Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-714-324/2014

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-06-04
Bylos Nr.: 2A-714-324/2014
Teisminio proceso Nr.: 2-05-3-14865-2012-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Izolda Nėnienė (pirm.), Virginija Gudynienė (pran.), Evaldas Burzdikas
Ieškovas: J. L.
Atsakovas: A. L.
Trečiasis asmuo: akcinė bendrovė SEB bankas

Kategorijos

75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
75.7pavadinimo nepavyko patikrinti
75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
125.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-714-324/2014Teisminio proceso Nr. 2-05-3-14865-2012-9Procesinio sprendimo kategorijos: 75.4.3; 75.7; 75.8; 78.2.1; 121.21; 125.2 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės (pranešėja), Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2086-887/2013 pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui A. L. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, atsakovo A. L. priešieškinį ieškovei J. L. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, trečiasis asmuo – akcinė bendrovė SEB bankas, išvadą duodanti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė prašo nutraukti šalių santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, priteisti ieškovei iš atsakovo 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nustatyti nepilnamečio sūnaus M. L., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, nustatyti, jog šalims asmeninės nuosavybės teise atitenka po ½ buto su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatyti, kad įsiskolinimas AB SEB bankui pagal 2002 m. gruodžio 20 d. būsto pirkimo kreditavimo lengvatinėmis sąlygomis sutartį Nr. 185021802020822 lieka abiems šalims solidariai, nustatyti, jog automobilis Rover (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka ieškovei, nustatyti, kad kilnojamieji daiktai: vaikų kambario baldai, virtuvės baldų komplektas, šaldytuvas, dujinė viryklė, skalbimo mašina, sofa-lova, dviejų durų spinta, vienas senas televizorius, muzikinis centras po santuokos nutraukimo atitenka ieškovei, minkštas kampas, komoda, trijų dalių sekcija, TV staliukas, prieškambario baldai, vienas senas televizorius, namų kinas, nešiojamas kompiuteris, skystųjų kristalų televizorius, dulkių siurblys, virtuvinis kombainas – atsakovui, priteisti iš atsakovo 10 800 Lt nepilnamečio sūnaus M. L. išlaikymo įsiskolinimą ir būsimą 35 350 Lt išlaikymą turtu, priteisiant sūnui M. L. asmeninės nuosavybės teisę į ½ dalį buto su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), netenkinus reikalavimo priteisti M. L. išlaikymą natūra, nustatyti 500 Lt per mėnesį dydį M. L. išlaikymui kiekvienai iš šalių ir priteisti M. L. 10 800 Lt išlaikymo įsiskolinimą, netenkinus reikalavimo priteisti M. L. išlaikymą natūra, nustatyti M. L. ir ieškovei uzufrukto teisę į ½ atsakovo buto su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dalį iki M. L. pilnametystės, nepilnamečio vaiko turtą uzufrukto teisėmis pavesti tvarkyti ieškovei, ieškovei palikti santuokinę pavardę.

Atsakovas priešieškiniu prašė nutraukti šalių santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti nepilnamečio sūnaus M. L. gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti ieškovei iš atsakovo sūnaus M. L. išlaikymui kas mėnesį po 200 Lt mokamų periodinių išmokų iki sūnaus pilnametystės, išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšas pavedant tvarkyti uzufrukto teisėmis ieškovei, palikti ieškovei santuokinę pavardę, butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), padalinti natūra po ½ dalį abiems sutuoktiniams, prievolę pagal 2002 m. gruodžio 20 d. AB SEB banke šalių sudarytą būsto pirkimo kreditavimo lengvatinėmis sąlygomis sutartį Nr. 185021802020822 palikti solidaria, nustatant, jog įmokas šalys moka po ½ dalį, pagal 2002 m. gruodžio 23 d. Investicinio gyvybės draudimo liudijimą UAB „SEB draudimas“ sukauptą 10 000 Lt indėlį padalinti lygiomis dalimis ir iš ieškovės atsakovui priteisti 5 000 Lt kompensaciją, po santuokos nutraukimo atsakovui priteisti šaldytuvą, dviejų durų spintą, minkštą kampą, komodą, namų kiną, nešiojamą kompiuterį, televizorių „Philips“, dulkių siurblį „Boch“, ieškovei – virtuvės baldų komplektą, dujinę viryklę „Hanza“, skalbimo mašiną „Ardo“, trijų dalių sekciją, sofą lovą, TV staliuką, televizorius „Gold star“ ir „Sony“, muzikinį centrą „Panasonic“, prieškambario baldus, virtuvės kombainą, už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį priteisti atsakovui 1 175 Lt kompensaciją.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Nutraukė šalių santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto CMB, įrašo Nr. 2933, dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę, nustatė šalių nepilnamečio sūnaus M. L., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove pagal jos gyvenamąją vietą, priteisė iš atsakovo M. L. išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. lapkričio 7 d. (ieškinio padavimo dienos) iki jo pilnametystės, nurodė, kad išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymą uzufrukto teise paskyrė tvarkyti įstatyminę M. L. atstovę J. L., priteisė iš atsakovo M. L. 1 046 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 7 d., priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę Rover (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), 3 800 Lt vertės, butą su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), 92 000 Lt vertės, priteisė iš ieškovės atsakovui ½ dalį santuokoje įgyto buto vertės 46 000 Lt kompensaciją, priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise virtuvės baldų komplektą, 850 Lt vertės, prieškambario baldus, 400 Lt vertės, dujinę viryklę „Hanza“, 250 Lt vertės, skalbimo mašiną „Ardo“, 250 Lt vertės, sofą-lovą, 200 Lt vertės, muzikinį centrą „Panasonic“, 75 Lt vertės, trijų dalių sekciją, 300 Lt vertės, televizorių „Gold star“, 75 Lt vertės, atsakovui – minkštą kampą, 400 Lt vertės, komodą, 200 Lt vertės, namų kiną, 75 Lt vertės, nešiojamą kompiuterį, 350 Lt vertės, televizorių „Philips“, 300 Lt vertės, dulkių siurblį „Boch“, 150 Lt vertės, šaldytuvą, 200 Lt vertės, dviejų durų spintą, 100 Lt vertės, TV staliuką, 50 Lt vertės, televizorių „Sony“, 75 Lt vertės, virtuvės kombainą, 200 Lt vertės, priteisė iš ieškovės atsakovui 5 000 Lt kompensaciją pagal 2002 m. gruodžio 23 d. investicinio gyvybės draudimo liudijimą UAB „SEB draudimas“ sukauptą 10 000 Lt indėlį, ieškovei paliko vykdyti prievolę pagal 2002 m. gruodžio 20 d. AB SEB banke sudarytą būsto pirkimo kreditavimo lengvatinėmis sąlygomis sutartį Nr. 185021802020822. Atmetė kitas ieškinio ir priešieškinio dalis.

Įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, konstatavo, kad ieškovė pati patvirtino, jog atsakovas jos nemušė, Kauno apylinkės ir apygardos prokurorai įvertino, kad ieškovės parodymai nenuoseklūs, prieštaringi, neatitinka byloje esantiems įrodymams, taip pat nesutampantys su liudytojos M. L. parodymais, Kauno apygardos prokuroras padarė išvadą, kad konfliktai sprendžiami triukšmingai iš abiejų šalių pusės. Vertino, kad mažametis M. L. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui nurodytą baimę būti namuose, kai tėvas sugrįžta į namus, sieja su tėvų konfliktais. Sprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovo kaltės dėl fizinio ir psichologinio smurto naudojimo jos atžvilgiu. Padarė išvadą, kad atsakovas tariamai smurtavo prieš ieškovę praėjus keliems mėnesiams po šeiminių ryšių nutraukimo, todėl net ieškovei įrodžius, kad atsakovas atliko nusikalstamus veiksmus prieš ją, jie nebegalėjo turėti įtakos faktiškai jau iširusiai santuokai ir neįrodo atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo. Vertino, kad ieškovė neįrodė atsakovo kaltės dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ir neištikimybės, nes šias aplinkybes ieškovė grindė tik savo ir dukters M. L., kuri suinteresuota bylos baigtimi ieškovės naudai, parodymais. Atsižvelgęs į teismo posėdžio metu ieškovės duotus paaiškinimus, kad nuo bendro gyvenimo pradžios abi šalys atskirai valdė savo gaunamas pajamas, šalys buvo pasiskirsčiusios pareigomis šeimoje, atsakovas darė bute remontą iš savo lėšų, iš jo pinigų ieškovė pirko baldus, atsakovas grįžęs iš užsienio palikdavo ieškovei pinigų, šalims nevedant bendro ūkio, atsakovas davė pinigų dukrai jos poreikiams patenkinti, padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė atsakovo kaltės dėl nesirūpinimo šeima trejus metus, nesiskaitymo su šeimos nariais. Padarė išvadą, kad šalys neieškojo bendro sutarimo ir kompromiso šeiminio gyvenimo klausimais, taip pažeidė CK 3.27 straipsnyje nustatytą sutuoktinių pareigą būti vienas kitam lojaliems, gerbti vienas kitą, todėl santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pripažinęs, jog šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, netenkino ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Konstatavo, kad, nesant kreditoriaus sutikimo, skolininkai neturi teisės keisti, modifikuoti prievolės pobūdžio, kadangi tai pažeistų kreditoriaus interesus, o ieškovės reikalavimų patenkinimo atveju, esant skolos išieškojimui, kreditorius negalėtų patenkinti savo reikalavimų iš įkeisto turto. Pažymėjo, kad nekilnojamasis turtas negali būti realizuojamas, todėl vaikas negautų lėšų iš turto pardavimo, jam nebūtų mokamas išlaikymas periodinėmis išmokomis, todėl būtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai. Ieškovės siekį santuokoje įgytą butą valdyti vienai, neišmokant atsakovui kompensacijos, vertino kaip nesąžiningą ieškovės elgesį. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimų patenkinimas pažeistų kreditoriaus ir nepilnamečio vaiko interesus, neatitiktų įstatymo reikalavimų, todėl atmetė ieškinio reikalavimus priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus M. L. išlaikymo įsiskolinimą (10 800 Lt) ir būsimą išlaikymą (35 350 Lt) turtu, priteisiant sūnui M. L. asmeninės nuosavybės teisę į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), netenkinus reikalavimo priteisti M. L. išlaikymą natūra, nustatyti 500 Lt per mėnesį dydį M. L. išlaikymui kiekvienai iš šalių ir priteisti M. L. 10 800 Lt išlaikymo įsiskolinimą, netenkinus reikalavimo priteisti M. L. išlaikymą natūra, nustatyti M. L. ir ieškovei uzufrukto teisę į ½ dalį atsakovo buto su rūsiu dalį iki M. L. pilnametystės. Vertino, kad, atsižvelgiant į vaiko amžių (13 metų), normalią M. L. sveikatos būklę, įprastus poreikius, iš atsakovo turi būti priteistas 400 Lt kas mėnesį sūnaus M. išlaikymas, nes būtent tokio dydžio išlaikymas atitinka priteisiamo išlaikymo proporcingumo nepilnamečių vaikų poreikiams ir jų tėvų turtinei padėčiai principą. Padarė išvadą, kad šalys bendrą ūkį vedė iki 2012 metų pavasario, (ieškovės teigimu iki balandžio mėn., atsakovo teigimu iki gegužės 22 d.). Sprendė, kad ieškovės prašymas priteisti išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio padavimo yra nepagrįstas nenuginčijamais įrodymais, todėl netenkintinas. Teismui iš atsakovo priteisus sūnaus išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų ir atsakovui patvirtinus, kad nuo 2012 metų pavasario, t. y. gegužės mėn., atsakovas sūnaus išlaikymui skyrė po 200 Lt, iš atsakovo priteisė išlaikymo įsiskolinimą nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 7 d. (ieškinio padavimo dienos), skaičiuojant kas mėnesį po 200 Lt, t. y. 1 046 Lt. Sprendė, kad turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvių aplinkybių, kadangi tarp šalių susiklostę labai konfliktiški tarpusavio santykiai. Atsižvelgęs į tai, kad nepilnamečio M. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, su ja taip pat gyvena pilnametė, tačiau dar besimokanti dukra M., butą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisė ieškovei asmeninės nuosavybės teise, o atsakovui ½ dalies buto vertės, t. y. 46 000 Lt, kompensaciją. Kadangi butą paliko ieškovei, atsakovui po santuokos nutraukimo paliko lengviau transportuojamus ir nuo buto atsiejamus daiktus. Įvertinęs aplinkybes, kad nuo 2002 m. iki 2005 m. kasmėnesinius mokėjimus po 125 Lt vykdė atsakovas, nuo 2006 m. iki 2008 m. – ieškovė, tačiau iš bendrų lėšų, sprendė, kad iš ieškovės atsakovui priteistina 5 000 Lt kompensacija pagal 2002 m. gruodžio 23 d. investicinio gyvybės draudimo liudijimą UAB „SEB draudimas“ sukauptą 10 000 Lt indėlį. Atsižvelgęs į tai, kad po santuokos nutraukimo butas priteistinas ieškovei, ieškovė sutinka vienasmeniškai mokėti kreditorinį įsipareigojimą, kreditorius neprieštarauja tokiam turto ir įsipareigojimo padalinimui, prievolę, atsiradusią pagal 2002 m. gruodžio 20 d. AB SEB banke sudarytą būsto pirkimo kreditavimo lengvatinėmis sąlygomis sutartį Nr. 185021802020822, po santuokos nutraukimo paliko vykdyti ieškovei.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė nurodo, jog neteisėtos ir nepagrįstos sprendimo dalys dėl abiejų šalių kaltės nutraukiant santuoką, M. L. išlaikymui iš atsakovo priteistinos 400 Lt per mėnesį sumos, M. L. išlaikymo formos nustatymo, išlaikymą iš atsakovo M. L. priteisiant kasmėnesinėmis piniginėmis išmokomis, o ne turtu – ½ buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi, kuri po santuokos nutraukimo turėtų atitekti atsakovui, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nuo 2012 m. birželio 1 d., skaičiuojant kas mėnesį po 200 Lt, įpareigojimo ieškovei vienašališkai vykdyti įsipareigojimus AB SEB bankui.

Netinkamai ištirtos ir vertintos bylai reikšmingos aplinkybės, byloje esantys įrodymai dėl santuokos nutrūkimo priežasčių. Atlikdamas įrodymų tyrimą, teismas nebuvo pakankamai objektyvus ir nešališkas. Pažeista bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, įrodinėjimo našta perkelta tik ieškovei (CPK 178 str.). Remtasi tik žodiniais atsakovo paaiškinimais, neatsižvelgta į ikiteisminio tyrimo Nr. 26-1-01360-12 metu nustatytas faktines aplinkybes, be aiškių motyvų atmesti ieškovės ir liudytojos M. L. paaiškinimai. Dėl to pažeistos įrodymų vertinimo ir pakankamumo taisyklės (CPK 185 str., 235 str. 1 d.).

Nepagrįstai ieškovės nurodytos aplinkybės ir įrodymų visuma, patvirtinanti atsakovo kaltus veiksmus, atmesta remiantis tuo, jog atsakovas nepatvirtino ieškovės išdėstytų aplinkybių. Dėl sąžiningumo stokos atsakovas jokiu būdu nepatvirtins savo kaltės dėl santuokos nutraukimo. Atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu faktą bei agresyvų būdą patvirtino ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, M. L. bijo pasilikti su tėvu, kai šis girtas. Dėl to nepagrįstu laikytinas vertinimas, jog M. L. baimę būti namuose sieja ne su tėvo girtavimu ir konfliktišku būdu, o su šalių konfliktavimu, tėvui grįžus į namus. Atsakovo kaltus veiksmus patvirtina ir ikiteisminio tyrimo Nr. 26-1-01360-12 metu surinkta medžiaga. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog ieškovė buvo mušama, prieš ją smurtavo jos sutuoktinis – atsakovas. Šias aplinkybes patvirtino šalių vaikai, specialisto 2012 m. spalio 17 d. išvada Nr. G2734/12(02) dėl ieškovės nežymaus sveikatos sutrikdymo. Net jei šių veiksmų nepakako užbaigti ikiteisminį tyrimą ir bylą perduoti teismui, nereiškia, jog ieškovės patirti sužalojimai atsirado ne dėl atsakovo kaltės, kad atsakovas savo veiksmais nepažemino ieškovės orumo, ko visiškai pakanka civilinei kaltei pagrįsti.

Neatsižvelgta, kad bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas nebuvo atidus ir rūpestingas šeimos atžvilgiu, nepalaikė ieškovės morališkai ir dvasiškai, ją nuolat engė, nepadėjo materialiai. Ieškovės pateikti banko sąskaitos išrašai patvirtina, jog nuo 2005 m. ji viena mokėjo mokesčius už būstą, gyvybės draudimo įmokas, visą laikotarpį nuo 2002 m. ji viena vykdė solidarią sutuoktinių prievolę bankui. Atsakovo prisidėjimas prie šeimos poreikių tenkinimo buvo epizodiškas, priklausantis nuo jo nuotaikos ar kitų aplinkybių. Atsakovas nepagrindė įrodymais, jog prisidėjo prie šeimos bendro ūkio. Atsakovo duodamos minimalios pinigų sumos negalėjo užtikrinti pilnavertiško šeimos, ypatingai vaikų, poreikių tenkinimo. Šią aplinkybę teismo posėdyje patvirtino M. L.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nepagrindė ieškovės kaltų veiksmų, dėl kurių kaltais dėl santuokos nutrūkimo turėtų būti pripažinti abu sutuoktiniai. Aplinkybė, jog ieškovė užsisklęsdavo savyje, išsikraustydavo į kitą kambarį ar nebendraudavo su atsakovu, nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovė kaip ir atsakovas yra kalta dėl santuokos iširimo.

Nepagrįsta teismo pozicija, jog šalių šeimyniniai ryšiai nutrūko anksčiau, nei atsakovas naudojo smurtą prieš ieškovę, todėl smurtavimo aplinkybė nepagrindžia santuokos iširimo dėl atsakovo kaltės fakto. Net jei būtų nustatyta, jog iki atsakovui panaudojant smurtą prieš ieškovę, byloje nebuvo aplinkybių, patvirtinančių santuokos iširimą dėl atsakovo kaltės, tai atsakovo fizinės jėgos panaudojimas jo kaltę patvirtintų, o ne paneigtų. Atsakovas visuomet pasižymėjo konfliktišku būdu, savo agresyvumą realizavo panaudodamas fizinę jėgą.

Ieškovės įpareigojimas atsakovui sumokėti 46 000 Lt kompensaciją už jai tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį, iš kompensacijos sumos neišskaičiuojant atsakovo įsipareigojimų dalies (kredito likučio bankui) bankui, ir tuo pačiu vienasmeniškai prisiimti įsipareigojimus AB SEB bankui pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, proporcingumo ir lygiateisiškumo principus. Atsakovui būnant solidariu skolininku, pareiga vykdyti prievolę išlieka nepriklausomai nuo turto padalijimo būdo, t. y. ar turtas dalijamas natūra, ar kompensuojant turto dalį pinigine išraiška. Ieškovės teismo posėdžio metu išsakytas teiginys, kad ji sutiktų prisiimti įsipareigojimus bankui, nereiškė, jog ji sutiktų prisiimti visus įsipareigojimus bankui ir pilna apimtimi kompensuoti atsakovui priklausančio ½ turto dalį. Priešingai, civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo nuolatos kartojama, kad ieškovė sutiktų prisiimti visus įsipareigojimus bankui tik tokiu atveju, jei įsipareigojimų bankui apimtimi būtų mažinama kompensacijos suma atsakovui. Ieškovei priteisus ir vienasmenį įsipareigojimų vykdymą bankui ir kompensaciją atsakovui pilna apimtimi, kyla grėsmė, jog ji nebus pajėgi teikti išlaikymą sūnui, mokėti paskolą bankui ir sumokėti kompensaciją atsakovui. Tuo tarpu atsakovas, tik maža dalimi prisidėjęs prie šeimos gerovės kūrimo, nepagrįstai praturtės ieškovės sąskaita.

Esant įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė nebus pajėgi išmokėti atsakovui 51 000 Lt (46 000 Lt kompensacija už būstą ir 5 000 Lt kompensacija už gyvybės draudimo išmoką) vienkartinę kompensaciją, nepagrįstai nepasinaudota diskrecijos teise ir sprendimo vykdymas neišdėstytas periodinėmis piniginėmis išmokomis, kurias ieškovė būtų pajėgi mokėti.

Pažeidžiant bendraturčių teisių ir pareigų sampratą (CK 4.76 str.), solidarios prievolės esmę (CK 6.6 str.), paneigiant bendraskolių tarpusavio įsipareigojimus vienas kito atžvilgiu (CK 6.9 str.), nurodyta, jog, teismui įpareigojus atsakovą gyventi skyrium, yra natūralu, kad jis neprisideda prie komunalinių mokesčių ir kreditorinių įsipareigojimų mokėjimo. Ši teismo pozicija verčia abejoti jo nešališkumu.

Pažeista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, įtvirtinanti vaiko išlaikymo turtu, o ne kasmėnesinėmis piniginėmis išmokomis, formą. Nepagrįstai atsakovas įpareigotas mokėti mažesnę nei teismų praktikoje įtvirtintą kasmėnesinę 400 Lt piniginę išmoką. Atsakovui (kaip jis pats teigia) negalint užtikrinti pakankamo nepilnamečio sūnaus išlaikymo dydžio, išlaikymas priteistinas turtu. Tokią išlaikymo formą nustato CK ir įtvirtina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nurodydamas, kad nė vienai išlaikymo formai, įtvirtintai CK 3.196 straipsnio 1 dalyje, nėra nustatytas prioritetas, tačiau išlaikymo forma turi būti parinkta tokia, kad užtikrintų vaiko teisės į išlaikymą įgyvendinimą vaikui naudingiausiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Kadangi pats atsakovas yra nurodęs, kad dėl turimos fizinės negalios jis negali dirbti didelio fizinio krūvio reikalaujančių darbų, o jo gaunamos pajamos yra minimalios, t. y. nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, todėl iš atsakovo teismas privalėjo priteisti išlaikymą kitokia forma – nekilnojamuoju turtu, o ne kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, kurių, tikėtina, atsakovas nemokės. Nevertinta, kad atsakovas geranoriškai neteikia sūnui išlaikymo.

Nepagrįstai spręsta, kad ieškovė yra nesąžininga, siekdama sūnui išlaikymą priteisti turtu. Išlaikymo M. L. priteisimas turtu užtikrintų tinkamą vaiko teisių ir interesų apsaugą ir nepažeistų AB SEB banko, kaip kreditoriaus, teisių. Visą laikotarpį nuo kreditavimo sutarties Nr. 1850218020822 sudarymo momento ieškovė sąžiningai atsiskaitinėjo su kreditoriumi, todėl nėra pagrindo manyti, kad priteisus ½ buto dalį M. L., ieškovė nebevykdys prievolės bankui. Tokia situacija mažai tikėtina, nes po santuokos nutraukimo M. L. lieka gyventi su ieškove, kuri yra suinteresuota būsto išsaugojimu. Be to, įsiskolinimas bankui (24 548,3 Lt) sudaro ¼ viso nekilnojamojo turto vertės ir ½ ieškovei tenkančios nekilnojamojo turto dalies vertės. Kreditoriui įgijus teisę išieškoti iš hipoteka įkeisto turto, jis savo teisę galėtų įgyvendinti, išieškojimą vykdydamas iš ieškovei tenkančios nekilnojamojo turto dalies, kurios vertė yra didesnė nei visas įsiskolinimas.

Prašo panaikinti sprendimo dalis dėl abiejų šalių kaltės nutraukiant santuoką, M. L. išlaikymui iš atsakovo priteistinos 400 Lt per mėnesį sumos, M. L. išlaikymo formos nustatymo, išlaikymą iš atsakovo M. L. priteisiant kasmėnesinėmis piniginėmis išmokomis, o ne turtu – ½ buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi, kuri po santuokos nutraukimo turėtų atitekti atsakovui, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nuo 2012 m. birželio 1 d., skaičiuojant kas mėnesį po 200 Lt, įpareigojimo ieškovei vienašališkai vykdyti įsipareigojimus AB SEB bankui, šiose dalyse priimti naują sprendimą ir visiškai patenkinti ieškinio reikalavimus, netenkinus šio ieškovės reikalavimo, pakeisti sprendimo dalį dėl kompensacijos dydžio priteisimo ir iš bendros 51 000 Lt kompensacijos sumos, kurią privalo ieškovė sumokėti atsakovui, išskaičiuoti atsakovui tenkančią kreditorinių įsipareigojimų dalį (12 274,15 Lt) bei AB SEB bankui mokamas palūkanas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad ieškovė nereiškė teismui nušalinimo dėl suinteresuotumo bylos baigtimi. Kauno apygardos Kauno apylinkės prokuroro 2013 m. rugsėjo 27 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nes nebuvo padaryta veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuota, jog pareiškėja (ieškovė) teigė, kad atsakovas anksčiau smurto nenaudojo, į policiją ji nesikreipdavo (nutarimo 1.3). Nutarime taip pat konstatuota, jog ieškovė keitė parodymus, šalių sūnus visus jų konfliktus vadina muštynėmis, įvertinta, kad ieškovės parodymai nenuoseklūs, prieštaringi, neatitinka byloje esančių įrodymų, taip pat nesutampa su liudytojos M. L. parodymais. Ikiteisminio tyrimo medžiaga neturi prejudicinės reikšmės, nes tyrimas nutrauktas dėl nusikalstamos veikos nebuvimo. Ieškovė aiškino, jog ji pati susižalojo. Ieškovė nepateikė įrodymų apie atsakovo netinkamą elgesį šeimoje, jo neištikimybę. Vaikų teisių apsaugos tarnyba patikrinimo akte nurodė tai, ką kalbėjo sūnus. Ieškovė nenurodė, nuo kada kenčia atsakovo psichologinį smurtą. Ieškovė nesiėmė priemonių išsaugoti šeimą. Ieškovei atsakovas buvo reikalingas iki tol, kol buvo sveikas ir uždirbo pinigus. Iš banko sąskaitų išrašų matyti, jog atsakovas nuo 2005 m. dirbo Anglijoje, uždirbo 27 000 svarų sterlingų, iš kurių apie 40 000 Lt skyrė buto remontui ir kitiems buityje reikalingiems daiktams įsigyti. Taip pat atsakovas tenkino pilnametės dukters poreikius. Datos dokumentuose įrodo buvus normalius faktinius šeimyninius santykius. Pagal susiklosčiusius santykius šeimoje ieškovė internetu mokėjo mokesčius, atsakovas pirkdavo maistą, negali pateikti tai įrodančių duomenų, nes prieš aštuonerius metus nemanė, kad turės teikti įrodymus teismui. Kreditorius bylos nagrinėjimo metu visą laiką teigė, kad buto dalis, kaip išlaikymas vaikui, negali būti priteista, nes butas įkeistas. Ieškovė gali pasiimti paskolą ir atsakovui išmokėti kompensaciją. Pasiimta 10 000 Lt draudimo išmoka yra ieškovės sąskaitoje, todėl nėra kliūčių iš dalies įvykdyti prievolę. Ieškovė pati prašė, o bankas sutiko, jog ji viena vykdytų prievolę bankui. Jei ieškovė negali atsakovui sumokėti kompensacijos, jis sutinka, jog teismo sprendimo dalis dėl santuokinio turto padalinimo būtų pakeista, jam pripažįstant nuosavybės teisę į ½ dalį buto. Atsakovas yra pajėgus mokėti paskolos dalį. Ieškovė nepateikė objektyvių įrodymų apie vaiko poreikius. Periodinės išlaikymo išmokos labiausiai atitinka vaiko interesus, nes dėl turto suvaržymo išlaikymas turtu neįmanomas. Nors atsakovas yra tik iš dalies darbingas, tačiau uždirba pakankamas pajamas sūnui išlaikyti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė dėl abiejų šalių kaltės dėl šeimos iširimo, tinkamai nustatė nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydį ir formą ne turtu, o kasmėnesinėmis piniginėmis išmokomis, priteisė išlaikymo įsiskolinimą ne nuo 2009 m. spalio mėnesio, o nuo šalių bendro gyvenimo nutrūkimo 2012 m. pavasarį bei padalijo bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, įpareigodamas ieškovę vienašališkai vykdyti įsipareigojimus AB SEB bankui.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Dėl sutuoktinių kaltės dėl šeimos iširimo

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės.

Kauno apygardos prokuratūra 2013 m. rugsėjo 27 d. nutarimu nutraukė ikiteisminio tyrimo bylą Nr.26-1-01360-12, pradėtą pagal 2012 m. gruodžio 14 d. ieškovės J. L. pareiškimą dėl to, kad tą pačią dieną atsakovas A. L., atėjęs į šeimos butą, girtas J. L. plūdo necenzūriniais žoidžiais, stumdė, grasino užmušti, išmesti per balkoną, apstumdė motiną gynusią dukrą, taip pat naudojo smurtą 2012 m. spalio 1-14 dienomis,. Nutarime konstatavo, jog tarp šalių vyksta konfliktai, triukšmingai sprendžiami iš abiejų pusių. Padarė išvadą, kad negalima kategoriškai teigti, jog A. L. tyčia sužalojo J. L. Atsižvelgiant į prieštaringus J. L. pareiškimus ir parodymus, visų surinktų duomenų analizę, konstatavo nebuvimą duomenų, kad A. L., veikdamas tiesiogine tyčia, sukėlė fizinį skaumą J. L., M. L. bei nežymiai sutrikdė J. L. sveikatą.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad, atsižvelgiant į nenuoseklius J. L. paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu, byloje nėra pakankamai įrodymų apie ieškovės atžvilgiu atsakovo vartotą fizinį ir psichologinį smurtą bei kad ikiteisminis tyrimas vyko dėl šalių konfliktų tuomet, kai jos kartu jau nebegyveno (t.y., kai šeima faktiškai jau buvo iširusi), tačiau duomenų apie atsakovo vartotą smurtą nepakankamumas baudžiamajai atsakomybei taikyti nėra tapatus kaltei dėl šeimos iširimo.

Ieškinyje ieškovė atsakovo kaltę dėl šeimos iširimo grindė tuo, kad atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu, nesiskaitė su šeimos nariais, paskutinius tris metus nesirūpino šeima, naudojo fizinį bei psichologinį smurtą prieš ieškovę, buvo neištikimas. Ieškovė 2013 m. spalio 14 d. teismo posėdyje metu paaiškino, kad nuo 2012 m. pavasario šalys gyvena atskirai, nuo tada atsakovas neištikimas (pasakojo draugams ir dukrai apie kitą moterį). Labai nesutaria paskutinius trejus metus. Atsakovas dirbo Anglijoje, grįždavo kas treji mėnesiai, po to Lietuvoje įsidarbino saugos tarnyboje, dirbdavo kas trečią – ketvirtą parą, laisvą laiką leisdavo su draugais, po kelias paras negrįždavo namo arba grįždavo girtas, naudojo psichologinį smurtą. 2012 m. rugsėjo ir spalio mėnesį neblaivus ją sumušė.

Atsakovas priešieškinyje nurodė, jog ieškovė jo atžvilgiu buvo nesąžininga, nelojali, jo negerbė, niekino: dar 2012 m. liepos mėnesį jie per Skype programą aptarinėjo šeimos reikalus, tačiau ieškovė ieškinyje teigia, kad santuokinio gyvenimo ir bendro ūkio nėra dveji metai; 2012 m. gruodžio 8 d. ir 2012 m. gruodžio 10 d. jis kreipėsi į policiją dėl netinkamo ieškovės elgesio, nes ieškovė melagingai kaltino jį neprisidedant prie šeimos poreikių. 2006-2008 m. atsakovas dirbo Anglijoje, nuo 2012 m. birželio – saugos firmoje Lietuvoje. Atsiliepime į ieškinį atsakovas teigė, jog dėl dalinio darbingumo uždirba mažiau, todėl ieškovė jo negerbia ir nevertina. 2013 m. spalio 14 d. teismo posėdyje paaiškino, kad dėl santuokos iširimo kalti abu, namuose kildavo barniai dėl įvairių priežasčių, nedažnai ir ne dėl to, kad jis išgerdavo alkoholio (jį saikingai vartodavo per šventes bei kartą per mėnesį), ieškovė konfliktų nekeldavo, tačiau neieškojo kompromisų, visiškai nesikalbėdavo, 2011 m. 3-4 mėnesius gyveno atskiruose kambariuose, po to susitaikė ir gyveno kartu; ieškovės kaltė yra ta, kad ji nesiūlė eiti pas šeimos psichologus, tik siūlė eiti gydytis. Bendro ūkio nėra nuo 2012 m. gegužės 22 d.

Liudytoja M. L. parodė apie konfliktą tarp šalių (jos tėvų), anot jos, vykusį 2013 metais (atsakovas atėjęs pradėjo kabinėtis, kalbėti nesąmones, stumdytis, sudavė mamai į galvą). Daugiau fizinio smurto nėra mačiusi, buvo psichologinis smurtas (išgėręs tėvas kabinėdavo prie mamos), kai būdavo blaivus, pykčių nebuvo; konfliktai tarp tėvų vykdavo ir tuomet, kai jie dar gyveno kartu.

Palyginus abiejų šalių argumentus akivaizdu, kad atsakovas neįvardijo nei vienos aplinkybės, kaltinančios ieškovę dėl šeimos iširimo. Ieškovė nurodė, jog atsakovas paskutiniuosius trejus metus iki gyvenimo skyrium pradžios piktnaudžiavo alkoholiu. Atsakovas neneigė alkoholio vartojimo, pripažino, kad ieškovė nekeldavo konfliktų. Kauno m. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad, apklausus šalių nepilnametį sūnų M. L., jis teigė bijantis būti namie, kai tėvas į namus grįžta girtas (t. 1 b.l. 65). Apeliacinės instancijos teismas, siedamas šiuos faktus su atsakovo nurodomu ieškovės pasiūlymu gydytis, daro išvadą, kad šalių šeimos iširimo 2008-2012 m. laikotarpiu priežastis yra atsakovo girtavimas. Santuoką išardė ne kompromisų neieškojimas, jeigu toks iš ieškovės pusės ir būtų pasireiškęs, o su alkoholio vartojimu ir to pasekmėmis susijęs atsakovo elgesys. Pažymėtina, jog kompromisų neieškojimą paneigia atsakovo nurodomas ieškovės sutikimas gyventi kartu po kelių mėnesių atskirties 2011 metais. Atsakovo teiginiai apie tai, kad ieškovė nesąžininga, nelojali, yra susiję ne su šeimos iširimo priežastimis, o su šalių santykiais pradėjus gyventi skyrium (kalbėjimas per Skype programą 2012 m. liepos mėnesį, ieškovės kaltinimas, kad atsakovas neprisideda prie šeimos poreikių, atsakovo kreipimasis į policiją 2012 m. gruodžio 8 d. ir 2012 m. gruodžio 10 d. dėl buto raktų; t. 2 b.l. 137-139). Aplinkybė, jog ieškovė dėl atsakovo girtavimo užsisklęsdavo savyje, išsikraustydavo į kitą kambarį ar nebendraudavo su juo, nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovė yra kalta dėl santuokos iširimo. Dėl to, kad ieškovė nesiūlė eiti pas šeimos psichologus, šeima neiširo – inicijuoti tokį kreipimąsi galėjo ir atsakovas, antra vertus, pas psichologą kreipiamasi, siekiant išspręsti jau egzistuojančią problemą, kuri, kaip minėta, yra su visuotinai priimtomis moralės normomis nesuderinamas ir dėl to ieškovės pagrįstai netoleruotas atsakovo alkoholio vartojimas. Iš šalių vaikų ir ieškovės paaiškinimų matyti, kad pastarasis faktorius neprisidėjo prie šeimos ir ieškovės poreikių tenkinimo. Tai sudaro pagrindą pripažinti, jog, vartodamas alkoholį, atsakovas nebuvo lojalus ieškovei, jos moraliai nerėmė, minimu aspektu psichologiškai smurtaudamas, neprisidėjo prie bendrų šeimos ir ieškovės poreikių tenkinimo ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Šių CK 3.27 straipsnyje numatytų sutuoktinių pareigų pažeidimas yra pakankamas pagrindas nuspręsti, kad dėl šeimos iširimo yra kaltas atsakovas (CPK 185 straipsnis, CK 3.60 straipsnio 2 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, netinkamai įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą kaltės klausimu, todėl ši sprendimo dalis pakeistina CPK 329 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimus), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Prašymą priteisti 10000 Lt neturtinės žalos ieškovė motyvavo pastoviai patiriamu psichologiniu smurtu jos ir vaikų atžvilgiu, teigė, kad dėl to jai atsirado nemiga, nuolatinė įtampa, pati pas gydytojus nesikreipė, vaistų nevartoja. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje įrodytas su atsakovo girtavimu susijęs psichologinis smurtas (ieškovės paaiškinimais ir liudytojos M. L. parodymais pagrįstas neblaivaus atsakovo kabinėjimasis prie ieškovės) ieškovės buvo patiriamas paskutiniuosius tris bendro gyvenimo metus, kad medicininiais dokumentais nėra įrodytos jokios konkrečios tokio smurto pasekmės ieškovės sveikatai, sprendžia, jog bendro pobūdžio ieškovės dvasiniai išgyvenimai dėl minėtu atsakovo elgesiu sąlygoto santuokos iširimo vertintini 1000 Lt.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio, formos ir išlaikymo įsiskolinimo

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 str. 1 d.), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009).

Nesutiktina su apeliante, kad, priteisiant 400 Lt dydžio išlaikymą, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą, pripažįstančios minimalios algos dydžio išlaikymą.

Pripažindamas šį kriterijų orientaciniu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jis taikytinas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovui D. V. dėl išlaikymo pakeitimo; trečiasis asmuo – G. V.). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

Ieškovės nurodyta kasmėnesinių sūnaus poreikiams skiriamų išlaidų suma yra 1099 Lt (166+100+80+200+50+150+20+100+233). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 150 Lt išlaidos akiniams yra metinės, todėl mėnesiui sudaro apie 13 Lt, be to, ieškovė komunalinių mokesčių sūnaus dalį skaičiuoja pagal išlaidas šaltuoju sezonu. Nors galutinės vaiko poreikių sumos pirmosios instancijos teismas nenurodė, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės neginčijamas pirmosios instancijos teismo išvadas dėl vaiko poreikių dydžio, sprendžia, kad komunalinių mokesčių sumą padalijus pusiau (šaltasis metų sezonas Lietuvoje trunka pusę metų), kasmėnesinių sūnaus poreikiams skiriamų išlaidų suma yra 845 Lt (166+100+80+200+50+13+20+100+116). Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad ieškovės darbinės pajamos per mėnesį yra apie 2000 Lt, atsakovo darbinės pajamos – apie 1000 Lt. Nuo 2008m. balandžio 22 d. iki 2013m. spalio 20 d. atsakovui nustatytas 50 procentų darbingumas bei darbo pobūdžio apribojimai, dėl ko atsakovas gauna 386,55 nedarbingumo pašalpą, todėl bendros atsakovo mėnesio pajamos sudaro apie 1386,55 Lt. Šalys turi kreditorių AB SEB bankas, ieškovė gyvena santuokos metu įgytame bute, moka komunalinius mokesčius, kreditorinį įsipareigojimą bankui, išlaiko nepilnametį sūnų bei remia pilnametę studijuojančią kartu su ieškove gyvenančią dukrą; atsakovas nurodė teismui, kad šiuo metu nuomojasi gyvenamąjį būstą, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nėra.

Atsižvelgiantį į tai, kad ieškovės pajamos yra didesnės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė iš atsakovo priteistino išlaikymo dydį 400 Lt, kuris yra tik 45 Lt mažesnis, nei ieškovės skirtina vaiko išlaikymo suma (CK 1.5 straipsnis, 3.192 straipsnio 2 dalis).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). „Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo, turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. T. v. R. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-21/2007; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009).“(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-P-186/2010 pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovui A. A. bei atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo ir jos nutraukimo padarinių; tretieji asmenys – Danske bankas (anksčiau – UAB „Sampo“ bankas), AB SEB bankas, J. A., išvadą teikianti institucija – Kauno m. savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnyba). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-14/2008).

Ieškovė bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad, atsakovui gyvenant Lietuvoje (t.y. nuo 2009 metų), paskutinius trejus metus nepilnamečio vaiko išlaikymui kas mėnesį jis skirdavo po 200 Lt (t.3 b.l. 128-129). Atsakovas teigė, kad nuo gyvenimo skyrium pradžios vaiko išlaikymui skirdavo po 200 Lt (t. 3 b.l.133). Atsižvelgiant į tai, jog abi šalys pripažino bendro gyvenimo ir bendro ūkio nutrūkimą tik nuo 2012 m. birželio mėnesio, ieškovė pripažino buto suremontavimą iš atsakovo Anglijoje uždirbtų pinigų (pakeisti langai, durys, suremontuotas vonios kambarys, nupirkti vaikų ir prieškambario baldai), tačiau teigė nežinanti remonto kainos, atsakovo nurodyta remonto kaina (40 000 Lt ), vertinant protingumo kriterijais, atitinka ieškovės įvardintą remonto darbų apimtį, ieškovė pripažino atsakovą davus 1000 Lt vaikų kelionei į Turkiją, nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas pilnai nevykdė vaiko išlaikymo pareigos jau 2009 m., dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada apie nebuvimą pagrindo išlaikymo įsiskolinimą priteisti nuo 2009 metų spalio mėnesio (CPK 178 straipsnis). Ieškovė pripažinus, jog vaiko išlaikymui nuo gyvenimo skyrium pradžios atsakovas per mėnesį skirdavo vidutiniškai 200 Lt, pirmosios instancijos teismas išlaikymo įsiskolinimą (trūkstamą dalį iki 400 Lt) pagrįstai priteisė nuo 2012 m. birželio mėnesio. Išlaikymo dydžio faktus pripažinus abiems šalims, teismas šiuo pripažinimu pagrįstai rėmėsi (CPK 178 straipsnio 1 dalis).

Nesutiktina su apeliante, kad išlaikymo forma turtu (priteisiant atsakovui paskirtą buto dalį) užtikrintų vaiko teisės į išlaikymą įgyvendinimą vaikui naudingiausiu būdu.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visus įstatyminius kriterijus, į kuriuos turi būti atsižvelgiama, parenkant nepilnamečio vaiko išlaikymo formą, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja. Nagrinėjamu atveju svarbi bylos aplinkybė yra ta, kad turtas (butas (duomenys neskelbtini)), kuriuo prašoma priteisti išlaikymą, yra įkeistas bankui AB SEB už suteiktą kreditą šiam turtui įsigyti, kreditoriniai įsipareigojimai bankui neįvykdyti, kredito grąžinimo terminas yra 2022 m. gruodžio 19 d. (pagal AB SEB 2014 m. gegužės 5 d. pažymą Nr.07.04.08-2657 kredito likutis bylos iškėlimo metu– 24 149,14 Lt, apeliacijos metu– 20 955,86 Lt). CK 3.189 straipsnis draudžia nepilnamečių vaikų tėvams, tvarkantiems savo vaikų turtą uzufrukto teise, perleisti, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti uzufrukto teisę (1 dalis). Šio straipsnio 2 dalis draudžia išieškoti iš nepilnamečių vaikų turto ar iš jų tėvų uzufrukto teisės pagal nepilnamečių vaikų tėvų kreditorių reikalavimus. Dėl to, patenkinus ieškovės reikalavimą, įkaito turėtojo interesai būtų pažeisti, nes prievolės nevykdymo atveju skolos iš nepilnamečio vaiko turto nebūtų galima išieškoti iki vaiko pilnametystės. Nesutiktina su apeliante, kad skolos padengimui pakaktų ieškovės buto dalies. Šiuo metu negalima numatyti, kokio dydžio prievolė būtų vykdytina, jei bankas sutartį nutrauktų. Antra vertus, abejotina ieškojimo efektyvumu, reikalavimą nukreipiant į pusę buto. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad bankas šalims suteikė kreditą visiškai kitokiomis sąlygomis, užsigarantavę saugiklius, kuriuos ieškovė siekia panaikinti. Šalims kreditas buvo suteiktas, tik apdraudus jį UAB “Būsto paskolų draudimas”. Tuo atveju, jei teismas be kreditoriaus sutikimo patenkintų ieškovės reikalavimą ir perleistų pusės bankui įkeisto turto nuosavybės teisės nepilnamečiam vaikui, skolininkams nevykdant įsipareigojimų, bankas gali netekti draudimo išmokos. Išlaikymo pareigos vykdymas negali būti sprendžiamas kreditoriaus sąskaita. Teismui priteisus nepilnamečiam vaikui išlaikymą turtu, vaikui būtų perkelta dalis atsakomybės, kylančios iš tėvų finansinių įsipareigojimų, todėl tokią išlaikymo formą pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino neatitinkančia įstatymo reikalavimų ir vaiko interesų.

Vien ta aplinkybė, kad atsakovas geranoriškai neteikia ieškovės pageidaujamo dydžio išlaikymo, nereiškia, kad išlaikymas periodinėmis išmokomis nėra ir nebus įmanomas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovas gauna pajamas, pakankamas priteistam 400 Lt dydžio išlaikymui mokėti, o priteistas išlaikymo įsiskolinimas nėra didelis.

Dėl turto padalijimo

Apeliantė pagrįstai teigia, kad jos įpareigojimas atsakovui sumokėti 46 000 Lt kompensaciją už pusę buto, iš kompensacijos sumos neišskaičiuojant atsakovo įsipareigojimų dalies (kredito likučio bankui), pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, proporcingumo ir lygiateisiškumo principus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tokio dydžio piniginės kompensacijos priteisimas neatitinka CK 3.118 straipsnio 2 dalyje reglamentuotos bendro dalytino turto visumos nustatymo principų.

Turto balanso sudarymą reglamentuojantis CK 3.118 straipsnis nustato, kad, dalijant suuoktinių bendrąją jungtinę nusoavybę, pirmiausiai nustatomas bendras sutuoktinių turtas bei vieno ir kito asmeninis turtas. Iš bendro sutuoktinių turto pirmiausiai turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminai yra suėję. Jei iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs, tai sutuoktinių dalytino turto visuma yra mažinma šių prievolių (skolų) suma (1,2 dalys).

Pirmosios instancijos teismas transporto priemonę Rover valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino asmenine ieškovės nuosavybe, o šalių nekilnojamąjį turtą padalijo praktiškai lygiomis dalimis (ieškovei jo paskyrė už 2400 Lt, atsakovui – už 2100 Lt). Minėta, kad šalių skolos bankui likutis bylos iškėlimo metu buvo 24 149,14 Lt, apeliacijos metu – 20 955,86Lt. Tarp šalių nekilo ginčo dėl nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nustatytos 92 000 Lt buto vertės. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad sutiktų prisiimti visus įsipareigojimus bankui tik tokiu atveju, jei įsipareigojimų bankui apimtimi būtų mažinama kompensacijos atsakovui suma. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas, priteisdamas atsakovui iš ieškovės pusės buto vertės piniginę kompensaciją, buto vertės nesumažino AB SEB bankui nesumokėtos skolos suma. Ieškovei priteisus ir vienasmenį įsipareigojimų vykdymą bankui, ir pilnos apimties piniginę kompensaciją, sutuoktinių lygių bendro turto dalių prezumpcija buvo pažeista (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Apeliantė pagrįstai teigia, kad tokio dydžio piniginių įpareigojimų priteisimas, atsižvelgiant į jos uždarbio dydį, kelia grėsmę ir įvykdymo galimumui. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė turto balanso sudarymą reglamentuojančią materialinės teisės normą, todėl sprendimas dėl turto padalijimo pakeistinas (CPK 330 straipsnis). Buto vertė, minusavus 24 149,14 Lt skolą šalių bendro gyvenimo pabaigoje, yra 67 850,86 Lt, pusė šios sumos sudaro 33 925,43 Lt. Neperžengiant apeliacinio skundo ribų, bendra piniginės kompensacijos suma sumažintina pusės įsiskolinimo dydžiu bylos iškėlimo metu (24 149,14/2) ir, atsižvelgiant į kartu su ieškove liekančio gyventi nepilnamečio vaiko interesus (praktiškai didesnė išlaikymo našta tenka kartu gyvenančiai motinai), 889,27 Lt dydžio palūkanomis, nurodytomis AB SEB 2014 m. gegužės 5 d. pažymoje Nr.07.04.08-2657 (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Bendra priteistos 46 000 Lt kompensacijos už butą mažinimo suma – 12 963,84 Lt, galutinė kompensacijos suma katu su 5000 Lt – 38 036,16 (apvalintina iki 38 036) Lt.

Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo inciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Apeliantė teigia, kad prievolės bankui vykdymas kartu su piniginės kompensacijos išmokėjimu jai yra sunki finansinė našta. Įvertinus tai, kad ieškovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniu skundu nenurodė konkrečių savo galimybių įvykdyti sprendimo dalį dėl piniginės kompensacijos (nenurodė konkretaus sprendimo vykdymo išdėstymo ar atidėjimo būdo), o aiški mokėtina suma bei buto nuosavybės teisė konstatuojama tik įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo sprendimui (t.y. nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo), sprendimo vykdymo išdėstymo tvarka spręstina pirmosios instancijos teisme, ieškovei pateikus konkretų prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo.

Dėl teismo šališkumo

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos išvada apie natūralų atsakovo neprisidėjimą prie komunalinių mokesčių ir kreditorinio įsipareigojimo mokėjimo (šias pareigas jis turi kaip būsto savininkas ir skolininkas pagal kredito sutartį), tačiau tokie teismo argumentai, sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio ir trukmės, nėra teismo šališkumą patvirtinanti aplinkybė.

Formuodamas teismų praktiką sprendžiant klausimus, susijusius su teisėjo nešališkumo užtikrinimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vadovaujasi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis, šioje srityje formuojama Europos Žmogaus Teisių teismo praktika ir pabrėžia, kad teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t.y. nė vienas teisėjas neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas, taip pat teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t.y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Europos Žmogaus teisių teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama. Teismo nešališkumas yra užtikrinamas įvairiomis procesinėmis priemonėmis, pvz., nušalinimu, nusišalinimu (CPK 64-66, 71 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d., nutartis, priimta civilinėje byloje A.S.v.B.B., bylos nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.A.v.R.P., bylos nr. 3K-3-279/2003; 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB TB v. V.B, bylos nr. 3K-3-3402/2008).

Vadovaujantis nurodoma teismų praktika, apeliacinės instancijos teismas netinkamo faktinių bylos aplinkybių vertinimo nepripažįsta pirmosios instancijos teismo šališkumu. Jis neturėjo įtakos teismo sprendimo, priimto dėl šios ieškinio dalies, teisėtumui bei pagrįstumui, bylos nagrinėjimo metu jokių teisėjos šališkumą patvirtinančių faktų nebuvo, ieškovė nušalinimų teismui nereiškė.

Remiantis nutartyje išdėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pastarąjį procesą reglamentuojanti CPK 93 straipsnis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (1,2 dalys). Šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

Pagal CPK 96 straipsnį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, jeigu ieškinys atmestas – iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų neatleistas (1,2 dalys). Pagal CPK 96 straipsnio 3 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai.

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė patikslintu ieškiniu pareiškė 58 600 Lt materialinių reikalavimų (10 000 Lt neturtinės žalos ir 48 600 Lt vertės turto), kurie turėjo būti apmokėti 1758 Lt žyminiu mokesčiu +144 Lt žyminio mokesčio už ieškinį dėl santuokos nutraukimo (CPK 82 str. 1 d.; 2012 m. lapkričio mėnesio vartojimo kainų indeksas buvo 143,9). Atsakovas priešieškiniu pareiškė 53775 Lt turtinių reikalavimų (t. 3 b.l. 43). Ieškinio apmokėjimas 1901 Lt žyminiu mokesčiu teisėjos rezoliucija buvo atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo (t. 1 b.l. 174), priešieškinis apmokėtas 1757,25 Lt žyminiu mokesčiu, atsakovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo neatleistas (t.3 b.l. 42,48). Ieškovei priteista 1000 Lt neturtinė žala ir paskirta turto už 54 400 Lt (2400 Lt kilnojamieji daiktai + 46 000 Lt buto vertės+5000 Lt piniginio indėlio), atsakovui – už 40 136 Lt (2100 Lt kilnojamieji daiktai ir 38036 Lt piniginė kompensacija). Taigi, patenkintų ieškovės reikalavimų dalis yra 93 procentai, atsakovo – 77 procentai.

Vadovaujantis šiomis proporcijomis ir nurodytomis CPK normomis, iš ieškovės valstybei priteistina ne 1901 Lt, o 133 Lt žyminio mokesčio (septyni procentai), likusią dalį (1768 Lt) žyminio mokesčio už ieškinį proporcingai patenkinai ieškinio reikalavimų daliai pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį valstybei turi sumokėti atsakovas (ne ieškovei, kuri, pareikšdama ieškinį, šių išlaidų nepatyrė). Prie nurodomos sumos pridėtinos pirmosios instancijos teismo priteistos 144 Lt bylinėjimosi išlaidos valstybei pagal bylos dalį dėl išlaikymo priteisimo (bendra suma – 1912 Lt). Atitinkamai perskirstytinos 56,10 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (iš ieškovės – 7 procentai, iš atsakovo- 93 procentai (52,07 Lt ir 3,93 Lt).

Tarp šalių nėra ginčo dėl pirmosios instancijos nustatytų kitų bylinėjimosi išlaidų fakto ir dydžio : ieškovė – 4500,80 Lt advokato pagalbai (3 t. 113-119 b. l.), 300 Lt už nekilnojamojo turto įvertinimą (3 t. 120 b. l.), iš viso – 4800,80 Lt; atsakovas – 4000 Lt už advokato pagalbą (3 t. 23-25 b. l.), 1757,25 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo (3 t. 42, 48 b. l.), iš viso –5757,25 Lt.

Vadovaujantis nurodytomis proporcijomis ir CPK 93 straipsnio 1-3 dalių nuostatomis, ieškovė privalo atlyginti atsakovui 77 procentus jo patirtų bylinėjimosi išlaidų (4433,08 Lt), atsakovas ieškovei – 93 procentus jos patirtų bylinėjimosi išlaidų (4464,74 Lt). Šios sumos beveik tolygios, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinas jų skirtumas 31,66 Lt.

Apeliantei iš atsakovo priteistina 512 Lt žyminio mokesčio, sumokėto paduodant apeliacinį skundą (t.3 b.l. 169, 176), ir 1500 Lt advokato pagalbos išlaidų, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus 8 punkte nustatyto dydžio (CPK 98 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. sprendimą.

Sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo pakeisti nurodant, kad santuoka nutraukiama dėl atsakovo A. L. kaltės. Priteisti iš iš atsakovo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 1000 (vieną tūkstantį) Lt neturtinei žalai atlyginti ieškovei J. L., a. k. (duomenys neskelbtini).

Sumažinti iš ieškovės J. L. atsakovui A. L. priteistą piniginę kompensaciją už 1/2 buto dalį iki 33 036 (trisdešimt trijų tūkstančių trisdešimt šešių) Lt.

Sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo išdėstyti taip:

Priteisti iš iš atsakovo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 1912 (vieną tūkstantį devynis šimtus dvylika) Lt žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, (kodas 73000), bylinėjimosi išlaidų ir žyminio mokesčio įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei J. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 31,66 (trisdešimt vieną Lt 66 ct) Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės J. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 3,93 (tris Lt 93 ct) Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, (kodas 73000), bylinėjimosi išlaidų ir žyminio mokesčio įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. L., a.k. (duomenys neskelbtini), 52,17 (penkiasdešimt du Lt 17 ct) Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, (kodas 73000), bylinėjimosi išlaidų ir žyminio mokesčio įmokos kodas 5660.

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei J. L., a. k. (duomenys neskelbtini), 2012 (du tūkstančius dvylika) Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Evaldas BurzdikasVirginija GudynienėIzolda Nėnienė