Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ledranga“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3038-877/2017 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ledranga“ ieškinį atsakovams E. D. ir A. Z. dėl žalos priteisimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Elektrėnų švara“.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė BUAB „Ledranga“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Renavita“, kreipėsi į teismą, prašydama jos naudai priteisti solidariai iš atsakovų E. D. ir A. Z. 27944,63 Eur žalai atlyginti, 5 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas A. Z. pateikė teismui prašymą palikti ieškinį nenagrinėtu, nurodydamas, kad iš esmės tapatus reikalavimas ieškovams yra pareikštas BUAB „Elektrėnų švara“ bankroto administratoriaus UAB „Kirkiliavas“ Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-727-450/2017. Tai pat nurodė, kad ieškovė neturi teisės teikti tiesioginio ieškinio, taip pat ir netiesioginio ieškinio BUAB „Elektrėnų švara“ vardu, kadangi analogišką ieškinį jau yra pateikęs 2016 04 19 BUAB „Elektrėnų švara“ administratorius UAB „Kirkiliavas“, kuriame prašydamas iš UAB „Elektrėnų švara“ buvusių direktorių ir akcininko priteisti bendrą 100 716,57 Eur sumą, yra atsižvelgęs ir į ieškovė UAB „Ledranga“ bankroto byloje pareikštą 27 944,63 Eur kreditorinį reikalavimą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 9 d. nutartimi paliko nenagrinėtu BUAB „Ledranga“ 2016 m. gruodžio 21 d. ieškinį atsakovams E. D. ir A. Z. dėl žalos atlyginimo.

Teismas nustatė, kad Trakų rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 30 preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1852-424/2014 ieškovei iš UAB „Elektrėnų švara“ priteisė 91 661,65 Lt skolą, 363,00 Lt nuostolių, 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 92 024,65 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2014 05 27, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, sprendimas įsiteisėjęs. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3387-560/2015 iškelta bankroto byla UAB „Elektrėnų švara“, administratoriumi paskirtas UAB „Kirkiliavas“, byloje patvirtintas ieškovės kreditorinis reikalavimas 27 944,63 Eur sumai, t. y. analogiškai sumai, kurią ieškovė prašo priteisti pareikštu ieškiniu. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-727-450/2017, kurioje BUAB „Elektrėnų švara“ administratorius UAB „Kirkiliavas“ 2016 04 19 ieškiniu prašo iš UAB „Elektrėnų švara“ buvusių direktorių ir akcininko priteisti bendrą 100 716,57 Eur sumą, kuri apima ir ieškovės UAB „Ledranga“ bankroto byloje pareikštą 27 944,63 Eur kreditorinį reikalavimą, priteistą Trakų rajono apylinkės teismo 2014-05-30 preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1852-424/2014.

Nustatęs šias aplinkybes, teismas vertino, kad ieškovės šioje byloje reiškiamas reikalavimas yra tapatus Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-727-450/2017 BUAB ,,Elektrėnų švara“ bankroto administratoriaus pareikštam reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Teismas pažymėjo, kad BUAB „Elektrėnų švara“ bankroto byla nėra baigta nagrinėti, todėl ieškovė neturėjo teisės teikti ieškinio ir Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 7 dalies pagrindu. Kadangi teisme jau yra nagrinėjama byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teismas ieškinį paliko nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nurodo, kad nutartis nepagrįsta ir neteisėta, kadangi priimta pažeidžiant materialinės teisės normas ir nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, todėl naikintina šių argumentų pagrindu:

7.1. Teismas nepagrįstai pareikštą ieškinį kvalifikavo netiesioginiu. Iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės organai netenka savo kompetencijos, tačiau pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą jiems išlieka. BUAB „Elektrėnų švara“ bankrotas pripažintas tyčiniu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-478-157/2016. Dėl to, įstatymų leidėjas ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalyje nustatė atvejį, kuomet kreditorius gali pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo tiesiogiai akcininkui ar valdymo organo nariui – jei bankrotas pripažintas tyčiniu.

7.2. Tuo atveju, kai pagrindiniam skolininkui yra iškelta bankroto byla, kreditorius yra laisvas pasirinkti, reikšti tiesioginį ieškinį dėl jam individualiai padarytos žalos atlyginimo ar netiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bankrutuojančios įmonės vardu.

Atsakovas A. Z. atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o nutartį palikti nepakeistą, kadangi:

Iškėlus įmonei bankroto bylą, joje akumuliuojami bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai. Kreditorių visuma, veikdama per kreditorių susirinkimą (ĮBĮ 23 straipsnis), siekia apginti savo interesus bankrutuojančioje įmonėje, o realius kreditorių teisių gynimo veiksmus atlieka bankrutuojanti įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte nustatyta bankrutuojančios įmonės administratoriaus pareiga ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoti ir atlikti būtinus bankroto proceso darbus.

Įmonių bankroto įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta kreditoriaus teisė inicijuoti teisminius ginčus, tačiau pagal teismų praktiką, kreditorius reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo gali tik su netiesioginiu ieškiniu, pareikšdamas ieškinį bankrutavusios įmonės vardu, ir tik tuo atveju, jeigu pati bankrutavusi įmonė (jos administratorius) savo teisės reikalauti žalos atlyginimo neįgyvendina.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Nustatyta, kad ieškovė pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo iš juridinio asmens valdymo organo ir dalyvio. Ieškinio pagrindą sudarančiomis aplinkybėmis nurodė tai, kad atsakovas A. Z., būdamas vieninteliu BUAB ,,Elektrėnų švara“ akcininku, o atsakovas E. D. nuo 2013 12 09 būdamas šios bendrovės direktoriumi, dėl netinkamų savo pareigų atlikimo organizuojant vadovaujamos ir valdomos bendrovės veiklą, BUAB ,,Elektrėnų švara“ laiku neatsiskaitė su ieškove (subrangove) už pagal 2013 m. gruodžio 9 d. tarp UAB ,,Ledranga“ ir UAB ,,Elektrėnų švara“ sudarytą subrangos sutartį atliktus darbus. Atsakovai, kaip vienintelis akcininkas ir valdymo organo narys, turėdami išimtinę bendrovės kontrolę, privalėjo užtikrinti savalaikį ieškovės atliktų darbų priėmimo organizavimą ir atsiskaitymą už atliktus darbus. UAB ,,Elektrėnų švara“ iškelta bankroto byla, įmonė turto, kuriuo galėtų atsiskaityti neturi, todėl dėl ieškovei neįvykdytos prievolės atsiskaityti už atliktus atsakovas A. Z., netinkamai vykdęs juridinio asmens dalyvio pareigas, o atsakovas E. D., netinkamai vykdęs bendrovės vadovo pareigas, yra subsidiariai atsakingi už UAB ,,Elektrėnų švara“ neįvykdytus įsipareigojimus (CK 2.50 straipsnio 3 dalis, 2.87 straipsnio 7 dalis, 6.245 straipsnio 5 dalis), be to, atsakovai yra atsakingi solidariai, kaip bendrais veiksmais (neveikimu) padarę turtinės žalos (CK 6.6 straipsnio 3 dalis).

Kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės valdymo organams ir dalyviams, bet tik tokiu atveju, jeigu šie subjektai padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui (CK 6.263 straipsnio pagrindu), o ne išvestinę žalą kreditoriams kaip interesų grupei dėl netinkamo valdymo ar dėl to, kad laiku neiškėlė bankroto bylos. Kasacinis teismas išaiškino, kad kreditorių teisė pareikšti tiesioginį ieškinį ribojama tik pasirinkto ieškinio pagrindo, tai reiškia, kad kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį tik kai reiškiamas reikalavimas dėl individualios žalos atlyginimo. Kasacinis teismas suformulavo bendrą taisyklę dėl tiesioginio kreditoriaus ieškinio akcininkui ir vadovui CK 6.263 straipsnio pagrindu: toks ieškinys galimas išimtiniais atvejais, kai atsakovo neteisėti veiksmai nėra bendras pareigos bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu pažeidimas, o nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą – veiksmų neteisėtumas turi pasireikšti specifiškai, tik vieno kreditoriaus atžvilgiu, ir atitikti bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų. Tokiu atveju kreditorius gali reikšti ieškinį tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui ir jo reikalavimo pareiškimo momento bei tvarkos neriboja bankroto stadija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014). Minėtoje byloje kasacinis teismas nurodė, kad neteisėtumas konkretaus kreditoriaus atžvilgiu gali pasireikšti kreditoriaus klaidinimu, apgaulingos informacijos teikimu bendrovei sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais. Todėl nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad įmonės bankroto atveju konkretus kreditorius į teismą dėl žalos atlyginimo gali kreiptis tik su netiesioginiu ieškiniu (CK 6.68 straipsnis), pareikšdamas ieškinį skolininko (bankrutuojančios įmonės) vardu, jei pati bankrutuojanti įmonė (jos administratorius) savo teisės reikalauti žalos atlyginimo neįgyvendintų.

Įstatyme ieškinių tapatumas siejamas su trimis kriterijais (požymiais): tomis pačiomis šalimis, tuo pačiu ieškinio dalyku ir tuo pačiu ieškinio pagrindu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taigi sprendžiant klausimą dėl ieškinių tapatumo pirmiausia reikia nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie yra anksčiau pradėtos nagrinėti bylos šalys. Antrasis tapataus ieškinio požymis yra ieškinio dalyko sutapimas. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, todėl naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2013; kt.). Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas, padaręs klaidingą išvadą dėl apeliantės teisės reikšti tiesioginį ieškinį nebuvimo, dėl šios nutarties 13 punkte nurodytų aplinkybių dėl ieškinių tapatumo kriterijų visumos nepasisakė.

Sutiktina su skundžiamos nutarties argumentais, kad Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, žalą dėl įmonės neįvykdytos kreditoriui (kreditoriams) prievolės, kurios dydis negali viršyti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmuo (asmenys), dėl kurio (kurių) veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, jeigu prievolė neįvykdyta dėl šio (šių) asmens (asmenų) veikimo ar neveikimo ir šis kreditorius (kreditoriai) Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pareiškė ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju apeliantas nurodė, kad BUAB „Elektrėnų švara“ bankrotas pripažintas tyčiniu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-478-157/2016. Taip pat nurodė, kad bankrutuojanti įmonė neturi turto, kurį realizavus galėtų būti patenkintas jos kreditorinis reikalavimas. Kadangi, kaip jau nurodyta šios nutarties 12 punkte, kreditorius gali reikšti ieškinį tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui ir jo reikalavimo pareiškimo momento bei tvarkos neriboja bankroto stadija, tai pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju BUAB „Elektrėnų švara“ bankroto byla Nr.B2-182-560/2017 nėra baigta nagrinėti Vilniaus apygardos teisme, todėl ieškovė neturėjo teisės teikti ieškinio ir Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 7 dalies pagrindu, yra neteisinga.

Pažymėtina, kad skundžiama nutartis yra priimta rašytinio proceso tvarka, gavus atsakovo atsiliepimą į ieškinį, tai yra pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje (CPK 226 straipsnis). Šioje proceso stadijoje nėra nagrinėjamas ieškinio faktinis pagrindas ir jo pagrįstumas, todėl nebuvo galima padaryti išvadą, kad ieškovė neturėjo teisės teikti ieškinio, t.t. ir Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 7 dalies pagrindu, nes BUAB „Elektrėnų švara“ bankroto byla Nr.B2-182-560/2017 nėra baigta nagrinėti Vilniaus apygardos teisme. Kadangi negalima nustatyti, kad abiejų bylų ginčo šalys, ieškovų pasirinktas gynybos būdas ir dalykas abiejose bylose sutampa, tai pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje konstatuoti, kad kitame teisme jau yra nagrinėjama byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 str. 2 d. 5 p., 296 str. 1 d. 4 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas faktinius ir teisinius argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė ieškinio palikimo nenagrinėtu institutą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, todėl atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis panaikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą patenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.