- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-06-07
- Bylos Nr.
- 1-323-336/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26595-2021-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audra Kriščiūnienė
- Nukentėjusysis
- O. V.
- Kaltinamasis
- J. B.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.2.14.6.1Turto pasisavinimas (BK 183 str. 1 d.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant V. L., dalyvaujant:
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
1) 2014 m. rugsėjo 15 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą bei įpareigojant per 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;
2) 2015 m. balandžio 1 d. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su 2014 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu ir paskirta bausmė 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviem) metams, įpareigojant per laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba užsiregistruoti darbo biržoje,
3) 2020 m. birželio 30 d. pagal BK 187 straipsnio 2 d. (3 nusikaltimai), 178 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (du) metai 8 (aštuoni) mėnesiai. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 8, 10 punktais, J. B. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti alkoholį ir kitų psichiką veikiančias medžiagų, dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir dalyvauti elgesio pataisos programoje. Į Probacijos registrą įtrauktas 2020-07-31, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
2021-11-22 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartimi panaikintas J. B., bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas vykdyti 2020 m. birželio 30 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
kaltinamas padaręs nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) BK 183 str. 1 d. (2021-07-17 pasisavino jam patikėtą svetimą turtą),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis J. B., 2021 m., liepos 17 d., apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini), neteisėtai pasisavino jam patikėtą svetimą, O. V. priklausantį 329 eurų vertės turtą, tai yra elektrinį paspirtuką „Xiaomi MI E. S. E. B.“ kurio negrąžino.
Kaltinamasis J. B. kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino visiškai ir parodė, kad šiuo metu nusikalstamos veikos aplinkybių neprisimena, kadangi praėjo ilgas laiko tarpas. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 82-83) davė teisingus parodymus, kad 2021-07-17 po pietų tikslaus laiko pasakyti negali pas jį į svečius su paspirtuku juodos spalvos, atvažiavo draugas O. V.. Nurodė, kad jo namuose O. V. paliko bute paspirtuką ir po to nusprendė važiuoti į (duomenys neskelbtini), prie karjero pabūti. Prie karjero jis, O. V. ir dar apie 10 žmonių vartojo alkoholį, alkoholį vartojo per naktį. 2021-07-18 apie 18.00 val., grįžo į (duomenys neskelbtini) ir O. V. išleido prie namų, jis buvo girtas. Jam O. V. sakė, kad paspirtuką ateis pasiimti iš jo namų pirmadienį, bet jam pasakė, kad jis pirmadienį bus darbe, tuomet nukentėjęs pasakė, kad paspirtuką pasiims kitą dieną. Po to pirmadienį, tai yra liepos 19 dieną jis pats grįžęs į namus po darbo sugalvojo O. V. paspirtuką parduoti, nes labai reikėjo pinigų. Jis per „Facebook“ programą susikūrė netikrą paskyrą, kurioje įdėjo skelbimą, kad parduoda paspirtuką už 350 eurų. Apie 21.00 val., jam per „ Facebook“ programą parašė, kad paspirtuką gali nupirkti už 320 eurų, jis sutiko. Apie 22.00 val., prie namų atvažiavo (duomenys neskelbtini), kuriam ir pardavė O. V. paspirtuką. Kaip suprato vyriškis buvo ne iš (duomenys neskelbtini), kadangi jis ilgai važiavo, o jis pats pasakė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Kaip vyriškis buvo užsivadinęs savo „Facebook“ paskyroje, neatsimena, negali pasakyti. Paspirtuką pardavė kartu su pakrovėju, nes O. V. jį buvo palikęs jo bute kartu su paspirtuku. Žino, kad O. po to buvo pas jį atėjęs dėl paspirtuko, bet tuo metu jo nebuvo namuose. Taip pat jam skambino, bet jis į nukentėjusio skambučius neatsakė. Nurodė, kad padarytą žalą O. V. atlygins, kai susiras darbą, šiuo metu neturi pinigų. Dėl šios nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, O. V. paspirtuką pardavė, nes jam labai reikėjo pinigų. Teisiamojo posėdžio metu papildomai parodė, kad civ. ieškinį pareikštą nukentėjusio pripažįsta, gailisi, atsiprašo nukentėjusio.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio metu apklausto nukentėjusio parodymais ir kitais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, BPK 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą
Nukentėjusysis O. V., parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, buvęs bendradarbis. Nurodė, kad kai kartu dirbo prie trinkelių klojimo, bendravo, būdavo kad savaitgaliais kartu su draugais leisdavo laiką. Nurodė, kad 2021 m. liepos 17 d., po 13 val., savo elektriniu paspirtuku, kurio pavadinimas kaltinime nurodytas teisingai, atvyko pas kaltinamąjį, kur penkiese vartojo alkoholį. Po to visi vyko prie karjero (duomenys neskelbtini), o savo paspirtuką paliko pas kaltinamąjį namuose. Nuvykę prie karjero, ten taip pat visi vaišinosi alkoholiu. Buvo girtas, todėl paspirtuką nutarė pasiimti iš kaltinamojo namų pirmadienį po darbo. Elektrinį paspirtuką buvo įsigijęs išsimokėtinai už 329 Eur iš „Bitės“ salono, šiuo metu taip pat už jį dar moka įmokas, nors paspirtuko ir nebeturi. Nurodė, kad pirmadienį po darbo skambino kaltinamajam, tačiau jis atsiliepęs pasakė, kad nebus namuose, todėl sutarė, kad jis pas kaltinamąjį paspirtuką atvyks pasiimti antradienį. Atvykęs į kaltinamojo namus antradienį, jo namuose nerado, durų niekas neatidarė. Po to ne kartą jam skambino, tačiau kaltinamasis į jo skambučius neatsiliepė, paspirtukas jam nebuvo grąžintas. Nurodė, kad civilinį ieškinį dėl 329 Eur turtinės žalos ir 150 Eur neturtinės žalos atlyginimo palaiko, prašo priteisti iš kaltinamojo. Neturtinę žalą sudaro sukelti dideli nepatogumai, nes turėjo atsiprašinėti iš darbo, kad vykti į policiją, be to turi ir toliau mokėti už daiktą, kurio faktiškai neturi. Liko bendrovei už elektrinį paspirtuką išmokėti dar apie 200 Eur. Nurodė, kad kaltinamasis jo neatsiprašė. Nurodė, kad su kaltinamuoju dirbo (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad jam pačiam užtenka mokamo darbo užmokesčio, iš jo išlaiko šeimą, du vaikus.
Iš byloje esančio O. V. rašyto, Kauno a. VPK Kėdainių r. PK, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2021-07-25 nukentėjęs O. V. kreipėsi į policiją, pranešė, kad 2021-07-17, apie 23.30 val. (duomenys neskelbtini), po išgertuvių paliko elektrinį paspirtuką „Xiaomi MI E. S. E. B.“, pas J. B., kuris paspirtuko negrąžina, į skambučius neatsako, namų durų neatidaro. Jam padaryta 350 Eur žala (1 t., b. l. 9-13);
Iš byloje esančio savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjęs O. V. pateikė 2021-06-19 paslaugų teikimo sutartį, kurią sudarė su (duomenys neskelbtini), pagal kurią iš šios bendrovės išsimokėtinai įsigijo elektrinį paspirtuką „Xiaomi MI E. S. E. B.“, IMEI 25702/00201084, 329 eurų vertės (b. l. 47-50, 51-56) ;
Iš byloje esančio savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjęs O. V. pateikė telefone užfiksuotą susirašinėjimą su J. B., iš kurio matyti, kad J. B. prašo O. V. atsiimti pareiškimą ir žada pradžiai sumokėti 100 Eur, o likusius atiduoti po 30-40 Eur į mėnesį (1 t., b. l. 57-60).
Turto pasisavinimu laikomas neteisėtas, neatlygintinas, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimas savo turtu, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas, t. y. kai imama elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaroma žala turto savininkui (BK 183 straipsnis). Taigi, pasisavinimo atveju kaltininkas savinasi jam patikėtą turtą, kurį jis turi teisę naudoti ir valdyti tik savininko interesais ir neviršijant jam suteiktų įgaliojimų. Pasisavinimas yra laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą (turtinę teisę) ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti. Tolimesni kaltininko veiksmai su juo šios veikos kvalifikavimui neturi reikšmės. Atsakomybė kyla asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai. Įgaliojimai turtui (turtinei teisei) kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais, t. y. esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-132-788/2015, Nr. 2K-75-677/2016 ir kt.). Tikslas ar motyvas nėra būtinas turto pasisavinimo sudėties požymis.
Pagal BPK 20 str. nuostatas, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtasi būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, o tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas kurio žinioje yra byla. BPK 20 str. 3 d. nustatyta, kad įrodymais gali būti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bet vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius, ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-287/2013).
Vadovaujantis BPK 20 str. 301 str. 1 d. , teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikalstamą veiką, t. y. 2021 m., liepos 17 d., apie 23.30 val., bute, (duomenys neskelbtini), neteisėtai pasisavino jam patikėtą svetimą, O. V. priklausantį 329 eurų vertės turtą, tai yra elektrinį paspirtuką „Xiaomi MI E. S. E. B.“ kurio negrąžino.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikalstamą veiką, jo padaryta veika kvalifikuota teisingai, atitinka Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalto būdamas recidyvistu (neišnykęs teistumas).
Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 str.), jo nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė. Atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, jis teistas 3 kartus, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, išvadų iš teistumo nedaro. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio, jo padaryta nusikalstama veika yra tik loginė jo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio pasekmė. Jis baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 128-132), (duomenys neskelbtini) psichikos sveiktos priežiūros grupėje nėra registruotas, nurodyta, kad prisirašęs (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 142), žala neatlyginta, nedirba, iš SODROS duomenų matyti, kad jis (duomenys neskelbtini) dirbdavo po kelias dienas, nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo (1 t., b. l. 134-135), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (1 t., b. l. 133); Kaltinamasis bausmės vykdymo atidėjimo metu pažeidė teismo skirtus įpareigojimus, dėl ko 2021-11-22 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartimi panaikintas J. B., bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas vykdyti 2020 m. birželio 30 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (2 t., b. l. 35-26);
Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis. Teismas mano, jog kaltinamajam bausmės tikslai numatyti LR BK 41str., bus pasiekti paskyrus sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą bausmę – laisvės atėmimą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą kaltinamajam už šios nusikalstamos veikos padarymą tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę mažesnę nei sankcijos vidurkis. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teismas daro išvadą, kad anksčiau išdėstytų aplinkybių visetas neduoda jokio pagrindo tikėtis išvardintų bausmės tikslų pasiekimo be realaus bausmės atlikimo. Kaltinamajam taikyti BK 75 str. nuostatas taip pat nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama; kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-108-895/2016). Be to, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016. Kaltinamajam jau du kartus buvo taikytas BK 75 str., nuostatos, tačiau jam poveikio nedaro. Jis minėtą nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, t. y. bausmės neatlikęs. Be to BK 75 str. taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga (LAT praktika, kasacinė byla Nr. 2K-410/2005).
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).
Taigi, BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246-6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.
Nukentėjęs O. V. byloje pareiškė civ. ieškinį dėl 329,00 Eur turtinės žalos atlyginimo už pasisavintą ir negrąžintą elektrinį paspirtuką, žalą prašo priteisti iš kaltinamojo (2 t., b. l. 20); teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad elektrinio paspirtuko vertė yra 329,00 Eur, civ. ieškinį palaiko ir prašo priteisti iš kaltinamojo 329,00 Eur.
Teismas daro išvadą, kad nukentėjusio pareikštas civ. ieškinys dėl 329,000 Eur turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas. Anksčiau ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad prašoma priteisti turtinė žala nukentėjusiam – 329,00 Eur sumai dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo veiksmų. Ieškinyje nurodyta turtinė žala yra pagrįsta ir įrodyta išanalizuotais įrodymais neprieštaraujanti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Esant nurodytoms aplinkybėms, nukentėjusio civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo nukentėjusio naudai priteistina 329,00 Eur turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjęs O. V. byloje pareiškė civ. ieškinį dėl 150, 00 Eur neturtinės žalos atlyginimo nes dėl kaltinamojo veiksmų pasisavinus jo turtą, jis patyrė dvasinius išgyvenimus, suprastėjo jo bendravimas su žmonėmis, kadangi prarado pasitikėjimą jais, negalėjo darbe atlikti tinkamai savo pareigų, taip pat patyrė nepatogumų. Civ. ieškinį prašo priteisti iš kaltinamojo (2 t., b. l. 20); teisiamojo posėdžio metu palaikė civ. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Civ. ieškinys pareikštas nukentėjusio dėl 150 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tenkintinas iš dalies. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiam padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga (sutinkamai su LR CK 6.250 str. 2 d.) atsiranda ją padariusiems asmenims, t. y. kaltinamajam. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi LR CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, atsižvelgia į : pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į nusikaltimo sunkumo ir pavojingumo laipsnį, į kaltinamojo tyčinę kaltę - padarytas nesunkus nusikaltimas. Nukentėjęs patyrė nepatogumų – jis paspirtuką pirko išsimokėtinai ir iki šiol moka įmokas, tai be abejonės sukelia nepatogumus, stresą, dvasinius išgyvenimus. Nukentėjęs nurodė, kad suprastėjo jo bendravimas su žmonėmis, kadangi prarado pasitikėjimą jais. Atsižvelgiama į nukentėjusiam priteistos turtinės žalos dydį -329,00 Eur, į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis pripažino civ. ieškinį, į kaltinamojo turtinę padėtį – kaltinamasis oficialiai nedirba (pagal SODROS duomenis), turtinė padėtis sunki. Kadangi pagal CK 6.250 straipsnį neturtinės žalos dydį, vadovaujantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas, o ne nukentėjusysis ir civilinis ieškovas, todėl teismas nustato, kad nukentėjusiam atlygintinas neturtinės žalos dydis yra nustatomas – 100,00 Eur, nes mano, jog tokio dydžio kompensacija atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Ši suma priteistina iš kaltinamojo nukentėjusio naudai.
Kaltinamajam vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d. 3 d. paskirta bausmė, bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrintina su 2020-06-30 Panevėžio miesto apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu paskirta bausme. Prie 2020-06-30 Panevėžio miesto apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį - laisvės atėmimo 3 mėnesius, nes padarytas nusikaltimas nėra sunkus, sunkių pasekmių nesukėlė.
Vadovaujantis BPK 103 str. 105 str. 1 d. 2 d. iš kaltinamojo priteistina proceso išlaidos - 8.87 Eur ( pašto išlaidos), valstybės naudai.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297 straipsniu, 302-303 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
J. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. ir nubausti jį: laisvės atėmimu 6 (šešis) mėnesius.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d. 3 d. paskirtą bausmę, bausmių dalinio sudėjimo būdu, subendrinti su 2020-06-30 Panevėžio miesto apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie 2020-06-30 Panevėžio miesto apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės – laisvės atėmimo 2 (dvejų ) metų 8 (aštuonių) mėnesių, pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį - laisvės atėmimo 3 mėnesius, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą 2 (dviem) metams vienuolika (11) mėnesių.
Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2022 m. birželio 7 d.
Į bausmės laiką įskaityti J. B. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2022 m. gegužės 20 d. (2 t., b. l. 65) iki 2022 m. birželio 7 d. ir nuo 2019 m. rugpjūčio 7 d. 16.00 val. iki 2020 m. gegužės 27 d. (BK 65 ir 66 straipsniuose numatyta tvarka) pagal 2020-06-30 Panevėžio miesto apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendį.
Kardomąją priemonę suėmimą palikti iki įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo pradžios, suėmimo terminą nuo 2022-06-07, vadovaujantis BK 65 str., 66 str. įskaityti į laisvės atėmimo bausmę.
Civ. ieškinį pareikštą nukentėjusio O. V. dėl turtinės žalos atlyginimo - 329,00 Eur (tris šimtus dvidešimt devynis eurus) sumai tenkinti visiškai, priteisti iš nuteistojo J. B. -329,00 Eur (tris šimtus dvidešimt devynis eurus) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusio O. V. naudai.
Civ. ieškinį pareikštą nukentėjusio O. V. dėl neturtinės žalos atlyginimo - tenkinti iš dalies, priteisti iš nuteistojo J. B. -100,00 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusio O. V. naudai. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš nuteistojo J. B. proceso išlaidas (pašto išlaidas) – 8.87 Eur , valstybės naudai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, nuteistajam nuo jo nuorašo įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.
Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Jeigu bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.