Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Loretos Masiulionytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje R. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenamąją vietą deklaruojanti ir faktiškai gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti, neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje, padarymu,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. M. pasisavino jai patikėtą svetimą turtą, o būtent – ji, dirbdama pagal darbo sutartį (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), 2023 m. kovo mėnesį iki 2023 m. kovo 20 d., tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, turėdama tikslą pasisavinti svetimą turtą – pinigus, disponuodama pagal darbo sutartį jai patikėtu turtu, darbo metu parduotuvėje iš kasos paėmė 1 131,64 Eur, tokiu būdu pasisavino jai patikėtą svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 1 131,64 Eur vertės turtą

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gegužės 17 d. įtariamąja apklausta R. M. parodė, kad su jai pateiktu įtarimu susipažino ir savo kaltę pripažįsta visiškai, dėl įvykdyto gailisi, padarytą žalą sutinka atlyginti ir atlygins, taip pat prašys įmonės sudaryti su ja mokėjimo grafiką, pagal kurį mokės pinigus, tai yra 1 131,64 Eur. Šiuo metu niekur nedirba, tačiau kaip tik darbinasi į kitą darbovietę, gyvena adresu, nurodytu protokole, narkotikų nevartoja ir psichinėmis ligomis neserga, į įskaitas įrašyta nėra. 2023 m. sausio mėnesį įsidarbino į įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), pagal darbo sutartį (duomenys neskelbtini). Minėta parduotuvė užsiima (duomenys neskelbtini) prekyba, parduotuvės darbo laikas buvo nuo 10.00 val. iki 21.00 val., darbas buvo pamaininis, taip pat dirbo ir savaitgaliais, minėtoje parduotuvėje dirbo dar vienas darbuotojas A. J., būtent su juo keisdavosi pamainomis. Parduotuvėje dirbo po vieną, patalpa buvo filmuojama, tačiau toje pusėje, kur yra kasa, nėra filmuojama, kasa buvo atidaroma raktu. Apie tai, kad minėtą parduotuvę buvo planuojama uždaryti visam laikui, jiems buvo pranešta galimai 2023 m. kovo 8 d. Tačiau, kada tiksliai turėjo uždaryti parduotuvę, nežinojo. Būtent kovo mėnesį pas jos brolį atsirado rimtų rūpesčių ir jam buvo reikalinga jos pagalba, tai yra buvo reikalingi pinigai. Pati tuo metu pinigų neturėjo, paimti iš kažko taip pat, todėl ir priėmė tokį kvailą sprendimą, tai yra paimti pinigus iš kasos. Kokią tiksliai dieną paėmė pinigus, nepamena, laiko taip pat, paėmė visus pinigus, kurie buvo kasoje ( t. y. 1 131,64 Eur). Kaip visada, dirbdama parduotuvėje ir baiginėdama darbą su raktu atidarė kasos aparato stalčių ir paėmė pinigus iš kasos. Manė, kad minėtus pinigus spės grąžinti į kasą ir vadovė nesužinos, apie tai tik pasakė A., jis pasakė, kad taip negerai ir kad įdėtų pinigus. Tačiau pinigų laiku įsidėti nespėjo, nes atidavusi broliui, po to jau nežinojo, kaip gauti, ir manė, kad dar turi šiek tiek laiko, tačiau tada gavo pranešimą apie tai, kad parduotuvę uždaro, galimai tai buvo 2023 m. kovo 20 d. A. rašė jai grąžinti pinigus, tačiau ji pinigų vis dar neturėjo. Tada jai nebuvo kur dėtis ir ji nutarė prisipažinti vadovei, kad pinigus iš kasos paėmė ji ir nespėjo laiku įdėti. Sutinka, kad įvykdė nusikaltimą ir pasisavino tyčia svetimą turtą, tačiau tuo momentu buvo reikalingi pinigai, ketino grąžinti, bet taip ir nesugebėjo. Savo veiksmų pateisinti negali ir paaiškinti, kodėl taip pasielgė, negali, tiesiog, kai reikėjo gauti pinigų, priėmė skubotą neteisingą sprendimą ir padarė taip, kaip nereikėjo elgtis, dėl ko labai gailisi. Yra neteista ir norėtų su įmone taikytis, atlyginti žalą bei jų atsiprašyti. Kodėl to nepadarė anksčiau, o būtent, kodėl nesusisiekė su vadove I., nežino, galimai dėl to, kad jai buvo duotas per mažas laikotarpis grąžinti pinigus.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugpjūčio 4 d. papildomos apklausos metu įtariamąja apklausta R. M. parodė, kad tyrimo metu jau buvo davusi parodymus, bei papasakojo aplinkybes, tyrėjai žadėjo, kad įmonei atlygins padarytą žalą dalimis, tačiau iki šiol to padaryti jai nepavyko, kadangi neturėjo tokios galimybės, nes turėjo daug šeimyninių bėdų ir kitų rimtų išlaidų. Tačiau žalos atlyginti neatsisako ir prašo, duoti šiek tiek laiko, šiandien žada pervesti 100,00 Eur, ir tokiu būdu parodyti įmonei, kad galės atlyginti padarytą žalą. Žada kitą savaitę vykti į pokalbį su įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, prašys sudaryti su ja mokėjimo grafiką dalimis, ir prašys taikytis.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. rugpjūčio 31 d. papildomos apklausos metu įtariamąja apklausta R. M. parodė, kad su jai pateiktu įtarimu susipažino, savo kaltę pripažįsta visiškai, labai gailisi. Padarytą žalą parduotuvei, kurioje dirbo, įsipareigoja atlyginti iki šių metų gruodžio mėnesio pagal sudarytą grafiką, kurį pasirašė su įmone. Pasilieka prie anksčiau duotų parodymų, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gegužės 17 d., ir jų laikosi, nieko papildyti nenori. Kaip buvo nurodžiusi, iš kasos paėmė pinigus, nes jai jų tuo metu reikėjo, apie pasekmes nepagalvojo, manė, kad viską spės susitvarkyti, tačiau iki šiol pinigų negrąžino, nepavyko, į įmonę nuvykusi nebuvo, jų neatsiprašė, todėl supranta, kad susitaikyti jie nenori. Laidavimu taip pat pasibaigti galimybės nėra, nes neturi tėvų ir giminių, kurie galėtų už ją laiduoti. Šiuo metu įsidarbino, todėl galės atlyginti padarytą žalą ir mokės pagal grafiką, sutinka bylą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutiks su pasiūlyta bausme.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gegužės 16 d. liudytoju apklaustas A. J. parodė, kad dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, vienoje iš įmonės (duomenys neskelbtini) parduotuvių „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau prieš tai dirbo vienoje iš įmonės priklausančių parduotuvių su tuo pačiu pavadinimu, tačiau kitu adresu, tai yra (duomenys neskelbtini). Ši parduotuvė buvo uždaryta šių metų kovo mėnesi, tikslios datos nepamena. Minėtoje parduotuvėje dirbo (duomenys neskelbtini), parduotuvė užsiima (duomenys neskelbtini) prekyba (duomenys neskelbtini). Apie parduotuvės uždarymą jiems buvo pranešta iš anksto ir jam buvo pasiūlyta dirbti kitoje parduotuvėje, kitu adresu. Kaip jau minėjo, prieš tai iki bankroto dirbo (duomenys neskelbtini), esančioje parduotuvėje, minėtoje parduotuvėje dirbo kartu su R. M. Su minėta mergina šioje parduotuvėje dirbo kartu apie 2-3 mėnesius, santykiai buvo draugiški, kažkokių nesutarimų tarp jų per tą laikotarpį nebuvo, visada dirbo pamainomis, dviese niekada nedirbdavo. Patalpa, kurioje jie dirbo buvo filmuojama, tačiau kasos vieta, kur buvo dedami pinigai, nėra filmuojama, todėl parduotuvė negalės pateikti jokio įrašo tos dienos, kai R. M. paėmė pinigus ir, kaip po to gavosi, jų negrąžino. Tiksliai neatsimena, kokia tai buvo diena, tačiau tai buvo maždaug prieš parduotuvės uždarymą. Jam paskambino R. M. ir pasakė, kad turi rimtų bėdų ir paims pinigus iš kasos, kokią ims konkrečią pinigų sumą, neįvardijo, bet kalba buvo apie kelis šimtus, kadangi tą dieną, kai ji tai padarė, jis nedirbo, tai nežinojo, kokią tiksliai sumą ji paėmė. Jai pasakė, kad būtinai šios pinigus turi grąžinti, nes parduotuvė užsidaro visam laikui, žadėjo, kad viską sutvarkys ir kad kitą dieną bus pinigai kasoje. Tačiau atėjęs į darbą, kaip jau minėjo, negali nurodyti kokią dieną, bei atidaręs kasą pamatė, kad kasoje nėra visai pinigų ir susiskaičiavo pinigų trūkumą, kiek pamena, tai buvo 1 131,67 Eur. Tada puolė skambinti bei rašyti R. M., tačiau ji neatsiliepė, tada teko paskambinti vadovei I. P., bet ji jau ir pati planavo atvykti į jų parduotuvę, kadangi suprato, kad buvo gavusi žinutę iš R. M., kad ši paėmė pinigus. Atvykusi vadovė nustatė pinigų trūkumą kasoje, surašė inventorizacijos aktą. Kiek jam žinoma, R. M. taip pinigų ir negrąžino, ryšius nutraukė, su juo taip pat nebendravo ir į jo skambučius ir žinutes neatrašė. Vadovė, kiek jam žinoma, kreipėsi su pareiškimu į policiją, R. M. pinigų negrąžino iki šiol.

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. balandžio 13 d. liudytoja apklausta I. P. parodė, kad yra įgaliota atstovauti įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, viena iš įmonės parduotuvių „(duomenys neskelbtini)“ yra įsikūrusi (duomenys neskelbtini), tačiau ši parduotuvė buvo uždaryta 2023 m. kovo 20 d. Darbuotojams apie parduotuvės uždarymą buvo pranešta 2023 m. kovo 8 d. 2023 m. kovo 20 d., 04.28 val., nuo darbuotojos R. M., mobiliojo ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini) gavo žinutę per „Messenger“ programėlę, kurioje ji nurodė: „Laba, noriu kai ką pasakyt. Prieš vieną savaitę su biškiu buvo toks įvykis, kad jaunesnis brolis pridarė rimtų bėdų (nelabai nori per sms aiškint), ko pasekoje turėjo reikalų su nelabai gerais žmonėm (jaučiu, suprantat, apie ką kalba eina). Atvažiavo pas mane, pasakė, kas įvyko, ir faktas, kad aš ieškojau, kaip man jį apsaugot, ten nemažą sumą jis turėjo paduot, mamai sakyt tokio dalyko negalėjo, nes būtų labai, labai blogai, jam daviau ir taupytų pinigų savo mašinai ir truko vis tiek, paėmiau iš kasos, tada paskambinot jūs ir pranešėt, kad „shopą“ uždarot ir aš nespėjau tos sumos surinkt, kad įdėt į kasą, žinau, kad jūs manęs nei pridengsit, nei ką, ir čia nėra jūsų asmeninis reikalas, ir taip daryt negalima jokiu būdu, bet man jau ten ne smegenys dirbo, nesitikiu aš supratimo, tik noriu, kad duotumėt man laiko tą sumą surinkt ir įdėt, manau, po tokių dalykų nelabai jūs norėsite, kad pas jus toks darbuotojas dirbtų, ir tai visiškai normalu, jeigu reikės, aš išeisiu iškart, padengus tą sumą“. Po šios gautos žinutės iš R. M. nuvyko (duomenys neskelbtini), kur perskaičiavo kasoje esančius uždirbtus pinigus iš prekybos, perskaičiavus buvo nustatytas 1 131,67 Eur trūkumas. Apie tai, kad kasoje trūksta pinigų, žinojo ir kitas parduotuvės darbuotojas A. J., kuriam R. M. pažadėjo esantį pinigų trūkumą kasoje padengti iki parduotuvės uždarymo. Tačiau, nuo 2023 m. kovo 20 d., su R. M. susisiekti nepavyksta, taip pat ją yra informavusi žinute, kad jei ji neatlygins padarytos turtinės žalos įmonei, bus kreiptasi į policiją su pareiškimu. Dėl R. M. įvykdytos vagystės iš parduotuvės kasos įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 1 131,67 Eur turtinę žalą.

BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK: (duomenys neskelbtini)) duomenyse nurodyta, kad 2023 m. kovo 29 d., 21.17 val. registruotas pranešėjos, įgaliotos atstovauti įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“, I. P. pranešimas, kuriame nurodoma, kad „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvė, esanti (duomenys neskelbtini), buvo uždaryta 2023 m. kovo 20 d. Darbuotojams apie parduotuvės uždarymą pranešė 2023 m. kovo 8 d. 2023 m. kovo 20 d., 04.28 val. (duomenys neskelbtini) vadovė I. P. nuo darbuotojos R. M. gavo žinutę per „Messenger“ programėlę – „Laba, noriu kai ką pasakyt. Prieš vieną savaitę su biškiu buvo toks įvykis, kad jaunesnis brolis pridarė rimtų bėdų (nelabai nori per sms aiškint), ko pasekoje turėjo reikalų su nelabai gerais žmonėm (jaučiu, suprantat, apie ką kalba eina). Atvažiavo pas mane, pasakė, kas įvyko, ir faktas, kad aš ieškojau, kaip man jį apsaugot, ten nemažą sumą jis turėjo paduot, mamai sakyt tokio dalyko negalėjo, nes būtų labai, labai blogai, jam daviau ir taupytų pinigų savo mašinai ir truko vis tiek, paėmiau iš kasos, tada paskambinot jūs ir pranešėt, kad „shopą“ uždarot ir aš nespėjau tos sumos surinkt, kad įdėt į kasą, žinau, kad jūs manęs nei pridengsit, nei ką, ir čia nėra jūsų asmeninis reikalas, ir taip daryt negalima jokiu būdu, bet man jau ten ne smegenys dirbo, nesitikiu aš supratimo, tik noriu, kad duotumėt man laiko tą sumą surinkt ir įdėt, manau, po tokių dalykų nelabai jūs norėsite, kad pas jus toks darbuotojas dirbtų, ir tai visiškai normalu, jeigu reikės, aš išeisiu iškart, padengus tą sumą“. Atvykus uždaryti parduotuvę, perskaičiavus kasą, patvirtinta, kad kasoje trūkumas yra 1131,67 Eur. Antras parduotuvės darbuotojas A. J. patvirtino, kad apie minusą žinojo ir jo kolegė R. M. jam pažadėjo minusą iki parduotuvės uždarymo padengti. Nuo 2023 m. kovo 20 d., R. M. telefonu ragelio nekėlė, todėl 2023 m. kovo 21 d. I. P. jai parašė žinutę – „Kadangi susisiekti nepavyksta, parašysiu žinute. Tavo paliktas minusas yra 1 131,67 Eur. Iki penktadienio duodame tau laiko tą minusą padengti, jei nepadengsi – kreipsimės į policiją.“ R. M. žinutę „palaikino“ duodama suprasti, kad sutinka, bet toliau jokio atsako nedavė, į skambučius ir žinutes neatsakė. Padaryta žala 1 131,67 Eur, pageidauja pradėti ikiteisminį tyrimą.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. kovo 29 d. pateiktame pareiškime nurodoma, kad „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvė, esanti (duomenys neskelbtini), buvo uždaryta 2023 m. kovo 20 d. Darbuotojams apie parduotuvės uždarymą pranešė 2023 m. kovo 8 d. 2023 m. kovo 20 d., 04.28 val., (duomenys neskelbtini) vadovė I. P. nuo darbuotojos R. M. gavo žinutę per „Messenger“ programėlę – „Laba, noriu kai ką pasakyt. Prieš vieną savaitę su biškiu buvo toks įvykis, kad jaunesnis brolis pridarė rimtų bėdų (nelabai nori per sms aiškint), ko pasekoje turėjo reikalų su nelabai gerais žmonėm (jaučiu, suprantat, apie ką kalba eina). Atvažiavo pas mane, pasakė, kas įvyko, ir faktas, kad aš ieškojau, kaip man jį apsaugot, ten nemažą sumą jis turėjo paduot, mamai sakyt tokio dalyko negalėjo, nes būtų labai, labai blogai, jam daviau ir taupytų pinigų savo mašinai ir truko vis tiek, paėmiau iš kasos, tada paskambinot jūs ir pranešėt, kad „shopą“ uždarot ir aš nespėjau tos sumos surinkt, kad įdėt į kasą, žinau, kad jūs manęs nei pridengsit, nei ką, ir čia nėra jūsų asmeninis reikalas, ir taip daryt negalima jokiu būdu, bet man jau ten ne smegenys dirbo, nesitikiu aš supratimo, tik noriu, kad duotumėt man laiko tą sumą surinkt ir įdėt, manau, po tokių dalykų nelabai jūs norėsite, kad pas jus toks darbuotojas dirbtų, ir tai visiškai normalu, jeigu reikės, aš išeisiu iškart, padengus tą sumą“. Atvykus uždaryti parduotuvę, perskaičiavus kasą, patvirtinta, kad kasoje trūkumas yra 1131,67 Eur. Antras parduotuvės darbuotojas A. J. patvirtino, kad apie minusą žinojo ir jo kolegė R. M. jam pažadėjo minusą iki parduotuvės uždarymo padengti. Nuo 2023 m. kovo 20 d., R. M. telefonu ragelio nekėlė, todėl 2023 m. kovo 21 d. I. P. jai parašė žinutę – „Kadangi susisiekti nepavyksta, parašysiu žinute. Tavo paliktas minusas yra 1131,67 Eur. Iki penktadienio duodame tau laiko tą minusą padengti, jei nepadengsi – kreipsimės į policiją.“ R. M. žinutę „palaikino“ duodama suprasti, kad sutinka, bet toliau jokio atsako nedavė, į skambučius ir žinutes neatsakė. Padaryta žala 1 131,67 Eur, pageidauja pradėti ikiteisminį tyrimą.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) vadovės I. P. 2023 m. kovo 31 d. pateiktame žalos padarymo akte nurodoma, kad 2023 m. kovo 20 d. uždarius parduotuvę, pastebėta, kad iš „(duomenys neskelbtini)” parduotuvės kasos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), dingo vienas tūkstas šimtas trisdešimt vienas euras ir 67 centai. Pinigų išėmimas per kasos sistemą „(duomenys neskelbtini)” padarytas nebuvo, pinigai į banką nebuvo įnešti. 2023 m. kovo 31d. perkėlus kasą iš „(duomenys neskelbtini)” parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), į „(duomenys neskelbtini)” parduotuvę esančią Prekybos centre „(duomenys neskelbtini)”, adresu (duomenys neskelbtini), buvo padarytas 1 131,67 Eur mažesnis įdėjimas.

Iš 2023 m. sausio 6 d. darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir į darbą priimamo asmens R. M., matyti, kad pastarosios 10.3 ir 10.5 punktuose nustatyta, jog darbuotojas privalo pagal paskirtį naudoti jam tarnybiniam naudojimui perduotas darbo priemones, įrengimus, prietaisus ir kitas materialines vertybes, o taip pat darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę už darbdavio jam perduotą turtą, kurį jis naudoja atlikdamas jam pavestus pagal šią sutartį darbus.

Iš elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) 2023 m. rugpjūčio 30 d. gautas pranešimas, kuriame nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepageidauja taikytis su R. M., kadangi ji per tą laiką nuo įvykio pradžios neparodė jokios iniciatyvos su jais susitikti ir susitarti. Sutinka, kad būtų sudarytas mokėjimo grafikas dėl žalos atlyginimo dalimis, pinigus pervedant į nurodytą banko „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Neprieštarauja, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Iš 2023 m. rugpjūčio 31 d. susitarimo dėl žalos atlyginimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įtariamoji R. M. pasirašė susitarimą dėl padarytos žalos atlyginimo, kuriuo R. M. įsipareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginti padarytą žalą nustatytais terminais: 2023 m. rugsėjo 28 d. – 300,00 Eur, 2023 m. spalio 28 d. – 300,00 Eur, 2023 m. lapkričio 28 d. – 300,00 Eur, 2023 m. gruodžio 28 d. – 237,67 Eur.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. birželio 16 d. pateiktame civiliniame ieškinyje nurodoma, kad įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo ją pripažinti civiliniu ieškovu dėl įvykdytos 1 131,67 Eur vagystės iš įmonei priklausančios parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini) . Prašo minėtą sumą priteisti iš kalto asmens.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetinimą turtą ar turtinę teisę. Taigi, objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Turto pasisavinimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą (turtinę teisę) neteisėtai paverčia savo turtu, numato, jog dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori (baudžiamosios bylos Nr. 2K–733/2007, 2K-123/2007, 2K-7-198/2008, 2K-208/2008, 2K-171/2010, Nr. 2K-455/2012 ir kt.).

Svetimo turto pasisavinimas yra materialioji nusikalstamos veikos sudėtis, todėl būtina turtinės žalos atsiradimo sąlyga. Tarp veikos ir kilusių padarinių yra būtinas priežastinis ryšys. Turto pasisavinimas laikomas nusikaltimu, jeigu padarytoji turtinė žala viršija 3 MGL (150,00 Eur) dydžio sumą.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad R. M. kaltė padarius jai inkriminuotą ir BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta.

Nagrinėjamu atveju, ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamoji R. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kovo mėnesį pas jos brolį atsirado rimtų rūpesčių ir jam buvo reikalinga jos pagalba, tai yra buvo reikalingi pinigai. Pati tuo metu pinigų neturėjo, todėl priėmė sprendimą paimti pinigus, kurie buvo parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ kasoje – 1 131,64 Eur. Baiginėdama darbą su raktu atidarė kasos aparato stalčių ir paėmė pinigus iš kasos. Manė, kad minėtus pinigus spės grąžinti laiku į kasą ir vadovė nesužinos, todėl apie įvykį pasakė tik darbo kolegai A. J. Tačiau pinigų laiku grąžinti nespėjo, nes atidavusi pastaruosius broliui, po to jau nežinojo, iš kur jų gauti. Netrūkus gavo pranešimą apie tai, kad 2023 m. kovo 20 d. uždaro parduotuvę. Kolega rašė jai grąžinti pinigus, tačiau ji pinigų vis dar neturėjo. Tada ji nutarė prisipažinti vadovei, kad paėmė pinigus iš kasos ir nespėjo laiku įdėti. Tokie kaltinamosios parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu liudytojais apklaustų A. J. bei I. P. duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu, liudytoju apklaustas A. J. detalizuodamas analizuojamo įvykio aplinkybes, parodė, kad jam paskambino R. M. ir pasakė, kad turi rimtų bėdų bei paims pinigus iš kasos. Kokią ims konkrečią pinigų sumą, neįvardijo, bet kalba buvo apie kelis šimtus. Jis pastarajai pastebėjo, kad būtinai šiuos pinigus turi grąžinti, nes parduotuvė užsidaro visam laikui, o ši žadėjo, kad viską sutvarkys ir kad kitą dieną pinigai bus kasoje. Tačiau atėjęs į darbą bei atidaręs kasą pamatė, kad kasoje visai nėra pinigų. Susiskaičiavo pinigų trūkumą, tai buvo 1 131,67 Eur. Puolė skambinti bei rašyti R. M., bet ši neatsiliepė. Teko paskambinti vadovei I. P. Pastaroji planavo atvykti į jų parduotuvę, kadangi buvo gavusi žinutę iš R. M. ir žinojo, kad ši paėmė pinigus. Atvykusi vadovė nustatė pinigų trūkumą kasoje, surašė inventorizacijos aktą. Tokius liudytojo A. J. parodymus patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu, liudytoja apklausta I. P. Antai, apklausiama pastaroji patvirtino, kad 2023 m. kovo 20 d., 04.28 val., nuo darbuotojos R. M., mobiliojo ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini) gavo žinutę per „Messenger“ programėlę, kurioje ji nurodė apie paimtus parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ kasoje buvusius pinigus. Po šios gautos žinutės iš R. M., ji nuvyko į parduotuvę, kur perskaičiavo kasoje esančius uždirbtus pinigus iš prekybos ir buvo nustatytas 1 131,67 Eur trūkumas. Pirmiau minėtas kaltinamosios bei liudytojų nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai , o būtent – BIRT ataskaitų žiūryklėje (ROIK: (duomenys neskelbtini)) užfiksuoti duomenys bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. kovo 29 d. pateiktame pareiškime, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) vadovės I. P. 2023 m. kovo 31 d. pateiktame žalos padarymo akte, 2023 m. rugpjūčio 31 d. susitarime dėl žalos atlyginimo nurodoma informacija, o taip pat kita bylos medžiaga.

Apibendrinat išdėstytą konstatuotina, kad kaltinamoji R. M., nusikalstamos veikos padarymo metu, suvokė, kad savavališkai pasisavindama pagal darbo sutartį jai patikėtą parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ kasoje esantį turtą, o būtent – 1131,67 Eur, įmonė patirs turtinę žalą, tačiau to norėjo. Kitaip tariant, pastaroji veikė tiesiogine tyčia.

Visi anksčiau aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina, kad kaltinamoji inkriminuotu laiku ir vietoje, o būtent –2023 m. kovo mėnesį iki 2023 m. kovo 20 d., turėdama tikslą pasisavinti svetimą turtą – pinigus, disponuodama pagal darbo sutartį jai patikėtu turtu, darbo metu parduotuvėje iš kasos paėmė 1 131,64 Eur, tokiu būdu pasisavino jai patikėtą svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 1 131,64 Eur vertės turtą.

Teismas, apibendrinęs anksčiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad R. M. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 1 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji R. M. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Taip pat pažymėtina, kad 2023 m. rugsėjo 1 d., UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo ji informuota apie galimybę šį sprendimą apskųsti. Prašymų, skundų negauta.

Dėl skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę R. M., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 bei 2 dalyje numatytomis nuostatomis – atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamosios asmenybę, kaltinamosios atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

R. M. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą nuosavybei (BK 11 straipsnio 3 dalis, 183 straipsnio 1 dalis). Nusikaltimas baigtas. Įvertinama ir kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), pastarosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąją R. M. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išraše numatyta, kad kaltinamoji šiuo metu nedirba. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ bei Administracinio nusižengimų registro duomenimis, R. M. yra neteista, tačiau pastaroji bausta administracine tvarka. Duomenų apie kaltinamosios gydymą psichikos sveikatos įstaigose bei Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra. Teismo vertinimu, R. M. nėra sisteminga teisės pažeidėja, o jos kriminalinė praeitis rodo tik tam tikrą polinkį nusikalsti ir elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms.

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės prašomą bausmę – laisvės apribojimą. Prokurorės pasiūlyta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo trukmė, atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę, veikos pobūdį, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti ar didinti nėra pagrindo. Teismo nuomone, prokurorė pagrįstai prašo kaltinamajai neskirti intensyvios priežiūros, kadangi jos nuolatinė kontrolė bei priežiūra netikslinga. Siekiant, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai būtų pasiekti, yra pagrindo kaltinamajai vietoje intensyvios priežiūros paskirti tokius įpareigojimus bei draudimus, kurie ribotų pastarosios smurtinį elgesį ir įtakotų jos gyvenimo būdą, o būtent – 1) įpareigojimas dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 2) įpareigojimas būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose (BK 48 straipsnio 6 dalis).

Teismo vertinimu, kaltinamajai skirtina bausmė yra teisinga ir proporcinga, darys teigiamą įtaką kaltinamosios elgesiui, kad ji ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu, ir skiriant galutinę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo trukmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 2) būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose (BK 48 straipsnio 6 dalis).

Dėl civilinio ieškinio

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. birželio 16 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 131,64 Eur dydžio žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau ir BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas.

Turtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje apibūdinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi, baudžiamojoje byloje sprendžiamas deliktinės civilinės atsakomybės klausimas, kai civilinio ieškinio dalykas yra žala, tiesiogiai atsiradusi dėl baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atlyginti žalą, ar asmuo (fizinis arba juridinis) turi teisinę pareigą atlyginti žalą, turi būti įvertintos visos faktinės bylos aplinkybės, atskleidžiančios konkretaus asmens padarytą nusikalstamą veiką, kaltę, žalą ir parodančios priežastinį ryšį, t. y. tai, kad būtent padaryta veika lėmė žalingų padarinių atsiradimą.

Iš anksčiau baudžiamajame įsakyme aptartų įrodymų matyti, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kasos, 2023 m. kovo mėnesį iki 2023 m. kovo 20 d., tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, buvo pasisavintas jai priklausantys turtas t. y. 1 131,64 Eur, dėl kurio pastaroji ikiteisminio tyrimo metu pateikė pareikštą civilinį ieškinį.

Teismas, įvertinęs anksčiau baudžiamajame įsakyme aptartus įrodymus ir jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, pripažįsta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1 131,64 Eur vertės turto netekimo priežastis – nusikalstami R. M. veiksmai, o būtent – pagal darbo sutartį jai patikėto turto – parduotuvės kasoje buvusių pinigų, pasisavinimas. Tai reiškia, kad tarp atsiradusių padarinių – 1 131,64 Eur turtinės žalos ir R. M. veiksmų buvo tiesioginis priežastinis ryšys.

Teismas aplinkybių, dėl kurių turėtų netikėti anksčiau aptartais ir viso ikiteisminio tyrimo metu pateiktais nuosekliais UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) vadovės I. P. parodymais, nenustatė, todėl pripažįsta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikslinga iš kaltinamosios R. M. priteisti visą civilinio ieškinio sumą, o būtent – 1 131,64 Eur sumą.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos M. B. 2023 m. gegužės 17 d. nutarimu kaltinamajai R. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Byloje kaltinamoji laikinai sulaikyta nebuvo, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra. Proceso išlaidų nėra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 2) būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti R. M. 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 2) būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

R. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį 1 131,64 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto trisdešimt vieno euro ir 64 euro centų) sumai dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti ir iš R. M. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisti 1 131,64 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą trisdešimt vieną eurą ir 64 euro centus).

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1. atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;

2. laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3. pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2) bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, telefono numeris: (+370) 672 88 430, (+370) 672 94 080, (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą;

3) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

4) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.