Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimą dėl nuteistajai R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiai (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojančiai adresu (duomenys neskelbtini), laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą;

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. baudžiamuoju įsakymu, baudžiamojoje byloje Nr. e1-2601-865/2023, pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 1 dalyje, jai paskirta bausmė – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, įpareigojant: 1) dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas); 2) būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ir gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose (BK 48 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. balandžio 15 d. gautas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimas, kuriuo siūloma R. M. laisvės apribojimo bausmę pakeisti į areštą.

Teikime nurodyta, kad Probacijos tarnyba kontroliuoja R. M. elgesį nuo 2023 m. lapkričio 10 d. Laisvės apribojimo bausmės pabaiga – 2024 m. gegužės 9 d. R. M. 2023 m. lapkričio 16 d. pasirašytinai supažindinta su bausmės atlikimo tvarka, sąlygomis, teismo paskirtais įpareigojimais, jai išaiškinta atsakomybė už vengimą atlikti bausmę (asmens b. l. 13). Teikime taip pat nurodoma, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis R. M. nuo 2023 m. gruodžio 13 d. vykdo individualią veiklą (asmens b. l. 15), Informatikos ir ryšių departamento duomenimis ikiteisminių tyrimų priežiūros laikotarpiu nepradėta, tačiau nuo priežiūros pradžios pastaroji nevykdė teismo paskirto įpareigojimo tęsti darbą ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, t. y. niekur nedirbo ir nesiregistravo Užimtumo tarnyboje, o taip pat netinkamai vykdė įpareigojimą būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose, nes nesutiko su įpareigojimo kontrole elektroninio stebėjimo priemonėmis (asmens b. l. 19, 20), todėl Vilniaus skyrius 2023 m. lapkričio 17 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su teikimu dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutartimi teikimas netenkintas (asmens b. l. 21-27). Teikime pastebima, kad po teismo nutarties paskelbimo, prižiūrimoji pradėjo dirbi individualios veiklos pagrindu (asmens b. l. 15), tačiau nevykdė teismo paskirto įpareigojimo būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose, t. y. 2024 m. kovo 25 d., 23.32 val. įpareigojimo kontrolės metu, probacijos tarnybos pareigūnams apsilankius gyvenamosios vietos adresu, nustatyta, kad R. M. namie nėra, paskambinus kontaktiniu telefonu, atsiliepė jos draugas, kuris paaiškino, kad jie grįžta iš (duomenys neskelbtini) (asmens b. l. 14). 2024 m. balandžio 4 d. prižiūrimoji atvyko į skyrių pasiaiškinti, pateisinamų įpareigojimo pažeidimo priežasčių nenurodė, tolimesnės įpareigojimo būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose, kontrolės elektroninio stebėjimo priemonėmis atsisakė (asmens b. l. 28). Taip pat teikime nurodoma, kad 2024 m. balandžio 9 d. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, bausmės laikotarpiu, prižiūrimoji 2024 m. sausio 9 d. ir 2024 m. sausio 11 d., paliko automobilį stovėti ant šaligatvio, todėl buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalį, jai paskirtos 70 Eur ir 60 Eur baudos, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. Atsižvelgdami į tai kas išdėstyta, į tai, kad prižiūrimoji pažeidė įpareigojimą būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose, o taip pat išvykdama už miesto ribų, nepranešus Vilniaus skyriui, nevykdė bausmės atlikimo sąlygos vadovaudamiesi BK 48 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362 straipsnio 1 dalimi prašo pakeisti R. M. laisvės apribojimo bausmę į areštą (b. l. 1-2).

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teikimo netenkinti.

Teismo posėdžio metu nuteistoji prašė teikimo netenkinti. Ji pagimdė vaiką (duomenys neskelbtini), jį augina, turi sugyventinį. Tąkart, kai nustatė pažeidimą, važiavo pirkti vežimėlio. Naujų ikiteisminių tyrimų neturi.

Teismo posėdžio metu nuteistosios gynėja advokatė prašė teikimo netenkinti.

Probacijos tarnybos teikimas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas laisvės apribojimo bausmę kita bausme arba jos atlikimo sąlygas pakeičia BK 48 straipsnyje numatytais atvejais. BK 48 straipsnio 8 dalis numato, kad nuteistajam vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Nustatant, ar asmuo iš tikrųjų vengė jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo, būtina nustatyti ar jis tai daro sąmoningai bei piktybiškai ir kokios yra to įpareigojimo nevykdymo priežastys.

Iš teismui pateiktų duomenų, t. y. nuteistosios asmens bylos bei teikimo, matyti, jog Probacijos tarnyba su teikimu dėl nuteistajai R. M. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą kreipiasi antrą kartą. R. M. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pabaiga – 2024 m. gegužės 9 d. Probacijos tarnyba kontroliuoja R. M. elgesį nuo 2023 m. lapkričio 10 d. R. M. 2023 m. lapkričio 16 d. pasirašytinai supažindinta su bausmės atlikimo sąlygomis, tvarka bei atsakomybe.

Teismas nustatė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis R. M. nuo 2023 m. gruodžio 13 d. vykdo individualią veiklą (asmens b. l. 15). Taip pat nustatyta, kad priežiūros laikotarpiu pastarosios atžvilgiu ikiteisminių tyrimų nepradėta, tačiau pastaroji du kartus bausta pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį (2024 m. sausio 9 d. ir 2024 m. sausio 11 d. paliko automobilį stovėti ant šaligatvio), padaryti administraciniai nusižengimai nėra vertintini kaip šiurkštūs.

Šiuo atveju Probacijos tarnybos teikimas pateiktas dėl R. M. teismo paskirto įpareigojimo būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose nevykdymu, nes 2024 m. kovo 25 d., 23.32 val. įpareigojimo kontrolės metu, probacijos tarnybos pareigūnams apsilankius prižiūrimosios gyvenamosios vietos adresu, nustatyta, kad nuteistosios namie nėra, o paskambinus kontaktiniu telefonu, pastarosios draugas paaiškino, kad jie grįžta iš (duomenys neskelbtini) (asmens b. l. 14). 2024 m. balandžio 4 d. prižiūrimoji atvykusi į skyrių pasiaiškinti, pateisinamų įpareigojimo pažeidimo priežasčių nenurodė, tačiau tolimesnės įpareigojimo būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose, kontrolės elektroninio stebėjimo priemonėmis atsisakė, nurodydama, kad po kelių savaičių gimdo, nėštumas – (duomenys neskelbtini), apie tai pateikė sveikatos išrašus (asmens b. l. 28).

BVK 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad vykdydama laisvės apribojimo bausmę, Probacijos tarnyba, be šio kodekso 17 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų teisių, taip pat turi teisę: nuteistiesiems teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ar auklėjamojo poveikio priemonių, įpareigojimų vykdymą ir draudimų laikymąsi kontroliuoti elektroninio stebėjimo ir specialiosiomis techninėmis priemonėmis (aktuali įstatymo redakcija galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.). BVK 21 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad nuteistojo atsisakymas arba nesutikimas, kad jam paskirtų draudimų laikymasis ir (ar) įpareigojimų vykdymas būtų kontroliuojamas elektroninio stebėjimo ir specialiosiomis techninėmis priemonėmis, taip pat šių priemonių tyčinis sugadinimas prilygsta vengimui atlikti paskirtą laisvės apribojimo bausmę.

Lietuvos probacijos tarnybos 2023 m. balandžio 25 d. įsakymo Nr. V-106 „Dėl Reagavimo į elektroninio stebėjimo sistemos programinės įrangos generuojamus pranešimus apie galimus pažeidimus, probacijos ar bausmės atlikimo sąlygų pažeidimus bei elektroninio stebėjimo priemonių naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau ir – PTĮ) 4 straipsnis numato, kad elektroninio stebėjimo priemonės naudojamos: 4.1. punktas probuojamiesiems ir nuteistiesiems laisvės apribojimo bausme, kuriems teismo paskirta ar Probacijos įstatymo nustatyta intensyvi priežiūra – visą intensyvios priežiūros vykdymo laikotarpį; 4.2. punktas probuojamiesiems, kuriems teismo paskirtos Baudžiamojo kodekso 72¹ straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės ar Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 7 punkte nustatyta pareiga, – pirmus 3 mėnesius nuo probacijos vykdymo pradžios; 4.3. punktas nuteistiesiems laisvės apribojimu, kuriems teismo paskirtas Baudžiamojo kodekso 87 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas įpareigojimas bei nuteistiesiems, kuriems šis įpareigojimas paskirtas vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies nuostatomis, – pirmus 3 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios, šį terminą skaičiuojant nuo elektroninio stebėjimo įtaiso faktinio uždėjimo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas baudžiamuoju įsakymu 2023 m. rugsėjo 6 d., skirdamas R. M. bausmę, atsižvelgė į jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nuteistosios asmenybę teismas baudžiamajame įsakyme padarė išvadą siekiant, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai būtų pasiekti, yra pagrindo kaltinamajai vietoje intensyvios priežiūros paskirti tokius įpareigojimus, kurie ribotų pastarosios nusikalstamą elgesį ir įtakotų jos gyvenimo būdą. Teismas skirdamas bausmę įvertino, jog Baudžiamajame įstatyme numatyti tikslai bus pasiekti nuteistajai skiriant minėtus įpareigojimus neskiriant intensyvios priežiūros, dėl ko nuolatinė nuteistojo kontrolė elektroninėmis stebėjimo priemonėmis šiuo atveju nėra galima.

Lietuvos Respublikos Teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis numato, kad įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ši įstatymo norma numato teismo priimtų sprendimų privalomumą ir suponuoja išvadą, kad priimtas sprendimas privalo būti vykdomas, jo nuostatų negalima savavališkai keisti ar skirti kitų bausmės vykdymo alternatyvų jei teismo sprendimas to nenumato.

Visgi, nuo 2023 m. gegužės 5 d. įsigaliojusi BVK 22 straipsnio redakcija ir 2023 m. balandžio 25 d. priimtas minėtas Lietuvos Respublikos probacijos tarnybos direktoriaus įsakymas (4.3 punktas) suteikia teisę probacijos pareigūnams naudoti elektroninio stebėjimo priemones kontroliuojant nuteistiesiems paskirtą laisvės apribojimo bausmės įpareigojimą būti namuose laiku, kurį nustato teismas. Tokiu atveju elektroninių stebėjimo priemonių naudojimas neturėtų trukti ilgiau nei 3 mėnesius. Bausmių vykdymo kodeksas taip pat suteikia teisę Probacijos tarnybos pareigūnams kontroliuoti nuteistiesiems teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ar auklėjamojo poveikio priemonių, įpareigojimų vykdymą ir draudimų laikymąsi kontroliuoti elektroninio stebėjimo ir specialiosiomis techninėmis priemonėmis.

Pažymėtina, kad nors BVK numato teisę Probacijos tarnybai naudoti elektroninių stebėjimo priemones kontroliuojant laisvės apribojimu nuteistiems asmenims skirtų įpareigojimų draudimų vykdymą, kuriems nėra paskirta intensyvi priežiūra, tačiau ši teisė neturėtų kiekvienu atveju virsti prievole nuteistiesiems skirti stebėjimą elektroninėmis priemonėmis. Dėl to ir vengimas vykdyti laisvės apribojimo bausmę negali būti pripažįstamas vien formaliais pagrindais tam prilyginant nuteistosios atsisakymą arba nesutikimą su Probacijos tarnybos sprendimu jos įpareigojimų ar draudimų kontrolę vykdyti elektroninio stebėjimo ir (ar) specialiosiomis techninėmis priemonėmis. Bausmės vengimui būtinas akivaizdus neteisėtas nuteistojo elgesys ir piktybinė valia nevykdyti laisvės apribojimo bausmės turinio.

Nagrinėjant teikimą šiuo atveju bei vertindamas vengimą vykdyti bausmę teismas kartu atsižvelgia ir į tai, kad prižiūrimoji iš esmės neatsisako ir vykdo teismo skirtą įpareigojimą būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., pažeidimų dėl šio įpareigojimo netinkamo vykdymo per visą probacijos laikotarpį nustatyta vos vieną kartą. Kitą įpareigojimą susijusi su darbu, R. M. vykdo. Šiuo atveju reikšminga ir tai, kad atsisakymas būti kontroliuojamam elektroninio stebėjimo techninėmis priemonėmis yra tik formalus, nes jis susijęs tik su nuteistosios atsisakymu dėvėti apykoję, o ne su techninių priemonių panaudojimu apskritai. Nuteistoji sutiko, kad jos būvimas namuose nakties metu būtų kontroliuojamas, o tai įmanoma užtikrinti ir kitomis priemonėmis – vykdant naktinius patikrinimus nuteistųjų namuose.

Pastebėtina, kad elektroninio stebėjimo kontrolės taikymo intensyvumas ir būdai turi būti parinkti proporcingai, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos, kurios padarymu asmuo yra nuteistas, sunkumą, taip pat į individualias nuteistojo savybes ir asmenybę, taip pat į riziką pakartotinai nusikalsti bei kitas reikšmingas aplinkybes.

Teismas spręsdamas klausimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į arešto bausmę atsižvelgia ir į faktinę aplinkybę, o būtent – nuteistoji (duomenys neskelbtini) susilaukė vaiko, todėl, šiuo nagrinėjamu atveju, atkreiptinas dėmesys ir į BK 49 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą teisės normą, kuri imperatyviai nurodo, kad areštas neskiriamas nėščioms moterims, o taip pat gali būti neskiriamas asmenims, auginantiems vaiką iki trejų metų, atsižvelgiant į vaiko interesus.

Įvertinus visumą aplinkybių, naujas įstatymo nuostatas ir jų taikymą nuteistajai, teismas pripažįsta, kad nuteistoji nepadarė tokio turinio pažeidimo, dėl kurio jos elgesys turėtų būti vertinamas kaip vengimas vykdyti laisvės apribojimo bausmę.

Dėl to nėra pagrindo tenkinti Probacijos tarnybos prašymo dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu, net ir nustačius bei pripažįstant R. M. elgesį dėl atsisakymo jai paskirto įpareigojimo, būti nustatytu laiku namuose, vykdymo kontrolės elektroninio stebėjimo techninėmis priemonėmis. Šiuo atveju BVK 21 straipsnio 7 dalyje numatytų nuostatų pagrindu bausmės pakeitimas būtų akivaizdžiai formalus įstatymo taikymas, neatitinkantis baudžiamojoje teisėje privalomų teisingumo ir proporcingumo principų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnio 2 dalimi, 362 straipsniu,

nutaria:

netenkinti Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimo dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo į areštą nuteistajai R. M.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.