Kauno apygardos teismo nutartis

2013-03-14 · Civilinė byla Nr. 2S-657-260/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-03-14Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-06-04Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-14
Bylos Nr.
2S-657-260/2013
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-14865-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimondas Buzelis
Atsakovas
A. L.
Ieškovas
J. L.
Trečiasis asmuo
AB SEB bankas
Advokatai
Rita Petručionytė
Civilinė byla Nr. 2S-657-260/2013proceso Nr.2-05-3-14865-2012-9procesinio sprendimo kategorijos: 110.1;
122.4(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. L. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-19182-887/2012 ieškovės J. L. ieškinį atsakovui A. L. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų, trečiasis asmuo AB SEB bankas, išvadą duodanti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui A. L. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų. Ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą A. L. gyventi skyrium nuo J. L. iki kol bus priimtas teismo sprendimas. Nurodė, kad atsakovas, gyvendamas kartu su ieškove, vaikų akivaizdoje nuolatos provokuoja konfliktines situacijas, naudoja psichologinį bei fizinį smurtą, piktnaudžiauja alkoholiu. Tokia situacija neabejotinai kenkia vaikų psichologinei ir emocinei būsenai, atsiliepia jų nuotaikai ir mokslo rezultatams. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo veiksmai gali pasireikšti dar didesniais smurto protrūkiais, todėl išskyrus nuolatos konfliktuojančias puses iki bus išnagrinėta ši byla, bus maksimaliai apsaugoti vaikų interesai ir psichologinė jų sveikata.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 4 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir įpareigojo atsakovą A. L. gyventi skyrium nuo J. L. ir nepilnamečio sūnaus M. L. iki kol bus priimtas teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-19182-887/2012 dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas daro neigiamą psichologinį poveikį šalių nepilnamečiam sūnui. Nors atsakovas nesmurtauja prieš vaiką, tačiau vaiko akivaizdoje konfliktuoja su vaiko motina, vaikas pats pripažino, kad bijo būti namie, kai tėvas A. L. į namus grįžta girtas. Įvertinęs VTAS išvadoje pateiktus duomenis, taip pat Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos PK Kriminalinės policijos skyriaus raštą, kuriame nurodyta, kad Kauno miesto VPK Dainavos PK atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 26-1-01360-12 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje J. L. ir M. L. pripažintos nukentėjusiomis, kad 2012-11-26 buvo išsiųstas šaukimas A. L. procesiniams veiksmams atlikti, t.y. pateikti pranešimą apie įtarimą, apklausti įtariamuoju bei paskirti kardomąją priemonę, teismas padarė išvadą, jog tokia šeimos aplinka prieštarauja vaiko interesams.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai

Atskiruoju skundu (b.l. 43-44, civilinės bylos Nr.2-2086-887/2013 dalis) atsakovas A. L., atstovaujamas advokatės Ritos Petručionytės, prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartį. Atsakovas nurodo, kad ieškovė nepagrindė aplinkybių, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovo veiksmai gali pasireikšti dar didesniais smurto protrūkiais, jokiais rašytiniais įrodymais. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t.y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Taigi turi būti reali grėsmė vaiko ar sutuoktinio interesams. Sutuoktinio įpareigojimas gyventi atskirai nuo šeimos galimas, kai sutuoktinis vartoja prieš vaikus ar kitą sutuoktinį fizinę ar kitokią prievartą, todėl bendras gyvenimas gali padaryti žalos vaikams ir kitam sutuoktiniui. Ši apsaugos priemonė taikoma, kai kitas sutuoktinis turi galimybę gyventi skyrium, pavyzdžiui turi nuosavybės teisėmis priklausančią gyvenamąją patalpą, ją nuomojasi ar jo finansinė padėtis leidžia nuomotis kitą gyvenamąją patalpą. Atsakovas nuo 2005 m. du metus dirbo Anglijoje, uždirbo apie 27 000 svarų sterlingų, visus pinigus siuntė šeimai, rūpinosi, siekė, kad šeima gyventų pilnavertį gyvenimą, nejaustų nepritekliaus, už uždirbtus pinigus suremontavo butą. Dėl darbo Anglijoje prarado sveikatą ir tapo tik dalinai darbingas. Šiuo metu gauna 386,55 Lt nedarbingumo pašalpą, taip pat virš savo fizinių galimybių dirba R. J. IĮ „Argus“ apsaugos darbuotoju, gauna vidutiniškai kas mėnesį po 633 Lt darbo užmokesčio. Kito nekilnojamojo turto, išskyrus butą, kuris priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis kartu su ieškove, neturi. Galimybės nuomotis butą taip pat neturi, todėl teismas, nutartimi tenkindamas ieškovės prašymą, turėjo atsižvelgti į šias aplinkybes. Teismas neatsižvelgė į sūnaus M. išsakytą nuomonę, kuomet jis teigė, jog prieš jį atsakovas nenaudoja nei fizinio, nei psichologinio smurto, todėl jokio pavojaus atsakovas nekelia saugioms ir ramioms sūnaus gyvenimo sąlygoms.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą (b.l. 52-54, civilinės bylos Nr.2-2086-887/2013 dalis) ieškovė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. 2012-12-04 teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, remdamasis Kauno miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus specialisto išvadoje nurodyta informacija bei Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos PK Kriminalistinės policijos pateiktais duomenimis. Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje nurodoma, jog šalių nepilnametis sūnus M. L. bijo būti namuose, kai tėvas girtas; dėl namuose vykusių konfliktų ir tėvo smurto prieš mamą, buvo kviesta policija. Įvertinus šias aplinkybes, vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai mano, jog yra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones įpareigojant atsakovą gyventi skyrium. Tokiu būdu bus užtikrintos saugios ir ramios nepilnamečio M. L. buities sąlygos. Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos PK Kriminalistinės policijos skyriaus pateiktame rašte nurodyta, jog Kauno miesto VPK Dainavos PK atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 26-1-01360-12 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (fizinio smurto sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas). Byloje nukentėjusiomis pripažintos J. L. ir šalių pilnametė dukra M. L., kuri vis dar lanko mokyklą, šiuo metu yra 12-oje klasėje. Įtarimai dėl nusikalstamos veikos pateikti atsakovui. Kauno apylinkės teismas, priimdamas 2012-12-04 nutartį, padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, jog atsakovas daro neigiamą psichologinį poveikį šalių nepilnamečiam sūnui, todėl siekiant apsaugoti vaiko interesus yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos įpareigojant atsakovą gyventi atskirai nuo ieškovės ir M. L.. Priešinga teismo nutartis pažeistų vaiko teises, nebūtų užtikrinti prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat ir turtiniai interesai. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas - visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, tame tarpe ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Pastarieji veiksmai, kurie gali pasireikšti ir tėvų piktnaudžiavimu savo valdžia, jų amoraliu elgesiu (muštynės, klyksmai šeimoje, keliantys vaikui baimę), taip pat laikytini priešingais vaiko interesams. Neigiamą poveikį vaikui gali daryti jau pats vaiko pamatytas netinkamo elgesio faktas. Atsakovas nepagrįstai teigia, jog jis nekenkia saugioms ir ramioms sūnaus gyvenimo sąlygoms, nes prieš savo sūnų nenaudoja fizinio ir psichologinio smurto. Iš Kauno miesto VPK Dainavos PK pateiktų duomenų akivaizdu, jog atsakovas naudojo smurtą prieš artimuosius. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialisto išvada patvirtina, jog atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, ko pasėkoje M. L. bijo pasilikti su tėvu, kai šis girtas. Visos šios aplinkybės liudija, kad atsakovo veiksmai, nors ir nėra nukreipti tiesiogiai prieš nepilnametį sūnų, tačiau vis tiek pažeidžia ar gali pažeisti jo teises. Atsakovo nurodyta aplinkybė, jog bendrosios jungtinės nuosavybės teise jam ir ieškovei priklausantis butas yra vienintelė jo gyvenamoji vieta, nesudaro pagrindo laikyti, jog skundžiama teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutarties atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d. 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 4 d. nutartimi pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojo atsakovą A. L. gyventi skyrium nuo J. L. iki kol bus priimtas teismo sprendimas.

Pirmosios instancijos teismas byloje pateiktus duomenis įvertino tinkamai ir nustatė, kad atsakovas prieš vaiką nesmurtauja, tačiau vaiko akivaizdoje konfliktuoja su vaiko motina, vaikas pats pripažino, jog bijo būti namie, kai tėvas A. L. į namus grįžta girtas. Teismas išvadas padarė įvertinęs į bylą pateiktus Kauno miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus specialisto išvadą bei Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos PK Kriminalistinės policijos raštą. Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje nurodoma, jog šalių nepilnametis sūnus M. L. bijo būti namuose, kai tėvas girtas; dėl namuose vykusių konfliktų ir tėvo smurto prieš mamą, buvo kviesta policija. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai nurodė, jog yra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones įpareigojant atsakovą gyventi skyrium. Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos PK Kriminalistinės policijos skyrius pateikė duomenis apie tai, jog Kauno miesto VPK Dainavos PK atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 26-1-01360-12 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. (fizinio smurto sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas). Byloje nukentėjusiomis pripažintos J. L. ir M. L.. Surinktų duomenų pagrindu darytina išvada, jog siekiant apsaugoti vaiko interesus yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones įpareigojant atsakovą gyventi atskirai nuo ieškovės ir nepilnamečio M. L.. Priešinga teismo nutartis pažeistų vaiko teises, nebūtų užtikrinti prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat ir turtiniai interesai. Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstu atskirojo skundo argumentą, kad ieškovė nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais aplinkybių, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovo veiksmai gali pasireikšti dar didesniais smurto protrūkiais. Nustatyta aplinkybė apie panaudotą smurtą ieškovės atžvilgiu yra pakankamas faktinis pagrindas nustatyti įpareigojimą gyventi skyrium, todėl ieškovė neprivalėjo įrodinėti atsakovo nurodytų aplinkybių.

Apelianto nuomone, laikinoji apsaugos priemonė taikytina, kai kitas sutuoktinis turi galimybę gyventi skyrium, pavyzdžiui turi nuosavybės teisėmis priklausančią gyvenamąją patalpą, ją nuomojasi ar jo finansinė padėtis leidžia nuomotis kitą gyvenamąją patalpą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismas neprivalėjo nustatinėti aplinkybių ar atsakovas turi galimybių pasirūpinti kitu gyvenamuoju būstu, kadangi to nebenumato nuo 2008 m. birželio 14 d. įsigaliojusi CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punkto redakcija.

Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą santuokos nutraukimo bylose, todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta ir atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo jos naikinti.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Raimondas Buzelis