- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-02
- Bylos Nr.
- 2YT-2641-559/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-02224-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Ramanauskienė
- Pareiškėjas
- M. B.
- Kategorijos
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Ramanauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. B. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui N. A., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo panaikinti antstolio taikytą areštą jo lėšoms, esančioms Alytaus pataisos namuose. Nurodo, kad antstolis areštavo 327,41 Eur skolos ir vykdymo išlaidų, esančių jo sąskaitoje Alytaus PN. Jo nuomone, negali būti ribojama nuteistųjų teisė už asmeninėje sąskaitoje esančius pinigus įsigyti maisto produktų ir kitų būtiniausių reikmenų. Pagal CPK 668 str. 1 d. išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos mėnesinės algos (MMA). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką išieškojimas gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos viršijančios vieną MMA. Nuteistiesiems tenka už savo pinigus mokėti pašto išlaidas už siunčiamus laiškus, už elektrą, telefoninius pokalbius. Nuteistasis neturi galimybės įsigyti maisto produktų ir būtinių reikmenų laisvojoje rinkoje ir vienintelė galimybė įsigyti šias prekes – įkalinimo įstaigos parduotuvėje. Pagal antstolio patvarkymą būtų išieškotos visos jam priklausančios lėšos minėtoje sąskaitoje ir neliktų lėšų jo būtiniausiems poreikiams.
Antstolis N. A. 2016 m. rugpjūčio 23 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skundą ir perdavė jį nagrinėti Jonavos rajono apylinkės teismui. Antstolis patvarkyme nurodė, kad siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 str. 1 d.). Teisingumo ministro patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas, kurio reikalavimai yra privalomi visiems asmenims (LR CPK 583 str.), imperatyviai nurodo, jog nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Tokiais atvejais antstolis privalo naudoti Sprendimų vykdymo instrukcijos 2.11 punkte nurodytą atitinkamo patvarkymo formą, kurioje nėra numatyta jokių išlygų dėl laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje esančių ir skolininkui priklausančių lėšų areštuojamos sumos diferencijavimo ir jokia interpretacija yra negalima, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus, kai išieškojimas iš atskirų sumų yra negalimas ir imperatyviai draudžiamas. Atsižvelgiant į tai, antstolio patvarkyme dėl skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, yra nurodyta, kad areštas netaikomas lėšoms, iš kurių pagal LR CPK 739 str. išieškoti negalima ir lėšoms, iš kurių turi būti daromos išskaitos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Skolininko skunde nėra įvardinta nei viena iš šių išmokų ar suma, iš kurios išieškojimą draudžia įstatymai, todėl tenkinti skolininko prašymą dėl skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, arešto panaikinimo nėra pagrindo. Kitos lėšos, patenkančios į sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į atvejus, kai išieškoti iš pinigų sumos negalima, taigi, minėtos lėšos skolininkui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir teisės aktai ne tik leidžia, bet nustatytais atvejais ir reikalauja (Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 p.) nukreipti skolos išieškojimą į pastarąsias lėšas, be to, nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas, nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė, nuteistieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną, nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, pagal dietinio maitinimo normas, maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai, todėl skolininko prašymo argumentas, kad dėl antstolio veiksmų galėjo būti pasunkinta skolininko kalinimo padėtis, yra nepagrįstas. Skolininko minima Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 buvo išaiškinti LR CPK 668 ir 736 straipsnių taikymo santykiai, kai pataisos namams yra pateiktas antstolio patvarkymas dėl išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų. Šiame kontekste teisėjų kolegija ir pažymėjo, kad CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas gali būti taikomas lėšų, likusiai iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo, sumai, jei ji neviršija vieno MMA. Nagrinėjamu atveju antstolio 2016-08-01 patvarkymu vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, Nr. V/TA-TT - 582 yra nustatyta, kad areštas netaikomas lėšoms, iš kurių pagal LR CPK 739 str. išieškoti negalima, ir lėšoms, iš kurių turi būti daromos išskaitos Civilinio kodekso nustatyta tvarka, t. y. lėšoms, kurios liktų iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų, kas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos išaiškinimui 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016. Taip pat šia nutartimi teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą. CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą į vienos MMA neviršijančią pinigų sumą taikomas lėšoms, kurias skolininkas turi ir valdo.2016-08-01 patvarkymu vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. V/TA-TT - 582 išieškojimas buvo nukreiptas ne į grynųjų pinigų sumą, o į lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, ir skolininkas nepateikė antstoliui jokių įrodymų, kad antstolis nukreipė išieškojimą į lėšas, kurias pradėjus išieškojimo veiksmams, skolininkas turėjo ir valdė, ir, kad antstoliui pradėjus išieškojimą laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje buvo skolininko pinigų suma, neviršijanti Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos, kuri būtų vienintelė skolininko turima piniginė suma, tuo labiau, kaip ir minėta, į antstolio depozitinę sąskaitą pagal antstolio 2016-08-01 patvarkymą Nr. V/TA-TT-582 jokių skolininko lėšų pervesta nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad vykdomieji dokumentai nėra įvykdyti, antstoliui nėra pateikta jokių įrodymų, kad prasidėjus išieškojimo veiksmams, skolininkas turėjo ir valdė LR CPK 668 str. 1 d. nurodytas lėšas, o antstolio patvarkyme dėl skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, jau yra nurodyta, kad areštas netaikomas lėšoms, iš kurių pagal LR CPK 739 str. išieškoti negalima ir lėšoms, iš kurių turi būti daromos išskaitos Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, todėl antstolis neturi pagrindo tenkinti skolininko skundą ir panaikinti teisės aktuose nurodytas priemones, kurių buvo imtasi vykdomiesiems dokumentams įvykdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VMI pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems yra garantuojamas ir užtikrinamas jų minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas, todėl CPK 668 str. 1 d. numatyti apribojimai vykdant skolos išieškojimą iš šių asmenų nėra taikomi. Pareiškėjo laisvės atėmimo vietos įstaigoje gaunamos lėšos nepriklauso nė vienai iš CPK 739 str. nustatytų kategorijų lėšų, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Įstatymas nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias pataisos namų sąskaitoje, todėl antstolio veiksmai yra teisėti ir skundą prašo atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Vykdomųjų bylų Nr. 0165/14/00314 ir Nr. 0165/15/00872 duomenimis nustatyta, kad antstolis N. A. vykdo išieškojimą pagal Kauno AVPK Kėdainių rajono PK 2014-01-08 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 66N-8544345-14 ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015-03-12 vykdomąjį raštą Nr. 1-343-836/2014 dėl skolos išieškojimo iš skolininko M. B. išieškotojos VMI naudai. 2016-08-01 antstolis priėmė patvarkymą Nr. V/TA-TT-582 (v. b. l. 37), kuriuo nusprendė areštuoti 72,41 Eur skolos ir 255,00 Eur vykdymo išlaidų, iš viso – 327,41 Eur, esančius Alytaus pataisos namų sąskaitoje, priklausančius skolininkui M. B.. Skolininkas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, nesutikdamas su išieškojimo vykdymu iš jam priklausančių lėšų, esančių pataisos namų sąskaitoje, nes, skolininko nuomone, taip yra ribojama jo teisė įsigyti būtiniausių maisto produktų ir kitų reikmenų, o išieškojimas iš visų lėšų prieštarauja formuojamai teismų praktikai ir CPK 668 str. 1 d. nustatyto ribojimo, kad negali būti išieškoma iš pinigų sumos neviršijančios vieno MMA.
Teismas sutikdamas su antstolio N. A. patvarkyme nurodytais argumentais, konstatuoja, kad antstolis 2016-08-01 patvarkymą priėmė vadovaudamasis teisės normų, reglamentuojančių vykdymo veiksmus, reikalavimais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, kuriam viena iš valstybės suteiktų funkcijų - vykdomųjų dokumentų vykdymas, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010). Antstolių įstatymo 3 str. 1 dalyje nustatyta, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, kartu nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti Lietuvos Respublikos CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 98 str. numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą, o nuteistiesiems, turintiems teisę turėti grynų pinigų, įteikiami. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 25 str. 1 d. numato suimtųjų teisę gauti pinigines perlaidas, kuriomis gauti pinigai įrašomi į suimtojo asmeninę sąskaitą. Tačiau įstatymu nuteistiesiems ir suimtiesiems suteikiama teisė gauti pinigines perlaidas negali būti aiškinama kaip užtikrinanti šiems asmenims kitokią nei Lietuvos Respublikos CPK įtvirtintą priverstinio išieškojimo nukreipimo į šias jų gaunamas pinigines perlaidas tvarką.
Civilinio proceso įstatymas numato galimybę nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 624 str. 2 d. 2 p., 688 str. 1 d.). Negalima išieškoti tik iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų, sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves, valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės pašalpos, išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą, laidojimo pašalpa, išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybės biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai, išeitinės išmokos (CPK 739 str.). Pažymėtina, kad šis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima, yra baigtinis. Taigi piniginės lėšos, pervedamos pareiškėjo artimųjų kaip parama į pareiškėjo sąskaitą, kurią administruoja Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas, nepatenka į CPK 739 str. nurodytus atvejus, šios lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje Alytaus pataisos namuose esančios piniginės lėšos yra CPK 739 str. nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas (CPK 178 str.).
Pareiškėjas skundą grindžia ir tuo, kad jam artimųjų siunčiamos piniginės perlaidos neviršija Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), reikalingos būtiniesiems poreikiams patenkinti. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 668 str. 1 d. numato, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos, tačiau ši nuostata yra taikytina ne pajamoms, skolininko naujai gaunamoms vykdomo priverstinio išieškojimo metu, o pajamoms, skolininko jau turimoms, pradėjus išieškojimą. Būtent taip šią nuostatą aiškina ir Lietuvos Aukščiausias Teismas 2016-03-23 priimtoje nutartyje Nr. 3K-3-154-313/2016, pažymėdamas, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad antstoliui pradėjus išieškojimą pareiškėjo atžvilgiu jo vardu atidarytoje asmeninėje sąskaitoje Alytaus PN buvo pinigų suma, neviršijanti Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos, kurios atžvilgiu turėjo būti taikomas CPK 668 str. 1 d. įtvirtintas išieškojimo draudimas, nustačius, kad tai yra vienintelė pareiškėjo turima pinginė suma (CPK 178 str.).
Teismas taip pat sutinka su antstolio nurodytais argumentais, kad antstolis konkrečiu atveju turėjo ne teisę, o pareigą nukreipti priverstinį skolos išieškojimą iš skolininko piniginių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje, nes Teisingumo ministro patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktas, kurio reikalavimai yra privalomi visiems asmenims (LR CPK 583 str.), imperatyviai nurodo, jog nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Tokiais atvejais antstolis privalo naudoti Sprendimų vykdymo instrukcijos 2.11 punkte nurodytą atitinkamo patvarkymo formą, kurioje nėra numatyta jokių išlygų, susijusių su laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje esančių ir skolininkui priklausančių lėšų areštuojama suma, išskyrus LR CPK 739 str. numatytoms lėšoms, iš kurių išieškojimas yra negalimas bei lėšoms, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Kaip jau minėta, skolininkas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jo nurodytoje sąskaitoje, esančioje pataisos namuose, yra lėšos, iš kurių įstatymo nustatyta tvarka pagal CPK 739 str. išieškoti negalima arba, kad jis gauna lėšas, iš kurių yra daromos CPK numatytos išskaitos (darbo užmokestis ir pan.).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjo (skolininko) argumentai laikytini nepagrįstais ir jo skundas yra atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo M. B. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui N. A., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl antstolio veiksmų, atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.