Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-03-23 · Civilinė byla Nr. e2S-229-755/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2021-03-23Panevėžio apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-08-31Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-23
Bylos Nr.
e2S-229-755/2021
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-06196-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eigirdas Činka
Atsakovas
J. Š.
Ieškovas
V. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-229-755/2021Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06196-2020-9Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 23 d.(duomenys neskelbtini)
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-500-1000/2021 pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovei J. Š. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokos metu įgyto turto padalinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. I. V. Š. kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti sutuoktinę iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-11131-1000/2020 įsiteisėjimo netrukdyti ieškovui naudotis jų bendrąja nuosavybe – butu, esančiu (duomenys neskelbtini), bei įpareigoti atsakovę perduoti ieškovui minėto buto durų spynų raktus, taip pat skirti atsakovei baudą už teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymą po 30 Eur už kiekvieną nutarties nevykdymo dieną.

2. Nurodė, kad šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turi butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė gyvena bute (duomenys neskelbtini), ieškovo į butą, esantį (duomenys neskelbtini), neįleidžia, nors pati jame negyvena ir butu nesinaudoja. Jis kito būsto neturi, gyvena pas mamą sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), kuri nepritaikyta gyventi šaltuoju laikotarpiu.

3. Tarp šalių kilus nesutarimams, jie kartu nebegyvena, jis išėjo gyventi į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame šaltuoju metų laiku gyvendavo jo motina. Butas buvo pirktas santuokos metu, jis pirktas tam, kad jo motina turėtų kur atskirai nuo jų šeimos gyventi. Šiuo metu atsakovė jo neįleidžia nei į vieną santuokoje įgytą butą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. sausio 27 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies. Taikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo atsakovę J. Š., iki galutinio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-11131-1000/2020 įsiteisėjimo netrukdyti ieškovui naudotis šalių bendrąja nuosavybe – butu, esančiu (duomenys neskelbtini), bei perduoti ieškovui minėto buto durų raktus. Kitą prašymo dalį atmetė. Nutartį nurodė vykdyti skubiai.

5. Nustatė, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso trijų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini) bei vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šalys teismo posėdyje patvirtino, kad atsakovė gyvena bute (duomenys neskelbtini), o ieškovo į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), neįleidžia, nors pati juo taip pat nesinaudoja. Ieškovas kito būsto neturi, gyvena pas mamą sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), kuri nepritaikyta gyventi šaltuoju laikotarpiu. Teismas vertino, kad atsakovė riboja ieškovo teisę naudotis jam priklausančiu turtu – pakeitė buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų spyną, neleidžia ieškovui patekti į butą, nors teisinio pagrindo tokiems veiksmams byloje nenustatyta.

6. Atsakovė įrodymų, jog ieškovas jos atžvilgiu naudojo smurtą, vartoja alkoholį, nepateikė, nors teismas buvo įpareigojęs šalis pateikti visus įrodymus dėl nagrinėjamo prašymo. Atsakovė neneigė, jog laikotarpiu, kai ieškovas su motina gyvendavo bute, mokesčiai už komunalines paslaugas buvo sumokėti, įsiskolinimų nebuvo. Teismas sprendė, jog būtent ieškovo teisės ir teisėti interesai, tame tarpe ir jo teisė naudotis jam priklausančiu turtu (gyvenamąja patalpa), yra pažeidžiami, kadangi tokią jo teisę riboja atsakovė, juolab, kad atsakovė kategoriškai draudžia ieškovui gyventi ir kitame šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena ji pati. Tai yra pagrindas taikyti ieškovo prašomą laikinąją apsaugos priemonę. Tokiu būdu, šalims gyvenant atskirai, bus užtikrinami kiekvienos iš šalių teisėti interesai ir jų teisė į nuosavybę, kol bus išnagrinėta byla dėl santuokos nutraukimo ir byloje įsiteisės sprendimas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu atsakovė J. Š. (toliau ir apeliantė) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir leisti pateikti papildomai rašytinius įrodymus patvirtinančius netinkamą atsakovo elgesį. Atskirojo skundo argumentai:

7.1. ieškovas nepateikė įrodymų, kad butas įgytas santuokoje, VĮ „Registrų centro“ pažyma yra formalus įrodymas, nepatvirtinantis, kad butą įgijo ieškovas;

7.2. ieškovas su savo motina gyvena privačiame name, kuris yra pilnai įrengtas ir tinkamas gyventi žiemą. Ginčo bute (duomenys neskelbtini) gatvėje ieškovas niekada negyveno ir nėra deklaravęs ten savo gyvenamosios vietos;

7.3. ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių prašymo dalyką ir pagrindą, šios aplinkybės konstatuotos 2020 m. sausio 13 d. nutartimi, nepaneigtos;

7.4. atsakovės prie skundo pateikti rašytiniai įrodymai – foto nuotraukos patvirtina, kad namas, kuriame dabar ieškovas gyvena, yra tinkamas gyventi ir žiemą bei nuotraukas iš kurių matyti atsakovo netinkamas elgesys – jo padegto automobilio nuotraukas;

7.5. atsakovas prie buto išlaikymo neprisidėjo ir už jį nemokėjo, butas yra išlaikomas ir remontuojamas iš atsakovės lėšų. Įleidus ieškovą gyventi į ginčo butą, bus pažeistos ieškovės teisės. Ieškovui nesumokant už buto komunalinius patarnavimus, bus sukurto prielaidos ginčui tarp šalių ateityje. Teismas nepagrįstai nutartį nukreipė skubiam vykdymui.

8. Po ieškovo atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimo atsakovė dar pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose papildomai nurodė atskirajame skunde nurodytas aplinkybes dėl buto įsigijimo, ieškovo netinkamo elgesio.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atsakovės J. Š. atskirąjį skundą atmesti, Panevėžio apylinkės teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai :

9.1. abu šalių butai yra šalių bendra jungtinė nuosavybė, todėl atsakovės veiksmai neteisėti šeimos teisinių santykių požiūriu. B. N. g. (duomenys neskelbtini) gyvena atsakovė, ji į šį butą ieškovo neįsileidžia, taip pat neleidžia naudotis kitu butu - butą (duomenys neskelbtini) užrakino, trukdo ieškovui juo naudotis, todėl teismas pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones;

9.2. atsakovė nepateikė jokių įrodymų, jog netinkamai ieškovas elgiasi bute, vedasi į jį pašalinius asmenis, piktnaudžiauja alkoholiu. Teismui pateikti duomenys dėl automobilio padegimo, atsakovės darbdavio automobilio apgadinimo nieko bendro su naudojimusi butu (duomenys neskelbtini) neturi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo atsakovę netrukdyti ieškovui naudotis šalims priklausančiu butu.

12. Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė papildomus rašytinius įrodymus (namo, sudeginto automobilio foto nuotraukas, darytas 2018 m., mokėjimo už butą kvitus) ir prašė juos prijungti prie bylos.

13. Nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, reiškianti, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o, atsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo ) skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Pažymėtina, kad viena ribotos apeliacijos civiliniame procese išraiškos formų – draudimas priimti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus. Kita vertus, pirmiau nurodytas draudimas turi išlygas – apeliacinės instancijos teismas turi teisę priimti naujus įrodymus, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie įrodymai neturi teisinės reikšmės sprendžiamam klausimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, dalis jų (fotonuotraukos) galėjo būti pateikti teismui iki teismo posėdžio, kuriame buvo spręsta dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl teismas atsisako juos priimti (CPK 314 straipsnis).

15. Apeliantė apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė papildomus paaiškinimus, kuriais iš esmės papildomi atskirajame skunde dėstomi nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentai. Civilinio proceso įstatymas nenumato galimybės teikti papildomus paaiškinimus, kuriais būtų tikslinamas, pildomas ar plečiamas atskirojo skundo pagrindas, todėl įvertinus, jog šiuo atsakovė savo teisę į apeliaciją įgyvendino pateikusi atskirąjį skundą, pateiktus papildomus paaiškinimus atsisakoma priimti. Teismas pažymi ir tai, jog papildomais paaiškinimais tik akcentuojamos skundžiamos nutarties neteisėtumą, atsakovės manymu, pagrindžiančios aplinkybės, todėl atsisakymas priimti naujai pateiktus paaiškinimus atsakovės teisių į tinkamą teisminę gynybą nepažeis (CPK 306, 388 straipsniai).

16. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismų praktikoje suformuota teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė, pagal kurią laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui , neturi būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą. Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2).

17. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Taigi, laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti.

18. CPK 185 straipsnis įpareigoja teismą, priimant procesinį sprendimą, įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Šia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimą grėsmę būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams.

19. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso šalims. Šis butas įgytas santuokoje, VĮ „Registrų centras“ registruotas šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje). Šiai dienai šie duomenys nėra nuginčyti, todėl laikomi teisingais. Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį, sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, taigi, sutuoktiniai turi teisę bendrosios jungtinės nuosavybes teise priklausančiu turtu naudotis lygiomis dalimis. Pagal CK 3.92 straipsnio 1 dalį turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu. Iš to seka, kad iki teismas sprendimu padalins šalių santuokoje įgytą turtą, šalys turi teisę jį valdyti ir juo naudotis, nepažeidžiant kito sutuoktinio teisės naudotis bendru turtu.

20. Ieškovas prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones - leisti naudotis butu, siekia savo kaip savininko teisių įgyvendinimo . Šalims priklauso du butai, ginčo bute pati ieškovė negyvena, todėl ta aplinkybė, kad ieškovas galimai vartoja alkoholį ir netinkamai elgiasi, neturi apriboti jo nuosavybės teisių. Nustačius, kad santuokoje įgyto turto naudojimosi tvarka pažeidžia vieno sutuoktinio teises, teismas pagrįstai nustatė ir pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 144 straipsnio 1 dalis, CK 3.65 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovui negalint patekti ir gyventi nei viename iš šalims priklausančių butų, nepagrįstai pažeistos atsakovo kaip turto bendraturčio teisės ir suteikiamas prioritetas atsakovei kaip kitai bendraturtei.

21. Apeliantės teiginiai, jog ji gali patirti žalą dėl nepagrįsto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (turto sugadinimo, jo nepriežiūros, mokesčių nemokėjimo), apeliacinės instancijos teismo vertintini kaip deklaratyvūs. Ieškovui galimai sugadinus ar kitaip sumažinus bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto vertę, atsakovė, nutraukiant santuoką, turi teisę reikalauti iš atsakovo kompensacijos (CK 3.115 straipsnis).

22. Vadovaudamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pakankamo pagrindo, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

23. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos vertinant skundžiamos nutarties pagrįstumą, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymima, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja s Eigirdas Činka