- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-16
- Bylos Nr.
- e2A-2899-863/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-02536-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Kristina Lysionok, Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- L. V.
- Atsakovas
- K. R.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Lysionok (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Mikonienės ir Astos Pikelienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) L. V. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui K. R. dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pripažinimo ir kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui K. R., prašydama pripažinti, kad nuo 2020 m. vasario mėnesio iki 2023 m. rugpjūčio mėnesio ji ir atsakovas vedė bendrą šeimos ūkį žodinės jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pagrindu su tikslu sukurti bendrą turtą – suremontuoti ir įsirengti, taip pat parduoti sodo namą (0,0508 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su jame esančiu gyvenamuoju namu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitais inžineriniais statiniais – kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sodo namas), o vėliau – savo šeimos poreikiams įsigyti ir įsirengti turtą (0,1350 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), su jame esančiu gyvenamuoju namu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Namas); priteisti iš atsakovo 30 000 Eur piniginę kompensaciją už ieškovės padarytą investiciją į žodinės jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pagrindu pagerintą atsakovo asmeninės nuosavybės teise registruotą minėtą Sodo namą bei atsakovo asmeninės nuosavybės teise įsigytą ir įrengtą kitą minėtą turtą (Namą); priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje, pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad su atsakovu nuo 2020 m. vasario mėn. iki 2023 m. rugpjūčio mėn. vedė bendrą ūkį, gyveno kaip šeima ir bendrai rūpinosi, iš pradžių Sodo namo įrengimu, vėliau jo pardavimu ir kito nekilnojamo turto įsigijimu ir įrengimu. Tarp šalių buvo sutarimas, kad atsakovas mokės turimų kreditų įmokas ir komunalinius mokesčius, o ieškovė rūpinsis buitimi, namais, pirks maistą ir daiktus. Bendro gyvenimo pradžioje atsakovui priklausė nedidelis, 48,90 kv. m ploto, nebaigtas įrengti Sodo namas. Šis namas tuo metu buvo nebaigtas įrengti ir tinkamas gyventi su vaikais, t. y. name nebuvo įdėtos grindys, rūsyje nuolat kaupėsi vanduo, nebuvo padaryti sienų / lubų apdailos darbai, buvo tik betoninė grindų danga, nebuvo virtuvės ir kitų baldų, buitinės technikos, neįrengtas vonios kambarys, todėl šalys nusprendė bendromis lėšomis ir pastangomis Sodo namą įrengti ir apsigyventi jame kartu, kaip šeima. Sodo namo remonto / įrengimo darbus šalys pradėjo 2020 m. vasario mėn. ir bendromis pastangomis, per keliolika mėnesių juos atliko ir apsigyveno jame kartu. Kol vyko Sodo namo remonto darbai atsakovas kartu su ieškove ir jos dukromis gyveno jos nuomojamame bute. Šalys bendromis pastangomis ir lėšomis sudėjo grindis (paklojo laminatą, ištapetavo sienas, sutvarkė rūsio patalpą, antrame aukšte, pirmame aukšte (svetainėje) vieną sieną išklijavo klinkeriu ir pan. Ieškovė prie Sodo namo remonto prisidėjo ne tik savo fiziniu darbu (padėjo atsakovui dėti laminatą, klijuoti tapetus, ruošdavo maistą kai kuriuos įrengimo darbus padėjusiems atlikti darbininkams), bet ir prisidėjo finansiškai. Ieškovė į Sodo namą atsivežė / iš savo asmeninių lėšų nupirko ir pastatė jame baldus, t. y. sekciją, valgomojo stalą su kėdėmis, didelį miegamą kampą, virtuvės komplektą ir įvairius namų apyvokos daiktus. Ieškovė pardavė turėtą automobilį WV Passat B6 (už 2 700 Eur) ir už iš jo pardavimo gautas lėšas įsigijo Sodo namui reikalingą buitinę techniką: įmontuojamą Gorenje indaplovę, įmontuojamą Whirlpool orkaitę, įmontuojamą kaitlentę, įmontuojamą šaldytuvą Whirlpool, pirko papildomas medžiagas ir reikmenis, reikalingus virtuvei, namams. Be to, šalys nusprendė parduoti kai kuriuos jiems nereikalingus ieškovės daiktus, o gautus pinigus panaudoti Sodo namo įrengimui. Šalys pardavė ieškovės skalbimo mašiną LG – už 150 Eur, virtuvines spinteles – už 200 Eur, sekciją - už 150 Eur, elektrinę viryklę – už 90 Eur, ieškovės turėtą Indesit šaldytuvą perdavė naudotis atsakovo tėvams, gyvenantiems (duomenys neskelbtini). Už šiuos pinigus šalys pirko tapetus antram aukštui, klijus, dažus terasai ir kt. Ieškovė per savo pažįstamus asmenis rūpinosi palankesnių atsakovo turimos paskolos refinansavimo sąlygų gavimu, dokumentų įforminimui davė atsakovui 400 Eur grynais pinigais. Planuojant vestuves bei šeimos pagausėjimą (bendrą vaiką) šalys bendrai priėmė sprendimą ieškoti kito erdvesnio ir šeimai labiau tinkamo būsto. Atlikus Sodo namo įrengimo darbus, sumontavus įsigytą buitinę techniką, Sodo namo vertė ženkliai pakilo. Sodo namas buvo parduotas pilnai įrengtas, kartu su visais jame buvusiais baldais ir buitine technika už 67 000 Eur, t. y. už 35 000 Eur didesnę kainą nei ta, už kurią šį turtą 2015 m. įsigijo atsakovas. Pardavus sodą buvo įsigytas neįrengtas namas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė pilnai pasitikėjo atsakovu, buvo įsitikinusi, kad ilgainiui jie susituoks ir susilauks bendro vaiko, apie ką jau kurį laiką šalys kalbėjo ir svajojo, todėl ji neprieštaravo tam, kad kreditą naujam namui savo vardu pasiimtų atsakovas ir atitinkamai, kad namas būtų registruojamas jo vardu. Šalys savo jėgomis, kartu dėjo name laminatą, klijavo plyteles vonioje, katilinėje, tvarkė aplinką šalia namo. 2022 m. spalio mėnesį šalys nusprendė atsakovo vardu pasiimti vartojimo kreditą, kurį panaudojo namo įrengimui. Prie naujo namo įrengimo ieškovė prisidėjo ne tik finansiškai, mokėdama už įvairias namui įrengti reikalingas prekes ir įrangą, pervesdama tam tikras sumas į atsakovo banko sąskaitą, bet ir papildomai gamindavo maistą ir maitindavo kai kuriuos įrengimo darbus atlikusius darbininkus, toliau rūpinosi šalių šeimos buitimi – pirkdavo maistą ir įvairius buitinius daiktus, užsiimdavo namų ruoša, pirkdavo dovanas savo ir atsakovo artimiesiems (atsakovo sūnui). Visą tą laiką ieškovė papildomų pajamų gaudavo ir toliau gamindama ir parduodama žmonėms įvairius kulinarijos ir konditerijos gaminius. Įrengus namą, šalys kartu su vaikais jame apsigyveno 2022 m. lapkritį. Šiame name ieškovė deklaravo savo gyvenamąją vietą. Ilgainiui šalių santykiai pašlijo, po netinkamo atsakovo elgesio 2023 m. rugpjūčio mėn. ieškovė išsikraustė iš namo, pasiėmusi tik asmeninius savo ir dukros daiktus. Įvertinus santykių su atsakovu metu padarytą indėlį (tiek pinigais, tiek darbu) į atsakovo vardu registruoto turto pagerinimą, atsižvelgiant į tai, kad namo įsigijimui atsakovo vardu buvo paimtas kreditas, kurį jis turės išmokėti, ieškovė vertino, kad ji turi teisę į mažiausiai 1/4 dalį kartu su atsakovu įsigyto turto, kas pinigine išraiška sudaro 30 000 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime, pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes ieškinys grindžiamas tik ieškovės manymu ir įsitikinimu, ieškinys nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, jog ieškovės tariamas finansinis įnašas ir asmeninis darbas vertintinas 30 000 Eur. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė prisidėjo prie jos nurodyto atsakovo turto įgijimo ar jo išlaikymo (pavyzdžiui, mokėjo dalį pradinio įnašo, grąžino dalį kredito, mokėjo turto draudimo įmokų ir pan.) ar namas atsakovo vardu įregistruotas tik formaliai. Ieškovė neįrodė, kad turėjo realių finansinių galimybių prisidėti prie ginčo nekilnojamojo turto įsigijimo ar jo gerinimo. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad šalys buvo iš anksto susitarę įgyti konkretų ginčo turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, ir kad šis susitarimas buvo realiai įgyvendinamas, nes atsakovas neketino susituokti su ieškove ir kurti šeimą, todėl bendrų ketinimų kurti bendrą turtą nebuvo. Ieškinyje deklaratyviai nurodomos faktinės aplinkybės, jų pagrindimui neteikiami visiškai jokie įrodymai, ieškinio reikalavimai suformuluoti teisiškai ydingai, todėl ieškinys negali būti tenkinamas. Atsakovo nuomone, jo pervesti ieškovei 7 715,00 Eur kompensuoja ieškovės išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Utenos apylinkės teismas 2025 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškovės L. V. ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė jos naudai iš atsakovo K. R. 1 826,28 Eur kompensaciją; likusioje dalyje ieškinį atmetė; taip pat priteisė atsakovo naudai iš ieškovės 4 619 Eur bylinėjimosi išlaidų bei iš ieškovės į valstybės biudžetą 52,17 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
4.1. Teismas sprendė, jog šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai, kiti bylos duomenys leidžia konstatuoti, kad ieškovė ir atsakovas, gyvendami kartu vedė bendrą ūkį, kartu leisdavo laisvalaikį, kiekvienas iš savo asmeninių ar bendrų lėšų pirko daiktus bendram naudojimui, rūpinosi gyvenamosios vietos turėjimu ir jos sąlygų pagerinimu. Į bylą pateikti įrodymai – nuotraukos, kuriose užfiksuotas šalių bendras gyvenimas, buitis, atsakovas su ieškovės vaikais, namų remonto, statybos darbų atlikimas, įrengti namų objektai, neabejotinai patvirtina bendro gyvenimo nesusituokus faktą. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į šias aplinkybes bei ieškovės ir atsakovo santykių trukmę, pobūdį, pastovumą, jų santykius galima kvalifikuoti kaip sutartinę jungtinę veiklą dėl bendro gyvenimo kartu, tačiau vien gyvenimo kartu faktas, vaikų auginimas, bendra buitis nėra pakankami išvadai padaryti, kad šalis siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai, nukreipti į bendro turto sukūrimą.
4.2. Teismas vertino, kad konkrečiu atveju nei šalių elgesys iki namo su žemės sklypu įsigijimo, Sodo namo su žemės sklypu pardavimo, nei gyvenimo kartu aplinkybės nesudaro pagrindo nuspręsti, kad šalys kokiu nors būdu (žodžiu, konkliudentiniais veiksmais) būtų sudariusios susitarimą dėl bendrų pajamų, darbo, žinių suvienijimo ir bendro turto sukūrimo. Anot teismo, ieškovė nepateikė pakankamai atitinkamų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausęs Sodo namas, šiuo metu priklausantis Namas galėtų būti pripažintas kaip bendros veiklos rezultatas. Šalių veiksmų visuma nesudaro pagrindo išvadai, jog šalys turėjo tikslą vykdyti jungtinę veiklą siekiant sukurti bendrą turtą – suremontuoti ir įsirengti, taip pat parduoti Sodo namą, o vėliau – savo šeimos poreikiams įsigyti ir įsirengti Namą. Teismas vertino, jog aplinkybės, kad ieškovė padėjo remonto, įrengimo ir kt. statybos darbuose, tvarkė aplinką, po įrengimo užbaigimo gyveno Sodo name bei Name, pačios savaime nereiškia, kad šie objektai tapo bendrąja daline nuosavybe. Objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog Sodo name nebuvo galima pastoviai gyventi, jis nebuvo įrengtas, ar su esminiais trūkumais nėra pateikta. Apklausti liudytojai nenurodė konkrečių aplinkybių, jog Sodo namas nebuvo pakankamai įrengtas. Teismas nurodė, jog tai, jog Sodo namo įrengimo kokybė, medžiagos, įranga, baldai ir pan., galbūt nevisiškai atitiko ieškovės lūkesčius dėl gyvenamosios aplinkos dar neleidžia daryti išvados, kad Sodo namas kaip nekilnojamojo turto objektas nebuvo įrengtas tiek, jog jame nebuvo įmanoma gyventi. Nors iš ieškovės pateiktų nuotraukų galima daryti išvadą, kad Sodo name buvo atliekami atskiri patalpų remonto ar įrengimo darbai ir prie jų atlikimo darbu (tapetavimu) prisidėjo ieškovė, tačiau nėra pagrindo išvadai, jog laminato paklojimas, sienų tapetavimas, klinkerio klijavimas, plytelių tarpų glaistymas ir pan. turėjo esminės įtakos turto vertei. Juolab, jog nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog didžiąja dalimi šiuos darbus atliko, medžiagas už savo asmenines lėšas supirko būtent ieškovė. Liudytojų parodymai apie jos atliktus darbus remiasi pačios ieškovės joms nurodyta informacija, todėl nėra pakankami objektyviai patvirtinti ieškovės teiginius.
4.3. Teismas nustatė, kad Sodo namas atsakovui priklausė asmeninės nuosavybės teise pagal Utenos apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą dėl santuokos nutraukimo; šį turtą atsakovas su buvusia sutuoktine santuokos nutraukimo metu vertino 33 500 Eur. 2021 m. rugsėjo 7 d. Sodo namo pardavimo metu turtas buvo parduotas už 67 000 Eur su jame paliktais baldais bei įranga. Duomenų, kokios aplinkybės objektyviai lėmė šio turto vertės pokytį, nėra pateikta. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš pateiktoje 2015 m. gruodžio mėn. Sodo valdos vertės nustatymo ataskaitoje esančių fotonuotraukų matyti, jog Sodo namas buvo įrengtas (buvo baldai, grindų danga, šildymo prietaisai, sanitarinis mazgas ir kt.), pagal vertinimo ataskaitą turtas sudarė užbaigtą visumą. Objektyvių duomenų, jog nuo 2016 m. iki 2020 m. pradžios šis turtas buvo nuniokotas ir tapo netinkamas gyventi, nėra pateikta. Priešingai, atsakovas nurodė, jog Sodo namą prižiūrėjo ir tvarkė, todėl nėra pagrindo išvadai, jog Sodo namui reikėjo didelių ir esminių investicijų dėl jo būklės pagerinimo nuo to momento, kai jame apsigyveno ieškovė. Teismas be kita ko atkreipė dėmesį, kad šalių paaiškinimai dėl Sodo namo virtuvės baldų apmokėjimo prieštaringi, objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog už Sodo namo virtuvės baldus mokėjo ieškovė, nėra, todėl jos paaiškinimų nėra pakankamo pagrindo laikyti įrodytais.
4.4. Teismas nurodė, kad iš bylos duomenų matyti, kad iki pradėjimo gyventi kartu pradžios ieškovė ir atsakovas artimai bendravo, o į Sodo namą ji atsikėlė gyventi su vaikais, todėl visiškai natūralu ir suprantama, kad ji padėdavo atlikti kai kuriuos darbus savo buvusiam gyvenimo draugui, su kuriuo kartu gyveno. Vien tai, kad ieškovė buvo aktyvesnė dėl atskirų daiktų, įrangos įsigijimo, sprendimų priėmimo, dar nesukuria jos nuosavybės teisės į tų daiktų, įrangos dalį. Teismas nustatė, kad atsakovas gyvenimo su ieškove laikotarpiu buvo dirbantis ir pastovias pajamas gaunantis asmuo. Pateiktais duomenimis atsakovo pajamos 2021 m. buvo pakankamos banko paskolai gauti ir turtui (Namui) įsigyti. Teismas vertino, kad teiginiai dėl ieškovės nurodomų ženklių pajamų iš (duomenys neskelbtini) paslaugos nėra pagrįsti objektyviais duomenimis. Teismas, atkreipęs dėmesį į pateiktas pajamų mokesčio deklaracijas, kuriose pajamos deklaruotos kaip darbo užmokestis ir su tuo susiję bei tiesioginės išmokos, laikė, kad nėra pakankamai objektyviai pagrįsti paaiškinimai, jog atsakovas ieškovės iš papildomos veiklos uždirbtus pinigus grynais pinigais įnešdavo į savo sąskaitą, nes iš ieškovės sąskaitų išrašų matyti, jog ji pati gan dažnai atsiskaitinėdavo mieste esančiose maisto prekių parduotuvėse, todėl manyti, jog ji neturėjo galimybės pati, būdama mieste, įnešti į savo sąskaitą pinigų, nėra įtikinama. 2020, 2021, 2022 m. ieškovės Pajamų mokesčių deklaracijų duomenimis, pajamų iš individualios veiklos nėra deklaruota, todėl nėra pagrindo manyti, jog ieškovės papildomos veiklos pajamos buvo itin ženklios. Į atsakovo sąskaitą įneštų, atsakovei pervestų lėšų bei atsakovės išgrynintų lėšų sumos, operacijų atlikimo datos nesutampa, todėl galima tik prielaida, jog šios operacijos atlikinėtos tik ieškovės perduotomis lėšomis. Manyti, jog atsakovas negalėjo turėti užsidirbęs iš savo papildomos veiklos grynųjų pinigų nėra pagrindo, nes liudytoja R. Z. nurodė, jog atsakovas turėdavo papildomos veiklos, po darbo, kaip paaiškino atsakovas dėl (duomenys neskelbtini), taigi tiek ieškovė, tiek atsakovas užsiėmė papildoma veikla, iš kurios gaudavo papildomų pajamų. Be to, atsakovas 2022 m. spalio 21 d. sudarė vartojimo kredito sutartį dėl 7 000 Eur kredito suteikimo, taigi atsakovo pajamos 2021/2022 m. buvo pakankamos ne tik būsto kreditui gauti, bet ir papildomiems finansiniams įsipareigojimams, todėl nėra pagrindo manyti, jog galimybė gauti lėšų atsakovui buvo tik ieškovės pagalba.
4.5. Teismo vertinimu, ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas dėl žodinės jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties su tikslu sukurti bendrą turtą pripažinimo labiau yra procesinis pagrindimas ieškinio antram reikalavimui dėl kompensacijos priteisimo, nes būtent bendro gyvenimo kartu aplinkybėmis ji grindžia savo reikalavimą dėl kompensacijos. Todėl vien tai, jog aplinkybių dėl žodinės jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties su tikslu sukurti bendrą turtą pripažinimo, konstatavimas išreikštas atskiru punktu, nėra pakankamas pagrindas laikyti tai visiškai atskiru reikalavimu, kuris pats savaime nesukelia materialiųjų teisinių padarinių vertinant jį izoliuotai nuo viso ieškinio konteksto ir dalyko. Tačiau, teismo nuomone, ieškovės reikalavimas dėl įnašo kompensavimo turi būti įvertintas, atsižvelgiant į tai, kad tarp byloje dalyvaujančių asmenų konstatuoti bendro gyvenimo kartu atžvilgiu buvę susiklostę jungtinės veiklos (partnerystės) santykiai.
4.6. Teismas atkreipė dėmesį, kad kaip matyti iš ieškovės pozicijos, ji savo įnašo bendro gyvenimo metu nelaiko neatlygintine parama. Todėl spręstina, ar atsakovas nesiekia gauti naudos iš kito asmens turto šio sąskaita ir be šio sutikimo, kas reikštų neteisėtą praturtėjimą, dėl to negali būti ginamas teismo. Ieškovės nurodytos aplinkybės ir faktinis ieškinio pagrindas iš esmės reiškia, kad ji, negalėdama įgyvendinti nuosavybės teisių į, jos teigimu, už jos lėšas sukurtą ir įgytą turtą, esantį atsakovo žinioje, reiškia reikalavimą dėl išlaidų kompensavimo. Teismo nuomone, nors ieškinio teisiniu pagrindu neįvardytos materialiosios teisės normos, reglamentuojančios turto be pagrindo gavimą ir nepagrįstą praturtėjimą ar daikto pagerinimą, šios normos taikytinos ginčo santykiui. Teismas nelaikė pakankamai pagrįstais paaiškinimus dėl ieškovės darbo atliekant turto remonto, įrengimo darbus. Liudytojų parodymai apie ieškovės darbą iš esmės remiasi pačios ieškovės suteikta informacija. Atsakovas šias aplinkybes neigia, todėl nesant kitokių objektyvių duomenų nėra pagrindo šias aplinkybes laikyti įrodytomis. Teismo nuomone, pateiktose nuotraukose užfiksuotas tapetų klijavimo epizodas Sodo name nėra pakankamas konstatuoti buvus esmines ieškovės investicijas, nes objektyvių duomenų, patvirtinančių konkrečių darbų atlikimo faktą, vertę ir galimą atsakovo sutaupymą dėl to nėra pateikta.
4.7. Teismas įvertino ieškovės nurodytas aplinkybes apie Sodo name likusią dalį jos atsivežtų baldų, apie Name likusias jos apmokėtas vidaus duris, ir sprendė, jog kadangi durys įstatytos ir pritaikytos konkrečiam būstui, baldai su buitine technika parduoti su Sodo namu, taigi pasiimti jų galimybės nėra, naudą iš to gavo atsakovas, todėl gali būti sumokėta tik kompensacija. Teismas nurodė, kad nors ieškovės pateikti duomenys apie Namo durų įsigijimą, mokėjimus nėra pakankamai išsamūs ir nuoseklūs, tačiau atsakovas taip pat nurodė, kad Namo vidaus durys kainavo 4 300 Eur, jis sumokėjo 1 100 Eur. Objektyvių duomenų, kokią sumą už Namo duris mokėjo atsakovas, nėra pateikta, o ieškovės pateikti mokėjimai, kvitai, sutartys taip pat nepatvirtina, jog visą 4 300 Eur sumą sumokėjo ieškovė, todėl esant skirtingiems šalių paaiškinimams laikytina, jog yra pagrindas spręsti, kad ieškovės sumokėta dalis lėšų, t. y. 3 200 Eur (4 300 – 1 100). Teismas taip pat vertino, kad buitinės technikos įsigijimo dokumentai bei užsakymų informacija, sertifikatai išduoti ieškovės vardu, kas leidžia pagrįstai manyti, jog ji buvo pirkėja. Duomenų, kurie leistų nustatyti, kad už buitinę techniką ieškovė nemokėjo ar jai konkrečiai už tai buvo kompensuota, atsakovo sąskaitų išrašuose nėra. Duomenų, jog Sodo name likę ieškovės dukros kambario baldai kainavo pigiau taip pat nėra, todėl negalima laikyti paneigtais ieškovės argumentus dėl jų vertės. Įvertinus viešai skelbiamus duomenis apie vidutines rinkos kainas dėl valgomojo stalo su kėdėm (apie 100 Eur) iš atsakovo kaip buvusio Sodo namo ir esamo Namo savininko būtų priteistina 4 792,08 Eur (3 200+600+100+216,09+159+396,99+320) kompensacija. Šalių vienas kitam pervestas lėšas vertindamas kaip finansinę paramą vienas kitam, teismas sprendė, kad suvestiniais šalių sąskaitų išrašų duomenimis ieškovė atsakovui laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio iki 2023 m. rugpjūčio yra pervedusi 4 749,20 Eur sumą, atsakovas ieškovei šiuo laikotarpiu yra pervedęs 7 715 Eur, todėl atėmus pervestų lėšų perviršį 2 965,80 Eur (4 792,08 Eur – 2 965,80 Eur) iš atsakovo ieškovei priteistina 1 826,28 Eur kompensacija.
4.8. Pasisakydamas dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų, teismas vertino, kad patirtos išlaidos teisinei pagalbai pagrįstos dokumentais, sumos neviršija nustatytų rekomenduojamų dydžių; atstovai rengė procesinius dokumentus, atstovavo posėdžiuose, kurių bendra trukmė daugiau nei 10 val. Teismas sprendė, kad ieškovei iš atsakovo priteistina 59 Eur žyminio mokesčio, 276 Eur teisinės pagalbos išlaidų; atsakovui iš ieškovės priteistina 4 954 Eur teisinės pagalbos išlaidų, o atlikus ieškovei ir atsakovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų užskaitą, atsakovui iš ieškovės priteistina 4 619 Eur bylinėjimosi išlaidų. Be to, atsižvelgiant į atmestų ir patenkintų reikalavimų dalį iš ieškovės valstybės naudai priteistina 52,17 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Ieškovė L. V. pateikė byloje apeliacinį skundą, kuriuo prašo Utenos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 28 d. sprendimą toje dalyje, kurioje ieškinys buvo atmestas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį pilnai tenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė savo apeliacinį skundą grindžia toliau nurodytais motyvais.
5.1. Pažymi, kad byloje esančių rašytinių įrodymų visuma (šalių paaiškinimai, rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai) patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas nuo 2020 m. vasario mėn. iki 2023 m. rugpjūčio mėn. gyveno kartu, palaikė santykius, artimus šeimyniniams, bendrai tvarkė buities reikalus, kartu sprendė su Sodo namo remontu susijusius klausimus, abu pirko remontui ir įrengimui reikalingus daiktus, abu bendrai priėmė sprendimą dėl naujo Namo įsigijimo, kartu jo ieškojo, kartu vyko apžiūrėti, visus su Namo įsigijimu susijusius klausimus sprendė bendrai, ką byloje patvirtino ir liudytoju apklaustas nekilnojamojo turto brokeris V. K., nurodydamas, kad šalis (ieškovę ir atsakovą), iš to kaip jie kartu sprendė su nekilnojamojo turto pardavimu / įsigijimu susijusius klausimus, nuo pat pradžių laikė šeima / sutuoktiniais, ir patvirtino, kad Sodo namo pardavimo ir naujo Namo įsigijimo klausimais bendravo su abiem. Ši liudytojo nurodyta reikšminga faktinė aplinkybė pirmosios instancijos teismo apskritai nebuvo įvertinta.
5.2. Ieškovės vertinimu, nagrinėjamu atveju nustačius, kad ieškovės padarytas indėlis (tiek materialus, tiek nematerialus) į atsakovo vardu registruoto turto (Sodo namo ir Namo) pagerinimą / įsigijimą nėra toks reikšmingas, kad būtų galima pripažinti ieškovės teisė į dalį (neįrodžius buvus šalių susitarimui ir bendram siekiui turtą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise), bet nustačius, kad ieškovė tiek materialiai, tiek savo darbu prisidėjo prie atsakovo turto įsigijimo / pagerinimo, turėjo būti pagrįstai ir objektyviai spendžiamas klausimas dėl protingo ir sąžiningo dydžio kompensacijos ieškovei priteisimo. Absoliučiai neteisinga, nelogiška ir nesąžiningas yra spręsti, kad moteris (ieškovė) net kelis metus gyvenusi ir vedusi bendrą ūkį kartu su vyru, prisidėjusi prie jo turto priežiūros ir išlaikymo, taip pat tiek materialiai, tiek savo darbu padėjusi jį suremontuoti / įrengti, iš savo pačios uždirbtų lėšų aprūpinusį savo ir atsakovo bendrą šeimą maistu ir tenkinusi visus kitus kasdieniam šeimos gyvenimui būtinus poreikius, ir tuo pačiu sudariusi vyrui (atsakovui) sąlygas nepatirti šių išlaidų, o savo uždirbamas pajamas skirti paskolų (inter alia, būsto kredito) mokėjimui, negali pretenduoti į sąžiningo dydžio kompensaciją vien dėl to, kad šalys nebuvo susitarusios raštu dėl būtent tokio savo išlaidų pasidalinimo, kiekvieno gaunamų lėšų (darbo užmokesčio ir kitų pajamų) panaudojimo atitinkamiems tikslams (ieškovės – pagrinde bendro ūkio vedimui iš išlaikymui, atsakovo – pagrinde komunalinių mokesčių ir paskolų įmokų mokėjimui). Jeigu ieškovė savo darbu ir finansais nebūtų prisidėjusi prie bendro ūkio, prie Sodo namo remonto, naujo Namo įsigijimo ir įrengimo, atsakovas, tokias išlaidas, darbus turėtų dengti / apmokėti iš savo gaunamų lėšų ir galimai apskritai net nebūtų turėjęs galimybių / pakankamai lėšų Namo įsigijimui ir įrengimui.
5.3. Kritiška vertindama teismo poziciją dėl jos (ieškovės) indėlio į Sodo namo remontą, įrengimą, atkreipia dėmesį, kad byloje nesiekė įrodyti, jog turtas, buvęs asmenine atsakovo nuosavybe, jį pagerinus (suremontavus, įrengus) šalių bendro gyvenimo metu, tapo bendra daline šalių nuosavybe, tačiau pažymi, kad tais atvejais, kai vienas asmuo (sutuoktinis, partneris, sugyventinis) savo pinigais ir / ar darbu prisideda prie kitos asmens (sutuoktinio, partnerio, sugyventinio) turto pagerinimo, bet tas pagerinimas / indėlis nėra toks didelis / esminis, kad pripažinti, jog prisidėjęs asmuo įgijo teisę į dalį kito asmens turto, gali ir turi būti sprendžiamas klausimas dėl prie pagerinimo prisidėjusio asmens indėlio / įnašo – patirtų išlaidų / įdėtų pastangų (tiek materialių, tiek nematerialių) kompensavimo. Aplinkybę, kad šalims gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, realiai buvo atliekamas Sodo namo remontas, kuriame dalyvavo ir prie kurio prisidėjo ir ieškovė, akivaizdžiai patvirtino tiek byloje pateikti rašytiniai įrodymai, tiek liudytojų parodymai. Pažymi, kad pateikė į bylą nuotraukas, kuriuose matyti dar neįrengtas Sodo namas bei užfiksuota ieškovė, atliekanti tam tikrus remonto / apdailos darbus, kas akivaizdžiai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad esą byloje nėra nustatyta, kad šalims pradėjus gyventi kartu Sodo namas būtų buvęs neįrengtas ar netinkamas gyventi. Be to, ieškovė tiksliai nurodė teismui, kokius savo asmeninius daiktus (baldus) atsivežė į atsakovo sodo namelį, t. y. miegamą kampą, stalą su kėdėm, šaldytuvą, viryklę, sekciją, vaiko lovelę, virtuvės komplektą ir t.t. Taip pat paaiškino, kad dalį šių daiktų jiedu kartu su atsakovu pardavė ir net nurodė, kam ir už kiek tiksliai jie buvo parduoti (viso ieškovės daiktų buvo parduota už 1 680 Eur). Ieškovė taip pat pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad tuo periodu, kai apsigyveno kartu su atsakovu sodo namelyje ir prisidėjo prie jo remonto / įrengimo, ji pirko buitinę techniką: gartraukį už 159 Eur, indukcinę kaitlentę už 216,09 Eur, įmontuojamą šaldytuvą už 396,99 Eur; byloje pateikti pratęsto garantinio aptarnavimo sertifikatai patvirtina, kad ieškovė tuo periodu pirko ir indaplovę „Gorenje“, už kurios papildomo garantinio aptarnavimo sertifikatą sumokėjo 70,50 Eur, bei orkaitę „Gorenje“, už kurios papildomo garantinio aptarnavimo sertifikatą sumokėjo 58,71 Eur. Ieškovė neturi šių dviejų prietaisų įsigijimo dokumentų, kadangi jie kartu su garantiniais sertifikatais buvo perduoti sodo namelio pirkėjai, kuri, kaip paaiškėjo, jų neišsaugojo. Atkreipia dėmesį, kad teismas apskritai neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus dėl aukščiau nurodytų ir Sodo name jo pardavimo metu buvusių daiktų ir buitinės technikos įsigijimo / atsiradimo Sodo name aplinkybių ir laikydamas, kad tai buvo ne Sodo namui, o Namui skirti daiktai, dalį kurių ieškovė esą išsikraustydama pasiėmė. Visi aukščiau nurodyti daiktai, kaip ir baldai liko Sodo name, jį pardavus, ir perėjo pirkėjos nuosavybėn, kuri ir mokėjo už Sodo namą šalių sutartą kainą, įvertinusi faktinę Sodo namo būklę. Be kita ko, atkreipia dėmesį į liudytojų R. Z., J. K. parodymus. Pažymi, kad jeigu ieškovės ir atsakovo nebūtų siejęs susitarimas kurti bendrą ateitį, kartu investuoti į bendrus namus, ieškovė nebūtų nei rėmusi atsakovą finansiškai, nei būtų užsakinėjusi ir pirkusi Sodo namui / Namui reikalingus daiktus (baldus, buitinę techniką, medžiagas ir pan.), nei būtų apskritai sutikusi investuoti tiek savo finansus, tiek resursus (darbą, pastangas) į bendrais buvusius namus. Ieškovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai skirtingai vertino byloje pateiktų šalių paaiškinimų įrodomąją galią, t. y. sprendė, kad nėra pagrindo vadovautis ieškovės paaiškinimais (nors juos tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai patvirtino bylos medžiaga), o atsakovo paaiškinimais vadovavosi, nors jų kiti byloje esantys įrodymai nepatvirtino.
5.4. Dėl Sodo namo vertės pažymi, kad byloje esantys įrodymai akivaizdžiai patvirtino, kad atsakovui 2018 m. skiriantis su sutuoktine sodo namelio vertė buvo 33 500 Eur (kartu su žemės sklypu ir kiemo statiniais), o šalims jį suremontavus, įsirengus ir pardavimo metu palikus jame buvusius baldus ir buitinę techniką, šis sodo namelis buvo parduotas už 67 000 Eur, t. y. dvigubai brangiau, taigi ieškovė savo indėlį į šio turto vertės padidėjimą ir vertina 16 750 Eur. Pabrėžtina, kad jokių įrodymų, jog Sodo namą atsakovas būtų susiremontavęs, įrengęs iki pradėdamas gyventi su ieškove, atsakovas į bylą apskritai nepateikė, jo paties paaiškinimai dėl Sodo namo remonto ir įrengimo buvo nenuoseklūs, nekonkretūs ir juos paneigė byloje liudytojais apklausti asmenys, kurie lankėsi Sodo name ir paliudijo tą faktą, kad jo remontas / įrengimas buvo vykdomas būtent šalims jau gyvenant kartu. Ieškovė savo asmeninėmis lėšomis atsiskaitė už įvairius darbus, pirktas medžiagas, pagerino atsakovui priklausantį Sodo namą ir Namą, dėl ko padidėjo šio turto vertė. Nors ne kartą siūlė atsakovui oficialiai įteisinti savo santykius – susituokti, tačiau atsakovas atsisakydavo tai daryti, kaip ir sudaryti jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį.
5.5. Pasisakydama dėl atsakovo Namo įsigijimo ir įrengimo aplinkybių, atkreipia dėmesį į tai, kad priimtame sprendime dėl šių aplinkybių iš esmės apskritai nėra pasisakyta, nors byloje pateikti įrodymai, inter alia, rašytiniai, neginčijamai patvirtina, kad šis Namas buvo įsigytas ir įrengtas šalių bendro gyvenimo metu, panaudojant tam iš dalies iš Sodo namo pardavimo gautas lėšas, iš dalies atsakovo vardu paimtą banko paskolą (būsto kreditą), kurios įmokos buvo pradėtos mokėti šalims gyvenant kartu. Atkreipia dėmesį, kad iš byloje esančios Namo pirkimo–pardavimo sutarties turinio matyti, kad jis buvo įsigytas su daline apdaila ir 89 procentų baigtumu už 119 000 Eur, o šalims skiriantis, namas jau buvo pilnai įrengtas ir įregistruotas 100 procentų baigtumu, taigi jo vertė padidėjo mažiausiai 11 procentų, arba 14 707 Eur. Šalims išsiskyrus namas liko atsakovui, taigi ieškovei priklauso kompensacija lygi 1/2 namo vertės padidėjimo, t. y. 7 353,50 Eur. Nurodo, kad byloje liudytoju apklaustas nekilnojamojo turto agentas V. K. tai pat paliudijo, kad namą šalys įsigijo su daline apdaila, neįrengtą ir paskui jį įrenginėjo. Jis paliudijo ir tai, kad vėliau lankėsi name (tikslu atsiimti ieškovės pagamintus (duomenys neskelbtini) ir matė, kad namas jau yra įrengtas ir kad jame gyvena ir ieškovė, ir atsakovas; taip pat paliudijo, kad visais naujo Namo įsigijimo klausimais bendravo su abiem kaip pora, ir nuo pat pradžių, buvo įsitikinęs, kad jie yra sutuoktiniai, kurie perka Namą savo šeimai. Atkreipia dėmesį į byloje pateiktą susirašinėjimą su atsakovo brolio sutuoktine, kitų liudytojų (R. Z., J. K.) parodymus, ir kt. Be kita ko pažymi, kad byloje pateikė įrodymus (banko sąskaitų išrašus, mokėjimo pavedimų kopijas), patvirtinančius, kad tuo laikotarpiu, kai buvo nupirktas ir įrenginėjamas Namas ji padarė net keliolika pavedimų atsakovui, paskirtyje nurodydama „Namo remontui“, „Už tvoros kuoliukų montavimą“, „Įmoka už televizorių“; pats atsakovas, teikdamas paaiškinimus, nurodė, jog avansą už naujam namui reikalingas grindis (laminatą) sumokėjo būtent ieškovė (1 000 Eur). Ieškovės vertinimu, byloje buvo pateikta pakankamai argumentų ir įrodymų, patvirtinančių, kad Namą šalys pirko ne tik gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, bet ir patį Namą išsirinko kartu, sprendimą dėl jo įsigijimo priėmė kartu, bendrai, įsirenginėjo jį bendrai, todėl absoliučiai nelogiška ir nepagrįsta yra teigti, kad esą byloje nėra įrodyta, kad esą šalys ne tik gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, bet ir bendrai priiminėjo sprendimus dėl turto (Sodo namo, Namo) įsigijimo, pagerinimo / įrengimo ir, kad ieškovė prie to prisidėjo tiek materialiai, tiek nematerialiai (tiek savo darbu bendrame namų ūkyje ir to ūkio vedimu / tvarkymu, tiek prisidedant prie tam tikrų remonto / įrengimo darbų atlikimo, o atsakovas, faktiškai nepatirdamas su namų ūkio vedimu ir iš dalies remontu / įrengimu susijusių išlaidų, galėjo tuo metu sau ramiai dengti turimas paskolas, inter alia, būsto kreditus ir tokiu būdu nuolat ieškovės sąskaita didinti savo asmeninio turto vertę, tačiau šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo taip ir liko neįvertintos.
5.6. Ieškovės skaičiavimais, laikotarpiu nuo 2021 m. spalio mėnesio iki 2023 m. rugpjūčio mėnesio atsakovas, gyvendamas su ieškove ir vesdamas bendrą ūkį, mokėjo būsto kredito įmokas (pirmus 5 mėn. – po 205 Eur / mėn. ir likusį laiką – po 437 Eur / mėn.). Viso bendro gyvenimo su ieškove metu atsakovas sumokėjo 8 017 Eur būsto kredito įmokų ir ieškovė, gyvendama su atsakovu, prisidėdama prie bendro ūkio, dengdama dalį jo poreikių 1/2 dalimi prisidėjo prie šių įmokų, tačiau šalims išsiskyrus šis turtas liko atsakovo nuosavybėje, todėl jis turėtų kompensuoti ieškovei pusę bendro gyvenimo metu padarytų įmokų už būstą sumos, t. y. 4 008,50 Eur. Be to, laikotarpiu nuo 2022 m. spalio mėnesio iki 2023 m. rugpjūčio mėnesio atsakovas sumokėjo ir 1 107 Eur turimo vartojimo kredito įmokų už turtą (namo įrengimui reikalingą įrangą), kuris tai pat atiteko jam šalims išsiskyrus, todėl jis turėtų kompensuoti ieškovei pusę bendro gyvenimo metu padarytų įmokų už šį kreditą sumos, t. y. 553,50 Eur. Todėl, anot ieškovės, bendra kompensacijos suma: 4 008,50 Eur + 553,50 Eur + 16 750 Eur + 7 353,50 Eur = 28 665,50 Eur.
5.7. Nesutinka ir su teismo vertinimu, kad esą atsakovo pajamos 2021/2022 m. buvo pakankamos ne tik būsto kreditui gauti bet ir papildomiems finansiniams įsipareigojimams, todėl esą nėra pagrindo manyti, jog galimybė gauti lėšų, reikalingų turto įsigijimui / įrengimui atsakovui buvo tik ieškovės pagalba. Pažymi, kad pasisakęs apie ieškovės pajamas, teismas visiškai neatsižvelgė ir neįvertino, kokios buvo atsakovo šiuo periodu gautos pajamos ir nevertino, ar apskritai galima sakyti, jog jos buvo pakankamos tam, kad iš esmės susiremontuoti ir įsirengti Sodo namą, o vėliau dar įsigyti ir pilnai įsirengti visiškai naują Namą. Atkreipia dėmesį, kad iš rašytinės bylos medžiagos aiškiai matyti, kad pagrindinis ir bene vienintelis jo pajamų šaltinis yra darbo užmokestis (iš (duomenys neskelbtini); jis uždirbdavo (į banko sąskaitą kas mėnesį gaudavo) apie 1 100 – 1 200 Eur ir iš šios sumos privalėjo vykdyti savo įsipareigojimus (mokėti apie 300 Eur vaiko išlaikymui, 437 Eur įmoką pagal būsto kredito sutartį, 123 Eur įmoką pagal vartojimo kredito sutartį), ir atsakovui likdavo apie 100 – 300 Eur mėnesiui, ir tai dar neskaitant lėšų, reikalingų susimokėti už komunalinius mokesčius, maistą, kurą ir pan., todėl pirmosios instancijos teismui turėjo kilti pagrįstas ir logiškas klausimas – iš kokių lėšų ir, ar tikrai iš asmeninių lėšų (be ieškovė pagalbos ir prisidėjimo) jis būtų galėjęs įsirengti pirm1 Sodo namą, o vėliau ir naujai įsigytą Namą. Sakyti, kad Namo įrengimui atsakovui esą užteko 7 000 Eur vartojimo kredito, kai vien namo vidaus durys kainavo 4 300 Eur, yra akivaizdžiai nelogiška ir neprotinga. Pažymi, kad tuo tarpu pati (ieškovė) pateikė į bylą konkrečius įrodymus, patvirtinančius, kad ji gaudavo ne tik darbo užmokestį, bet ir kitas papildomas pajamas, kurias faktiškai ir skyrė ne tik savo ir atsakovo bendrai buičiai, bet ir faktiškai bendrai naudojamo turto pagerinimui / įrengimui. Ieškovės poziciją dėl to, kad ji nuolat gaudavo papildomų pajamų iš papildomos veiklos – (duomenys neskelbtini) – patvirtino tiek rašytiniai įrodymai (Facebook skelbta informacija, susirašinėjimas su klientais per Messenger programėlę, banko sąskaitos išrašai), iš kurių matyti, kad už (duomenys neskelbtini) ieškovė gaudavo pajamų, bei ir byloje apklausti liudytojai, kurių kiekvienas teigė ne tik žinojęs apie tai, kad ieškovė užsiima papildoma veikla – (duomenys neskelbtini), bet ir yra juos patys iš ieškovės pirkę. Be to, pats atsakovas patvirtino, kad ieškovė vertėsi tokia veikla ir gaudavo iš to papildomų pajamų. Atkreipia dėmesį, kad nors atsakovas teigė, kad jis papildomų pajamų grynais, kuriuos reguliariai įnešdavo į savo banko sąskaitą, gaudavo iš tėvų ūkio technikos pardavimo, tačiau jokių įrodymų apie tokius sandorius, ar duomenų apie tai, kad tokia technika apskritai egzistavo, už kiek ir kam ji buvo parduota nepateikė. Mano, kad teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepagrįstai sureikšmino atsakovo paaiškinimus ir atmetė ieškovės paaiškinimus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
Atsiliepimas
6. Atsakovas K. R. atsiliepime su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas savo atsiliepimą grindžia toliau nurodytais motyvais.
6.1. Atkreipdamas dėmesį į kai kurias faktines aplinkybes, pažymi, kad jo gyvenimas su ieškove buvo pakankamai laisvas, be abipusių įsipareigojimų. Akcentuoja, kad Sodo namas, įgytas jo ankstesnėje santuokoje už turėtas santaupas ir suteiktą kreditą, po santuokos nutraukimo atiteko jam. Su buvusia sutuoktine buvo sutarę, kad iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. ji su jų sūnumi galės gyventi tame name, o 2019 m. rugsėjo 1 d. išsikėlus buvusiai sutuoktinei ir sūnui, Sodo namas buvo šiek tiek renovuotas: pirmiausia jis išardė namelio grindis, apšiltino, išbetonavo, o tada paklojo laminato dangą. Buvo įvestos miesto nuotekos ir vandentiekis. Taip pat perdažytos namelio sienos ir lubos. Vonia nebuvo remontuota, išskyrus pakeistą dušo kraną ir įdėtas naujas vonios duris. Buvo išgriauta koklinė krosnis ir sumontuota šildymo sistema „oras – oras“. Viena kambario siena išklijuota klinkeriu. Šiuos statybos darbus atlikti jam (atsakovui) atlikti padėjo ir mokino atsakovo tėvas G. R. Visas reikalingas medžiagas ar kitą įrangą pirko iš savo asmeninių lėšų, dalį medžiagų pirko tėvas. Pažymi, kad tuo metu, t. y. 2019 m. rudenį, su ieškove jokių artimų santykių neturėjo. Nurodo, jog patarus nekilnojamojo turto brokeriui V. K., 2021 m. birželio 16 d. parengė Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. 1, kurios pagrindu buvo pakeista pastato – sodo namelio paskirtis į pastatą – gyvenamąjį namą. 2021 m. rugsėjo 7 d. Žemės sklypo ir pastatų pirkimo–pardavimo sutartimi pardavus Sodo namą už 67 000 Eur kainą, jam išmokėta 52 348,60 Eur, 14 651,40 Eur pervesta trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, AB Šiaulių bankui kredito pagal 2020 m. gruodžio 3 d. kredito sutartį grąžinimui. 2021 m. spalio 12 d. Žemės sklypo ir pastato pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijo Namą už 139 000 Eur kainą, iš kurios 24 250 Eur sumokėti pavedimu prieš šios sutarties sudarymą ir 114 750 Eur sumokėta gavus trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, AB Šiaulių bankas kreditą. 24 250 Eur dydžio pradinei įmokai atsakovas panaudojo dalį lėšų, jam išmokėtų pagal 2021 m. rugsėjo 7 d. žemės sklypo ir pastatų pirkimo–pardavimo sutartį. Pažymi, kad likusieji pinigai, t. y. maždaug 28 098 Eur, iš 52 348,60 Eur, buvo panaudoti rekuperacinės sistemos ir šildymo sistemos pirkimui, bei apmokėta už gyvenamojo namo sienų išdažymą ir dažus, bei kitas reikalingas medžiagas. 2022 m. spalio 22 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. C210581824 ir gavo 7 000 Eur vartojimo kreditą. Už šias lėšas name buvo įrengtos įtempiamos lubos, nupirktas šaldytuvas ir vonios įranga (klozetas, dušo durys). Taip pat atkreipia dėmesį, kad po Namo įsigijimo tėvai jam pervedė 5 780 Eur dydžio lėšas, taip pat davė grynais (tai pripažino ir pati ieškovė, 2025 m. sausio 21 d. posėdyje, nurodžiusi, kad „buitinę techniką pirko K. mama“. Name kartu apsigyveno 2022 m. lapkričio mėnesį. Akcentuoja, kad kredito įmokas ir palūkanas pagal 2021 m. spalio 26 d. Būsto kredito sutartį ir 2022 m. spalio 22 d. Vartojimo kredito sutartį mokėjo ir moka tik jis, atsakovas. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad ieškovė prisidėjo prie jos nurodyto ginčo turto įgijimo ar jo išlaikymo (pvz., mokėjo dalį pradinio įnašo, grąžino dalį kredito, mokėjo turto draudimo įmokų ir pan.) ar namas jo vardu įregistruotas tik formaliai.
6.2. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas aiškiai išskyrė bendro gyvenimo faktą ir bendrosios nuosavybės kūrimą. Atkreipia dėmesį, jog pati apeliantė pripažįsta, kad santykiai buvo artimi šeimyniniams, bet jie jokiu būdu nebuvo šeimyniniai. Vien bendras būties reikalų tvarkymas (pavyzdžiui, maisto pirkimas, laisvalaikio kartu leidimas, gyvenimas būste) nesuteikia apeliantei/ieškovei teisės į jo asmeninės nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą. Mano, kad atsisakiusi reikalavimo ginčo turtą pripažinti bendrąja daline nuosavybe, ieškovė neturi teisės reikalauti ir kompensacijos už turtą, kuris nėra bendroji dalinė nuosavybė ir gali prašyti taikyti tik nepagrįsto praturtėjimo institutą. Teismas, spręsdamas ieškinį tenkinti iš dalies, taikė nepagrįsto praturtėjimo institutą, o apeliaciniame skunde nėra motyvuotai ginčijamas teismo pritaikytas teisinis pagrindas.
6.3. Kritiškai vertindamas apeliantės poziciją dėl neteisingos kompensacijos, atkreipia dėmesį, jog ieškovė nutyli itin reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kad ji su savo 2 nepilnamečiais vaikais net kelis metus gyveno ir vedė bendrą ūkį kartu su vyru (atsakovu) ir visą šį laikotarpį neatlygintinai naudojosi jo turimu gyvenamuoju būstu (taigi, sutaupė nuomos išlaidas už daugiau kaip trejų metų laikotarpį), neatlygintinai pati ir jos vaikas naudojosi visomis komunalinėmis paslaugomis, neatlygintinai daugiau kaip trejus metus naudojosi jo automobiliu. Ieškovė nutyli, kad ir jis pirko maistą, buities daiktus, daiktus asmeniniam ieškovės naudojimui, finansavo jos grožio procedūras, apmokėjo bendras keliones.
6.4. Pažymi, kad pagal nuosekliai formuojamą teisminę praktiką rinkos vertės pokyčius lemia tiek individualios vertinamo daikto savybės, tiek lemia ir objektyvūs, t. y. nepriklausantys nuo šalių valios, veiksniai. Ieškovei teigiant, kad rinkos vertės pokytis atsirado dėl jos investicijų, teko imperatyvi procesinė pareiga šią aplinkybę ir įrodyti, tačiau byloje nėra pateikta absoliučiai jokių įrodymų šiai faktinei aplinkybei pagrįsti. Be kita ko atkreipia dėmesį, kad nekilnojamas turtas buvo parduotas pandemijos metu. Ir visuotinai žinoma aplinkybė, kad pandemijos metu įvairių sodybų kainos itin kilo. Todėl jo gautą kainą įtakojo ne tik ir ne tiek individualios parduoto turto savybės, bet ir objektyviai susiklostęs pasaulinio mąsto pandemijos procesas. Dėl apeliantės akcentuotos nuotraukos, kurioje matyti, kaip ji lupa senus tapetus, pažymi, kad viename kambaryje (kuriame atsikrausčius ieškovei apsigyveno jos dukra) buvo keisti ne seni, o nauji, jo su tėvu išklijuoti tapetai, vien dėl to, kad ieškovės dukrai jie nepatiko. Jos dukros išsirinktus kitus tapetus nupirko jis kaip namo savininkas, o perklijavo ieškovė, nes tai buvo jos dukters užgaida. Taip pat akcentuoja, kad kitose pateiktose nuotraukose nėra fiksuota, kad ieškovė atliktų kažkokius statybos ar tvarkymo darbus. Priešingai, nuotraukose užfiksuota paklota laminato danga vienareikšmiškai patvirtina, kad sodo namo pirmo aukšto grindys yra galutinai įrengtos (laminato danga yra paskutinis sluoksnis). Atkreipia dėmesį, kad tos nuotraukos darytos 2019 m. gegužės–liepos mėnesį, kai jie tik susitikinėjo ir jokio bendro gyvenimo nebuvo. Pabrėžia, kad neketino ieškovei įsipareigoti. Kritiškai vertina liudytojų R. Z., J. K. parodymus ir sutinka su pirmosios instancijos teismas vertinimu, kad liudytojų parodymai apie ieškovės atliktus darbus iš esmės remiasi pačios ieškovės joms nurodyta informacija, todėl nėra pakankami objektyviai patvirtinti ieškovės teiginius.
6.5. Akcentuoja, kad byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio ieškovės atsiskaitymą už kažkokius darbus ar medžiagų pirkimą. Pažymi, kad spręsdamas dėl ieškinio tenkinimo, teismas detaliai ir visapusiškai įvertino kiek lėšų ieškovė pervedė jam, atsakovui ir kiek lėšų jis pervedė ieškovei, įvertino byloje pateiktus mokėjimus už vidaus duris. Anot atsakovo, byloje pateikti įrodymai apie ieškovės turtinę padėtį leidžia teigti, kad ji neturėjo jokių finansinių galimybių tokiam indėliui, bet kokias turimas atliekamas lėšas pervesdavo į savo dukters A. sąskaitą, arba į kitas pačios ieškovės sąskaitas, arba išgrynindavo. Atkreipdamas dėmesį į byloje pateiktas ieškovės pajamų mokesčio deklaracijas, mano, kad tokios pajamos yra galimai pakankamos užtikrinti minimalius ieškovės ir dviejų nepilnamečių vaikų poreikius, tačiau akivaizdu, kad tokio dydžio pajamos per mažos jos deklaruojamoms 30 000 Eur vertės investicijoms. Byloje pateikti išrašai iš ieškovės banko sąskaitų neginčytinai patvirtina, kad banko sąskaitose sutaupytų lėšų nebuvo. Atkreipia dėmesį, kad pats visos bylos nagrinėjimo metu nuosekliai teigė, kad turėjo ne tik darbines pajamas, tačiau ir papildomų pajamų už (duomenys neskelbtini). Jo papildomų pajamų turėjimą patvirtino tiek liudytojos R. Z. ir J. K., tiek pripažino ir pati ieškovė. Atsakovo įsitikinimu, byloje nėra nei vieno įrodymo, kad Sodo namas būtų remontuotas 2020 m. ar 2021 m. Pažymi, kad jis (atsakovas) nuosekliai teigė, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį būstą tvarkė nuo 2018 m. rugsėjo pradžios iki 2019 m. pabaigos, detaliai nurodė, kokius darbus atliko. Be to, jis nuosekliai teigė, kad ir nebuvo jokio susitarimo kurti bendrą dalinę nuosavybę. Anot atsakovo, byloje pateikti rašytiniai įrodymai neginčytinai patvirtina, kad Namą įgijo už lėšas, gautas pardavus asmeninės nuosavybės teise valdytą Sodo namą ir banko suteikto kredito lėšas, Namo įrengimas buvo atliekamas už likusias lėšas, gautas pardavus Sodo namą, banko suteikto vartojimo kredito lėšas, tėvų finansinę paramą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
9. Apeliacijos objektą sudaro Utenos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 28 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pripažinimo ir kompensacijos priteisimo buvo iš dalies patenkintas, dalies, kurioje ieškovės ieškinys buvo atmestas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
10. Bylos duomenimis, nustatyta, kad atsakovo vardu, Utenos apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2YT-5531-842/2018, pagrindu, asmeninės nuosavybės teise buvo registruotas žemės sklypas su statiniais (gyvenamuoju namu, ūkio pastatu, kitais inžineriniais statiniais), adresu (duomenys neskelbtini) (anksčiau ir toliau – Sodo namas), kurį atsakovas pardavė, pagal 2021 m. rugsėjo 7 d. Žemės sklypo ir pastatų pirkimo–pardavimo sutartį. 2021 m. spalio 12 d. Žemės sklypo ir pastato pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu atsakovo vardu asmeninės nuosavybės teise buvo įregistruotas žemės sklypas su gyvenamuoju namu, adresu (duomenys neskelbtini) (anksčiau ir toliau – Namas). Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad šalys, būdamos pažįstamos nuo 2019 m., kartu apsigyveno nuo 2020 m. vasario mėnesio, kartu gyveno Sodo name, vėliau nuo 2022 m. lapkričio mėnesio – Name, tačiau, šalių santykiams pašlijus, ieškovė 2023 m. rugpjūčio mėnesį iš Namo išsikraustė.
11. Ieškovei vertinant, kad jai gyvenant kartu su atsakovu ji taip pat prisidėjo prie minėto ieškovo vardu registruoto nekilnojamojo turto pagerinimo (Sodo namo) ir įsigijimo bei įsirengimo (Namo) ir kreipusis į teismą dėl šalių jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pripažinimo ir 30 000 Eur dydžio kompensacijos priteisimo, pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį patenkino iš dalies, nenustatęs šalių jungtinės veiklos požymių dėl bendro turto sukūrimo, tačiau nustatęs pagrindą priteisti 1 826,28 Eur kompensaciją. Apeliantė su teismo sprendimu dalyje, kurioje jos ieškinys nebuvo patenkintas, nesutinka, kvestionuodama byloje atlikto įrodymų tyrimo teisingumą, nesutikdama su teismo vertinimu dėl jos indėlio į atsakovo turtą dydžio. Įvertinus bylos duomenis ir apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija neturi pagrindo su jais sutikti.
12. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į įrodinėjimo svarbą ir pagrindinius principus civiliniame procese. Pažymėtina, kad rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024). Be to, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024).
13. Aptariamu atveju bylos duomenys (šalių, liudytojų parodymai, pateiktos nuotraukos, informacija iš socialinių tinklų, ir kt.) iš tiesų patvirtina, kad ieškovė ir atsakovas gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, leido kartu laisvalaikį, rūpinosi buitimi, geresnėmis gyvenimo sąlygomis, ir pan. Ieškovė siekė įrodyti, kad šalys vedė bendrą ūkį žodinės jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties pagrindu, turėdamos tikslą suskurti bendrą turtą – suremontuoti ir įsirengti, o vėliau parduoti Sodo namą, dar vėliau – įsigyti ir įsirengti Namą. Pirmiausia šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad nesusituokę kartu gyvenantys asmenys nėra prilyginami sutuoktiniams, todėl tokių asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija. Kartu gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja, dėl to iš tokių santykių kilę ginčai sprendžiami vadovaujantis bendrosiomis nuosavybės teisę reglamentuojančiomis teisės normomis. Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams. Be to, kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis). Taigi, nepaisant CK 6.969 straipsnio 4 dalies, nustatančios privalomą rašytinę jungtinės veiklos sutarties formą, imperatyvumo, teismų praktikoje nesusituokusių asmenų tarpusavio santykiai yra vertinami kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartiniai santykiai, nepaisant to, ar santuokos nesudarę asmenys buvo sudarę tokią rašytinę sutartį. Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. Nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019). Šiuo gi atveju, viena vertus, pažymėtina, kad ieškovė byloje nereiškė reikalavimo dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe. Kita vertus, net ir nepaisant to, dėl ieškovės suformuluoto pirmojo reikalavimo nepagrįstumo su ginčo sprendime atliktu vertinimu nėra pagrindo nesutikti. Kaip jau minėta, bylos duomenys patvirtina šalių gyvenimo kartu ir bendro ūkio vedimo aplinkybes, ieškovei su vaikais iš nuomoto būsto be kita ko atsikrausčius į atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį Sodo namą, kurį vėliau pardavus ir ieškovui asmeninės nuosavybės teise įsigijus Namą, kartu apsigyveno ir jame. Visgi, nors ieškovė ir tvirtino, kad šalims kartu gyvenant, neva planuojat ir šeimos pagausėjimą ir ateitį kartu, buvo šalių susitarimas dėl jungtinės veiklos sukurti bendrą jos minėtą turtą, atsakovas tuo tarpu, neneigdamas bendro gyvenimo kartu aplinkybių, kategoriškai laikėsi pozicijos, kad tokio susitarimo nebuvo. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė savo apeliaciniame skunde ir pati pripažino, jog atsakovui ne kartą siūlė oficialiai įteisinti savo santykius – susituokti, tačiau atsakovas atsisakydavo tai daryti, kaip ir sudaryti jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį. Kaip patvirtino bylos duomenys, šalys, gyvendamos kartu, tvarkė savo buitį, pirko maistą, reikalingus daiktus, neneigiant, kad ieškovė taip pat rūpinosi bendra buitimi, apsigyvenusi kartu su atsakovu atsivežė ir savo asmeninių daiktų, kartu rūpinosi gyvenamo būsto įrengimu ar atliko net tam tikrus remonto darbus, ir pan., tačiau, iš bylos duomenų visumos, be kita ko įvertinus ir šalių santykių trukmę, sutinkant su pirmosios instancijos teismo vertinimu, šalių santykius būtent ir galima įvardinti kaip jų jungtinę veiklą dėl bendro gyvenimo kartu, bet to nepakanka nuspręsti buvus šalių susitarimą dėl jungtinės veiklos, nukreiptos į bendro turto sukūrimą.
14. Tokiu būdu, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas ginčijamame sprendime tinkamai nustatė, kad aptariamas ieškovės reikalavimas dėl žodinės jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties su tikslu sukurti bendrą turtą pripažinimo labiau yra procesinis pagrindimas ieškinio antram reikalavimui dėl kompensacijos priteisimo, kurio pagrįstumą ieškovė kaip tik ir įrodinėjo būtent bendro gyvenimo kartu aplinkybėmis, taigi ir pats toks reikalavimas nesukeltų materialiųjų teisinių padarinių vertinant jį izoliuotai nuo viso ieškinio konteksto. Šiuo atveju, ieškovei savo įnašo į bendrą šalių gyvenimą ir buitį nelaikant neatlygintina parama, pirmosios instancijos teismas būtent ir įvertino, ar atsakovas nesiekė gauti naudos iš kito asmens turto šio sąskaita ir be šio sutikimo, kas reikštų neteisėtą praturtėjimą. O su atliktu įrodymų vertinimu dėl ieškovės įnašo dalies ir jai priklausančios kompensacijos teisėjų kolegija šiuo atveju taip pat neturi pagrindo nesutikti.
15. Apeliantė, akcentuodama, jog nustačius, kad ji tiek materialiai, tiek savo darbu prisidėjo prie atsakovo turto įsigijimo / pagerinimo, turėjo būti pagrįstai ir objektyviai spendžiamas klausimas dėl protingo ir sąžiningo dydžio kompensacijos priteisimo, nesutinka su teismo priteistu kompensacijos dydžiu. Visgi manytina, kad bylos duomenų visuma niekaip nepatvirtina ieškovės reikalavimo dėl 30 000 Eur kompensacijos (atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde pateiktais skaičiavimais, bendra kompensacijos suma nurodyta 28 665,50 Eur) pagrįstumo.
16. Nesutikdama su teismo vertinimu dėl jos įnašo į Sodo namo pagerinimą, apeliantė pabrėžė, kad į bylą buvo pateiktos nuotraukos su neįrengtu Sodo namu, remonto, apdailos darbus atliekančia ieškove, buvo tiksliai nurodyta, kokius savo asmeninius daiktus (baldus) ji atsivežė į atsakovo Sodo namą, kurių (daiktų) dalis buvo parduota už 1 680 Eur, kokią buitinę techniką ji nupirko, tai, kad dalis daiktų ir buvo palikta parduotame Sodo name, ir pan. Be to, ieškovės vertinimu, jau vien tai, kad atsakovui 2018 m. skiriantis su sutuoktine sodo namelio vertė buvo 33 500 Eur, o šalims jį suremontavus, įsirengus ir pardavimo metu palikus jame buvusius baldus ir buitinę techniką, jis buvo parduotas už 67 000 Eur, tai ir ieškovės indėlis į šio turto vertės padidėjimą turėtų būti vertinamas 16 750 Eur suma. Tačiau toks skaičiavimas byloje nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Pirmiausia pastebėtina, į ką atkreipė dėmesį ir pirmosios instancijos teismas, kad iš byloje esančios 2015 m. aptariamo turto (sodo valdos) vertės nustatymo ataskaitos duomenų, pateiktų nuotraukų, matyti, kad jau tuomet Sodo namas buvo įrengtas (grindų danga, sanitarinis mazgas, baldai, ir kt.), ir objektyvių duomenų, kad nuo 2016 m. iki 2020 m. pradžios minėtas turtas tapo netinkamu gyventi byloje nėra. Be to, atsakovo pateiktais duomenims, iki 2019 m. rugsėjo 1 d. Sodo name gyveno jo buvusi sutuoktinė su sūnumi (tokia sąlyga (atlaisvinti sodo namelį iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. buvo nustatyta ir minėtame Utenos apylinkės teismo (duomenys neskelbtini), po kurių išsikraustymo, anot atsakovo, be kita ko padedant jo tėvui, buvo atlikti tam tikri sodo namelio remonto darbai (apšiltintos grindys, perdažytos sienos, lubos, ir kt.). Tuo pačiu neneigtina, kad tam tikrus remonto darbus Sodo name galėjo atlikti ir ieškovė. Pavyzdžiui, byloje yra pateikta nuotrauka, kurioje matyti, kaip ji (ieškovė) pati lupa nuo sienos tapetus, tačiau kartu toks įrodymas ir sukelia tam tikras dvejones dėl atliekamų darbų reikšmės bendros turto vertės padidėjimo kontekste, kadangi iš nuotraukoje matomo bendro patalpos vaizdo netgi nėra pagrindo keičiamų tapetų būklę lakyti itin prasta ir spręsti, kad tokie darbai galėtų ženkliai įtakoti turto vertę. Iš byloje esančių duomenų visumos nėra pagrindo išvadai, kad ieškovės nurodyti, pavieniai darbai galėjo turėti esminę reikšmę atsakovo turto vertei, juo labiau, kaip teisingai pažymėta ir skundžiamame sprendime, byloje nesant jokių objektyvių įrodymų, kad tie darbai didžiąja dalimi būtų atlikti ieškovės ar ji už medžiagas ar darbus būtų atsiskaičiusi savo asmeninėmis lėšomis. Šiame kontekste kritiškai vertintini ir apeliantės argumentai dėl neva jos poziciją patvirtinančių liudytojų parodymų. Pažymėtina, kad pagal CPK nuostatas liudytojas yra apklausiamas apie turinčias ryšį su byla aplinkybes, kurios jam gali būti žinomos, be kita ko, teismas neprivalo vadovautis liudytojų subjektyvia nuomone (CPK 185, 189 straipsniai). Šiuo gi atveju, nors, pavyzdžiui, liudytojos R. Z., J. K. ir liudijo iš esmės apie šalių tam tikras bendro gyvenimo aplinkybes, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad iš jų parodymų galima suprasti, jog būdamos ieškovės draugės nurodydamos joms žinomas aplinkybes, be kita ko ir dėl ieškovės nurodomų atliktų darbų, jos iš esmės rėmėsi pačios ieškovės pateikta informacija (pavyzdžiui, liudytoja J. K. pripažino, kad nežino, kas viską pirkdavo, kokia suma į ginčo turto pagerinimą buvo skirta ieškovės, kaip ir liudytoja R. Z. minėjo ieškovės siunčiamas nuotraukas, nurodė, kaip ieškovė jai pasakojo, ką pirko, kas ką darė, ir pan.). Atitinkamai dėl tų pačių priežasčių, kaip neįrodyti, atmestini apeliantės argumentai dėl jos nurodyto indėlio dydžio į Sodo namo vertės padidėjimą. Kaip jau minėta, bylos duomenys patvirtina, kad Sodo namas, jau šalims gyvenant kartu, iš tiesų buvo parduotas už 67 000 Eur sumą ir tuo pačiu atsižvelgiant į jau paminėtas ir byloje nustatytas aplinkybes sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad jokių objektyvių duomenų, kas lėmė turto pokytį nuo to laiko, kad jis tapo atsakovo nuosavybe iki pat jo pardavimo momento byloje nėra, ir ypač duomenų, kad tokį pokytį lėmė išimtinai ieškovės vienokie ar kitokie veiksmai, investicijos (kai aptariamame name ji apsigyveno tik 2020 m., o parduotas jis buvo 2021 m., taip pat atsižvelgiant ir į turimus duomenis apie atliktus Sodo name jo pagerinimo darbus), tuo labiau, kad yra visuotinai žinoma, jog nekilnojamojo turto rinkos tendencijos, parduodamo turto vertės yra sąlygojamos daugelio veiksnių (taip pat ekonominių, socialinių, ir kt.).
17. Atitinkamai atmestini, kaip neįrodyti ir apeliantės argumentai dėl pirmosios instancijos teismo neva netinkamai įvertintų aplinkybių dėl jos indėlio į atsakovo Namą. Apeliantės skaičiavimais, jau vien atsižvelgiant į tai, kad Namas buvo įsigytas su daline apdaila ir 89 procentų baigtumu už 119 000 Eur, o šalims skiriantis, namas jau buvo pilnai įrengtas ir įregistruotas 100 procentų baigtumu, todėl ir jo vertė padidėjo mažiausiai 11 procentų, arba 14 707 Eur, dėl ko ieškovei neva priklauso kompensacija lygi 1/2 namo vertės padidėjimo, t. y. 7 353,50 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pozicija stokoja logikos ir nėra pagrįsta objektyviais duomenimis. Kaip matyti iš byloje esančios 2021 m. rugsėjo 7 d. Žemės sklypo ir pastatų pirkimo–pardavimo sutarties Sodo namas buvo parduotas už 67 000 Eur kainą, pardavėjui (atsakovui) pagal šią sutartį išmokant 52 348,60 Eur sumą, o 14 651,40 Eur pervedant AB Šiaulių bankui kredito pagal 2020 m. gruodžio 3 d. kredito sutartį grąžinimui. Iš byloje esančios 2021 m. spalio 12 d. Žemės sklypo ir pastato pirkimo–pardavimo sutarties matyti, kad Namą atsakovas įsigijo už 139 000 Eur kainą, numačius 24 250 Eur sumokėti pavedimu prieš šios sutarties pasirašymą, 114 750 Eur sumokant gavus AB Šiaulių banko kreditą. Atsakovo teigimu, 24 250 Eur dydžio pradinei įmokai jis panaudojo dalį lėšų, jam išmokėtų pagal minėtą 2021 m. rugsėjo 7 d. Žemės sklypo ir pastatų pirkimo–pardavimo sutartį, o likusius už Sodo namą gautus pinigus naudojo Namo rekuperacinės sistemos ir šildymo sistemos pirkimui, apmokėjo už sienų išdažymą ir dažus, ir kt. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovui 2021 m. spalio 11 d. AB Šiaulių bankas suteikė 114 750 Eur kreditą Namo įsigijimo finansavimui. Be to, 2022 m. spalio 21 d. atsakovo vardu buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis dėl 7 000 Eur vartojimo kredito atsakovui suteikimo, kurio (šio kredito) lėšomis, anot atsakovo, name buvo įrengtos įtempiamos lubos, nupirktas šaldytuvas ir vonios įranga. Be to, anot atsakovo, lėšų Namui yra davę ir atsakovo tėvai. Ieškovė gi vertindama, kad Namas buvo įrenginėjamas be kita ko ir jos lėšomis, darbu, akcentavo byloje apklaustų liudytojų parodymus, pateiktus įrodymus (banko sąskaitų išrašus, mokėjimo pavedimų kopijas) apie jos atliktus pavedimus atsakovui su tiksline paskirtimi „namo remontui“, „už tvoros kuolų sumontavimą“, ir kt., taip pat pabrėždama aplinkybę apie jos papildomai gaunamas pajamas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas įvertino byloje turimus duomenis apie šalių gaunamas pajamas. Ir nors byloje abi šalys tvirtino gaunančios ir papildomų pajamų (ką paliudijo ir liudytojos R. Z., J. K., o apie ieškovės papildomą veiklą (duomenys neskelbtini) paliudijo ir liudytojas V. K.), tačiau pažymėtina, kad objektyviai kokios tai buvo papildomos šalia darbo užmokesčio konkrečios sumos, be kita ko ieškovės panaudotos Namo įrengimui byloje aiškiai pilna apimtimi taip ir nebuvo atskleista. Atsižvelgiant į pateiktus ir skundžiamame sprendime įvertintus (sprendimo 15 punktas) duomenis apie ieškovės pajamas, iš byloje esančių duomenų visumos apkritai abejotina, kad ieškovė turėjo finansines galimybes tokia apimtimi, kokia yra pareikštas reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo, prisidėti prie atsakovo turto pagerinimo. Byloje pateikti ieškovės duomenys, susirašinėjimo su galimais klientais dėl (duomenys neskelbtini) užsakymo, taip pat jau minėtų liudytojų parodymai patvirtina, kad atsakovė tokių papildomų pajamų, tikėtina, turėjo, tačiau, kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo spręsti, kad tokios pajamos buvo itin ženklios, nesant oficialios informacijos apie tokių pajamų sumą, tokių duomenų nesant nurodytų ir ieškovės pajamų mokesčių deklaracijose. Taigi, atsižvelgiant į byloje turimus duomenis apie ieškovės ginčo laikotarpiu gautą darbo užmokestį, atkreiptinas dėmesys, kad ji dar turi du išlaikytinius (vaikus), o, pavyzdžiui, iš 2020 m. ieškovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad vien dukrai A. V. kelis mėnesius buvo vedamos kelis šimtus, apie tūkstantį eurų ir net gerokai tūkstantį eurų viršijančios pinigų sumos. Tokiu būdu, kaip minėta, pagal byloje esančius duomenis kyla pagrįstų abejonių dėl ieškovės finansinių galimybių investuoti į ginčo turtą. Kaip pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, byloje nėra objektyvių duomenų, kad ieškovė bent iš dalies būtų prisidėjusi prie skolinių įsipareigojimų vykdymo ar konkrečiai nurodžiusi didesnės dalies pervedimo paskirčių tikslą (paskolai ar pan.), šiame kontekste atmetant ir apeliantės argumentus dėl jai priklausančios kompensacijos už atsakovo sumokėtas kreditų įmokas, kurios, bylos duomenimis, buvo dengiamos išimtinai iš atsakovo asmeninių lėšų, ir byloje nesant jokių patikimų įrodymų, kad ginčo laikotarpiu ieškovė kredito grąžinimo įmokų apimtimi išlaikė atsakovą (mokėjo komunalinius mokesčius, kasdienes išlaidas maistui, rūbams ar pan.). Kaip nėra pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl ieškovės nurodytų aplinkybių apie jos neva atsakovui perduotus jos grynuosius pinigus įnešimui į jo banko sąskaitą, teismui tinkamai pastebėjus, jog iš ieškovės sąskaitų išrašų matyti, jog ji pati gan dažnai atsiskaitinėdavo mieste esančiose parduotuvėse, todėl nėra įtikinama manyti, jog ji pati neturėjo galimybės įnešti į savo sąskaitą pinigų. Todėl, nors iš šalių bankų sąskaitų išrašų ir matyti, kad šalys viena kitai darydavo pavedimus, tačiau viso šalių ginčo ir byloje nustatytų aplinkybių kontekste tokias šalių viena kitai pervestas lėšas labiausiai ir būtų tinkama traktuoti kaip finansinę paramą viena kitai. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovė atsakovui laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio mėnesio iki 2023 m. rugpjūčio mėnesio yra pervedusi 4 749,20 Eur sumą, atsakovas ieškovei šiuo laikotarpiu yra pervedęs 7 715 Eur sumą, atitinkamai įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apie ieškovės konkretų įnašą (pirktus baldus, įrangą, vidaus duris) (ginčijamo teismo sprendimo 21, 22 punktai), tinkamai nusprendė, jog už minėtą nurodytą turtą ieškovei turi būti priteista piniginė kompensacija. Teisėjų kolegija šioje dalyje tik atkreipia dėmesį, kad apskaičiuojant kompensacijos sumą buvo padaryta aritmetinė klaida, vietoje nurodytos ieškovei paskaičiuotos 4 792,08 Eur kompensacijos sumos turi būti 4 992,08 Eur suma (3 200+600+100+216,09+159+396,99+320), atitinkamai ir ieškovei bendra priteistina iš atsakovo suma, įvertinus šalių viena kitai atliktus pavedimus (teismo nustatytas atsakovo pervestų lėšų perviršis – 2 965,80 Eur), turi būti 2 026,28 Eur (4 992,08-2 965,80).
18. Taigi, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, o tai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino bylos aplinkybių taip, kaip norėtų apeliantė, nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės ar, kad teismas nevertino ar netinkamai įvertino apeliantės pateiktus argumentus.
19. Tuo pačiu pažymėtina, kad nors apeliacinis skundas iš esmės netenkinamas, tačiau atsižvelgiant į paminėtą skaičiavimo klaidą, būtina patikslinti sprendimą dalyje dėl šalims pirmojoje instancijoje paskaičiuotų bylinėjimosi išlaidų. Nustačius, kad buvo patenkinta 6,75 procentų ieškovės reikalavimų (2 026,28 x 100 / 30 000), taigi, įvertinus ieškinio patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, ieškovei iš atsakovo priteistina suma sudaro 377 Eur (5 581 x 6,75 / 100), o atsakovui iš ieškovės – 4 914 Eur sumą (5 270 x 93,25 / 100), ir, atlikus užskaitymą, atsakovui iš ieškovės priteistina 4 537 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (4 914 – 377). Be to, dėl tos pačios priežasties, atsižvelgiant į ieškinio proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų dalį, patikslintina ir iš ieškovės priteistina procesinių dokumentų įteikimo išlaidų suma, valstybės naudai iš jos priteisiant ne 52,17 Eur, o 51,76 Eur (55,51 x 93,25 / 100).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
20. Apibendrinant išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas palieka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą iš esmės nepakeistą (tik ištaisydamas minėtą ieškovei priteistinoje sumoje padarytą skaičiavimo klaidą ir atitinkamai patikslindamas sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų šiame skunde ar atsiliepime į jį nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie neturi esminės reikšmės ir nesudaro pagrindo keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.)
22. Teismo sprendimą iš esmės palikus nepakeistą, pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme nėra (išskyrus 19 punkte atliktą patikslinimą, CPK 93 straipsnio 5 dalis).
23. Ieškovės apeliacinį skundą iš esmės atmetus, jos apeliacinėje instancijoje patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
24. Atsakovas prašė priteisti iš apeliantės apeliacinėje instancijoje jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė sąskaitą už teisines paslaugas, 1 000 Eur sumai, bei jos apmokėjimą patvirtinantį mokėjimo nurodymą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas yra netenkintas, minėtos atsakovo patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 8.11 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio dydžio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, atsakovui iš apeliantės priteistina jo apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų suma.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Ieškovės L. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Utenos apylinkės teismo 2025 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, ištaisant padarytą skaičiavimo klaidą, sprendimo rezoliucinės dalies antrą pastraipą išdėstant taip: „Priteisti ieškovės L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 026,28 Eur (dviejų tūkstančių dvidešimtų šešių eurų ir 28 centų) kompensaciją“, bei patikslinant sprendimą dalyje dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų, šią sprendimo dalį išdėstant taip: „Priteisti atsakovo K. R. naudai iš ieškovės L. V. 4 537 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus trisdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, bei priteisti iš ieškovės L. V. valstybės biudžeto naudai 51,76 Eur (penkiasdešimt vieną eurą ir 76 centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (šias išlaidas privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąja sąskaitą, įmokos kodas 5662).
Priteisti atsakovui K. R. iš ieškovės L. V. 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.