- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-15
- Bylos Nr.
- e2S-1384-430/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-00162-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Ieškovas
- V. G.
- Atsakovas
- D. M.
- Trečiasis asmuo
- A. G.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovei D. M. trečiajam asmeniui A. G. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės D. M. ieškovui 15 452,60 Eur sumą, kaip be teisinio pagrindo įgytas pinigines lėšas, priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteisto sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
2. Į teismo posėdį neatvykus ieškovui, kuriam apie teismo posėdį pranešta tinkamai, atsakovei pateikus prašymą priimti byloje sprendimą už akių, teismas 2025 m. sausio 8 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį atmetė.
3. 2025 m. kovo 12 d. gautas ieškovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašoma atnaujinti terminą sprendimui už akių peržiūrėti; panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
4. Nurodė, kad ieškovas negavo priimto teismo sprendimo už akių, nes teismo siųsti dokumentai paštu grįžo neįteikti, o kitomis priemonėmis šie dokumentai nebuvo siunčiami. Apie priimtą teismo sprendimą už akių ieškovas sužinojo tik 2025 m. vasario 24, kai gavo iš teismo sprendimą už akių elektroniniu paštu. Paaiškina, kad byloje buvo paskirti keli teismo posėdžiai, su ieškovu buvo nutraukta atstovavimo sutartis tarp jo ir advokato, todėl jis nesuprato ir nesuvokė, kad neatvykus į 2025 m. sausio 8 d. teismo posėdį bus priimtas sprendimas už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. kovo 14 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo V. G. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir grąžino jį pateikusiam asmeniui.
6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškimui dėl teismo 2025 m. sausio 8 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti paskutine diena laikytina 2025 m. sausio 28 d., tačiau ieškovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teisme gautas 2025 m. kovo 12 d. Įvertinęs aptartas aplinkybes, konstatavo, kad terminas pareiškimui pateikti buvo praleistas keturiasdešimt tris dienas. Pažymėjo, kad ieškovas dalyvavo teismo posėdyje, kuriame buvo suderintos net trys teismo posėdžių datos: 2025 m. sausio 8 d. 9.00 val., 2025 m. sausio 21 d. 13.15 val., 2025 m. vasario 11 d. 13.15 val., t.y. apie ieškovas apie teismo posėdžius buvo informuotas tinkamai. Teismo vertinimu, nors prieš 2025 m. sausio 8 d. teismo posėdį ieškovas nutraukė atstovavimo sutartį su savo atstovu advokatu, tačiau jis apie paskirtus teismo posėdžius buvo informuotas ir nesidomėjo bylos eiga ne tik 2025 m. sausio 8 d., kai buvo priimtas sprendimas už akių, tačiau ir vėliau 2025 m. sausio 21 d. ar 2025 m. vasario 11 d. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog ieškovas nesuprato, kad reikia atvykti į paskirtą posėdį, ar jam reikia domėtis procesu nėra pagrįsta jokiomis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismo sprendimas buvo siunčiamas ieškovui jo paties nurodytu gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini). Toks pat adresas ieškovo nurodomas ir pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismo procesiniai dokumentai grįžo neįteikti su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovui dokumentai buvo siunčiami jo pateiks nurodytu adresu ir buvo laikomi įteiktais, ieškovas nenurodė ir nepateikė jokių objektyvaus pobūdžio duomenų dėl ko, taip ženkliai praleido terminą sprendimui už akių peržiūrėti. Teismo vertinimu, ieškovo nurodomos priežastys, kad nesuprato ir nesuvokė apie teisines pasekmes neatvykus į teismo posėdį, laikytinos hipotetinėmis ir nepagrįstomis, ieškovas pats iniciavęs teisminį procesą, vėliau tapo visiškai pasyvus, nesidomėjo teisminiu. Šios aplinkybės dėl pasyvumo nėra niekaip ieškovo pagrindžiamos.
7. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas sprendė, kad ieškovo nurodytos priežastys nelaikytinos svarbiomis priežastimis terminui atnaujinti, todėl pareiškimą dėl 2025 m. sausio 8 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti 2025 m. kovo 14 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl 2025 m. sausio 8 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-178-944/2025 peržiūrėjimo pateikti ir 2025 m. kovo 12 d. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Išvada dėl ieškovo pasyvumo procese nepagrįsta, padaryta neįsigilinus į pareiškimu keliamą prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo bei pareiškime nurodomas objektyvias aplinkybes, lėmusias termino praleidimą. 2025 m. kovo 12 d. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo 1-12 punktuose nurodytos faktinės aplinkybės, kurias pagrindžia ir byloje esantys rašytiniai įrodymai (pašto žymos apie procesinių dokumentų neįteikimą) patvirtina, kad ieškovas terminą pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo praleido dėl svarbių ir objektyvių priežasčių, kurioms esant ieškovui neturi būti užkirstos teisės kreiptis į teismą su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, ginant pažeistas teises.
8.2. Teismas nepagrįstai neatsižvelgdamas į aplinkybes dėl ko ieškovas neatvyko į teismo posėdį, be pagrindo ignoruodamas tai, jog ieškovas įgijęs tik vidurinį išsilavinimą, be advokato, nutrūkus teisinių paslaugų sutarčiai, tinkamai nesugebėjo suvokti toliau vykstančio proceso eigos.
8.3. Argumentai, kad ieškovui apie sekančius teismo posėdžius buvo tinkamai pranešta teismo posėdžio metu, kuriame dalyvavo pats ieškovas, viena vertus yra deklaratyvūs, nes vien kito teismo posėdžio datos žodžiu nurodymas neteikia pagrindo išvadai, kad šalis tinkamai suprato perduodamą informaciją, kad ją išgirdo, juolab, kad žino neatvykimo į teismo posėdį pasekmes, kai jos nebuvo išaiškintos ieškovui bylą nagrinėjančio teismo. Be to, teismas apie kitus posėdžius proceso dalyviams paskelbė tuo metu, kai ką tik buvo pasibaigusi ieškovo apklausa trukusi ne mažiau kaip 1 val. 30 min., po kurios jis buvo aiškiai pavargęs, streso būsenoje, po priešingos šalies atstovės jam užduotų sudėtingų klausimų, todėl negalima teigti, kad ieškovas tinkamai suprato teismo tokiomis aplinkybėmis pateiktą informaciją. Jokiu kitu būdu ieškovas nebuvo informuotas apie paskirtus teismo posėdžius. Ši informacija ieškovui nei raštu, nei el. paštu nebuvo siunčiama, ieškovas EPP nesinaudoja ir tas teismui žinoma.
8.4. Nėra teisinga ignoruoti ar teigti, esant hipotetiniams teiginiams, kad nutrūkus teisinių paslaugų sutarčiai ir ieškovui nebeturint atstovo, ieškovas tinkamai nesuprato tolesnės proceso eigos, juolab nesuvokė, kad neatvykus į 2025 m. sausio 8 d. paskirtą teismo posėdį bus priimtas sprendimas už akių. Teismas apie atstovavimo sutarties nutraukimą buvo informuotas 2025 m. sausio 3 d. ieškovo buvusio atstovo, tačiau bylą nagrinėjantis teismas jokių priemonių papildomai informuoti ieškovą apie būsimą teismo posėdį, įsitikinti, kad ieškovui žinoma, suprantama apie tolesnę proceso eigą nesiėmė. Byloje nespėjus apklausti nei atsakovės, nei trečiojo asmens, nei iškvietus suplanuotų liudytojų, bylą nagrinėjantis teismas nesiėmė priemonių, kad byla būtų išnagrinėta ne bet kaip (kuo greičiau), bet tinkamai.
8.5. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas visiškai nepagrįstai ignoravo 2025 m. kovo 12 d. pareiškime nurodytas esminę reikšmę turinčias aplinkybes, t. y., kad ieškovas apie 2025 m. sausio 8 d. Sprendimą už akių sužinojo ir jį iš teismo gavo tik 2025 m. vasario 24 d.. Procesinį dokumentą ieškovas gavo elektroniniu laišku, kai paskambino į teismą, susižinoti dėl bylos eigos, kada vyks teismo posėdis (vien tai lemia, kad ieškovas subjektyviai nesuprato proceso eigos). Esant tokioms aplinkybėms ieškovas negalėjo į bylą laiku pateikti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu iš esmės dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių. Tokiu būdu ieškovui buvo užkirstas kelias teisei į teisingą teismą, į teisminę gynybą, teikiant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
8.6. Ieškovas iš teismo jo gyvenamosios vietos adresu siųstų procesinių dokumentų negavo. Iš byloje Lietuvos pašto pateiktų duomenų matyti, kad ieškovui adresuotas laiškas grįžo neįteiktas, apie ką teismui informacija pateikta 2025 m. sausio 29 d. Jokiomis kitomis priemonėmis ieškovui procesiniai dokumentai, t. y. sprendimas už akių nebuvo siunčiamas, su ieškovu nebuvo susisiekta. Teismas nesiuntė procesinio dokumento nei el. paštu, nei kitomis priemonėmis nebandė įteikti ieškovui procesinių dokumentų. Esant tokioms aplinkybėms teismo teiginiai, nurodyti skundžiamoje nutartyje, esą „nagrinėjamu atveju ieškovui dokumentai buvo siunčiami jo pateiks nurodytu adresu ir buvo laikomi įteiktais“, juolab tai grindžiant CPK 121 straipsnio 1-2 dalimis yra visiškai nepagrįsti. Pats teismas pripažįsta, kad procesiniai dokumentai ieškovui buvo siunčiami tik vieną kartą, jo nurodytos gyvenamosios vietos adresu ir grįžo neįteikti.
8.7. Teismas visiškai nepagrįstai neatsižvelgė ir ignoravo pareiškime ieškovo nurodytą ir cituotą tiek nacionalinį, tiek tarptautinį teisinį reguliavimą, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką dėl tinkamo asmens informavimo apie procesą, procesinių dokumentų įteikimo svarbos, ypatingai atvejais, kai procesiniai dokumentai laikomi įteiktais ne asmeniškai, bet pagal vadinamąją procesinių dokumentų įteikimo fikciją. Šio teisinio reguliavimo kontekste, ieškovas nebuvo tinkamai informuotas apie Sprendimo už akių priėmimą, šį sprendimą jis iš teismo gavo ir realiai su juo pirmą kartą susipažino tik 2025 m. vasario 24 d., kai procesinis dokumentas jam iš teismo buvo atsiųstas elektroniniu laišku. Dėl kokių priežasčių jam nebuvo įteikti ir jis negavo iš teismo jo gyvenamosios vietos adresu siųstu procesinių dokumentų, ieškovui nėra žinoma, pašto darbuotojas į jo namus nebuvo atvykęs, pranešimo apie paliktą siuntą pašte ieškovas taip pat negavo. Esant šioms aplinkybėms, ieškovas negalėjo į bylą laiku pateikti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu dėl objektyvių, iš esmės nuo jo nepriklausančių aplinkybių, ką nepagrįstai ignoravo skundžiamą nutartį priėmęs teismas.
8.8. Teismas nepagrįstai nesivadovavo CPK 8 straipsnyje įtvirtintu kooperacijos (bendradarbiavimo) principu, t. y. nesiėmė jokių priemonių papildomai informuoti ieškovą apie būsimą teismo posėdį, įsitikinti, kad ieškovui žinoma, suprantama apie tolesnę proceso eigą ir tokiu būdu iš esmės nesiėmė priemonių, kad byla būtų išnagrinėta tinkamai. Kita vertus, skundžiamą nutartį priėmęs teismas, nesilaikydamas Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos, pagal kurią nacionalinis teismas „asmens tinkamo procesinio informavimo“ pareigą turi atlikti ne formaliai, o turi dėti pastangas nustatyti, ar šaliai išties pranešta apie procesą, įvertinti, kokie dėl to pateikti įrodymai byloje.
8.9. Esant nurodytoms aplinkybėms manytina yra pagrindas atnaujinti terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, kadangi jis buvo praleistas dėl svarbių, nuo ieškovo iš esmės nepriklausančių ir objektyvių priežasčių. Argumentai, kad ieškovas terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo praleido „keturiasdešimt tris dienas“ savaime neteikia pagrindo atsisakyti atnaujinti praleistą terminą, ignoruojant 2025 m. kovo 12 d. pareikšime nurodytas termino praleidimo priežastis. Ieškovas prašymą atnaujinti terminą pateikė nepraleidęs CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto naikinamojo 3 mėnesių (60 dienų) termino.
8.10. Nors skundžiamą nutartį priėmęs teismas ir teigia, kad esą ieškovas buvo pasyvus ir turi prisiimti tokio elgesio pasekmes ir nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą už akių siekė greito ir koncentruoto bylos išnagrinėjimo, tačiau įvertinus visas nagrinėjamos bylos aplinkybes, tai nedera su LR Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu teisingumo, kurį vykdo teismai, principu.
8.11. Skundžiama nutartimi atsisakius atnaujinti praleistą terminą ir byloje likus neperžiūrėtam sprendimui už akių, liko neatskleista bylos esmė, o sprendime teismo padarytos išvados nepagrįstos ir prieštaraujančios bylos medžiagai. Vien atsakovės ieškovui siųstos žinutės, kurios pridėtos prie 2025 m. kovo 12 d. pareiškimo rodo, kad atsakovė pripažino paskolos teisinius santykius, t. y. kad ieškovas jai paskolino 15 000 Eur iki kol ji „atsigaus“ – pagerės finansinė padėtis (kaip nurodyta ieškinyje). Žinutėse atsakovė pašaipiai nurodė, kad ieškovas nebeatgaus paskolintos 15 000 Eur sumos ir kad atsakovė „išdūrė“ ieškovą. Šios aplinkybės negali būti ignoruojamos. Siekiant teisingai išnagrinėti bylą ir nustatyti teisiškai reikšmingas aplinkybes byloje buvo ir yra būtina išklausyti atsakovę, sudaryti galimybes ieškovui užduoti klausimus atsakovei, išklausyti trečiąjį asmenį, kviesti liudytojus, kas ir buvo byloje suplanuota. Sekant logine įrodymų seka, pagal ieškovo ir atsakovės pateiktus rašytinius įrodymus, bankinius pervedimus, į bylą ieškovo pateiktą vaizdo įrašą, ieškovo duotus paaiškinimus ir atsakovės jau po sprendimo už akių priėmimo ieškovui siųstas žinutes, darytina išvada, kad sprendimas už akių turi būti panaikintas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. Nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės D. M. ieškovui 15 452,60 Eur sumą, kaip be teisinio pagrindo įgytas pinigines lėšas. Teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutartimi nuspręsta bylai rengtis paruošiamųjų dokumentų būdu, ieškovas pateikė dubliką, atsakovė tripliką. 2024 m. spalio 22 d. vykusio teismo posėdžio metu buvo apklaustas ieškovas, paskelbta pertrauka, kitas teismo posėdis paskirtas 2025 m. sausio 8 d. 09.00 val. bei numatyti kiti posėdžiai: 2025 m. sausio 21 d. 13.15 val., 2025 m. vasario 11 d. 13.15 val. Į 2025 m. sausio 8 d. posėdį neatvykus ieškovui, kuriam apie teismo posėdį pranešta tinkamai, atsakovei pateikus prašymą priimti byloje sprendimą už akių, teismas 2025 m. sausio 8 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį atmetė. Sprendimas už akių išsiųstas ieškovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. 2025 m. kovo 12 d. gautas ieškovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašoma atnaujinti terminą sprendimui už akių peržiūrėti, panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
12. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, konstatavus, kad ieškovo nurodytos priežastys nelaikytinos svarbiomis priežastimis terminui atnaujinti dėl 2025 m. sausio 8 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.
13. Ieškovas atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi motyvuodamas tuo, kad teismas tinkamai neįvertino pareiškime nurodomų objektyvių aplinkybių, lėmusių termino praleidimą, t.y. neatsižvelgė, kad ieškovui nebuvo įteiktas tinkamai informuotas apie Sprendimo už akių priėmimą, neįvertino, kad ieškovas, būdamas įgijęs tik vidurinį išsilavinimą, be atstovo - advokato, nutrūkus teisinių paslaugų sutarčiai tinkamai nesugebėjo suvokti toliau vykstančio proceso eigos. Apelianto vertinimu, vien kito teismo posėdžio datos žodžiu nurodymas neteikia pagrindo išvadai, kad šalis tinkamai suprato perduodamą informaciją, kad ją išgirdo, juolab, kad žino neatvykimo į teismo posėdį pasekmes, kai jos nebuvo išaiškintos ieškovui bylą nagrinėjančio teismo. Teismas nedėjo pastangų, kad ieškovas būtų tinkamai informuotas apie teismo posėdžius bei kad jam būtų įteiktas sprendimas už akių, todėl skundžiama nutartimi atsisakius atnaujinti praleistą terminą ir byloje likus neperžiūrėtam Sprendimui už akių, liko neatskleista bylos esmė.
Dėl nutarties teisėtumo
14. CPK 285–288 straipsniuose įtvirtintas sprendimo už akių institutas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių nusišalinus nuo dalyvavimo nagrinėjant civilinę bylą ši byla yra nagrinėjama ir sprendimas yra priimamas nedalyvaujant tai šaliai (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Kasacinio Teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys. Sprendimo už akių institutas skirtas tam, kad būtų užtikrintas proceso koncentruotumo principas ir užkirstas kelias vilkinti procesą. Sprendimo už akių priėmimas yra išimtis iš civiliniame procese taikomo rungimosi proceso. Šis institutas taikomas tuomet, kai šalis nesinaudoja savo teise būti išklausytai. Sprendimo už akių priėmimo galimybė nėra teisinė sankcija į teismo posėdį neatvykusiai, ar atsiliepimo nepateikusiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl tikslas užtikrinti proceso koncentruotumą, įpareigojant civilinio proceso šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis) ir numatant šios pareigos nesilaikymo padarinius, iš kurių vienas yra sprendimo už akių priėmimo galimybė, derintinas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu, teisminės gynybos principu, nurodytu CPK 7 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-684/2020, 28 punktas; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-378/2021, 26 punktas).
15. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 1 dalimi, sprendimas už akių gali būti priimtas tokiu atveju, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių. CPK 285 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių.
16. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad Sprendimas už akių ieškovo atžvilgiu buvo priimtas 2025 m. sausio 8 d., taigi, paskutinė diena pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo 2025 m. sausio 28 d. Ieškovas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė 2025 m. kovo 12 d., t. y. praleidęs terminą 43 dienas.
17. Vadovaujantis CPK 75 straipsnio 1 dalimi, teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims. CPK 78 straipsnio, reglamentuojančio procesinių terminų atnaujinimą, 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. CPK 78 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas. Prie pareiškimo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą.
18. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl procesinių terminų atnaujinimo, yra nurodęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-510/2006). Klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (2017 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-272-701/2017 33 punktas).
19. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nenurodė priežasčių, kurios gali būti laikomis svarbiomis termino atnaujinimui pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti. Apelianto nurodomos aplinkybės, kad jis be atstovo - advokato, nutrūkus teisinių paslaugų sutarčiai, tinkamai nesugebėjo suvokti toliau vykstančio proceso eigos, nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžius, jam nėra žinoma, kodėl priimto sprendimo už akių jis negavo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, laikytinos deklaratyviomis ir nesuderinamomis su tinkamu ieškovo procesinių pareigų vykdymu. Pažymėtina, kad pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį ir 42 straipsnio 5 dalį dalyvaujantis byloje asmuo turi pareigą rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju procesinis ieškovo elgesys sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad ieškovas nesirūpino greitu bylos išnagrinėjimu, žinodamas, kad atstovavimo sutartis su juo nutraukta, nepasirūpino tinkamu atstovavimu, neinformavo teismo apie tai, kad nedalyvaus teismo posėdyje ir nenurodė teismui neatvykimo į posėdį priežasčių.
20. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo imtis papildomų priemonių įsitikinti, ar ieškovui žinoma apie paskirtus teismo posėdžius. Pažymėtina, kad CPK 133 straipsnis nustato būdus, kuriais dalyvaujantys byloje asmenys yra informuojami apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Šiuo atveju byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, todėl taikytina šio straipsnio 1 dalis, numatanti, kad dalyvaujantiems byloje asmenims teismo šaukimais ar pranešimais pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą; dalyvaujančiam byloje asmeniui tinkamai įteikus teismo šaukimą, apie kitus teismo posėdžius pranešama pranešimais. Taigi, įstatymas nustato, kad teismas, asmeniui vieną kartą jau įteikus šaukimą, neturi pareigos siųsti šaukimus į kitus teismo posėdžius, apie juos pakanka dalyvaujančius byloje asmenis informuoti pranešimais. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovui buvo žinoma apie jo paties inicijuotą teismo procesą, byloje buvo pateikti paruošiamieji dokumentai, ieškovas dalyvavo 2024 m. spalio 22 d. posėdyje, kurio metu buvo apklaustas, taip pat buvo numatytos dar 3 teismo posėdžių datos. Taigi, pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos papildomai siųsti šaukimus į teismo posėdžius ieškovui. Kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, ieškovas be pateisinamų priežasčių neatvyko ne tik į 2025 m. sausio 8 d. posėdį, tačiau žinodamas, kad nėra atstovaujamas advokato, nesidomėjo bylos eiga ir numatytomis vėlesnėmis posėdžių datomis (sausio 21 d., vasario 11 d.). Vertinant ieškovo poziciją, kad jis, kaip nurodo, nesuprato apie proceso eigą ar neišgirdo apie byloje suplanuotus teismo posėdžius, darytina išvada, kad ieškovas nuo 2024 m. spalio 22 d. iki 2025 m. vasario 24 d., t. y. 4 mėnesius nesidomėjo bylos eiga. Toks paties ieškovo valia pasirinktas procesinis elgesys vertinamas kaip pasyvus, neatitinkantis sąžiningumo ir protingumo principų, bei vilkinantis teismo procesą civilinėje byloje, todėl negali būti pripažintinas teismo nustatytų terminų nesilaikymą pateisinančia priežastimi. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė įstatyme numatytas pasyvaus procesinio elgesio pasekmes ir nepripažino ieškovo nurodomų aplinkybių svarbiomis terminui atnaujinti.
21. Remiantis išdėstytų argumentų visuma, konstatuotina, kad ieškovas neįrodė, jog egzistavo nuo jo valios nepriklausančios objektyvios aplinkybės, kurios kliudė jam laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, t.y. pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. kovo 14d. nutartį palikti nepakeistą.