomenys neskelbtini) skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024-08-22 nutarimą Nr. RV-25-2121, kuriuo nutarta netaikyti M. L. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu taikyti nuteistajam M. L. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nuteistojo lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nuo jo faktinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos dienos.

Išaiškinti M. L., kad likusį neatliktos laisvės atėmimo bausmės laikotarpį lygtinai paleistiems iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistiesiems vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba, į kurią jis turi atvykti per 5 (penkias) darbo dienas nuo teismo nutarties, kuria paskirta probacija, įsiteisėjimo arba šaukimo gavimo dienos (Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 punktas).

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.