- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-05
- Bylos Nr.
- 2S-774-221/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20510-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Suinteresuotas asmuo
- A. L.
- Pareiškėjas
- J. L.
- Advokatai
- Rinaldas Viliušis
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės S. V. ir suinteresuoto asmens A. L. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-25018-214/2014 pagal pareiškėjos J. L. prašymą atsisakyti priimti A. L. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2086-887/2013 ir skundą dėl antstolės S. V. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0114/14/01431, suinteresuotas asmuo byloje A. L., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apylinkės teisme 2014 m. spalio 29 d. gautas pareiškėjos J. L. prašymas (b. l. 3–5), kuriame pareiškėja prašo atsisakyti priimti A. L. vykdomąjį raštą Nr. 2-2086-887/2013 ir grąžinti jį išieškotojui. Prašyme nurodė, kad ji nesutinka su antstolės S. V. 2014 m. spalio 14 d. raginimu Nr. S-11080008 įvykdyti 10 734,77 Eur (37 065,01 Lt) prievolę išieškotojui A. L. ir sumokėti 149,46 Eur (516,05 Lt) vykdymo išlaidas, nes jos prievolė pagal teismų sprendimą ir nutartį civilinėse bylose Nr. 2-2086-887/2013 ir 2A-714-324/2014 yra tinkamai vykdoma visa apimtimi įstatymų ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2086-887/2013 nustatyta tvarka. Išieškotojas, kreipdamasis į antstolį, šias aplinkybes žinojo, todėl laikytina, kad pateikdamas vykdomąjį raštą Nr. 2-2086-887/2013 vykdyti nebuvo pakankamai sąžiningas pareiškėjos ir antstolės atžvilgiu bei pažeidė CPK 650 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą pateikti dokumentus, patvirtinančius, jog vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka. Dalį prievolės 10 280,25 Lt (2 977,37 Eur) A. L. ji jau buvo įvykdžiusi iki vykdomojo rašto išdavimo momento ir apie prievolės įvykdymą pranešė A. L.. Likusi prievolės dalis 8 038,62 Eur (27 755,75 Lt) yra vykdoma nustatyta įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2086-887/2013, pagal kurią 8 038,62 Eur (27 755,75 Lt dydžio prievolė atsakovui buvo išdėstyta dalimis 36 mėnesių laikotarpiui, mokėjimus atliekant nuo 2014 m. rugpjūčio 1 d. kasmėnesinėmis įmokomis po 223,29 Eur (770,99 Lt) per mėnesį, o paskutinį mokėjimo mėnesį sumokant 223,33 Eur (771,10 Lt). Pažymėjo, kad nė vienas iš atliktų priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymų A. L. nėra ir nebuvo nuginčytas teisme. Kadangi pareiškėja pati įvykdė dalį vaiko išlaikymo prievolės už A. L., kai A. L. tokios prievolės nevykdė, todėl ji, vadovaudamasi LAT praktika ir CK 6.50 straipsnio nuostata, įgijo teisėtą ir pagrįstą reikalavimo teisę A. L. (tapo teisėta kreditore A. L. atžvilgiu). Turėdama tokią reikalavimo teisę ji atliko įskaitymus (2014 m. rugpjūčio 29 d. ir 2014 m. rugsėjo 30 d.). Iš viso bendroje sumoje atliktų priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymai sudaro 3 122,18 Eur (10 780,25 Lt). Priimti vykdyti A. L. išduotą vykdomąjį raštą nėra jokio pagrindo, nes esant galiojantiems priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymams, dalis prievolės yra pasibaigusi (CK 6.130 straipsnis), o likusi prievolės dalis – yra išdėstyta ir vykdoma, kaip nustatyta Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2086-887/2013.
2014 m. spalio 29 d. patvarkymu antstolė S. V. pareiškėjos prašymo netenkino ir jį kartu su pareiškėjos skundu bei vykdomosios bylos Nr. 0114/14/01431 kopija persiuntė Kauno apylinkės teismui (b. l. 6–8). Nurodė, kad įstatymas nesuteikia skolininkui teisės teikti prašymą grąžinti vykdomąjį dokumentą išieškotojui. Pažymėjo, kad CPK 687 straipsnyje yra įtvirtintas apribojimas įvykdyti įskaitymą išieškant išlaikymą, apie kurio atlikimą pareiškėja nurodo savo skunde. Be to, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad gera valia moka išieškotojui A. L. teismo sprendime nurodytas kasmėnesines įmokas po 223,29 Eur (770,99 Lt).
2014 m. lapkričio 18 d. teisme gautas pareiškėjos J. L. 2014 m. lapkričio 7 d. skundas dėl antstolio neteisėtų veiksmų ir neveikimo (b. l. 58–62), kuriame pareiškėja prašo: 1) įpareigoti antstolę S. V., atliekant išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0114/14/01431 vadovautis galiojančiais priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymais bei įsiteisėjusia 2014 m. rugpjūčio 1 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2086-887/2013, skolą išieškant tik iš tos prievolės dalies, kuri nėra įvykdyta, o jos mokėjimo terminas suėjęs; 2) atsisakius antstolei S. V. tenkinti šį skundą ir perdavus nagrinėti Kauno apylinkės teismui, CPK 510 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0114/14/01431. Pareiškėja nurodė, kad antstolė, pateikdama raginimą J. L. sumokėti A. L. 10 734,77 Eur (37 065,01 Lt) skolą, reikalauja įvykdyti prievolės dalis, kurių mokėjimo terminai dar nėra suėję, kadangi įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2086-887/2013, kuri yra sudėtinė vykdomojo rašto Nr. 2-2086-887/2013 dalis, piniginės kompensacijos mokėjimas A. L., išdėstytas kasmėnesiniais mokėjimais iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. Be to, antstolė, turėdama duomenų, kad J. L. prievolė A. L. iš dalies yra įvykdyta, neveikė taip kaip turėjo veikti pagal įstatymą, todėl pažeidė J. L. teises ir teisėtus interesus. Atlikusi priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymus, pareiškėja laiko, jog po teisėtai atliktų įskaitymų, jos prievolė A. L. pasibaigė aukščiau nurodytų sumų dydžiu. J. L. pasirinktas priteistos 11 015,99 Eur (38 036 Lt) prievolės dalies (3 122,18 Eur (10 780,25 Lt) apimtyje) įvykdymo būdas yra pagrįstas ir teisėtas, numatytas įstatymo CK 6.130 straipsnyje, CK 6.131 straipsnyje, neginčytas ir nenuginčytas teisme. Pareiškėja pažymėjo, kad jos pasirinktas prievolės įvykdymo būdas negali būti tapatinamas su CPK 687 straipsnio 4 dalyje numatyta priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymo išlyga „įskaitymas išieškant išlaikymą negalimas“, kadangi ši išlyga taikoma tik vykdymo procese, kai pas tą patį antstolį yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų. Be to, priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymus pareiškėja atliko pati vykdydama civilinėse bylose Nr. 2-2086-887/2013 ir 2A-714-324/2014 priimtą sprendimą ir nutartį bei vadovaudamasi CK 6.130 straipsnio ir CK 6.131 straipsnio jai suteikiamomis teisėmis, kai joks išieškojimo procesas J. L. atžvilgiu dar nebuvo pradėtas.
Antstolė S. V. 2014 m. lapkričio 17 d. patvarkymu (b. l. 54–57) netenkino pareiškėjos J. L. reikalavimo atsisakyti priimti A. L. vykdomąjį raštą Nr. 2-2086/2013 ir jį grąžinti išieškotojui; prašė teismo netenkinti pareiškėjos J. L. reikalavimo atsisakyti priimti A. L. vykdomąjį raštą Nr. 2-2086-887/2013, jį grąžinti išieškotojui ir skundą atmesti kaip nepagrįstą. Antstolė patvarkyme nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartyje, spręsdamas klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nesutiko su pareiškėjos argumentais, jog vykdomasis raštas negali būti išduodamas, nes ji skolą padengė, atlikdama vienarūšius įskaitymus, o ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. išduotame vykdomajame rašte Nr. 2-2086-887/2013, nėra nurodyta, kad visos 11 015,99 Eur (38 036 Lt) priteistos skolos mokėjimas yra išdėstytas 36 mėnesių laikotarpiui. Be to, pareiškėja, mokėdama tik dalį jai priklausančios mokėti įmokos, nurodo, jog įskaito dalį mokėtinos sumos tik jai vienai suprantama suma, kuri nėra pastovi, todėl negalima daryti vienareikšmės išvados, kad suma, kuria yra mažinama kasmėnesinė įmoka, yra išieškotojo A. L. pareiškėjai mokėtinos sumos dalis, nes nėra pateikta jokių įrodymų, kurie pagrįstų šiuos teiginius. Priešpriešinių įskaitymų tvarka vykdomajame procese yra reglamentuota CPK 687 straipsnyje. Šiame straipsnyje yra numatyta, jog tik tuo atveju, jeigu yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje išieškojimo, antstolis savo patvarkymu atlieka šių sumų tarpusavio įskaitymą. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų apie jai išduotą vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu ji turi reikalavimo teisę į išieškotoją A. L. vykdomojoje byloje Nr. 0114/14/01431, todėl nėra galimybės priimti patvarkymo dėl konkrečių sumų įskaitymo, o ir išieškotojas A. L., pateikdamas vykdyti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-2086-887/2013, kaip išieškotiną sumą nurodė 10 734,77 Eur (37 065,01 Lt), t. y. mažesnę dalį sumos, kuri yra nurodyta vykdomajame dokumente, nes jo teigimu, dalis jo naudai priteistų sumų yra apmokėta. Pažymėjo, kad CPK 687 straipsnyje yra įtvirtintas apribojimas įvykdyti įskaitymą išieškant išlaikymą, apie kurio atlikimą pareiškėja nurodo savo skunde, o ir išlaikymas vaikui, ir kompensacija už po santuokos nutraukimo liekančią didesnę turto dalį nėra toje pačioje išieškojimo eilėje. Pareiškėja taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad gera valia moka išieškotojui A. L. teismo sprendime nurodytas kasmėnesines įmokas po 223,29 Eur (770,99 Lt) kas mėnesį.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. L. pateikė atsiliepimą (b. l. 75–76) kuriame nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka. Pareiškėja teigia, kad ji prievolės dalį 8 038,62 Eur (27 755,75 Lt) vykdo nustatyta įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2086-887/2013, kurioje buvo išdėstyta dalimis 36 mėn. laikotarpiui kasmėnesinėmis įmokomis po 223,04 Eur/mėn. (770,10 Lt/mėn.), paskutinį mėnesį, sumokant 223,04 Eur (771,10 Lt). Pareiškėja šios prievolės nevykdo arba vykdo dalinai, sumokant tik dalį priteistos sumos. Nesutinka dėl J. L. vienarūšių įskaitymų, nes nėra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje. Pareiškėjos įskaitymai teisiškai nepagrįsti, visiškai neatitinkantys realybės ir yra melagingi, galimai vilkinantys jau įsiteisėjusią ir galutinai išspręstą civilinę bylą. 2014 m. rugsėjo 19 d. Kauno apylinkės teisme, nagrinėjant jo prašymą vykdomajam raštui išduoti dėl likusios skolos dalies, J. L. nepateikė teismui jokių teisiškai argumentuotų įrodymų dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimo įskaitymo. Teismas su pareiškėjos reikalavimais nesutiko ir juos atmetė, kaip nepagrįstus ir teisėtai išdavė vykdomąjį raštą pagal procesinius sprendimus Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. ir Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. civilinėje byloje 2-2086-887/2013. Jo nuomone, antstolė teisingai vykdo išieškojimą pagal Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-2086-887/2013, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėja J. L. pateikė atsiliepimą į antstolės S. V. patvarkymus vykdomojoje byloje Nr. 0114/14/01431 (b. l. 77–82), kuriame palaikė savo 2014 m. spalio 22 d. prašyme bei 2014 m. lapkričio 7 d. skunde pateikiamą poziciją, nesutinka su antstolės teiginiais, išdėstytais patvarkymuose. Prašo panaikinti antstolės S. V. 2014 m. spalio 14 d. ir 2014 m. spalio 29 d. patvarkymus ir gražinti vykdomąjį raštą Nr. 2-2086-887/2013 išieškotojui A. L.; netenkinus pirmojo prašymo panaikinti antstolės S. V. 2014 m. lapkričio 17 d. patvarkymą S-11082104 vykdomojoje byloje Nr. 0114/14/01431 ir įpareigoti antstolę S. V. atliekant išieškojimą iš skolininkės J. L., vadovautis galiojančiais priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymais bei įsiteisėjusia 2014 m. rugpjūčio 1 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2086-887/2013, skolą išieškant tik iš tos prievolės dalies, kuri nėra įvykdyta, o jos mokėjimo terminas suėjęs.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi atmetė pareiškėjos J. L. 2014 m. spalio 22 d. prašymą atsisakyti priimti A. L. vykdomąjį raštą Nr. 2-2086-887/2013 ir jį grąžinti išieškotojui. Tenkino pareiškėjos J. L. 2014 m. lapkričio 7 d. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0114/14/01431. Įpareigojo antstolę S. V. atliekant išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0114/14/01431, vadovautis galiojančiais priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymais bei įsiteisėjusia 2014 m. rugpjūčio 1 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2086-887/2013, skolą išieškant tik iš tos prievolės dalies, kuri nėra įvykdyta, o jos mokėjimo terminas suėjęs. Priteisė iš antstolės S. V. pareiškėjai J. L. 579,28 Eur (2 000,13 Lt) išlaidas teisinei pagalbai apmokėti.
Teismas nustatė, kad ginčo šalys turi viena kitai abipusių sutartinių įsipareigojimų ir jų reikalavimai – priešpriešiniai ir vienarūšiai, t. y. abi šalys turi prievoles mokėti viena kitai tam tikras pinigų sumas. Taip pat nustatė, kad šie priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai galiojantys ir vykdytini, be to, kad šalių reikalavimai nėra vienodo dydžio. Teismas nurodė, kad teisme ginčijamus reikalavimus draudžiama įskaityti dėl to, kad jie nėra aiškūs ir apibrėžti ir tokių reikalavimų įskaitymas negalimas tol, kol teismas nepatvirtina atitinkamo reikalavimo pagrįstumo bei jo dydžio. Teismas nustatė, kad nė vienas iš pareiškėjos atliktų priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymų A. L. nebuvo nuginčytas ir nėra ginčijamas teisme. Atsižvelgiant į tai, konstatavo, kad pareiškėjos 2014 m. birželio 11 d., 2014 m. birželio 16 d., 2014 m. rugpjūčio 29 d. ir 2014 m. rugsėjo 30 d. atlikti priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimų įskaitymai yra nenuginčyti, galiojantys, todėl sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog atliktais įskaitymais pareiškėja pažeidė CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimą. Teismas antstolės ir suinteresuoto asmens A. L. teiginius dėl CPK straipsnio 687 straipsnio taikymo atmetė, kaip teisiškai nepagrįstus, prieštaraujančius įstatymo reikalavimams, nes pareiškėjos priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimų įskaitymai atlikti CK 6.130 straipsnyje ir CK 6.131 straipsnyje nustatyta tvarka dar iki vykdomojo rašto pateikimo antstoliui, kai dar nebuvo prasidėjęs vykdymo procesas, todėl jiems neturi būti taikoma CPK 687 straipsnio 4 dalyje numatyta priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymo išlyga, kuri taikoma tik vykdymo procese, kai pas tą patį antstolį yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų. Pažymėjo, kad antstolė 2014 m. spalio 29 d. patvarkyme nurodo, kad išieškotojas A. L., pateikdamas vykdyti Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-2086-887/2013, kaip išieškotiną sumą nurodė 10 734,77 Eur (37 065,01 Lt), t. y. mažesnę dalį sumos, kuri yra nurodyta vykdomajame dokumente. Teismas sprendė, kad suinteresuotas asmuo A. L. nesutinka būtent su pareiškėjos atliktais priešpriešiniais vienarūšiais reikalavimų įskaitymais, nors juos ginčyti turėtų pateikdamas ieškinį teismui. Atsižvelgiant į tai, teismas netyrė ir neanalizavo skolininkės atliktų priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymų galiojimo ir turinio, jų nevertino, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, jie turėtų būti nagrinėjami byloje pagal nesutinkančios su įskaitymais šalies ieškinį. Teismas konstatavo, kad pareiškėja, atlikusi priešpriešinius vienarūšius reikalavimų įskaitymus dar iki vykdomojo rašto pateikimo antstoliui, tinkamai realizavo savo teisę CK 6.130 straipsnyje ir CK 6.131 straipsnyje nustatyta tvarka. Todėl antstolė S. V., sužinojusi apie tinkamą prievolės dalies įvykdymą galiojančiais įskaitymais bei likusios prievolės dalies vykdymą pagal teismo nutarties išdėstymą, privalėjo grąžinti vykdomąjį raštą išieškotojui A. L. arba patikslinti raginime nurodytą skolos sumą išskaitant 3 122,18 Eur (10 780,25 Lt) ir vykdyti skolos išieškojimą tik toje prievolės dalyje, kuri yra neįvykdyta ir jos įvykdymo terminas jau suėjęs. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, teismas pareiškėjos prašymą dėl antstolės įpareigojimo vadovautis galiojančiais priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymais bei įsiteisėjusia 2014 m. rugpjūčio 1 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2086-887/2013, skolą išieškant tik iš tos prievolės dalies, kuri nėra įvykdyta, o jos mokėjimo terminas suėjęs, tenkino. Dėl kitų pareiškėjos prašyme ir skunde dėl antstolių veiksmų nurodytų aplinkybių teismas nepasisakė, nustatęs, kad tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas (CPK 185 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, sprendė, kad 579,28 Eur (2 000,13 Lt) išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos bei jų dydis neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių už atstovavimo civilinėse bylose teisines paslaugas. Teismas įvertinęs tai, kad nagrinėjamu atveju antstolės S. V. ir pareiškėjos J. L. suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas, skundą tenkinęs, iš antstolės pareiškėjai priteisė 579,28 Eur (2 000,13 Lt) bylinėjimosi išlaidas.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų argumentai
Antstolė S. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties dalį, kuria tenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0114/14/01431 ir priteista iš antstolės pareiškėjai 579,28 Eur (2 000,13 Lt) bylinėjimosi išlaidos ir šioje dalyje priimti naują procesinį sprendimą – pareiškėjos J. L. 2014 m. lapkričio 7 d. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0114/14/01431 atmesti (b. l. 117–121).
Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas. Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2086- 887/2013 išdavė atsakovui A. L. vykdomąjį raštą pagal Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2086-887/2013 ir Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-714-324/2014 dėl bendros 11 015,99 Eur (38 036 Lt) sumos išieškojimo iš J. L. A. L. naudai, iš kurių 8 038,62 Eur (27 755,75 Lt) sumos sumokėjimas yra išdėstytas 36 mėnesiams. Pareiškėja antstolei nepateikė jokių įrodymų, kad gera valia moka išieškotojui A. L. teismo sprendime nurodytas kasmėnesines įmokas, o įskaitymus atlieka paskaičiuodama savo nuožiūra. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų apie jai išduotą vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu ji turi reikalavimo teisę į išieškotoją vykdomojoje byloje Nr. 0114/14/01431 A. L., todėl nėra galimybės priimti patvarkymo dėl konkrečių sumų įskaitymo. CPK 687 straipsnyje yra labai aiškiai įtvirtintas apribojimas įvykdyti įskaitymą išieškant išlaikymą, apie kurio atlikimą pareiškėja nurodo savo skunde, o išlaikymas vaikui ir kompensacija už po santuokos nutraukimo liekančią didesnę turto dalį, nėra toje pačioje išieškojimo eilėje. Pažymėjo, kad antstolė, gavusi vykdomąjį dokumentą, 2014 m. spalio 14 d. patvarkymu apie tai informavo skolininkę, kartu išsiunčiant raginimą, jokie kiti vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0114/14/01431 nebuvo atliekami. Skolininkei J. L. kilus neaiškumams dėl išieškomos sumos, ji turėjo procesinę galimybę kreiptis į teismą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, o ne piktnaudžiauti savo procesine teise teikiant skundus dėl antstolės veiksmų. Šioje civilinėje byloje buvo nagrinėjami du J. L. pateikti procesiniai dokumentai, iš kurių tik vienas buvo tenkintas, t. y. skundas tenkintas iš dalies, todėl akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš antstolės pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas, netinkamai aiškino CPK 93 straipsnio, pagal kurį bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, nuostatas.
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo A. L. atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties dalį, kuria teismas tenkino pareiškėjos J. L. skundą dėl antstolės veiksmų ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos J. L. skundo dėl antstolės veiksmų netenkinti ir priteisti iš pareiškėjos A. L. bylinėjimosi išlaidas (b. l. 123–127).
1. Pirmosios instancijos teismo nutartyje pateikti argumentai dėl CK 6.130 straipsnio ir 6.131 straipsnio taikymo ir aiškinimo nėra bylos, kurioje yra nagrinėjamas skundas dėl antstolio veiksmų teisėtumo, dalykas, o pareiškėjos J. L. pareiškimų dėl vienarūšių priešpriešinių reikalavimų užskaitymo pagrįstumo teisinis vertinimas nėra priskirtas antstolio kompetencijai. Pirmosios instancijos teismas nenurodė įstatymo, kurį taikė ginčo teisiniams santykiams sureguliuoti dėl antstolės S. V. neteisėto elgesio.
2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepaisė CPK 18 straipsnyje įtvirtintos imperatyvios nuostatos ir priimtu procesiniu sprendimu kvescionavo bei iš esmės pakeitė įsiteisėjusiais teismo sprendimais konstatuotas išvadas ir šių sprendimų rezoliucinę dalį, dėl ko be teisinio pagrindo įpareigojo antstolę S. V. sumažinti vykdomajame rašte Nr. 2-2086-887/2013 nurodytas išieškomas sumas. Teismas nepagrįstai pakartotinai sprendė klausimą dėl skolos, priteistos A. L. iš J. L., pagrįstumo, ignoravo ir nepaisė įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais Nr. 2-2086-887/2013, 2A-714-324/2014 santuokos nutraukimo byloje nustatytų faktų dėl priteistos skolos dydžio ir jos išieškojimo pagrįstumo, dėl ko neteisėtai ir nepagrįstai vykdomajame rašte nurodytą išieškomą sumą sumažino. Pažymėjo, kad pareiškėjos J. L. vienašališkai atlikti įskaitymai dėl prievolių, egzistavusių santuokos nutraukimo bylos Nr. 2-2086-887/2013 nagrinėjimo metu, pagal 2014 m. birželio 11 d. ir 2014 m. birelio 16 d. pranešimus dėl vienarūšių priešpriešinių įskaitymų 3 122,18 Eur (10 780,25 Lt) sumai buvo parengti jau po to, kai buvo priimti ir įsiteisėjo teismo sprendimai dėl santuokos nutraukimo, todėl visi iki santuokos nutraukimo egzistavę skoliniai–prievoliniai sutuoktinių reikalavimai jau yra išspręsti ir jų pagrįstumo klausimas iš naujo nebegali būti keliamas.
Šalies argumentai
3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai pateikus galiojančius prašymus dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo, dalis prievolės yra pasibaigusi. Teismas netinkamai vykdymo procesą reglamentuojančio instituto kontekste aiškino ir taikė CK 6.130, 6.131, 6.134 straipsnių nuostatas, be to, pažeisdamas proceso įstatymą, nepagrįstai priešpastatė prievolės įskaitymo instituto nuostatas teismo privalomumo ir sprendimo vykdytinumo institutui. Teismas taip pat nepagrįstai konstatavo, kad A. L. skolininkės J. L. pranešimų dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo neginčijo ir nepagrįstai sprendė, kad CK 6.134 straipsnyje įtvirtintas draudimas šioje byloje netaikytinas, kadangi šis teismo konstatuotas faktas neatitinka tikrovės, nes A. L. dėl minėtų pranešimų išreiškė prieštaravimus. Teismas nepagrįstai pareiškėjos mokėjimo nurodymo pagrindu atliktus bankinius pavedimus pripažino vienarūšiais priešpriešiniais įskaitymais.
Žemesnės instancijos teismas
4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė antstolės S. V. argumentus, kad ginčo sureguliavimui turi būti taikomos vykdymo procesą reglamentuojančios CPK nuostatos ir nepagrįstai ignoravo CPK 687 straipsnio 4 dalies nurodymus, kad įskaitymas, išieškant išlaikymą, yra negalimas. Teismas netinkamai kvalifikavo teisinius santykius bei ginčo esmę, deramai neįvertinęs fakto, kad J. L. ginčo prašymus dėl vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymų pateikė antstolei S. V. į jau prasidėjusį vykdymo procesą, t. y. po vykdomojo rašto pateikimo. Teismas apskritai netyrė šioje byloje reikšmingų aplinkybių, susijusių su skolininkės J. L. pareigomis daryti dalinius kasmėnesinius mokėjimus išieškotojui A. L. vykdymu.
5. Teismas pažeidė proceso šalių lygiateisiškumo principą, pažeidė įrodinėjimo institutą reglamentuojančias nuostatas, dėl ko nepagrįstai pareiškėjai J. L. suteikė perdėtą pranašumą kitų proceso dalyvių atžvilgiu dėl pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis yra grindžiami skundo argumentai bei pareiškėjos reikalavimai.
6. Teismui netikėtai nusprendus kvescionuoti įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais patvirtintas išvadas ir pakartotinai vertinti teismo sprendimais jau nustatytas aplinkybes bei teisinius santykius, buvo pažeistos ne tik asmens procesinės teisės į tinkamą ir teisingą bylos nagrinėjimą, procesinio lygiateisiškumo ir šalių rungimosi principai bet ir teismo nešališkumo principas (CPK 21 straipsnis).
Atsiliepimas
Pareiškėja, atstovaujama advokato Rinaldo Viliušio, atsiliepime į antstolės S. V. ir suinteresuoto asmens A. L. atskiruosius skundus prašė atmesti antstolės S. V. atskirąjį skundą, kaip paduotą nepagrįstai praleidus CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatytą atskirojo skundo padavimo terminą; atsisakius tenkinti šį reikalavimą, atmesti antstolės S. V. atskirąjį skundą kaip nepagrįstą ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą; atmesti suinteresuoto asmens A. L. atskirąjį skundą, kaip paduotą nepagrįstai praleidus CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatytą atskirojo skundo padavimo terminą; atsisakius tenkinti šį reikalavimą, atmesti suinteresuoto asmens A. L. atskirąjį skundą kaip nepagrįstą ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą (b. l. 135–146).
Nurodė, kad nesutinka su antstolės ir suinteresuoto asmens pozicija, mano, kad Kauno apylinkės teismas tinkamai įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, bylos dalyvių paaiškinimus, bylos duomenis ir aplinkybes, pagrįstai ir teisėtai nutarė vykdomojoje byloje Nr. 0114/14/01431 įpareigoti antstolę išieškojimą vykdyti, vadovaujantis galiojančiais priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymais bei įsiteisėjusia 2014 m. rugpjūčio 1 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2086-887/2013, ir skolą išieškoti tik iš tos skolininkės prievolės dalies, kurios mokėjimo terminas jau suėjęs ir kurios skolininkė nėra įvykdžiusi savo noru. Antstolės ir suinteresuoto asmens atskirieji skundai pateikti praleidus CPK 335 straipsnio 1 dalyje nustatytą 7 dienų apskundimo terminą, todėl Kauno apylinkės teismas privalėjo atsisakyti šiuos atskiruosius skundus priimti. Nutarties apskundimo terminas buvo praleistas be jokios svarbios priežasties. Abiejų bylos dalyvių apskundimo termino praleidimo priežastys yra nereikšmingos ir nepateisinamos, nesudarančios pagrindo terminui atnaujinti. Pareiškėjos nuomone, antstolė ir suinteresuotas asmuo be svarbios priežasties (būdami nerūpestingi ir neatidūs bei nevykdydami savo pareigos domėtis nagrinėjamos bylos eiga) praleido terminą atskiriesiems skundams dėl paduoti, todėl Kauno apylinkės teismas nepagrįstai atnaujino šį procesinį terminą ir priėmė jų atskiruosius skundus. Suinteresuotas asmuo ir antstolė atskiruosiuose skunduose pateikia prieštaringas ir faktinei situacijai neatitinkančias (prieštaraujančias) aplinkybes. Pareiškėja nesutinka su antstolės atskirajame skunde nurodyta aplinkybe, kad jos 2014 m. spalio 22 d. prašymas antstolei laikytinas skundu, kurį ji privalėjo perduoti Kauno apylinkės teismui CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka, kadangi tai buvo tik prašymas, turėjęs informacinę paskirtį. Pareiškėja laiko klaidinančiais suinteresuoto asmens atskirajame skunde išdėstytus teiginius apie ginčijamą išieškomą sumą, nes pareiškėja reikalavimo antstolei sumažinti A. L. išieškomą skolą nėra išsakiusi nei žodžiu, nei raštu. Skolininkė yra informavusi antstolę, kad 2014 m. spalio 14 d. raginime Nr. 11080008 nurodyta išieškotina suma yra klaidinga ir priverstinis išieškojimas jos atžvilgiu apskritai yra negalimas, nes dalis prievolės A. L. jau yra įvykdyta iki vykdomosios bylos užvedimo, o kita dalis vykdoma vadovaujantis įsiteisėjusia 2014 m. rugpjūčio 1 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2086-887/2013. Pažymėjo, kad A. L. neginčijo nė vieno pareiškėjos atlikto priešpriešinio reikalavimo įskaitymo. Suinteresuoto asmens atskirasis skundas yra nepagrįstas, nes iš esmės juo ginčijami pareiškėjos atlikti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymai, kas nėra civilinės bylos Nr. 2-25018-214/2014 nagrinėjimo dalykas. Pažymėjo, kad skolininkė dalį savo prievolės suinteresuotam asmeniui jau yra įvykdžiusi, todėl patenkinus apeliantų atskiruosius skundus, vykdymo veiksmai būtų atliekami pagal antstolės 2014 m. spalio 14 d. raginimą Nr. S-11080009 ir iš pareiškėjos dar kartą būtų reikalaujama įvykdyti prievolės dalį, kurią ji jau yra įvykdžiusi. Kauno apylinkės teismas pagrįstai ir teisėtai priteisė visas skolininkės turėtas bylinėjimosi išlaidas iš antstolės. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja už 2014 m. spalio 22 d. prašymo parengimą, kurio teismas skundžiama nutartimi netenkino, bylinėjimosi išlaidų nepatyrė ir jų priteisti neprašė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal Civilinio proceso kodekso 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nenustatyta.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl antstolės veiksmų teisėtumo, atliekant vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0114/14/01431 bei skolos pagal pateiktą ginčo vykdomąjį raštą Nr. 2-2086-887/2013 dydžio bei jos išieškojimo pagrįstumo, skolininkei J. L. pareiškus antstolei reikalavimą sumažinti išieškomą vykdomajame rašte Nr. 2-2086-887/2013 nurodytą bei išieškotojo A. L. prašymu patikslintą 10 734,77 Eur (37 065,01 Lt) skolą pagal J. L. vienašališkai parengtus 2014 m. birželio 11 d. ir 2014 m. birželio 16 d. pranešimus dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo.
Civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0114/14/01431 duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartimi A. L. išduotas vykdomasis raštas pagal Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2086-887/2013 ir Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-714-324/2014. Antstolės S. V. kontorai 2014 m. spalio 13 d. išieškotojas A. L. pateikė prašymą dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti bei Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-2086-887/2013. Antstolė 2014 m. spalio 14 d. patvarkymu Nr. S-11080007 priėmė vykdyti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-2086-887/2013 dėl 10 734,77 Eur (37 065,01 Lt) skolos išieškojimo iš skolininkės J. L. ieškovo A. L. naudai bei apie tai informavo skolininkę. 2014 m. spalio 14 d. antstolė skolininkei išsiuntė raginimą Nr. S-11080009 įvykdyti sprendimą. 2014 m. birželio 11 d., 2014 m. birželio 16 d., 2014 m. rugpjūčio 29 d. ir 2014 m. rugsėjo 30 d. pranešimais pareiškėja J. L. informavo A. L. apie priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo aktus. Pareiškėja kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydama išdėstyti iš jos priteistą 8 038,62 Eur (27 755,75 Lt) kompensaciją atsakovui dalimis. 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi teismas išdėstė Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2086-887/2013 ir Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-714-324/2014 iš ieškovės J. L. atsakovui A. L. priteistos kompensacijos už ieškovei tekusią didesnę santuokoje įgyto turto dalį mokėjimą 36 mėnesiams. 2014 m. spalio 22 d. pareiškėja antstolei pateikė prašymą atsisakyti priimti jos buvusiam sutuoktiniui A. L. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-2086-887/2013 ir jį grąžinti išieškotojui. Antstolė pareiškėjos prašymo netenkino ir kartu su 2014 m. spalio 29 d. patvarkymu S-11081091 perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Pareiškėja antstolei pateikė 2014 m. lapkričio 7 d. skundą dėl neteisėtų jos veiksmų ir neveikimo atliekant išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0114/1401431. 2014 m. lapkričio 17 d. patvarkymu S-11082104 antstolė skundą tenkinti atsisakė ir perdavė jį nagrinėti Kauno apylinkės teismui.
Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolio veikla taip pat yra griežtai reglamentuota įstatymo.
Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Sutiktina, kad suinteresuoto asmens A. L. teisė reikalauti išieškoti iš skolininkės J. L. 10 734,77 Eur (37 065,01 Lt) skolą yra grindžiama įsiteisėjusiais teismo procesiniais sprendimais: Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2086-887/2012, Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-714-324/2014 bei Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. išduotu vykdomuoju raštu Nr. 2-2086-887/2013. Minėti teismo procesiniai sprendimai yra įsiteisėję ir turi būti vykdomi (CPK 584 straipsnis). Kaip jau minėta, teismo sprendimo privalomumas yra reglamentuojamas CPK 18 straipsnyje, kas traktuojama kaip įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo neginčijamumas, paklusimas jam, jo įgyvendinimas, vadovavimasis juo ir jo priverstinis vykdymas. Įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui dėl skolos priteisimo yra išduodamas vykdomasis dokumentas –vykdomasis raštas, kuriame yra nurodoma su išieškojimu susijusi sprendimo rezoliucinė dalis pažodžiui. Vykdomajame rašte aptarti nurodymai yra įgyvendinami CPK nustatyta tvarka, vykdomąjį dokumentą pateikus antstoliui.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto A. L. argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, kvescionavo ir iš esmės pakeitė įsiteisėjusiais teismo sprendimais konstatuotas išvadas ir šių sprendimų rezoliucinę dalį, dėl ko be teisinio pagrindo įpareigojo antstolę S. V. sumažinti vykdomajame rašte Nr. 2-2086-887/2013 nurodytas išieškomas sumas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pakartotinai sprendė klausimą dėl skolos, priteistos A. L. iš J. L. pagrįstumo, neatsižvelgė į įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais nustatytus faktus dėl priteistos skolos dydžio ir jos išieškojimo pagrįstumo, dėl ko nepagrįstai vykdomajame rašte Nr. 2-2086-887/2013 nurodytą išieškomą 10 734,77 Eur (37 065,01 Lt) skolą sumažinimo 3 122,18 Eur (10 780,25 Lt) suma, vadovaudamasis pareiškėjos J. L. pateiktais 2014 m. birželio 16 d. ir 2014 m. rugpjūčio 29 d. pareiškimas dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo. Šis pirmosios instancijos teismo nurodymas prieštarauja Kauno apylinkės teismo įsiteisėjusia 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2086-887/2013 dėl vykdomojo rašto išdavimo, konstatuotoms išvadoms ir pateiktam vertinimui.
Įstatymas draudžia bylą nagrinėjančiam teismui keisti kito teismo įsiteisėjusį procesinį sprendimą, jį peržiūrėti, ar daryti priešingas išvadas, nei jau yra konstatuota įsiteisėjusio procesinio sprendimo rezoliucineje dalyje. Procesiniam sprendimui įsiteisėjus, šalys negali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjos J. L. vienašališkai atlikti įskaitymai dėl prievolių, egzistavusių santuokos nutraukimo bylos Nr. 2-2086-887/2013 nagrinėjimo metu, pagal 2014 m. birželio 11 d. ir 2014 m. birželio 16 d. pranešimus dėl vienarūšių priešpriešinių įskaitymų, buvo parengti jau po to, kai buvo priimti ir įsiteisėjo teismo sprendimai dėl santuokos nutraukimo (civilinių bylų Nr. 2- 2086-887/2013, Nr. 2A-714-324/2014), todėl laikytina, kad visi iki santuokos nutraukimo egzistavę skoliniai–prievoliniai sutuoktinių reikalavimai jau yra išspręsti ir jų pagrįstumo klausimas iš naujo nebegali būti keliamas. Be to, 2014 m. birželio 11 d. ir 2014 m. birželio 16 d. vienarūšiai priešpriešiniai įskaitymai buvo parengti prieš tai, kai 2014 m. rugsėjo 19 d. Kauno apylinkės teismo priimtos nutarties pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-2086-887/2013, t. y. iki skundo dėl antstolio veiksmų pateikimo, po to, kai teismine tvarka jau buvo išnagrinėtas ir patenkintas A. L. prašymas dėl vykdomojo rašto išieškoti iš skolininkės J. L. A. L. naudai 11 015,99 Eur (38 036 Lt) išdavimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog skolininkei pateikus galiojančius 2014 m. birželio 11 d., 2014 m. birželio 16 d., 2014 m. rugpjūčio 29 d. ir 2014 m. rugsėjo 30 d. prašymus dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo, dalis prievolės yra pasibaigusi. Teismas netinkamai vykdymo procesą reglamentuojančio instituto kontekste aiškino ir taikė CK 6.130, 6.131, 6.134 straipsnių nuostatas ir nepagrįstai priešpastatė prievolės įskaitymo instituto nuostatas teismo privalomumo ir sprendimo vykdytinumo institutui. Kaip nurodė apeliantas A. L., jis dėl pareiškėjos J. L. 2014 m. birželio 11 d. ir 2014 m. birželio 16 d. pranešimų dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo 2014 m. rugsėjo 19 d. vykusio teismo posėdžio išreiškė nesutikimą dėl užskaitos pagal pateiktus vienarūšius priešpriešinius reikalavimus, nurodęs, kad nėra įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą, o ir Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs skolininkės J. L. reikalavimą dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų užskaitos civilinėje byloje Nr. 2-2086-887/2013, skolininkės argumentus atmetė, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė kad A. L. nereiškė prieštaravimų dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo. Apelianto A. L. teigimu, jam 2014 m. rugpjūčio 29 d. ir 2014 m. rugsėjo 30 d. priešpriešiniai vienarūšiai reikalavimai nebuvo įteikti, įrodymų, patvirtinančių jų įteikimą, byloje nėra. Sutiktina su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjos 2014 m. rugpjūčio 29 d. ir 2014 m. rugsėjo 30 d. mokėjimo nurodymais atliktus bankinius pavedimus pripažino vienarūšiais priešpriešiniais įskaitymais. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė antstolės S. V. argumentus, jog ginčo sureguliavimui turi būti taikomos vykdymo procesą reglamentuojančios CPK nuostatos ir nepagrįstai ignoravo CPK 687 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas nuostatas, kad įskaitymas, išieškant išlaikymą, yra negalimas. Teismas neįvertino aplinkybių, kad pareiškėja ginčo prašymus dėl vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymų pateikė antstolei S. V. į jau prasidėjusį vykdymo procesą, t. y. po vykdomojo rašto pateikimo, reikšdama reikalavimą antstolei vykdomojoje byloje Nr. 0114/14/01431 sumažinti iš skolininkės vykdomojo rašto Nr. 2-2086-887/2013 pagrindu išieškomą 10 734,77 Eur (37 065,01 Lt) sumą 3 122,18 Eur (10 780,25 Lt) suma. Kaip jau minėta, priešpriešinių įskaitymų tvarka vykdomajame procese yra reglamentuota CPK 687 straipsnyje. Minėtame straipsnyje yra numatyta, kad tik tuo atveju, jeigu yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje, išieškojimo, antstolis savo patvarkymu atlieka šių sumų tarpusavio įskaitymą. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų apie jai išduotą vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu ji turi reikalavimo teisę į išieškotoją vykdomojoje byloje Nr. 0114/14/01431 A. L., todėl antstolei nėra galimybės priimti patvarkymo dėl konkrečių sumų įskaitymo. Be to, išieškotojas A. L., pateikdamas antstolei vykdyti Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-2086-887/2013, kaip išieškotiną sumą nurodė 10 734,77 Eur (37 065,01 Lt), t. y. mažesnę dalį sumos, kuri yra nurodyta vykdomajame dokumente, tuo pripažindamas, kad dalis jo naudai priteistų sumų yra apmokėta.
Kiti atskirųjų skundų argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, padarė neteisingas išvadas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos J. L. 2014 m. lapkričio 7 d. skundas dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0114/14/01431 atmestinas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Atmetus pareiškėjos skundus dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0114/14/01431, panaikintina Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties dalis, kuria teismas priteisė iš antstolės S. V. 579,28 Eur (2 000,13 Lt) išlaidas teisinei pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 290 straipsniu, teismas
nutaria:
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties dalį, kuria teismas tenkino pareiškėjos J. L. 2014 m. lapkričio 7 d. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0114/14/01431, įpareigojant antstolę S. V., atliekant išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. 0114/14/01431 vadovautis galiojančiais priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymais bei įsiteisėjusia 2014 m. rugpjūčio 1 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2086-887/2013, skolą išieškant tik iš tos prievolės dalies, kuri nėra įvykdyta, o jos mokėjimo terminas suėjęs panaikinti ir pareiškėjos J. L. 2014 m. lapkričio 7 d. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0114/14/01431 atmesti.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties dalį, kuria teismas priteisė iš antstolės S. V. 579,28 Eur (2 000,13 Lt) išlaidas teisinei pagalbai apmokėti.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.