Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis, 1-3-1103/2022

Teismas: Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-02-15
Bylos Nr.: 1-3-1103/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-06-2-00162-2019-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Monika Mockutė
Kaltinamasis: R. K., R. A., A. A., A. Š.

Kategorijos

1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-3-1103/2022Teisminio proceso Nr. 1-06-2-00162-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.7.3.1.; 1.1.10.1.; 1.2.18.10.; 1.2.14.5.2.3.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.8. (S)

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 15 d.Pasvalys

Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų teisėja Monika Mockutė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Aurelijai Markutytei, Laimai Gučaitei,dalyvaujant prokurorui A. A.,kaltinamajam R. K.,kaltinamojo juridinio asmens (duomenys neskelbtini) įgaliotam atstovui - advokatui T. M.,kaltinamajai R. A. ir jos gynėjui advokatui R. R.,kaltinamajam A. A. ir jo gynėjui advokatui V. S.,kaltinamajam A. Š. ir jo gynėjui advokatui A. L.,specialistei R. P.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje;

Juridinis asmuo (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), neteistas, yra kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 20 straipsnyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 20 straipsnyje, 182 straipsnio 2 dalyje;

R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, išsituokusi, savo ūkio ūkininkė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista 2016 m. lapkričio 30 d. Biržų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 220 straipsnio 1 dalį - 2 033,64 Eur dydžio bauda, bausmę atlikusi, teistumas neišnykęs, yra kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje;

A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), ūkio savininkas, teistas 2017 m. sausio 31 d. Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2017 m. lapkričio 23 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu, pagal BK 223 straipsnio 1 dalį 2 071,3 Eur dydžio bauda, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje;

A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „N.“ apsaugos darbuotoju, ūkio savininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis R. K., būdamas (duomenys neskelbtini), (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) akcininku nuo 2016-01-22 iki 2018-01-24, o direktoriumi nuo 2016-02-03, atlikdamas kasininko funkcijas, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 str. 2 dalį, 21 straipsnio 1 ir 2 dalis, būdamas atsakingu už bendrovės buhalterinės apskaitos tinkamą organizavimą ir dokumentų pateikimą buhalterei, už apskaitos dokumentų tinkamą surašymą, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, veikdamas bendrovės vardu, naudai bei interesams, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, laikotarpiu nuo 2016-01-22 iki 2018-03-31, (duomenys neskelbtini) rajone, bendrovės veiklos teritorijoje, klastodamas apskaitos dokumentus ir į apskaitą pateikdamas buhalterei V. R., nežinančiai apie jo nusikalstamas veikas, įtraukti neįvykusias ūkines operacijas, nepateikdamas dalies apskaitos dokumentų, siekdamas padėti bendrovei sumažinti mokėtinus mokesčius, taip tyčia, per apskaitą tvarkiusią bendrovės buhalterę, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, pažeidė 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574

- 4 straipsnio 1 ir 3 d. (ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams) reikalavimus,

- 12 straipsnio 1 dalies (visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais),

- 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto (vienas iš privalomų rekvizitų – ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio turinys) reikalavimus,

bei LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų taisyklių 4 dalies (pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį) ir 16 dalies (visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą) reikalavimus,

- nes nesurašė ir nepateikė grūdų įsigijimo apskaitos ir kasos išlaidų dokumentų apskaitą tvarkiusiai buhalterei V. R., dėl ko bendrovės apskaitoje nuo 2016-01-22 iki 2018-03-31 užfiksavo 367,01 toną didesnius grūdų pardavimus, nei jų nupirko, taip neapskaitė 367,01 t grūdų įsigijimo:

(Duomenys neskelbtini) nuo 2016-01-22 iki 2018-03-31 apskaitė 5 547,902 tonų grūdų pirkimus už 678.115,29 Eur ir 124 657,20 Eur PVM, iš viso už 802 772,49 Eur, iš jų:

- 2016 m. - 3 566,14 t už 468 166,56 Eur;

- 2017 m. – 1 981,762 t už 334 605,93 Eur,

bei 5 914,92 tonų grūdų pardavimus už 799 110,20 Eur ir 160 954,61 Eur PVM, iš viso už 960 064,81 Eur, iš jų:

- 2016 m. – 3 808,522 t už 585 309,80 Eur;

- 2017 m. – 2 003,294 t už 355 418,60 Eur;

- 2018 m. I ketv. – 103,10 t už 19 336,41 Eur,

tai yra, užfiksavo 367,01 toną didesnius grūdų pardavimus, nei jų nupirko, ir neapskaitė 367,01 t grūdų įsigijimo:

1) 2016 m. į apskaitą neįtraukė 120,12 tonų grūdų įsigijimo iš UAB „R.“- 2016 m. (duomenys neskelbtini) nupirktus iš UAB „R.“ 205,925 t grūdus, nugabeno į UAB „D. A.“ elevatorių saugojimui ir vėliau juos UAB „D. A.“ pardavė, tačiau (duomenys neskelbtini) apskaitė tik 85,80 tonų grūdų pirkimą iš UAB „R.“, todėl (duomenys neskelbtini) į apskaitą neįtraukė 120,12 t grūdų įsigijimo iš UAB „R.“ ir grūdų pirkimo nepagrindė apskaitos dokumentais- PVM sąskaitomis faktūromis bei ūkinių operacijų nepateikė traukti į apskaitą;

2) 2016 m. rugsėjo-spalio mėn. neapskaitė įsigytų 100 tonų kviečių iš ūkininko M. L. už 9 917,36 Eur ir 2 082,64 Eur PVM, iš viso už 12 000 Eur ir už grūdus atsiskaitė grynaisiais pinigais, tačiau nesurašė apskaitos dokumentų - PVM sąskaitų faktūrų ir kasos išlaidų orderių bei ūkinių operacijų neįtraukė į apskaitą ir kasos išlaidų nefiksavo kasos knygoje ir nedeklaravo 2 083 Eur pirkimo PVM į atskaitą.

3) 2016-01-22 iki 2018-03-31 laikotarpiu neapskaitė 146,89 tonų grūdų įsigijimo iš tyrimo metu nenustatytų asmenų už nenustatytą kainą,

Taip pat jis pateikė į apskaitą įtraukti buhalterei žinomai suklastotus tikrus dokumentus - PVM sąskaitas faktūras ir kasos išlaidų orderius buhalterei V. R., nežinojusiai, kad pateikti dokumentai yra suklastoti, taip (duomenys neskelbtini) apskaitoje ir PVM sąskaitose faktūrose ir kasos išlaidų orderiuose užfiksuoti buvo tikrovės neatitinkantys duomenys apie 2016-2017 m. iš ūkininkų A. Š., M. L., A. A. ir R. A. nupirktus iš viso 2 630,16 tonų grūdų už 342 503,53 Eur ir 71 925,74 Eur PVM, iš viso už 414 429,27 Eur sumą, iš jų:

-2016 m. – 1 486,88 t už 172 315,19 Eur ir 36 186,19 PVM, iš viso už 208 501,38 Eur;

-2017 m. – 1 143,28 t už 170 188,34 Eur ir 35 739,55 Eur PVM, iš viso už 205 927,89 Eur.

1. (Duomenys neskelbtini) apskaitoje ir PVM sąskaitose faktūrose ir kasos išlaidų orderiuose užfiksavo ir į apskaitą įtraukė tikrovės neatitinkančius duomenis apie 2017 m. nupirktus iš ūkininko A. Š. grūdus – 115,42 tonas kviečių už 17.313 Eur ir 3 635,73 Eur PVM, iš viso už 20 948,73 Eur, pagal šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus- PVM sąskaitas faktūras:

-2017-08-31 ser. GRD Nr.0012, pagal kurią ūkininkas A. Š. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 103,263 t. kviečių už 16 802,91 Eur, 3 528,61 PVM, viso su PVM už 20 331,52 Eur sumą,

-2017-08-29 ser. GRD Nr.0021, pagal kurią ūkininkas A. Š. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 94,143 t. kviečių už 14 311,08 Eur, 3 005,33 PVM, viso su PVM už 17 316,41 Eur sumą,

bei už juos tariamai išmokėtus grynuosius pinigus pagal žinomai suklastotus tikrus dokumentus- kasos išlaidų orderius:

2017-09-08 Nr. (duomenys neskelbtini) 7 500 Eur sumai,

2017-09-10 Nr. (duomenys neskelbtini) 7 500 Eur sumai,

2017-09-11 Nr. (duomenys neskelbtini) 5 331,52 Eur sumai,

2017-10-02 Nr. (duomenys neskelbtini) 9 000 Eur sumai,

2017-10-03 Nr. (duomenys neskelbtini) 8 316 Eur sumai,

kai realiai šios ūkinės operacijos neįvyko, nes (duomenys neskelbtini) 115,42 tonų kviečių iš ūkininko A. Š. nepirko ir 20 948,73 Eur sumos jam nesumokėjo, o tik surašė dokumentus – PVM sąskaitas faktūras ir kasos išlaidų orderius, nes nuo bendrovės (duomenys neskelbtini) kasos nepagrįstai buvo nurašytos grynųjų pinigų išlaidos, taip fiksuodamas tariamas bendrovės sąnaudas;

2. (Duomenys neskelbtini) apskaitoje ir PVM sąskaitose faktūrose ir kasos išlaidų orderiuose užfiksavo ir į apskaitą įtraukė tikrovės neatitinkančius duomenis apie 2017 m. pirktus iš ūkininko M. L. grūdus - 431,18 t kviečių už 67 445,91 Eur ir 14 163,64 Eur PVM, iš viso už 81 609,55 Eur sumą, pagal šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus - PVM sąskaitas faktūras:

- 2017-08-31 ser. GRD Nr.0013, pagal kurią ūkininkas M. L. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 43,683 t. kviečių už 4 394,96 Eur, 922,94 PVM, viso su PVM už 5 317,90 Eur sumą,

- 2017-09-15 ser. GRD Nr.0016, pagal kurią ūkininkas M. L. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 82,057 t. kviečių už 13 048,27 Eur, 2 740,14 PVM, viso su PVM už 15 788,41 Eur sumą,

- 2017-09-18 ser. GRD Nr.0017, pagal kurią ūkininkas M. L. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 133,273 t. kviečių už 21 754,99 Eur, 4 568,55 PVM, viso su PVM už 26 323,54 Eur sumą,

- 2017-09-29 ser. GRD Nr.0019, pagal kurią ūkininkas M. L. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 106,757 t. kviečių už 17 067,26 Eur, 3 584,12 PVM, viso su PVM už 20 651,38 Eur sumą,

- 2017-09-29 ser. GRD Nr.0020, pagal kurią ūkininkas M. L. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 85,413 t. kviečių už 13 163,9 Eur, 2 764,42 PVM, viso su PVM už 15 928,32 Eur sumą,

bei už juos tariamai išmokėtus grynuosius pinigus, pagal žinomai suklastotus tikrus dokumentus- kasos išlaidų orderius:

2017-09-12 Nr. (duomenys neskelbtini) 5 317,90 Eur sumai,

2017-09-15 Nr. (duomenys neskelbtini) 7 000 Eur sumai,

2017-09-17 Nr. (duomenys neskelbtini) 8 788,41 Eur sumai,

2017-09-20 Nr. (duomenys neskelbtini) 9 000 Eur sumai,

2017-09-22 Nr. (duomenys neskelbtini) 9 000 Eur sumai,

2017-09-25 Nr. (duomenys neskelbtini) 8 323,54 Eur sumai,

2017-09-25 Nr.(duomenys neskelbtini) 9 000 Eur sumai,

2017-09-27 Nr. (duomenys neskelbtini) 9 000 Eur sumai,

2017-09-28 Nr. (duomenys neskelbtini) 9 000 Eur sumai,

2017-10-02 Nr. (duomenys neskelbtini) 9 579,69 Eur sumai,

kai realiai minėtos ūkinės operacijos neįvyko, nes (duomenys neskelbtini) 431,18 tonų kviečių iš ūkininko M. L. nepirko ir 81 609,55 Eur sumos jam nemokėjo, o tik surašė dokumentus – PVM sąskaitas faktūras ir kasos išlaidų orderius, nes nuo bendrovės (duomenys neskelbtini) kasos nepagrįstai buvo nurašytos grynųjų pinigų išlaidos, taip fiksuodamas tariamas bendrovės sąnaudas;

3. (duomenys neskelbtini) apskaitoje ir PVM sąskaitose faktūrose užfiksavo ir į apskaitą įtraukė tikrovės neatitinkančius duomenis apie 2016-2017 m. nupirktus iš ūkininko A. A. grūdus – 1 360,74 tonas kviečių ir miežių už 168 117,30 Eur ir 35 304,64 Eur PVM, iš viso už 203 421,94 Eur sumą (iš jų: 2016 m. – 764,06 t. už 100 052,33 Eur; 2017 m. - 596,68 t. už 103 369,61 Eur), pagal šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus - PVM sąskaitas faktūras:

- 2016-04-19 ser. GRD Nr.0001, pagal kurią ūkininkas A. A. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 54,347 t. kviečių už 5 434,70 Eur, 1 141,29 PVM, viso su PVM už 6 575,99 Eur sumą,

- 2016-06-28 ser. GRD Nr.0010, pagal kurią ūkininkas A. A. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 200,650 t. miežių už 22 071,50 Eur, 4 635,02 PVM, viso su PVM už 26 706,52 Eur sumą,

- 2016-08-30 ser. GRD Nr.0021, pagal kurią ūkininkas A. A. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 134,319 t. kviečių ir kvietrugių už 8 819,07 Eur, 1 852,00 PVM, viso su PVM už 10 671,07 Eur sumą,

- 2016-09-21 ser. GRD Nr.0024, pagal kurią ūkininkas A. A. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 34,572 t. kviečių už 2 525,22 Eur, 530,30 PVM, viso su PVM už 3 055,52 Eur sumą,

- 2016-09-22 ser. GRD Nr.0025, pagal kurią ūkininkas A. A. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 117,980 t. kviečių už 11 569,10 Eur, 2 429,51 PVM, viso su PVM už 13 998,61 Eur sumą,

- 2016-09-23 ser. GRD Nr.0026, pagal kurią ūkininkas A. A. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 40,053 t. kviečių ir kvietrugių už 3 271,77 Eur, 687,07 PVM, viso su PVM už 3 958,84 Eur sumą,

- 2016-10-10 ser. GRD Nr.0033, pagal kurią ūkininkas A. A. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 105,182 t. kviečių už 11 552,89 Eur, 2 426,11 PVM, viso su PVM už 13 979,00 Eur sumą,

- 2016-10-31 ser. GRD Nr.0036, pagal kurią ūkininkas A. A. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 205,100 t. kviečių už 24 911,96 Eur, 5231,51 PVM, viso su PVM už 30 143,47 Eur sumą,

- 2017-03-21 ser. GRD Nr.0003, pagal kurią ūkininkas A. A. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 100,500 t. kviečių ir miežių už 14 146,25 Eur, 2970,71 PVM, viso su PVM už 17 116,96 Eur sumą,

- 2017-06-13 ser. GRD Nr.0005, pagal kurią ūkininkas A. A. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 98,133 t. kviečių už 14 652,62 Eur, 3077,05 PVM, viso su PVM už 17 729,67 Eur sumą,

- 2017-08-24 ser. GRD Nr.0009, pagal kurią ūkininkas A. A. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 58,401 t. kviečių už 8 815,22 Eur, 1 851,20 PVM, viso su PVM už 10 666,42 Eur sumą,

- 2017-08-31 ser. GRD Nr.00010, pagal kurią ūkininkas A. A. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 99,850 t. kviečių už 13 038,44 Eur, 2 738,07 PVM, viso su PVM už 15 776,51 Eur sumą,

- 2017-08-31 ser. GRD Nr.0011, pagal kurią ūkininkas A. A. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 98,747 t. kviečių už 13 076,95 Eur, 2746,16 PVM, viso su PVM už 15 823,11 Eur sumą,

- 2017-09-14 ser. GRD Nr.0015, pagal kurią ūkininkas A. A. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 79,380 t. kviečių už 11 504,13 Eur, 2415,87 PVM, viso su PVM už 13 920,00 Eur sumą,

- 2017-09-29 ser.GRD Nr.0018, pagal kurią ūkininkas A. A. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 84,666 t. kviečių už 13 070,82 Eur, 2744,87 PVM, viso su PVM už 15 815,69 Eur sumą,

o laikotarpiu nuo 2016-04-01 iki 2017-10-02 A. A. bei R. A. už A. A. bendrovės (duomenys neskelbtii) vardu sumokėdamas į banko sąskaitą viso 227 407,59 Eur sumą, tačiau realiai šios ūkinės operacijos už 203 421,94 Eur sumą neįvyko, nes (duomenys neskelbtini) 1 360,74 tonų grūdų iš ūkininko A. A. nepirko, o tik buvo surašė dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, nes nuo bendrovės kasos nepagrįstai buvo nurašytos grynųjų pinigų išlaidos,

taip pat surašė ir į apskaitą įtraukė žinomai suklastotą tikrą dokumentą – (duomenys neskelbtini) išrašytą kasos išlaidos orderį: 2016-09-22 ser. KIO Nr.009, pagal kurį ūkininkas A. A. tariamai gavo iš (duomenys neskelbtini) 726,59 Eur sumą, kai iš tikro realiai A. A. iš (duomenys neskelbtini) 726,59 Eur sumos negavo;

4. (Duomenys neskelbtini) apskaitoje ir PVM sąskaitose faktūrose užfiksavo ir į apskaitą įtraukė tikrovės neatitinkančius duomenis apie 2016 metais nupirktus iš ūkininkės R. A. grūdus – 722,82 tonas kviečių ir miežių už 89 627,32 Eur ir 18 821,73 Eur PVM, iš viso už 108 449,05 Eur, pagal šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus - PVM sąskaitas faktūras:

- 2016-04-20 ser. GRD Nr.0002, pagal kurią ūkininkė R. A. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 100,005 t. kviečių už 14 000,70 Eur, 2 940,15 PVM, viso su PVM už 16 940,85 Eur sumą,

- 2016-04-28 ser. GRD Nr.0003, pagal kurią ūkininkė R. A. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 98,550 t. kviečių už 13 797,00 Eur, 2 897,37 PVM, viso su PVM už 16 694,37 Eur sumą,

- 2016-06-17 ser. GRD Nr.0009, pagal kurią ūkininkė R. A. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 75,680 t. kviečių ir pupų už 11 103,20 Eur, 2 331,67 PVM, viso su PVM už 13 434,87 Eur sumą,

- 2016-07-27 ser. GRD Nr.0014, pagal kurią ūkininkė R. A. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 108,200 t. miežių už 12 984,00 Eur, 2 726,64 PVM, viso su PVM už 15 710,64 Eur sumą,

- 2016-07-29 ser. GRD Nr.0015, pagal kurią ūkininkė R. A. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 99,600 t. miežių ir kviečių už 12 253,50 Eur, 2 573,24 PVM, viso su PVM už 14 826,74 Eur sumą,

- 2016-08-16 ser. GRD Nr.0017, pagal kurią ūkininkė R. A. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 77,250 t. kviečių už 10 428,75 Eur, 2 190,04 PVM, viso su PVM už 12 618,79 Eur sumą,

- 2016-08-23 ser. GRD Nr. 0019, pagal kurią ūkininkė R. A. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 75,200 t. kviečių už 10152,00 Eur, 2 131,92 PVM, viso su PVM už 12 283,92 Eur sumą,

- 2016-09-30 ser. GRD Nr.0029, pagal kurią ūkininkė R. A. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 23,030 t. kviečių už 2 161,88 Eur, 453,99 PVM, viso su PVM už 2 615,87 Eur sumą,

-2016-10-05 ser. GRD Nr.0031, pagal kurią ūkininkė R. A. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 105,800 t. kviečių už 11 496,50 Eur, 2 414,27 PVM, viso su PVM už 13 910,77 Eur sumą,

- 2016-10-10 ser. GRD Nr.0032, pagal kurią ūkininkė R. A. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 106,847 t. kviečių už 11 547,07 Eur, 2 424,88 PVM, viso su PVM už 13 971,95 Eur sumą,

bei bendrovė (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2016-04-21 iki 2016-10-07 R. A. sumokėjo į banko sąskaitą 138 047,73 Eur sumą, tačiau realiai šios ūkinės operacijos neįvyko, nes (duomenys neskelbtini) 722,82 tonų grūdų iš ūkininkės R. A. nepirko už 108 449,05 Eur sumą, tik surašė dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, nes nuo bendrovės kasos nepagrįstai buvo nurašytos grynųjų pinigų išlaidos.

Tokiu būdu pagal jo išrašytas (duomenys neskelbtini) vardu ir suklastotas PVM sąskaitas faktūras, įrašius realiai neįvykusias ūkines operacijas, jas pateikus buhalterei įtraukti į apskaitą, realiai (duomenys neskelbtini) iš šių paminėtų ūkininkų nenupirko tokio kiekio 2 630,16 tonų grūdų, apskaitoje nepateikdamas jokio kito dokumento apie grūdų įsigijimo šaltinį, taip į PVM atskaitą įtraukus grūdų pirkimo PVM, dėl to jo veiksmais bendrovė išvengė prievolės mokėti 71 926 Eur PVM mokesčio į biudžetą pagal VMI pateiktas 2016 m. balandžio mėn. ir birželio-spalio mėn. bei 2017 m. kovo, birželio, rugpjūčio ir rugsėjo mėn. PVM deklaracijas, tuo pačiu padidinant bendrovės sąnaudas ir vengiant mokėti už 2016 m. - 27 277 Eur, už 2017 m. - 25 528 Eur pelno mokesčio.

Dėl šių nustatytų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti (duomenys neskelbtini) 2016, 2017 m. bei 2018 m. sausio 1 d. - kovo 31 d. laikotarpio veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, R. K., būdamas (duomenys neskelbtini), (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) akcininku nuo 2016-01-22 iki 2018-01-24, vykdydamas direktoriaus pareigas nuo 2016-02-03, atlikdamas kasininko funkcijas, būdamas atsakingu už bendrovės buhalterinės apskaitos tinkamą organizavimą ir dokumentų pateikimą buhalterei, veikdamas bendrovės vardu, naudai bei interesams, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą,

laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 19 dienos iki 2017m. spalio 25 d., (duomenys neskelbtini) rajone, bendrovės veiklos teritorijoje, veikdamas (duomenys neskelbtini) naudai ir interesais, tyčia, siekdamas (duomeys neskelbtini) naudai išvengti turtinės prievolės PVM mokesčio 71 926 Eur sumokėjimo valstybei, pateikęs bendrovės apskaitą tvarkiusiai buhalterei V. R., nežinančiai apie jo nusikalstamas veikas, į bendrovės apskaitą įtraukti žinomai suklastotas PVM sąskaitas-faktūras dėl neįvykusių ūkinių operacijų su ūkininkais A. Š., M. L., A. A. ir R. A. dėl grūdų 2 630,16 tonų už viso 414 429,27 Eur sumą (iš jų 71 925,74 Eur PVM) pirkimo, taip apgaule padidindamas bendrovės pirkimo PVM atskaitą, t. y:

I. (Duomenys neskelbtini) PVM sąskaitose faktūrose užfiksavo ir į apskaitą įtraukė tikrovės neatitinkančius duomenis apie 2017 m. nupirktus iš ūkininko A. Š. grūdus - 115,42 tonas kviečių už 17 313 Eur ir 3 635,73 Eur PVM, iš viso už 20 948,73 Eur, pagal šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus - PVM sąskaitas faktūras: 2017-08-31 ser. GRD Nr.0012, 2017-08-29 ser. GRD Nr.0021;

II. (Duomenys neskelbtini) PVM sąskaitose faktūrose užfiksavo ir į apskaitą įtraukė tikrovės neatitinkančius duomenis apie 2017 m. pirktus iš ūkininko M. L. grūdus - 431,18 t kviečių už 67 445,91 Eur ir 14 163,64 Eur PVM, iš viso už 81 609,55 Eur, pagal šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus - PVM sąskaitas faktūras: 2017-08-31 ser. GRD Nr.0013, 2017-09-15 ser. GRD Nr. 0016, 2017-09-18 ser. GRD Nr.0017, 2017-09-29 ser. GRD Nr.0019, 2017-09-29 ser. GRD Nr. 0020;

III. (Duomenys neskelbtini) PVM sąskaitose faktūrose užfiksavo ir į apskaitą įtraukė tikrovės neatitinkančius duomenis apie 2016-2017 m. nupirktus iš ūkininko A. A. grūdus – 1 360,74 tonas kviečių ir miežių už 168 117,30 Eur ir 35 304,64 Eur PVM pagal šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus - PVM sąskaitas faktūras: 2016-04-19 ser. GRD Nr.0001, 2016-06-28 ser. GRD Nr.0010, 2016-08-30 ser. GRD Nr.0021, 2016-09-21 ser. GRD Nr.0024, 2016-09-22 ser. GRD Nr.0025, 2016-09-23 ser. GRD Nr.0026, 2016-10-10 ser. GRD Nr.0033, 2016-10-31 ser. GRD Nr.0036, 2017-03-21 ser. GRD Nr.0003, 2017-06-13 ser. GRD Nr.0005, 2017-08-24 ser. GRD Nr.0009, 2017-08-31 ser. GRD Nr.00010, 2017-08-31 ser. GRD Nr.0011, 2017-09-14 ser. GRD Nr.0015, 2017-09-29 ser. GRD Nr.0018;

IV. (Duomenys neskelbtini) PVM sąskaitose faktūrose užfiksavo ir į apskaitą įtraukė tikrovės neatitinkančius duomenis apie 2016 metais nupirktus iš ūkininkės R. A. grūdus – 722,82 tonas kviečių ir miežių už 89 627,32 Eur ir 18 821,73 Eur PVM, iš viso už 108 449,05 Eur, pagal šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus - PVM sąskaitas faktūras: 2016-04-20 ser. GRD Nr.0002, 2016-04-28 ser. GRD Nr.0003, 2016-06-17 ser. GRD Nr.0009,2016-07-27 ser. GRD Nr.0014, 2016-07-29 ser. GRD Nr.0015, 2016-08-16 ser. GRD Nr.0017, 2016-08-23 ser. GRD Nr.0019, 2016-09-30 ser. GRD Nr.0029, 2016-10-05 ser. GRD Nr.0031, 2016-10-10 ser. GRD Nr.0032.

taip į PVM atskaitą įtraukus grūdų pirkimo PVM viso 71 926 Eur sumai, iš jų: 2016 m. - 36 186 Eur, 2017 m. - 35 740 Eur bei į 2016 m. balandžio mėn. ir birželio-spalio mėn. bei 2017 m. kovo, birželio, rugpjūčio ir rugsėjo mėn. įrašius į PVM deklaracijas neteisingus duomenis apie pirkimo PVM, jas pateikus Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, taip apgaule (duomenys neskelbtini) naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės - 71 926 Eur PVM mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą.

Juridinis asmuo (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), atstovaujamas R. K., kuris būdamas bendrovės akcininku nuo 2016-01-22 iki 2018-01-24, o nuo 2016-02-03, būdamas direktoriumi, atlikdamas bendrovėje kasininko funkcijas, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 str. 2 dalį, 21 straipsnio 1 ir 2 dalis, būdamas atsakingu už bendrovės buhalterinės apskaitos tinkamą organizavimą ir dokumentų pateikimą buhalterei, už apskaitos dokumentų tinkamą surašymą, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, veikdamas bendrovės vardu, naudai bei interesams, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 22 d. iki 2018 m. kovo 31 d., (duomenys neskelbtini) rajone, bendrovės veiklos teritorijoje, klastodamas apskaitos dokumentus ir į apskaitą pateikdamas buhalterei V. R., nežinančiai apie jo nusikalstamas veikas, įtraukti neįvykusias ūkines operacijas, nepateikdamas dalies apskaitos dokumentų, siekdamas padėti bendrovei sumažinti mokėtinus mokesčius, taip tyčia, per apskaitą tvarkiusią bendrovės buhalterę, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą juridinio asmens (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, pažeidė 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574

- 12 straipsnio 1 dalies (visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais),

-13 straipsnio 1 dalies 4 punkto (vienas iš privalomų rekvizitų – ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio turinys) reikalavimus,

(Duomenys neskelbtini) nuo 2016-01-22 iki 2018-03-31 apskaitė 5 547,902 tonų grūdų pirkimus už 678 115,29 Eur ir 124 657,20 Eur PVM, iš viso už 802 772,49 Eur, iš jų:

- 2016 m. - 3 566,14 t už 468 166,56 Eur;

- 2017 m. – 1 981,762 t už 334 605,93 Eur,

bei 5 914,92 tonų grūdų pardavimus už 799 110,20 Eur ir 160 954,61 Eur PVM, iš viso už 960 064,81 Eur, iš jų:

- 2016 m. – 3 808,522 t už 585 309,80 Eur;

- 2017 m. – 2 003,294 t už 355 418,60 Eur;

- 2018 m. I ketv. – 103,10 t už 19 336,41 Eur,

tai yra, užfiksavo 367,01 toną didesnius grūdų pardavimus, nei jų nupirko, ir neapskaitė 367,01 t grūdų įsigijimo:

1) 2016 m. į apskaitą neįtraukė 120,12 tonų grūdų įsigijimo iš UAB „R.“- 2016 m. (duomenys neskelbtini) nupirktus iš UAB „R.“ 205,925 t grūdus, nugabeno į UAB „D. A.“ elevatorių saugojimui ir vėliau juos UAB „D. A.“ pardavė, tačiau (duomenys neskelbtini) apskaitė tik 85,80 tonų grūdų pirkimą iš UAB „R.“, todėl (duomenys neskelbtini) į apskaitą neįtraukė 120,12 t grūdų įsigijimo iš UAB „R.“ ir grūdų pirkimo nepagrindė apskaitos dokumentais - PVM sąskaitomis faktūromis bei ūkinių operacijų nepateikė traukti į apskaitą;

3) 2016-01-22 iki 2018-03-31 laikotarpiu neapskaitė 146,89 tonų grūdų įsigijimo iš tyrimo metu nenustatytų asmenų už nenustatytą kainą,

Taip pat R. K. pateikė į bendrovės apskaitą įtraukti buhalterei žinomai suklastotus tikrus dokumentus - PVM sąskaitas faktūras ir kasos išlaidų orderius buhalterei V. R., nežinojusiai, kad pateikti dokumentai yra suklastoti, taip (duomenys neskelbtini) apskaitoje ir PVM sąskaitose faktūrose ir kasos išlaidų orderiuose užfiksuoti buvo tikrovės neatitinkantys duomenys apie 2016-2017 m. iš ūkininkų A. Š., M. L., A. A. ir R. A. nupirktus iš viso 2 630,16 tonų grūdų už 342 503,53 Eur ir 71 925,74 Eur PVM, iš viso už 414 429,27 Eur sumą, iš jų:

- 2016 m. – 1 486,88 t už 172 315,19 Eur ir 36 186,19 PVM, iš viso už 208 501,38 Eur;

- 2017 m. – 1 143,28 t už 170 188,34 Eur ir 35 739,55 Eur PVM, iš viso už 205 927,89 Eur.

1. (Duomenys neskelbtini) apskaitoje ir PVM sąskaitose faktūrose ir kasos išlaidų orderiuose užfiksavo ir į apskaitą įtraukė tikrovės neatitinkančius duomenis apie 2017 m. nupirktus iš ūkininko A. Š. grūdus – 115,42 tonas kviečių už 17 313 Eur ir 3 635,73 Eur PVM, iš viso už 20 948,73 Eur, pagal šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus - PVM sąskaitas faktūras:

2017-08-31 ser. GRD Nr.0012, pagal kurią ūkininkas A. Š. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 103,263 t. kviečių už 16 802,91 Eur, 3 528,61 PVM, viso su PVM už 20 331,52 Eur sumą,

- 2017-08-29 ser. GRD Nr.0021, pagal kurią ūkininkas A. Š. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 94,143 t. kviečių už 14 311,08 Eur, 3 005,33 PVM, viso su PVM už 17 316,41 Eur sumą,

bei už juos tariamai išmokėtus grynuosius pinigus pagal žinomai suklastotus tikrus dokumentus- kasos išlaidų orderius:

2017-09-08 Nr. (duomenys neskelbtini) 7 500 Eur sumai,

2017-09-10 Nr. (duomenys neskelbtini) 7 500 Eur sumai,

2017-09-11 Nr. (duomenys neskelbtini) 5 331,52 Eur sumai,

2017-10-02 Nr. (duomenys neskelbtini) 9 000 Eur sumai,

2017-10-03 Nr. (duomenys neskelbtini) 8 316 Eur sumai,

- 2017-08-31 ser. GRD Nr.0013, pagal kurią ūkininkas M. L. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 43,683 t. kviečių už 4 394,96 Eur, 922,94 PVM, viso su PVM už 5 317,90 Eur sumą,

- 2017-09-15 ser. GRD Nr.0016, pagal kurią ūkininkas M. L. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 82,057 t. kviečių už 13 048,27 Eur, 2 740,14 PVM, viso su PVM už 15 788,41 Eur sumą,

- 2017-09-18 ser. GRD Nr.0017, pagal kurią ūkininkas M. L. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 133,273 t. kviečių už 21 754,99 Eur, 4 568,55 PVM, viso su PVM už 26 323,54 Eur sumą,

- 2017-09-29 ser. GRD Nr.0019, pagal kurią ūkininkas M. L. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 106,757 t. kviečių už 17 067,26 Eur, 3 584,12 PVM, viso su PVM už 20 651,38 Eur sumą,

- 2017-09-29 ser. GRD Nr.0020, pagal kurią ūkininkas M. L. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 85,413 t. kviečių už 13 163,9 Eur, 2 764,42 PVM, viso su PVM už 15 928,32 Eur sumą,

bei už juos tariamai išmokėtus grynuosius pinigus, pagal žinomai suklastotus tikrus dokumentus- kasos išlaidų orderius:

2017-09-12 Nr. (duomenys neskelbtini) 5 317,90 Eur sumai,

2017-09-15 Nr. (duomenys neskelbtini) 7 000 Eur sumai,

2017-09-17 Nr. (duomenys neskelbtini) 8 788,41 Eur sumai,

2017-09-20 Nr. (duomenys neskelbtini) 9 000 Eur sumai,

2017-09-22 Nr. (duomenys neskelbtini) 9 000 Eur sumai,

2017-09-25 Nr.(duomenys neskelbtini) 8 323,54 Eur sumai,

2017-09-25 Nr.(duomenys neskelbtini) 9 000 Eur sumai,

2017-09-27 Nr. (duomenys neskelbtini) 9 000 Eur sumai,

2017-09-28 Nr. (duomenys neskelbtini) 9 000 Eur sumai,

2017-10-02 Nr. (duomenys neskelbtini) 9 579,69 Eur sumai,

3. (Duomenys neskelbtini) apskaitoje ir PVM sąskaitose faktūrose užfiksavo ir į apskaitą įtraukė tikrovės neatitinkančius duomenis apie 2016-2017 m. nupirktus iš ūkininko A. A. grūdus – 1 360,74 tonas kviečių ir miežių už 168 117,30 Eur ir 35 304,64 Eur PVM, iš viso už 203 421,94 Eur sumą (iš jų: 2016 m. – 764,06 t. už 100 052,33 Eur; 2017 m. - 596,68 t. už 103 369,61 Eur), pagal šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus - PVM sąskaitas faktūras:

- 2016-04-19 ser. GRD Nr.0001, pagal kurią ūkininkas A. A. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 54,347 t. kviečių už 5 434,70 Eur, 1 141,29 PVM, viso su PVM už 6 575,99 Eur sumą,

- 2016-06-28 ser. GRD Nr.0010, pagal kurią ūkininkas A. A. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 200,650 t. miežių už 22 071,50 Eur, 4 635,02 PVM, viso su PVM už 26 706,52 Eur sumą,

- 2016-09-21 ser. GRD Nr.0024, pagal kurią ūkininkas A. A. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 34,572 t. kviečių už 2 525,22 Eur, 530,30 PVM, viso su PVM už 3 055,52 Eur sumą,

- 2016-09-22 ser. GRD Nr.0025, pagal kurią ūkininkas A. A. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 117,980 t. kviečių už 11 569,10 Eur, 2 429,51 PVM, viso su PVM už 13 998,61 Eur sumą,

- 2016-10-10 ser. GRD Nr.0033, pagal kurią ūkininkas A. A. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 105,182 t. kviečių už 11 552,89 Eur, 2 426,11 PVM, viso su PVM už 13 979,00 Eur sumą,

- 2016-10-31 ser. GRD Nr.0036, pagal kurią ūkininkas A. A. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 205,100 t. kviečių už 24 911,96 Eur, 5 231,51 PVM, viso su PVM už 30 143,47 Eur sumą,

- 2017-06-13 ser. GRD Nr.0005, pagal kurią ūkininkas A. A. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 98,133 t. kviečių už 14 652,62 Eur, 3 077,05 PVM, viso su PVM už 17 729,67 Eur sumą,

- 2017-08-24 ser. GRD Nr.0009, pagal kurią ūkininkas A. A. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 58,401 t. kviečių už 8 815,22 Eur, 1 851,20 PVM, viso su PVM už 10 666,42 Eur sumą,

- 2017-08-31 ser. GRD Nr.00010, pagal kurią ūkininkas A. A. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 99,850 t. kviečių už 13 038,44 Eur, 2 738,07 PVM, viso su PVM už 15 776,51 Eur sumą,

-2017-08-31 ser. GRD Nr.0011, pagal kurią ūkininkas A. A. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 98,747 t. kviečių už 13 076,95 Eur, 2 746,16 PVM, viso su PVM už 15 823,11 Eur sumą,

2017-09-14 ser. GRD Nr.0015, pagal kurią ūkininkas A. A. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 79,380 t. kviečių už 11 504,13 Eur, 2 415,87 PVM, viso su PVM už 13 920,00 Eur sumą,

-2017-09-29 ser.GRD Nr.0018, pagal kurią ūkininkas A. A. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 84,666 t. kviečių už 13 070,82 Eur, 2 744,87 PVM, viso su PVM už 15 815,69 Eur sumą,

o laikotarpiu nuo 2016-04-01 iki 2017-10-02 A. A. bei R. A. už A. A. bendrovė (duomenys neskelbtini) sumokėdamas į banko sąskaitą viso 227 407,59 Eur sumą, tačiau realiai šios ūkinės operacijos už 203 421,94 Eur sumą neįvyko, nes (duomenys neskelbtini) 1 360,74 tonų grūdų iš ūkininko A. A. nepirko, o tik buvo surašė dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, nes nuo bendrovės kasos nepagrįstai buvo nurašytos grynųjų pinigų išlaidos,

- 2016-04-20 ser. GRD Nr.0002, pagal kurią ūkininkė R. A. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 100,005 t. kviečių už 14 000,70 Eur, 2 940,15 PVM, viso su PVM už 16 940,85 Eur sumą,

- 2016-04-28 ser. GRD Nr.0003, pagal kurią ūkininkė R. A. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 98,550 t. kviečių už 13 797,00 Eur, 2 897,37 PVM, viso su PVM už 16 694,37 Eur sumą,

- 2016-06-17 ser. GRD Nr.0009, pagal kurią ūkininkė R. A. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 75680 t. kviečių ir pupų už 11 103,20 Eur, 2 331,67 PVM, viso su PVM už 13 434,87 Eur sumą,

- 2016-07-27 ser. GRD Nr.0014, pagal kurią ūkininkė R. A. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 108,200 t. miežių už 12 984,00 Eur, 2 726,64 PVM, viso su PVM už 15 710,64 Eur sumą,

- 2016-07-29 ser. GRD Nr.0015, pagal kurią ūkininkė R. A. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 99600 t. miežių ir kviečių už 12 253,50 Eur, 2 573,24 PVM, viso su PVM už 14 826,74 Eur sumą,

- 2016-08-16 ser. GRD Nr.0017, pagal kurią ūkininkė R. A. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 77,250 t. kviečių už 10 428,75 Eur, 2 190,04 PVM, viso su PVM už 12 618,79 Eur sumą,

- 2016-08-23 ser. GRD Nr.0019, pagal kurią ūkininkė R. A. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 75,200 t. kviečių už 10 152,00 Eur, 2 131,92 PVM, viso su PVM už 12 283,92 Eur sumą,

- 2016-09-30 ser.GRD Nr.0029, pagal kurią ūkininkė R. A. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 23,030 t. kviečių už 2 161,88 Eur, 453,99 PVM, viso su PVM už 2 615,87 Eur sumą,

- 2016-10-05 ser. GRD Nr.0031, pagal kurią ūkininkė R. A. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 105,800 t. kviečių už 11 496,50 Eur, 2 414,27 PVM, viso su PVM už 13 910,77 Eur sumą,

- 2016-10-10 ser. GRD Nr.0032, pagal kurią ūkininkė R. A. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 106,847 t. kviečių už 11 547,07 Eur, 2 424,88 PVM, viso su PVM už 13 971,95 Eur sumą,

bei bendrovė (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2016-04-21 iki 2016-10-07 R. A. sumokėjo į banko sąskaitą 138 047,73 Eur sumą, tačiau realiai šios ūkinės operacijos neįvyko, nes (duomenys neskelbtini) 722,82 tonų grūdų iš ūkininkės R. A. nepirko už 108 449,05 Eur sumą, tik surašė dokumentus–PVM sąskaitas faktūras, nes nuo bendrovės kasos nepagrįstai buvo nurašytos grynųjų pinigų išlaidos.

Tokiu būdu pagal direktoriaus R. K. nurodymu išrašytas (duomenys neskelbtini) vardu ir suklastotas PVM sąskaitas faktūras, įrašius realiai neįvykusias ūkines operacijas, jas pateikus buhalterei įtraukti į apskaitą, realiai (duomenys neskelbtini) iš šių paminėtų ūkininkų nenupirko tokio kiekio 2 630,16 tonų grūdų, apskaitoje direktorius nepateikė jokio kito dokumento apie grūdų įsigijimo šaltinį, taip į PVM atskaitą įtraukus grūdų pirkimo PVM, dėl to R. K. veiksmais bendrovė išvengė prievolės mokėti 71 926 Eur PVM mokesčio į biudžetą pagal VMI pateiktas 2016 m. balandžio mėn. ir birželio-spalio mėn. bei 2017 m. kovo, birželio, rugpjūčio ir rugsėjo mėn. PVM deklaracijas, tuo pačiu padidinant bendrovės sąnaudas ir vengiant mokėti už 2016 m. - 27 277 Eur, už 2017 m. – 25 528 Eur pelno mokesčio valstybei.

Dėl šių direktoriaus R. K. nustatytų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti juridinio asmens – (duomenys neskelbtini) 2016, 2017 m. bei 2018 m. sausio 1 d. - kovo 31 d. laikotarpio veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, juridinis asmuo (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), atstovaujamas R. K., kuris būdamas akcininku nuo 2016-01-22 iki 2018-01-24, vykdydamas direktoriaus pareigas nuo 2016-02-03, atlikdamas kasininko funkcijas, būdamas atsakingu už bendrovės buhalterinės apskaitos tinkamą organizavimą ir dokumentų pateikimą buhalterei, veikdamas bendrovės vardu, naudai bei interesams, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 19 dienos iki 2017 m. spalio 25 d., (duomenys neskelbtini) rajone, bendrovės veiklos teritorijoje, veikdamas juridinio asmens (duomenys neskelbtini) naudai ir interesais, tyčia, siekdamas (duomenys neskelbtini) naudai išvengti turtinės prievolės - PVM mokesčio 71 926 Eur sumokėjimo valstybei, pateikęs bendrovės apskaitą tvarkiusiai buhalterei V. R., nežinančiai apie jo nusikalstamas veikas, į bendrovės apskaitą įtraukti žinomai suklastotas PVM sąskaitas-faktūras dėl neįvykusių ūkinių operacijų su ūkininkais A. Š., M. L., A. A. ir R. A. dėl grūdų 2 630,16 tonų už viso 414 429,27 Eur sumą (iš jų 71 925,74 Eur PVM) pirkimo, taip apgaule padidindamas bendrovės pirkimo PVM atskaitą, t. y:

I. (Duomenys enskelbtini) PVM sąskaitose faktūrose užfiksavo ir į apskaitą įtraukė tikrovės neatitinkančius duomenis apie 2017 m. nupirktus iš ūkininko A. Š. grūdus - 115,42 tonas kviečių už 17.313 Eur ir 3 635,73 € PVM, iš viso už 20 948,73 Eur, pagal šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus - PVM sąskaitas faktūras: 2017-08-31 ser. GRD Nr. 0012, 2017-08-29 ser. GRD Nr. 0021;

II. (Duomenys neskelbtini) PVM sąskaitose faktūrose užfiksavo ir į apskaitą įtraukė tikrovės neatitinkančius duomenis apie 2017 m. pirktus iš ūkininko M. L. grūdus - 431,18 t kviečių už 67 445,91 Eur ir 14 163,64 Eur PVM, iš viso už 81 609,55 Eur, pagal šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus - PVM sąskaitas faktūras: 2017-08-31 ser. GRD Nr.0013, 2017-09-15 ser. GRD Nr.0016, 2017-09-18 ser. GRD Nr.0017, 2017-09-29 ser. GRD Nr.0019, 2017-09-29 ser. GRD Nr.0020;

III. (Duomenys neskelbtini) PVM sąskaitose faktūrose užfiksavo ir į apskaitą įtraukė tikrovės neatitinkančius duomenis apie 2016-2017 m. nupirktus iš ūkininko A. A. grūdus – 1 360,74 tonas kviečių ir miežių už 168 117,30 Eur ir 35 304,64 Eur PVM pagal šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus - PVM sąskaitas faktūras: 2016-04-19 ser. GRD Nr.0001, 2016-06-28 ser. GRD Nr.0010, 2016-08-30 ser. GRD Nr.0021, 2016-09-21 ser. GRD Nr.0024, 2016-09-22 ser. GRD Nr. 0025, 2016-09-23 ser. GRD Nr.0026, 2016-10-10 ser. GRD Nr.0033, 2016-10-31 ser. GRD Nr.0036, 2017-03-21 ser. GRD Nr.0003, 2017-06-13 ser. GRD Nr.0005, 2017-08-24 ser. GRD Nr.0009, 2017-08-31 ser. GRD Nr.00010, 2017-08-31 ser. GRD Nr.0011, 2017-09-14 ser. GRD Nr.0015, 2017-09-29 ser. GRD Nr.0018;

IV. (Duomenys neskelbtini) PVM sąskaitose faktūrose užfiksavo ir į apskaitą įtraukė tikrovės neatitinkančius duomenis apie 2016 metais nupirktus iš ūkininkės R. A. grūdus – 722,82 tonas kviečių ir miežių už 89 627,32 Eur ir 18 821,73 Eur PVM, iš viso už 108 449,05 Eur, pagal šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus - PVM sąskaitas faktūras: 2016-04-20 ser. GRD Nr. 0002, 2016-04-28 ser. GRD Nr. 0003, 2016-06-17 ser. GRD Nr. 0009, 2016-07-27 ser. GRD Nr.0014, 2016-07-29 ser. GRD Nr.0015, 2016-08-16 ser. GRD Nr.0017, 2016-08-23 ser. GRD Nr.0019, 2016-09-30 ser. GRD Nr.0029, 2016-10-05 ser. GRD Nr.0031, 2016-10-10 ser. GRD Nr.0032.

taip direktoriaus R. K. veiksmais į PVM atskaitą įtraukus grūdų pirkimo PVM viso 71 926 Eur sumai, iš jų: 2016 m. - 36 186 Eur, 2017 m. - 35 740 Eur bei į 2016 m. balandžio mėn. ir birželio-spalio mėn. bei 2017 m. kovo, birželio, rugpjūčio ir rugsėjo mėn. įrašius PVM deklaracijas neteisingus duomenis apie pirkimo PVM, jas pateikus Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, taip apgaule bendrovės (duomenys neskelbtini) naudai, išvengė didelės vertės turtinės prievolės - 71 926 Eur PVM mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą.

Kaltinamoji R. A., būdama R. A. ūkio (kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) įregistruota ūkininke, vykdydama individualią žemės ūkio veiklą, pagal 2001 m. lapkričio mėn. 06 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 str. 2 dalį ir 21 str. 1 ir 2 dalis, būdama atsakinga už apskaitos dokumentų tinkamą surašymą, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą bei buhalterinės apskaitos organizavimą, pačių apskaitos dokumentų išsaugojimą, pati tvarkydama buhalterinę apskaitą, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-03-31 (duomenys neskelbtini), ūkio veiklos teritorijoje, klastodama dokumentus ir į apskaitą įtraukdama neįvykusias ūkines operacijas, netvarkydama apskaitos dokumentų, apgaulingai tvarkė ūkininkės R. A. ūkio teisės aktais reikalaujamą buhalterinę apskaitą, tai yra pažeidė 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 reikalavimus:

- 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto (vienas iš privalomų rekvizitų – ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio turinys),

- 16 straipsnio 1 dalies (ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose) reikalavimus,

- 19 straipsnio 1 dalies (apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą) reikalavimus bei Vadovaujantis LR Vyriausybės 1999-12-01 nutarimo Nr. 1333 „Dėl ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos patvirtinimo“ 9 punkto reikalavimą, jog apskaitos dokumentus ūkininkai ir gyventojai turi saugoti ne mažiau kaip 10 metų.

nevedė ir tyrimui nepateikė ūkio apskaitos registrų: 2016-01-01 – 2016-06-30 laikotarpio gaunamų PVM sąskaitų faktūrų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registro; 2016 metų pinigų kasoje, banko sąskaitose ir pirkimų ir pardavimų apskaitos žurnalo; 2016-01-01-2018-03-31 laikotarpio ūkyje pagamintos bei nebaigtos gaminti produkcijos apskaitos bei pagamintos produkcijos judėjimo apskaitos registrų, grūdų ir kitų atsargų inventorizacijos aprašų;

taip pat ji surašė žinomai suklastotus tikrus dokumentus – PVM sąskaitas faktūras:

- 2016-04-20 ser. GRD Nr. 0002, pagal kurią ūkininkė R. A. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 100,005 t. kviečių už 14 000,70 Eur, 2940,15 PVM, viso su PVM už 16 940,85 Eur sumą,

- 2016-04-28 ser. GRD Nr. 0003, pagal kurią ūkininkė R. A. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 98,550 t. kviečių už 13 797,00 Eur, 2 897,37 PVM, viso su PVM už 16 694,37 Eur sumą,

- 2016-06-17 ser. GRD Nr. 0009, pagal kurią ūkininkė R. A. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 75,680 t. kviečių ir pupų už 11 103,20 Eur, 2 331,67 PVM, viso su PVM už 13 434,87 Eur sumą,

- 2016-07-27 ser. GRD Nr. 0014, pagal kurią ūkininkė R. A. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 108,200 t. miežių už 12 984,00 Eur, 2 726,64 PVM, viso su PVM už 15 710,64 Eur sumą,

- 2016-07-29 ser. GRD Nr. 0015, pagal kurią ūkininkė R. A. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 99,600 t. miežių ir kviečių už 12 253,50 Eur, 2 573,24 PVM, viso su PVM už 14 826,74 Eur sumą,

- 2016-08-16 ser. GRD Nr.0017, pagal kurią ūkininkė R. A. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 77,250 t. kviečių už 10 428,75 Eur, 2 190,04 PVM, viso su PVM už 12 618,79 Eur sumą,

- 2016-08-23 ser. GRD Nr.0019, pagal kurią ūkininkė R. A. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 75,200 t. kviečių už 10 152,00 Eur, 2 131,92 PVM, viso su PVM už 12 283,92 Eur sumą,

- 2016-09-30 ser. GRD Nr.0029, pagal kurią ūkininkė R. A. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 23,030 t. kviečių už 2 161,88 Eur, 453,99 PVM, viso su PVM už 2 615,87 Eur sumą,

- 2016-10-05 ser. GRD Nr.0031, pagal kurią ūkininkė R. A. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 105,800 t. kviečių už 11 496,50 Eur, 2 414,27 PVM, viso su PVM už 13 910,77 Eur sumą,

- 2016-10-10 ser. GRD Nr.0032, pagal kurią ūkininkė R. A. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 106,847 t. kviečių už 11 547,07 Eur, 2 424,88 PVM, viso su PVM už 13 971,95 Eur sumą,

kuriose užfiksavo neįvykusias ūkines operacijas apie 2016 m. ūkininkės R. A. parduotus (duomenys neskelbtini), atstovaujamai direktoriaus R. K., grūdus - 722,82 tonas kviečių ir miežių už 89 627,32 Eur ir 18 821,73 Eur PVM, iš viso už 108 449,05 Eur sumą,

Be to, ji apskaitoje užfiksavo duomenis apie tariamai gautas įplaukas pagal žinomai suklastotą tikrą dokumentą – (duomenys neskelbtini) išrašytą kasos išlaidos orderį:

2016-07-13 ser. KIO Nr.001, pagal kurį ūkininkė R. A. tariamai gavo iš (duomenys neskelbtini) 4 060 Eur sumą, kai iš tikro realiai R. A. pagal šį kasos išlaidos orderį iš (duomenys neskelbtini) 4 060 Eur sumos negavo;

laikotarpiu nuo 2016-04-21 iki 2016-10-07 (duomenys neskelbtini) R. A. sumokėjo į jos ūkio banko sąskaitą 138 047,73 Eur sumą, iš kurių R. A. iš karto nuėmė grynais 119 150 Eur sumą ir jų neapskaitė 2016 m. piniginių lėšų ūkio kasos apskaitos registre, nesurašė pinigų panaudojimo dokumentų, todėl negalima nustatyti kur jie buvo panaudoti.

Be to, ji įformino žinomai suklastotus tikrus dokumentus – PVM sąskaitas faktūras:

2017-10-27 ser. GNN Nr.G-03/2017, pagal kurią ūkininkė R. A. tariamai pardavė UAB „G.“ 143,85 t. kviečių už 19 275,90 Eur, 4 047,94 PVM, viso su PVM už 23 323,84 Eur sumą,

2018-01-20 ser. GNN Nr.G-01/2018, pagal kurią ūkininkė R. A. tariamai pardavė UAB „G.“ 145 t. kviečių už 19 430,00 Eur, 4 080,30 PVM, viso su PVM už 23 510,30 Eur sumą,

kuriose užfiksavo ir į operacijų apskaitos registrą įtraukė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „G.“, atstovaujama direktoriaus A. N. parduotus grūdus – 222,85 tonas kviečių už 29.861,90 Eur ir 6271 Eur PVM, iš viso už 36 132,90 Eur sumą, iš jų:

- 2017 metais - 77,85 t už 10 431,90 Eur ir 2 190,70 Eur PVM, iš viso už 12 622,60 Eur;

- 2018-01-01 – 2018-03-31 laikotarpiu - 145 t už 19 430 Eur ir 4 080,30 Eur PVM, iš viso už 23 510,30 Eur.

taip pat ji užfiksavo duomenis apie tariamai gautas įplaukas pagal žinomai suklastotus tikrus dokumentus - UAB „G.“ išrašytą: kasos išlaidos orderį 2017-11-02 be numerio, 2017-11-02 pinigų priėmimo kvitą ser. GAN Nr. 6, pagal kuriuos ūkininkė R. A. tariamai gavo iš UAB „G.“ 18 323,84 Eur sumą bei kasos išlaidos orderį 2018-02-07 be numerio, pagal kurį ūkininkė R. A. tariamai gavo iš UAB „G.“ 10 000,00 Eur sumą, kai iš tikro realiai R. A. pagal šiuos dokumentus iš UAB „G.“ pinigų 28 323,84 Eur sumos negavo,

taip pagal suklastotas PVM sąskaitas faktūras suteikdama (duomenys neskelbtini) ir UAB „G.“ galimybę išvengti mokėtinų mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą.

Dėl šių nustatytų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti ūkininkės R. A. ūkio 2016-01-01 – 2018-03-31 veiklos, jos turto ir įsipareigojimų dydžio.

Kaltinamasis A. A., būdamas A. A. ūkio (kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) įregistruotu ūkininku, vykdydamas individualią žemės ūkio veiklą, pagal 2001 m. lapkričio mėn. 06 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 str. 2 dalį ir 21 str. 1 ir 2 dalis, būdamas atsakingu už apskaitos dokumentų tinkamą surašymą, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą bei buhalterinės apskaitos organizavimą, pačių apskaitos dokumentų išsaugojimą, pats tvarkydamas buhalterinę apskaitą ir įsakymu nepaskirdamas už apskaitą atsakingo asmens, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d. (duomenys neskelbtini), ūkio veiklos teritorijoje, klastodamas apskaitos dokumentus ir įtraukdamas į apskaitą neįvykusias ūkines operacijas, netvarkydamas apskaitos dokumentų, apgaulingai tvarkė ūkininko A. A. ūkio teisės aktais reikalaujamą buhalterinę apskaitą, pažeidė 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574

- 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto (vienas iš privalomų rekvizitų – ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio turinys),

- 16 straipsnio 1 dalies (ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose) reikalavimus,

- nes 2016-2017 m. laikotarpiu netvarkė apskaitos registrų, t. y. ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenų neregistravo 2016-01-01 – 2016-06-30 laikotarpio gaunamų PVM sąskaitų faktūrų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registruose; 2016 ir 2017 metų duomenų - pajamų ir išlaidų, piniginių įplaukų ir išlaidų, atsiskaitymų žiniaraščiuose bei registre „Pinigų, pirkimo ir pardavimo operacijos“; ūkyje pagamintos bei nebaigtos gaminti produkcijos apskaitos bei pagamintos produkcijos judėjimo (sandėlio apskaitos) registruose; neatliko atsargų ir grūdų inventorizacijos;

- laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-12-31 pagal tikrovės neatitinkančius duomenis dėl realiai neįvykusių ūkinių operacijų su UAB „R.“ ir (duomenys neskelbtini) įtraukė į apskaitą apie tariamai parduotas šioms direktoriaus R. K. atstovaujamoms bendrovėms iš viso 1 918,79 tonas grūdų už 231 528,91 Eur ir 48 621,08 PVM, iš viso už 280 149,99 Eur sumą; iš jų:

2016 metais – 1 322,11 t grūdų už 146 099,48 Eur ir 30 680,90 Eur PVM, iš viso už 176 780,38 Eur, iš jų:

UAB „R.“ – 558,05 t. už 63 411,61 Eur ir 13 316,44 Eur PVM, iš viso už 76 728,05 Eur pagal žinomai suklastotus tikrus dokumentus - PVM sąskaitas faktūras :

- 2016-01-29 ser. GRŪD Nr.0403, pagal kurią ūkininkas A. A. tariamai pardavė UAB „R.“ 143,793 t. miežių už 14 031,41 Eur, 2 946,60 PVM, viso su PVM už 16 978,01 Eur sumą,

- 2016-02-16 ser. GRŪD Nr.0406, pagal kurią ūkininkas A. A. tariamai pardavė UAB „R.“ 90,350 t. kviečių už 10 842,00 Eur, 2 276,82 PVM, viso su PVM už 13 118,82 Eur sumą,

- 2016-02-23 ser. GRŪD Nr.0407, pagal kurią ūkininkas A. A. tariamai pardavė UAB „R.“ 91,300 t. kviečių už 10 956,00 Eur, 2 300,76 PVM, viso su PVM už 13 256,76 Eur sumą,

- 2016-02-26 ser. GRŪD Nr.0408, pagal kurią ūkininkas A. A. tariamai pardavė UAB „R.“ 105,950 t. kviečių už 12 714,00 Eur, 2 669,94 PVM, viso su PVM už 15 383,94 Eur sumą,

- 2016-02-29 ser. GRŪD Nr.0409, pagal kurią ūkininkas A. A. tariamai pardavė UAB „R.“ 110,110 t. kviečių už 13 213,20 Eur, 2 774,77 PVM, viso su PVM už 15 987,97 Eur sumą,

- 2016-04-20 ser. GRŪD Nr.0413, pagal kurią ūkininkas A. A. tariamai pardavė UAB „R.“ 16,550 t. kviečių už 1 655,00 Eur, 347,55 PVM, viso su PVM už 2 002,55 Eur sumą,

kai iš tikro realiai pagal šias PVM sąskaitas faktūras nepardavė viso 558,05 tonų kviečių ir miežių už 63 411,61 Eur, 13 316,44 Eur PVM- viso už 76 728,05 Eur sumą UAB „R.“.

- (Duomenys neskelbtini) –764,06 t už 82 687,87 Eur ir 17 364,46 Eur PVM, iš viso už 100 052,33 Eur pagal žinomai suklastotus tikrus dokumentus- PVM sąskaitas faktūras:

- 2016-04-19 ser. GRD Nr.0001, pagal kurią ūkininkas A. A. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 54,347 t. kviečių už 5 434,70 Eur, 1 141,29 PVM, viso su PVM už 6 575,99 Eur sumą,

- 2016-06-28 ser. GRD Nr.0010, pagal kurią ūkininkas A. A. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 200,650 t. miežių už 22 071,50 Eur, 4 635,02 PVM, viso su PVM už 26 706,52 Eur sumą,

- 2016-09-21 ser. GRD Nr.0024, pagal kurią ūkininkas A. A. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 34,572 t. kviečių už 2 525,22 Eur, 530,30 PVM, viso su PVM už 3 055,52 Eur sumą,

- 2016-09-22 ser. GRD Nr.0025, pagal kurią ūkininkas A. A. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 117,980 t. kviečių už 11 569,10 Eur, 2 429,51 PVM, viso su PVM už 13 998,61 Eur sumą,

- 2016-10-10 ser. GRD Nr.0033, pagal kurią ūkininkas A. A. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 105,182 t. kviečių už 11 552,89 Eur, 2 426,11 PVM, viso su PVM už 13 979,00 Eur sumą,

- 2016-10-31 ser. GRD Nr.0036, pagal kurią ūkininkas A. A. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 205,100 t. kviečių už 24 911,96 Eur, 5 231,51 PVM, viso su PVM už 30 143,47 Eur sumą,

- 2017 metais - UAB „Grūdai LT“ 596,68 t grūdų už 85 429,43 Eur ir 17 940,18 Eur PVM, iš viso už 103 369,61 Eur pagal žinomai suklastotus tikrus dokumentus - PVM sąskaitas faktūras:

- 2017-06-13 ser. GRD Nr.0005, pagal kurią ūkininkas A. A. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 98,133 t. kviečių už 14 652,62 Eur, 3 077,05 PVM, viso su PVM už 17 729,67 Eur sumą,

- 2017-08-24 ser. GRD Nr.0009, pagal kurią ūkininkas A. A. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 58,401 t. kviečių už 8 815,22 Eur, 1 851,20 PVM, viso su PVM už 10 666,42 Eur sumą,

- 2017-08-31 ser. GRD Nr.00010, pagal kurią ūkininkas A. A. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 99,850 t. kviečių už 13 038,44 Eur, 2 738,07 PVM, viso su PVM už 15 776,51 Eur sumą,

- 2017-08-31 ser. GRD Nr.0011, pagal kurią ūkininkas A. A. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 98,747 t. kviečių už 13 076,95 Eur, 2 746,16 PVM, viso su PVM už 15 823,11 Eur sumą,

- 2017-09-14 ser. GRD Nr.0015, pagal kurią ūkininkas A. A. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 79,380 t. kviečių už 11 504,13 Eur, 2 415,87 PVM, viso su PVM už 13 920,00 Eur sumą,

- 2017-09-29 ser. GRD Nr.0018, pagal kurią ūkininkas A. A. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 84,666 t. kviečių už 13 070,82 Eur, 2 744,87 PVM, viso su PVM už 15 815,69 Eur sumą,

kai iš tikro (duomenys neskelbtini) realiai pagal šias PVM sąskaitas faktūras 2016-2017 m. nepardavė viso 1 360,74 tonų kviečių ir miežių už 168 117,30 Eur, 35 304,64 Eur PVM, viso už 203 421,94 Eur sumą,

taip pat į apskaitą įtraukė žinomai suklastotus tikrus dokumentus - UAB „R.“ išrašytus kasos išlaidos orderius:

2016-02-19 ser. KIO Nr.021, pagal kurį ūkininkas A. A. tariamai gavo iš UAB „R.“ 13 118,82 Eur sumą,

2016-02-23 ser. KIO Nr.022, pagal kurį ūkininkas A. A. tariamai gavo iš UAB „R.“ 13 256,76 Eur sumą,

2016-02-26 ser. KIO Nr.023, pagal kurį ūkininkas A. A. tariamai gavo iš UAB „R.“ 15 383,94 Eur sumą,

2016-02-29 ser. KIO Nr.024, pagal kurį ūkininkas A. A. tariamai gavo iš UAB „R.“ 9 287,97 Eur sumą,

kai iš tikro realiai A. A. pagal šiuos kasos išlaidos orderius iš UAB „R.“ 51 047,49 Eur sumos negavo;

Be to, jis į apskaitą įtraukė žinomai suklastotą tikrą dokumentą – (duomenys neskelbtini) išrašytą kasos išlaidos orderį: 2016-09-22 ser. KIO Nr.009, pagal kurį ūkininkas A. A. tariamai gavo iš (duomenys neskelbtini) 726,59 Eur sumą, kai iš tikro realiai A. A. iš (duomenys neskelbtini) 726,59 Eur sumos negavo,

jam 2016-04-01-2017-10-02 laikotarpiu (duomenys neskelbtini), atstovaujama R. K. išmokėjo 227 407,59 Eur, sumą, iš kurios 135 241,16 Eur pervedė į A. A. ir 92 166,43 Eur sumą į R. A. asmenines sąskaitas AB „Swedbanke“, iš (duomenys neskelbtini) 227 407,59 Eur pervestų lėšų 177 980 Eur suma buvo nuimta grynaisiais pinigais, iš jų: iš A. A. sąskaitos – 120 000 Eur, o iš R. A. sąskaitos – 57 980 Eur, jis šių 177 980 Eur nuimtų grynų pinigų sumos nuo banko sąskaitų neapskaitė ūkio kasoje, nesurašė pinigų panaudojimo dokumentų, todėl negalima nustatyti kur buvo panaudoti,

Be to, jis pagal žinomai suklastotus tikrus dokumentus - PVM sąskaitas faktūras:

2018-01-06 ser. PIRK Nr.18/01, pagal kurią ūkininkas A. A. tariamai pardavė UAB „A. A.“ 106,680 t. žieminių kviečių už 14 935,20 Eur, 3 136,39 Eur PVM, viso su PVM už 18 071,59 Eur sumą,

2018-01-16 ser. PIRK Nr.18/03, pagal kurią ūkininkas A. A. tariamai pardavė UAB „A. A.“ 115,760 t. žieminių kviečių už 16 206,40 Eur, 3 403,34 Eur PVM, viso su PVM už 19 609,74 Eur sumą,

2018-02-20 ser. PIRK Nr.18/05, pagal kurią ūkininkas A. A. tariamai pardavė UAB „A. A.“ 135,760 t. žieminių kviečių už 19 006,40 Eur, 3 991,34 Eur PVM, viso su PVM už 22 997,74 Eur sumą,

2018-03-08 ser. PIRK Nr.18/06, pagal kurią ūkininkas A. A. tariamai pardavė UAB „A. A.“ 88,380 t. žieminių kviečių už 11 489,40 Eur, 2 412,77 Eur PVM, viso su PVM už 13 902,17 Eur sumą,

kai iš tikro realiai pagal šias PVM sąskaitas faktūras minėtai bendrovei nepardavė viso 446,58 tonų žieminių kviečių už 616 37,40 Eur (12 943,84 Eur PVM) viso už 74 581,24 Eur sumą, šiuos duomenis įtraukė į ūkio operacijų apskaitos registrą apie parduotas 446,58 tonas žieminių kviečių UAB „A. A.“ už 61 637,40 Eur ir 12 943,84 Eur PVM, iš viso už 74 581,24 Eur.

taip pat jis, 2018-01-15- 2018-03-16 laikotarpiu iš UAB „A. A.“ gavęs 74 581,24 Eur sumą į banko sąskaitą AB „Swedbank“, nuo kurios nuėmė grynais 66 200 Eur sumą ir iš kurios 59 200 Eur sumos neapskaitė ūkio kasoje, nesurašė pinigų panaudojimo dokumentų, todėl negalima nustatyti kur buvo panaudoti;

taip pagal suklastotas PVM sąskaitas faktūras suteikdamas (duomenys neskelbtini) , UAB „R.“ ir UAB „A. A.“ galimybę išvengti mokėtinų mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą.

Dėl šių nustatytų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti 2016-01-01 – 2018-03-31 ūkininko A. A. ūkio veiklos, jo turto, kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaltinamasis A. Š., būdamas A. Š. ūkio (kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) įregistruotu ūkininku, vykdydamas individualią žemės ūkio veiklą, pagal 2001 m. lapkričio mėn. 06 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 str. 2 dalį ir 21 str. 1 ir 2 dalis, būdamas atsakingu už apskaitos dokumentų tinkamą surašymą, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą bei buhalterinės apskaitos organizavimą, pačių apskaitos dokumentų išsaugojimą, pats tvarkydamas buhalterinę apskaitą, laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-03-31, (duomenys neskelbtini), ūkio veiklos teritorijoje, klastodamas apskaitos dokumentus ir fiksuodamas neįvykusias ūkines operacijas, dalies jų neįtraukdamas į apskaitą, apgaulingai tvarkė teisės aktais reikalaujamą, ūkininko A. Š. ūkio buhalterinę apskaitą,

pažeidė 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 reikalavimus:

- 4 straipsnio 1 ir 3 dalių (ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams) reikalavimus;

- 12 straipsnio 1 dalies (visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais) reikalavimus;

- 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto (vienas iš privalomų rekvizitų – ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio turinys) reikalavimus,

taip pat pažeisdamas LR Vyriausybės 1999-12-01 nutarimo Nr.1333 „Dėl ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos patvirtinimo“: 13 dalies 2 punkto, 13 dalies 5 punkto, 13 dalies 6 punkto, 13 dalies 15 punkto nuostatas;

- nes ūkio operacijų apskaitos registre nefiksavo pirkimo ir pardavimo operacijų datos ir pirminių dokumentų numerių, dėl to neaišku kokios datos ir koks dokumentas įtrauktas į apskaitą;

- nes ūkio operacijų apskaitos registre pirktų prekių vertę apskaitė su PVM, o pirkimo PVM apskaitoje nefiksavo, dėl to apskaitoje fiksuoti iškraipyti duomenys apie įsigytų prekių vertę ir pirkimo PVM;

- nes ūkio operacijų apskaitos registre 2016 m. rugsėjo mėn. parduotų grūdų vertę fiksavo su PVM, dėl to apskaitoje buvo užfiksuoti iškraipyti duomenys apie 2016 metais parduotų prekių vertę;

- nes ūkio operacijų apskaitos registre neapskaitė faktinį grynųjų pinigų kiekį kasoje ir faktinį piniginių lėšų kiekį banke, dėl to iš apskaitos registrų neaišku kokiomis faktinėmis apyvartinėmis lėšomis disponavo ūkininkas A. Š.;

- nes operacijų apskaitos registre apskaitė ūkines operacijas nesutampančias su tyrimui pateiktų dokumentų duomenimis:

- į apskaitą įtraukė pirkimus, pardavimus, kasos pajamas ar išlaidas be ūkines operacijas pateisinančių dokumentų, nenurodė šių operacijų pavadinimo, todėl nenustatyta pagal kokį dokumentą ir kas buvo pirkta ar parduota bei už ką gauti ar sumokėti pinigai;

- 2016-2017 metais apskaitė žemės darbų pirkimus ir kasos išlaidas be šias ūkines operacijas pagrindžiančių dokumentų;

- 2018 metais apskaitė skolas ūkininkui be dokumentų, kurie patvirtintų apskaitoje užfiksuotas skolas;

- 2016 m. rugsėjo, gruodžio mėn.; 2018 m. sausio mėn. apskaitė ne tas pardavimo sumas, kurios nurodytos PVM sąskaitose faktūrose arba įrašė jas be pagrindo;

- į ūkio apskaitą neįtraukė pardavimų už 27 046,66 Eur sumą, iš jų: 2016 m. pardavimų apskaitė 7 662,34 Eur daugiau, nei fiksuota dokumentuose, o 2018 m. neapskaitė pardavimų už 34 709 Eur;

- į ūkio apskaitą įtraukė ūkines operacijas, iš viso už 80 039,74 Eur, nepagrįstas apskaitos dokumentais - PVM sąskaitomis faktūromis ar laisvos formos dokumentais, kasos pajamų ir išlaidų orderiais, kasos kvitais ar kt. Iš jų: prekių/paslaugų pirkimus už 19 318,17 Eur (iš jų: 2016 m. – už 4 913,83 Eur, 2017 m. – už 14 319,73 Eur, 2018 m. – už 84,61 Eur); 8 576,59 Eur kasos pajamas (2016 m.); 21 144,98 Eur kasos išlaidas (iš jų: 2016 m. – 5 145,50 Eur, 2017 m. – 15 914,87 Eur, 2018 m. – 84,61 Eur) ir 31 000 Eur skolas ūkininkui (2018 m.);

- į ūkio apskaitą neįtraukė banko išlaidas VSDFV ir VMI, iš viso 2 134,06 Eur, iš jų: 2016 m. – 177,95 Eur, 2017 m. – 1 579,7 Eur, 2018 m. – 376,41 Eur;

taip pat jis pagal žinomai suklastotus tikrus dokumentus - (duomenys neskelbtini) išrašytas PVM sąskaitas faktūras:

- 2017-08-31 ser. GRD Nr.0012, pagal kurią ūkininkas A. Š. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 103,263 t. kviečių už 16 802,91 Eur, (su 3 528,61 Eur PVM)- viso už 20 331,52 Eur sumą,

- 2017-08-29 ser. GRD Nr.0021, pagal kurią ūkininkas A. Š. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 94,143 t. kviečių už 14 311,08 Eur, (su 3 005,33 Eur PVM)- viso už 17 316,41 Eur sumą,

kai realiai pagal šias PVM sąskaitas faktūras nepardavė viso 115,42 tonų kviečių už 17 313 Eur, (su 3635,73 Eur PVM), viso už 20 948,73 Eur sumą (duomenys neskelbtini), atstovaujamai direktoriaus R. K.,

ir pagal žinomai suklastotus tikrus dokumentus - kasos išlaidų orderius:

- 2017-09-08 Nr. KIO 0,- 7 500 Eur sumai,

- 2017-09-10 Nr. KIO 0,- 7 500 Eur sumai,

- 2017-09-11 Nr. KIO 0,- 5 331,52 Eur sumai,

- 2017-10-02 Nr. KIO 0,- 9 000 Eur sumai,

- 2017-10-03 Nr. KIO 0,- 8 316,41 Eur sumai,

pagal kuriuos ūkininkas A. Š. tariamai gavo iš (duomenys neskelbtini) 37 647,93 Eur sumą, kai iš tikro realiai A. Š. pagal šiuos kasos išlaidos orderius iš (duomenys neskelbtini) 20 948,73 Eur sumos negavo,

užfiksavo ir į operacijų apskaitos registrą įtraukė tikrovės neatitinkančius duomenis apie (duomenys neskelbtini) 2017 m. parduotus 115,42 t kviečių, kurių vidutinė pardavimo kaina 17 313 Eur (plius 3 635,73 Eur PVM,) iš viso 20 948,73 Eur, bei už juos gautas grynųjų pinigų įplaukas, kai realiai minėtos ūkinės operacijos neįvyko, ūkininkas A. Š. 115,42 tonų kviečių (duomenys neskelbtini) nepardavė bei už juos 20 948,73 Eur negavo, taip suteikdamas (duomenys neskelbtini) galimybę išvengti mokėtinų mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą. Dėl nustatytų šių pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti ūkininko A. Š. ūkio 2016-2018 m. veiklos, jo turto ir įsipareigojimų dydžio.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. K. kaltu neprisipažino, parodė, kad grūdais prekiauja apie 20 metų. Pirmoji jo įmonė buvo UAB „R.“, kurią atidarė 2009 m., pardavė 2016 metais. Visą laiką prekiavo grūdais, o pačioje pabaigoje pradėjo pirkti turistinius autobusus. Įmonę pardavė, nes nusprendė nebedirbti su grūdais ir perkelti verslą į keleivių pervežimą. Prieš parduodant įmonę, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) darė mokestinį patikrinimą už atitinkamą laikotarpį, nebuvo rasta jokių trūkumų ar pažeidimų. Atsidarė kitą įmonę UAB „A.“, su kuria dirbo tik su turistiniais autobusais. Po 2 metų atsidarė kitą įmonę (duomenys neskelbtini) ir toliau prekiavo grūdais.

Nuo 2016 m. sausio 22 d. iki 2018 m. sausio 24 d. jis buvo (duomenys neskelbtini) akcininkas. Direktorius buvo nuo 2016 m. vasario 3 d. Kasininko funkcijas atlikdavo jis ir buhalterė. Pavedimus darydavo buhalterė, jis nėra padaręs nei vieno pavedimo, buhalterijos netvarko ir jos nesupranta. Grynais pinigais disponuodavo jis. Jis nuveždavo pinigus pas ūkininkus, jis jiems paduodavo. Kasos pajamų orderius, sąskaitas, važtaraščius išrašydavo buhalterė. Viską buhalterei pasakydavo, visus duomenis (apie grūdų drėgmę, šiukšles) pateikdavo jis. Skambindavo telefonu, būdavo susirašęs ant lapo, kurį vėliau paduodavo. Būdavo ant grūdų priėmimo aktų iš UAB „D. A.“ lapo surašyta drėgmė, tos mašinos, kurią priduodavo, kas būdavo neaišku, buhalterė pasitikslindavo telefonu.

Grūdų prekybos strategija buvo tokia, kad jis važiuoja pats su savo vilkikais pas ūkininkus į kiemą ir iš jų kiemo veždavo grūdus. Veždavo arba pas save į sandėlį, arba tiesiai į supirktuvę. Jis mokėdavo apie 20 Eur/t mažiau nei supirktuvėje, tačiau stengdavosi atsiskaityti iš karto vietoje arba grynais pinigais su kasos orderiu, arba pavedimu. Jei ūkininkai pažįstami, iš kurių grūdus perka ne pirmais metais, jis jiems išmokėdavo ir avansus, nes jiems reikėdavo ruoštis sezonui. Kadangi mokėdavo grynais iš karto ar pavedimais tą pačią dieną, ūkininkai parduodavo jam, nes supirktuvės mokėdavo per mėnesį, o ne visi ūkininkai tiek galėdavo laukti. Įmonės tikslas būdavo, kuo mažesnėmis sąnaudomis uždirbti, kuo didesnį pelną. Taupydamas lėšas, stengdavosi viską padaryti pats, kuo mažiau samdyti.

Kai atsiskaitydavo grynaisiais pinigais, ne tuo pačiu metu būdavo surašomi kasos išlaidų orderiai. Kitą kartą nebūdavo buhalterės, o ūkininkams reikėdavo greitai pinigų. Tada kai yra buhalterė, ūkininkai pasirašo kasos orderius, sutartį pirkimo-pardavimo. Kasos išlaidų orderiai būdavo rašomi ne tik ofise, bet ir vietoje, ir sumokami iš karto pinigai.

Grūdus pagrinde įsigydavo iš ūkininkų, eilė metų iš tų pačių. Pats grūdų vežimas vykdavo taip: susiskambindavo su ūkininkais iš karto, susitardavo plius/ minus kainas. Tiksliai kainų susitarti nebūdavo galima, nes grūdai skirstomi į klases, kad nustatyti klasę reikia pamatyti grūdus, padaryti tyrimus, nustatyti drėgmę. Aptardavo apytiksliai kainą, kiekius. Jei ne pilnas sunkvežimis - viena kaina, jei keli šimtai tonų - kita kaina. Kai viską susitardavo su ūkininku, nuvykdavo pas buhalterę, jei nepamiršdavo išsirašydavo važtaraštį tai dienai, kurią dieną yra su ūkininku sutaręs, kad atvažiuos grūdų. Važtaraščiai būdavo išrašomi iš anksto, kompiuteriu, ne po įvykio. Fiziškai važtaraščius išrašydavo buhalterė, duomenis pasakydavo jis. Kai išveždavo paskutinius grūdus, paskutinį važtaraštį išsirašydavo tiksliai, žinodamas visus svorius.

Jei būdavo taip, kad ūkininkas turi 200-300 tonų grūdų ir jis planuoja per tą dieną pasikrauti 4 ar 5 mašinas, pas buhalterę išsirašo kokius 5 važtaraščius tai dienai su skirtingais laikais. Kad jam kas kartą pasikrovus, nereikėtų važiuoti važtaraščio. 2017 m. dirbo vienas, be pagalbos su 2-3 sunkvežimiais. Važtaraščiai nebuvo privalomi, VMI važtaraščių nereikalauja, jų niekur nereikia registruoti. Būdavo tokių momentų, kad iš anksto išsirašo važtaraščius, susitaręs su ūkininku ir atsitinka taip, kad reikia išvažiuoti kitos įmonės reikalais. Tie važtaraščiai palikdavo mašinoje, grūdų jis nebevažiuodavo, po to grįžęs veždavo grūdus iš ūkininkų, ką jau buvo sutaręs ir taip prasilenkdavo datos ant važtaraščių. Važtaraščiai būdavo išrašyti tai dienai, kai jis jau nebegalėjo vežti, o buvo išvežta kitą dieną.

Būdavo ir taip, kad nuvaro mašiną iš vakaro pas ūkininką ir palieka, kad ją jis krautų. Ne visi gali greitai pakrauti, kitą kartą tai užtrunka visą dieną. Pats tvarkydavo visą dieną reikalus, kai tuo momentu jam kraudavo grūdus. Taip ir būdavo, kad išsirašo važtaraštį, tai dienai, kurią kraus grūdus, grūdus pakrauna iki vakaro, o sunkvežimį su grūdais pasiima tik ryte. Kartais važtaraščiai gali neatitikti tos pasikrovimo realios dienos. Lygiai taip pat būdavo ir su vairuotojais, kai dirbdavo 2015 m. – 2016 m. Vairuotojas nuvarydavo mašiną ir nebelaukia arba jam baigiasi darbo poilsio režimas. Tai tos mašinos paimti nuvažiuodavo jis, arba atvirkščiai. Būdavo užsirašo važtaraštį ant savęs, bet nuvažiuoja paimti kitas asmuo ir kitas asmuo tuos grūdus priduoda, nors važtaraštis išrašytas jam. Važtaraščius visam savo supirktam kiekiui būdavo išsirašę apie 60 - 70 proc., kiekvienai mašinai važtaraščių nerašė.

Pas ūkininkus grūdų nesisverdavo, ant važtaraščių išrašydavo preliminarų svorį, kokį gali vežti su sunkvežimiu. Jis žinodavo, kokį kiekį gali pasikrauti ir toks svoris atsispindėdavo ant važtaraščių. Visi važtaraščiai yra surašyti kompiuteriu, o ne ranka. Tai rodo, kad jis iš anksto žinodavo, kokį maždaug kiekį pasikraus. Kitą kartą pas ūkininkus paskaičiuodavo svorį ir vietoje. Svorį galima apskaičiuoti pagal valstybės nustatytą lentelę, taip svoris nėra apskaičiuojamas tiksliai. Būdavo su ūkininkais apeina, pamatuoja, aukštį, kiek pakrovė ir plius/minus suskaičiuoja. Jei ūkininkui tinka, jam tinka, kiek susiskaičiavo, rašo tam svoriui sąskaitą ir su kasos išlaidų orderiu atsiskaito vietoje. Buhalterė paskui elektroniniu paštu nusiunčia jam sąskaitą. O tikslų svorį sužino tik grįžęs į bazę ir pridavęs grūdus. Būdavo, kad skiriasi, kad sumokėjo už mažiau ar daugiau. Per ilgą laikotarpį tie kiekiai išsilygindavo.

Būdavo ir taip, kad nuvažiuoja pas ūkininką, pasikrauna grūdus, o beveik visi ūkininkai grūdus valo, ruošia pardavimui, jie turi džiovykles, valomąsias, ir jiems lieka smulkūs grūdeliai – išvalos. Jam buvo aktualios tos išvalos, jas iš ūkininkų paimdavo nemokamai ir jas veždavosi į bazę. Jam jie buvo reikalingi tam, kad kai grūdus veža į supirktuvę, nedideliais kiekiais pasipildavo išvalų ant dugno, viršų užpildavo gerais grūdai ir juos parduodavo, kaip gerus grūdus. Nuo tų išvalų, kurias pasiimdavo nemokamai, gauto pelno, tai būdavo grynasis pelnas, sumokėdavo pelno mokestį. Ir jei būdavo parduota su PVM Lietuvoje, apskaitydavo PVM mokestį. Dažnai būdavo toks variantas. Dabar išsirašo bent jau 10 Eur/t sąskaitą, kad būtų pagrįstas tų grūdų įsigijimas. Tuo laiku, nebuvo pagalvojęs apie tai, kad gali išsirašyti tokią sąskaitą. Tie kiekiai, kuriuos parduodavo, atsispindėdavo sąskaitose faktūrose ir yra pelno mokestyje.

Perkant grūdus iš ūkininkų yra reikšminga drėgmė ir šiukšlės. Turėdavo rankinį drėgnomatį, kuris su paklaida parodo grūdų drėgmę. Per tiek metų, iš patirties žino kiek daugmaž gali būti šiukšlių. Grūduose pagal spalvą mato, kokia klasė turėtų būti. Kai perka grūdus pas ūkininką, vakare krauna ir nėra sąlygų pasidaryti tyrimus, nuspręsdavo kartu, kad yra apytikriai pvz. 16 proc. drėgmė, yra 3 proc. šiukšlių, bendrai sutaria. Pakrauna 20 t., bet sutaria, kad yra pakrauta 18 t. grynų grūdų. Jis ūkininkui sumoka už tą 18 t. Ūkininkai jam nėra turėję pretenzijų dėl supirktų grūdų.

Pardavimuose turėjo gal skirtingų 10 supirktuvių, jų sąlygos buvo skirtingos. UAB „D. A.“ nuskaičiuodavo mažiau nuoskaitų, nei kitiems ūkininkams. Kai veždavo į Latviją, būdavo, kad pagal susitarimą jam visai nieko nenuskaičiuoja. Jis nuveždavo 20 t., kurias pasikrovė ir jie jam sumokėdavo be jokių nuskaičiavimų. Todėl už tas 2 tonas, kurias nupirko, kaip vandenį ir šiukšles iš ūkininko, gaudavo pajamas, sumokėdavo pelno mokestį ir PVM, arba PVM būdavo 0, Latvijos atveju.

Būdavo, kad grūdus maišydavo dėl geresnės kokybės. Pas vienus ūkininkus grūduose yra per mažai baltymų, pas kitus per daug. Tai grūdus pas save sandėlyje išsipildavo ir maišydavo. Iš trečios klasės, kuri yra pigesnė, padarydavo antrą klasę ir parduodavo brangiau. Taigi būdavo, kad išsirašo važtaraštį, kad grūdai važiuos į UAB „D. A.“, bet tie grūdai ten nenuvažiuoja, nes jie nuvažiuoja į jo namus, ten juos sumaišo, ir tik kitą dieną jie nuvažiuoja į UAB „D. A.“.

(duomenys neskelbtini) turėdavo savo sandėlius, jie nebuvo nuosavi, buvo naudojamas jo asmeninis sandėlis apie 450-500 kv. m. dydžio, kurį pagal panaudos sutartį buvo perdavęs naudoti įmonei, ten gali sandėliuoti apie 1 000 t. grūdų. 2016-2017 m. buvo sutartis dėl panaudos buhalterijoje.

Užpildavo sandėlį iš sunkvežimių, susikraudavo su JCB teleskopiniu pakrovėju. JCB krautuvą turėjo (duomenys neskelbtini) ir UAB „B.“. Būdavo, kad iš ūkininkų veždavo tiesiai į UAB „D. A.“. Būdavo, kad grūdai sandėlyje prastovi ir mėnesį, ir du. Vyksta kainos kilimas, jis laukdavo ir parduodavo vėliau, kai pakildavo kaina. Būdavo, kad UAB „D. A.“ anksčiau parduoda, nei nuperka, nes prasideda kainos kritimas. Jie susitardavo, jam padaro išankstinį pavedimą, turi pinigus, kuriuos gali mokėti ūkininkui, ir vėliau priduoda už sutartą gerą kainą.

Sąskaita faktūra niekada neatitiks krovinio važtaraščio svorio, nes krovinio važtaraščių svorį rašo apytiksliai. Pagal sąskaitas faktūras, dėl kurių jis yra kaltinimas, 2016-2017 m. imdavo grūdus iš laukų ir sandėlių. Kuldavo tiesiai kombainas į sunkvežimį, kraudavo jam su traktoriais, su oro pūtikais. Balandžio, spalio mėnesį grūdus veždavo iš sandėlių. Spalio mėnesį A. dar kuldavo laukuose. Pagal kaltinime minimas sąskaitas faktūras negali atskirti, kuriose sąskaitose grūdai sumaišyti o, kuriose vežti tiesiai. Galutinis rezultatas išeidavo į supirktuves, toks veiksmas būdavo tik tarpinis.

80 proc. produkcijos veždavo į UAB „D. A.“. UAB „D. A.“ būdavo grūdų priėmimo aktai, kuriais negalima vadovautis 100 proc. Yra nekartą pastebėjęs, kad ant grūdų pridavimo akto užrašoma jo, ar kito vairuotojo pavardė. Atvažiavęs pasako įmonę, kuri priduoda grūdus, ir pasirašo ant priėmimo akto. Pasirašydamas žiūri į kiekį, į tyrimus, o po kokia pavarde pasirašo, to nežiūri. Gali būti ir yra keli važtaraščiai su klaidomis dėl pavardės. UAB „D. A.“ visada sverdavo kiekvieną automobilį, tikrindavo drėgmę. Gali būti, kad būdavo neatitikimų, kad iš ūkininko nupirkta 25 t., o priduota UAB „D. A.“ 20 t. Sąskaitų-faktūrų jis vėliau netaisydavo. Jis susivesdavo bendrą kiekį iš ūkininkų, kiek yra nuvežta į UAB „D. A.“ ir jam viskas atitikdavo.

367 t. pagal kaltinimą nebuvo įsigytos, bet buvo parduotos, valstybė jokios žalos nepatyrė, gavo tik naudą. Tai buvo pelnas be sąnaudų. Per prekybą galėjo susidaryti 240 t., nes dėl 120 t. 120 kg (iš UAB „R.“) yra susidariusi klaida. Dėl tų 120 t. patyrė žalą, nes gavosi 100 proc. pelnas. Visi pinigai sumokėti su PVM. Nėra buvę faktų, kad jam pinigai būtų buvę kada grąžinti.

Ne visos mašinos, kuriomis važinėjo priklausė įmonei, kitos mašinos būdavo pagal panaudos sutartį. Taip būdavo ir 2016, 2018 metais. Sutartys turėtų būti buhalterijoje. Pagrinde naudojosi įmonės sunkvežimiais. 2016-2017 m. kokie darbuotojai dirbo įmonėje matosi Sodros išraše. V. K. įmonėje tikrai dirbo, 2016 m. rugpjūčio 3 d. – spalio 11 d. Jisai dirbo visas dienas, be darbo nelaikė jo nei vienos dienos. Tai, kad po trijų dienų nuo atleidimo K. buvo įrašytas į važtaraštį, buhalterė gal neištrynė pavardės, ji yra suklydusi ir datas, ir grūdų pavadinimus.

Su A. būdavo atsiskaityta pavedimu ir grynais, kaip susitardavo. Reikia grynų, moka grynais, reikia pavedimu - moka pavedimu, reikėdavo avanso - mokėjo avansą. A. pasitikėdavo, niekada jie nėra pavedę. Visus avansus ir paskolas ūkininkams formindavo, kaip priklauso. Iš A. pirkdavo kviečius, miežius, žirnius, kvietrugius, neatsimena tiksliai dėl pupų, rugius. Su kvietrugiais vairuotojas yra apsivertęs. Daug grūdų K. vežė iš A. Visiems kiekiams yra išrašytos sąskaitos faktūros, važtaraščiai ne. Užfiksuotuose pokalbiuose su R. A. yra kalbama apie grūdus, kad atvažiuotų pasirašyti sutartį, kad paskolintų pinigų dėl džiovyklės pirkimo. Jeigu A. reikėdavo, jis jiems skolindavo. A. už skolas jam atiduodavo grūdais, o ne pinigais. Jam nėra žinoma apie A. ūkio pinigų nuėmimo faktus.

2017 m. pirkimai vyko su A. Š. Viskas apie pirkimus iš A. Š. atsispindi pokalbiuose. Kad krausim nuo kombaino, krausim iš sandėlio. Neatsimenu kiekių, kiek buvo paimta nuo lauko, kiek iš sandėlio. Vežė pats. Iš pradžių svėrė, gal kokias 5 mašinas, paskui nebesverdavo. Iš akies bendru susitarimu sutardavo. Sąskaitos būdavo išrašytos po vežimų. Yra buvę, kad išsirašai sąskaitą, sumoki, o vėliau veži grūdus. Su A. Š. atsiskaitymas vykdavo grynais. A. Š. PVM sąskaitas faktūras, kasos išlaidų orderius jo prašymu ir paliepimu išrašydavo buhalterė. Sąskaitos buvo išrašomos visada, važtaraščiai - ne.

Santykiai su M. L. buvo tik darbiniai, pykčių nebuvo niekada. Pinigus M. L. mokėjo. Pokalbiuose yra užfiksuota, kiek M. L. skolingas, kad buhaltere užrašykite kiekius, visa tai atsispindi operatyvinėje medžiagoje.

Su UAB „R.“ turėjo sandorių. Kai pardavinėjo įmonę, tiems žmonėms grūdų nereikėjo, o jiems reikėjo susitvarkyti sandėlį ir kita jo įmonė nupirko grūdų likutį. 2016 m. į apskaitą nebuvo įtrauktas grūdų įsigijimas iš UAB „R.“. Buhalterė tvarkydama buhalteriją suklydo.

Nebūtinai tomis datomis, kai skambindavo ir važiuodavo pas ūkininką, tardavosi ir iš anksto. 2016-2017 m. turėdavo vieną telefoną. Nežino, kaip gali būti tą pačią dieną pridavimai, kai jis buvo išvykęs, gal ten suklysta. Lygiai taip pat viskas ir dėl buvimo kitame mieste. Nuvarydavo, palikdavo mašinas, jose nesėdėdavo ir nelaukdavo. Reikia tikėti jo paaiškinimais, taip pat sąskaitomis faktūromis, ten datos greičiausiai atitinka, o ne važtaraščiais. Tačiau būdavo išveža grūdus vieną dieną, o sąskaitą faktūrą išrašo kitą dieną. Būna, kad už mėnesio ūkininkas išsirašo sąskaitą faktūrą.

(Duomenys neskelbtini) atstovas advokatas T. M. teisiamojo posėdžio metu, atstovaudamas įmonę, kaltu neprisipažino. Parodė, kad palaiko R. K. parodymus. BAĮ yra aiškiai pasakyta, kad sąskaitos-faktūros išrašomos nedelsiant arba ne vėliau kaip per tris mėnesius. Jeigu buvo vėliau išrašyta, čia nėra jokio pažeidimo. Kai yra intensyvus vežimas, nėra nieko baisaus dėl to. PVM tai yra valstybės pinigai nuo pirmo euro, jie negali niekada priklausyti juridiniam asmeniui. Specialistė gavo duomenis, kad visi pinigai pasiekė kaltinime minimus ūkininkus, pasiekė su PVM. Specialistė nurodė, kad negavo tokių duomenų, kad tie pinigai buvo grąžinti. Ūkininkai pripažino, kad pinigus gavo, ir jie pripažino PVM prievolę. Tos sąskaitos, kurios buvo išrašytos (duomenys neskelbtini) ūkininkams, yra suvestos į I. Saf sistemą ir yra deklaruotos. Valstybinė mokesčių inspekcija šitoje byloje civilinio ieškinio nereiškė, nes tos prievolės yra deklaruotos, reiškia priėmė tokią poziciją, kad mokėti PVM prievolę turi ūkininkai. Nedarytas ištisas tyrimas, ištisa išvada. Yra paimti atskiri ūkio subjektai, atskiri ūkininkai. UAB „D. A.“, (duomenys neskelbtini) visos išvados padarytos atskirai, po vieną. Ūkininkų revizijose net nėra klausimų, kam priklauso PVM prievolė, tai yra visiškai netyrinėta.

Kaltinamasis A. A. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino. Nurodė, kad augina kviečius, rapsus, žirnius, kvietrugius, miežius, pradės auginti kukurūzus. 2016-2017 m. augino tas pačias kultūras. Ūkininkauja 17 metų. PVM mokėtojas yra apie 16 metų. Ūkio buhalterinę apskaitą tvarkė įmonė, kai susipažino su R. (R. A.), ji tvarko įmonės buhalteriją. Su R. yra 14 metų. 2016-2017 m. visus veiksmus buhalterijoje, kas liečia jo ūkį, atlikdavo R.. Oficialiai sudarytos sutarties su R. nėra, ūkyje ji įdarbinta nėra, yra žodinis susitarimas. Jis dirba žemės ūkyje, niekada buhalterijos tvarkyme nedalyvavo. Jis visada būna traktoriuje, laukuose. Kai R. tvarkydavo buhalterinius reikalus, ji jam pasiskambindavo, pasikonsultuodavo. Jo ūkis 2016-2017 m. būdavo iki 300 ha, tai sumažėdavo, tai padaugėdavo. Mažiausiai būdavo 200 ha. Būdavo nuosavos žemės ir nuomojamos, ir tokios, kur žmonės patys deklaruoja. Tokios žemės būdavo apie 50-60 ha. Šiuo momentu tokios žemės, kurią deklaruojasi patys žmonės yra 40 ha. Žemės yra (duomenys neskelbtini). Neįvardins žmonių pavardžių, kurie patys deklaruoja žemes. Didžiąją dalį grūdų 2016-2017 m. parduodavo R. K.. Būdavo atiduodavo, kam skolingas, už trąšas. UAB „A. A.“ buvo vienas, kitas pardavimas. 2016 m. derliaus likučio nežino ar turėjo, negali įvardinti metais. Bet buvo, kad visą žiemą iš jo grūdus vežė R. Pats sandėliuodavo grūdus. (Duomenys neskelbtini) rajone ūkininkai kulia po 6-8 tonas, todėl nesutinka su specialistės akte nurodytais skaičiais. Sezono metu jam padėdavo dirbti jo du sūnėnai, jis pats ir R. Ūkis turi du kombainus, keturis traktorius, šešias priekabas, purkštuvai yra, sėjalkos.

R. K. su juo atsiskaitė grynais pinigais, nes turėjo tuo metu minusą sąskaitoje, ūkis 2016-2017 m. turėjo skolų. Gryninti pinigus niekas nedraudžia iki šiol. Grynindavo pinigus, nes reikėdavo pirkti detales, chemiją. R. žino, ar buvo vedami pinigų panaudojimo, grynųjų pinigų panaudojimo žurnalai. Pokalbyje užfiksuota, kad R. negalės tiek nuimti, tai čia tikriausiai, kad kiek bankomatas duodavo, tiek nuimdavo. R. K. buvo paskolinęs, tai skolas reikia grąžinti. Nežino, ar ta paskola atsispindi jo ūkio apskaitoje.

Yra sandėliavęs ir pas kaimynus grūdus. Už grynus pinigus yra remontavęs savo namus. Visą vasarą skaldą už grynus pinigus vežė. 2016 m. 60 skaldos mašinų atvežė R.

Grūdų kiekius dažniausiai jis pasakydavo žmonai. Kombainas kūlimo metu kiekius irgi parodydavo kažkiek. Ūkyje apskaitos dokumentus rašydavo R. Jis žinodavo apytiksliai duomenis, kiek tiksliai išveža R. K., jis nežinodavo. R. duomenis apie kiekius sužinodavo iš R. K. buhalterės. Ūkis visą laiką dirbo pelningai. 2016-2017 metais ūkis patyrė nuostolių, nes buvo šlapi metai. Teisingai deklaruota, kad tais metais buvo nuostolis. Jo ūkio rašytos paraiškos, kad apsemti pasėliai, yra teisingi. Specialisto išvadoje duomenys iš pateiktų deklaracijų apie plotus yra teisingi. Papildomai žemės, kurią žmonės deklaruodavo, dirbo iki 100 ha. Reikia pridėti mažiausiai 100 ha prie jo oficialiai deklaruotų žemių. Jokių sutarčių dėl šių žemių neturėjo. 2016-2017 metais tą žemių kiekį įvardija maždaug, nes negali tiksliai atsiminti. Išvadoje nurodyta, kad buvo užauginta virš tūkstančio tonų ir daugiau, tai visos jo išaugintos kultūros, visi pardavimai buvo įvykdyti.

Kūlė 6-8 tonas iš vieno ha. Galėjo būti, kad 1 600 tonų išaugino iš nedeklaruotų 100 ha. Būdavo kiti ūkininkai atveždavo padžiovinti grūdų, nes jis turėjo džiovykles. Jam už tą paslaugą nemokėdavo pinigų, palikdavo grūdų ir per tą laiką susidarydavo tie kiekiai. Apskaitoje fiksuodavo pardavimus, džiovinimo paslaugos teikimo nefiksavo.

Buhalterinių dokumentų visur važiuodavo pildyti su Rasa. Rasai, tuos dokumentus, kur jis panaudodavo pinigus, kad perka kokį daiktą - pateikdavo. Yra pasitaikę, kad buvo pametęs sąskaitas.

2016 m. iš namų (duomenys neskelbtini) išveždavo grūdus. Sutardavo su R. K. dėl grūdų pardavimo. Grūdus išveždavo ir išrašydavo kažkada sąskaitas. Sąskaitas jis pasirašydavo, žiūrėdavo, kas ten yra parašyta. Kartais sverdavo grūdus, priklausydavo, kaip turėjo laiko. Ūkis svarstyklių neturėjo. Svarstykles turi kaimynai, sverdavo kartais pas juos. Jeigu nevažiuodavo svertis, spręsdavo pagal oro pagalves, nes jam reikėdavo žinoti maždaug kiekį. Yra ir pats su traktoriumi vežęs grūdus (duomenys neskelbtini). Jam pranešdavo viską apie kiekius. Su R. K. bendrauja 15 metų, su UAB „R.“ taip pat vyko pardavimai. Žino bendrovę UAB „A. A.“, vadovo nežino, pardavė jiems grūdus iš namų. UAB „A. A.“ išvežė grūdus iš namų su sunkvežimiu.

R. A. ūkyje jis dirba, jai padeda, atlieka žemės darbus. Jų ūkiai yra du atskiri, technika priklauso jo ūkiui. R. ūkis savo vardu gal 2016-2017 m. turėjo kombainą. R. A. ūkyje jis nėra oficialiai įdarbintas. R. ūkyje atskirai būdavo iki 100 ha žemės.

Jo ūkis sumokėjo visą pardavimo PVM, žino, kad nėra skolingas. Jam yra žinoma, kad UAB (duomenys neskelbtini) už parduotus R. A. ūkio grūdus pervedė pinigus į jo sąskaitą, tačiau dėl to paaiškinti negali. Tarp jo ūkio ir (duomenys neskelbtini) nebuvo įforminti fiktyvūs pardavimai, jam iš to nėra naudos. Nebuvo atvejų, kad būtų grąžinęs pervestus pinigus.

Kaltinamoji R. A. teisiamojo posėdžio metu kalta neprisipažino. Paaiškino, kad tiek ji, tiek vyras (A. A.) turi atskirus ūkius. Abiejų ūkių buhalteriją tvarko ji, gautas sąskaitas suveda į atskirus registrus. Ūkininkauja seniai. 2010 m. baigė universitetą - ekonomiką ir buhalteriją. Nėra paėmę nei paskolų, nesame dalyvavę ES programose, todėl dvigubos buhalterinės apskaitos registrų tvarkyti jiems neprireikė. Ūkius yra tikrinę Valstybinė mokesčių inspekcija, dėl 2016-2018 m. dėl jos deklaruojamų mokesčių pažeidimų nenustatyta. Nuo 2016 m. II pusmečio viskas yra vedama į I.Mas sistemą. Viskas yra peržiūrima, jei būna neteisinga paskambina, perdeklaruoja, pataiso. Daugiausia apskaitos dokumentų buvo laikoma kompiuteryje. Kratos metu buvo paimtas kompiuteris, „atmintukė“, po ko jie nebeveikė. Jie visus duomenis ištrynė, o vėliau reikalauja pateikti ataskaitas. Kompiuteris jai buvo reikalingas, taisymas būtų kainavęs apie 200 Eur, todėl nusprendė to nedaryti. Be to, visi dokumentai buvo iškelti ant darbalaukio, o to išgelbėti nebūtų galima. Buhalterinė apskaita būdavo tvarkoma pagal pasidarytą šabloną. Suvesdavo visas sąskaitas, išrašomas ir gautas. 2016 m. operacijų žurnalas turėjo būti kompiuteryje. 2016 m. I pusmečio išrašomų sąskaitų registras buvo kompiuteryje. A. A. ūkio buhalteriniai dokumentai taip pat buvo laikomi kompiuteryje. Kaltiname akte išvardintus registrus ji pildė, tačiau jie neišliko. Jų atspausdintų neturėjo. Nedeklaruotose laukuose apskaita būdavo vedama bendra tvarka, atskirai jos nevedė.

2016-2017 m. ji pati teikė deklaracijas. 2016-2018 m. yra deklaruoti nuostoliai. Nuostolis persikelia į kitus metus. 2014 m. galėjo būti dideli nuostoliai. 2016-2018 m. jos ūkis dirbo pelningai. Pagal deklaracijas yra pateiktas nuostolis, bet realiai ūkis dirbo pelningai. 2016-2017 m. jos ūkis sandorių turėjo su UAB „R.“, „A.“, (duomenys neskelbtini), „K. G.“. Parduodavo ūkis tai, ką užaugindavo, arba pasimainytus grūdus, ar gautus iš kitų ūkininkų, kaip atsiskaitymą už nukūlimą. 2016-2017 m. A. ūkis neturėjo įsiskolinimų, o jos ūkyje buvo skolos nuo 2015 m., bet tai nėra susiję su šia byla. Pardavimai ir mokesčiai yra deklaruoti įstatymo numatyta tvarka. Skola valstybei augo, nes ji mokėjo tiek, kiek galėjo.

Jiems žmonės duodavo dirbti laukus, kuriuos patys deklaruodavo. Niekur nėra apibrėžta, kad taip negalima, niekas to nepatikrino. 2016 m. jos ūkis deklaravo 32 ha žemės, papildomai buvo apie 50 ha. 2017 m. taip pat 32 ha, o papildomai dirbo apie 30 ha. Bendrai apie 80 ha dirbo jos ūkis, tiek 2016 m., tiek 2017 m. Žinodavo, kuriuos laukus dirba. Sutarčių niekas nereikalavo, kadangi patys savininkai deklaruodavo laukus ir gaudavo išmokas, o už nuomą nereikėdavo mokėti, todėl sutarčių ir nesudarė. Sandėliavimo patalpų jos ūkis neturėjo, buvo bendrai su A. (A. A.). Jos ūkis nukultus grūdus laikydavo bendrai iš tvarto padarytame sandėlyje, A. ūkio patalpose. Jos ūkis atskirai registruotos žemės ūkio technikos neturėjo, samdomų darbininkų - taip pat. Viską dirbdavo A. ir jo sūnėnas, padėdavo ji, vaikai. Vyro ūkyje papildomos žemės būdavo apie 100 ha.

Ji dalyvaudavo grūdų išvežime, padėdavo. Laikydavo grūdus per žiemą ir pardavinėdavo pavasarį. Dažniausiai grūdus duodavo R. K., nes buvo patogu tai, kad greitai atsiskaitydavo, paskolindavo pinigų, duodavo avansų. Tai jiems buvo, kaip koks išsigelbėjimas, nes buvo statoma ferma, grūdų saugykla, buvo statytas pastatas, kur laikė žiemą visus padargus. Tais metais pirko sėjamąją, kombainą, tvarkėsi, skaldą vežėsi, buvo visokių ūkių darbų ir remontų. Būdavo, kad R. K. palikdavo mašiną, būdavo, kad A. negalėdavo pakrauti, pakraudavo vėliau. Svarstyklių neturėjo, tuo metu skaičiuodavo svorį bunkeriais. Yra žinoma, kiek tonų telpa bunkeryje, kiek tonų telpa sunkvežimyje. Problemų dėl svorio niekada neiškildavo ir nebuvo. Dėl grūdų pardavimų (duomenys neskelbtini) tekdavo bendrauti su buhaltere, R. K., vairuotojais. Grūdus vežė iš jų patalpų (duomenys neskelbtini). Vežimo dokumentai būdavo pildomi. Važtaraščius būdavo jau turėdavo iš anksto, spėja, kad juose išvežimo data atitinka, jų neregistruoja.

Su (duomenys neskelbtini) atstovu nebuvo susitarta, kad jie išrašo sąskaitas, bet grūdų neparduoda. Visus kiekius (duomenys neskelbtini) realiai pardavė. Už produkciją su jais buvo atsiskaityta su PVM. R. K., ar kam kitam, pagal susitarimą pinigų negrąžino. Pagal pardavimus deklaravo PVM VMI. Pardavimo sąskaitas faktūras pateikė I.Saf sistemoje. Sutinka, kad mokėtinas PVM atitenka jai. Viską deklaravo laiku, kaip priklauso.

Kaltinime nurodyta grynųjų pinigų sumą buvo nuimta nuo sąskaitos. Tuo momentu, turbūt, buvo poreikis, nes buvo statomi pastatai, buvo pirkta iš tų pinigų ir sėjamoji, ir kombainas. Specialistė negali nustatyti, kur grynieji pinigai buvo panaudoti, nes grynųjų pinigų panaudojimas apskaitoje neatsispindi, tačiau VMI to nereikalavo, o ji nematė reikalo, kad turi atsiskaityti, kur panaudoja pinigus. Ne viską pirko su dokumentais, būdavo, kad ir be dokumentų įsigydavo.

Su UAB „G.“ bendravo su žmogumi iš Latvijos. Jisai pats juos surado. Grūdus išvežė pati bendrovė. Nuimtus grynus pinigus panaudojom ūkio reikmėms. Reali kviečių pardavimo operacija UAB „G.“ įvyko 2017 m. spalio 27 d.. Ji tą sąskaitą deklaravo į I.Mas sistemą, bet paskambino iš VMI ir liepė jos nedeklaruoti 2017 m., kadangi UAB „G.“ deklaravo 2018 m. VMI atstovo buvo pasakyta paprašyti iš UAB „G.“ 2018 m. sąskaitos ir persideklaruoti. Ji tai ir padarė, nes mokesčiai to reikalavo. Yra tik viena sąskaita su UAB „G.“. 2016-2017 m. viskas buvo jau vedama į I.MAS sistemą ir atliekamas kryžminis sutikrinimas. Jos deklaruoti duomenys yra teisingi. 2018 m. buvo tikslintos 2017 m. deklaracijos.

Kaltinamasis A. Š. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad ūkininkauja nuo 1993 metų. Apskaitą tvarkė pats. Jeigu perka, automatiškai visur yra sąskaitos. Seniau reikėjo žurnalus pildytis, o tais metais jau nieko nebereikėjo ir dabar viskas yra kompiuteryje. Viskas kaip tik nuo tų metų prasidėjo. Visas sąskaitas turėjo, viskas buvo sudeklaruota VMI. Jis turi pats visus prisijungimus. Ateina pusmetis, jis prisijungia ir viską deklaruoja - pirkimus, pardavimus. VMI yra pirkimo sąskaitos už trąšas, chemikalus, kurą, yra visi grūdų pardavimai, viskas yra. 2016-2017 metų sąskaitos yra paimtos pas tyrėją, tyrimui pateikė visus dokumentus. Visos sąskaitos apskaitoje yra, kokių daugiau reikia tų dokumentų.

2016-2017 m. augino kviečius, žieminius kviečius. Būdavo, kad močiutės, senyvo amžiaus žmonės, deklaruodavo žemes patys, o žemę reikėdavo jam tik apdirbti. 2015-2017 metais viso dirbo 18 ha. Nedeklaruotos būdavo apie 8 ha ir 10-12 ha būdavo deklaruojama. Ta nedeklaruota žemė jau yra du kartus parduota kitiems asmenims, tu žmonių net nebėra gyvųjų tarpe. Buvo 2014-2015 metų grūdų likutis. 2016 metais nebuvo kainų, laukė kol jos pakils, todėl buvo toks mažas pardavimas 2016 metais. Kainos per 2016-2017 metus sukilo, todėl jis tiek grūdų pardavė R. K.. Anksčiau jau jis su juo bendraudavo, iš jo supirkinėdavo grūdus. Lankstus atsiskaitymas būdavo, nereikėdavo laukti pinigų, kaip iš kitų įmonių. Pinigų reikėdavo tai dienai. Prieš atvažiuojant paimti grūdų jam skambindavo R. K., sąskaita gal buvo išrašyta vėliau. Pinigus jam išmokėdavo R. K., pas save ofise, pasirašydavo kasos išlaidų orderį. Su juo įmonės atsiskaitydavo grynais pinigais, pavedimų nebuvo. Jam neaktualūs būdavo pavedimai. Iš (duomenys neskelbtini) gaudavo pajamas su PVM grynais. Prievolė sumokėti PVM yra jo, viskas matosi ant popierių, tą prievolė yra deklaruota VMI. Nėra buvę jokio fiktyvaus sandorio. Apie tai net nėra buvę jokių kalbų.

Pagrindiniai pirkėjai būdavo „A. A.“ ir R. K.. Sąskaitas išrašydavo tie, kam pardavė. Pardavė R. K., tai jo buhalterė išrašydavo sąskaitas. Pasitiki R. K.. Jie pasvėrė vieną mašiną ir daugiau nebūtina sverti. „A. A.“ pasiūlė nupirkti už neblogą kainą, jam staigiai reikėjo priduoti. Jis buvo išvežęs saugojimui į „A. A.“, 2017 m. kovą ar vasarį, nes jo sandėlyje atsirado vabaliukai.

Teisingi yra nurodyti pridavimo duomenys specialisto išvadoje. 2016 m. sausio 1 d. pas jį sandėlyje buvo 257 t. Taip pat yra teisinga, kad 2018 m. kovo 31 d. likutis buvo 17 t. Apskaitoje teisingai nurašydavo pirkimą, pardavimą.

Turėjo sandėlius, kombainus, kad nukultų, samdydavo. To žmogaus, kuris jam kuldavo, jau nebėra. Jokių sutarčių nebūdavo, žmogus norėdavo grynų pinigų, nieko jie neformindavo. Samdomų darbuotojų neturėjo nei vieno, dirbo vienas. 2016-2017 m. savo žemės ūkio technikos neturėjo, buvo išsinuomojęs. Grūdus sandėliavo prie namų sandėlyje. Kitą kartą supildavo ir ant plėvelės. Pas kitus asmenis nesandėliavo.

Į apskaitą jis įtraukė viską, ne viską tik yra sumokėjęs. Visi jo įsiskolinimai pasidengs, nes jis planuoja pirkti techniką. (duomenys neskelbtini) jam išrašytose sąskaitose, PVM prievolės dar nesusimokėjo. Yra šiuo momentu skoloje nuo 2016 m. apie 15 000 gyventojų pajamų mokesčio ir PVM, bet planuoja viską susitvarkyti.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė R. P. parodė, kad visose jos atliktose išvadose yra aprašyta, kokie tuo metu buvo taikomi buhalterinės apskaitos reikalavimai ūkininkų apskaitai. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 1 straipsnio 1 dalį nurodyta, kad šis įstatymas numato ir ūkininko turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų buhalterinę apskaitą, jos organizavimą ir tvarkymą. BAĮ 1 straipsnio 2 dalis numato, kad ūkininkų ūkių, buhalterinės apskaitos tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip. Toliau, ūkininkų ūkio apskaitos tvarkymas reglamentuotas LR Vyriausybės 1999 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1333 „Dėl ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos patvirtinimo“. Vadovaujantis šio nutarimo pirma dalimi, ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos aprašas nustato žemės ūkio veiklą vykdančius asmenis, kurie privalo tvarkyti buhalterinę apskaitą, bendrosios tvarkos buhalterijos reikalavimus. Taip pat pinigų kasoje, banko sąskaitose bei pirkimo-pardavimo apskaitos reikalavimus. Šio nutarimo 3 dalimi nustatyta, kad buhalterinę apskaitą tvarkantys ūkininkai ir gyventojai vadovaujasi BAĮ ir aprašu, taip pat gali vadovautis žemės ūkio ministro patvirtintomis rekomendacijomis, nustatančiomis, kaip tvarkyti ūkininko ūkio ir gyventojų veiklos buhalterinę apskaitą. Pagal Žemės ūkio ministro 2005 m. gegužės 11 d. įsakymo 3D-266 „Dėl ūkininkų ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymo supaprastintąja apskaitos sistema rekomendacijų patvirtinimo“ 3 punkto nuostatas nurodyta, kad supaprastintosios apskaitos sistemos esmę sudaro tai, kad visi duomenys joje registruojami paprastuoju įrašu, tai yra, nenaudojant buhalterinių sąskaitų ir nedarant dvejybinio įrašo. 4 punkte nurodyta, kad supaprastintoje apskaitos sistemoje taikomas pinigų principas reiškia, kad pinigų įplaukos ūkininko ūkyje registruojamos tik tada, kai pinigai gauti, o pinigų išlaidos tada, kai pinigai jau sumokėti. Čia galima pasirinkti, kokiu būtent būdu. Vyriausybės nutarimo 1999-12-01 Nr. 1333 2 dalyje yra nurodyta, kad buhalterinę apskaitą privalo tvarkyti ūkininkai, nustatyta tvarka įregistravę ūkininko ūkį, tačiau žemės ūkio valdas įregistravę Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre verčiasi individualia žemės ūkio veikla, t. y. visi ūkininkai registruoti PVM mokėtojais ir ūkininkai gaunantys ar pretenduojantys gauti valstybės ir Europos Sąjungos paramos fondų paramą. Tokiu atveju tvarkyti apskaitą turi privalomai. Tirti ūkininkai, kurie visi yra PVM mokėtojai ir yra gavę paramą, todėl jie visi privalėjo tvarkyti buhalterinę apskaitą.

Dėl specialisto išvados tiriant ūkininko A. Š. apskaitą. Specialistė parodė, kad ūkininkas A. Š. yra PVM mokėtojas, jo apskaita buvo tvarkoma supaprastintu principu. Visos ūkinės operacijos pagal BAĮ yra būtina patvirtinti apskaitos dokumentais. Jei vyksta operacija, privalo būti dokumentas. Ūkininkai paprastai didelės veiklos nevykdo, jie gali dokumentus surašyti paprastuoju būdu. Ūkininkas Š. apskaitą tvarkė pats, nesuprasdamas, kaip ją tvarkyti. Įrašytos sumos apskaitoje tiesiog „iš lubų“, be jokių dokumentų. Su PVM sumos į pajamas arba išskirta mažesnė suma, viskas yra aprašyta. Viską bendrai sudėjus, apskaitoje gavosi chaosas, nėra patvirtinančių dokumentų. Tų nustatytų neatitikimų apskaitoje logiškai paaiškinti negalima, jei nėra dokumentų, įrašų vertinti ji apskritai negalinti. Nebuvo jokių dokumentų. 6 priede yra pirkimo-pardavimo operacijų registro ir tyrimui pateiktų dokumentų suvestinės, tai reiškia, kad ji pagal Š. apskaitos registrus sutraukė, ką Š. registruose traukė, ir palygino pagal dokumentus. Ir gavosi dideli, absoliutūs neatitikimai. Pavyzdžiui, neapskaitytas kuro pirkimas, buvo dokumentas, bet apskaitoje nėra. Arba pirkimo vertė įtraukta mažesnė. Viskas yra aprašyta jos lentelėje. Sunku prie kiekvieno prieiti, nei data nurodyta registre, nei dokumento numeris nurodytas. Realiai nieko nenurodyta. Matosi, kad dokumentų nėra, kad registruose sumos įrašytos ne tos. Tyrėjo M. tarnybiniame pranešime buvo pateikta informacija, kad Š. pagal išrašytus krovinio važtaraščius nepardavė (duomenys enskelbtini) 84,322 tonų kviečių. Ši informacija buvo pateikta iš ikiteisminiame tyrime atliktos telekomunikacijų operatorių gautų duomenų analizės, taip pat išnagrinėjus kitus tyrime esančius dokumentus. Ir nustatyta, kad Š., pagal nurodytus važtaraščius prekių (duomenys neskelbtini) nepardavė. T. y. buvo įformintas fiktyvus šių grūdų išvežimas, įrašant šiuos duomenis į krovinio važtaraščius. Kiek suprato, tokie duomenys buvo gauti iš pasiklausymų, iš pasiklausymų gautos informacijos buvo padarytos išvados, kad pagal šiuos konkrečius važtaraščius grūdai nebuvo vežami. L. M. tarnybinis pranešimas buvo svarbus specialisto išvadai, jis nebuvo esminis, bet buvo patikslinantis, patvirtinantis.

Tiriant patį grūdų atsiradimo faktą, ūkininkų buhalterinę veiklą, kiek jie galėjo užauginti, kiek buvo surašytą dokumentų, tyrė ne tik pačią sąskaitą-faktūrą. Sąskaita-faktūra yra tik dokumentas. Buvo tirta pagal gautą informaciją, pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą. Ūkininkų buvo prašoma pateikti dokumentus, kokią žemę jie nuomojasi. Ūkininkas pagal Nutarimą Nr. 1333 pirkimo-pardavimo žurnalo pirmame lape privalo pateikti informaciją - vardas, pavardė, visi duomenys, bendras naudojamas žemės plotas, nuosavos žemės plotas ir nuomotas žemės plotas atskirai. Pats ūkininkas privalo tokius duomenis nurodyti. Šį žurnalą vedė visi ūkininkai. Tik 2017-2018 m. žurnaluose A. buvo pateikusi šiuos duomenis, daugiau nei vienas ūkininkas to nurodęs nebuvo. Tyrėjai informaciją ėmė iš įvairių valstybės institucijų, t. y. iš „Registro centro“, iš Žemės ūkio informacijos paramos ir plėtros centro. Kas liečia Š., pagal jo parodymus jis turėjo 14 ha žemės. Jie į viską žiūrėjo plačiai, kiek jis yra deklaravęs, kiek dirba, kokie yra dokumentai. Ūkininkų prašė sutarčių, pagrįsti kiek ha dirba. Pati darydama išvadą su ūkininkais nebendravo, viską darė per tyrėjus. Tyrėjams perduodavo, ko jiems reikia, yra raštai, prašymai. V. Š. pateikė žemės nuomos sutartis, pagal kurias padaryta išvada. Skaičiuojant užaugintus kiekius, kažkiek buvo žiūrima pagal parodymus, kokia buvo naudota technika, turėjo technikos ar skolinosi. Padarė išvadas, kad tie kiekiai neatitinka, nes ūkininkai negalėjo tiek prikulti. Žemės ūkio informacijos ir plėtros centro pateiktuose raštuose buvo nurodyta, kiek naudoja žemių, kiek yra ariamos žemės, kokia žemės ūkio produkcija yra auginama, kiek buvo pūdymo, kiek ganyklų. Buvo žiūrima plačiai kiek deklaruoja, kokių žemių. Ūkininkas turi pareigą surašyti kiekius, kuriuos nukūlė, to neužtenka apiforminti vien sąskaita-faktūra. Tai yra padaroma surašant derliaus judėjimo ataskaitą. V. Š. pateikė šias derliaus judėjimo ataskaitas. Pateikta buvo primityviai, bet bent jau buvo surašyta kiek prikulta, koks likutis, kiek parduota. Privaloma yra vesti tokią ataskaitą ir turi būti tokia apskaita: kiek prikūlei, kiek pardavei, kiek liko.

Derlius ūkininko apskaitoje turi būti fiksuojamas. Turi būti nurodytas praeitų metų likutis. Balanse to nefiksuoja, nes ne visi balansus pildo. Bet likutis matosi derliaus judėjimo ataskaitoje. Turi būti nurodyta likutis pradžiai, likutis pabaigai. Dėl kuro naudojimo jokių dokumentų nebuvo. Toks vaizdas, kad traktorius buvo samdytas, tai iš vienur, tai kitur. Kuro nurašymo dokumentų nebuvo, pas Š. buvo tik pridėti kuro čekiai. Analizę atliko ir nurodė, kad apie 80 proc. išlaidos buvo kurui. Bet tik čekiai buvo pateikti, nenurodant, kur panaudojo, ar arimui, ar kūlimui, ar apskritai kažkam. Informacijos pakankamai nebuvo, kad būtų galima pasakyti aiškiai.

(Duomenys neskelbtini) pirkimo PVM įtraukė į apskaitą ir jiems buvo naudinga, kad Š. į apskaitą įtraukė realybės neatitinkančius dokumentus. Mokesčių inspekcija pateikė informaciją, kad Š. atžvilgiu mokestiniai tyrimai 2016-2017 m. nebuvo atlikti, 2018 m. kovo 21 d. Š. buvo skolingas 10 211 Eur nepriemoką, iš jų 3 579 Eur GPM ir 6 631 Eur PVM. Š. užaugina grūdus ir juos parduoda į apskaitą įtraukdamas pardavimo PVM, o (duomenys neskelbtini) deklaruoja pirkimo PVM. Jei pardavimas, tai Švaikauskas turi sumokėti, o (duomenys neskelbtini) automatiškai įsitraukia į apskaitą. (Duomenys neskelbtini) tokie pirkimai naudingi, nes jie taip mažina PVM.

Išvadoje konstatavo, kad A. Š. negalėjo tiek užauginti ir negalėjo tiek parduoti (duomenys neskelbtini). Todėl (duomenys neskelbtini), būtent perkant iš šito ūkininko neturėjo teisės tiek deklaruoti PVM. Nustatė, kad buvo neįvykus ūkinė operacija, todėl sąskaita faktūra neturi juridinės galios, todėl ji negali būti įtraukta į pirkimo PVM apskaitą pagal PVM įstatymo 64 straipsnį. Tai, kad A. Š. derlius buvo 78 tonos buvo nustatyta pagal tai, kiek jis turėjo žemės, kiek deklaravo ariamos žemės, kiek deklaravo, kad kviečių sodino. Vertino sutartis, tik tas kurios buvo surašytos rašytine forma, prašė A. Š. pateikti visas sutartis. Tikrinome registrų informaciją, pagal gautą informaciją nustatyta buvo 4,77 ha ariamos žemės. Jis pats pateikė 3 NŽT įsakymus dėl leidimo 2018 m. ir 3 panaudos sutartis. Šios sutartys buvo įvertintos ir sulygintos su registrų informacija. Iš šių sutarčių matyti buvo dar 4,13 ha žemės ir iš viso jis galėjo turėti 8,9 ha. Apie žodines sutartis niekas nieko nesakė. Tokių sutarčių nevertino, nes tokių duomenų apie žodines sutartis nebuvo. Vertino tik tuos duomenis, kurie buvo bylos medžiagoje. Visos sumos, kiek A. Š. yra deklaravęs į VMI pateiktą lentelę įeina. 2016 m. buvo deklaruotos 3 029 Eur individualios veiklos pajamos, 2017 m. 31 113,99 Eur individualios veiklos pajamos.

Pagal A. Š. parodymus jis 2016 m. nuėmė po 8 tonas, iš likusių 6 ha. Taigi aš iš 8,9 ha atėmė 3,12 ha ir padaugino 8 t., gavo, kad derlius 2016 m. 48 t. Tiriant A. Š. nebuvo tyrėjai pateikę statistikos duomenų apie produkcijos vidurkius, todėl vertino pagal jo parodymus, kad jis nukulia nuo 1 ha 8 tonas. Tačiau pagal vėliau gautus Statistikos departamento duomenis, jis tiek tais metais prikulti negalėjo. Šis skaičius jam buvo palankesnis.

Dėl specialisto išvados tiriant ūkininkės R. A. apskaitą. Specialistė parodė, kad R. A. yra PVM mokėtoja, pateiktas buvo tik ištirto laikotarpio 2017 m. ir 2018 m. sausio-kovo mėn. registrų pinigų kasoje, banko sąskaitoje pirkimo-pardavimo apskaitos žurnalas. 2016 m. pateikta nebuvo nieko. Nepateikė ūkyje pagamintos ir parduotos produkcijos aktų, kitaip tariant, grūdų judėjimo akto. Krovinio vežimo aktų nepateikė, juos rado (duomenys neskelbtini) apskaitoje. Pagal A. deklaravimą apskaitoje buvo taikomas paprastasis būdas, kaupimo principu. Pinigų nuėmimas turėjo atsispindėti apskaitoje, jei ūkio lėšos buvo nuimamos, turi matytis apskaitoje. Nuimti pinigai iš banko sąskaitos, turi būti įtraukti į kasą ir matytis jų naudojimas. Šiuo atveju 2016 m. registrai nepateikti, todėl nebuvo galima nustatyti, kur nuimti grynieji pinigai buvo panaudoti. Pagal pateiktą informaciją buvo apskaičiuota, kiek buvo galima užauginti. Duomenis pateikė Žemės ūkio ir plėtros centras, Nacionalinė mokėjimo agentūra. Jos buvo prašoma atskirai pateikti duomenis apie bendrą žemės plotą, nuosavos ir nuomojamos žemės plotus atskirai, tačiau ji tokios informacijos nepateikė. 2017-2018 m. registrai, kurie buvo pateikti, tai ten ji vienintelė nurodė, žemės plotus, kuriuos naudojo. Duomenys apie žemės plotus pateikti R. A. atitiko su registruose rastais duomenimis. Apie tai, kiek ji galėjo užauginti, buvo suskaičiuota naudojant Nacionalinės mokėjimo agentūros, Statistikos departamento duomenimis. Statistikos departamentas pateikė duomenis, kiek tų metų buvo vidurkis pagal rajonus. Skaičiuojant naudojo pačius didžiausius vidurkius, nors gal pas juos rajone mažesnis statistinis vidurkis. Tokiu būdu buvo paskaičiuota, kad jos dirbamos žemės plotose nebuvo galima tiek užauginti. Nacionalinė mokėjimo agentūra pateikė duomenis, kiek ha buvo auginta kviečių, taip pat vertinti ir R. A. pateikti duomenys. R. A. suteikė galimybę UAB „G.“ išvengti PVM mokesčio. Ten buvo ta pati situacija, kaip ir (duomenys neskelbtini).

Tolimesnis pinigų judėjimas, kai buvo išgryninta iš banko sąskaitos, nebuvo apskaitytas. Nematė pagal pirkimus, kur tuos pinigus panaudojo, jei ten buvo kažkoks asmeninis pirkimas. Nebuvo jokių dokumentų, kad tie pinigai yra įnešami į kasą. R. A. atveju 2016 metais nėra jokio apskaitos registro visai. Iš banko išrašo matė tik, kad pinigai yra išgryninti, per dieną nuimant po 10-15 kartų leidžiamas sumas. Nuimti pinigai turi būti užpajamuoti kasoje, bet tokių dokumentų nėra. Kad po to būtų atsiskaityta ūkio reikmėms nematyti taip pat. Ūkininkė balanso nesudarinėjo, sudaryti balansą ūkininkams privaloma nėra. Kokios buvo skolos aprašė, ką matė iš duomenų bazės. Kai skaičiavo tą kiekį, kiek gali užauginti, žiūrėjo raštus, ką pati R. A. rašė savivaldybei dėl žalos atlyginimo. Apsemto derliaus apskaitoje žymėti nereikia, jei neprikulta dėl žalos, tai neprikulta. Turi užpajamuoti tiek, kiek prikulta. Buhalteriškai neprivalo pildyti, kad neteko turto. Ūkininkai pardavę pagal sąskaitas-faktūras grūdus (duomenys neskelbtini), UAB „G.“ turi deklaruoti pardavimo PVM. Prieš pat išvadą 4 lentelėje yra pateikta PVM duomenys iš paimtų deklaracijų, kas yra deklaruota, visos jos deklaruotos sąskaitos-faktūros. Matosi, kad PVM mokestis yra grąžintinas. Šioje deklaracijoje nebuvo įtrauktų dviejų sąskaitų-faktūrų. Duomenys nebuvo pateikti tikslūs. Tos sąskaitos susijusios su (duomenys neskelbtini) ir UAB „G.“, kitų pardavimų su kitomis įmonėmis R. A. nefiksavo. R. A. pardavus grūdus neįtraukė dviejų sąskaitų-faktūrų pardavimo PVM. Neapskaityta buvo 2017 m. spalio 27 d. PVM sąskaita-faktūra, išrašyta UAB „G.“ 4 048 Eur pardavimo PVM ir 2018 m. vasario 20 d. 7 822 Eur pardavimo PVM suma. Grubiai apie 12 tūkst. nebuvo deklaruota pajamų. Jei tie pardavimai vyko, ji turėtų deklaruoti ir sumokėti pardavimo PVM. Pas R. A. buvo dideli pirkimai, todėl faktiškai deklaravus pardavimo PVM, jai mokėti nereikėjo. Pagal duomenis, kurie yra deklaruoti, tai matosi.

(Duomenys neskelbtini) atsiskaitė su R. A. pavedimu, tik vienas atsiskaitymas buvo grynais. Įplaukos buvo su PVM. Žmogus perka grūdus gaunasi pirkimo PVM, parduodamas didina atskaitą ir mažėja mokėtina PVM suma. Ūkininkas moka pardavimo PVM, pirkėjas į apskaitą traukia pirkimo PVM, o paskui parduodamas vėl moka pardavimo PVM. PVM yra valstybės pinigai. Jei (duomenys neskelbtini) sumokėjo ūkininkei su PVM, ūkininkė turėjo valstybei sumokėti PVM. Kurioje vietoje (duomenys neskelbtini) vengia sumokėti PVM galima paaiškinti tokia tikimybe, kad galima pirkti iš ne PVM mokėtojo, kas jam yra nenaudinga, nes iškarto yra tik pardavimo PVM. PVM mokėtojui pirkti iš ne PVM mokėtojo yra nenaudinga, nes jis neturi pirkimo PVM, o pardavimo PVM turi mokėti.

Yra tekę girdėti, kad Lietuvoje dažnai ūkininkai naudojasi žeme, kurią dirba ir prižiūri, o kiti žmonės tas žemes deklaruoja. Bet dėl to ir buvo pareikalauta ūkininkų pateikti visus duomenis apie bendrą naudojamą žemės plotą. Buvo prašyta pateikti trūkstamus registrus. Pačiam žmogui, jei jau juo domisi pareigūnai, turi būti aktualu pateikti duomenis.

Dėl specialisto išvados tiriant ūkininko A. A. apskaitą. Specialistė parodė, kad A. A. apskaita tvarkyta kaupimo principu, naudota paprasta apskaita. Pagal žodinį paaiškinimą apskaitą tvarkė jis pats ir jo žmona. Iš 2016 – 2017 metų apskaitos nepateikė nieko. Buvo pateiktas pinigų kasoje banko sąskaitose pirkimų pardavimų apskaitos žurnalas už 2018 m. Buvo prašyta pateikti duomenis apie naudojamą žemės plotą, nuosavo ir nuomojamos žemės plotus atskirai. Jis pats nieko nepateikė, el. paštu informavo, kad apskaitos dokumentų neturi. Tarp dokumentų ji rado 2016 m., 2017 m. balansus, kur jis fiksavo 2016 m. sausio 1 d. 9893 Eur žemės ūkio produkcijos likutį. Ir vėl buvo atlikti tokie patys paskaičiavimai nuo jo paties balanse nurodyto likučio. Pinigų išgryninimas dokumentuose atsispindėjo tik banke, kad iš (duomenys neskelbtini) gauti mokėjimai buvo išimti grynais, didžioji dauguma pinigų. Nepateikti apskaitos registrai, todėl nebuvo galima nustatyti, kur nuo sąskaitų nuimti pinigai panaudoti. Taip pat buvo skaičiuojama, kiek galėjo užauginti. Sandoriai buvo sudaromi su UAB „R.“, (duomenys neskelbtini), UAB „A. A.“. Šios įmonėms išvadoje pateikta, kad buvo sudaryta galimybė išvengti mokėtino PVM. Buvo nustatyta, kad tiek negalėjo užauginti (ūkininkas) ir analogiškai negalėjo tiek parduoti. Pagal dokumentus A. A. nebuvo deklaravęs viso pardavimo PVM. 2016 m. antrame pusmetyje nebuvo deklaruotas 2 214 Eur dydžio pardavimo PVM. 2017 m. antrame pusmetyje 5 219 Eur dydžio pardavimo PVM. Pagal skaičiavimus iš viso virš 7 tūkst. Eur nebuvo deklaruota pardavimo PVM. Praktiškai gavosi, kad A. A. pirkimo ir pardavimo PVM susidengė ir jam nereikėjo mokėti susidariusio pardavimo PVM viršaus valstybei.

Kai tyrė A. A. veiklą paskolų klausimo nenagrinėjo, toks klausimas nebuvo pateiktas. Pagal VMI duomenis A. A. nebuvo skolingas. L. M. tarnybiniame pranešime pagal krovinių važtaraščius nurodyti ne visi krovinio važtaraščiai, kurie turėjo būti įtraukti į PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00018. Išvados 12 psl. pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00018 yra nurodyta, kad nepateikta grūdų 84 t. 626 kg, o 19 psl. pagal tą pačią PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00018 nurodyta 59 t. 774 kg, tai nėra neatitikimas. Ji sutikrino (duomenys neskelbtini) sąskaitas, krovinių važtaraščius su UAB „D. A.“. Duomenys neatitiko, patys kiekiai atitiko, bet vežimų duomenys ne. Viskas yra aprašyta 29 priede UAB „D. A.“ išvadoje. Nustatė neatitikimus iš pateiktų UAB „D. A.“ svėrimo aktų ir krovinių važtaraščių.

A. A. pajamas deklaravo. Jis nepateikė registrų, dokumentus buvo pateikęs. Nepateikė gaunamų sąskaitų-faktūrų registro, pajamų išlaidų žurnalo už 2016 m., 2017 m. Nepateikti registrai ir duomenys turėjo įtakos apskaičiuojant jo ūkinės veiklos rezultatą. Apskaitos registruose apskaitomi dokumentai ir iš registrų duomenys perkeliami į suvestinius duomenis. Apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai yra neatsiejami dokumentai. Jei nėra pateikta, ji negali visapusiškai vertinti. Nemato duomenų ar pinigus jis įnešė į kasą ar ne, kur panaudojo tuos pinigus.

Skaičiuojant koks kiekis prikultas vadovavosi Statistikos departamento duomenimis, ėmė patį didžiausią statistikoje nurodytą kiekį. Turėjo statistiką, kurioje buvo nurodyta pagal rajonus. Statistikos departamentas pateikė turimą informaciją apie žemės ūkio naudmenų derlingumą (kviečiai, miežiai). Pateiktas Lietuvos Respublikos vidurkis, Panevėžio apskrities vidurkis, (duomenys neskelbtini) savivaldybės vidurkis. Ėmė patį didžiausią vidurkį, neskaitant, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės buvo mažesnis. Apskaitoje turėjo matytis nukulti kiekiai derliaus judėjimo ataskaitoje, tačiau apskaita nebuvo vedama. A. pardavė tik pačių užaugintus grūdus, nėra duomenų, kad buvo įsigiję iš kitur.

Žino, kad VMI sutikrina viską su i.Saf pateiktais duomenimis kryžminiu būdu, bet per i.Mas ji nežiūrėjo. Tyrė pateiktus dokumentus byloje, kiek galima užauginti grūdų, o mokesčiai žiūri mokestinę pusę. VMI yra mokesčių administratorius ir jie nagrinėja su mokesčiais susijusius klausimus.

A. A. specialisto išvadoje 19 lape yra nurodyti 2018 metais, kad priduoti grūdai, o 20 lape nurodyta, kad 2016 metais. Tai yra techninė klaida, 20 lape turėtų būti 2018 metai.

Dėl specialisto išvados tiriant ūkininko M. L. apskaitą. Specialistė parodė, kad M. L. buvo PVM mokėtojas, buvo vertinami jo paaiškinimai, kadangi jis juos teikė. Šis ūkininkas dokumentus pateikė, registrų nepateikė. Jo paaiškinimai atitiko byloje esančią medžiagą. Jis parodė, kad vienus metus vežė, kitus metus nevežė. Buvo tirta „Registrų centro“ duomenys, nustatyta, kiek galėjo disponuoti ir kiek deklaruoti. Vertinat buvo nustatyta, kad 2016 m. deklaravo 86,55 ha, o pagal turimus ikiteisminio tyrimo duomenis apie 70 ha turėjo, taigi deklaravo daugiau nei turėjo. Atliekant išvadą buvo vertintas ir tarnybinis tyrėjo L. M. pranešimas. Pagal VMI duomenis M. L. mokesčių inspekcijai buvo skolingas 15 000 Eur GPM ir 63 246 Eur M. L. pardavimo PVM nesumokėjo. Buvo pažiūrėti visi gauti duomenys ir padarytos išvados.

Teisminio nagrinėjo metu M. L. iš esmės pakeitė parodymus. Pati specialisto išvada, gal kažkiek, truputuką keistųsi, bet visumoje iš tų apskaičiavimų neišeitų, kad jis tiek galėjo užauginti. (duomenys neskelbtini) su M. L. atsiskaitė visiškai. Atsiskaityta pagal kasos pajamų orderius, atsiskaitymas grynais. Yra dokumentai, kad sumos M. L. pasiekė su PVM. Jis pats nurodė, kad pinigų negavo.

Dėl specialisto išvados tiriant (duomenys neskelbtini) apskaitą. Specialistė parodė, kad ši išvada buvo daryta paskutinė, po atliktų ūkininkų išvadų. Buvo tikrinami įmonės pateikti buhalteriniai dokumentai, lyginant sandorius su kitais. Kas liečia UAB „D. A.“ pirkimo pardavimo sandoriai pilnai atitiko. Neatitiko krovinių gabenimo važtaraščiai su UAB „D. A.“ svėrimo aktais. Pagal (duomenys neskelbtini) pateiktus važtaraščius dėl grūdų vežimo į UAB „D. A.“, nesutapo dienos, nesutapo automobiliai. Visai nevežta, bet kitur parodyta, kad vežta, buvo labai dideli neatitikimai. Nupirkta pagal dokumentus vienas kiekis, parduotas kitas. Tai reiškia, kad buvo parduota tai, kas nebuvo nupirkta. Pirminiai dokumentai tai yra sąskaitos faktūros. Kiekinės apyvartos apskaitų registre duomenys nesutapo su sąskaitomis-faktūromis. Buhalterė pateikė apskaitos registrą, tačiau duomenis nesutapo su sąskaitomis-faktūromis. Nenurodyta nei kada pirko (data, mėnuo), nei kiekis, kada, kiek pirko. Ne visi buvo pateikti krovinių važtaraščiai. Padarytos išvados, kad iš nurodytų ūkininkų grūdų nenupirko, buvo surašytos tikrovės neatsispindinčios PVM sąskaitos-faktūros, šios išvados padarytos pagal ūkininkų specialisto išvadas. Jei ūkininkas neužaugino, tai (duomenys neskelbtini) iš šito ūkininko nepirko. Buvo nagrinėjama pagal sandorius.

Už dokumentų teisingumą atsakingas yra pagal BAĮ buhalteris, tačiau pagal BAĮ 14 straipsnio 2 dalį už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei. Buhalteris atsakingas už tai, kad įtraukė ar neįtraukė. Atlikus tyrimą buvo apskaičiuoti ir mokesčiai, kiek turėjo deklaruoti ir kiek sumokėjo.

(Duomenys neskelbtini) veikla iš apskaitos dokumentų yra prekyba grūdais, patys grūdų neaugina. Jie pirko grūdus ir juos pardavė. 2016 m. (duomenys neskelbtini) nupirktus iš UAB „R.“ 205,925 t grūdus, nugabeno į UAB „D. A.“ elevatorių saugojimui ir vėliau juos UAB „D. A.“ pardavė, tačiau (duomenys neskelbtini) apskaitė tik 85,80 tonų grūdų pirkimą iš UAB „R.“, todėl (duomenys neskelbtini) į apskaitą neįtraukė 120,12 t grūdų įsigijimo iš UAB „R.“. Šiuo atveju buvo neišrašytas pirkimo dokumentas. UAB „R.“ tiesiogiai nuvežė grūdus į UAB „D. A.“, o UAB „D. A.“ pirkimą įformino per (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) apskaitoje nebuvo grūdų įsigijimo dokumentų. Iš dokumentų buvo matyti, kad (duomenys neskelbtini) sandėliavo kažkiek UAB „D. A.“, UAB „A. A.“. Tokių duomenų, kad jie turėjo savo sandėlius, elevatorius – nebuvo. Buvo pildomi grūdų išvežimo krovinių važtaraščiai. Apie ketvirtadalį krovinių važtaraščių nebuvo. Krovinio važtaraštis nėra apskaitos dokumentas, į apskaitą traukiama tik sąskaita faktūra, tačiau krovinio važtaraštis pagrindžia transportavimą. ¼ krovinių važtaraščių rasta nebuvo, tai tokia dalis vežimo nebuvo pagrįsta. Tyrime naudojo (duomenys neskelbtini) transporto važtaraščius. (Duomenys neskelbtini) važtaraščiuose buvo nurodytas vežėjas, transportas, kai kuriuose važtaraščiuose buvo ir ūkininkų parašų. Vežimu iš tiriamų ūkininkų užsiėmė tik (duomenys neskelbtini). Vienu atveju yra tik, kad vežė pats A. A.. Neturi duomenų, kad (duomenys neskelbtini) nusipirktus grūdus iš ūkininkų veždavo pirmiausiai į nuomojamus sandėlius. Pagal važtaraščius grūdai važiavo į UAB „D. A.“. Panaudos sutarties, kur yra naudojamasi sandėliu nėra, yra tik transporto nuomos sutartis.

(Duomenys neskelbtini) dirbo buhalterė, vadovas ir vienu metu buvo vairuotojas. Pagrindinis direktorius nurodytas važtaraščiuose kaip vežėjas. 39 priedas grūdų vežimo lentelėje nurodyta kaip (duomenys neskelbtini) vežė į UAB „D. A.“. Krovinio važtaraščiai nebūtinai turi atitikti su sąskaita-faktūra. Gali nuvežti per kelis kartus ir bus išrašoma sąskaita-faktūra. 12 priede yra nurodyti pirkimai ir visi, kas vežė. Jei (duomenys neskelbtini) šiandien iš ūkininko A. A. pirko grūdus, juos iškart ir vežė, vyko tiesioginis vežimas. Grūdų (duomenys neskelbtini) niekur nesandėliavo. Iš UAB „D. A.“ turėjo pateiktus svėrimo aktus, važtaraščių ne. Tačiau svėrimo aktuose buvo nurodyta transporto priemonė, kas atvežė, data, kada atvežta. Automobilis turėjo iš ūkininko nuvažiuoti tas pats, koks išvažiavo iš ūkininko lauko. (Duomenys neskelbtini) krovinio važtaraščiuose būdavo parašytas svoris, bet svėrimo kažkokių duomenų ne, kai grūdai būdavo paimami iš ūkininko. Svėrimo dokumentai buvo tik UAB „D. A.“ įmonėje. Svėrimo aktai turėjo sutapti su (duomenys neskelbtini) krovinio važtaraščiais. 39 priede yra pateiktas UAB „D. A.“ svėrimo aktų ir (duomenys neskelbtini) krovinio važtaraščių palyginimas. Buvo tokių atveju, kad (duomenys neskelbtini) neveža, o UAB „D. A.“ užsipajamuoja tuos grūdus. Buvo (duomenys neskelbtini) veža, o UAB „D. A.“ tokiomis dienomis vežta nėra. Buvo automobilis ne tas nurodytas, nurodyta skirtingai tarp įmonių. Viskas 39 priedo lentelėje atsispindi. Nebuvo nustatyta, kad grūdai nebuvo pateikti UAB „D. A.“. Grūdų šaltinis galėjo būti ne kaltinamieji ūkininkai. Pagal pateiktus duomenis nustatė, kad konkretūs ūkininkai negalėjo užauginti tiek grūdų, tai automatiškai UAB „D. A.“ negalėjo įsigyti iš šių ūkininkų nupirktų grūdų. Galėjo įsigyti iš kitų.

UAB „D. A.“ pirko grūdus iš (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) pirko iš ūkininkų. Ūkininkus visi pinigai pasiekė. Jei ūkininkas formina sąskaitą-faktūrą, jam yra prievolė sumokėti PVM.

Specialisto išvados pateikimą reglamentuoja vidinės FNTT taisyklės, yra vadovaujamasi patvirtintais FNTT nuostatais. Teikdama išvadą naudojosi BAĮ, Mokesčių administravimo įstatymu, Pelno mokesčių įstatymu, PVM įstatymu, kasos taisyklėmis. Specialistas atlieka tyrimą pagal konkrečiai suformuotus klausimus raštu. Užduotuose klausimuose tiriant (duomenys neskelbtini) tirti sandorių su M. L. nebuvo prašyta. Neperžengė ribų aprašydama sandorius ir su M. L.. Kadangi buvo gavusi užduotį ištirti ir ūkininką M. L., buvo nustatyti pažeidimai, susiję su sandoriais su (duomenys neskelbtini). M. L. nebuvo klausimuose įrašytas, bet išvadoje yra aprašytas, nes turėjo sandorius su (duomenys neskelbtini). Ji turi ikiteisminio tyrimo medžiagą, dokumentus, jei kažko trūksta, prašo tyrėjų, kad paprašytų tų duomenų. Niekas jai nedaro jokios įtakos, išvada nešališka. Užduotyje kategoriškai parašyti teiginiai, tokie, kaip, kad buvo sukčiaujama, būna kaip preambulė. Nustatinėja viską pati pagal dokumentus. Pagrindiniai įrodymai, kad (duomenys neskelbtini) sandoriai neįvyko yra iš ūkininkų atliktų tyrimų dėl ūkininkų veiklos, gauti duomenys. Taip pat pagal gautą informaciją iš Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro, Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenis, (duomenys neskelbtini) savivaldybės raštus, VĮ „Registrų centro“ duomenis, ūkininkų pateiktus duomenis, Statistikos departamento duomenis, taip pat ir L. M. tarnybinį pranešimą. L. M. tarnybiniame pranešime parašyta, kad ūkininkas A. Š. nepardavė (duomenys neskelbtini) grūdų pagal žemiau išvardintus krovinio važtaraščius. Krovinio važtaraštis tai vežimas, o pagal jį galima atrinkti sąskaitas. Pardavimas forminimas pagal sąskaitas-faktūras, tai pagrindinis dokumentas, krovinio važtaraštis tai patvirtina, kaip papildomas dokumentas. Jei krovinio važtaraščio nebuvo pas A. Š., jis buvo pas (duomenys neskelbtini). Visi duomenys nuėjo iki UAB „D. A.“, kur jau buvo rasta visai viskas kitaip. Krovinio važtaraščius aprašė tik tiek, kiek jų nebuvo, ir juos naudojo ten, kur buvo L. M. pranešimas.

L. M. tarnybinis pranešimas buvo, kaip papildomai pateiktas dokumentas, kuris papildo, kad grūdai nebuvo vežti. Tarnybiniame pranešime fiksuoti krovinių važtaraščiai papildė tą L. M. informaciją, kad pagal tuos važtaraščius nebuvo vežti grūdai. Kiti jos nustatyti dalykai paneigia neįvykusius pardavimus, o ne neteisingai surašyti krovinio važtaraščiai. Iš ūkininkų išplaukė pardavimai, jei ūkininkas neužaugino ir negalėjo parduoti. 39 lentelėje dėl grūdų vežimo labai aiškiai viskas parašyta. Kur yra (duomenys neskelbtini) važtaraščių duomenys ir kur yra UAB „D. A.“ duomenys pagal svėrimus. Kad nebuvo pardavimų ir pačių sandorių ji nustatė ne pagal važtaraščius.

Tyrėjai nepateikė konkrečių inventorizacijų duomenų iš kiekvieno ūkio ir tokių duomenų byloje nebuvo. Grūdų inventorizacijos duomenis turi pateikti patys ūkininkai. Tokių duomenų nebuvo, praktinė pusė pateikta nebuvo, buvo tik dokumentai. Viskas turi būti apskaitoje apskaitoma ir turėjo būti dokumentai. Išvadoje parašyta, kad grūdai įsigyti iš ūkininkų ir praktiškai visi parduoti UAB „D. A.“, tik maža dalis parduota kitur. Darant išvadą nustatyta, kad iš ūkininkų nenupirkta, bet UAB „D. A.“ parduota, jie negavo jokių kitų duomenų, kad buvo įsigyti grūdai iš kažkur kitur. Jei tokie duomenys būtų buvę, jie būtų aprašyti.

Išmokėti pinigai, už grūdus, kurių nepirko, vadinasi įmonei buvo padarytas nuostolis. Išvados 6 puslapyje užfiksuota 367 t. grūdų pardavimai, o toliau paskutinėje pastraipoje 350 t. Šie skaičiai atsirado lyginant buhalterės pateiktą kiekinę apyvartą su sąskaitomis-faktūromis. Netiksli buvo kiekinė apyvarta, niekas neaišku. Nebuvo grūdų kiekinėje apyvartoje nei datos, nei sąskaitos, sunumeruota tik ir surašyti kiekiai. Nesuprasi, iš kur tie skaičiukai atsiradę. Todėl už pagrindą buvo paimtos sąskaitos-faktūros.

2017 m. pagal VMI duomenis (duomenys neskelbtini) buvo grąžinta 53 510 Eur PVM. PVM grąžino Valstybinė mokesčių inspekcija.

Liudytojas P. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad byloje atliko daugelį tyrimo veiksmų (liudytojų, įtariamųjų apklausos, kratos). Žvalgybinio tyrimo veiksmų neatliko. Dalyvavo kratose pas ūkininkus. M. L. apklausa vyko po to, kai buvo padaryta jo namuose krata. Kratą atliko jis su tyrėju L. M.. Po to atlikus kratą, turėjo su savimi pasiėmę prokuroro nutarimą, apklausti M. L. specialiuoju liudytoju. Po kratos jis buvo supažindintas su nutarimu, buvo išaiškintos teisės ir jisai davė parodymus, savo namuose. Jis viską suprato, jam buvo viskas perskaityta, ir teisės išaiškintos ir paskelbtas nutarimas. M. L. yra apklausęs penkis kartus. Keturis kartus vienoje byloje ir vieną kartą byloje, kuri jau buvo išskirta jo atžvilgiu. Tris kartus jį yra apklausęs specialiuoju liudytoju ir du kartus apklausęs įtariamuoju. Kaltu jisai prisipažino, kai buvo apklausinėjamas įtariamuoju. Pirmą kartą, kai jį apklausė namuose specialiuoju liudytoju, jisai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, sakė, kad 2016 metais pardavė grūdus R. K. be dokumentų ir už tai gavo pinigų sumą. 2017 metais jisai grūdų nepardavė, o tik pasirašė dokumentus, kad pardavė grūdus ir gavo pinigus. 2017 metais vartojo alkoholį, ir pinigų trūko, bankui buvo skolingas, todėl pasirašė tuos dokumentus, gavo kažkiek pinigų už tų dokumentų pasirašymą, o kitais metais tikėjosi gero derliaus ir planavo padengti visas mokesčių skolas ir taip toliau. Po to, antrą kartą, M. L. buvo apklaustas specialiuoju liudytoju, buvo aplinkybių patikslinimas, apklausa vyko jo kabinete. Trečią kartą - vėl specialiuoju liudytoju, kadangi specialistė atlikinėjo specialistės išvadą, reikėjo patikslinti tokias aplinkybes, ar jis tikrai nevedė tam tikrų registrų, kiek jis turėjo dirbamos žemės ir dėl sandorių su UAB „J.“. Tos aplinkybės taip pat buvo patikslintos. Jis buvo privažiavęs prie M. L. namų, nes reikėjo labai operatyviai tuos dalykus padaryti. Po to, ketvirtą kartą, M. L. jau buvo pareikštas įtarimas, jis prisipažino, patvirtino anksčiau duotus parodymus. Po to, išskirtoje byloje, buvo dar kartą apklaustas, analogiškai viską patvirtino. M. L. buvo rodomi važtaraščiai, sąskaitos, kur yra išvardinti apklausos protokole, viskas buvo parodyta ir paklausta ar vyko sandoriai pagal tuos dokumentus ar nevyko. Tuo metu M. L. atsiminė, kad dalis vyko, bet didžioji dalis nevyko. Kažkokią dalį pinigų gavo, tai nebuvo didelė pinigų sumą. Pagrinde sandoriai nevyko. Negalėjo visko atsiminti tiksliai. M. L. kiekvieną kartą pats skaitė, ką pasirašė, jam buvo duota perskaityti. Kalbėdamas apie dokumentus, kurie galbūt yra netikri, M. L. buvo šiek tiek susijaudinęs, jautė pyktį ant R. K., kad jam pakišo tuos dokumentus pasirašyti. Buvo užfiksuotos visos M. L. nurodytos žemės, buvo nuvažiavęs pasitikslinti, kur liudytojas kokias žemes dirba. Kai nuvažiavo trečią kartą, jo ir buvo klausiama, kokiomis žemėmis jis naudojasi ir, kokius registrus pildo. Fiksavo visas M. L. nurodytas žemes.

Apklausoje, kur nurodytos konkrečiai sąskaitos faktūros su numeriais, buvo jo pasiruoštos iš anksto pagal lyginamuosius sandorius (duomenys neskelbtini) ir M. L. Apklausoje yra minima 12 000 Eur suma, matomai šią sumą jisai nurodė pats, jei nėra jokių dokumentų susijusių su šia suma. Apklausa realiai ir vyko pagal protokoluose užfiksuotas datas ir laiką. Apklausos metu, buvo jo paprašyta nurodyti, ar turėjo liudytojas techniką, ir apklausos protokole turi tai būti užfiksuota.

(Duomenys neskelbtini) pagal važtaraščius buvo tik du vairuotojai R. K. ir dar vienas vairuotojas. Apie tokį vairuotoją Juknevičių niekas neminėjo, buvo tik du asmenys nurodyti. Vieną vairuotoją jis yra apklausęs.

A. Š. apklausinėjo keletą kartų. Š. pasakė, kad visi sandoriai pas jį yra realūs ir jokio kriminalo nėra. Š. parodymai užfiksuoti protokole. Jei ten nurodyta 14 ha žemių, taip buvo ir pasakyta. Realiai netikrino ir į žemes nevažinėjo. Pagal apskaitą buvo fiksuojami valdomi plotai. Apskaitoje turėjo būti nuomos ar panaudos sutartys. Tarp verslininkų sutartys turi būti rašytinės, ne žodinės. Tikrinti buvo apskaitos duomenys, realiai tikrinta nebuvo.

Pagrindinėje byloje iš telefoninių pokalbių protokolų, galima susidaryti tokį vaizdą, kad K. susitinka su A. ir pinigai yra perduodami. Toks faktas, kad buvo perduodami pinigai yra užfiksuoti tik telefoniniuose pokalbiuose.

Liudytojas L. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad šioje byloje atliko ne viešo pobūdžio veiksmus, tai buvo operatyviniai veiksmai. Viešo pobūdžio yra jo tarnybiniai pranešimai, surašyti iš gautų duomenų. Buvo analizuojami įvairūs duomenys - vietos nustatymas, žodinė informacija, buhalteriniai dokumentai. Vieni dokumentai gauti iki pradedant ikiteisminį tyrimą, kiti buvo gauti jau pradėjus ikiteisminį tyrimą. Tarnybiniai pranešimai surašyti ikiteisminio tyrimo metu pagal pateiktus buhalterinius dokumentus, kad paneigti tam tikras operacijas, kurios neatitinka faktinių duomenų. Tarnybiniame pranešime užfiksuota informacija, kad galimai sandoriai yra fiktyvūs. Konkrečiai sandoriai, kurie yra minimi, kaip fiktyvūs, buvo paimti pagal krovinio važtaraščius. Prie kiekvieno krovinio važtaraščio yra parašyti duomenys, ką turėjo ne viešo pobūdžio, prie kiekvieno važtaraščio sudėliojo tą neviešo pobūdžio informaciją ir surašė tarnybiniame pranešime. Principas buvo toks, kad buvo paimti tam tikri važtaraščiai ir lyginami su ne viešo pobūdžio duomenimis ir sprendžiama, ar galėjo ta operacija įvykti, ar negalėjo. Jei žmogus yra Vilniuje, jis negali automatiškai vežti grūdų. Tokiu principu buvo lyginama. Jei buvo kažkokių abejonių, tai tokių važtaraščių jis netraukė. Tyrimo metu analizavo (duomenys neskelbtini) ūkininkų ūkių visą dokumentaciją, žiūrėjo automobilių priklausomumą. Jis pats žiūrėjo važtaraščius, važtaraščių laikus, datas, kas ir kur vežė. Nagrinėjo krovinio važtaraščius tiek (duomenys neskelbtini), tiek UAB „D. A.“, tiek UAB „A. A.“, jie buvo išimti kratų metu. Jis turėjo operatyvinius duomenis ir pagal juos matė, kurie krovinio važtaraščiai buvo fiktyvūs. Buvo nustatyta, kad iš byloje esančių ūkininkų (duomenys neskelbtini) negalėjo įsigyti grūdų. Buvo nustatyti duomenys, kad grūdai buvo įsigyjami iš kitur, tačiau jie yra ne vieši. Buvo daug negerų įsigijimų. Sąskaitos faktūros jam nebuvo aktualios, jis analizavo krovinio važtaraščius. Jam revizorė pateikė krovinio važtaraščius ir jis aiškinosi, ar tie krovinio važtaraščiai yra teisingi. Remiantis ne viešo pobūdžio duomenimis, jis padarė išvadą, kad byloje minimi ūkininkai grūdų (duomenys neskelbtini) nepardavė. Grūdai neparsiduoda per metus, todėl yra normalu, kad 2018 m. yra kalbama apie 2017 m. metų sandorius. 2018 m. pokalbis yra susijęs su 2017 m. prekyba.

Liudytojas E. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jo dėdė A. A. yra ūkininkas. Kiekvieną vasarą atvažiuodavo jam padėti ūkyje. Oficialumo nebuvo, pinigai jam taip pat nebuvo mokami. 2016 m., 2017 m. tikrai dirbo pas dėdę A. Dažniausiai būdavo prie tokių darbų, kaip arti, sėti, padėdavo grūdus išvežti iš lauko. Grūdų kartais atvažiuodavo tiesiai nuo lauko pasiimti R. arba grūdus veždavo iš laukų sandėliuoti, pildavo ant aikštės, palikdavo priekabose. Kur turėjo, ten ir laikydavo grūdus. Paskui iš seno tvarto įsirengė sandėlį, apie 200 kv. m. Sandėlyje grūdus supildavo į aukštį kokius 8 m. Ūkyje būdavo kokios 4-5 priekabos. Žalioje priekaboje tilpdavo 25 t., raudonojoje 15 t. Būdavo ir mažesnių 6 t., 9 t. priekabų. Visos priekabos buvo dėdės A., nežino, ar jas nuomodavo. Būdavo, kad jie pasiskolindavo priekabų iš kito pažįstamo ūkininko. Grūdai priekabose būdavo neilgai. Kažkiek grūdų pasilikdavo dėl sėklos, kitus išveždavo. Visą laiką grūdų atvažiuodavo R., nėra matęs, kad kiti asmenys iš dėdės pasiimtų grūdus. Atsimena, kad R. atvažiuodavo su raudona „S.“ fūra. Geriausiai būdavo, kai R. grūdus pasiimdavo tiesiai nuo lauko, nes neturėdavo, kur grūdų sandėliuoti. Ant laukų grūdai sveriami nebuvo. Dėdės ūkyje nėra įrengta svarstyklių. Kai pildavo grūdus į sandėlį irgi grūdai nebūdavo sveriami. Orientuodavosi pagal priekabas, kad jei priekaba 25 t., vadinasi supylė 25 t. Nežino, ar būdavo išrašomi krovinio dokumentai. Pats jokių dokumentų nepildydavo. A. savo ūkyje 2016 – 2017 m. turėjo kombainą „D.“ ir „C.“. Turėjo traktorių „C.“, „pusantrinį“, „belarusą“. Dėdė A. turėjo žemės ne tik (duomenys neskelbtini) rajone, turėjo ir (duomenys neskelbtini) rajone. A. ir R. yra bendra žemė, jų grūdai taip pat būdavo abiejų. Bendras dėdės ir R. ūkis buvo virš 200 ha. A. dirba savo žemę ir nuomojamąją žemę. Jie viską dirbdavo kartu. Ūkyje jis ruošdavo dirvas, sėdavo, dažniausiai užtrukdavo apie 2 - 3 savaites.

Liudytojas R. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirbo pas R. K. apie porą mėnesių, pagal darbo sutartį vairuotoju. Tai buvo gal 2018 metais. Dirbti pradėjo prieš kulimą porą savaičių, dirbo porą mėnesių. Pradėjo nuo liepos ir dirbo iki rugpjūčio vidurio. Pas jį buvo kelios įmonės, negali pasakyti, koks pavadinimas įmonės, kurioje dirbo. Jam būdavo ryte paskambina telefonu R., pasako kur vežti, pasakydavo kaimą, vardą dar gal sužinodavo ir viskas. Nuvažiuoja, susiranda, pasikrauna, jam buvo nurodyta, kur vežti į Norius ar į Pasvalį. Vairavo krovininę „MAN“ transporto priemonę, tik ją vieną. Pavardžių, pas ką teko važiuoti, negali pasakyti, žino pagal adresus, kaimo pavadinimus. Važiuodavo į Biržų rajoną, Kupiškį, iš Joniškio rajono teko vežti. Pagrinde buvo Biržų rajonas. A. žino iš vardo, pas jį buvo labai sunkus pasikrovimas, iš jo veždavo Biržų rajone. Rugsėjo mėnesį greičiausiai buvo pas A. 2018 ar 2017 metai buvo. Tris ar keturis kartus važiavo. Vieną kartą pasiėmė grūdus nuo kombaino, du kartus garantuotai iš sandėlio. Viskas eidavo per R., neturėdavo jokių vežimo dokumentų. Ir kiti sakydavo, kad viską sutvarko R.. Jo tikslas buvo surasti vietą, pasikrauti ir nuvežti priduoti. Veždavo priduoti į (duomenys neskelbtini), UAB „D. A.“, o (duomenys neskelbtini) veždavo į pagrindinę bazę. Grūdus pakraudavo kiti asmenys, jis tik dalyvaudavo paskirstant svorį. Jei būdavo netoli svarstyklės važiuodavo pasisverti, arba jau žinodavo mašinoje svorį. Vietoje R. K. nedalyvaudavo. Pakraudavo ir pasakydavo, kur vežti. Ūkininkai nieko neišrašydavo, jis kaip vežėjas taip pat nepildydavo. Porą kartų jam davė pasirašyti krovinio važtaraštį moteris tokiame kaime už Papylės. Jam pagrinde buvo esmė apytikslis svoris. Pasverdavo, kai priduodavo ir taip žinodavo kiekį. Veždavo ir iš sandėlių, ir nuo kombaino, ir iš aikštučių, pakraudavo su kaušais. Kur važtaraščius pasirašė, ten turėtų būti jo parašas. Pats krovinio važtaraščio nepildydavo. Šiaip pagal įstatymą gal ir reikėtų. Jokių sąskaitų faktūrų jis nepildė, tame nedalyvavo. Dirbdavo kasdien.

Liudytoja I. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gyvena su R. K., nors oficialiai yra išsiskyrę. Ji dirba keliose įmonėsi buhaltere, bet pas R. K. nėra dirbusi. Matė, kad grūdai keliaudavo į namus, dirbo žmogus (R. K.), vežė grūdus, įvairių nutikimų būdavo. Kitų kaltinamųjų veidus žino iš matymo, per laiką sužinojo. L. nėra mačiusi. Pavardės yra girdėtos iš darbinių santykių. Ji klausdavo, kur važiuoja, pas ką važiuoja, daug krausis, nedaug, geras sandoris bus ar negeras. Tokius dalykus atsimena. Grūdų kiek per metus tonų buvo, nežino. Nevažiuodavo dėl vienos ar dviejų tonų, jei važiuodavo, tai krautis pilnos mašinos. Jei nebūdavo pasikrauti iškart pilnant, laukdavo ant lauko, kad prisipildyti. R. grūdais prekiavo daug metų, 2014-2016 metais tikrai užsiėmė grūdais, iš to jie ir gyveno. Kad galėjo būti kažkoks sukčiavimas, tikrai ne. Tikrai nebuvo jokių abejonių, kad žmogus nedirba. Ir namuose matydavo, kad supilti grūdų kalnai, kildavo dulkės ir konfliktai dėl jų. Apie (duomenys neskelbtini) dokumentaciją, sandorius, važtaraščius nieko nežino, nieko nepadėjo.

Liudytoja L. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra A. Š. kaimynė. Matė, kad A. Š. kūlė grūdus, kad atvažiavo mašina, suleido tuos grūdus ir vežė. Kalba apie 2017 metus. Tas laukas netoli, visai šalia namų, 4-5 ha. Kitų jo dirbamų žemių nežino. Kokios mašinos važinėja konkrečiai, nežino. Tik žino, kad atvažiuoja į laukus, nusikulia tuos grūdus ir išsiveža. Kaimynas vykdė ūkininko veiklą, nestambus ūkis. Jis nėra minėjęs su kokiomis įmonėmis dirba, kiek prikulia. Š. turi techniką, kombaino neturi, turi traktorių. Pas Š. yra sodyboje buvusi. Yra kažkokia daržinė. Turi, kur susipilti grūdus.

Liudytojas P. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žino R. K. iš matymo. A. Š. gyvena tame pačiame kaime. A. Š. yra ūkininkas, jis vykdo realią ūkinę veiklą, augina grūdines kultūras, kiekių pasakyti negali, nesidomi. Taip pat nežino, kiek jis žemių turi. 2017 metais, rudenį, vyko kūlimas. Kaimynas atėjo paprašyti pavežti iki svėrimo punkto, Namišių kaime. Ten yra svarstyklės, arčiau nėra svarstyklių. Po pasvėrimo, jį parvežė namo ir jie išsiskyrė. Neteko girdėti kam A. Š. parduoda grūdus. Iš matymo atsimena vairuotoją R. K.. Rugpjūtis galėjo būti, vyko kūlimas. Tai buvo vienintelis kartas, kai matė mašiną. A. Š. turi sandėlius, traktorių, priekabą. Kiek jis dirba žemės nėra sakęs.

Liudytojas M. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad R. daug metų iš jo pirko grūdus, santykiai pirkimas - pardavimas. Dabar pats nusipirko priekabas, veža pats, kol neturėjo priekabų, tol R. veždavo grūdus. Pirkimas - pardavimas vykdavo paprastai, paskambindavo R., atvažiuodavo, išveždavo. Didžioji dalis būdavo parduodama oficialiai. R. K. duodavo pasirašyti dokumentus tiek, kiek jis jam parduodavo. Jei ne tą pačią, tai kitą dieną. 84 000 eurų sumą yra gavęs, mokesčių nuo tos sumos nesumokėjęs. Neskundė teismo baudžiamojo įsakymo, nes neturėjo pinigų, baudos taip pat nesumokėjo. 2016-2018 m. apskaitą tvarkydavo pats, kiek yra pardavęs grūdų, nežino. Pagamintos žemės ūkio produkcijos apskaitos ir jos judėjimo apskaitos registro pas jį nebuvo, bet jo ir nereikia, tik sąskaitos ir viskas. (Duomenys neskelbtini) buhalterė išrašydavo sąskaitas. Tuo metu grūdus veždavo R., jis pats tik grūdus pakraudavo. R. K. parduodavo, nes buvo geros sąlygos, išveždavo su savo transportu, atsiskaitydavo iškarto. (Duomenys neskelbtini) be dokumentų grūdų nepardavinėjo. Kad išrašomi dokumentai, bet neparduota grūdų produkcija, taip nebuvo. Visi dokumentai buvo realūs. Atsiskaitymai pagal pardavimus vyko pilnai su PVM. Pripažįsta, kad PVM prievolė tenka jam.

Iš jo grūdus išveždavo keliais automobiliais. Neturėjo išsaugojęs važtaraščių, tačiau yra ant jų pasirašęs. Kai kuriuose yra pasirašęs, kai kuriuose nėra pasirašęs. Gal nespėdavo visuose pasirašyti, reikėdavo kelis sunkvežimius pakrauti. Krovinio važtaraščius pildydavo vairuotojas ir vairuotojas atnešdavo pasirašyti. Važtaraščių pats nepildydavo. Jam svarbiau buvo realus grūdų pardavimas per sąskaitas faktūras, o ne teisingas važtaraščių suforminimas.

2016-2017 m. deklaruodavo 100 ha, dirbdavo daug daugiau, nes kitus deklaruodavo žmonės. Tokiu atveju, jis pasiima derlių, o žmonės pasiima išmokas. Tokių aplinkybių nenurodė, nes jis tik realiai dirba tą žemę, o dokumentuose niekur neužfiksuota. 2017 metais apie 80 procentų žemių buvo apsėsta pupomis, tačiau buvo lietingi metai ir pupų derlius nuskendo. Tuo metu dar augino kviečius. Buvo nukulta daugiau nei 20 tonų kviečių. Nukulta buvo ir iš tų žemių, kurios buvo nenurodytos. Kalbama apie 10-15-20 ha. Jis tik dirba tą žemę ir parduoda derlių, niekur jos nerodo. 2017 m. turėjo techniką, traktorius, kombainą, neturėjo tik išvežimo. Apie 2016 metų 12 000 Eur mokėjimo neatsimena, pardavimų buvo daug. Dėl 451 t. rugsėjo mėnesio pardavimo taip pat nežino.

Viskas, kas susiję su UAB „J.“, ikiteisminio tyrimo metu nurodyta teisingai. UAB „J.“ 231 toną pardavė. Taip pat yra pardavęs D. S.. 2018 m. pardavimai turėjo būti grūdų, iš tų žemių, kurias dirbo nelegaliai. 80 proc. dirbamos (legaliai) žemės buvo užsodinta pupų. Pagal dokumentus, ką yra deklaravęs, tas yra nurodyta specialisto išvadoje. Kiek žemių dirbo kitų žmonių žemės, kurios nedeklaruodavo, negali pasakyti, taip pat negali įvardinti bendro ha skaičiaus, tų asmenų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas jam yra skyręs baudą už netvarkingą buhalterijos tvarkymą. Nežino, kas ten buvo neteisėto. Tada su tuo sutiko, bet dabar jau nesutiktų, jei dar kartą reikėtų pasirašyti. Nubaudė ir pasakė, kad jam nebereiks toliau niekur būti, bet turi toliau būti liudytoju. Ikiteisminio tyrimo metu jam buvo rodomos sąskaitos faktūros, pinigų gavimo orderiai. Jį tyrėjas P. K. vertė sakyti, kad jis pasirašė, bet pinigų negavo, liepė prisipažinti. Daug ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausų. Pasirašydavo ir viskas, teksto neperskaitydavo, apklausos trukdavo kelias minutes. Tekstą apklausos protokole surašydavo tyrėjai iš rastų visokių sąskaitų. Protokolų neskaitė, po jais pasirašė. Pirmą dieną tik jo klausinėjo, kai buvo atvažiavę, vėliau viską tą patį ir rašinėjo, paskaityti neduodavo. Parodymai surašyti ne iš jo žodžių. Kaip jiems paranku, taip surašė. Jo parodymai (ikiteisminio tyrimo metu) yra neteisingi. Sakė kad nebus jokių baudų, pasirašė ir viskas, o pabaigoje užbaudavo.

Liudytoja V. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) buhalterė, dirbanti nuo įmonės įsikūrimo iki šios dienos. (Duomenys neskelbtini) užsiėmė grūdų pardavimu, paskui dar įformino keleivių pervežimo paslaugas. (Duomenys neskelbtini) veikla grūdų pardavimas, pati bendrovė grūdų neaugino. Ji išrašydavo sąskaitas-faktūras. Sąskaita už grūdus UAB „D. A.“ išrašydavo jie pagal „D. A.“ priėmimo lapus.

Ji tame vežime ir priėmime nedalyvavo, sėdėdavo kontoroje, bet procesas buvo toks, kad veždavo iš laukų, kiekis būdavo menamas, nes lauke jų nepasversi. O jau paskui pirkdavo. Kviečiai tai kviečiai, miežiai tai miežiai, nebūdavo jokio išskirstymo pagal rūšis. Tada UAB „D. A.“ išskirstydavo, juos išrūšiuodavo, kiek yra ekstra klasės grūdų, kiek aukščiausios klasės, kiek pašarinių. Pagal UAB „D. A.“ pateiktus priėmimus, jie išrašydavo UAB „D. A.“ sąskaitas. Iš tiekėjų ūkininkų su sąskaitomis būdavo įvairiai, kaip jie norėdavo. Tie ūkininkai, kurie parduodavo pastoviai ir senai, tai jie dažniausiai kartą mėnesio gale atvažiuodavo išsirašyti sąskaitas, kartais po savaitės. Būdavo, kad jau grūdai nuvežti į UAB „D. A.“, jie priduoti, bet dar pirkimo nėra. Matė, kad yra įrašytas jos pokalbis su vadovu. Dėl jos pasakymo „išvalytas PVM“, tai reiškė, kad nėra pirkimo, o jau parduoti grūdai. Ji visko procese nemato. Vairuotojai, kurie dirbdavo, jai diktuodavo kiekius, kiek išvežta. Ji turėdavo tokią knygą, ji yra paimta kratos metu. Toje knygoje fiksuodavo, kad išvežta kviečių, koks svoris, kiek drėgmės, kokios šiukšlės galėjo būti. Aišku, tas svoris pasikeisdavo, drėgmė ir šiukšlės gali būti kitokios, kada jau faktą užregistruoja laboratorija. Tada jau tikslu. Būdavo taip, kad pirma parduoda, o dar nėra suforminto pirkimo. Tokiu atveju skubina, kad atvažiuotų tas ūkininkas ir būna įforminti tie pirkimai. Posakis „išvalytas PVM“, reiškia, kad pardavimą jau turi mokėti, o pirkimo dar nėra. Jei turės pirkimą, sudengs su pardavimu. O jau parduoti grūdai, o nėra pirkimo. „Išvalytas“ - liaudiškas žodis, reiškiantis nėra likučio ir, kad reikės mokėti.

Duomenų ji nežinodavo, jai juos padiktuodavo jų įmonės vairuotojai. Buvo užsivestos jos knygos, ir tose knygose ji užfiksuodavo, ką jai vairuotojai sudiktuodavo, ką jie tą dieną vežė. Tarp tų vairuotojų būdavo ir pats vadovas, jis irgi veždavo grūdus. Jai padiktuodavo kiekius, ji užsirašydavo ir paskui derindavo su pačiais ūkininkais, kai jie atvažiuodavo. Taip būdavo užfiksuoti pirkimo kiekiai, bet jie tokie būdavo apytikriai, tiksliai nepasverti. Jei vairuotojas jai neskambina ir nieko ji nepildo. Viskas pirmiausiai buvo pildoma į žurnalą, sąskaitos iš karto neišrašydavo. Būdavo, kad vienas vairuotojas iš karto pasakydavo, kitas turėdavo sąsiuvinį užsivedęs pats sau, viską ten rašydavo ir savaitės gale lapus jai atšviesdavo ir visi tie lapai yra dabar FNTT. Ji visus duomenis turėdavo pas save ir kai atvažiuodavo ūkininkas derindavo visus kiekius. Sąskaitą ji išrašydavo, kai pas ją atvažiuodavo ūkininkas į ofisą, ne anksčiau. Dėl tų kiekių visą informaciją ir direktorius žino, viskas yra derinama ir su juo. Išrašydavo sąskaitas, ir kai nebūdavo javapjūtė. Jei sąskaita rašyta gruodžio mėnesį, kiek rašyti, kiek buvo išvežta pasakydavo vadovas ir pats ūkininkas.

Atvejų buvo visokių, nuo lauko grūdus veždavo ir į „D. A.“ sandėlius, ir pas patį vadovą, jei grūdai kokie šlapi, nekokybiški ir jų nepriėmė. Transportas buvo įvairus. Ir pats „D. A.“ yra vežęs ir ūkininkai patys veždavo „D. A.“, ir jų mašinos vežė, žiūrint kokie tuo metu būdavo kiekiai. Bet visais atvejais pardavėjas buvo (duomenys neskelbtini).

Įmonė turėjo sąskaitą banke, turėjo grynųjų pinigų. Vadovas buvo įmonės kasininkas. Ji tvarkydavo tik bankinius pavedimus. Su grynais pinigais tvarkydavosi direktorius, jis buvo kasininkas. Gryni pinigai įmonėje buvo reikalingi atsiskaityti su ūkininkais. Kasos išlaidos orderius išrašydavo ji pati. Jai pasakydavo, kiek reikia sumokėti žmogui, ji surašydavo kasos išlaidų orderius pagal direktoriaus nurodymus, jo pasakytą informaciją. Prieš išrašant orderius, iš kasos dokumentų matydavosi, kad užtekdavo visada sumokėti grynais. Pinigai atsirasdavo iš „D. A.“ pavedimų, kuriuos išimdavo iš sąskaitos. Iš banko sąskaitos, kas grynindavo nežino, kasininke ji nebuvo. Vykdavo skolinimasis tarp įmonių, arba pats vadovas skolindavo pinigus ir juos įnešdavo.

UAB „R.“ ji taip pat dirbo buhaltere, tvarkė apskaitą. Ta įmonė užsiėmė grūdais, pirkimu - pardavimu. „R.“ direktorius buvo K. Dėl neužpajamuoto įmonės „R.“ grūdų kiekio, tai jos klaida. „R.“ pardavė, o (duomenys neskelbtini) neužpajamavo, t. y. neįtraukė į apskaitą. Sumokėjo pardavimo PVM mokestį, neužfiksuojant jokių sąnaudų, nuo pirmo euro, neišminusavus tų nupirktų grūdų. Valstybei jokio nuostolio padaryta nebuvo. Vedė apskaitą „ekseliniu“ būdu, neturėjo programos. Tuo metu dar gulėjo ligoninėje ir tie dokumentai „R.“ iškeliavo į (duomenys neskelbtini) mokesčių inspekcija, iš jos iškeliavo į FNTT. Pripažįsta, kad toje vietoje, kur „R.“ pardavus (duomenys neskelbtini) dokumentas tikriausiai nusimėtė, čia jos kaltė.

Sąskaitas-faktūras išrašydavo ji. Krovinio važtaraščius rašydavo vadybininkė R. Krovinių važtaraščius ji rašydavo pagal pirminius vežimus, kurie nebūdavo pasverti. Krovinio važtaraščius ji prisekdavo prie visų dokumentų, jai juos pateikdavo R. 2016-2018 metais (duomenys neskelbtini) dirbo įvairiai žmonių, kai sezonas priima vairuotojus. Pagrindiniai dirbo tryse. V. K. dirbo neilgai. Atleidimą pagal paduotą pareiškimą, ji surašė. Po atleidimo jis tikrai nedirbo.

Kiek (duomenys neskelbtini) pardavė, tiek „D. A.“ nupirko. Nupirko grūdus iš ūkininko, šitą pirkimo PVM deda į apskaitą, tuos grūdus pardavė „D. A.“ - pardavimo PVM sumoka į biudžetą. Skirtumas tarp pirkimo PVM ir pardavimo PVM lieka sumokėti bendrovei. „D. A.“, nusipirkęs taip pat deda į apskaitą viską, jei jis iš jų nenupirko, tai ką jis vėl tada galėjo parduoti. Jei ūkininkas, nukūlęs grūdus, juos pardavė, jis yra pirminis PVM mokėtojas. Tai yra jo prievolė sumokėti. Bendrovė metų gale turėdavo teikti mokesčių inspekcijai ataskaitas, kiek yra nupirkusi grūdų pagal kiekvieną ūkininką. Reikėdavo nurodyti pirkimo sumą ir PVM. Vieną kartą skambino VMI, kad viena sąskaita netinka su A. Sąskaita gal buvo nusimėčiusi. A. prisidėjo tą sąskaitą ir viskas išsisprendė.

367 tonos susidaro iš 100 t. pagal L. parodymus, 120 t. dėl jos klaidos, kad buvo neužfiksuota ir lieka 140 t. Bet tie svoriai yra kintantis, tai pastovėję sudrėko, tai sudžiūvo, tai išrūšiavo. Išsiskaičiuoja pagal drėgmę, pagal šiukšles, yra daromos nuoskaitos. Tas 140 t. galėjo susidaryti dėl svyravimų. Realiai inventorizacijos nebūdavo. Vienais metais buvo išvežta į „D. A.“, neturėjo kur „D. A.“ atkrauti, buvo sustoję pirkimai. Grūdai stovėjo pas juos sandėliuose, elevatoriuose, saugojime. Grūdų buvo palikę ir nuo „R.“, matyt, nes irgi buvo pilama į sandėlį. Tas svoris keisdavosi natūraliai. FNTT specialistė mini grūdų kiekio apyvartos apskaitos registrą, ji vesdavosi viską „ekselyje“, neturėjo programos. Atveža, susivesdavo kiekius, kiek turime, ir pardavimus. Būdavo „ekselinė“ lentelė, kad žinotų kiekius, jei nėra sandėlyje, tai ir neparduosi. Tokį registrą reikia turėti, bet kokia forma turi būti vedamas, nustatyta nebuvo.

Grūdų nuoskaitos buvo - išdžiovinimas. Tarkime atvežė 20 t., ir tų grūdų leistina drėgnumo norma 14 proc., tai iki leistinos normos niekas neatsiskaičiuoja. Jei tas drėgnumas viršija 14 proc. Žemės ūkio ministerija turi nustatytas nuoskaitas. Taigi, viršijus normą yra daroma nuoskaita. Yra nuoskaita nuo pristatyto kiekio ir kaina už džiovinimą. Tai taip pat yra menamas svoris. Žmogui sumoki už mažesnį kiekį, kadangi paskui moki „D. A.“ už džiovinimą ar valymą. Jie irgi paskui surašo sąskaitas jiems už tuos skirtumus, kiek jie išleido pinigų už džiovinimą ar šiukšlių valymą. Todėl jie daro nuoskaitas iš ūkininkų. Tas kiekis yra menamas, nes fizinis svoris vis tiek yra 20 tonų.

Sąskaita ūkininkui iškarto yra surašoma su nuoskaitomis. Kai padaro grūdų patikrinimą, atsiveža iš laboratorijos patikrintus, nes lauke nepatikrinsi, tada nuoskaita ir išaiškėja. Kai jau būna patikrinta tikrai, tada tik išrašo sąskaitą-faktūrą ir padaro tą nuoskaitą. Tas dalykas atsispindi sąskaitos-faktūros dokumentuose. Nusimeta grūdų kiekis, jis sumažėja dėl tos nuoskaitos, yra lentelė, ji Žemės ūkio ministerijos patvirtinta, taikoma visiems. Yra toje lentelėje palikta kažkiek landa, kiek paimti už džiovinimą, kokią sumą pinigine išraiška. Kiekvienoje sąskaitoje ūkininkui viskas matosi, jei viršijo normas. Tas dalykas sąskaitoje yra aptartas. Jis vis tiek nuveža 20 tonų, tik jam yra sumokama už mažiau. Užskaita paimta iš ūkininko, ūkininkai realiai nusiskriaudžia. „D. A.“ nurodo, kiek priimta fiziniu svoriu.

Liudytojas V. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įmonėje (duomenys neskelbtini) dirbo apie du mėnesius, vežė iki 10 reisų. Gali būti, kad nuo 2016 m. rugpjūčio 13 d. iki 2016 m. spalio 11 d. Darbo santykius nutraukė, buvo laikinai pasamdytas. Kai išėjo iš darbo daugiau (duomenys neskelbtini) nebedirbo. Jis vairavo sunkvežimį „MAN“, valstybinio numerio nepamena, duotą darbdavio. Veždavo grūdus, po vieną reisą į dieną, gal du. Su „DAF“ sunkvežimiu taip pat yra važiavęs. Ne visada važiuodavo. Kai nevažiuodavo, būdavo namuose. Grūdus veždavo iš ūkininkų, jų pavardžių neatsimena, iš vietinio rajono. Savininkas, R. K., duodavo jam nurodymus, kur važiuoti. Nuvažiuodavo į vietą, ten pasikraudavo krovinį. Veždavo tik grūdus, nieko daugiau. Pakrovimas būdavo atliekamas pas ūkininką namuose. Lauke būdavo pakraunami grūdai. Į jo transporto priemonę būdavo pilami palaidi. Pasverdavo pats ūkininkas svarstyklėmis, jis pats jokio svėrimo įrengimo neturėdavo. Užvažiuodavo ant svarstyklių. Ūkininkai turi svarstykles, kurios būdavo patiestos, ir ant kurių užvažiuodavo, tačiau ne visi. Ūkininkas parašydavo kažkokį dokumentą. Kas būdavo įrašyta, kokie duomenys, nepamena. Dokumentai būdavo ir kompiuteriu, ir ranka išrašyti. Laukuose tik taip ranka parašydavo, kad iš žmogaus pasiima. Su grūdais ir tuo dokumentu važiuodavo priduoti į vietą, kurios nepamena. Kai nuvažiuodavo į tą vietą, transportą sverdavo. Kai išvažiuodavo iš ūkininko vietos, pasakydavo R., kad pasikrovė, išvažiavo. Buhalterės nepažįsta, gal teko vieną kitą kartą su ja bendrauti telefonu. Išpildavo grūdus, duodavo dokumentą, grąžindavo dokumentą buhalterei, jo neskaitydavo. Pamena, kad ikiteisminio tyrimo metu jam buvo rodomi važtaraščiai. Kas ten surašyta, nežino, pats jų nerašydavo. Pas ūkininką nepasirašydavo ant važtaraščio, būdavo, kad kažkur pasirašydavo, bet nepamena kur.

Liudytojas V. K. teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 110-111).

Ikiteisminio tyrimo metu specialiuoju liudytoju apklaustas M. L. parodė, kad R. K. pažįsta nuo senų laikų. 2016 m. pradžioje atvažiavo R. K. į namus ir jo paprašė pasirašyti dokumentus, kad jis pardavė grūdus (duomenys enskelbtini), kai iš tikro jis jų nepardavė. Jis sutiko ir pasirašė. Būdavo, kad ir jis yra važiavęs pas jį į ofisą pasirašyti dokumentus. R. K. jam davė pasirašyti PVM sąskaitas už 2016-2017 metus bei kasos išlaidų orderius, kad gavo grynus pinigus iš (duomenys neskelbtini). Iš viso jis iš R. K. yra gavęs už 2016-2017 metus apie 20 000 eurų, per 4 ar 5 kartus, per 1 kartą jis gaudavo apie 4 000 ar 5 000 eurų. Jis tuos pinigus panaudojo savo reikmėms. Jis pasirašė tuos dokumentus, kad neva jis pardavė grūdus (duomenys neskelbtini), nes jis pats turėjo skolų. Pagrinde visi dokumentai buvo surašyti apie realiai neįvykusias grūdų pardavimo operacijas. Realiai jis (duomenys neskelbtini) pardavė 2016 metais apie 100 tonų grūdų, o 2017 metais apie 80 tonų grūdų, nes tie metai buvo lietingi. 2018 metais jokių sandorių nebuvo. Iš (duomenys neskelbtini) ar R. K. jis nėra gavęs 84 000 eurų sumos, tik apie 20 000 eurų. 2016-2018 m. savo ūkio apskaitą jis pats tvarkė. Apskaitos žiniaraščių jis nevedė, nebuvo pinigų kasoje, banko sąskaitoje, pirkimų pardavimų apskaitos žurnalo.

2016 metų rugsėjo-spalio mėn. laikotarpiu (duomenys neskelbtini) jis kaip ūkininkas pardavė ne mažiau 100 tonų kviečių be jokių dokumentų ir už tai jis R. K. gavo po 120 eurų už toną, viso gavo ne mažiau 12 000 eurų grynais R. K., jis juos sumokėjo per 2 ar 3 kartus 2016 metų rugsėjo- spalio mėn. laikotarpyje. Dėl grūdų pardavimo be dokumentų jis tarėsi su R. K.. Pats R. K. su savo transportu pasiimdavo grūdus.

2017 metų rugsėjo- spalio laikotarpyje (duomenys neskelbtini) jis pardavė realiai ne daugiau 20 tonų kviečių, už tai gavo po 120 eurų už toną, viso gavo realiai iš R. K. ne daugiau 2400 eurų 2017 metų rugsėjo- spalio laikotarpyje. Daugiau 2017 metais jis nieko (duomenys neskelbtini) nepardavė ir jokių kitų pinigų iš tos bendrovės negavo. Pats R. su savo transportu pasiėmė grūdus. 2018 metais (duomenys neskelbtini) jis nieko pardavęs nėra.

Pagal PVM sąskaitas faktūras: 2017-08-31 ser. GRD Nr. 0013 už 5 317,90 Eur, 2017-09-15 ser. GRD Nr. 0016 už 15 788,41 Eur, 2017-09-18 ser. GRD Nr. 0017 už 26 323,54 Eur, 2017-09-29 ser. GRD Nr. 0019 už 20 651,38 Eur, 2017-09-29 ser. GRD Nr. 0020 už 15 928,32 Eur, grūdų nepardavė. Sąskaitas pasirašyti jam davė R. K.. Kas išrašė šias sąskaitas, kas nurodė kokius duomenis jose nurodyti jis nežino. Sąskaitose yra jo parašai.

Pagal krovinio važtaraščius, kurie datuoti 2017-08-28, 08 val., 13 val., 16 val., Pagal krovinio važtaraščius, kurie datuoti 2017-09-15, 08 val., 13 val., 2017-09-16, 08 val., 13 val., Pagal krovinio važtaraščius, kurie datuoti 2017-09-18, 07 val., 12 val., 16 val., 2017-09-19, 07 val., 12 val., 17 val. Pagal krovinio važtaraščius, kurie datuoti 2017-09-25, 08 val., 13 val., 17 val., 2017-09-23, 08 val., 13 val., Pagal krovinio važtaraščius, kurie datuoti 2017-09-21, 07 val., 12 val., 16 val., 20 val., 2017-09-22, 07 val., 12 val., 16 val., 19 val., grūdai gabenti nebuvo. Jis šiuose važtaraščiuose pasirašė. Važtaraščius pasirašyti jam davė R. K. įvairiuose vietose ir kas išrašė važtaraščius, kas nurodė kokius duomenis jose nurodyti, jis nežino.

Pagal kasos išlaidų orderius: 2017-09-12 Nr. 027,- 5 317,90 Eur, 2017-09-15 Nr. 028,- 7 000 Eur, 2017-09-17 Nr. 029,- 8 788,41 Eur, 2017-09-20 Nr. 030,- 9 000 Eur, 2017-09-22 Nr. 031,- 9 000 Eur, 2017-09-25 Nr. 032,- 8 323,54 Eur, 2017-09-25 Nr. 033,- 9 000 Eur, 2017-09-27 Nr. 034,- 9 000 Eur, 2017-09-28 Nr. 035,- 9 000 Eur, 2017-10-02 Nr. 037,- 9 579,69 Eur jis pinigų negavo, šiuose orderiuose jis pasirašė. Kas juos surašė, kas nurodė juose kokius duomenis įrašyti, jis nežino. Juos pasirašyti jam davė R. K. įvairiose vietose. Pagal kokias PVM sąskaitas faktūras jis pardavė aukščiau nurodytą kiekį grūdų, pagal kokius važtaraščius grūdai buvo vežti jis nurodyti negali. Pagal kokius orderius gavo pinigus, kurių sumą jis aukščiau nurodė, jis nurodyti negali.

Aukščiau nurodytuose dokumentuose jis pasirašė, nes R. K. jam už tai kažkiek sumokėjo, tačiau kada ir kokią sumą jis nepamena (22 t., b. l. 52-54, 56-58).

Iš Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. lapkričio 7 d. teismo baudžiamojo įsakymo matyti, kad M. L. pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl savo ūkio apgaulingos apskaitos tvarkymo. Teismas, be kita ko, nustatė, kad M. L., būdamas M. L. ūkio (kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) įregistruotu ūkininku, vykdydamas individualią žemės ūkio veiklą, pagal 2001 m. lapkričio mėn. 06 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 1, 2 dalis, būdamas atsakingu už apskaitos dokumentų tinkamą surašymą, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą bei buhalterinės apskaitos organizavimą, pačių apskaitos dokumentų išsaugojimą, pats tvarkydamas buhalterinę apskaitą, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., (duomenys neskelbtini), ūkio veiklos teritorijoje, klastodamas ūkio apskaitos dokumentus, įformindamas neįvykusias ūkines operacijas, neišsaugodamas dalies apskaitos dokumentų ir jų neatkurdamas, apgaulingai tvarkė ūkininko M. L. ūkio teisės aktais reikalaujamą buhalterinę apskaitą, pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 reikalavimus:

- 12 straipsnio 1 dalies (visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus),

- 13 straipsnio 1dalies 4 punkto (vienas iš privalomų rekvizitų – ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio turinys),

- 16 straipsnio 1 dalies (ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose),

taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. 1333 „Dėl ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos patvirtinimo“ 9 punkto (apskaitos dokumentus ūkininkai ir gyventojai turi saugoti ne mažiau kaip 10 metų) reikalavimus,

nes jis 2016 metais, pardavęs (duomenys neskelbtini) 100 tonų kviečių už 9 917,36 Eur ir 2 082,64 Eur PVM, iš viso už 12 000 Eur ir iš (duomenys neskelbtini) už grūdus gavęs 12 000 Eur grynaisiais pinigais, nesurašė apskaitos dokumentų – pardavimo PVM sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderių bei pardavimai nebuvo registruoti jo ūkio išrašytų sąskaitų faktūrų registre;

nes jis pagal žinomai suklastotus tikrus dokumentus – (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. K. išrašytas PVM sąskaitas faktūras jo ūkiui:

- 2017-08-31 ser. GRD Nr. 0013, pagal kurią ūkininkas M. L. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 43,683 t. kviečių už 4 394,96 Eur, 922,94 PVM, viso su PVM už 5 317,90 Eur sumą,

-2017-09-15 ser. GRD Nr. 0016, pagal kurią ūkininkas M. L. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 82,057 t. kviečių už 13 048,27 Eur, 2 740,14 PVM, viso su PVM už 15 788,41 Eur sumą,

-2017-09-18 ser. GRD Nr. 0017, pagal kurią ūkininkas M. L. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 133,273 t. kviečių už 21 754,99 Eur, 4 568,55 PVM, viso su PVM už 26 323,54 Eur sumą,

-2017-09-29 ser. GRD Nr. 0019, pagal kurią ūkininkas M. L. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 106,757 t. kviečių už 17 067,26 Eur, 3 584,12 PVM, viso su PVM už 20 651,38 Eur sumą,

-2017-09-29 ser. GRD Nr. 0020, pagal kurią ūkininkas M. L. tariamai pardavė (duomenys neskelbtini) 85,413 t. kviečių už 13 163,9 Eur, 2 764,42 PVM, viso su PVM už 15 928,32 Eur sumą,

kai iš tikro realiai pagal šias PVM sąskaitas faktūras jis nepardavė viso 431,18 t. kviečių už 67 445,91 Eur, (su 14 163,64 PVM), viso už 81 609,55 Eur sumą minėtai (duomenys neskelbtini) ir pagal žinomai suklastotus tikrus dokumentus - kasos išlaidų orderius:

2017-09-12 Nr. KIO0,- 5 317,90 Eur sumai,

2017-09-15 Nr. KIO0,- 7 000 Eur sumai,

2017-09-17 Nr. KIO0,- 8 788,41 Eur sumai,

2017-09-20 Nr. KIO0,- 9 000 Eur sumai,

2017-09-22 Nr. KIO0,- 9 000 Eur sumai,

2017-09-25 Nr. KIO0,- 8 323,54 Eur sumai,

2017-09-25 Nr. (duomenys neskelbtini) 9 000 Eur sumai, kurio neįtraukė į apskaitą,

2017-09-27 Nr. (duomenys neskelbtini) 9 000 Eur sumai, kurio neįtraukė į apskaitą,

2017-09-28 Nr. (duomenys neskelbtini) 9 000 Eur sumai, kurio neįtraukė į apskaitą,

2017-10-02 Nr. (duomenys neskelbtini) 9579,69 Eur sumai, kurio neįtraukė į apskaitą,

pagal kuriuos ūkininkas M. L. tariamai gavo iš (duomenys neskelbtini) 84 009,54 Eur sumą, kai iš tikro realiai M. L. iš šios sumos gavo tik 2 400 Eur už parduotus 20 tonų kviečių ir pagal šiuos kasos išlaidos orderius iš (duomenys neskelbtini) kitos sumos - 81 609, 55 Eur sumos negavo,

taip jis užfiksavo ir į išrašomų sąskaitų faktūrų registrą įtraukė tikrovės neatitinkančius duomenis apie (duomenys neskelbtini) 2017 m. parduotas 431,18 tonas kviečių už 6 7445,91 Eur ir 14 163,64 Eur PVM, iš viso 81 609,55 Eur bei apie už juos gautas grynųjų pinigų įplaukas, nors realiai minėtos ūkinės operacijos nebuvo įvykusios, taip suteikdamas (duomenys neskelbtini) galimybę išvengti mokėtinų mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą bei pats, gavęs 12 000 Eur įplaukų iš (duomenys neskelbtini), nedeklaravo 9 917,36 Eur pardavimo pajamų bei į Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją neįrašė duomenų apie ūkio 2 083 Eur pardavimo PVM, taip jo nesumokėdamas, nes tyrimui nepateikė laikotarpio nuo 2016-01-01 iki 2016-06-30 gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrų; laikotarpio nuo 2016-01-01 iki 2016-06-30 išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registro; 2016-01-01 iki 2017-12-31 laikotarpio: pajamų ir išlaidų, piniginių įplaukų ir išlaidų, atsiskaitymų žiniaraščių; registro „Pinigų kasoje, banko sąskaitose ir pirkimų ir pardavimų apskaitos žurnalas“; ūkyje pagamintos žemės ūkio produkcijos apskaitos ir jos judėjimo apskaitos registrų; žemės ūkio produkcijos inventorizacijos aprašų. Dėl šių nustatytų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti ūkininko M. L. ūkio 2016 ir 2017 metų veiklos, jo turto ir įsipareigojimų dydžio (22 t., b. l. 67-78).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta K. R. parodė, kad ji nuo 2014 metų dirbo UAB „A.“, kuri užsidarė. 2017-ais metais buvo perkelta į bendrovę (duomenys neskelbtini). UAB „A.“ akcininku ir vadovu buvo R. K.. Jis taip pat yra ir (duomenys neskelbtini) vadovas. Jos darbo vieta yra (duomenys neskelbtini). Kartu su ja vienoje patalpoje dirbo buhalterė V. R.. Liudytoja dirbo keleivinio transporto vadybininke. Ji neturi šios bendrovės banko kortelių ir nėra su jomis nuo (duomenys neskelbtini) sąskaitos nuiminėjusi pinigų. Tik vieną kartą, yra nuėmusi pinigus naudodamasi ne savo banko mokėjimo kortele. Tai buvo 2018 metų sausio mėnuo, datos nepamena, buvo dienos metas. Pinigus nuiminėjo naudodamasi svetima mokėjimo kortele Biržuose, prie parduotuvės. Biržus pažįsta prastai, todėl tikrai negali pasakyti, kokioje gatvėje buvo tas bankomatas, pamena tik, kad jis buvo prie parduotuvės, centre, netoli turgaus, bažnyčios. Kokiam bankui priklauso bankomatas, nepamena. Važiuoti į Biržus ją pakvietė jos vadovas, tai yra R. K.. Ji buvo savo darbo vietoje (duomenys neskelbtini), tuo metu nebuvo užsiėmusi, todėl paklausė R., ar negalėtų eiti į namus. R. K. pasakė, kad jau taip neturi, ką veikti, gali nuvažiuoti su juo į Biržus. Kodėl reikia važiuoti į Biržus, ji neklausė, tik sutiko važiuoti. Jie važiavo vieni. Važiuojant į Biržus ji paklausė R., ką jie ten veiks ir jis pasakė, kad reikės nuimti bankomate pinigų. Ji nebesigilino ir nieko neklausinėjo, nei kodėl pats nenuima, nei kieno pinigus, nei kiek, nei, kokius pinigus. Nuvažiavus Biržuose prie reikiamo bankomato R. padavė jai banko mokėjimo kortelę, kurios ji visai neįsidėmėjo, todėl kokio banko ji buvo nežino, taip pat jos neapžiūrinėjo ir nežino, kam ji priklausė. R. pasakė, kad nuiminėtų pinigus visus, kiek duos bankomate, kad sąskaita liktų tuščia. Dar liepė spausti pačią didžiausią per kartą nuimamų pinigų sumą. Kiek viso nuėmė pinigų tikrai nežino, jų neskaičiavo, tačiau visus grąžino R., kuris laukė automobilyje netoli bankomato. Po to, kai ji R. atidavė pinigus, jis jai iš jų padavė 50 eurų. Dar pasakė, kad tai yra jo skola jai. Mat jai R. visada neoficialiai, tai yra ne prie atlyginimo, paduodavo 50 eurų tada, kai ji surinkdavo 50 žmonių kelionei autobusu (1 t., b. l. 121-123).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. L. parodė, kad pirko iš R. K. UAB „R.“ akcijas. Nuo 2016-05-31 iki 2017-02-13 buvo šios bendrovės direktoriumi. Jam direktoriaujant jokios veiklos bendrovė „R.“ nevykdė. Jis tik žinojo, kad anksčiau bendrovė užsiėmė grūdų prekyba. Vėliau akcijas pardavė I. N. (1 t., b. l. 118-119).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. K. parodė, kad R. K. pažįsta kaip buvusį direktorių, su juo santykių jokių nėra. Galėjo būti, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini) laikotarpyje nuo 2016-08-13 iki 2016-10-11, tikslaus laiko nepamena. Iš darbo išėjo, nes jam nepatiko darbas. Dirbo vairuotoju su krovinine transporto priemone – „MAN“, koks valstybinis numeris nepamena. Tai buvo grūdovežis, šia transporto priemone buvo galima vežti iki 24 tonų grūdų. Į jo pareigas įėjo vežioti grūdus po Pasvalio, Biržų rajoną. Jis pamena, kad jam teko vežti grūdus maršrutu iš Biržų rajono į Norių kaimą. Pamena, kad grūdai buvo pakraunami tiesiai iš kombaino laukuose. Grūdus jam pakraudavo ūkininkas vyras. Grūdai nebuvo pakraunami nei sandėlyje, nei elevatoriuje, tik laukuose nuo kombaino. Kokie tai buvo ūkininkai, nepamena. Jam tekdavo per dieną po 1 ar 2 reisus padaryti. Važiuodavo ne kas dieną. Maršruto ilgis buvo apie 30-40 kilometrų. Iš viso jis yra padaręs apie 10 reisų, tiksliai pasakyti negali. Ūkininkas A. A. jam girdėtas, galėjo būti, kad vežė grūdus iš jo. Kur yra (duomenys neskelbtini) kaimas, jis negali pasakyti. Tuo metu ir dabar jis naudojasi navigacijos priemone.

Pažiūrėjęs į jam pateiktus krovinio važtaraščius, pagal kuriuos jis vežė krovinius laikotarpyje nuo 2016-09-21 iki 2016-10-13 iš ūkininko A. A., krovinio pakrovimo vieta (duomenys neskelbtini) rajonas į UAB „D. A.“, krovinio iškrovimo vieta (duomenys neskelbtini) rajonas, transporto priemone, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gali patvirtinti, kad pagal šiuos važtaraščius jis krovinius galėjo vežti. Kaip jis galėjo vežti krovinį 2016-10-13, kai pagal Sodros duomenis, jis jau nebedirbo, nes buvo atleistas 2016-10-11, jis paaiškinti negali, nes nepamena. Tokio dalyko nebuvo, kad būtų atleistas iš darbo ir dar po atleidimo iš darbo jis vežtų kokius tai (duomenys neskelbtini) krovinius, nelegaliai jis nedirbo. R. A. gal ir girdėta, apie ją jis nieko negali pasakyti, jos nepažįsta. Ar, kas kitas išdavė už ją grūdus, jis nežino. Tokios moters nepamena. Pažiūrėjęs į jam pateiktus krovinio važtaraščius, pagal kuriuos jis vežė krovinius laikotarpyje nuo 2016-09-30 iki 2016-10-06 iš ūkininkės R. A., krovinio pakrovimo vieta (duomenys neskelbtini) rajonas į UAB „D. A.“, krovinio iškrovimo vieta (duomenys nedskelbtini) rajonas, transporto priemone, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tai galėjo būti, kad krovinius pagal šiuos važtaraščius vežė. Tiksliai, kiek kartų vežė jis nepamena, visuose važtaraščiuose jo parašų nėra. Kodėl nėra jo parašo, jis nežino. Važtaraštį jam išduodavo ūkininkas, tikriausiai A. Grūdus pasverdavo su ūkininku po pakrovimo kažkokioje fermoje, apie 5 km nuo grūdų pakrovimo vietos. Ūkininkas jam išduodavo važtaraštį, tada jis krovinį veždavo į (duomenys neskelbtini). Kaip laukuose buvo surašomas važtaraštis, kurio visi duomenys atspausdinti kompiuteriu, tame tarpe ir svoris, jis negali pasakyti. Kokius jam duodavo važtaraščius ar ranka surašytus, ar kompiuteriu, jis nepamena (1 t., b. l. 110-111).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) V. K. dirbo nuo 2016-08-03 iki 2016-10-11. R. K. bendrovėje dirbo nuo 2016-02-03 iki 2019-04-29 bei dirba nuo 2019-05-04. Laikotarpiu nuo 2016 m. sausio mėn. iki 2018-03-31 bendrovėje (duomenys neskelbtini) dirbo 7 darbuotojai skirtingu metu. R. J. dirbusiųjų/ dirbančiųjų sąraše nėra (1 t., b. l. 112-113).

Iš specialisto išvados 2019-07-31 Nr. 04/14-2-8-8014 matyti, kad buvo atliktas (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimas. Nustatyta, kad bendrovė įregistruota 2016-01-22, adresu (duomenys neskelbtini).; įmonės kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2016-03-01 bendrovė įregistruota PVM mokesčių mokėtoju. R. K. VĮ „Registrų centras“ duomenų bazės duomenimis bendrovės direktoriumi paskirtas nuo 2016-01-22 ir dirba direktoriumi pagal 2016-02-03 Darbo sutartį Nr. 1 (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą nuo 2016-02-03 tvarko buhalterė V. R., į darbą priimta pagal 2016-02-03 darbo sutartį Nr. 2. (duomenys neskelbtini) vykdė grūdų, sėklų ir pašarų gyvuliams didmeninę prekybą ir atliko keleivių vežimo paslaugas. Pagrindiniai grūdinių kultūrų tiekėjai buvo įvairūs ūkininkai bei Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (dviem atvejais) ir UAB „R.“ (vienu atveju). Didžiausias grūdų pirkėjas buvo UAB „D. A.“, taip pat grūdai parduoti įmonėms AB „L. A.“, UAB „S.“, ŽŪB „V.“ ir S. K.

Tyrimui pateikti (duomenys neskelbtini) 2016-01-22 – 2018-03-31 laikotarpio pirkimų dokumentai ir krovinio važtaraščiai, pardavimų dokumentai, kasos dokumentai ir kasos knyga, banko sąskaitos išrašai, darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai, avanso apyskaitos su dokumentais, keleivių vežimo lapai, grūdų svėrimo aktai, grūdų priėmimo aktai, įvairios sutartys bei ataskaitos, susirašinėjimo ir kt. dokumentai; taip pat pateikti apskaitos registrai pagal buhalterines sąskaitas, pirkėjų ir tiekėjų apyvartos žiniaraščiai, didžiosios knygos. Dokumentai buvo rasti ir paimti 2018-03-28 kratų metu bei juos pateikė bendrovė.

Pagal pateiktus ikiteisminio tyrimo duomenis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ir UAB „R.“ komercine - finansine prasme yra susiję asmenys, nes abiejų įmonių akcininku ir vadovu buvo R. K., buveinės registruotos tuo pačiu adresu – (duomenys neskelbtini) 2009-10-01 įregistruotos UAB „R.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) akcininku ir direktoriumi R. K. buvo nuo 2009-10-01 iki 2016-05-31. Sodros duomenų bazės duomenimis, R. K. į darbą UAB „R.“ priimtas 2009-10-06, o atleistas 2016-11-02.

Pateikti klausimai:

Ar laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-03-31 (duomenys neskelbtini) turėjo sandorių su bendrovėmis UAB „A. A.“, UAB „D. A.“, UAB „G.“, <...>, ūkininkais R. A., A. A., A. Š.? Ar Už vykdytus sandorius buvo atsiskaityta?

Atsakymas:

Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016-01-22 (nuo įmonės registravimo) iki 2018-03-31 (duomenys neskelbtini) turėjo sandorių su šiais ūkininkais ir bendrovėmis:

I. Tyrimui pateiktų dokumentų duomenimis, (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu turėjo sandorių su ūkininku A. Š.. Nustatyta, kad pagal dvi PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini) 2017 m. apskaitė 197,406 tonų kviečių įsigijimą iš A. Š. už 31 113,99 € ir 6 533,94 € PVM, iš viso už 37 647,93 €.

Tyrimui (duomenys neskelbtini) pateikė krovinio važtaraščius, kuriuose užfiksuoti 84,322 tonų kviečių pervežimai pagal 2017-09-29 PVM sąskaitą faktūrą GRD 0021 (nors sąskaitoje nurodytas 94,143 t įskaitomasis svoris). Visuose krovinio važtaraščiuose nurodyta, kad krovinio siuntėjas - ūkininkas A. Š., vežėjas – (duomenys neskelbtini), vairuotojas - R. K., transporto priemonė - (duomenys neskelbtini), iškrovimo vieta – UAB „D. A.“, (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad krovinio važtaraščiais nepagrįsti 113,084 tonų grūdų pervežimai (197,406 - 84,322).

Dokumentų duomenimis, (duomenys neskelbtini) su A. Š. visiškai atsiskaitė. Mokėjimai fiksuoti pagal penkis kasos išlaidų orderius, kurių duomenimis bendrovė 37 647,93 € A. Š. sumokėjo grynaisiais pinigais.

II. Tyrimui pateiktų dokumentų duomenimis, (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu turėjo sandorių su ūkininku A. A.. Nustatyta, kad pagal PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini) 2016-2017 m. apskaitė 1 612,68 tonų kviečių, miežių ir kvietrugių įsigijimą iš A. A. už 188 540,64 € ir 39 593,54 € PVM, iš viso už 228 134,18 €. Iš jų:

- 2016 m. – 993,003 t už 121 285,82 € (su PVM);

- 2017 m. – 619,677 t už 106 848,36 €.

(Duomenys neskelbtini) tyrimui pateikė krovinio važtaraščius, kuriuose užfiksuotas PVM sąskaitose faktūrose nurodytų grūdų transportavimas. Pagal vieną PVM sąskaitą faktūrą išrašytuose krovinio važtaraščiuose krovinio siuntėju, vežėju ir vairuotoju nurodytas ūkininkas A. A., transporto priemonė - traktorius C., valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iškrovimo vieta – (duomenys neskelbtini). Visuose kituose krovinio važtaraščiuose nurodyta: krovinio siuntėjas - ūkininkas A. A., vežėjas – (duomenys neskelbtini), vairuotojai: R. K. su transporto priemone (duomenys neskelbtini), transporto priemone Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba (duomenys neskelbtini) ir transporto priemone (duomenys neskelbtini) ir V. K. su transporto priemone (duomenys neskelbtini) ir priekaba (duomenys neskelbtini) (2016 m. rugsėjo-spalio mėn.), iškrovimo vieta – UAB „D. A.“, (duomenys neskelbtini).

Pagal pateiktus dokumentus ir ikiteisminio tyrimo medžiagą nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) su A. A. visiškai atsiskaitė, tai yra sumokėjo 228 134,18 €, iš jų: 726,59 € - grynaisiais pinigais ir 227 407,59 € pervedė į A. A. ir jo žmonos R. A. asmenines sąskaitas AB Swedbanke. Iš jų: A. A. pervedė 135 241,16 €, o R. A. – 92 166,43 €

III. Tyrimui pateiktų dokumentų duomenimis, (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu turėjo sandorių su ūkininke R. A.. Nustatyta, kad pagal PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini) 2016 m. apskaitė 950,997 t kviečių, miežių, kvietrugių ir pupų įsigijimą iš R. A. už 117 444,40 € ir 24 663,33 € PVM, iš viso už 142 107,73 €.

(Duomenys neskelbtini) tyrimui pateikė krovinio važtaraščius, kuriuose užfiksuotas PVM sąskaitose faktūrose nurodytų grūdų transportavimas. Visuose krovinio važtaraščiuose nurodyta, kad krovinio siuntėjas – ūkininkė R. A., vežėjas – (duomenys neskelbtini), vairuotojai: R. K. su transporto priemone (duomenys neskelbtini) (2016 m. balandžio-rugpjūčio mėn.) ir V. K. su transporto priemone (duomenys neskelbtini) ir priekaba (duomenys neskelbtini) (2016 m. rugsėjo-spalio mėn.), iškrovimo vieta – UAB „D. A.“, (duomenys neskelbtini) (23A priedas).

Tyrimui pateiktų dokumentų duomenimis, (duomenys neskelbtini) su R. A. visiškai atsiskaitė, tai yra sumokėjo jai 142 107,73 €. Iš jų: 4 060 € grynaisiais pinigais ir 38 047,73 € pervedė į R. A. asmeninę sąskaitą AB Swedbanke.

IV. Tyrimui pateiktų dokumentų duomenimis, (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu turėjo sandorių su ūkininku M. L.. Nustatyta, kad pagal penkias PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini) 2017 metais apskaitė 451,183 tonų kviečių įsigijimą iš M. L. už 69 429,38 € ir 14 580,17 € PVM, iš viso už 84 009,54 €.

(Duomenys neskelbtini) tyrimui pateikė krovinio važtaraščius, kuriuose užfiksuotas PVM sąskaitose faktūrose nurodytų grūdų transportavimas. Visuose krovinio važtaraščiuose nurodyta, kad krovinio siuntėjas – ūkininkas M. L., vežėjas – (duomenys neskelbtini), vairuotojas - R. K., transporto priemonė - (duomenys neskelbtini), iškrovimo vieta – UAB „D. A.“, (duomenys neskelbtini) (19A priedas).

Tyrimui pateiktų dokumentų duomenimis, (duomenys neskelbtini) su M. L. visiškai atsiskaitė. Mokėjimai fiksuoti grynaisiais pinigais, pagal 2017-09-12 – 2017-10-02 laikotarpio kasos išlaidų orderius, kurių duomenimis per nepilną mėnesį bendrovė M. L. sumokėjo 84 009,54 €.

V. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tiriamuoju laikotarpiu turėjo sandorių su UAB „D. A.“. Iš jų: pagal 2016-04-11 – 2018-01-16 laikotarpio PVM sąskaitas faktūras (duomenys neskelbtini) apskaitė 4 751,823 tonų kviečių, miežių, kvietrugių ir pupų pardavimus UAB „D. A.“ už 655 342,52 € ir 137 621,93 € PVM, iš viso už 792 964,45 €.

Pagal bendrovės duomenis, UAB „D. A.“ buvo didžiausia bendrovės pirkėja, kuriais parduotas 80 % grūdų nuo visų pardavimų (iš viso parduota 5 914,92 t, iš jų UAB „D. A.“ – 4 751,82 t).

Pagal 2016-2017 m. PVM sąskaitas – faktūras (duomenys neskelbtini) apskaitė pirktas iš UAB „D. A.“ grūdų valymo ir džiovinimo paslaugas už 6 240,54 € ir 1 310,52 €, iš viso už 7 551,06 €.

Dokumentų duomenimis, UAB „D. A.“ su (duomenys neskelbtini) visiškai atsiskaitė: 764 843,39 € pervedė į bendrovės sąskaitą, o 28 121,06 € buvo sudengti su skolomis už suteiktas paslaugas ir pirktas transporto priemones.

Tyrimo metu atliktas UAB „D. A.“ dokumentų priešpriešinis patikrinimas ir nustatyta, kad įmonės dokumentų duomenys apie pirktus iš (duomenys neskelbtini) grūdus sutampa su bendrovės pardavimų UAB „D. A.“ duomenimis. Duomenys apie UAB „D. A.“ atliktas bendrovei paslaugas ir parduotas transporto priemones bei tarpusavio atsiskaitymus taip pat sutampa.

2016 m. (duomenys neskelbtini) nupirko iš UAB „R.“ 205,925 t grūdų, tačiau apskaitė 85,80 t grūdų įsigijimą. Todėl nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) į apskaitą neįtraukė 120,12 t (suapvalinus) grūdų įsigijimo iš UAB „R.“ ir grūdų pirkimo nepagrindė dokumentais.

Taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pateiktuose krovinio važtaraščiuose užfiksuoti neteisingi duomenys apie įmonei UAB „D. A.“ pristatytus grūdus. Be to, krovinio važtaraščių duomenys nesutampa su UAB „D. A.“ svėrimo aktais ir datomis.

Ar (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis teisės aktų reikalavimų? Jei ne, tai kokių teisės aktų buvo nesilaikyta? Ar dėl nustatytų neatitikimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros?

Atsakymas:

Pagal tyrimui pateiktus dokumentus ir ikiteisminio tyrimo medžiagą nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) buhalterinė apskaita tvarkyta nesivadovaujant žemiau nurodytais norminių aktų reikalavimais. Dėl nustatytų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti (duomenys neskelbtini) 2016 ir 2017 metų bei laikotarpio nuo 2018-01-01 iki 2018-03-31 veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

I. (Duomenys neskelbtini) dokumentais pagrindė 5 547,902 tonų grūdų pirkimą ir 5 914,916 tonų grūdų pardavimą. Pagal PVM sąskaitų faktūrų duomenis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) neapskaitė 367,01 t (suapvalinus) grūdų įsigijimo bei tyrimui nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų jų įsigijimo/pervežimo faktą.

Be to, pagal UAB „D. A.“ dokumentų duomenis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) 2016 m. į apskaitą neįtraukė 120,12 t grūdų įsigijimo iš UAB „R.“ ir grūdų pirkimo nepagrindė dokumentais. Pagal ūkininko M. L. parodymus nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo-spalio mėn. jis be jokių dokumentų (duomenys neskelbtini) pardavė nemažiau 100 t kviečių.

Dėl to (duomenys neskelbtini) nesivadovauta 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies (visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais) ir 6 straipsnio 2 dalies (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu) reikalavimais, nes bendrovės apskaitoje laikotarpiu nuo 2016-01-22 (nuo įmonės įregistravimo) iki 2018-03-31 nefiksuotas pagal dokumentus parduotų 367,01 t grūdų įsigijimas (tame skaičiuje: iš UAB „R.“ – 120,12 t; iš ūkininko M. L. – 100 t) bei šios ūkinės operacijos nepagrįstos apskaitos dokumentais – PVM sąskaitomis faktūromis.

II. Nustatyta, kad tyrimui pateiktame (duomenys neskelbtini) grūdų kiekinės apyvartos apskaitos registre 2016 ir 2017 m. apskaitytas metinis grūdų pirkimo kiekis bei 2016 m. metinis grūdų pardavimo kiekis nesutampa su pirminių dokumentų metiniais duomenimis.

Dėl to, (duomenys neskelbtini) nesivadovauta 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio 1 ir 3 dalių (ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams) reikalavimais, nes PVM sąskaitų faktūrų duomenys apie bendrovės 2016-2017 m. nupirktus ir 2016 m. parduotus grūdus nesutampa su grūdų kiekinės apyvartos apskaitos registro duomenimis. Dėl to, apskaitos informacija nėra tinkama, objektyvi, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.

III. Remiantis specialisto išvadomis: 2019-01-16 Nr. 04/14-2-8-591, 2019-02-26 Nr. 04/14-2-8-2269, 2019-03-27 Nr. 04/14-2-8-3308 ir 2019-05-09 Nr. 04/14-2-8-5131 nustatyta, kad ūkininkai A. Š., M. L., A. A. ir R. A. realiai nepardavė ir todėl (duomenys neskelbtini) iš jų nenupirko iš viso 2 630,16 tonų grūdų už 342 503,53 € ir 71 925,74 € PVM, iš viso už 414 429,27 €, iš jų:

- 2016 m. – 1 486,88 t už 172 315,19 € ir 36 186,19 PVM, iš viso už 208 501,38 €;

- 2017 m. – 1 143,28 t už 170 188,34 € ir 35 739,55 € PVM, iš viso už 205 927,89 €.

Iš jų:

1. A. Š. 2017 metais nepardavė ir todėl (duomenys neskelbtini) iš jo nenupirko 115,42 tonų kviečių už 17 313 € ir 3 635,73 € PVM, iš viso už 20 948,73 €.

2. M. L. 2017 metais nepardavė ir todėl (duomenys neskelbtini) iš jo nenupirko 431,18 tonų kviečių už 67 445,91 € ir 14 163,64 € PVM, iš viso 81 609,55 €.

3. A. A. 2016-2017 metais nepardavė ir todėl (duomenys neskelbtini) iš jo nenupirko 1 360,74 tonų grūdų - kviečių ir miežių už 168 117,30 € ir 35 304,64 € PVM, iš viso už 203 421,94 €, iš jų:

- 2016 m. - 764,06 t už 100 052,33 € (su PVM);

- 2017 m. - 596,68 t už 103 369,61 €.

4. R. A. 2016 metais nepardavė ir todėl (duomenys neskelbtini) iš jos nenupirko 722,82 tonų grūdų - kviečių ir miežių už 89 627,32 € ir 18 821,73 € PVM, iš viso už 108 449,05 €.

Dėl to (duomenys neskelbtini) nesivadovauta 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalimi (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu) ir 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto (vienas iš privalomų rekvizitų – ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio turinys) reikalavimais, nes išrašytuose dokumentuose:

1) PVM sąskaitose faktūrose ir kasos išlaidų orderiuose užfiksuoti ir į apskaitą įtraukti tikrovės neatitinkantys duomenys apie 2017 m. pirktus iš ūkininko A. Š. grūdus - 115,42 tonų kviečių už 17 313 € ir 3 635,73 € PVM, iš viso už 20 948,73 € bei už juos išmokėtus grynuosius pinigus. Realiai minėtos ūkinės operacijos neįvyko arba įvyko ne dokumentuose nurodytomis sąlygomis, bendrovė 115,42 tonų kviečių iš ūkininko A. Š. nepirko ir pinigų jam nemokėjo, o tik buvo surašyti dokumentai – PVM sąskaitos ir kasos išlaidų orderiai, kuriuose užfiksuoti neteisingi rekvizitai. Dėl to, (duomenys neskelbtini) buvo padarytas 20 948,73 € nuostolis, nes nuo bendrovės kasos nepagrįstai nurašytos grynųjų pinigų išlaidos.

2) PVM sąskaitose faktūrose ir kasos išlaidų orderiuose užfiksuoti ir į apskaitą įtraukti tikrovės neatitinkantys duomenys apie 2017 m. pirktus iš ūkininko M. L. grūdus - 431,18 t kviečių už 67 445,91 € ir 14 163,64 € PVM, iš viso už 81 609,55 € bei už juos išmokėtus grynuosius pinigus. Realiai minėtos ūkinės operacijos neįvyko arba įvyko ne dokumentuose nurodytomis sąlygomis, bendrovė 431,18 tonų kviečių iš ūkininko M. L. nepirko ir pinigų jam nemokėjo, o tik buvo surašyti dokumentai – PVM sąskaitos ir kasos išlaidų orderiai, kuriuose užfiksuoti neteisingi rekvizitai. Dėl to (duomenys neskelbtini) buvo padarytas 81 609,55 € nuostolis, nes nuo kasos nepagrįstai nurašytos grynųjų pinigų išlaidos.

3) PVM sąskaitose faktūrose užfiksuoti ir į apskaitą įtraukti tikrovės neatitinkantys duomenys apie 2016-2017 m. pirktus iš ūkininko A. A. grūdus – 1 360,74 tonas kviečių ir miežių už 168 117,30 € ir 35 304,64 € PVM, iš viso už 203 421,94 € (iš jų: 2016 m. – 764,06 t už 100 052,33 €; 2017 m. - 596,68 t už 103 369,61 €). Realiai minėtos ūkinės operacijos neįvyko arba įvyko ne dokumentuose nurodytomis sąlygomis, bendrovė 1 360,74 tonų grūdų iš ūkininko A. A. nepirko, o tik buvo surašyti dokumentai – PVM sąskaitos faktūros, kuriuose užfiksuoti neteisingi rekvizitai. Dėl to, (duomenys neskelbtini) buvo padarytas 203 421,94 € nuostolis, nes piniginės lėšos iš bendrovės sąskaitos A. A. pervestos nepagrįstai.

Nustatyta, kad pagal A. A. vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras gautas iš (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas A. ir R. A. nuo sąskaitų nuiminėjo grynaisiais pinigais, iš viso jie išgrynino 177 980 € arba 78 % gautų įplaukų. Iš jų: nuo A. A. sąskaitos buvo nuimti 120 000 €, o nuo R. A. – 57 980 €. Kur nuo sąskaitų nuimti grynieji pinigai (177 980 €) buvo panaudoti nustatyti negalima, nes A. A. ir R. A. nepateikė piniginių lėšų apskaitos registrų.

4) PVM sąskaitose faktūrose užfiksuoti ir į apskaitą įtraukti tikrovės neatitinkantys duomenys apie 2016 metais pirktus iš ūkininkės R. A. grūdus – 722,82 tonas kviečių ir miežių už 89 627,32€ ir 18 821,73 € PVM, iš viso už 108 449,05 €. Realiai minėtos ūkinės operacijos neįvyko arba įvyko ne dokumentuose nurodytomis sąlygomis, bendrovė 722,82 tonų grūdų iš ūkininkės R. A. nepirko, o tik buvo surašyti dokumentai – PVM sąskaitos, kuriuose užfiksuoti neteisingi rekvizitai. Dėl to, (duomenys neskelbtini) buvo padarytas 108 449,05 € nuostolis, nes piniginės lėšos iš bendrovės sąskaitos R. A. pervestos nepagrįstai.

Nustatyta, kad pagal R. A. vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras gautas iš (duomenys neskelbtini) pinigines lėšas R. A. nuo sąskaitos nuiminėjo grynaisiais pinigais, iš viso ji išgrynino 119 150 € arba 86 % gautų įplaukų. Kur buvo panaudoti nuo sąskaitos nuimti grynieji pinigai (119 150 €) nustatyti negalima, nes R. A. tyrimui nepateikė piniginių lėšų apskaitos registrų už 2016 metus.

IV. Pagal ūkininko M. L. parodymus nustatyta, kad jis 2016 metais be jokių dokumentų pardavė (duomenys neskelbtini) 100 t kviečių už 9 917,36 € ir 2 082,64 € PVM, iš viso už 12 000 € bei iš bendrovės už grūdus gavo 12 000 € grynaisiais pinigais.

Jeigu M. L. parodymai yra teisingi, tada (duomenys neskelbtini) nesivadovauta 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 6 straipsnio 2 dalies (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio arba struktūros pasikeitimu) ir 12 straipsnio 1 dalies (visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus) reikalavimais, nes 2016 metais bendrovė iš ūkininko M. L. nupirko 100 tonų kviečių už 9 917,36 € ir 2 082,64 € PVM, iš viso už 12 000 € ir už grūdus atsiskaitė grynaisiais pinigais, tačiau nebuvo surašyti apskaitos dokumentai (PVM sąskaitos faktūros ir kasos išlaidų orderiai) bei ūkinės operacijos neįtrauktos į apskaitą.

(Nurodytas 100 t grūdų kiekis įeina į užduoties 2 klausimo I punkte (išvados 28 lapas) nurodytą pažeidimą apie bendrovės apskaitoje nefiksuotą pagal dokumentus parduotų 367,02 t grūdų įsigijimą.)

Taip pat (duomenys neskelbtini) nesivadovauta LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų taisyklių 4 dalies (pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį) ir 16 dalies (visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą) nuostatomis, nes išmokėjus M. L. iš kasos 12 000 € nebuvo surašyti kasos išlaidų orderiai ir kasos išlaidos nefiksuotos kasos knygoje.

V. Pagal UAB „D. A.“ duomenis nustatyta, kad 2016 m. (duomenys neskelbtini) nupirko iš UAB „R.“ 205,925 t grūdų, kurie buvo nugabenti į UAB „D. A.“ elevatorių saugojimui ir vėliau šiai įmonei parduoti. Tačiau (duomenys neskelbtini) apskaitė tik 85,80 tonų grūdų pirkimą iš UAB „R.“. Todėl nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) į apskaitą neįtraukė 120,12 t (suapvalinus) grūdų įsigijimo iš UAB „R.“ ir grūdų pirkimo nepagrindė dokumentais.

Dėl to (duomenys neskelbtini) nesivadovauta 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 1 dalies (visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais) ir 6 straipsnio 2 dalies (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu) reikalavimais, nes bendrovės apskaitoje 2016 m. nefiksuotas 120,12 t grūdų įsigijimas iš UAB „R.“ bei šios ūkinės operacijos nepagrįstos apskaitos dokumentais – PVM sąskaitomis faktūromis. (Nurodytas 120,12 grūdų kiekis įeina į užduoties 2 klausimo I punkte (išvados 28 lapas) nurodytą pažeidimą apie bendrovės apskaitoje nefiksuotą pagal dokumentus parduotų 367,02 t grūdų įsigijimą)

VI. Nustatyta, kad:

1. (Duomenys neskelbtini) krovinio važtaraščių duomenys nesutampa su UAB „D. A.“ dokumentų ir apskaitos registrų duomenimis: nesutampa grūdų iškrovimo ir svėrimo datos, grūdų kiekis, transporto priemonės. Be to, (duomenys neskelbtini) krovinio važtaraščiuose nurodė vežusi kvietrugius ir grūdų išvalas, kurių pagal dokumentus UAB „D. A.“ nepardavė.

2. Pagal specialisto išvadų: 2019-01-16 Nr. 04/14-2-8-591, 2019-02-26 Nr. 04/14-2-8-2269, 2019-03-27 Nr. 04/14-2-8-3308 ir 2019-05-09 Nr. 04/14-2-8-5131 duomenis nustatyta, kad ūkininkai A. Š., M. L., A. A. ir R. A. 2 630,16 tonų grūdų (duomenys neskelbtini) nepardavė, nes jų neturėjo ir negalėjo užauginti. Todėl nustatyta, kad iš nurodytų ūkininkų (duomenys neskelbtini) 2 630,16 t grūdų nepirko ir pagal krovinio važtaraščius nuvežti jų į UAB „D. A.” elevatorių negalėjo.

3. Pagal FNTT prie LR VRM Panevėžio nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo L. M. tarnybiniuose pranešimuose: 2018-12-06 Nr. 04/14-1-5-13453; 2019-02-11 Nr. 04/14-1-5-1506 ir 2019-03-06 Nr. 04/14-1-5-2613 pateiktus duomenis nustatyta, kad ūkininkai A. Š., A. A. ir M. L. pagal tarnybiniuose pranešimuose išvardintus krovinių važtaraščius 931,657 tonų grūdų (duomenys neskelbtini) nepardavė.

Nustatytų aplinkybių visuma leidžia teigti, kad (duomenys neskelbtini) pateiktuose krovinio važtaraščiuose užfiksuoti neteisingi duomenys apie įmonei UAB „D. A.“ pristatytus grūdus.

Dėl to (duomenys neskelbtini) nesivadovauta 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto (vienas iš privalomų rekvizitų – ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio turinys) reikalavimais, nes bendrovės išrašytuose krovinio važtaraščiuose užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys apie įmonei UAB „D. A.“ pristatytas 4 511,607 t grūdų. Realiai minėtos ūkinės operacijos neįvyko arba įvyko kitomis nei dokumentuose nurodyta sąlygomis, bendrovė grūdų pagal krovinio važtaraštį nepristatė, o tik buvo surašyti dokumentai – krovinio važtaraščiai.

Ar už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2018-03-31 (duomenys neskelbtini) teisingai apskaičiavo ir sumokėjo įstatymais nustatytus mokesčius, įrašė teisingus duomenis į deklaracijas bei nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas ar kitus dokumentus ir jas nustatyta tvarka pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms?

Atsakymas:

Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) iš ūkininkų A. Š., M. L., A. A. ir R. A. nepirko grūdų, tačiau buvo surašytos tikrovės neatitinkančios PVM sąskaitos faktūros ir ūkinės operacijos įtrauktos į apskaitą. (Duomenys neskelbtini) iš ūkininkų realiai nenupirko 2 630,16 tonų grūdų už 342 503,53 € ir 71 925,74 € PVM, iš viso už 414 429,27 €; iš jų:

- 2016 m. – 1 486,88 t už 172 315,19 € ir 36 186,19 PVM;

- 2017 m. – 1 143,28 t už 170 188,34 € ir 35 739,55 € PVM.

Dėl to (duomenys neskelbtini) nesivadovo 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 64 straipsnio 9 dalies 1 punkto reikalavimais, nes (duomenys neskelbtini) iš ūkininkų realiai nenupirko 2 630,16 t grūdų, tačiau į PVM atskaitą įtraukė grūdų pirkimo PVM, iš viso 71 926 €, iš jų: 2016 m. - 36 186 €, 2017 m. – 35 740 €.

Tyrimo metu papildomai nustatytas 69 846 € mokėtinas į biudžetą PVM, iš jo: - už 2016 m. – 34 104 €, - už 2017 m. – 35 742 €.

Dėl tyrimo metu nustatytų pažeidimų (duomenys neskelbtini) pateiktose VMI 2016 m. balandžio mėn. ir birželio-spalio mėn. bei 2017 m. kovo, birželio, rugpjūčio ir rugsėjo mėn. PVM deklaracijose pateikti neteisingi pirkimo ir mokėtino/grąžintino PVM duomenys. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu, mokesčių administratorius pagal specialisto išvadoje apskaičiuotus mokesčius turi teisę taikyti ekonomines sankcijas.

Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2018-08-10 raštu Nr.(42.59E) 6M-informavo, kad (duomenys neskelbtini) atžvilgiu mokestiniai patikrinimai (tyrimai) už 2016-2018 m. veiklos laikotarpį atlikti nebuvo (11 t., b. l. 43-75).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta specialistė R. P. nurodė, kad į klausimą, kokia (duomenys neskelbtini) apskaitoje grūdų įsigijimo vertė įtraukta į sąnaudas ir ar teisingai apskaičiuotas ir deklaruotas pelno mokestis, jog (duomenys neskelbtini) neteisingai apskaičiavo ir deklaravo pelno mokestį už 2016 ir 2017 m., nes apskaitoje fiksavo realiai neįvykusius sandorius su ūkininkais ir leidžiamiems atskaitymams priskyrė su šiais sandoriais susijusias prekių įsigijimo sąnaudas.

Pagal 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX–675:

- 4 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse uždirbtos pajamos,

-11 straipsnio 4 dalį, išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, vienas iš jų, tai ūkinės operacijos turinys.

Aplinkybę, kad lemiamą reikšmę turi tikrasis ūkinės operacijos turinys, o ne jos įforminimas atitinkamais buhalterines apskaitos dokumentais, patvirtina ir Mokesčių administravimo įstatymo 10 straipsnis, kuris įtvirtina turinio viršenybės prieš formą principą.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Pagal Pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio 1 dalį, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną iš pajamų atimamos neapmokestinamosios pajamos, atskaitomi leidžiami atskaitymai ir ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai. Pagal šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, mokestinio laikotarpio apmokestinamosios pajamos apmokestinamos taikant 15 procentų mokesčio tarifą.

2016 metai

2016 m. (duomenys neskelbtini) į apskaitos registrus įtraukė grūdų įsigijimą už 172 315,19 €, iš jų: iš ūkininkės R. A. (už 89 627,32 €), iš ūkininko A. A. (82 687,87 €). Surinktos informacijos duomenimis, sandoriai tarp bendrovės ir ūkininkų apskaitos dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis neįvyko, (duomenys neskelbtini) iš jų įsigyti grūdų negalėjo. Todėl apskaitoje fiksuotų neįvykusių ūkinių operacijų prekių įsigijimo vertė už 172 315 € priskiriama neleidžiamiems atskaitymams ir šia suma mažinamos bendrovės 2016 metų sąnaudos.

Taip pat, pagal ūkininko M. L. parodymus nustatyta, kad jis 2016 m. be jokių dokumentų pardavė (duomenys neskelbtini) 100 t kviečių už 9 917,36 €. Dėl to, bendrovė 2016 metais neapskaitė 9 532 € pajamų.

Įvertinus tyrimo metu nustatytus 172 315 € neleidžiamus atskaitymus bei neapskaitytas 9 532 € pajamas, perskaičiuojamas 2016 m. apmokestinamasis pelnas yra 233 289 € (51 442 € deklaruotas apmokestinamas pelnas + 9 532 € neapskaitytos pajamos +172 315 nustatyti neleidžiami atskaitymai).

Vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuo 233 289 € apmokestinamojo pelno apskaičiuojamas 34 993 € pelno mokestis (233 289 x 15%). Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2016 m. (duomenys neskelbtini) deklaravo 51 442 € apmokestinamą pelną ir 7 716 € pelno mokestį. Įvertinus bendrovės deklaruotą pelno mokestį nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2016 m. nedeklaravo ir nesumokėjo 27 277 € pelno mokesčio (34 993 – 7 716).

Tyrimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) už 2016 m. nedeklaravo 181 847 € apmokestinamojo pelno (172 315 + 9 532) bei neapskaičiavo ir nesumokėjo 27 277 € pelno mokesčio. Todėl bendrovė Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2016 m. pateikė neteisingus duomenis: deklaravo 491 715 € pajamas, o turėjo deklaruoti 501 247 € pajamas (491 715 + 9 532); deklaravo 51 442 € apmokestinamąjį pelną, o turėjo deklaruoti 233 289 € apmokestinamąjį pelną, apskaičiavo ir deklaravo 7 716 € pelno mokestį, o turėjo deklaruoti 34 993 € pelno mokestį.

2017 metai

2017 m. (duomenys neskelbtini) į apskaitos registrus įtraukė grūdų įsigijimą už 170 188,34 €, iš jų: iš ūkininkų A. A. (85 429,43 €), A. Š. (už 17 313 €) ir M. L. (67 445,91 €). Surinktos informacijos duomenimis, sandoriai tarp bendrovės ir ūkininkų apskaitos dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis neįvyko, (duomenys neskelbtini) įsigyti grūdų negalėjo. Todėl apskaitoje fiksuotų neįvykusių ūkinių operacijų prekių įsigijimo vertė už 170 188 € priskiriama neleidžiamiems atskaitymams ir šia suma mažinamos bendrovės 2017 metų sąnaudos.

Įvertinus tyrimo metu nustatytus 170 188 € neleidžiamus atskaitymus, perskaičiuojamas 2016 m. apmokestinamasis pelnas yra 181 904 € (11 716 € deklaruotas apmokestinamas pelnas + 170 188 € nustatyti neleidžiami atskaitymai).

Vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuo 181 904 € apmokestinamojo pelno apskaičiuojamas 27 285 € pelno mokestis (181 904 x 15%). Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2017 m. (duomenys neskelbtini) deklaravo 11 716 € apmokestinamą pelną ir 1 757 € pelno mokestį. Įvertinus bendrovės deklaruotą pelno mokestį, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2017 m. nedeklaravo ir nesumokėjo 25 528 € pelno mokesčio (27 285 – 1 757).

Tyrimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) už 2017 m. nedeklaravo 170 188 € apmokestinamojo pelno bei neapskaičiavo ir nesumokėjo 25 528 € pelno mokesčio. Todėl bendrovė Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2017 m. pateikė neteisingus duomenis: deklaravo 11 716 € apmokestinamąjį pelną, o turėjo deklaruoti 181 904 € apmokestinamąjį pelną; apskaičiavo ir deklaravo 1 757 € pelno mokestį, o turėjo deklaruoti 27 285 € pelno mokestį.

Papildomai nustatytas 52 805 € mokėtinas į biudžetą pelno mokestis, iš jo:

- už 2016 m. – 27 277 €,

- už 2017 m. – 25 528 €.

Pagal M. L. parodymus, jis 2016 m. rugsėjo - spalio mėn. be jokių dokumentų pardavė (duomenys neskelbtini) 100 t kviečių už 9 917,36 € ir 2 082,64 € PVM, iš viso už 12 000 €. Jeigu M. L. parodymai yra teisingi, tada bendrovė iš ūkininko M. L. 2016 metais nupirko 100 tonų kviečių, bet nesurašė PVM sąskaitos faktūros ir ūkinės operacijos neįtraukė į apskaitą.

Rezultate: dėl neįvykusių operacijų 36 186 € mažinam ir dėl pirkimo operacijos 2 082 € didinam pirkimo PVM. Dėl to, atitinkamai 2 082 € sumažėja mokėtina į biudžetą suma (36 186 – 2 082 =34 104) (13 t., b. l. 51-53; 22 t., b. l. 79-80).

Iš specialisto išvados 2019-01-16 Nr. 04/14-2-8-591 matyti, kad buvo atliktas ūkininko A. Š. ūkinės finansinės veiklos tyrimas. Nustatyta, kad A. Š. ūkis įregistruotas 1999-05-26, adresu (duomenys neskelbtini), ir jam suteiktas kodas (duomenys neskelbtini). PVM mokėtoju ūkis registruotas 2004-04-01, PVM kodas (duomenys neskelbtini). PVM mokestinis laikotarpis – kalendorinis pusmetis. Tiriamuoju laikotarpiu ūkininko deklaruota veikla – mišrusis žemės ūkis. Už A. Š. ūkio apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsakingas ūkininkas A. Š.. Ūkininkas A. Š. savo ūkio apskaitą tvarkė supaprastintuoju būdu, taikant pinigų principą. Ūkinės operacijos registruotos kompiuteriu atspausdintame pinigų, pirkimo ir pardavimo operacijų apskaitos registre. Tyrimui buvo pateikti: pardavimų ir pirkimų dokumentai - PVM sąskaitos faktūros, kasos dokumentai, apskaitos registras „Pinigų, pirkimo ir pardavimo operacijos“ bei 2016-2018 metų derliaus judėjimo ataskaita.

Pateikti atsakymai į klausimus:

Ar laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-03-31 ūkininkas A. Š. turėjo sandorių su bendrovėmis: (duomenys neskelbtini), UAB „A. A.“, <...>? Ar už vykdytus sandorius buvo atsiskaityta?

Atsakymas:

1. UAB „A. A.“ dokumentų duomenys apie pirktus iš ūkininko kviečius sutampa su A. Š. pardavimų UAB „A. A.“ duomenimis. Atsiskaitymų už grūdus dokumentų duomenys taip pat sutampa.

2. Nustatyta, kad 2017 metais ūkininkas A. Š. apskaitė grūdinių kultūrų pardavimus (duomenys neskelbtini). Pagal PVM sąskaitų faktūrų duomenis, A. Š. įformino 197 406 tonų kviečių pardavimus (duomenys neskelbtini) už 31 113,99 € ir 6 533,94 € PVM, iš viso už 37 647,93 €. Iš jų:

- pagal 2017-08-31 PVM sąskaitą faktūrą GRD Nr. 0012 – 103 263 tonas už 16 802,91 € ir 3 528,14 € PVM, iš viso už 20 331,52 €;

- pagal 2017-09-29 PVM sąskaitą faktūrą GRD Nr. Nr. 0021 – 94,143 tonas už 14 311,08 € ir 3 005,33 € PVM, iš viso už 17 16,41 €.

Kviečių transportavimo dokumentų (krovinių važtaraščių) A. Š. tyrimui nepateikė.

Pagal pateiktų dokumentų duomenis, (duomenys neskelbtini) visiškai atsiskaitė su A. Š., bendrovė pagal kasos išlaidų orderius (toliau KIO) su nurodytais vienodais numeriais - Nr. KIO 0 ūkininkui grynaisiais pinigais sumokėjo iš viso 37 647,93 €; iš jų:

- pagal 2017-09-08 KIO – 7 500 €;

- pagal 2017-09-10 KIO – 7 500 €;

- pagal 2017-09-11 KIO – 5 331,52 €;

- pagal 2017-10-02 KIO – 9 000 €;

- pagal 2017-10-03 KIO – 8 316,41 €

Ar ūkininko A. Š. buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis teisės aktų reikalavimų? Jei ne, tai kokių teisės aktų reikalavimų buvo nesilaikyta? Ar dėl nustatytų neatitikimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti ūkininko A. Š. veiklos, jo turto ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros?

Atsakymas:

Pagal tyrimui pateiktus dokumentus ir ikiteisminio tyrimo medžiagą nustatyta, kad, tvarkant ūkininko A. Š. ūkio buhalterinę apskaitą, nesivadovauta žemiau nurodytais norminių aktų reikalavimais. Dėl nustatytų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti ūkininko A. Š. ūkio 2016 ir 2017 metų bei laikotarpio nuo 201-01-01 iki 2018-03-31 veiklos, jo turto ir įsipareigojimų dydžio.

1. Nustatyta, kad tvarkant ūkininko A. Š. ūkio apskaitą, nesivadovauta LR Vyriausybės 1999-12-01 nutarimo Nr. 1333 „Dėl ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos patvirtinimo“:

- 10 dalies 1-4 punktų nuostatomis, nes tyrimui pateiktame kompiuteriu atspausdintame pinigų, pirkimo ir pardavimo operacijų apskaitos registre (toliau operacijų registre) nefiksuoti bendrieji duomenys apie ūkininką A. Š..

- 13 dalies 2 punkto nuostatomis, nes operacijų apskaitos registre nebuvo fiksuojamos pirkimo ir pardavimo operacijų datos ir pirminių dokumentų numeriai. Dėl to, nėra aišku, kokios datos ir koks dokumentas įtrauktas į apskaitą.

- 13 dalies 5 punkto nuostatomis, nes operacijų apskaitos registre pirktų prekių vertė buvo apskaitoma su PVM, o pirkimo PVM apskaitoje fiksuojama nebuvo (išskyrus keturis atvejus 2017 m.). Dėl to apskaitoje fiksuoti iškraipyti duomenys apie įsigytų prekių vertę ir pirkimo PVM.

- 13 dalies 6 punkto nuostatomis, nes operacijų apskaitos registre 2016 m. rugsėjo mėn. parduotų grūdų vertė fiksuota su PVM. Dėl to, apskaitoje fiksuoti iškraipyti duomenys apie 2016 metais parduotų prekių vertę.

- 13 dalies 15 punkto nuostatomis, nes operacijų apskaitos registre nebuvo apskaitomas faktinis grynųjų pinigų kiekis kasoje ir faktinis piniginių lėšų kiekis banke. Dėl to, iš apskaitos registrų nėra aišku, kokiomis faktinėmis apyvartinėmis lėšomis disponavo ūkininkas A. Š..

Taip pat nustatyta, kad operacijų apskaitos registre apskaitytos ūkinės operacijos nesutampa su tyrimui pateiktų dokumentų duomenimis:

- į apskaitą įtraukti pirkimai, pardavimai, kasos pajamos ar išlaidos, tačiau nėra ūkines operacijas pateisinančių dokumentų, nenurodytas operacijos pavadinimas, todėl nėra aišku, pagal kokį dokumentą ir kas buvo pirkta ar parduota bei už ką gauti ar sumokėti pinigai;

- apskaityti žemės darbų pirkimai ir kasos išlaidos (2016, 2017 m.), bet nėra šias ūkines operacijas pagrindžiančių dokumentų;

- apskaitytos skolos ūkininkui (2018 m.), bet nepateikti jokie dokumentai, kurie patvirtintų apskaitoje užfiksuotas skolas;

- apskaitytos ne tos pardavimo sumos, kurios nurodytos PVM sąskaitose faktūrose arba įrašytos neaišku iš kur paimtos sumos (2016 m. 09, 12 mėn.; 2018 m. 01 mėn.).

Dėl to, tvarkant ūkininko A. Š. ūkio apskaitą, nesivadovauta 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio 1, 3 dalių (ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams) reikalavimais, nes operacijų apskaitos registre nenurodyti norminių aktų nustatyti rekvizitai bei faktiniai pinigų likučiai kasoje ir banke laikotarpio pradžiai ir pabaigai, apskaityti iškraipyti, tai yra su dokumentais nesutampantys arba dokumentais nepagrįsti duomenys apie vykdytas ūkines operacijas ir pan. Dėl to, apskaitos informacija nėra tinkama, objektyvi, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.

2. Nustatyta, kad ūkininkas A. Š. operacijų apskaitos registre apskaitė:

- Prekių/paslaugų pirkimus už 22 051,02 € (21 965,57 € prekių/paslaugų vertę ir 85,45 € PVM). Tačiau tyrimui pateikti dokumentai patvirtina prekių pirkimus už 2 732,85 € (iš jų: 2 258,62 € prekių vertė ir 474,23 € PVM), o apskaityti 19 318,17 € pirkimai (22 051,02 – 2 732,85) nepagrįsti dokumentais - PVM sąskaitomis faktūromis ar kt.; iš jų: 2016 m. - už 4 913,83 €, 2017 m. - už 14 319,73 €, 2018 m. - už 84,61 €.

- Registre fiksavo prekių pardavimus už 54 570,55 € (iš jų: 40 405,58 € prekių/paslaugų vertę ir 14 164,97 € PVM), tačiau ūkininkas dokumentais įformino prekių (grūdų) pardavimus už 81 617,21 € (iš jų: 67 452,24 € prekių vertė ir 14 164,97 € PVM). Pagal tyrimui pateiktų PVM sąskaitų faktūrų duomenis, į apskaitą neįtraukti pardavimai už 27 046,66 € (54 570,55 – 81 617,21); iš jų: 2016 m. pardavimų apskaityta 7 662,34 € daugiau, nei fiksuota dokumentuose, o 2018 m. neapskaityti pardavimai už 34 709 €.

- Registre fiksavo 90 193,80 € kasos pajamas, tačiau tyrimui pateiktais kasos dokumentais pateisintos 81 617,21 € grynųjų pinigų įplaukos, o 2016 m. apskaitytos 8 576,59 € kasos pajamos dokumentais nepagrįstos.

- Registre fiksavo 22 022,09 € kasos išlaidas, tačiau tyrimui pateikti kasos dokumentai patvirtina 877,11 € grynųjų pinigų išlaidas, o apskaitytos 21 144,98 € kasos išlaidos dokumentais nepagrįstos; iš jų: 2016 m. – 5 145,50 €; 2017 m. – 15 914,87 €; 2018 m. – 84,61 € išlaidos.

Žemesnės instancijos teismas

- Registre fiksavo 31 000 € skolą ūkininkui, tačiau tyrimui nepateikti 2018 m. apskaitytas skolas pagrindžiantys dokumentai.

Dėl to, tvarkant ūkininko A. Š. ūkio apskaitą, nesivadovauta 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

- 6 straipsnio 2 dalies (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu) reikalavimais, nes į apskaitą neįtraukti pardavimai už 27 046,66 €, iš jų: 2016 m. pardavimų apskaityta 7 662,34 € daugiau, nei fiksuota dokumentuose, o 2018 m. neapskaityti pardavimai už 34 709 €.

-12 straipsnio 1 dalies (visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais) reikalavimais, nes į apskaitą įtrauktos ūkinės operacijos, iš viso už 80 039,74 €, nepagrįstos apskaitos dokumentais - PVM sąskaitomis faktūromis ar laisvos formos dokumentais, kasos pajamų ir išlaidų orderiais, kasos kvitais ar kt. Iš jų: prekių/paslaugų pirkimai už 19 318,17 € (iš jų: 2016 m. – už 4 913,83 €, 2017 m. – už 14 319,73 €, 2018 m. – už 84,61 €); 8 576,59 € kasos pajamos (2016 m.); 21 144,98 € kasos išlaidos (iš jų: 2016 m. – 5 145,50 €, 2017 m. – 15 914,87 €, 2018 m. – 84,61 €) ir 31 000 € skolos ūkininkui (2018 m.).

3. Pagal AB Luminor banko pateiktus išrašus nustatyta, kad nuo 2016 m. lapkričio mėn. į banko sąskaitas A. Š. buvo pervedamas darbo užmokestis iš UAB „N.“ ir gautos lėšos pagal debeto pavedimus nurašomos VMI ir VSDFV. Remiantis banko išrašų duomenimis, VSDFV buvo nurašomi soc. draudimo įmokų ir ūkininko PSD įsiskolinimai bei delspinigiai už 2015 m. gruodžio – 2016 m. birželio mėn. laikotarpį. Nurašymai VMI nedetalizuoti, todėl nėra aišku, kokie įsiskolinimai nurašyti - mokestiniai ar ir delspinigiai su baudomis.

Tyrimo metu nustatyta, kad banko išrašų duomenys apie nurašytus įsiskolinimus operacijų apskaitos registre nefiksuoti. Dėl to, tvarkant ūkininko A. Š. ūkio apskaitą, nesivadovauta 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu) reikalavimais, nes į apskaitą neįtrauktos banko išlaidos VSDFV ir VMI, iš viso 2 134,06 €, iš jų: 2016 m. – 177,95 €, 2017 m. – 1 579,7 €, 2018 m. – 376,41 €.

4. Nustatyta, kad 2017 m. ūkininkas A. Š. apskaitė grūdinių kultūrų pardavimus (duomenys neskelbtini). Pagal PVM sąskaitų faktūrų duomenimis, A. Š. įformino 197,406 tonų kviečių pardavimus (duomenys neskelbtini) už 31 113,99 € ir 6 533,94 € PVM, iš viso už 37 647,93 €. Pagal pateiktų dokumentų duomenis, (duomenys neskelbtini) visiškai atsiskaitė su A. Š., bendrovė pagal kasos išlaidų orderius su juose nurodytais vienodais numeriais KIO 0 ūkininkui grynaisiais pinigais sumokėjo 37 647,93 €.

Atlikus (duomenys neskelbtini) dokumentų priešpriešinį patikrinimą (IT Nr. 06-6-00029-17) nustatyta, kad UAB „Grūdai LT“ dokumentų duomenys sutampa su A. Š. dokumentų duomenimis, tik priešingai nei ūkininko, bendrovės kasos išlaidų orderiai sunumeruoti. Taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) krovinio važtaraščiais pagrindė 84,322 tonų kviečių transportavimą, o 113,084 tonų pervežimai krovinio važtaraščiais nepagrįsti.

FNTT prie LR VRM Panevėžio nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas L. M. 2018-12-06 tarnybiniu pranešimu Nr. 04/14-1-5-13453 informavo, kad atlikus iš telekomunikacijos operatorių gautų duomenų analizę bei išnagrinėjus kitus ikiteisminiame tyrime esančius dokumentus nustatyta, jog A. Š. pagal išrašytus krovinio važtaraščius nepardavė (duomenys neskelbtini) 84,322 tonų kviečių, t. y. buvo įformintas fiktyvus šių grūdų išvežimas, įrašant galimai fiktyvius duomenis į krovinių važtaraščius.

Tyrimo metu nustatyta, kad A. Š. tyrimui pateiktoje derliaus judėjimo ataskaitoje nurašyta 14,356 t mažiau kviečių, nei įforminta pardavimų (duomenys neskelbtini). Nustatytos aplinkybės leido teigti, kad ūkininkas A. Š. neturėjo tiek grūdų, kiek įformino pardavimų.

Pagal A. Š. parodymus, jis turi apie 14 hektarų žemės, kurioje 2014-2017 metais pagrinde sėjo kviečius. Tačiau pagal tyrimui pateiktų dokumentų ir ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenis nustatyta, kad ūkininkas galėjo disponuoti 8,9 ha ariamos žemės. Iš jos:

1. Pagal FNTT turimos VĮ „Registrų centras“ duomenų bazės duomenis, A. Š. 2016-2017 m. disponavo 4,77 ha ariamos žemės, iš jos:

- 2,92 ha žemės nuosavybės teise priklausė A. Š. ir jo žmonai V. Š.;

- 1,85 ha žemės A. Š. pagal panaudos sutartis nuomojo iš fizinių asmenų N. S. ir B. B..

2. Pagal 2018-12-17 reikalavimu Nr. 25/14-1-24-20603 ir 2019-01-02 reikalavimu Nr. 25/14-1-24-27 A. Š. pateiktų panaudos sutarčių bei VĮ „Registrų centras“ duomenų bazės duomenis, ūkininkas turėjo galimybę disponuoti 4,13 ha ariamos žemės. Iš jos:

- 2 ha pagal 2014-01-08 Panaudos sutartį iš J. G. (sutartyje nurodytas J. G.);

- 0,13 ha pagal 2014-01-20 Panaudos sutartį iš B. B. ir N. S.;

-2 ha pagal 2015-01-12 Panaudos sutartį iš D. J..

Remiantis VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo plėtros centro tyrimui pateiktų A. Š. Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškų duomenimis nustatyta, kad 2016 m. 3,12 ha, o 2017 m. - 4,69 ha nuomojamos privačios ariamos žemės A. Š. naudojo ne kviečiams, bet kitoms žemės ūkio naudmenoms auginti.

Dėl aukščiau išvardintų priežasčių ūkininkas 2016-2017 m. galėjo prikulti daugiausiai 78 tonas kviečių derliaus (iš jo: 2016 m. - 48 t, 2017 m. – 30 t), tačiau derliaus judėjimo ataskaitoje jis užpajamavo 210 tonų (iš jo: 2016 m. - 112 t, 2017 m. - 98 t) arba 132 tonomis daugiau.

Tyrimo metu atlikus kviečių judėjimo analizę nustatyta, kad:

- A. Š. 2016 metais prikūlė 64 tonomis kviečių mažiau ir pardavė 1,05 t grūdų mažiau, nei nurašė. Todėl 2017-01-01 ūkininkas disponavo mažesniu, tai yra 279,05 tonų kviečių likučiu.

- Pagal tyrimui pateiktų dokumentų duomenis, 2017 m. kovo mėn. A. Š. 222,06 t kviečių perdavė saugoti į UAB „A. A.“ sandėlį, o 2018 m. sausio mėn. įformino saugoti perduotų kviečių pardavimą UAB „A. A.“. Tai parodo, kad 2017 m. kovo mėn. saugoti perduoti kviečiai iki įforminto pardavimo buvo laikomi bendrovės sandėlyje ir ūkininkas šiais grūdais disponuoti negalėjo. Dėl to, 2017 m. balandžio pradžiai pagal dokumentus A. Š. turėjo 52 tonų kviečių likutį.

- A. Š. 2017 m. prikūlė 68 t kviečių derliaus mažiau, nei užpajamavo ir 2017-08-21 dienos pabaigai disponavo 82 tonomis kviečių likučiu. Tačiau 2017-08-31 ir 2017-09-29 ūkininkas įformino 197,406 tonų grūdų pardavimą (duomenys neskelbtini).

Aukščiau aprašytos aplinkybės leidžia teigti, kad ūkininkas A. Š. 115,42 tonų kviečių parduoti negalėjo, nes jų neturėjo. Nustatyta 115,42 t grūdų kaina – 17 313 € plius 3 635,73 € PVM, iš viso 20 948,73 €.

Pagal tyrimui pateiktų dokumentų duomenis, A. Š. grūdų pirkėjui UAB „A. A.“ kviečius saugoti perdavė 2017 m. kovą (iki 2018 m. sausio jie buvo saugomi ir tik po to įformino grūdų pardavimą bendrovei), o po 2017 m. kovo vienintelis kitas grūdų pirkėjas buvo (duomenys neskelbtini).

Tyrimo metu nustatyti faktai ir pažeidimai patvirtina, kad FNTT prie LR VRM Panevėžio nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyr. tyrėjo L. M. 2018-12-06 tarnybiniu pranešimu Nr. 04/14-1-5-13453 pateiktą informaciją, kad A. Š. pagal išrašytus krovinio važtaraščius 84,322 tonų kviečių (duomenys neskelbtini) nepardavė.

Tvarkant ūkininko A. Š. ūkio apskaitą, nesivadovauta 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu) ir 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto (vienas iš privalomų rekvizitų – ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio turinys) reikalavimais, nes išrašytuose dokumentuose (PVM sąskaitose faktūrose ir kasos išlaidų orderiuose) užfiksuoti ir į operacijų apskaitos registrą įtraukti tikrovės neatitinkantys duomenys apie (duomenys neskelbtini) 2017 m. parduotas 115,42 t kviečių, kurių vidutinė pardavimo kaina 17 313 € plius 3 635,73 € PVM, iš viso 20 948,73€, bei už juos gautas grynųjų pinigų įplaukas. Realiai minėtos ūkinės operacijos neįvyko, ūkininkas A. Š. 115,42 tonų kviečių (duomenys neskelbtini) nepardavė bei už juos pinigų negavo, o tik buvo surašyti dokumentai – PVM sąskaitos faktūros ir kasos išlaidų orderiai, kuriuose užfiksuoti neteisingi rekvizitai.

A. Š., įformindamas tikrovės neatitinkančius dokumentus, suteikė galimybę bendrovei (duomenys neskelbtini) išvengti mokėtino PVM (14 t., b. l. 6-26).

Iš specialisto išvados 2019-05-09 Nr. 04/14-2-8-5131 matyti, kad buvo atliktas ūkininkės R. A. ūkinės finansinės veiklos tyrimas. Nustatyta, kad R. A. (ankstesnė pavardė P.) ūkis įregistruotas 2010-03-24, adresu (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini). PVM mokėtoju ūkis registruotas 2010-04-07. PVM mokestinis laikotarpis – kalendorinis pusmetis.Tiriamuoju laikotarpiu ūkininkės deklaruota veikla – grūdinių (išskyrus ryžius), ankštinių ir aliejingų sėklų augalų auginimas (EVRK kodas 011100). Ūkio savininkė - R. A.. Ūkio buhalterinę apskaitą tvarkė pati ūkininkė R. A..

Pateikti atsakymai į klausimus:

Ar laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-03-31 ūkininkė R. A. turėjo sandorių su bendrovėmis: (duomenys neskelbtini), UAB „G.“, <...>? Ar už vykdytus sandorius buvo atsiskaityta?

Atsakymas:

Sandoriai su (duomenys neskelbtini)

Pagal tyrimui pateiktų dokumentų duomenis nustatyta, kad 2016 metais buvo įforminta 12 PVM sąskaitų faktūrų, kurių duomenimis R. A. pardavė (duomenys neskelbtini) 950,997 tonas grūdų (kviečių, miežių, kvietrugių, pupų) už 117 444,40 € ir 24 663,33 € PVM, iš viso už 142 107,73 €.

Tyrimui nepateiktas 2016 metų operacijų apskaitos žurnalas ir 2016-01-01 – 2016-06-30 laikotarpio išrašomų sąskaitų faktūrų registras, o pateiktame 2016-07-01 – 2016-12-31 laikotarpio registre užfiksuotos tik dvi paskutinės 2016 m. spalio mėn. PVM sąskaitos faktūros (18 priedas). Tačiau pardavimų (duomenys neskelbtini) pajamas R. A. deklaravo 2016 metų Metinėje pajamų deklaracijoje bei pardavimo PVM deklaravo PVM deklaracijose.

Krovinio važtaraščiai apie grūdų transportavimą tyrimui nepateikti.

Pagal tyrimui pateiktų kasos dokumentų ir banko išrašų duomenis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) su ūkininke R. A. visiškai atsiskaitė, tai yra sumokėjo jai 142 107,73 €. Iš jų:

Žemesnės instancijos teismas

- 4 060 € grynaisiais pinigais pagal 2016-07-13 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini)

- 138 047,73 € pervedė į R. A. asmeninę sąskaitą AB Swedbanke.

Nustatyta, kad didžioji dalis gautų iš (duomenys neskelbtini) įplaukų, iš viso 119 150 €, nuo sąskaitos buvo nuimti grynaisiais pinigais. Tyrimui nepateikti R. A. 2016 metų apskaitos registrai, kuriuose būtų apskaitytos piniginių lėšų (kasos ir banko) įplaukų ir išlaidų operacijos, todėl nebuvo galima nustatyti, kur nuo sąskaitų nuimti grynieji pinigai buvo panaudoti.

Sandoriai su UAB „G.“

Pagal tyrimui pateiktų dokumentų duomenis nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2018-03-31 buvo įformintos dvi PVM sąskaitos faktūros, kuriose užfiksuoti 288,85 tonų kviečių pardavimai UAB „G.“ už 38 705,90 € ir 8 128,24 € PVM, iš viso už 46 834,14 €. Nustatyta, kad:

- 2017-10-27 PVM sąskaita faktūra GNN Nr. G-03/2017 apie parduotas UAB „G.“ 143,85 t už 23 323,84 € (su PVM) užregistruota tyrimui kartu su dokumentais pateiktame išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registre, tačiau R. A. papildomai pateiktame išrašomų sąskaitų registre nurodyta sąskaita jau nebefiksuota. 2017 m. operacijų apskaitos žurnale pardavimai UAB „G.“ taip pat nefiksuoti, tačiau pardavimų pajamas R. A. deklaravo 2017 m. pajamų deklaracijoje. PVM deklaracijoje pardavimo PVM ūkininkė nedeklaravo.

- 2018-01-20 PVM sąskaita faktūra GNN Nr. G-01/2018 apie parduotas UAB „G.“ 145 t už 23 510,30 € (su PVM) registruota išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registre ir pardavimai įtraukti į 2018 m. operacijų apskaitos žurnalą. Pardavimo PVM deklaruotas PVM deklaracijoje.

Sutartis su UAB „G.“ ir krovinio važtaraščiai tyrimui nepateikti.

Tyrimo metu atlikus UAB „G.“ dokumentų priešpriešinį patikrinimą (IT Nr. 06-6-00029-17) nustatyta, kad bendrovės apskaityti duomenys apie pirktus iš ūkininkės kviečius sutampa su R. A. pardavimų UAB „G.“ duomenimis. Tačiau UAB „G.“ tyrimui pateikė dar vieną - 2018-02-28 PVM sąskaitą faktūrą GNN Nr. G-02/2018, kurioje užfiksuotas 277,96 t kviečių pirkimas iš R. A. už 45 068,43 € (su PVM) (26 priedas). Nustatyta, kad nurodytoje PVM sąskaitoje faktūroje įformintas grūdų pirkimas-pardavimas nefiksuotas nei UAB „G.“, nei R. A. apskaitoje. UAB „G.“ apskaityti apmokėjimų ūkininkei duomenys nesutampa su R. A. duomenimis apie gautas iš bendrovės įplaukas. Bendrovė į apskaitą įtraukė 24 823,84 € išmokas R. A., iš jų: 18 323,84 € grynaisiais pinigais ir 6 500 € pavedimais. UAB „G.“ tyrimui nepateikė kasos dokumentų apie ūkininkei išmokėtus grynuosius pinigus bei į apskaitą neįtraukė 12 220 € išmokų, iš jų: 10 000 € grynaisiais pinigais pagal 2018-02-07 kasos išlaidų orderį, 1 220 € pagal 2018-03-12 banko pavedimą.

Taip pat nustatyta, kad R. A. neturėjo pirkimo-pardavimo sandorių su A. A.. Tačiau į R. A. asmeninę sąskaitą buvo pervedami pinigai pagal A. A. vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras bei R. A. iš savo sąskaitos sumokėdavo A. A. skolas.

Ar ūkininkės R. A. buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis teisės aktų reikalavimų? Jei ne, tai kokių teisės aktų reikalavimų buvo nesilaikyta? Ar dėl nustatytų neatitikimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti ūkininkės R. A. veiklos, jos turto ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros?

Atsakymas:

Nustatyta, kad tvarkant ūkininkės R. A. ūkio buhalterinę apskaitą, nesuvadovauta žemiau nurodytais norminių aktų reikalavimais. Dėl nustatytų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti ūkininkės R. A. ūkio 2016 m. ir 2017 m. bei laikotarpio nuo 2018-01-01 iki 2018-03-31 veiklos, jos turto ir įsipareigojimų dydžio.

I. Tyrimui nepateikti: 2016-01-01 – 2016-06-30 laikotarpio gaunamų PVM sąskaitų faktūrų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrai; 2016 metų pinigų kasoje, banko sąskaitose ir pirkimų ir pardavimų apskaitos žurnalas (išvadoje operacijų apskaitos žurnalas); tiriamojo laikotarpio: ūkyje pagamintos bei nebaigtos gaminti produkcijos apskaitos bei pagamintos produkcijos judėjimo apskaitos registrai, grūdų ir kitų atsargų inventorizacijos aprašai ir pan. Dėl to tvarkant ūkininkės R. A. ūkio apskaitą nesivadovauta 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies (apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą) reikalavimais, nes neišsaugoti ir tyrimui nepateikti aukščiau nurodyti apskaitos registrai.

Vadovaujantis LR Vyriausybės 1999-12-01 nutarimo Nr. 1333 „Dėl ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos patvirtinimo“ 9 punktu, apskaitos dokumentus ūkininkai ir gyventojai turi saugoti ne mažiau kaip 10 metų.

II. Nustatyta, kad 2016 metais buvo įforminta 12 PVM sąskaitų faktūrų, kuriose užfiksuoti 950,997 tonų grūdų (kviečių, miežių, kvietrugių, pupų) pardavimai (duomenys neskelbtini) už 117 444,40 € ir 24 663,33 € PVM, iš viso už 142 107,73 €.

Pagal ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenis nustatyta, kad ūkininkė R. A. galėjo užauginti ir 2016 metais parduoti 228,18 t grūdų, tačiau ji fiksavo 951 t (suapvalinus) grūdų pardavimus (duomenys neskelbtini). 722,82 tonų grūdų ūkininkė bendrovei (duomenys neskelbtini) parduoti negalėjo, nes jų neturėjo ir negalėjo užauginti. Todėl nustatyta, kad buvo įforminti dokumentai – PVM sąskaitos faktūros, kuriose užfiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos apie 2016 m. ūkininkės R. A. parduotus (duomenys neskelbtini) grūdus - 722,82 t kviečių ir miežių už 89 627,32 € ir 18 821,73 € PVM, iš viso už 108 449,05 €.

Tvarkant ūkininkės R. A. ūkio apskaitą, nesivadovauta 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalimi (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu) ir 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto (vienas iš privalomų rekvizitų – ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio turinys) reikalavimais, nes išrašytuose dokumentuose - PVM sąskaitose faktūrose užfiksuoti ir į išrašytų PVM sąskaitų faktūrų registrą įtraukti tikrovės neatitinkantys duomenys apie 2016 metais parduotus (duomenys neskelbtini) grūdus – 722,82 tonas kviečių ir miežių už 89 627,32€ ir 18 821,73 € PVM, iš viso už 108 449,05 €. Realiai minėtos ūkinės operacijos neįvyko, ūkininkė R. A. 722,82 tonų grūdų (duomenys neskelbtini) nepardavė, o tik buvo surašyti dokumentai – PVM sąskaitos, kuriuose užfiksuoti neteisingi rekvizitai. Didžioji dalis iš (duomenys neskelbtini) gautų įplaukų, t. y. 119 150 € buvo išgryninti. Kur šie pinigai buvo panaudoti nustatyti negalima, nes tyrimui nepateikti 2016 m. piniginių lėšų apskaitos registrai.

Įforminant tikrovės neatitinkančius dokumentus R. A. suteikė galimybę (duomenys neskelbtini) išvengti mokėtino PVM.

III. Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2017-01-01 iki 2018-03-31 buvo įformintos dvi PVM sąskaitos faktūros, kuriose užfiksuoti 288,85 tonų kviečių pardavimai UAB „G.“ už 38 705,90 € ir 8 128,24 € PVM, iš viso už 46 834,14 €.

Pagal ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenis nustatyta, kad 2017 metais ūkininkė galėjo užauginti ir parduoti daugiausiai 66 tonas kviečių, tačiau ji fiksavo 288,85 tonų grūdų pardavimus UAB „G.“. 222,85 t grūdų R. A. parduoti UAB „G.“ negalėjo, nes jų negalėjo užauginti. Todėl nustatyta, kad buvo įforminti dokumentai – PVM sąskaitos faktūros, kuriose užfiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos apie R. A. parduotus UAB „G.“ grūdus - 222,85 t kviečių už 29 861,90 € ir 6 271 € PVM, iš viso už 36 132,90 €. Iš jų:

- 2017 metais - 77,85 t už 10 431,90 € ir 2 190,70 € PVM, iš viso už 12 622,60 €;

- 2018-01-01 – 2018-03-31 laikotarpiu - 145 t už 19 430 € ir 4 080,30 € PVM, iš viso už 23 510,30 €.

Tvarkant ūkininkės R. A. ūkio apskaitą, nesivadovauta 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu) ir 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto (vienas iš privalomų rekvizitų – ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio turinys) reikalavimais, nes išrašytuose dokumentuose - PVM sąskaitose faktūrose užfiksuoti ir į operacijų apskaitos registrą įtraukti tikrovės neatitinkantys duomenys apie 2017-07-01 – 2018-03-31 laikotarpiu UAB „G.“ parduotus grūdus – 222,85 t kviečių už 29 861,90 € ir 6 271 € PVM, iš viso už 36 132,90 € (iš jų: 2017 m. - 77,85 t už 12 622,60 €; 2018 m. - 145 t už 23 510,30 €). Realiai minėtos ūkinės operacijos neįvyko, ūkininkė R. A. 222,85 tonų kviečių UAB „G.“ nepardavė, o tik buvo surašyti dokumentai – PVM sąskaitos faktūros, kuriose užfiksuoti neteisingi rekvizitai. Įforminant tikrovės neatitinkančius dokumentus R. A. suteikė galimybę UAB „G.“ išvengti mokėtino PVM bei nepagrįstai nuo kasos nurašyti grynuosius pinigus (19 t., b. l. 78-97).

Iš specialisto išvados 2019-05-09 Nr. 04/14-2-8-5131 matyti, kad buvo atliktas ūkininko A. A. ūkinės finansinės veiklos tyrimas. Nustatyta, kad A. A. ūkis įregistruotas 2004-03-18, adresu (duomenys neskelbtini), pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini). A. A. registruotas adresu (duomenys enskelbtini). PVM mokėtoju A. A. ūkis registruotas 2004-06-29. Tiriamuoju laikotarpiu ūkininko A. A. deklaruota veikla – augalų dauginimas. Kratos metu išimtų dokumentų duomenimis, A. A. ūkis vertėsi augalininkyste – javų ir ankštinių kultūrų auginimu. Ūkio savininkas - A. A.. Už ūkininko A. A. ūkio apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų išsaugojimą atsakingas A. A.. Ūkio buhalterinę apskaitą tvarko jis pats ir žmona R. A..

Tyrimui buvo pateikti šie dokumentai ir apskaitos registrai: pardavimų ir pirkimų PVM sąskaitos faktūros, kasos dokumentai, 2016-07-01 – 2018-03-31 laikotarpio gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registras, 2016-07-01 – 2018-03-31 laikotarpio išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registras, 2018-01-01 – 2018-03-31 laikotarpio suvestinis registras „Pinigų kasoje, banko sąskaitoje ir pirkimų ir pardavimų apskaitos žurnalas“, atsargų (trąšų, pesticidų, sėklų) judėjimo sandėlyje apskaitos žiniaraščiai, 2016 ir 2017 m. ilgalaikio turto apskaitos registrai, 2016 ir 2017 metų finansinės ataskaitos - balansai ir pelno (nuostolių) ataskaitos; įvairios sutartys ir kiti dokumentai. Tyrimui nepateikti: 2016-01-01 – 2016-06-30 laikotarpio gaunamų PVM sąskaitų faktūrų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrai; 2016 ir 2017 metų pajamų ir išlaidų, piniginių įplaukų ir išlaidų, atsiskaitymų žiniaraščiai, registras „Pinigų, pirkimo ir pardavimo operacijos“; ūkyje pagamintos bei nebaigtos gaminti produkcijos apskaitos bei pagamintos produkcijos judėjimo apskaitos (arba sandėlio apskaitos) registrai; grūdų ir kitų atsargų inventorizacijos aprašai ir pan.

Pateikti atsakymai į klausimus:

Ar laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-03-31 ūkininkas A. A. turėjo sandorių su bendrovėmis: (duomenys neskelbtini), UAB „A. A.“, <...>? Ar už vykdytus sandorius buvo atsiskaityta?

Atsakymas:Sandoriai su (duomenys neskelbtini)

Nustatyta, kad ūkininkas A. A. 2016 ir 2017 metais apskaitė grūdinių kultūrų pardavimus (duomenys neskelbtini). Pagal PVM sąskaitų faktūrų duomenis, A. A. įformino 1 513,933 tonų grūdų (kviečių, miežių, kvietrugių) pardavimus (duomenys neskelbtini) už 175 463,69 € ir 36 847,38 € PVM, iš viso už 212 311,07 €. Iš jų:

Žemesnės instancijos teismas

- 2016 m. - už 100 236,21 € ir 21 049,61 € PVM, iš viso už 121 285,82 €;

- 2017 m. - už 75 227,48 € ir 15 797,77 € PVM, iš viso už 91 025,25 €.

Išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registre apskaityta 2016-10-31 sąskaita faktūra GRD 0036, pagal kurią fiksuoti pardavimai (duomenys neskelbtini) už 30 143,47 € (su PVM), tyrimui nepateikta. Tyrimui pateiktas tik vienas – 2016-10-31 krovinio važtaraštis, kuriame fiksuoti 25,786 t grūdų pervežimai.

Pagal tyrimui pateiktų kasos dokumentų ir banko išrašų duomenis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pagal 2016-09-22 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) A. A. grynais pinigais sumokėjo 726,59 € bei į A. A. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB Swedbanke pervedė 135 241,16 € ir iš viso bendrovė ūkininkui sumokėjo 135 967,75 €.

Atlikus (duomenys neskelbtini) dokumentų priešpriešinį patikrinimą nustatyta, kad bendrovės dokumentų duomenys apie įsigytas iš ūkininko grūdines kultūras nesutampa su A. A. pardavimų duomenimis. Pagal bendrovėje apskaitytų PVM sąskaitų faktūrų duomenis, (duomenys neskelbtini) iš A. A. įsigijo grūdų už 228 134,18 €. (duomenys neskelbtini) į apskaitą įtraukė 2017-08-31 PVM sąskaitą faktūrą GRD 0011, kuri ūkininko A. A. išrašomų PVM sąskaitų faktūrų apskaitos registre neapskaityta ir tyrimui nepateikta. Taip pat nustatyta, kad pagal nurodytą PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) pervedė į A. A. asmeninę sąskaitą 15 823,11 €.

(Duomenys neskelbtini) tyrimui pateikė krovinio važtaraščius, kuriuose fiksuoti PVM sąskaitose faktūrose nurodytų grūdų pervežimai iš ūkininko A. A.. Važtaraščiuose vienu atveju grūdų vežėju nurodytas A. A., o visais kitais atvejais – (duomenys neskelbtini).

Taip pat priešpriešinio patikrinimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pagal įformintas PVM sąskaitas faktūras su A. A. visiškai atsiskaitė, tai yra: 726,59 € A. A. sumokėjo grynaisiais pinigais bei 227 407,59 € pervedė į A. A. ir R. A. asmenines sąskaitas AB Swedbanke. Iš jų:

- į A. A. sąskaitą – 135 241,16 €;

- į R. A. sąskaitą – 92 166,43 €.

Žemesnės instancijos teismas

Nustatyta, kad didžioji dalis gautų iš (duomenys neskelbtini) įplaukų iš sąskaitų buvo nuimti grynaisiais pinigais, iš viso 177 980 €. Tyrimui nepateikti A. A. ir R. A. 2016 ir 2017 m. apskaitos registrai, kuriuose būtų apskaityti piniginių lėšų (kasos ir banko) įplaukų ir išlaidų operacijos, todėl nebuvo galima nustatyti, kur nuo sąskaitų nuimti grynieji pinigai buvo panaudoti.

Nustatyta, kad 206-2017 m. ūkininkas A. A. 1 360,74 t. grūdų bendrovei (duomenys neskelbtini) parduoti negalėjo, nes jų neturėjo ir naglėjo užauginti. Ūkininkas įformino dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, kuriose užfiksavo neįvykusias ūkines operacijas apie parduotus (duomenys neskelbtini) 1 360,74 t. grūdų už 168 177,30 € ir 35 304,64 € PVM, iš viso už 203 421,94 Eur sumą, iš jų:

- 2016 m. – 764,06 t. už 82 687,87 €, ir 17 364,46 € PVM, iš viso už 100 052,33 €;

- 2017 m. - 596,68 t. už 85 429,43 € ir 17 940,18 € PVM, iš viso už 103.369,61 €.

Sandoriai su UAB „A. A.“

Nustatyta, kad A. A. ūkis sudarė su UAB „A. A.“, atstovaujama direktoriaus G. Z., 2017-12-28 kviečių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 28-12-17. Pagal sutarties sąlygas, A. A. ūkis įsipareigojo patiekti, o bendrovė - nupirkti 200 t kviečių. 2018 m. sausio-kovo mėn. ūkininkas A. A. įformino dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, kuriose užfiksavo iš viso 446,58 tonų žieminių kviečių pardavimus UAB „A. A.“ už 61 637,40 € ir 12 943,84 € PVM, iš viso už 74 581,24 €.

Kratos pas A. A. metu paimto kompiuterio apžiūros metu rasti krovinių važtaraščiai apie 221,76 t grūdų transportavimą, iš jų: 2018 m. sausio 3-5 d. (106 t) ir sausio 11-15 d. (115,76 t). Kompiuterio laikmenoje rastuose sausio 3-5 d. krovinių važtaraščiuose nurodyti kitokie grūdų kiekiai, nei esančiuose prie dokumentų ir iš viso fiksuoti 106 t pervežimai.

Tyrimo metu atlikus UAB „A. A.“ dokumentų priešpriešinį patikrinimą (IT Nr. 06-6-00029-17) nustatyta, kad bendrovės duomenys apie pirktus iš ūkininko kviečius sutampa su A. A. pardavimų UAB „A. A.“ duomenimis. Atsiskaitymų už grūdus dokumentų duomenys taip pat sutampa.

Pagal pateiktus dokumentus, 2018 m. sausio-kovo mėn. ūkininkas A. A. įformino dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, kuriose užfiksavo neįvykusias ūkines operacijas apie parduotus grūdus - 446,58 tonas žieminių kviečių UAB „A. A.“ už 61 637,40 € ir 12 943,84 € PVM, iš viso už 74 581,24 €. Realiai minėtos ūkinės operacijos neįvyko, ūkininkas A. A. 446,58 t kviečių UAB „A. A.“ parduoti negalėjo, nes jų neturėjo ir negalėjo užauginti, o tik buvo surašyti dokumentai – PVM sąskaitos – faktūros, kuriose užfiksuoti neteisingi rekvizitai. Didižio dalis iš UAB „A. A.“ gautų įplaukų – 66 200 € nuimti grynaisiais pinigais ir iš jų 59 200 € kasoje neapskaityti, todėl negalima nustatyti, kur buvo panaudoti.

Ar ūkininko A. A. buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laikantis teisės aktų reikalavimų? Jei ne, tai kokių teisės aktų reikalavimų buvo nesilaikyta? Ar dėl nustatytų neatitikimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti ūkininko A. A. veiklos, jo turto ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros?

Atsakymas:

Nustatyta, kad tvarkant ūkininko A. A. ūkio buhalterinę apskaitą, nesuvadovauta žemiau nurodytais norminių aktų reikalavimais. Dėl nustatytų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti 2016 metų ir 2017 metų bei laikotarpio nuo 2018-01-01 iki 2018-03-31 ūkininko A. A. ūkio veiklos, jo turto, kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

I. Tyrimui nebuvo pateikti ūkininko A. A. ūkio apskaitos registrai ir todėl:

1.1. Jeigu ūkininkas A. A. tvarkė apskaitos registrus, bet jų neišsaugojo, tai nesivadovauta 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies (apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą) reikalavimais, nes neišsaugoti ir tyrimui nepateikti 2016-01-01 – 2016-06-30 laikotarpio gaunamų PVM sąskaitų faktūrų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrai; 2016 ir 2017 metų pajamų ir išlaidų, piniginių įplaukų ir išlaidų, atsiskaitymų žiniaraščiai bei registras „Pinigų, pirkimo ir pardavimo operacijos“; tiriamojo laikotarpio ūkyje pagamintos bei nebaigtos gaminti produkcijos apskaitos bei pagamintos produkcijos judėjimo (sandėlio apskaitos) registrai, atsargų, tame skaičiuje ir grūdų inventorizacijų aprašai ir kt.

Žemesnės instancijos teismas

1.2. Jeigu ūkininkas A. A. 2016-2017 m. netvarkė apskaitos registrų, tada nesivadovauta Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies (ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose) reikalavimais, nes ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys neregistruoti 2016-01-01 – 2016-06-30 laikotarpio gaunamų PVM sąskaitų faktūrų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registruose; 2016 ir 2017 metų duomenys - pajamų ir išlaidų, piniginių įplaukų ir išlaidų, atsiskaitymų žiniaraščiuose bei registre „Pinigų, pirkimo ir pardavimo operacijos“; tiriamuoju laikotarpiu - ūkyje pagamintos bei nebaigtos gaminti produkcijos apskaitos bei pagamintos produkcijos judėjimo (sandėlio apskaitos) registruose; nebuvo atliekamos atsargų, tame skaičiuje ir grūdų inventorizacijos.

II. Nustatyta, kad ūkininkas A. A. 2016 m. pradžiai galėjo turėti apie 99 t pagamintos žemės ūkio produkcijos likutį. Tačiau A. A. per 2016 m. I pusmetį arba iki 2016 m. derliaus nuėmimo, įformino 913,85 tonų grūdų pardavimus UAB „R.“ (558,053 t) ir (duomenys neskelbtini) (355,797 t), tai yra ūkininkas A. A. neturėjo tiek grūdų, kiek įformino pardavimų. Nustatyta, kad 2016 m. I pusmetyje A. A. įmonėms UAB „R.“ ir (duomenys neskelbtini) negalėjo parduoti 813,05 tonų grūdų - kviečių ir miežių.

Taip pat tyrimo metu pagal ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenis nustatyta, kad:

1) Ūkininkas 2016 m. galėjo užauginti daugiausiai 23 tonas miežių derliaus, tačiau 2017 m. kovo mėn. dokumentais įformino 52,25 t miežių pardavimą (duomenys neskelbtini) arba 32,25 t daugiau, nei galėjo užauginti. Dėl to, 32,25 t miežių ūkininkas 2017 m. I pusmetyje (duomenys neskelbtini) parduoti negalėjo, nes jų negalėjo užauginti.

2) 2016 ir 2017 m. arba laikotarpiu nuo 2016-07-01 iki 2017-12-31 ūkininkas A. A. galėjo prikulti daugiausiai 157 tonas kviečių derliaus, tačiau A. A. per nurodytą laikotarpį dokumentais įformino 1 230,486 t kviečių pardavimą. Nustatyta, kad 2016-07-01 – 2017-12-31 laikotarpiu A. A. bendrovei (duomenys neskelbtini) negalėjo parduoti 1 073,49 t kviečių, nes negalėjo jų užauginti.

Apibendrinat tyrimo metu nustatytų aplinkybių visumą nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2017-12-31 ūkininkas A. A. įformino dokumentus - PVM sąskaitas faktūras, kuriose užfiksavo neįvykusias ūkines operacijas su UAB „R.“ ir (duomenys neskelbtini) apie parduotas šioms įmonėms iš viso 1 918,79 tonas grūdų už 231 528,91 € ir 48 621,08 PVM, iš viso už 280 149,99 €. Iš jų:

2016 metais – 1 322,11 t grūdų už 146 099,48 € ir 30 680,90 € PVM, iš viso už 176 780,38 €, iš jų:

- UAB „R.“ – 558,05 t už 63 411,61 € ir 13 316,44 € PVM, iš viso už 76 728,05 €;

- (duomenys neskelbtini) –764,06 t už 82 687,87 € ir 17 364,46 € PVM, iš viso už 100 052,33 €.

2017 metais - (duomenys enskelbtini) 596,68 t grūdų už 85 429,43 € ir 17 940,18 € PVM, iš viso už 103 369,61 €.

A. A. 1 918,79 tonų grūdų parduoti negalėjo, nes jų neturėjo ir negalėjo užauginti.

Žemesnės instancijos teismas

(duomenys neskelbtini) pagal įformintas PVM sąskaitas faktūras sumokėjo iš viso 228 134,18 €, iš jų:

- 726,59 € grynaisiais pinigais;

- 227 407,59 € pervedė į A. A. (135 241,16 €) ir R. A. (92 166,43 €) asmenines sąskaitas AB Swedbanke. Iš bendrovės pervestų lėšų 177 980 € buvo nuimti grynaisiais pinigais, iš jų: iš A. A. sąskaitos – 120 000 €, o iš R. A. sąskaitos – 57 980 €. Tyrimui nepateikti A. A. ir R. A. 2016 ir 2017 m. apskaitos registrai, kuriuose būtų apskaityti piniginių lėšų (kasos ir banko) įplaukų ir išlaidų operacijos, todėl nebuvo galima nustatyti, kur nuo sąskaitų nuimti grynieji pinigai buvo panaudoti.

UAB „R.“ pagal įformintas PVM sąskaitas faktūras sumokėjo iš viso 76 728,05 €, iš jų: 25 680,56 € pervedė į R. A. asmeninę sąskaitą bei kasos išlaidų orderiais įformino 51 047,49 € išmokas grynaisiais pinigais.

Remiantis FNTT turimos VĮ „Registrų centras“ DB duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ir UAB „R.“ akcininku ir direktoriumi buvo tas pats asmuo - R. K.. UAB „R.“ akcininku ir vadovu minėtas asmuo buvo iki 2016-05-31 (pardavimų sandoriai su šia bendrove fiksuoti iki 2016-04-20).

Tyrimo metu nustatyta, kad vyr. tyrėjo L. M. išvardyti krovinių važtaraščiai patvirtina tyrimo metu nustatytus duomenis, kad pagal PVM sąskaitas faktūras: 2017-08-24 GRD 0009 - 58,401 t; 2017-08-31 GRD 0010 – 99,85 t; 2017-08-31 GRD 0011 – 98,747 t; 2017-09-14 GRD 0015 – 79,38 t ir 2017-09-29 GRD 0018 – 59,774 t, iš viso 396,152 tonų grūdų ūkininkas A. A. (duomenys neskelbtini) nepardavė.

Žemesnės instancijos teismas

Tvarkant ūkininko A. A. ūkio apskaitą, nesivadovauta 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalimi (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu) ir 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto (vienas iš privalomų rekvizitų – ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio turinys) reikalavimais, nes išrašytuose dokumentuose - PVM sąskaitose faktūrose užfiksuoti ir į išrašytų PVM sąskaitų faktūrų registrą įtraukti (išskyrus 2017-08-31 sąskaitą faktūrą GRD 0011) tikrovės neatitinkantys duomenys apie 2016-2017 metais parduotus grūdus – 1 918,79 tonų kviečių ir miežių, iš viso už 280 149,99 € įmonėms (duomenys neskelbtini) ir UAB „R.“ (iš jų: 2016 m. – 1 322,11 t grūdų už 176 780,38 € ir 2017 m. - 596,68 t grūdų už 103 369,61 €). Realiai minėtos ūkinės operacijos neįvyko, ūkininkas A. A. 1 918,79 tonų grūdų (duomenys enskelbtini) ir UAB „R.“ nepardavė, nes jų neturėjo ir negalėjo užauginti, o tik buvo surašyti dokumentai – PVM sąskaitos, kuriuose užfiksuoti neteisingi rekvizitai. Didžioji dalis (duomenys neskelbtini) gautų įplaukų, t. y. 177 980 € buvo išgryninti, o UAB „R.“ grynaisiais pinigais įformino 51 047,49 € išmokas. Kur šie pinigai buvo panaudoti nustatyti negalima, nes tyrimui nepateikti 2016-2017 m. piniginių lėšų apskaitos registrai.

A. A., įformindamas tikrovės neatitinkančius dokumentus, suteikė galimybę įmonėms (duomenys neskelbtini) ir UAB „R.“ išvengti mokėtino PVM.

III. Tyrimo metu pagal tyrimui pateiktus dokumentus ir ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenis nustatyta, kad iki 2016 metų derliaus nuėmimo ūkininkas A. A. kviečių likučio neturėjo, 2016 metais ūkininkas galėjo prikulti daugiausiai 157 tonas kviečių derliaus, o 2017 metais visi ūkininko 3,45 ha plote auginti kviečiai dėl hidrometeorologinių sąlygų žuvo. Todėl A. A. per 2016 m. II pusmetį ir per visus 2017 metus galėjo parduoti daugiausiai 157 tonas kviečių. Taip pat nustatyta, kad iš 2016 metais užauginto kviečių derliaus ūkininkas 57,596 t pardavė AB „K. G.“ ir 99,404 t – (duomenys neskelbtini). Todėl 2018 m. pradžiai A. A. jokių kviečių nebeturėjo. Be to, tyrimui pateiktoje finansinėje ataskaitoje – 2017 m. balanse A. A. metų pabaigai taip pat nefiksavo pagamintos žemės ūkio produkcijos likučio.

Žemesnės instancijos teismas

Tvarkant ūkininko A. A. ūkio apskaitą, nesivadovauta 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu) ir 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto (vienas iš privalomų rekvizitų – ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio turinys) reikalavimais, nes išrašytuose dokumentuose - PVM sąskaitose faktūrose užfiksuoti ir į operacijų apskaitos registrą įtraukti tikrovės neatitinkantys duomenys apie 2018 m. UAB „A. A.“ parduotus grūdus - 446,58 t žieminių kviečių už 61 637,40 € ir 12 943,84 € PVM, iš viso 74 581,24 €. Realiai minėtos ūkinės operacijos neįvyko, ūkininkas A. A. 446,58 tonų kviečių UAB „A. A.“ parduoti negalėjo, nes jų neturėjo ir negalėjo užauginti, o tik buvo surašyti dokumentai – PVM sąskaitos faktūros, kuriose užfiksuoti neteisingi rekvizitai. Didžioji dalis iš UAB „A. A.“ gautų įplaukų – 66 200 €, buvo nuimti grynaisiais pinigais savo reikmėms ir iš jų 59 200 € kasoje neapskaityti, todėl negalima nustatyti, kur jie buvo panaudoti.

A. A., įformindamas tikrovės neatitinkančius dokumentus, suteikė galimybę įmonei UAB „A. A.“ išvengti mokėtino PVM (15 t., b. l. 152-175).

Iš 2019-03-27 specialisto išvados Nr. 04/14-2-8-3308 matyti, kad buvo atliktas ūkininko M. L. ūkinės finansinės veiklos tyrimas. Pateikti atsakymai į klausimus:

Ar laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-12-31 M. L. ūkis turėjo sandorių su (duomenys enskelbtini)? Ar už vykdytus sandorius buvo atsiskaityta?

Atsakymas:

Pagal tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad ūkininkas M. L. tiriamuoju laikotarpiu turėjo sandorių su (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad pagal 2017 metų PVM sąskaitas faktūras M. L. išrašomų sąskaitų faktūrų registre apskaitė 451,18 tonų kviečių pardavimus (duomenys neskelbtini) už 69 429,38 Eur ir 14 580,17 Eur PVM, iš viso už 84 009,55 Eur. Sutartis su (duomenys neskelbtini) bei grūdų transportavimo dokumentai (krovinio važtaraščiai) tyrimui nepateikti. Ūkininkas M. L. tyrimui pateikė (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugsėjo mėn. kasos išlaidų orderius vienodais Nr. KIO 0, kuriuose užfiksuotos 4 7429,85 Eur grynųjų pinigų išmokas ūkininkui M. L.. Todėl, pagal M. L. dokumentų duomenis, tiriamojo laikotarpio pabaigai (duomenys neskelbtini) ūkininkui buvo skolinga 36 579,70 Eur. Tyrimo metu atlikus (duomenys neskelbtini) dokumentų priešpriešinį patikrinimą (IT Nr. 06-6-00029-17) nustatyta, kad bendrovės duomenys apie pirktus iš ūkininko kviečius sutampa su M. L. pardavimų nurodytai bendrovei duomenimis. Tačiau pagal (duomenys neskelbtini) duomenis, bendrovė visiškai atsiskaitė su M. L. - apmokėjimai įforminti grynaisiais pinigais pagal kasos išlaidų orderius, kuriuose fiksuotos išmokos M. L., iš viso 84 009,54 Eur. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) tyrimui pateikė ir į apskaitą įtraukė dar keturis kasos išlaidų orderius, kurių ūkininkas M. L. tyrimui nepateikė. Orderiuose papildomai užfiksuotos dar 36 579,69 Eur išmokos ūkininkui.

(Duomenys neskelbtini) tyrimui taip pat pateikė krovinio važtaraščius, kuriuose fiksuotas PVM sąskaitose faktūrose nurodytų grūdų transportavimas. Važtaraščiuose visais atvejais nurodyta, kad grūdų vežėjas – (duomenys neskelbtini), transporto priemonė - (duomenys neskelbtini), vairuotojas – R. K..

Žemesnės instancijos teismas

Tačiau 2019-03-06 apklausos metu M. L. parodė, kad 2016 metų rugsėjo-spalio mėn. laikotarpyje jis, kaip ūkininkas, be jokių dokumentų pardavė (duomenys neskelbtini) nemažiau 100 tonų kviečių ir už tai iš R. K. gavo nemažiau 12 000 Eur grynais. Taip pat ūkininkas parodė, kad dėl grūdų pardavimo be dokumentų jis tarėsi su R. K., grūdus R. K. pasiimdavo su savo transportu, bet kokiu nepamena. Jeigu M. L. parodymai yra teisingi, tvarkant ūkininko ūkio apskaitą nesivadovauta 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 6 straipsnio 2 dalies (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio arba struktūros pasikeitimu) ir 12 straipsnio 1 dalies (visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus) reikalavimais, nes ūkininkas 2016 metais pardavė (duomenys neskelbtini) 100 tonų kviečių už 9 917,36 Eur ir 2 082,64 Eur PVM, iš viso už 12 000 Eur ir iš bendrovės už grūdus gavo 12 000 Eur grynaisiais pinigais, tačiau nebuvo surašyti apskaitos dokumentai – pardavimo PVM sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderiai bei pardavimai neregistruoti išrašytų sąskaitų faktūrų registre.

Taip pat tvarkant M. L. ūkio apskaitą nesivadovauta LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų taisyklių 3 punkto (pinigai priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus ir kasininkas) nuostatomis, nes gavus iš (duomenys neskelbtini) 12 000 Eur grynųjų pinigų įplaukas nebuvo surašyti dokumentai - kasos pajamų orderiai, pagrindžiantys gautas įplaukas. Pagal M. L. parodymus 2017 m. dėl nuskendusio derliaus buvo nukulta tik apie 20 tonų kviečių ir jis 2017 metų rugsėjo-spalio mėn. (duomenys neskelbtini) realiai pardavė nedaugiau 20 tonų kviečių ir iš R. K. gavo nedaugiau 2 400 Eur. M. L. parodė, kad pagal PVM sąskaitas faktūras jis grūdų (duomenys neskelbtini) nepardavė, pagal krovinio važtaraščius grūdai gabenti nebuvo ir pagal kasos išlaidų orderius jis pinigų negavo, o tik pasirašė nurodytuose dokumentuose. Anot M. L., jis negali pasakyti pagal kokias PVM sąskaitas faktūras jis pardavė 20 t grūdų, pagal kokius važtaraščius grūdai buvo vežti bei pagal kokius orderius gavo 2 400 Eur.

Tyrimo metu nustatyta, kad vyr. tyrėjo L. M. išvardyti krovinių važtaraščiai patvirtina tyrimo metu nustatytus duomenis, kad pagal PVM sąskaitas faktūras: 2017-08-31 GRD0013 - 43,683 t.; 2017-09-15 GRD 0016 – 82,057 t.; 2017-09-18 GRD 0017 – 133,273 t.; 2017-09-29 GRD 0019 – 106,757 t. ir 2017-09-29 GRD 0020 – 85,413 t., iš viso 451,183 t. grūdų ūkininkas M. L. (duomenys neskelbtini) nepardavė. Įvertinus ūkininko parodymus ir nustatytų aplinkybių visumą, M. L. 2017 metais 431,18 tonų (451,18 - 20) kviečių (duomenys neskelbtini) už 81 609,55 Eur (84 009,55 – 2 400) nepardavė bei grynųjų pinigų už juos negavo, o tik buvo įforminti dokumentai – pardavimų PVM sąskaitos faktūros ir kasos išlaidų orderiai.

Žemesnės instancijos teismas

Tvarkant ūkininko M. L. ūkio apskaitą, nesivadovauta 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu) ir 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto (vienas iš privalomų rekvizitų – ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio turinys) reikalavimais, nes išrašytuose dokumentuose (PVM sąskaitose faktūrose ir kasos išlaidų orderiuose) užfiksuoti ir į išrašomų sąskaitų faktūrų registrą įtraukti tikrovės neatitinkantys duomenys apie (duomenys neskelbtini) 2017 m. parduotas 431,18 tonas kviečių už 67 445,91 Eur ir 14 163,64 Eur PVM, iš viso 81 609,55 Eur bei apie už juos gautas grynųjų pinigų įplaukas. Realiai minėtos ūkinės operacijos neįvyko, ūkininkas M. L. 431,18 tonų kviečių (duomenys neskelbtini) nepardavė bei už juos pinigų negavo, o tik buvo surašyti dokumentai – PVM sąskaitos faktūros ir kasos išlaidų orderiai, kuriuose užfiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos. M. L., įformindamas tikrovės neatitinkančius dokumentus, suteikė galimybę (duomenys neskelbtini) išvengti mokesčių, mokėtino PVM bei nepagrįstai nuo kasos nurašyti grynuosius pinigus.

2. Ar M. L. ūkio buhalterinę apskaita buvo tvarkoma laikantis teisės aktų reikalavimų? Jei ne, tai kokių teisės aktų buvo nesilaikyta?

Atsakymas:

Tvarkant ūkininko M. L. ūkio buhalterinę apskaitą nesivadovauta šiais teisės aktų reikalavimais:

Žemesnės instancijos teismas

2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

- Jeigu M. L. parodymai yra teisingi, nesivadovauta 6 straipsnio 2 dalies (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio arba struktūros pasikeitimu) ir 12 straipsnio 1 dalies (visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus) reikalavimais, nes ūkininkas 2016 metais pardavė (duomenys neskelbtini) 100 tonų kviečių už 9 917,36 Eur ir 2 082,64 Eur PVM, iš viso už 12 000 Eur ir iš bendrovės už grūdus gavo 12 000 Eur grynaisiais pinigais, tačiau nebuvo surašyti apskaitos dokumentai – pardavimo PVM sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderiai bei pardavimai neregistruoti išrašytų sąskaitų faktūrų registre.

- 6 straipsnio 2 dalies (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu) ir 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto (vienas iš privalomų rekvizitų – ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio turinys) reikalavimais, nes išrašytuose dokumentuose (PVM sąskaitose faktūrose ir kasos išlaidų orderiuose) užfiksuoti ir į išrašomų sąskaitų faktūrų registrą įtraukti tikrovės neatitinkantys duomenys apie (duomenys neskelbtini) 2017 m. parduotas 431,18 tonas kviečių už 67 445,91 Eur ir 14 163,64 Eur PVM, iš viso 81 609,55 Eur bei apie už juos gautas grynųjų pinigų įplaukas. Realiai minėtos ūkinės operacijos neįvyko, ūkininkas M. L. 431,18 tonų kviečių (duomenys neskelbtini) nepardavė bei už juos pinigų negavo, o tik buvo surašyti dokumentai – PVM sąskaitos faktūros ir kasos išlaidų orderiai, kuriuose užfiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos.

1) neišsaugoti ir tyrimui nepateikti laikotarpių nuo 2016-01-01 iki 2016-06-30 ir nuo 2018-01-01 iki 2018-06-30 gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrai bei laikotarpio nuo 2016-01-01 iki 2016-06-30 išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registras.

2) neišsaugoti ir tyrimui nepateikti kasos dokumentai, pagrindžiantys ūkininko M. L. gautas iš UAB „J.“ 20 706 Eur grynųjų pinigų įplaukas, iš jų: 2016 m – 8 590,27 Eur, 2017 m. – 12 115,73 Eur.

Žemesnės instancijos teismas

-16 straipsnio 1 dalies (ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose) reikalavimais, nes tiriamojo laikotarpio ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys neregistruoti pajamų ir išlaidų, piniginių įplaukų ir išlaidų, atsiskaitymų žiniaraščiuose ar registre „Pinigų kasoje, banko sąskaitose ir pirkimų ir pardavimų apskaitos žurnalas“, ūkyje pagamintos žemės ūkio produkcijos apskaitos ir jos judėjimo apskaitos registruose; nebuvo atliekamos grūdų inventorizacijos.

Taip pat nesivadovauta LR Vyriausybės 1999-12-01 nutarimo Nr. 1333 „Dėl ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos patvirtinimo“ 3 dalimi, kad buhalterinę apskaitą tvarkantys ūkininkai ir gyventojai vadovaujasi Buhalterinės apskaitos įstatymu ir Aprašu, taip pat gali vadovautis žemės ūkio ministro patvirtintomis rekomendacijomis, nustatančiomis, kaip tvarkyti ūkininko ūkio ir gyventojų veiklos buhalterinę apskaitą.

LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų taisyklių 3 dalies (pinigai priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus ir kasininkas) nuostatomis, nes gavus iš (duomenys neskelbtini) 12 000 Eur grynųjų pinigų įplaukas nebuvo surašyti dokumentai - kasos pajamų orderiai, pagrindžiantys gautas įplaukas.

3. Ar dėl nustatytų teisės aktų pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti M. L. veiklos, jo turto ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros?

Atsakymas:

Pagal tyrimui pateiktus dokumentus iš dalies nebuvo galima nustatyti ūkininko M. L. ūkio 2016 ir 2017 metų veiklos, jo turto ir įsipareigojimų dydžio dėl šių priežasčių:

Žemesnės instancijos teismas

1) Tyrimui nepateikti: laikotarpių nuo 2016-01-01 iki 2016-06-30 ir nuo 2018-01-01 iki 2018-06-30 gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrai; laikotarpio nuo 2016-01-01 iki 2016-06-30 išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registras; tiriamojo laikotarpio: pajamų ir išlaidų, piniginių įplaukų ir išlaidų, atsiskaitymų žiniaraščiai; registras „Pinigų kasoje, banko sąskaitose ir pirkimų ir pardavimų apskaitos žurnalas“; ūkyje pagamintos žemės ūkio produkcijos apskaitos ir jos judėjimo apskaitos registrai; žemės ūkio produkcijos inventorizacijos aprašai ir pan. Taip pat nepateikti kasos dokumentai, pagrindžiantys ūkininko M. L. gautas iš UAB „J.“ 20 706 € grynųjų pinigų įplaukas.

Už laikotarpį nuo 2018-01-01 iki 2018-10-31 tyrimui nepateikti jokie pardavimų dokumentai, taip pat nepateiktas nurodyto laikotarpio išrašomų sąskaitų faktūrų registras, todėl tikėtina, kad 2018 metais ūkininkas M. L. pardavimų nevykdė.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl to, tvarkant ūkininko M. L. ūkio apskaitą nesivadovauta 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies (apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą) reikalavimais, nes neišsaugoti ir tyrimui nepateikti laikotarpių nuo 2016-01-01 iki 2016-06-30 ir nuo 2018-01-01 iki 2018-06-30 gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrai, laikotarpio nuo 2016-01-01 iki 2016-06-30 išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registras bei kasos dokumentai, pagrindžiantys ūkininko M. L. gautas iš UAB „J.“ 20 706 Eur grynųjų pinigų įplaukas, iš jų: 2016 m – 8 590,27Eur, 2017 m. – 12 115,73 Eur.

Pagal tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad ūkininkas M. L. pagal PVM sąskaitas faktūras išrašomų sąskaitų faktūrų registre kviečių pardavimus (duomenys neskelbtini) apskaitė tik 2017 metais. Tačiau apklausos metu M. L. parodė, kad nemažiau 100 tonų kviečių jis (duomenys neskelbtini) be jokių dokumentų pardavė ir 2016 metų rugsėjo-spalio mėn. bei už grūdus gavo nemažiau 12 000 Eur grynaisiais pinigais. Jeigu M. L. parodymai yra teisingi, tvarkant ūkininko ūkio apskaitą nesivadovauta 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX – 574 6 straipsnio 2 dalies (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio arba struktūros pasikeitimu) ir 12 straipsnio 1 dalies (visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus) reikalavimais, nes ūkininkas 2016 metais pardavė (duomenys neskelbtini) 100 tonų kviečių už 9 917,36 Eur ir 2 082,64 Eur PVM, iš viso už 12 000 Eur ir iš bendrovės už grūdus gavo 12 000 Eur grynaisiais pinigais, tačiau nebuvo surašyti apskaitos dokumentai – pardavimo PVM sąskaitos faktūros ir kasos pajamų orderiai bei pardavimai neregistruoti išrašytų sąskaitų faktūrų registre.

Nustatyta, kad ūkininkas M. L. pagal PVM sąskaitas faktūras išrašomų sąskaitų faktūrų registre 2017 metais apskaitė 451,18 tonų kviečių pardavimus (duomenys neskelbtini) už 69 429,38 Eur ir 14 580,17 Eur PVM, iš viso už 84 009,55 Eur. M. L. tyrimui pateikė (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderius vienodais Nr. KIO 0, kuriuose užfiksuotos 47 429,85 Eur grynųjų pinigų išmokos ūkininkui M. L.. Sutartis su (duomenys neskelbtini) bei grūdų transportavimo dokumentai (krovinio važtaraščiai) tyrimui nepateikti. Tyrimo metu atlikus (duomenys neskelbtini) dokumentų priešpriešinį patikrinimą (IT Nr. 06-6-00029-17) nustatyta, kad bendrovės duomenys apie pirktus iš ūkininko kviečius sutampa su M. L. pardavimų nurodytai bendrovei duomenimis. Tačiau pagal (duomenys neskelbtini) duomenis, bendrovė visiškai atsiskaitė su M. L. - apmokėjimai įforminti grynaisiais pinigais pagal kasos išlaidų orderius, kuriuose fiksuotos išmokos M. L., iš viso 84 009,54 €. (Duomenys neskelbtini) tyrimui taip pat pateikė krovinio važtaraščius, kuriuose fiksuotas PVM sąskaitose faktūrose nurodytų grūdų transportavimas. Važtaraščiuose visais atvejais nurodyta, kad grūdų vežėjas – (duomenys neskelbtini), transporto priemonė - (duomenys neskelbtini), vairuotojas – R. K..

Žemesnės instancijos teismas

Tačiau M. L. apklausos metu parodė, kad 2017 m. dėl nuskendusio derliaus buvo nukulta tik apie 20 tonų kviečių ir jis 2017 metų rugsėjo - spalio mėn. (duomenys neskelbtini) realiai pardavė nedaugiau 20 tonų kviečių ir iš R. K. gavo nedaugiau 2 400 €. Pagal M. L. parodymus, pagal PVM sąskaitas faktūras jis grūdų (duomenys neskelbtini) nepardavė, pagal krovinio važtaraščius grūdai gabenti nebuvo ir pagal kasos išlaidų orderius jis pinigų negavo, o tik pasirašė nurodytuose dokumentuose. Taip pat M. L. parodė negalintis pasakyti, pagal kokias PVM sąskaitas faktūras jis pardavė 20 t. grūdų, pagal kokius važtaraščius grūdai buvo vežti ir pagal kokius orderius gavo 2 400 Eur. Be to, FNTT prie LR VRM Panevėžio nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas L. M. 2019-03-06 tarnybiniu pranešimu Nr. 04/14-1-5-2613 informavo, jog atlikus iš telekomunikacijos operatorių gautų duomenų analizę bei išnagrinėjus kitus ikiteisminiame tyrime esančius dokumentus nustatyta, kad M. L. pagal išvardintus krovinių važtaraščius nepardavė (duomenys neskelbtini) prekių, t. y. buvo įformintas fiktyvus grūdų išvežimas, įrašant galimai fiktyvius duomenis į išvardintus krovinių važtaraščius.

Įvertinus ūkininko parodymus ir nustatytų aplinkybių visumą, M. L. 2017 metais 431,18 tonų kviečių (duomenys neskelbtini) už 81 609,55 Eur nepardavė bei grynųjų pinigų už juos negavo, o tik buvo įforminti dokumentai – pardavimų PVM sąskaitos faktūros ir kasos išlaidų orderiai.

Žemesnės instancijos teismas

M. L., įformindamas tikrovės neatitinkančius dokumentus, suteikė galimybę (duomenys neskelbtini) išvengti mokesčių, mokėtino PVM bei nepagrįstai nuo kasos nurašyti grynuosius pinigus.

4. Ar už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2018-10-31 M. L. ūkis teisingai apskaičiavo bei sumokėjo įstatymais nustatytus mokesčius, įrašė teisingus duomenis į deklaracijas bei nustatyta tvarka patvirtintas ataskaitas ar kitus dokumentus ir jas nustatyta tvarka pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms?

Atsakymas:

Žemesnės instancijos teismas

Pagal M. L. parodymus, 2016 m. rugsėjo - spalio mėn. jis be dokumentų pardavė (duomenys neskelbtini) 100 tonų kviečių už 9 917,36 Eur ir 2 082,64 Eur PVM, iš viso už 12 000 Eur. Dėl to nebuvo surašyti apskaitos dokumentai – PVM sąskaitos faktūros, pardavimai nebuvo registruoti išrašytų sąskaitų faktūrų registre bei 9 917,36 Eur pajamos nedeklaruotos 2016 m. pajamų deklaracijoje. Dėl to, teikdamas 2016 metų metinę pajamų deklaraciją, M. L. nesivadovavo 2002-07-02 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 23, 27 straipsnių reikalavimais deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, nes apskaitoje nefiksavo ir nedeklaravo 9 917,36 Eur individualios veiklos pajamų ir nuo jų neapskaičiavo bei nesumokėjo 496 Eur gyventojų pajamų mokesčio. Todėl M. L. VMI pateiktoje 2016 metų metinėje pajamų deklaracijoje (forma GPM308) deklaruoti neteisingi duomenys apie jo gautas pajamas, apmokestinamas pajamas bei mokėtiną pajamų mokestį.

Taip pat tyrimo metu nustatyta, kad ūkininko M. L. ūkio dokumentuose - PVM sąskaitose faktūrose užfiksuoti ir į išrašomų sąskaitų faktūrų registrą įtraukti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkininko 2017 m. parduotas (duomenys neskelbtini) 431,18 t. kviečių už 67 445,91 Eur ir 14 163,64 Eur PVM, iš viso 81 609,55 Eur. Nustatyta, kad realiai minėtos ūkinės operacijos neįvyko, ūkininkas M. L. 431,18 tonų kviečių (duomenys neskelbtini) nepardavė, o tik buvo surašyti dokumentai – PVM sąskaitos faktūros, kuriuose užfiksuoti neteisingi rekvizitai. Dėl to, Metinėje pajamų deklaracijoje už 2017 metus M. L. deklaravo neteisingus duomenis apie individualios veiklos pajamas (realiai jos buvo mažesnės), apmokestinamas pajamas ir veiklos rezultatą.

Pagal M. L. parodymus, 2016 m. rugsėjo - spalio mėn. jis be dokumentų pardavė (duomenys neskelbtini) 100 tonų kviečių už 9 917,36 Eur ir 2 082,64 Eur PVM, iš viso už 12 000 Eur. Todėl nebuvo surašyti apskaitos dokumentai – PVM sąskaitos faktūros, pardavimai nebuvo registruoti išrašytų sąskaitų faktūrų registre bei 2 083 Eur pardavimo PVM nedeklaruota 2016-07-01 – 2017-12-31 laikotarpio PVM deklaracijoje.

Teikdamas 2016-07-01 - 2016-12-31 laikotarpio Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) deklaraciją, M. L. nesivadovavo Pridėtinės vertės mokesčio 2002-03-05 įstatymo Nr. IX-751 14 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimu (jeigu už tiekiamą prekę ar teikiamą paslaugą PVM sąskaita faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda, kai prekė parduodama arba paslauga suteikiama), nes pardavus (duomenys neskelbtini) 100 tonų kviečių ir gavus 12 000 Eur įplaukų, apskaitoje neregistruota ir nedeklaruota 9 917,36 Eur pardavimo pajamų bei nedeklaruota ir nesumokėta 2 083 Eur pardavimo PVM. Todėl ūkininko M. L. valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktoje PVM deklaracijoje deklaravo neteisingus duomenis apie gautas pajamas, pardavimo PVM bei neteisingai apskaičiavo grąžintiną iš biudžeto PVM.

Tyrimo metu nustatyta, kad ūkininko M. L. ūkio dokumentuose - PVM sąskaitose faktūrose užfiksuoti ir į išrašomų sąskaitų faktūrų registrą įtraukti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkininko 2017 m. parduotas (duomenys neskelbtini) 431,18 t kviečių už 67 445,91 Eur ir 14 163,64 Eur PVM. Nustatyta, kad realiai minėtos ūkinės operacijos neįvyko, ūkininkas M. L. 431,18 tonų kviečių (duomenys neskelbtini) nepardavė, o tik buvo surašyti dokumentai – PVM sąskaitos faktūros, kuriuose užfiksuoti neteisingi rekvizitai. Dėl tyrimo metu nustatytų pažeidimų, M. L. VMI deklaravo neteisingus 2017 metų pardavimo ir mokėtino/grąžintino PVM duomenis (20 t., b. l. 175-194).

Iš specialisto išvados 2019 m. rugsėjo 27 d. Nr. 04/14-2-19-9985 matyti, kad buvo atliekamas UAB „G.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas. Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „G.“ juridinių asmenų registre įregistruota 2015-02-10, adresu (duomenys neskelbtini). Tiriamuoju laikotarpiu UAB „G.“ vienintelis akcininkas nuo 2015-06-04 iki 2016-10-07 E. N., nuo 2016-10-07 vienintelis akcininkas A. N. VĮ „Registrų centras“ duomenimis UAB „G.“ direktoriumi A. N. paskirtas nuo 2016-10-07, o VSDFV duomenimis UAB „G.“ įdarbintas tik nuo 2017-05-02. 2019-06-20 UAB „G.“ suteiktas bankrutuojančios įmonės statusas. UAB „G.“ VMI pateiktose PVM deklaracijose nurodė ir faktiškai vykdė grūdų, sėklų ir pašarų gyvuliams didmeninę prekybą. Nuo 2017-03-17 UAB „G.“ buhalterinę apskaitą tvarko UAB „B.“, pagal Buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį Nr. 17-033 (3 priedas). Sutartyje nurodyta, kad UAB „B.“ įsipareigoja vesti kontrolę nuo 2017-03-17, sutartį pasirašė UAB „B.“ įgaliotas asmuo E. N. ir UAB „G.“ direktorius A. N..

UAB „G.“ tyrimui nepateikė 2016-01-01 – 2018-03-31 laikotarpio gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrų, pirminių kasos dokumentų, banko dokumentų už 2018 m., nepateikė pardavimo PVM sąskaitų faktūrų už 2016 m. sausio – balandžio ir liepos mėn. (PVM deklaracijose deklaruotas pardavimo PVM), pirkimo PVM sąskaitų faktūrų už 2016 m. rugpjūčio mėn., dalies pirkimo PVM sąskaitų faktūrų už 2018 m. vasario ir kovo mėn. (PVM deklaracijose deklaruotas didesnis pirkimo PVM, nei pagal pateiktas sąskaitas), 2016-01-01 – 2018-03-31 atsargų judėjimo bei atsargų nurašymo apskaitos dokumentų, patikslinto registro „Sąskaitų istorija“ su detaliomis visų buhalterinių sąskaitų apyvartomis bei kitų dokumentų, kuriuose būtų užregistruotos ūkinės operacijos, susijusios su bendrovės ūkine finansine veikla, jos turtu, nuosavu kapitalu, įsipareigojimų dydžiu ir struktūra ir kuriuose būtų pateikta tinkama, objektyvi, palyginama, išsami ir naudinga informacija vidaus ir išorės informacijos vartotojams.

UAB „G.“ neišsaugojo dalies apskaitos dokumentų ir registrų, todėl negalima nustatyti ar bendrovė įrašė teisingus duomenis į Metinę pelno mokesčio deklaraciją ir atskirais atvejais į tikrinamojo laikotarpio PVM deklaracijas.

Tyrimui pateiktų UAB „G.“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų duomenimis UAB „G.“ laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-03-28 į apskaitos registrą „Didžioji knyga“ (atspausdintas 2018-04-10) įtraukė 288,85 t kviečių įsigijimą už 46 834,14 Eur pagal ūkininkės R. A. išrašytas PVM sąskaitas faktūras (4 lentelė ir 22 priedas). UAB „G.“ tyrimui pateikė dar vieną PVM sąskaitą faktūrą - 2018-02-28 GNN Nr. G-02/2018, kurioje užfiksuotas 277,96 t kviečių pirkimas iš R. A. už 45 068,43 Eur (su PVM) (23 priedas), tačiau nei UAB „Ganta“, nei R. A. apskaitoje ši PVM sąskaita faktūra nefiksuota.

Sutarties su R. A., krovinio važtaraščių bei gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrų UAB „G.“ nepateikė. UAB „G.“ Didžiosios knygos duomenimis UAB „G.“ sumokėjo R. A. iš viso 24 823,84 Eur, o pagal registrą „K.“ ir AB „Š. B.“ pateiktą informaciją apie piniginių lėšų judėjimą sąskaitose, UAB „G.“ ūkininkei R. A. sumokėjo 26 043,84 Eur: grynaisiais pinigais sumokėjo 18 323,84 Eur; bankiniais pavedimais sumokėjo 7 720 Eur.

Pateiktame apskaitos registre „K.“ fiksuotas 18 323,84 Eur išmokėjimas grynaisiais pinigais R. A. (8 priedas), tačiau UAB „G.“ nepateikė grynųjų pinigų išmokėjimą patvirtinančių dokumentų - kasos išlaidų orderių bei kasos išlaidas patvirtinančių dokumentų – R. A. išrašytų kasos pajamų orderių ar pinigų priėmimo kvitų.

Pagal 2019-05-09 Specialisto išvadą R. A. apskaitoje buvo rasti UAB „G.“ vardu išrašyti kasos išlaidų orderiai 18 323,84 Eur ir 10 000 Eur sumai, o UAB „G.“ šių dokumentų tyrimui nepateikė. Registre „Didžioji knyga“ (7 priedas) ir registre „K.“ (8 priedas) UAB „G.“ nefiksavo 10 000 Eur R. A. išmokėtų grynųjų pinigų.

Įvertinus 2019-05-09 Specialisto išvadoje pateiktą informaciją nustatyta, kad UAB „G.“ į apskaitos registrą „Didžioji knyga“ įtraukė ūkines operacijas, kurios realiai neįvyko. Išvados duomenimis ūkininkė R. A. 222,85 tonų kviečių UAB „G.“ nepardavė, reiškia UAB „G.“ šių kviečių iš R. A. negalėjo įsigyti. UAB „G.“ į Didžiosios knygos registrą nepagrįstai įtraukė prekių įsigijimą iš R. A. už 36 132,90 Eur (29 861,90 Eur vertė, 6 271 Eur PVM). R. A. vardu išrašytos sąskaitos buvo surašytos tik formaliai, UAB „G.“ buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas – grūdų įsigijimą iš R. A. pagal 2017-10-27 ir 2018-01-20 dvi sąskaitas, iš viso 36 132,90 Eur (su PVM) sumai (20 t., b. l. 143-174).

Iš specialisto išvados 2019 m. rugpjūčio 26 d. Nr. 04/14-2-17-8801 matyti, kad buvo atliekamas UAB „D. A.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas. Nustatyta, kad UAB „D. A.“ įregistruota 2007-08-27 adresu (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu UAB „D. A.“ apskaitos dokumentai įregistruoti apskaitos registruose, pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis UAB „D. A.“ pateikė 2016 metų ir 2017 metų finansines ataskaitas.

Tiriamuoju laikotarpiu UAB „D. A.“ apskaitė 4 751,82 tonų grūdų (kviečių, miežių, kvietrugių ir pupų) pirkimus iš (duomenys neskelbtini) už 655 342,51 Eur ir 137 621,93 Eur PVM, iš viso už 792 964,45 Eur. Su (duomenys neskelbtini) buvo visiškai atsiskaityta sumokant 764 843,39 Eur bankiniais pavedimais, sudengta 28 121,06 Eur su prekių ir paslaugų pardavimais bendrovei (duomenys neskelbtini). UAB „D. A.“ apskaitoje fiksuotos bendrovei (duomenys neskelbtini) parduotos prekės ir grūdų džiovinimo ir valymo paslaugos už 23 240,54 Eur ir 4 880,52 Eur PVM, iš viso už 28 121,06 Eur. (Duomenys neskelbtini) su bendrove „D. A.“ visiškai atsiskaitė sudengiant 28 121,06 Eur su grūdų pardavimais, apskaitos dokumentų duomenys sutapo.

2019-07-31 Specialisto išvadoje dėl (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos Nr. 04/14-2-8-8014 nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pateiktuose krovinio važtaraščiuose užfiksuoti neteisingi duomenys apie įmonei UAB „D. A.“ pristatytus grūdus, kad (duomenys neskelbtini) nesivadovavo 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimais, nes bendrovės išrašytuose krovinio važtaraščiuose užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys apie įmonei UAB „D. A.“ pristatytas 4 511,607 t grūdų.

(Duomenys neskelbtini) krovinio važtaraščiuose nurodytos grūdų iškrovimo datos daugumoje atvejų visiškai nesutampa su UAB „D. A.“ svėrimo dokumentuose ir apskaitos registruose nurodytomis grūdų pristatymo/svėrimo datomis. Atskirais atvejais datos sutampa, tačiau nesutampa nurodytas grūdų kiekis arba nurodyta kita transporto priemonė.

Tyrimui nepateikta duomenų, kad grūdai į UAB „D. A.“ nebuvo atvežti, tyrimo metu atlikus (duomenys neskelbtini) dokumentų priešpriešinį patikrinimą nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu UAB „D. A.“ ir (duomenys neskelbtini) apskaitytos pirkimo sąskaitų faktūrų sumos sutampa, pardavimo sąskaitų faktūrų sumos sutampa, mokėjimai (bankiniai pavedimai ir sudengimai) ir likučiai sutampa.

Tyrimui UAB „D. A.“ pateikė apskaitos registrus, ūkinę finansinę veiklą pagrindžiančius buhalterinės apskaitos dokumentus, tyrimo metu neatitikimų ir norminių aktų pažeidimų nenustatyta. Tyrimui nepateikta duomenų apie UAB „D. A.“ tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas, todėl pagal pateiktus dokumentus buvo galima nustatyti UAB „D. A.“ veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ir struktūrą laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-03-31 (20 t., b. l. 130-142).

Iš specialisto išvados 2019 m. birželio 7 d. Nr. 04/14-2-17-6210 matyti, kad buvo atliekamas R. K. turto ir išlaidų tyrimas už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2018-03-31. Nustatyta, kad R. K. VMI yra pateikęs metines pajamų deklaracijas už 2013-2017 m. Pagal tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta: R. K. nuo 2009-10-06 iki 2016-11-02 dirbo UAB „R.“, nuo 2014-06-02 iki 2017-10-31 dirbo UAB „A.“, nuo 2016-02-03 dirba (duomenys neskelbtini). Taip pat R. K. nuo 2009-10-01 iki 2016-05-25 buvo UAB „R.“ akcininkas, nuo 2014-06-23 iki 2017-10-13 buvo UAB „A.“ savininkas, nuo 2016-01-22 yra (duomenys neskelbtini) akcininkas. Tyrimo metu pagal tyrimui pateiktus dokumentus nustatyta, kad 2013 m. gautas pajamas 148 408 Lt už nekilnojamojo turto pardavimą R. K. deklaravo 2013 m. metinėje pajamų deklaracijoje (deklaruota apmokestinamųjų pajamų suma 0,00 Lt, pajamų mokesčio suma 0,00 Lt), gautas pajamas 49 000 Eur už nekilnojamojo turto pardavimą 2015 m. R. K. deklaravo 2015 m. metinėje pajamų deklaracijoje, deklaracijoje apskaičiuota bendra mokėtina 1 552 Eur pajamų mokesčių suma, kurią R. K. sumokėjo VMI 2016 m. Tyrimo metu nustatyta, kad R. K. išlaidos 2011-2016 metais viršijo pajamas, todėl R. K. 2011-2016 m. turėjo nedeklaruotų ir neapskaitytų pajamų: 2011 m. – 70 252,10 Lt (20 346,41 €), 2012 m. – 187 826,80 Lt (54 398,40 €), 2013 m. – 67 246 Lt (19 475,79 €), 2014 m. – 13 049,51 Lt (3 779,40 €), 2015 m. – 13 471,03 €, 2016 m. - 347,73 €. Tyrimo metu nustatyta, kad R. K. 2010-2017 m. gavo įplaukų iš viso 625 285,42 €, o išlaidų turėjo iš viso 739 808,04 €. Panevėžio apskrities VMI 2018-04-06 atliko R. K. mokestinį tyrimą. Mokestinio tyrimo metu R. K. patikslino deklaracijas ir deklaravo 2 404,69 € gyventojų pajamų mokesčio (tyrimo metu įvertinti patikslinti duomenys). Panevėžio apskrities VMI mokestinio tyrimo metu nustatė pajamų ir išlaidų neatitikimus už 2013-2015 metus, todėl dėl galimų GPM įstatymo pažeidimų VMI inicijavo mokestinį patikrinimą. Panevėžio apskrities VMI specialistė 2018-05-15 surašė R. K. patikrinimo aktą už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2015-12-31 (33 priedas). Patikrinimo metu nustatyta, kad R. K. išlaidos 2013-2014 m. viršijo pajamas iš viso 80 005 Lt (arba 23 171,05 €), 2015 m. 12 224 €, todėl R. K. 2013-2015 m. papildomai priskaičiuota 5 505,51 € gyventojų pajamų mokesčio. R. K., 2011-2016 m. nedeklaravęs apmokestinamųjų pajamų, nesivadovavo 2002-07-02 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 25 ir 27 straipsnių nuostatomis, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, gavęs A ar B klasės pajamas, iki kitų kalendorinių metų gegužės 1 d. mokesčių administratoriui privalo pateikti metinę pajamų deklaraciją ir joje deklaruoti visas mokestinio laikotarpio pajamas bei už jas apskaičiuoti pajamų mokestį. Vadovaujantis minėto Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 straipsnio nuostatomis, apmokestinamosios pajamos apmokestinamos 15 % tarifu. Tyrimo metu pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad R. K. 2011-2016 m. nedeklaravo 111 818,76 € apmokestinamųjų pajamų (9 t., b. l. 100-122).

Iš 2018-12-06 Nr. 04/14-1-5-13453; 2019-02-11 Nr. 04/14-1-5-1506 ir 2019-03-06 Nr. 04/14-1-5-2613 tarnybinių pranešimų matyti, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio nusikaltamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas L. M. informavo, jog atlikus iš telekomunikacijos operatorių gautų duomenų analizę bei išnagrinėjus kitus ikiteisminiame tyrime esančius dokumentus nustatyta, kad ūkininkai A. Š., A. A. ir M. L.pagal tarnybiniuose pranešimuose išvardintus krovinių važtaraščius nepardavė (duomenys neskelbtini) prekių, t. y. buvo įformintas fiktyvus grūdų išvežimas, įrašant galimai fiktyvius duomenis į išvardintus krovinių važtaraščius (12 t., b. l. 190-198).

Iš 2019-09-10 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos protokolo matyti, kad remiantis ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018-03-01 nutartimi, buvo atliekama R. K. telefoninių pokalbių kontrolė nuo 2018-03-06 iki 2018-04-06.

Užfiksuoti pokalbiai tarp R. K. ir R. A. ir A. A.:

Pokalbis Nr.10

Pokalbio pradžia: 2018-03-06 09:15:06; pokalbio pabaiga: 2018-03-06 09:16:24; trukmė: 00:01:18.

Skambina: R. K., tel. Nr. (duomenys neskelbtini)

Atsiliepia: abonentas R. A., tel. Nr. (duomenys neskelbtini)

Pokalbis nereikšmingas, toliau nuo 0 min. 33 sek.

R. K.: pas mane dabar visa chebra suvažiavusi, rimtus sprendimus priimam

R. A. - Ane, nu dabar aš negaliu nė kiek, nes užsirašiusi sportuoti

R. K.: supratau

R. A. - nebent už 1,5 valandos

R. K.: Supratau. O jeigu R. taip padaryt, ten pas tave viskas tvarkoje, niekas nepasikeitė, ane?

R. A. - ne

R. K.: Mes galim su tavim dirbti dar?

R. A.- nu

R. K.: Tai mes tau permetam, o tu pamatysi, viską padarysi ir atlėksi iki manęs ant pietų.

R. A. - ai, gerai, nu

R. K.: Nu i viskas

R. A. - nu, gerai, iki

Pokalbis Nr. 742

Pokalbio pradžia: 2018-03-16 12:11:14; pokalbio pabaiga: 2018-03-16 12:11:58; trukmė: 00:00:44.

Skambina: A. A., tel. Nr. (duomenys neskelbtini)

Atsiliepia: R. K., tel. Nr. (duomenys neskelbtini)

R. K.: Alio

A. A.: sveiks

R. K.: labas

A. A.: namuose?

R. K.: jo

A. A.: Užvežti reikia?

R. K.: nu, tu užlėki pas mane ar man užlėkti pas tave

A. A.: Mes važiuojam į Panevėžį, prie to pačio

R. K.: tai davai užlėk, aš laukiu tavęs

A. A.: Mhm

R. K.: už kiek laiko būsi?

A. A.: Nu dabar važiuojam iš Biržų

R. K.: tai gerai tiesiai į namus pas mane

A. A.: Bet sako R. tiek nenuims kiek ten yra

R. K.: ką?

A. A.: R. sakė nenuims, negali nuimti

R. K.: pala, pala, pašnekėsim biški kai atvažiuosi, vsio davai.

(5 t., b. l. 163-165; 166-171).

Iš 2019-10-28 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos protokolo matyti, kad remiantis ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017-10-06 nutartimi nuo 2017-10-06 iki 2018-01-06 atlikta V. R.elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas. Jos metu užfiksuotas pokalbis tarp V. R. ir R. K.:

Įrašų aplankas: 171010_fntt01

Pokalbis Nr. 1134

Pokalbio pradžia: 2017-11-16 14:17:07; pokalbio pabaiga: 2017-11-16 14:18:27; trukmė: 00:01:20.

Skambina: V. R., tel. Nr. (duomenys neskelbtini)

Atsiliepia: R. K., tel. Nr. (duomenys neskelbtini)

R. K.: alio.

V. R.: labas.

R. K.: labas.

V. R.: nu dirbi iš peties?

R. K.: dirbau iki pietų, dabar jau nieko.

V. R.: ai, sakau gal čia visą dieną labai rimtai dirbi.

R. K.: ne.

V. R.: aišku, dabar, dabar, tu grudų nebepirksi?

R. K.: nežinau, o kas?

V. R.: nu, dėl PVM aš sakau. Nes gaunas, kad matai čia mes pardavimą darėm.

R. K.: aš žinau, reik damokėti .... tūkstantį.

V. R.: Aha. Nu tai nereiks tiek, čia biški pirkimų yra. Reikia apie vieną aštuonis, kad būtų pirkimo, na. Na, nu tai gerai..

R. K.: iš M. gal suformins.

V. R.: Ai, nu, nu. Nu tai gerai tada. Šiandien matai ten trūko, kaip išvalėm su praeito mėnesio PVMu, taip ir damokėjau dar gyventojų pajamų mokestį. Mh, nu tai gerai.

(5 t., b. l. 180-185).

Iš 2018-03-28 kratos protokolo matyti, kad A. A., dalyvaujant R. A., priklausančiame gyvenamajame name, ūkiniuose pastatuose ir kiemo statiniuose, adresu (duomenys neskelbtini), atlikta krata. Kratos metu rasti ir paimti segtuvai su A. A. ir R. A.dokumentais bei kompiuteris (5 t., b. l. 13-16).

Iš 2018-04-25 dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti pas R. A. kratos metu rasti dokumentai (5 t., b. l. 17-18).

Iš 2018-05-23 reikalavimo ir pateiktų dokumentų matyti, kad R. A. buvo pareikalauta pateikti visus jos tvarkytus 2016-01-01 – 2018-03-31 laikotarpio ūkio apskaitos registrus ir kt. dokumentus. 2019-02-19 elektroniniu paštu R. A. pateikė 2017 metų ir 2018-01-01 – 2018-03-31 laikotarpio Pinigų kasoje, banko sąskaitose ir pirkimų ir pardavimų apskaitos žurnalus, tyrimui jau pateiktus gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrus bei 2018 metų trąšų naudojimo apskaitos žurnalą ir profesionaliam naudojimui skirtų augalų apsaugos produktų apskaitos žurnalą (17 t., b. l. 41-43).

Iš ūkininkės R. A. (buvusi pavardė P.) ūkio registravimo pažymėjimo matyti, kad jos ūkis įregistruotas 2010-03-24 (17 t., b. l. 98).

Iš 2018-05-04 reikalavimo ir pateiktų dokumentų matyti, kad A. A. pateikė turimus 2016-01-01 – 2018-04-01 laikotarpio A. A. ūkio apskaitos dokumentus (15 t., b. l. 79-82, 110).

Iš ūkininko A. A. ūkio registravimo pažymėjimo matyti, kad 2004-03-18 įregistruotas jo ūkis (15 t., b. l. 183).

Iš 2018-05-09 dokumentų pateikimo protokolo bei reikalavimų pateikti dokumentus matyti, kad ūkininkas A. Š. pateikė savo ūkio dokumentus (13 t., b. l. 55-62, 65, 75).

Iš ūkininko A. Š. ūkio registravimo pažymėjimo matyti, kad įregistruotas jo ūkis (14 t., b. l. 34).

Iš 2018-05-16 dokumentų pateikimo protokolo bei reikalavimų pateikti dokumentus matyti, kad (duomenys neskelbtini) pateikė apskaitos dokumentus už 2016-2018 metus (1 t., b. l. 132-138, 140-142).

Iš 2018-03-28 kratos protokolo matyti, kad atlikta krata (duomenys neskelbtini) patalpose ir paimti dokumentai ir DVD diskai (3 t., b. l. 71-80).

Iš 2018-04-20 dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentai, rasti kratos metu bendrovės patalpose (3 t., b. l. 81-88).

Iš 2019-05-31 DVD diskų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentai, buvę diskuose, rastuose kratos metu bendrovės patalpose (3 t., b. l. 81-88).

Iš 2019-11-06 dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentai – PVM sąskaitos faktūros, kasos išlaidų orderiai, važtaraščiai, viso 177 vnt., susiję su ūkininkų R. A., R. A., M. L., A. Š. ūkių sandoriais (22 t., b. l. 13-22).

Iš VĮ „Regitra“ pateiktų duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) turėjo nuosavybės teise sunkvežimius „S.“ nuo 2017-02-08, „M.“ nuo 2017-01-10, „D.“ nuo 2016-08-30 (2 t., b. l. 61, 66-68, 74).

Iš VĮ „Registrų centras“ juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir akcininku buvo R. K. (10 t., b. l. 94-96).

Iš darbo sutarties matyti, kad (duomenys neskelbtini) direktoriumi nuo 2016-01-22 paskirtas ir pagal 2016-02-03 Darbo sutartį Nr. 1 dirbo R. K. (11 t., b. l. 88-90).

Iš (duomenys neskelbtini) 2016 m. balandžio mėn. ir birželio-spalio mėn. bei 2017 m. kovo, birželio, rugpjūčio ir rugsėjo mėn. PVM deklaracijų bei pelno mokesčio deklaracijų už 2016 ir 2017 metus matyti, kad įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie atliktus sandorius pagal PVM sąskaitas-faktūras (13 t., b. l. 6-10, 11, 12-30).

Iš banko išrašų matyti, kad A. A. pervesti (duomenys neskelbtini) pinigai, kurių didžioji dalis 120 000 Eur išgryninti (3 t., b. l. 2, 3-28).

Iš banko sąskaitos išrašo matyti, kad R. A. banko sąskaitoje didžioji dalis gautų iš (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų - 119 150 Eur nuo sąskaitos buvo nuimti grynaisiais pinigais (20 t., b. l. 22-30).

Iš Lietuvos statistikos departamento 2019-02-14 atsakymo matyti, kad 2016-2017 metais augalų derlingumas svyravo nuo 3,13 iki 5,76 tonų iš vieno hektaro (15 t., b. l. 2).

Iš Lietuvos statistikos departamento 2019-04-30 atsakymo matyti, kad 2015 metais augalų derlingumas svyravo nuo 3,7 iki 5,71 tonų iš vieno hektaro (18 t., b. l. 116).

Iš pateiktų R. A. ir A. A. 2017 m. prašymų savivaldybei matyti, kad jie negalėjo nukulti grūdų dėl netinkamų oro sąlygų (18 t., b. l. 124-125, 127).

Iš 2019-02-12 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti kompiuterio „Pire“ duomenys rasti ir paimti 2018-03-28 kratos pas R. A. metu Apžiūrėjus segtuvo DOC failus, rasti 5 failai su tyrimui reikšmingais duomenimis - prašymais, krovinio važtaraščiais (18 t., b. l. 119-120).

Iš Panevėžio apskrities VMI 2019-12-07 rašto matyti, kad 2018-12-31 dienai valstybės biudžetui: R. A. skolinga 155 765 Eur, A. A. neskolingas, A. Š. skolingas – 12 309 Eur, M. L. skolingas - 59 115 Eur (22 t., b. l. 94).

Ikiteisminis tyrimas šioje byloje 2019-12-05 nutarimu atskirtas iš tyrimo bylos Nr. 06-2-0029-17 dėl UAB „G.“, UAB „P.“, UAB „A. A.“, (duomenys neskelbtini), pradėto 2017-10-03 FNTT prie LR VRM Panevėžio apygardos valdyboje (1 t., b. l. 1-3, 21-25, 40-44, 45-49).

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos 2021-09-21 rašto ir pateiktų deklaracijų matyti, kad ūkininkė R. A. už 2017 m. 07-12 mėn. laikotarpį išrašomų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sąskaitų faktūrų registrą pateikė 2018-01-24 su įregistruota PVM sąskaita faktūrą išrašyta UAB „G.“ Nr. GNNG-03/2017, kurios apmokestinamoji vertė 19 275,90 Eur, PVM suma 4 047,94 Eur. Ūkininkė 2018-10-08 patikslino išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrą už laikotarpį 2017 m. 07-12 mėn. ir pateikė be įregistruotų PVM sąskaitų faktūrų. Analogiškai buvo patikslinta PVM deklaracija (FR0600 forma) už 2017 m. 07-12 m. laikotarpį. VMI ūkininkei R. A. dėl PVM sąskaitų faktūrų registro ir PVM deklaracijos patikslinimo nesiuntė nurodymų, Mano VMI sistemoje nėra fiksuotų kontaktų, nebuvo atlikti mokestiniai patikrinimai ir/ar tyrimai (26 t., b. l. 172-176).

Iš 2019-09-10 Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad 2018-03-06 – 2018-04-06 buvo atliekama R. K. naudojamo telefono numerio perduodamos informacijos turinio kontrolė ir fiksavimas. Pateikti užfiksuoti R. K. pokalbiai, iš kurių matyti, kad jis bendrauja, derina tarpusavio dokumentų surašymą, atsiskaitymus su G. Z., UAB „A. A.“ akcininku ir vadovu, UAB „G.“ akcininku ir vadovu A. N., domisi nereikalingomis firmomis, o taip pat tariasi su R. ir A. A. dėl pinigų nuėmimo 2018-03-06, 2018-03-16 (5 t., b. l. 166-171).

Iš 2018-03-13 ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties matyti, kad 2018-03-14 – 2018-05-14 R. K. buvo slapta sekamas. 2018-03-16 slapto sekimo protokolo matyti, kad 2018-03-15 iš sekamo asmens R. K. namų, adresu (duomenys neskelbtini), 19.39 val. išvyko R. A. priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini) , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vėliau G. Z. automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 23.05 val. atvyko A. N., priklausantis automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 184-195, 197-198).

Iš išslaptintų kriminalinės žvalgybos bylos duomenų matyti, kad 2017-06-05 buvo pradėta žvalgybos byla, atliekami pareigūnų žvalgybiniai veiksmai, tame tarpe sankcionuoti teismo. Pateikti išslaptinti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai 2021-04-13, 2021-04-19, kuriuose užfiksuoti tyrimui reikšmingi R. K. pokalbiai telefonu, prisijungimo prie operatorių celių duomenys laikotarpiu 2017-07-03 – 2017-09-29, (26 t., b. l. 22-35, 36-64, 65-88

Įrodymų vertinimas, veikų kvalifikavimas

BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už apgaulingą apskaitos tvarkymą, t. y. už šių veikų padarymą: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą, jei dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Ši veika numato padarinius, kurie susiję su buhalterinės apskaitos dalyku – veiklos, turto, nuosavu kapitalo, įsipareigojimų dydžio nustatymo galimybe pagal ūkio subjekto buhalterinės paskaitos dokumentus. Teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-7-234-942/2015) apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo bylose (BK 222, 223 straipsnių taikymas) yra išaiškinta, kad realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, tai reiškia – BK 222 straipsnio prasme – nusikalstamų padarinių buvimą. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2014, 2K-7-176-303/2015).

Pagal įstatymą apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 punktas). Apskaitos registras – tai remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 2 punktas). Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnių prasmę apgaulingo teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektais gali būti tiek buhalteris, tiek ūkio subjekto vadovas, tiek abu, jeigu tai jie daro susitarę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-471/2011, 2K-7-330/2011, 2K-7-176-303/2015).

Šių nusikaltimų dalykas yra ne turtas, su kuriuo atliekamos vėliau tinkamai neužfiksuojamos operacijos ar kurį siekiama neteisėtai įgyti tokias operacijas atliekant, o buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuose daromi melagingi įrašai arba neįrašomi reikiami duomenys. Be to, padariniai, su kuriais siejamas šių nusikaltimų baigtumas, yra ne finansinė, turtinė žala kitiems asmenims, o negalimumas nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-697/2016).

Apgaulingas apskaitos tvarkymas ar neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas dažniausiai yra susijęs su neteisėtu siekimu mokesčių pavidalu įgyti, pasisavinti turtą, pinigines lėšas ar teisę į jas arba panaikinti pinigines prievoles. Tais atvejais, kai yra įgyjamas ar pasisavinamas turtas ar teisė į jį, piniginės lėšos ar panaikinamos piniginės prievolės, tokios veikos, remiantis atliktų veiksmų pobūdžiu, yra kvalifikuojamos ne tik pagal BK 222 straipsnį, bet ir pagal atitinkamus BK straipsnius, numatančius atsakomybę už neteisėtą turto įgijimą ar pasisavinimą, ar piniginės prievolės panaikinimą.

Ūkininkas – fizinis asmuo, kuris vienas arba su partneriais verčiasi žemės ūkio veikla ir miškininkyste, o jo ūkis yra įregistruotas Ūkininkų ūkių registre. Ūkininko ūkis – ūkininko turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma (Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo 2 straipsnio 2, 5 dalys).

Ūkininkų ūkių, kaip ir juridinių asmenų turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų buhalterinę apskaitą, jos organizavimą ir tvarkymą reglamentuoja Buhalterinės apskaitos įstatymas 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574. Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams (BAĮ 4 straipsnis). Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitą tvarkantiems subjektams (BAĮ 14 straipsnio 2 dalis).

Ūkininko ūkio buhalterinės apskaitos bendrieji reikalavimai, taip pat pinigų kasoje, banko sąskaitose ir pirkimo ir pardavimo apskaitos reikalavimai taip pat numatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-12-01 nutarimu Nr. 1333 patvirtintame Ūkininko ūkio ir gyventojų, kurie neįregistravę ūkininko ūkio verčiasi individualia žemės ūkio veikla, veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos apraše (toliau ir - BATA). Ūkininkai ir gyventojai patys pasirenka buhalterinės apskaitos tvarkymo būdą – taikant dvejybinio įrašo ar paprastojo įrašo būdą. Pinigų, pirkimo ir pardavimo operacijos registruojamos pinigų kasoje, banko sąskaitose ir pirkimų ir pardavimų apskaitos žurnale (toliau – žurnalas). Žurnalo puslapiai turi būti sunumeruoti iš eilės. Pinigų, pirkimo ir pardavimo operacijos turi būti pagrįstos apskaitos dokumentais BAĮ nustatyta tvarka (BATA 4, 6 punktai).

Ūkininkai R. A., A. A., A. Š. kaltinami apgaulingai tvarkę savo ūkių buhalterinę apskaitą, suteikdami galimybę (duomenys neskelbtini), UAB „R.“, UAB „A. A.“, UAB „G.“ išvengti mokėtinų mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą.

Dėl ūkininko A. Š.

Kaltinamasis A. Š. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino, nurodė ūkio apskaitą tvarkęs pats, visas sąskaitas turėjęs ir jas deklaravęs, visus dokumentus tyrėjams pateikęs. 2016-2017 m. augino kviečius, žieminius kviečius. Buvo 2014-2015 metų grūdų likutis. Grūdų kainos per 2016-2017 metus sukilo, todėl jis tiek grūdų pardavė R. K.. Pagrindiniai jo produkcijos pirkėjai buvo UAB „A. A.“ ir R. K.. Specialisto išvadoje nurodyti teisingi pridavimo duomenys. 2016 m. sausio 1 d. pas jį sandėlyje buvo 257 t. Taip pat yra teisinga, kad 2018 m. kovo 31 d. likutis buvo 17 t. Apskaitoje jis teisingai fiksavo pirkimą, pardavimą. Fiktyvių sandorių nebuvo. Su specialistės išvadomis, kad negalėjo užaugti tiek grūdų, kiek pardavė nesutiko, teisiamojo posėdžio metu teigdamas, kad papildomai dirbo apie 8 ha nedeklaruotos žemės, kurią deklaravo ir išmokas už ją gavo patys savininkai.

Byloje surinkti duomenys bei įrodymai neginčijamai patvirtina A. Š. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, o atsižvelgiant į kaltinamojo parodymų nenuoseklumą, kaltinamojo A. Š. paaiškinimai vertintini kaip pasirinktas gynybos būdas, siekiant išvengti ar sumažinti atsakomybę, o ne realios situacijos atskleidimas.

Nustatyta, kad ūkininkas A. Š. ūkio veiklą vykdo nuo 1996 m., yra PVM mokėtojas, jo apskaita buvo tvarkoma supaprastintu principu. Ūkio veikla – grūdinių kultūrų auginimas, kitos veiklos ūkis nevykdė. Laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-03-31 ūkio buhalterinę apskaitą tvarkė pats A. Š., todėl būtent ūkininkas buvo atsakingas už ūkio apskaitos dokumentų tinkamą surašymą, juose esančių duomenų tikrumą, ūkinių operacijų teisėtumą, bei buhalterinės apskaitos organizavimą, jos teisingumą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą.

2019-01-16 specialisto išvadoje Nr. 04/14-2-8-591 dėl ūkininko A. Š. ūkinės finansinės veiklos (14 t., b. l. 6-26) konstatuota, kad nuo 2016-01-01 iki 2018-03-31 ūkio buhalterinė apskaita buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. A. Š. nesilaikė 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio 1, 3 dalių reikalavimų, jog apskaita turi būti tvarkoma taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams) reikalavimais; 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų į apskaitą privalomai įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimo privalomai nurodyti ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio turinį. Be to, ūkininkas nesilaikė LR Vyriausybės 1999-12-01 nutarimo Nr. 1333 „Dėl ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos patvirtinimo“ 13 dalies 2 punkto nuostatų, operacijų apskaitos registre nurodyti pirkimo ir pardavimo operacijų datas ir pirminių dokumentų numerius; 13 dalies 5 punkto nuostatų, operacijų apskaitos registre nurodyti pirktų prekių vertę be PVM, atskirai nurodant apskaičiuotą PVM sumą (iš PVM sąskaitų faktūrų); 13 dalies 6 punkto nuostatų, atskirai nurodyti parduotų prekių (paslaugų) vertę ir nuo jos apskaičiuotą PVM sumą; 13 dalies 15 punkto nuostatų, operacijų apskaitos registre fiksuoti faktinį pinigų kiekį: faktinis grynųjų pinigų kiekis kasoje ir banke. A. Š. apskaitoje nurodė iškraipytus duomenis apie įsigytų prekių vertę ir pirkimo PVM, 2016 metais parduotų prekių vertę, neapskaitė faktinio grynųjų pinigų kiekio (kasoje ir banke), į apskaitą įtraukė pirkimus, pardavimus, kasos pajamas ar išlaidas nesant ūkines operacijas (2016, 2017, 2018 m.) pateisinančių dokumentų, apskaitė ne tas pardavimo sumas, kurios nurodytos PVM sąskaitose faktūrose (2016 m. 09, 12 mėn.; 2018 m. 01 mėn.). Jis į ūkio apskaitą: 1) įtraukė ūkines operacijas, nepagrįstas pirminiais apskaitos dokumentais: prekių/paslaugų pirkimus už 19 318,17 € (2016 m. – už 4 913,83 €, 2017 m. – už 14 319,73 €, 2018 m. – už 84,61 €); 8 576,59 € kasos pajamas (2016 m.); 21 144,98 € kasos išlaidas (2016 m. – 5 145,50 €, 2017 m. – 15 914,87 €, 2018 m. – 84,61 €) ir 31 000 € skolas ūkininkui (2018 m.), viso už 80 039,74 € sumą; 2) į apskaitą neįtraukė banko išlaidų VSDFV ir VMI: 2016 m. – 177,95 €, 2017 m. – 1 579,7 €, 2018 m. – 376,41 €, viso 2 134,06 €; 3) į operacijų apskaitos registrą įtraukė tikrovės neatitinkančius duomenis apie (duomenys neskelbtini) 2017 m. parduotas 115,42 t kviečių, kurių vidutinė pardavimo kaina 17 313 € ir 3 635,73 € PVM, viso 20 948,73 €, bei už juos gautas grynųjų pinigų įplaukas, kuomet realiai šios ūkinės operacijos neįvyko, o tik buvo surašyti dokumentai – PVM sąskaitos faktūros ir kasos išlaidų orderiai. Pagal ūkininko A. Š. organizuojamą ir tvarkomą ūkio buhalterinę apskaitą dėl padarytų aukščiau nurodytų norminio reglamentavimo pažeidimų laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-03-31 negalima iš dalies nustatyti ūkio veiklos, jo turto ir įsipareigojimų dydžio. Be to, ūkininkas į apskaitą įtraukdamas tikrovės neatitinkančius duomenis ir realiai neįvykusias ūkines operacijas suteikė galimybę (duomenys neskelbtini) galimybę išvengti mokėtinų mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą.

Pažymėtina, jog Ūkinės finansinės veiklos tyrimą atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LRVRM Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausioji specialistė R. P., turinti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, ekonomisto kvalifikaciją ir 20 metų darbo stažą ūkinės finansinės veiklos tyrimo srityje. Specialistė, atlikdama tyrimą ir pateikdama išvadas, buvo įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį (dėl melagingos išvados pateikimo). Tyrimas buvo atliktas taikant dokumentų tikrinimo, lyginimo, kryžminio tikrinimo metodus, pagal pateiktus ūkininko A. Š. dokumentus ir apskaitos registrus bei ikiteisminio tyrimo bylos dokumentus. Teisiamajame posėdyje specialistė R. P. patvirtino savo specialisto išvadą. Specialistė paaiškino, kad ūkininkas A. Š. apskaitą tvarkė pats, nesuprasdamas, kaip ją tvarkyti, nustatyti dideli neatitikimai. Atliekant tyrimą buvo vertinama plačiai, vertinami ūkininko A. Š. pateikti dokumentai, tame tarpe pirkimų – pardavimų registracijos žurnalas, derliaus judėjimo ataskaita, kurioje fiksuojamas prikultas, parduotas, likęs kiekis, nuomos sutartys, įvairių valstybės institucijų VĮ „Registrų centras“, VĮ „Regitra“, Žemės ūkio informacijos paramos ir plėtros cento ir kt., pateikti duomenys, tyrėjo L. M. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota informacija, o taip pat ir ūkininko A. Š. nurodyta informacija apie naudojamos žemės plotą ir derlingumą iš vieno ha. Atliekant A. Š. ūkinės finansinės veiklos tyrimą specialistė statistikos duomenų dar neturėjo, todėl vadovavosi kaltinamojo A. Š. paaiškinimais, kad 2016 m. iš 1 ha jis nuėmė po 8 t. derliaus, 2017 m. – po 7 t. iš vieno ha, kas šiuos duomenis palyginus su statistikos duomenimis, yra jam ženkliai palankesnis skaičius. Abejoti pateiktų išvadų teisingumu pagrindo nėra.

Pažymėtina, kad tik tiesiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. Š., kaip ir kiti kaltinamieji ūkininkai R. A., A. A., o ir liudytoju apklaustas ūkininkas M. L., iškėlė versiją apie dirbamus nedeklaruotus žemės plotus, dėl ko faktiškai užauginta žemės ūkio produkcijos buvo daugiau. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, A. Š. tokių aplinkybių nenurodė, teigė dirbęs apie 14 ha žemės (22 t., b. l. 108-109, 116-117, 123-124, 129-130), tyrimui pateikė tris 2018 m. Nacionalinės žemės tarnybos Pasvalio skyriaus vedėjos įsakymus dėl leidimo laikinai naudotis žeme žemės ūkio veiklai vykdyti 2018 m. bei keturias privačios žemės (miško) sklypo panaudos sutartis su fiziniais asmenimis (14 t., b. l. 144-148, 150-155, 161-163), kurios buvo įvertintos atliekant ūkio veiklos tyrimą, gretintos su VĮ „Registrų centras“, paramos iš žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus paraiškoje Nacionalinei mokėjimo agentūrai ūkininko 2016-06-06 – 2018-06-04 nurodytais duomenimis (14 t., 165-176). Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu, kaltinamasis nurodė 2015-2017 metais viso dirbęs apie 18 ha, nedeklaruotos žemės būdavo apie 8 ha ir 10-12 ha būdavo deklaruojama. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teisiamojo posėdžio metu A. Š. neigė užaugintais grūdais šėręs laikomus gyvulius, ką pats buvo nurodęs ikiteisminio tyrimo metu, bei užfiksavęs ūkio apskaitos dokumentuose - derliaus judėjimo ataskaitoje (14 t., b. l. 112). Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo A. Š. parodymų nenuoseklumą, jie nelaikytini patikimais, jų nepatvirtina jo paties vestos ūkio apskaitos dokumentai, institucijoms pateikti duomenys, viešuosiuose registruose esanti informacija, kiti byloje surinkti įrodymai, priešingai juos paneigia. Paminėtina ir tai, kad kaltinamojo teisme nurodytų aplinkybių dėl dirbtų nedeklaruotos žemės plotų nėra galimybės patikrinti, nes kaltinamasis konkrečiai neįvardijo nei vieno asmens, kurio žemę dirbo. Šie duomenys nenurodyti ūkio pirkimų ir pardavimų apskaitos žurnale, kaip to reikalauja BATA 10.4. punkto nuostatos.

Atlikus (duomenys neskelbtini) dokumentų priešpriešinį patikrinimą nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) dokumentų duomenys sutampa su A. Š. dokumentų duomenimis, tačiau tai savaime nepatvirtina tarp šių subjektų įvykusių ūkinių operacijų realumo, kaip kad teigia kaltinamieji. Kviečių išvežimo faktą patvirtinančių dokumentų – krovinių važtaraščių ūkininkas A. Š. nepateikė ir kratos metu pas jį rasta nebuvo. (Duomenys neskelbtini) krovinių važtaraščiais nepagrįstas 113,084 t. kviečių vežimo iš ūkininko faktas.

R. K. atžvilgiu laikotarpiu nuo 2017-06-30 – 2017-09-29 buvo atliekama el. ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė ir fiksavimas (28 t., b. l. 36-88). FNTT prie LR VRM Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo L. M. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad atlikus iš telekomunikacijos operatorių gautų duomenų analizę, išnagrinėjus kitus ikiteisminiame tyrime esančius dokumentus nustatyta, kad A. Š. nepardavė (duomenys neskelbtini) kviečių pagal pranešime nurodytus krovinių važtaraščius, t. y. buvo įformintas fiktyvus grūdų išvežimas viso 84,322 t., įrašant galimai fiktyvius duomenis (14 t., b. l. 110-111). Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas L. M. patvirtino atlikęs neviešo pobūdžio, operatyvinius veiksmus, buvo nustatyta, kad grūdai įsigyjami iš kitur, analizuojami įvairūs duomenys – vietos nustatymas, žodinė informacija, buhalteriniai dokumentai, tarnybiniai pranešimai surašyti, kad paneigti operacijas, kurios neatitinka faktinių duomenų. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad 115,42 t už 20 948,73 € kviečių ūkininkas A. Š. (duomenys neskelbtini) nepardavė, nes jų neturėjo ir užauginti negalėjo, šios ūkinės operacijos nevyko ir A. Š. už šį kiekį kviečių pinigų negavo, o tik buvo surašyti PVM sąskaitos faktūros ir kasos išlaidų orderiai, kuriuose užfiksuoti neteisingi duomenys. Pastebėtina, kad tyrėjo L. M. teisme nurodytos ir ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotos aplinkybės, specialistės paaiškinimai ir išvados neprieštarauja kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo duomenims, kaltinamųjų A. Š., R. K. parodymams, liudytojų L. S., P. P. nurodytoms aplinkybėms, kad 2017 m. rudenį A. Š. nuėmė kviečių derlių, R. K. vairuojama transporto priemonė paėmė grūdus nuo lauko, kadangi laikotarpiu nuo 2017-08-31 iki 2017-09-29 viso buvo įformintas 197,406 t kviečių pardavimas (duomenys neskelbtini), t. y. 81,986 t kviečių pardavimas buvo realus (197,406 t – 115,42 t).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas patikslina laikotarpį, dėl kurio kilo nusikalstamos pasekmės – iš dalies negalima nustatyti ūkininko A. Š. ūkio veiklos, jo turto ir įsipareigojimų dydžio - 2016-01-01 – 2018-03-31, pagal specialisto išvadas. Buvo tiriamas ūkio buhalterinės apskaitos tvarkymas būtent šiuo laikotarpiu, kad pažeidimai nebuvo ištaisyti, toliau tęsėsi, vertinama nebuvo. Šios aplinkybės patikslinimas kaltinamojo teisių nepažeidžia.

Byloje esančių surinktų bei ištirtų įrodymų visuma patvirtina A. Š. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. A. Š., būdamas ūkininku ir vykdydamas individualią žemės ūkio veiklą, būdamas atsakingu už apskaitos dokumentų tinkamą surašymą, juose esančių duomenų tikrumą, ūkinių operacijų teisėtumą, buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą ir tvarkęs ūkio buhalterinę apskaitą, į apskaitą įtraukė ūkines operacijas, nepagrįstas pirminiais apskaitos dokumentais, neįvykusias ūkines operacijas, taip sudarydamas galimybę (duomenys neskelbtini) išvengti mokėtinų mokesčių mokėjimo į valstybės biudžetą, o taip pat į apskaitą neįtraukė banko išlaidų VSDFV ir VMI. Tokiu būdu A. Š. pažeidė kaltinime nurodytų norminių aktų reikalavimus. Dėl tokio apskaitos organizavimo kilo Baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, t. y. iš dalies negalima nustatyti A. Š. ūkio 2016-01-01 – 2018-03-31 veiklos, jo turto ir įsipareigojimų dydžio. Tikrovės neatitinkančių duomenų ir realiai neįvykusių operacijų įtraukimas į apskaitą patvirtina A. Š. tyčinius, sąmoningus, o ne aplaidžius, kaip kad teigia kaltinamojo gynėjas, veiksmus. Kaltinamojo A. Š. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Dėl ūkininkės R. A.

Iš bylos medžiagos matyti ir niekas neginčija, kad R. A., būdama ūkininke, kaltinime nurodytu laikotarpiu tvarkė R. A. ūkio buhalterinę apskaitą. Ūkio veikla – grūdinių, ankštinių ir aliejingų sėklų augalų auginimas, kitos veiklos ūkis nevykdė. Būtent R. A. buvo atsakinga už ūkio apskaitos dokumentų tinkamą surašymą, juose esančių duomenų tikrumą, ūkinių operacijų teisėtumą, buhalterinės apskaitos organizavimą, jos teisingumą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą.

Nors kaltinamoji R. A. viso proceso metu nepripažino savo kaltės dėl jai inkriminuotos BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad byloje esančių surinktų bei ištirtų įrodymų visuma patvirtina R. A. kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos.

Kaltinamoji R. A. ikiteisminio tyrimo metu parodymus duoti atsisakė (22 t., b. l. 157-158, 160-161, 169-170, 176-177). Teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ji su vyru, A. A., turi atskirus ūkius. Abiejų ūkių buhalteriją tvarko ji. Yra įgijusi aukštąjį išsilavinimą, ekonomikos ir buhalterijos srityje. Neturi paskolų, nedalyvauja ES programose, todėl dvigubos buhalterinės apskaitos registrų tvarkyti jiems neprireikė. Pardavimai ir mokesčiai yra deklaruoti įstatymo numatyta tvarka. 2016-2018 m. jos deklaruojamų ūkių mokesčių pažeidimų nenustatyta. 2016-2018 m. ji pati teikė deklaracijas, yra deklaruoti nuostoliai, bet realiai jos ūkis dirbo pelningai. 2016-2017 m. jos ūkis sandorių turėjo su UAB „R.“, „A.“, (duomenys neskelbtini), „K. G.“. Parduodavo ūkis tai, ką užaugindavo, arba pasimainytus grūdus, ar gautus iš kitų ūkininkų, kaip atsiskaitymą už nukūlimą. Kaltinamajame akte išvardintus registrus ji pildė, šie apskaitos dokumentai buvo kompiuteryje ir USB laikmenoje, paimtuose kratos metu, tačiau pareigūnų buvo sugadinti ir neišliko, atkurti jų neįmanoma. Atspausdintų šių dokumentų, registrų neturėjo. Be 32 ha deklaruotų dirbamų laukų, jos ūkis 2016 m. papildomai dirbo apie 50 ha, 2017 m. – apie 30 ha, kuriuos deklaruodavo kiti žmonės. Nedeklaruotose laukuose apskaita būdavo vedama bendra tvarka, atskirai jos nevedė. Grynųjų pinigų panaudojimas apskaitoje neatsispindi, nes VMI to nereikalavo. Nuimtus grynus pinigus panaudojo ūkio reikmėms. Visi grūdų kiekiai (duomenys neskelbtini) buvo realiai parduoti, už produkciją su įmonė atsiskaitė su PVM, ji pardavimus deklaravo. R. K., ar kam kitam, pinigų negrąžino. Kviečių pardavimo operacija UAB „G.“ taip pat buvo reali, įvyko 2017 m. spalio 27 d. Ji tą sąskaitą deklaravo į I.Mas sistemą, bet paskambino iš VMI ir liepė jos nedeklaruoti 2017 m., kadangi UAB „G.“ deklaravo 2018 m. VMI atstovo buvo pasakyta paprašyti iš UAB „G.“ 2018 m. sąskaitos ir persideklaruoti. Ji tai ir padarė, nes mokesčiai to reikalavo. Yra tik viena sąskaita su UAB „G.“. 2016-2017 m. viskas buvo jau vedama į I.MAS sistemą ir atliekamas kryžminis sutikrinimas. Jos deklaruoti duomenys yra teisingi. 2018 m. buvo tikslintos 2017 m. deklaracijos.

Duodama paaiškinimus kaltinamoji akcentavo VMI deklaruotų duomenų teisingumą, sutapimą su (duomenys neskelbtini), UAB „G.“ deklaruotais duomenimis, tiek jos, tiek A. A. ūkio dirbamus neapskaitytus (nedeklaruotus, kitų asmenų deklaruotus) žemės plotus, tačiau teismas negali nepastebėti, kad R. A., kaip ir kiti kaltinamieji ūkininkai, duodamus paaiškinimus derino prie kitų byloje surinktų įrodymų, specialistų išvadų, kaltinamojo R. K. ir (duomenys neskelbtini) paaiškinimų dėl jiems reiškiamų kaltinimų. Be to, R. A. parodymai neatitinka byloje esančių objektyvių įrodymų, yra prieštaringi, todėl vertintini kritiškai, kaip jos pasirinktas gynybos būdas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2018-03-28 kratos metu, atliktos R. ir A. A. gyvenamosiose patalpose, buvo rasti ir paimti segtuvai su R. ir A. A. dokumentais bei kompiuteris (5 t., b. l. 13-16). 2018-05-23 iš R. A. buvo pareikalauta pateikti visus jos tvarkytus 2016-01-01 – 2018-03-31 laikotarpio ūkio apskaitos registrus ir kt. dokumentus. 2019-02-19 R. A. pateikė 2017 m. ir 2018-01-01-2018-03-31 laikotarpio pinigų kasoje, banko sąskaitose ir pirkimų ir pardavimų apskaitos žurnalus, gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrus, 2018 m. trąšų naudojimo apskaitos žurnalą ir profesionaliam naudojimui skirtų augalų apsaugos produktų apskaitos žurnalą (17 t., b. l. 41-43).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas ūkininkės R. A. ūkinės finansinės veiklos tyrimas (19 t., b. l. 78-97). 2019-05-09 specialisto išvadoje Nr. 04/14-2-8-5131 konstatuota, kad nuo 2016-01-01 iki 2018-03-31 ūkio buhalterinė apskaita buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. R. A. nesilaikė 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų į apskaitą privalomai įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimo privalomai nurodyti ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio turinį; 16 straipsnio 1 dalies reikalavimo ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenis registruoti apskaitos registruose; 19 straipsnio 1 dalies reikalavimo apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugoti ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias duomenų saugumą. Be to, ūkininkė nesilaikė LR Vyriausybės 1999-12-01 nutarimo Nr. 1333 „Dėl ūkininko ūkio veiklos buhalterinės apskaitos tvarkos patvirtinimo“ 9 punkto reikalavimo apskaitos dokumentus saugoti ne mažiau kaip 10 metų. Ji tyrimui nepateikė 2016-01-01 – 2016-06-30 laikotarpio gaunamų PVM sąskaitų faktūrų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrų, 2016 metų pinigų kasoje, banko sąskaitose ir pirkimų ir pardavimų apskaitos žurnalo (išvadoje operacijų apskaitos žurnalas), tiriamojo laikotarpio: ūkyje pagamintos bei nebaigtos gaminti produkcijos apskaitos bei pagamintos produkcijos judėjimo apskaitos registrų, grūdų ir kitų atsargų inventorizacijos aprašų ir pan. Išrašytuose dokumentuose - PVM sąskaitose faktūrose užfiksuoti ir į išrašytų PVM sąskaitų faktūrų registrą įtraukti tikrovės neatitinkantys duomenys apie 2016 metais parduotus (duomenys neskelbtini) grūdus – 722,82 tonas kviečių ir miežių už 89 627,32 € ir 18 821,73 € PVM, iš viso už 108 449,05 €. Realiai minėtos ūkinės operacijos neįvyko, ūkininkė R. A. 722,82 tonų grūdų (duomenys neskelbtini) nepardavė, o tik buvo surašyti dokumentai – PVM sąskaitos, kuriuose užfiksuoti neteisingi rekvizitai. Didžioji dalis iš (duomenys enskelbtini) gautų įplaukų, t. y. 119 150 € buvo išgryninti. Kur šie pinigai buvo panaudoti nustatyti negalima, nes tyrimui nepateikti 2016 m. piniginių lėšų apskaitos registrai. Išrašytuose dokumentuose - PVM sąskaitose faktūrose užfiksuoti ir į operacijų apskaitos registrą įtraukti tikrovės neatitinkantys duomenys apie 2017-07-01 – 2018-03-31 laikotarpiu UAB „G.“ parduotus grūdus – 222,85 t kviečių už 29 861,90 € ir 6 271 € PVM, iš viso už 36 132,90 € (iš jų: 2017 m. - 77,85 t už 12 622,60 €; 2018 m. - 145 t už 23 510,30 €). Realiai minėtos ūkinės operacijos neįvyko, ūkininkė R. A. 222,85 tonų kviečių UAB „G.“ nepardavė, o tik buvo surašyti dokumentai – PVM sąskaitos faktūros, kuriose užfiksuoti neteisingi rekvizitai. Pagal ūkininkės R. A. organizuojamą ir tvarkomą ūkio buhalterinę apskaitą dėl padarytų aukščiau nurodytų teisinio reglamentavimo pažeidimų 2016, 2017 m. bei laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-03-31 negalima iš dalies nustatyti ūkio veiklos, jo turto ir įsipareigojimų dydžio. Be to, ūkininkė į apskaitą įtraukdama tikrovės neatitinkančius duomenis ir realiai neįvykusias ūkines operacijas suteikė galimybę (duomenys neskelbtini), UAB „G.“ galimybę išvengti mokėtino PVM.

Tyrimas buvo atliktas taikant dokumentų tikrinimo, lyginimo, kryžminio tikrinimo metodus, pagal pateiktus ūkininkės R. A. dokumentus ir apskaitos registrus, bankų, viešųjų registrų, valstybės institucijų ir įstaigų pateiktą informaciją bei kitus ikiteisminio tyrimo bylos dokumentus. Teisiamajame posėdyje specialistė R. P. patvirtino savo specialisto išvadą. Specialistė paaiškino, kad ūkininkės R. A. 2016 metais nėra jokio apskaitos registro visai, iš banko išrašo matė tik, kad pinigai yra išgryninti, per dieną nuimant po 10-15 kartų leidžiamas sumas, nuimti pinigai neužpajamuoti kasoje, taip pat nematyti, kad po to būtų atsiskaityta ūkio reikmėms. R. A. buvo prašoma atskirai pateikti duomenis apie bendrą žemės plotą, nuosavos ir nuomojamos žemės plotus atskirai, tačiau ji tokios informacijos nepateikė, pateiktuose 2017-2018 m. registruose, ji nurodė žemės plotus, kuriuos naudojo, tie duomenys atitiko su registruose rastais duomenimis. Kuomet skaičiavo kiekį, kiek gali užauginti R. A., žiūrėjo raštus, ką pati ūkininkė rašė savivaldybei dėl žalos atlyginimo dėl apsemto derliaus, naudojosi Nacionalinės mokėjimo agentūros, Statistikos departamento pateiktais duomenimis, koks tų metų buvo vidurkis pagal rajonus. Skaičiuojant naudojo pačius didžiausius statistinius vidurkius, kas buvo palankiau ūkininkei. PVM deklaracijose R. A. pateikti duomenys buvo netikslūs, ji neįtraukė dviejų sąskaitų-faktūrų – neapskaityta buvo 2017 m. spalio 27 d. PVM sąskaita-faktūra, išrašyta UAB „G.“ 4 048 Eur pardavimo PVM ir 2018 m. vasario 20 d. 7 822 Eur pardavimo PVM suma. Buvo apie 12 000 Eur nedeklaruota pajamų. Jei tie pardavimai vyko, ji turėtų deklaruoti ir sumokėti pardavimo PVM. R. A. suteikė galimybę UAB „G.“, (duomenys neskelbtini) išvengti PVM mokesčio.

Ikiteisminio tyrimo metu taip pat buvo atlikti bendrovių UAB „G.“, (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimai (11 t., b. l. 43-75, 20 t., b. l. 143-174). 2019-07-31 specialisto išvadoje Nr. 04/14-2-8-8014 dėl (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos konstatuota, kad PVM sąskaitose faktūrose užfiksuoti ir į apskaitą įtraukti tikrovės neatitinkantys duomenys apie 2016 m. pirktus iš ūkininkės R. A. grūdus – 722,82 t kviečių ir miežių už 89 627,32 Eur ir 18 821,73 Eur PVM, viso už 108 449,05 Eur, realiai minėtos ūkinės operacijos neįvyko arba įvyko ne dokumentuose nurodytomis sąlygomis, bendrovė 722,82 t grūdų iš ūkininkės nepirko, o tik buvo surašyti dokumentai – PVM sąskaitos faktūros, kuriose užfiksuoti neteisingi rekvizitai, piniginės lėšos iš bendrovės sąskaitos R. A. pervestos nepagrįstai. 2019-09-27 specialisto išvadoje Nr. 04/14-2-19-9985 dėl UAB „G.“ ūkinės finansinės veiklos konstatuota, kad R. A. vardu išrašytos sąskaitos buvo surašytos tik formaliai, UAB „G.“ buhalterinėje apskaitoje užfiksavo tikrovės neatitinkančias ūkines operacijas – grūdų įsigijimą iš R. A. pagal dvi 2017-10-27 ir 2018-01-20 sąskaitas, iš viso 36 132,90 Eur (su PVM) sumai.

Teismui nėra pagrindo abejoti aukščiau paminėtų specialistų išvadomis, jų kvalifikacija, kompetencija ir žiniomis, o taip pat R. A., (duomenys neskelbtini) tyrimą atlikusios specialistės paaiškinimais teisiamojo posėdžio metu.

Žemesnės instancijos teismas

Nors R. A. teigė, kad pardavimai ir mokesčiai buvo deklaruoti įstatymo numatyta tvarka, tačiau tokius jos argumentus paneigia specialistų išvados, kadangi į apskaitą turi būti įtraukiamos ir deklaruojamos tik realiai įvykusios ūkinės operacijos.

R. A. teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė pildžiusi kaltinamajame akte išvardintus registrus tinkamai, tačiau šie neišlikę dėl pareigūnų veiksmų sugadinant kompiuterį ir USB laikmeną, kur buvo saugomi tiek jos, tiek A. A. ūkio apskaitos dokumentai. Tokių kaltinamosios argumentų nepatvirtina byloje esantys dokumentai ir įrodymai. Kaip jau minėta, kratos metu paimti dokumentai, kompiuteryje esantys failai buvo apžiūrėti pareigūnų, surašant apžiūros protokolą, pastabų dėl kompiuteryje išsaugotų dokumentų pažeidimų neužfiksuota (18 t., b. l. 119-120). Kaltinamoji ikiteisminio tyrimo metu jokių skundų dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, netinkamo pareigų atlikimo ar žalos padarymo neteikė, tokius argumentus išsakė tik teisiamojo posėdžio metu duodama parodymus, po visų įrodymų tyrimo. Tačiau kaltinamoji sutiko, kad grynųjų pinigų panaudojimas apskaitoje neatsispindi, teigdama, jog VMI to nereikalavo, tuo iš esmės patvirtindama, jog šių duomenų apskaitoje nefiksavo, pažeisdama BATA 13.15 punkto, BAĮ 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Pažymėtina, kad šie buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimai R. A., turinčiai aukštąjį išsilavinimą, buhalterinių žinių ir patirties, o ir praeityje teistai už apgaulingą apskaitos tvarkymą, neabejotinai buvo žinomi.

R. A. teigė be 32 ha deklaruotų dirbamų laukų, jos ūkis 2016 m. papildomai dirbo apie 50 ha, 2017 m. – apie 30 ha, kuriuos deklaruodavo kiti žmonės, nedeklaruotose laukuose apskaita būdavo vedama bendra tvarka, atskirai jos nevedė, tačiau tokius kaltinamosios argumentus patvirtinančių duomenų byloje nėra. Priešingai, R. A. 2017 m. operacijų apskaitos žurnalo pirmajame lape nurodytas bendras ūkininkės naudojamos žemės plotas - 32,16 ha, iš jo: nuosavos – 12,35 ha, nuomojamos – 19,81 ha, sutampa su Nacionalinei mokėjimų agentūrai ūkininkės pateikta informacija, derliaus judėjimo ataskaitos pateikta nėra. Kaltinamoji taip pat konkrečiai neįvardijo nei vieno asmens, kurio žemę papildomai dirbo. Atsižvelgiant į tai, teismas kaltinamosios paaiškinimais apie dirbamus nedeklaruotus žemės plotus ir užaugintą didesnį produkcijos kiekį nesivadovauja.

(Duomenys neskelbtini) tyrimui pateikė krovinio važtaraščius, kuriuose užfiksuotas iš R. A. PVM sąskaitose faktūrose nurodytų grūdų transportavimas, tačiau vertinant šiuos duomenis kitų byloje surinktų įrodymų ir R. K. nusikalstamų veiksmų kontekste, nelaikytini realų grūdų transportavimą patvirtinančiais įrodymais. Krovinių važtaraščiuose laikotarpiu nuo 2016-09-30 iki 2016-10-06 iš ūkininkės R. A. grūdus vežė vairuotojas V. K., transporto priemone (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju V. K. nepaminė, kiek kartų grūdus vežė iš A. ūkių, teigė, jog važtaraščius išduodavo jam ūkininkas, jie kartu pasverdavo krovinį, kaip laukuose išrašomas važtaraštis, kurio visi duomenys spausdinti kompiuteriu, kodėl važtaraščiuose nėra jo parašų, jis nurodyti negalėjo (1 t., b. l. 110-111). Teisiamojo posėdžio metu liudininkas V. K. analogiškai nurodė, kad ūkininkas parašydavo kažkokį dokumentą, su grūdais ir tuo dokumentu važiuodavo priduoti į vietą, kurios nepamena. Tokie važtaraščiuose įrašyto vairuotojo paaiškinimai paneigia kaltinamųjų R. K., A. A., R. A. paaiškinimus, buhalterės V. R. parodymus.

UAB „G.“ apskaitos dokumentuose sutarties su ūkininke R. A., krovinio važtaraščių bei gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrų nėra. UAB „G.“ taip pat nepateikė grynųjų pinigų išmokėjimą patvirtinančių dokumentų - kasos išlaidų orderių bei kasos išlaidas patvirtinančių dokumentų – R. A. išrašytų kasos pajamų orderių ar pinigų priėmimo kvitų. Nors R. A. apskaitoje buvo rasti UAB „G.“ vardu išrašyti kasos išlaidų orderiai 18 323,84 Eur ir 10 000 Eur sumai, UAB „G.“ šių dokumentų tyrimui nepateikė, taip pat didžiosios knygos ir kasos registruose nefiksavo 10 000 Eur R. A. išmokėtų grynųjų pinigų.

Pati R. A. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad bendrovei „G.“ grūdus realiai pardavusi 2017 m. spalio mėnesį, tik pagal vieną sąskaitą, jai VMI darbuotojai nurodę šią sąskaitą perdeklaruoti 2018 m., nes bendrovė ją deklaravo tik 2018 m. sausio mėnesį, tačiau tokie kaltinamosios paaiškinimai neatitinka buhalterinės apskaitos dokumentų. Priešingai, UAB „G.“ savo buhalterinėje apskaitoje užfiksavo grūdų įsigijimą iš R. A. tiek 2017-10-27, tiek 2018-01-20, iš viso 36 132,90 Eur (su PVM). Iš VMI rašto matyti, kad jokie nurodymai R. A. siųsti nebuvo, deklaraciją ji taisė savo iniciatyva iš išrašomų PVM sąskaitų – faktūrų registro ir PVM deklaracijos 2018-10-08, t. y. prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, pašalindama duomenis apie grūdų pardavimą 2017 m. 07-12 mėn. UAB „G.“ (26 t., b. l. 172-176). Paminėtina ir tai, kad UAB „G.“ atliekamo tyrimo metu pateikė dar vieną sąskaitą - faktūrą 2018-02-28 GNN Nr. G-02/2018 dėl kviečių pirkimo iš ūkininkės R. A., kuri nebuvo fiksuota nei bendrovės, nei ūkininkės apskaitoje.

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotų pokalbių matyti, kad R. K. bendrauja, derina tarpusavio dokumentų surašymą, atsiskaitymus su G. Z., UAB „A. A.“ akcininku ir vadovu, UAB „G.“ akcininku ir vadovu A. N., domisi nereikalingomis firmomis, o taip pat tariasi su R. ir A. A. dėl pinigų nuėmimo 2018-03-06, 2018-03-16 (5 t., b. l. 166-171). Slapto sekimo protokole užfiksuota, kad 2018-03-15 iš sekamo asmens R. K. namų, adresu (duomenys neskelbtini), 19.39 val. išvyko R. A. priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini) , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vėliau G. Z. automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 23.05 val. atvyko A. N., priklausantis automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 197-198). Šie duomenys patvirtina, kad aukščiau nurodytų asmenų veiksmai, juos vertinant nustatytų apskaitos tvarkymo pažeidimų kontekste, yra tarpusavyje susiję.

Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad 2016 metais ūkininkė R. A. (duomenys neskelbtini) 722,82 t. kviečių ir miežių viso už 108 449,05 € (su PVM) sumą, 2017-07-01 – 2018-03-31 laikotarpiu UAB „G.“ 222,85 t kviečių už viso 36 132,90 € (su PVM) sumą nepardavė, nes jų neturėjo ir užauginti negalėjo, šios ūkinės operacijos nevyko ir R. A. už šį kiekį grūdų pinigų negavo, o tik buvo surašyti PVM sąskaitos faktūros ir kasos išlaidų orderiai, kuriuose užfiksuoti neteisingi duomenys. Pastebėtina, kad tyrėjo L. M. teisme nurodytos ir ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotos aplinkybės, specialistės paaiškinimai ir išvados, telekomunikacijos operatorių duomenys ir užfiksuoti pokalbiai, neprieštarauja liudytojų L. S., V. K., iš dalies kaltinamųjų A. A., R. A., R. K., liudytojos V. R. parodymams, kad (duomenys neskelbtini) transporto priemonėmis buvo vežami grūdai iš A. ūkių, dėl sąskaitų išrašymo R. A. bendravo su V. R., nes dalis ūkinių operacijų - 2016 metais 228,18 t grūdų pardavimas (duomenys neskelbtini) tyrimo metu pripažintas realiu, dėl jų abejonių nekyla ir kaltinimai nėra pareikšti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas patikslina laikotarpį, dėl kurio kilo nusikalstamos pasekmės – iš dalies negalima nustatyti ūkininkės R. A. ūkio veiklos, jos turto ir įsipareigojimų dydžio - 2016-01-01 – 2018-03-31, pagal specialisto išvadas. Buvo tiriamas ūkio buhalterinės apskaitos tvarkymas būtent šiuo laikotarpiu, kad pažeidimai nebuvo ištaisyti, toliau tęsėsi, vertinama nebuvo. Šios aplinkybės patikslinimas kaltinamosios teisių nepažeidžia.

Byloje esančių surinktų bei ištirtų įrodymų visuma patvirtina R. A. kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos. R. A., būdama ūkininke ir vykdydama individualią žemės ūkio veiklą, būdama atsakinga už apskaitos dokumentų tinkamą surašymą, juose esančių duomenų tikrumą, ūkinių operacijų teisėtumą, buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą ir tvarkiusi ūkio buhalterinę apskaitą, privalomų apskaitos dokumentų netvarkė, surašė žinomai suklastotus tikrus dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, į apskaitą įtraukė neįvykusias ūkines operacijas, taip sudarydama galimybę (duomenys neskelbtini), UAB „G.“ išvengti mokėtinų mokesčių mokėjimo į valstybės biudžetą. Tokiu būdu R. A. pažeidė kaltinime nurodytų norminių aktų reikalavimus. Dėl tokio apskaitos organizavimo kilo Baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, t. y. iš dalies negalima nustatyti R. A. ūkio 2016-01-01 – 2018-03-31 veiklos, jo turto ir įsipareigojimų dydžio. Žinomai suklastotų dokumentų surašymas, tikrovės neatitinkančių duomenų ir realiai neįvykusių operacijų įtraukimas į apskaitą patvirtina R. A. tyčinius, sąmoningus, o ne aplaidžius veiksmus. Kaltinamosios R. A. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Dėl ūkininko A. A.

Kaltinamasis A. A. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino. A. A. ikiteisminio tyrimo metu parodymus duoti atsisakė, paaiškinimų neteikė (23 t., b. l. 6-7, 14-15, 22-23, 33-34). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė auginąs kviečius, rapsus, žirnius, kvietrugius, miežius. Ūkininkauja 17 metų, PVM mokėtojas yra apie 16 metų. 2016-2017 m. visus veiksmus jo ūkio buhalterijoje atlikdavo R. A.. Oficialiai sudarytos sutarties su ja nėra, ūkyje ji įdarbinta nėra, yra žodinis susitarimas. Jis dirba žemės ūkyje, niekada buhalterijos tvarkyme nedalyvavo, R. jam pasiskambindavo, pasikonsultuodavo. Ūkyje apskaitos dokumentus rašydavo R. Jis žinodavo apytiksliai duomenis, kiek išveža R. K.. Tikslius duomenis apie kiekius R. sužinodavo iš R. K. buhalterės. Jo ūkis 2016-2017 m. būdavo iki 300 ha, tai sumažėdavo, tai padaugėdavo. Mažiausiai būdavo 200 ha. Būdavo nuosava, nuomojama žemė ir tokia, kur žmonės patys deklaruoja. Nedeklaruotos žemės būdavo apie 50-100 ha. Sutarčių neturėjo. Žmonių pavardžių, kurie patys deklaruoja žemes, o kitiems leidžia dirbti, nenurodys. Didžiąją dalį grūdų 2016-2017 m. parduodavo R. K., būdavo atiduodavo, kam skolingas, už trąšas. UAB „A. A.“ buvo vienas, kitas pardavimas. Pats sandėliuodavo grūdus. Ūkis 2016-2017 m. turėjo skolų, todėl R. K. su juo atsiskaitė grynais pinigais. Grynindavo pinigus, nes reikėdavo pirkti detales, chemiją, remontavo namus, vasarą vežė skaldą, buvo skolingas R. K.. 2016-2017 metais ūkis patyrė nuostolių, nes buvo šlapi metai, yra teisingai deklaruota, kad tais metais buvo nuostolis. Jo ūkio rašytos paraiškos, kad apsemti pasėliai, yra teisingi. Specialisto išvadoje duomenys iš pateiktų deklaracijų apie plotus yra teisingi, papildomai reikia pridėti mažiausiai 100 ha nedeklaruotos žemės. Biržų rajone ūkininkai kulia po 6-8 tonas, todėl nesutinka su paskaičiavimais specialisto akte. Visos kultūros buvo jo išaugintos, pardavimai buvo įvykdyti. Būdavo kiti ūkininkai atveždavo padžiovinti grūdų, nes jis turėjo džiovykles. Jam už tą paslaugą nemokėdavo pinigų, palikdavo grūdų. Apskaitoje fiksuodavo pardavimus, džiovinimo paslaugos teikimo nefiksavo. Jo ūkis sumokėjo visą pardavimo PVM, žino, kad nėra skolingas. Jam yra žinoma, kad (duomenys neskelbtini) už parduotus R. A. ūkio grūdus pervedė pinigus į jo sąskaitą, tačiau dėl to paaiškinti negali. Neigė, tarp jo ūkio ir (duomenys neskelbtini) fiktyvių pardavimų įforminimą.

Byloje surinkti duomenys bei įrodymai neginčijamai patvirtina A. A. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamojo paaiškinimų teisiamojo posėdžio metu dėl dirbamų nedeklaruotų žemės plotų, 2016-2017 m. užaugintų grūdų kiekio, turėtų įsiskolinimų R. K., grynų pinigų panaudojimo remontui, skaldai, grūdų džiovinimo paslaugų teikimo, už šią paslaugą gaunant atsiskaitymą grūdais, nepatvirtina jokie objektyvūs byloje surinkti įrodymai, priešingai, juos paneigia. Kaltinamojo A. A. paaiškinimai, priderinti prie kitų kaltinamųjų paaiškinimų, vertintini kaip pasirinktas gynybos būdas, siekiant išvengti ar sumažinti atsakomybę. Be to, kaltinamojo paaiškinimai apie iš 1 ha išaugintus grūdų kiekius (6-8 t.) yra beveik dvigubai didesni už Statistikos departamento pateiktus duomenis (15 t., b. l. 2), prieštarauja 2016-2017 m. deklaracijų duomenims apie patirtą derliaus nuostolį dėl gausių kritulių, raštuose kreditoriams nurodomai informacijai, logikai, be to, šis kiekis nėra užpajamuotas, nes ūkis kaltinime nurodytu laikotarpiu derliaus judėjimo apskaitos nevedė. Kaltinamojo paaiškinimai apie gautus grūdus už džiovinimo ir kt. paslaugas, prieštarauja jo paties ūkio deklaruotiems duomenims apie ūkio veiklą.

Nustatyta, kad ūkininkas A. A. vykdo ūkio veiklą, jo ūkis registruotas 2004-03-18, yra PVM mokėtojas. Ūkio veikla – javų ir ankštinių kultūrų auginimas, kitos veiklos ūkis nevykdė. Už ūkininko A. A. ūkio apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų išsaugojimą atsakingas pats ūkininkas A. A. (BATA 8 punktas). Įsakymu kito atsakingo už buhalterijos tvarkymą asmens paskyręs nebuvo.

A. A. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ūkio buhalterinę apskaitą tvarko jis pats ir žmona R. A.. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis teigė, kad buhalterijos tvarkyme nedalyvavo, ūkyje apskaitos dokumentus rašydavo žmona, žodinio susitarimo pagrindu, ji jam pasiskambindavo, pasikonsultuodavo, buhalterinių dokumentų pildyti visur važiuodavo kartu. R. A. teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė faktiškai tvarkanti abiejų ūkių buhalterines apskaitas. Iš byloje esančių A. A. ūkio apskaitos dokumentų matyti, kad juose yra paties A. A. parašai. Jis pats pasirašydavo pinigų priėmimo kvitus, kasos pajamų orderius, prašymus kreditoriams, kreditorinių įsiskolinimų sąrašus (18 t., b. l. 131-132, 160, 163, 176-177). Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoto pokalbio tarp R. K. ir A. A. turinio matyti, kad A. A. apie jo ūkio apskaitos apgaulingą tvarkymą yra žinoma (5 t., b. l. 166-171), todėl jam, kaip ūkio subjekto vadovui, atsakingam, už ūkio apskaitos dokumentų tinkamą surašymą, juose esančių duomenų tikrumą, ūkinių operacijų teisėtumą, buhalterinės apskaitos organizavimą, jos teisingumą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, įsakymu nepaskyrusio už apskaitą atsakingo kito asmens, kyla baudžiamoji atsakomybė.

2019-02-26 specialisto išvadoje Nr. 04/14-2-8-2269 dėl ūkininko A. A. ūkinės finansinės veiklos (15 t., b. l. 152-175) konstatuota, kad 2016-01-01 iki 2018-03-31 ūkio buhalterinė apskaita buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. A. A. nesilaikė 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų į apskaitą privalomai įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimo privalomai nurodyti ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio turinį; tuo atveju, jeigu ūkininkas A. A. tvarkė apskaitos registrus, bet jų neišsaugojo, tai nesilaikė 19 straipsnio 1 dalies reikalavimų apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugoti ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą; tuo atveju, jeigu ūkininkas 2016-2017 m. netvarkė apskaitos registrų, tada nesivadovauta 16 straipsnio 1 dalies reikalavimo ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenis registruoti apskaitos registruose. Ūkio ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys neregistruoti 2016-01-01 – 2016-06-30 laikotarpio gaunamų PVM sąskaitų faktūrų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registruose, 2016 ir 2017 metų duomenys - pajamų ir išlaidų, piniginių įplaukų ir išlaidų, atsiskaitymų žiniaraščiuose bei registre „Pinigų, pirkimo ir pardavimo operacijos“, tiriamuoju laikotarpiu - ūkyje pagamintos bei nebaigtos gaminti produkcijos apskaitos bei pagamintos produkcijos judėjimo (sandėlio apskaitos) registruose, nebuvo atliekamos atsargų, tame skaičiuje ir grūdų inventorizacijos. A. A. ūkio išrašytuose dokumentuose - PVM sąskaitose faktūrose užfiksuoti ir į išrašytų PVM sąskaitų faktūrų registrą įtraukti (išskyrus 2017-08-31 sąskaitą faktūrą GRD 0011) tikrovės neatitinkantys duomenys apie 2016-2017 metais parduotus grūdus – 1 918,79 tonų kviečių ir miežių, iš viso už 280 149,99 € įmonėms (duomenys neskelbtini) ir UAB „R.“. Iš jų: 2016 m. – 1 322,11 t grūdų už 176 780,38 € sumą: UAB „R.“ – 558,053 t už 63 411,61 € ir 13 316,44 € PVM, viso už 76 728,05 €, pagal šešias PVM sąskaitas - faktūras; (duomenys enskelbtini) – 764,06 t už 82 687,87 € ir 17 364,46 € PVM, iš viso už 100 052,33 Eur, pagal aštuonias PVM sąskaitas – faktūras; 2017 m. - 596,68 t grūdų už 85 429,43 € ir 17 940,18 € PVM, iš viso už 103 369,61 Eur, pagal septynias PVM sąskaitas – faktūras. Taip pat išrašytuose dokumentuose - PVM sąskaitose faktūrose užfiksuoti ir į operacijų apskaitos registrą įtraukti tikrovės neatitinkantys duomenys apie 2018 m. UAB „A. A.“ parduotus grūdus - 446,58 t žieminių kviečių už 61 637,40 € ir 12 943,84 € PVM, iš viso už 74 581,24 € sumą, pagal keturias PVM sąskaitas - faktūras. Realiai minėtos ūkinės operacijos neįvyko, ūkininkas A. A.2016-2017 m. 1 918,79 tonų grūdų (duomenys neskelbtini) ir UAB „R.“, 2018 m. 446,58 tonų kviečių UAB „A. A.“ nepardavė, nes jų neturėjo ir negalėjo užauginti, o tik buvo surašyti dokumentai – PVM sąskaitos, kuriuose užfiksuoti neteisingi rekvizitai. Jam 2016-04-01-2017-10-02 laikotarpiu (duomenys neskelbtini), atstovaujama R. K. išmokėjo 227 407,59 Eur, sumą, iš kurios 135 241,16 Eur pervedė į A. A. ir 92 166,43 € sumą į R. A. asmenines sąskaitas AB „Swedbank“, iš (duomenys neskelbtini) 227 407,59 € pervestų lėšų 177 980 € suma buvo nuimta grynaisiais pinigais, iš jų: iš A. A. sąskaitos – 120 000 €, o iš R. A. sąskaitos – 57 980 €, A. A. šių 177 980 € nuimtų grynų pinigų sumos nuo banko sąskaitų neapskaitė ūkio kasoje, nesurašė pinigų panaudojimo dokumentų, todėl negalima nustatyti, kur buvo panaudoti. Taip pat jis, 2018-01-15 - 2018-03-16 laikotarpiu iš UAB „A. A.“ gavęs 74 581,24 € sumą į banko sąskaitą AB „Swedbank“, nuo kurios nuėmė grynais 66 200 € sumą, iš kurios 59 200 € sumos neapskaitė ūkio kasoje, nesurašė pinigų panaudojimo dokumentų, todėl negalima nustatyti, kur buvo panaudoti. Pagal ūkininko A. A. organizuojamą ūkio buhalterinę apskaitą dėl padarytų aukščiau nurodytų norminio reglamentavimo pažeidimų laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-03-31 negalima iš dalies nustatyti ūkio veiklos, jo turto, kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Be to, ūkininkas į apskaitą įtraukdamas tikrovės neatitinkančius duomenis ir realiai neįvykusias ūkines operacijas suteikė galimybę (duomenys neskelbtini), UAB „R.“, UAB „A. A.“ galimybę išvengti mokėtino PVM mokesčio.

Atlikus (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimą pateiktos analogiškos išvados, nustatyta, kad A. A. 2016-2017 metais nepardavė ir todėl (duomenys neskelbtii) iš jo nenupirko 1 360,74 tonų grūdų - kviečių ir miežių už 168 117,30 € ir 35 304,64 € PVM, iš viso už 203 421,94 €, iš jų: 2016 m. - 764,06 t už 100 052,33 € (su PVM), 2017 m. - 596,68 t už 103 369,61 €. PVM sąskaitose faktūrose užfiksuoti ir į apskaitą įtraukti tikrovės neatitinkantys duomenys apie 2016-2017 m. pirktus iš ūkininko A. A. grūdus – 1 360,74 tonas kviečių ir miežių už 168 117,30 € ir 35 304,64 € PVM, iš viso už 203 421,94 €, realiai minėtos ūkinės operacijos neįvyko arba įvyko ne dokumentuose nurodytomis sąlygomis, bendrovė 1 360,74 tonų grūdų iš ūkininko A. A. nepirko, o tik buvo surašyti dokumentai – PVM sąskaitos faktūros, kuriuose užfiksuoti neteisingi rekvizitai (11 t., b. l. 43-75).

Abejoti specialistės kompetencija, pateiktų išvadų teisingumu pagrindo nėra. Su tuo susiję motyvai, aktualūs ir dėl atlikto A. A. ūkinės finansinės veiklos tyrimo, išdėstyti aukščiau. Teisiamajame posėdyje specialistė R. P. patvirtino pateiktas specialisto išvadas. Specialistė paaiškino, kad pagal žodinį paaiškinimą apskaitą tvarkė pats A. A. ir jo žmona. Iš 2016 – 2017 metų apskaitos nepateikė nieko. Buvo pateiktas pinigų kasoje banko sąskaitose pirkimų-pardavimų apskaitos žurnalas už 2018 m. A. A. pats nieko nepateikė, el. paštu informavo, kad apskaitos dokumentų neturi. Tarp pateiktų ikiteisminio tyrimo bylos dokumentų ji rado 2016 m., 2017 m. balansus, kur ūkininkas fiksavo 2016 m. sausio 1 d. 9 893 Eur žemės ūkio produkcijos likutį, todėl buvo atlikti paskaičiavimai nuo jo paties balanse nurodyto likučio. Pinigų išgryninimas atsispindėjo tik banko dokumentuose, kad iš (duomenys neskelbtini) gauta didžioji dauguma pinigų buvo išimti grynais. Nepateikti apskaitos registrai, todėl nebuvo galima nustatyti, kur nuo sąskaitų nuimti pinigai panaudoti. Taip pat buvo skaičiuojama, kiek ūkininkas galėjo užauginti. Skaičiuojant, koks kiekis prikultas vadovavosi Statistikos departamento duomenimis, ėmė patį didžiausią statistikoje nurodytą kiekį apie žemės ūkio naudmenų derlingumą (kviečiai, miežiai). Nukulti kiekiai turėjo matytis derliaus judėjimo ataskaitoje, tačiau apskaita nebuvo vedama. A. pardavė tik pačių užaugintus grūdus, nėra duomenų, kad buvo įsigiję iš kitur. Buvo nustatyta, kad tiek negalėjo užauginti (ūkininkas) ir analogiškai negalėjo tiek parduoti. Sandoriai buvo sudaromi su UAB „R.“, (dumenys neskelbtini), UAB „A. A.“, šioms įmonėms buvo sudaryta galimybė išvengti mokėtino PVM. Be to, pagal dokumentus A. A. nebuvo deklaravęs iš viso virš 7 000 Eur pardavimo PVM.

Kaip jau minėta teisiamojo posėdžio metu A. A. patvirtino, kad dirbamos žemės plotai deklaruoti teisingai, taip pat teisingi deklaracijų duomenys apie 2016-2017 m. ūkio patirtus nuostolius. Apie vestus ūkio registrus A. A. pats paaiškinti nieko negalėjo. R. A. paaiškinimai apie apskaitos dokumentų praradimą įvertinti aukščiau. Atsakydamas dėl ūkio apskaitos dokumentų pateikimo A. A. el. laiške nurodė už laikotarpį nuo 2016-01-01 iki 2018-04-01 apskaitos ir su sandoriais susijusių dokumentų, apskaitos registrų jokių neturintis, visi paimti kratos metu (15 t., b. l. 80).

A. A. ūkio apskaitoje nėra duomenų apie jo dirbtus kitų asmenų deklaruojamos žemės plotus. A. A. gynėjas nurodomą aplinkybę, kad fiziniai asmenys patys deklaruoja pasėlius, pasiimdami išmokas, o juos dirbti perduoda ūkininkams, grindė pateiktais Pasvalio rajono savivaldybės administracijos, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus, Joniškio rajono savivaldybės administracijos, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus raštais (26 t., b. l. 2-5). Šiuose raštuose pateikta bendra informacija apie savivaldybėje esančių ūkininkų ūkių, pasėlius deklaruojančių fizinių asmenų skaičių. Pažymėtina, kad gyventojams, kurie nėra įregistravę ūkininko ūkio, nedraudžiama verstis individualia žemės ūkio veikla, valdas registruoti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre, gauti valstybės, ES fondų paramą ir kt. Prielaida, kad ūkininkų ūkių neįregistravę fiziniai asmenys perduoda savo deklaruojamas žemes dirbti ūkininko ūkius registravusiems asmenims nėra pagrįsta.

Pastebėtina ir tai, kad teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. S. nurodė 2016, 2017 m. dirbęs dėdės A. A. ūkyje, bendras A. ir R. (A.) ūkis buvo virš 200 ha. Šie liudytojo parodymai nežymiai skiriasi nuo tyrimo metu nustatytų ariamos žemės plotų, kuriais galėjo disponuoti A. ūkiai (46,03 ha ariamos žemės R. A. ūkis, 144,06 ha A. A. ūkis), bei ženkliai skiriasi nuo A. A., R. A. paaiškinimų apie jų dirbtus plotus teisiamojo posėdžio metu – A. A. ūkis 2016-2017 m. iki 300 ha, R. A. ūkis 2016-2017 m. apie 80 ha.

A. A. 2016 ir 2017 m. apskaitė grūdinių kultūrų pardavimus (duomenys neskelbtini) už 212 311,07 Eur sumą, į apskaitą neįtraukė 2017-08-31 PVM sąskaitos faktūros GRD 0011 apie parduotus grūdus už 15 823,11 Eur. (duomenys neskelbtini) apskaitė - 228 134,18 Eur grūdinių kultūrų įsigijimą iš A. A. ir visą šią sumą ūkininkui sumokėjo. Ūkininko ir (duomenys neskelbtini) duomenys apie grūdų pardavimus pilnai nesutampa. UAB „A. A.“ dokumentų priešpriešinio tikrinimo metu nustatyta, kad šios bendrovės duomenys apie pirktus iš ūkininko A. A. grūdus ir atsiskaitymo duomenys sutampa su ūkininko apskaitos duomenimis. Vertinant šiuos specialisto tyrimo metu nustatytus duomenis kitų specialisto išvadų, byloje surinktų įrodymų kontekste, jie savaime nepatvirtina atliktų ūkinių operacijų realumo.

2019-02-11 Nr. 04/14-1-5-1506 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos Panevėžio nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo L. M. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad atlikus iš telekomunikacijos operatorių gautų duomenų analizę bei išnagrinėjus kitus ikiteisminiame tyrime esančius dokumentus nustatyta, kad ūkininkas A. A. pagal tarnybiniame pranešime išvardintus 21 krovinių važtaraštį, nurodytas išrašymo laikas nuo 2017-08-22 iki 2017-09-29, nepardavė (duomenys neskelbtini) prekių, t. y. buvo įformintas fiktyvus grūdų išvežimas, įrašant galimai fiktyvius duomenis į išvardintus krovinių važtaraščius (16 t., b. l. 154-156). Iš išslaptinto 2021-04-13 Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad buvo slapta kontroliuojama R. K. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolė ir jos fiksavimas nuo 2017-06-30 iki 2017-09-29 (26 t., b. l. 36-88). Abejoti pareigūnų vykdant kriminalinės žvalgybos veiksmus nustatytais duomenimis pagrindo nėra. Tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes pareigūnas L. M. patvirtino teisiamojo posėdžio metu. Jo tarnybiniame pranešime nurodyta informacija pasitvirtino atlikto ūkininko A. A. ūkio ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu. Taip pat tyrimo metu nustatyta, kad neįvyko realios grūdų pardavimo ūkinės operacijos 2016 m. UAB „R.“, 2018 m. „A. A.“. Paminėtina, kad UAB „R.“ akcininku ir direktoriumi buvo tas pats asmuo – R. K. iki 2016-05-31 (ūkininko pardavimų sandoriai su šia bendrove fiksuoti iki 2016-04-20). UAB „A. A.“ vadovui G. Z. kaltinimai reiškiami dėl BAĮ pažeidimų, nusikalstamų veikų numatytų BK 222 str. 1 d., 300 str. 1 d., 24 str. 6 d., 183 str. 2 d., 24 str. 6 d., 221 str. 1 d. padarymo, tame tarpe dėl 2018 m. realiai neįvykių ūkinių operacijų įtraukimo į apskaitą dėl 446,58 t kviečių įsisigijimo iš ūkininko A. A. už 74 581,24 Eur, o tik surašius dokumentus – PVM sąskaitas – faktūras ir krovinio važtaraščius, kuriuose užfiksuoti neteisingi duomenys neatitinka tikrovės, bendrovė nepagrįstai į PVM atskaitą įtraukė 12 944 Eur pirkimo PVM, sumažindama mokėtiną į biudžetą PVM (Baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Dalį nusikalstamų veikų G. Z. yra kaltinamas padaręs su R. K., A. N., kurių tarpusavio ryšius pagrindžia šioje byloje esantys duomenys.

Ūkininko finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad 2016 m. ūkininkas 558,05 t kviečių ir miežių už 76 728,05 Eur (su PVM) sumą UAB „R.“, 2016-2017 m. 1 360,74 t kviečių ir miežių už 203 421,94 Eur (su PVM) (duomenys neskelbtini), 446,58 t žieminių kviečių už 74 581,24 Eur (su PVM) sumą UAB „A. A.“ nepardavė, nes jų neturėjo ir užauginti negalėjo, šios ūkinės operacijos realiai neįvyko. A. A. už minėtą kiekį grūdų pinigų negavo, o tik buvo surašyti PVM sąskaitos faktūros ir kasos išlaidų orderiai, atlikti fiktyvūs pavedimai, kuriuose užfiksuoti neteisingi duomenys. Tiek ūkio veiklos, tiek (duomenys neskelbtini) tyrimo metu nustatytos aplinkybės, specialistės paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu, tyrėjo L. M. teisme nurodytos ir ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotos aplinkybės, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti duomenys, neprieštarauja liudytojų L. S., V. K., R. J., I. K., iš dalies kaltinamųjų A. A., R. A., R. K., liudytojos V. R. parodymams, kad (duomenys neskelbtini) transporto priemonėmis buvo vežami grūdai iš A. ūkių, dėl sąskaitų išrašymo R. A. bendravo su V. R., nes dalis ūkinių operacijų: 2016 m. 100,8 t miežių pardavimas (duomenys neskelbtini) už 12 196,80 Eur (su PVM), 2017 m. kovo mėn. 23 t miežių pardavimas‚ 2016-07-01 – 2017-12-31 kviečių pardavimas (duomenys neskelbtini) buvo realus, dėl jų abejonių nekyla ir kaltinimai nėra pareikšti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas patikslina laikotarpį, dėl kurio kilo nusikalstamos pasekmės – iš dalies negalima nustatyti ūkininko A. A. ūkio veiklos, jos turto ir įsipareigojimų dydžio - 2016-01-01 – 2018-03-31, pagal specialisto išvadas. Buvo tiriamas ūkio buhalterinės apskaitos tvarkymas būtent šiuo laikotarpiu, kad pažeidimai nebuvo ištaisyti, toliau tęsėsi, vertinama nebuvo. Šios aplinkybės patikslinimas kaltinamojo teisių nepažeidžia.

Byloje esančių surinktų bei ištirtų įrodymų visuma patvirtina A. A. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. A. A., būdamas ūkininku ir vykdydamas individualią žemės ūkio veiklą, būdamas atsakingu už apskaitos dokumentų tinkamą surašymą, juose esančių duomenų tikrumą, ūkinių operacijų teisėtumą, buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, žinodamas pareigą tvarkyti ūkio buhalterinę apskaitą ir įsakymu nepaskirdamas už ūkio apskaitą atsakingo asmens, netvarkė apskaitos registrų, į apskaitą įtraukė neįvykusias ūkines operacijas, taip sudarydamas galimybę (duomenys neskelbtini), UAB „R.“, UAB „A. A.“ išvengti mokėtinų mokesčių mokėjimo į valstybės biudžetą. Tokiu būdu A. A. pažeidė kaltinime nurodytų norminių aktų reikalavimus. Dėl tokio apskaitos organizavimo kilo Baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, t. y. iš dalies negalima nustatyti A. A. ūkio 2016-01-01 – 2018-03-31 veiklos, jo turto, kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. A. A. neabejotinai buvo žinoma apie realiai neįvykusių operacijų įtraukimą į jo ūkio apskaitą, jis tam pritarė, tai patvirtina jo tyčinius, sąmoningus, o ne aplaidžius veiksmus. Kaltinamojo A. A. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, atitinka jo sudėtį ir įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais bei aptartais įrodymais.

Dėl R. K. ir (duomenys neskelbtini)

R. K. ir (duomenys neskelbtini) kaltinami ne tik apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu, bet ir sukčiavimu.

Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris, be kita ko, apgaule savo ar kitų naudai išvengė didelės vertės turtinės prievolės. Esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų (administracinio teisės pažeidimo ar civilinio delikto) ir darantis turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą ar jos panaikinimą nusikalstamu, yra apgaulės panaudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės ar ją panaikinti (kasacinė nutartis Nr. 2K-620/2010).

Apgaulė PVM sukčiavimo bylose paprastai reiškiasi per PVM mokėtojo santykį su mokesčių inspekcija, pateikiant šiai suklastotas PVM deklaracijas, o kartais ir kitus dokumentus, taip ją suklaidinant, siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti turtinę prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu arba jos išvengti ateityje (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-322/2013, 2K-7-398/2013). Sukčiavimu PVM suskaičiavimo ir sumokėjimo srityje laikoma, kai, be kita ko, panaikinama prievolė mokėti PVM, bei kiti būdai, kuriais siekiama išvengti PVM sumokėjimo į valstybės biudžetą. Tai gali būti daroma ir kaltininkui klastojant PVM sąskaitas faktūras (pavyzdžiui, PVM sąskaita faktūra įforminant realiai neįvykusius sandorius dėl prekių tiekimo ar paslaugų teikimo), po to šių suklastotų PVM sąskaitų faktūrų duomenis įtraukiant į bendrovės buhalterinę apskaitą ir PVM deklaraciją, taip padidinant pirkimo PVM ir kartu sumažinant mokėtiną į biudžetą PVM sumą. Tokiu atveju sukčiavimas reiškiasi fiktyvios atskaitos būdu mažinant į biudžetą mokėtiną PVM sumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-322/2013). Taip pat teismų praktikoje pažymėta, kad kai kurios veikos pateikiant neteisingus duomenis mokesčių administratoriui dėl specifinio mokestinių santykių reguliavimo ir galimybės tiesiogiai kėsintis gauti nepagrįstų išmokų ar kompensacijų iš valstybės biudžeto gali būti vertinamos kaip sukčiavimas (pavyzdžiui, PVM deklaracijų pagrindu įgyjamos fiktyvios teisės į PVM atskaitą, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateikiami melagingi duomenys apie pajamas, sukuriant fiktyvią teisę į atitinkamo dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą ir pan.). Tokių veiksmų teisinį vertinimą iš esmės lemia aplinkybė, jog veiksmai su mokesčių deklaracijomis ar kitais dokumentais atliekami taip siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas arba panaikinti atitinkamą prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu (kasacinės nutartys Nr. 2K-348-788/2017; Nr. 2K-7-648/2019).

Nekyla abejonių, jog kaltinime nurodytu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) akcininku ir direktoriumi buvo kaltinamasis R. K.. Jis atliko bendrovėje ir kasininko funkcijas. To neneigė ir pats kaltinamasis bei kiti nagrinėjamu laikotarpiu bendrovėje dirbę asmenys – liudytojai V. R., V. K., K. R.. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, ne kas nors kitas, o būtent kaltinamasis R. K. buvo atsakingas už bendrovės apskaitos organizavimą, dokumentų pateikimą buhalterei, apskaitos dokumentų tinkamų surašymą, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, kasos operacijas.

Kaltinamasis R. K. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino. R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodymus duoti atsisakė, paaiškinimų neteikė (23 t., b. l. 72-73, 90-91, 94-95, 108-109). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad buhalterijos netvarko ir jos nesupranta, pavedimus darydavo buhalterė, grynais pinigai disponuodavo jis. Kasos pajamų orderius, sąskaitas, važtaraščius išrašydavo buhalterė. Viską buhalterei pasakydavo, visus duomenis (apie grūdų drėgmę, šiukšles) pateikdavo jis. Skambindavo telefonu, būdavo susirašęs ant lapo, kurį vėliau paduodavo. Būdavo ant grūdų priėmimo aktų iš UAB „D. A.“ lapo surašyta drėgmė, ta mašina, kurią priduodavo, kas būdavo neaišku, buhalterė pasitikslindavo telefonu. Grūdus pagrinde įsigydavo iš ūkininkų, eilė metų iš tų pačių. Jis važiuodavo pats su savo vilkikais pas ūkininkus į kiemą ir iš jų kiemo veždavo grūdus. Važtaraščiai būdavo išrašomi iš anksto, kompiuteriu, ne po įvykio. Fiziškai važtaraščius išrašydavo buhalterė, duomenis pasakydavo jis. Kiekvienai mašinai važtaraščių nerašė, tik 60 - 70 proc., juose nurodytos datos, vairuotojai gali nesutapti. Pas ūkininkus grūdų nesisverdavo, ant važtaraščių išrašydavo preliminarų svorį, kokį gali vežti su sunkvežimiu. Būdavo atvejų, kai nedideliais kiekiais pasipildavo išvalų ant dugno, viršų užpildavo gerais grūdai ir juos parduodavo, kaip gerus grūdus. 367 t. pagal kaltinimą nebuvo įsigytos, bet buvo parduotos, tačiau valstybė jokios žalos nepatyrė, gavo tik naudą. Per prekybą galėjo susidaryti 240 t., nes dėl 120 t. 120 kg (iš UAB „R.“) yra susidariusi klaida. Visi pinigai sumokėti su PVM. Nėra buvę faktų, kad jam pinigai būtų buvę kada grąžinti.

Bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusi V. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog ji išrašydavo sąskaitas – faktūras, grūdų vežime ir priėmime nedalyvavo, viso proceso nemato. Apie grūdų kiekius ją telefonu informuoja vairuotojai. Visą informaciją žinojo direktorius R. K., viskas buvo derinama su juo. Ji tvarkydavo tik bankinius pavedimus. Grynus pinigus tvarkydavo direktorius, jis buvo kasininkas. Kasos išlaidų orderius surašydavo ji pagal direktoriaus nurodymus, pateiktą informaciją.

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai įmonės vadovas pateikia buhalterei neteisingus duomenis ar iš viso nepateikia duomenų apie atliktas įmonėje operacijas, jis tampa nusikaltimo vykdytoju, nes sąmoningai nusikalstamais tikslais panaudoja nekaltą asmenį. Kaip tik tokia situacija susidarė šioje byloje.

2019-07-31 specialisto išvadoje Nr. 04/14-2-8-8014 dėl (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos (11 t., b. l. 43-75) konstatuota, kad 2016-01-22 iki 2018-03-31 bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma iš dalies nesilaikant Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. (duomenys neskelbtini) nesilaikė 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimų apskaitą tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams; 6 straipsnio 2 dalies reikalavimų į apskaitą privalomai įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentus surašyti ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimo privalomai nurodyti ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio turinį; nesivadovavo LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų taisyklių 4 dalies nuostatomis, pinigus iš kasos išmokėti pagal kasos išlaidų orderį, 16 dalies nuostatomis, visas kasos operacijas įrašyti į kasos knygą. Bendrovės PVM sąskaitų faktūrų duomenys apie bendrovės 2016-2017 m. nupirktus ir 2016 m. parduotus grūdus nesutampa su grūdų kiekinės apyvartos apskaitos registro duomenimis, dėl to, apskaitos informacija nėra tinkama, objektyvi, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Bendrovės apskaitoje laikotarpiu nuo 2016-01-22 (nuo įmonės įregistravimo) iki 2018-03-31 nefiksuotas pagal dokumentus parduotų 367,01 t grūdų įsigijimas (tame skaičiuje: iš UAB „R.“ – 120,12 t; iš ūkininko M. L. – 100 t) bei šios ūkinės operacijos nepagrįstos apskaitos dokumentais – PVM sąskaitomis faktūromis. PVM sąskaitose faktūrose ir kasos išlaidų orderiuose užfiksuoti ir į apskaitą įtraukti tikrovės neatitinkantys duomenys: 1) apie 2017 m. pirktus iš ūkininko A. Š. grūdus - 115,42 tonų kviečių už 17 313 € ir 3 635,73 € PVM, iš viso už 20 948,73 € bei už juos išmokėtus grynuosius pinigus, kuomet realiai minėtos ūkinės operacijos neįvyko arba įvyko ne dokumentuose nurodytomis sąlygomis, bendrovė 115,42 tonų kviečių iš ūkininko A. Š. nepirko ir pinigų jam nemokėjo, o tik buvo surašyti dokumentai – PVM sąskaitos ir kasos išlaidų orderiai, kuriuose užfiksuoti neteisingi rekvizitai, dėl to (duomenys neskelbtini) buvo padarytas 20 948,73 € nuostolis, nes nuo bendrovės kasos nepagrįstai nurašytos grynųjų pinigų išlaidos; 2) apie 2017 m. pirktus iš ūkininko M. L. grūdus - 431,18 t kviečių už 67 445,91 € ir 14 163,64 € PVM, iš viso už 81 609,55 € bei už juos išmokėtus grynuosius pinigus, kuomet realiai minėtos ūkinės operacijos neįvyko arba įvyko ne dokumentuose nurodytomis sąlygomis, bendrovė 431,18 tonų kviečių iš ūkininko M. L. nepirko ir pinigų jam nemokėjo, o tik buvo surašyti dokumentai – PVM sąskaitos ir kasos išlaidų orderiai, kuriuose užfiksuoti neteisingi rekvizitai, dėl to (duomenys neskelbtini) buvo padarytas 81 609,55 € nuostolis, nes nuo kasos nepagrįstai nurašytos grynųjų pinigų išlaidos; 3) apie 2016-2017 m. pirktus iš ūkininko A. A. grūdus – 1 360,74 tonas kviečių ir miežių už 168 117,30 € ir 35 304,64 € PVM, iš viso už 203 421,94 € (iš jų: 2016 m. – 764,06 t už 100 052,33 €; 2017 m. - 596,68 t už 103 369,61 €), kuomet realiai minėtos ūkinės operacijos neįvyko arba įvyko ne dokumentuose nurodytomis sąlygomis, bendrovė 1 360,74 tonų grūdų iš ūkininko A. A. nepirko, o tik buvo surašyti dokumentai – PVM sąskaitos faktūros, kuriuose užfiksuoti neteisingi rekvizitai, dėl to, (duomenys neskelbtini) buvo padarytas 203 421,94 € nuostolis, nes piniginės lėšos iš bendrovės sąskaitos A. A. pervestos nepagrįstai; 4) apie 2016 metais pirktus iš ūkininkės R. A. grūdus – 722,82 tonas kviečių ir miežių už 89 627,32€ ir 18 821,73 € PVM, iš viso už 108 449,05 €, kuomet realiai minėtos ūkinės operacijos neįvyko arba įvyko ne dokumentuose nurodytomis sąlygomis, bendrovė 722,82 tonų grūdų iš ūkininkės R. A. nepirko, o tik buvo surašyti dokumentai – PVM sąskaitos, kuriuose užfiksuoti neteisingi rekvizitai, dėl to, (duomenys neskelbtini) buvo padarytas 108 449,05 € nuostolis, nes piniginės lėšos iš bendrovės sąskaitos R. A. pervestos nepagrįstai. 2016 metais bendrovė iš ūkininko M. L. nupirko 100 tonų kviečių už 9 917,36 € ir 2 082,64 € PVM, iš viso už 12 000 € ir už grūdus atsiskaitė grynaisiais pinigais, tačiau nebuvo surašyti apskaitos dokumentai (PVM sąskaitos faktūros ir kasos išlaidų orderiai) bei ūkinės operacijos neįtrauktos į apskaitą, kasos išlaidų orderiai ir kasos išlaidos nefiksuotos kasos knygoje. Pagal (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą dėl padarytų aukščiau nurodytų norminio reglamentavimo pažeidimų iš dalies negalima nustatyti 2016, 2017 m., laikotarpio 2018-01-01 – 2018-03-31 bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Dėl tyrimo metu nustatytų pažeidimų (duomenys neskelbtini) pateiktose VMI 2016 m. balandžio mėn. ir birželio-spalio mėn. bei 2017 m. kovo, birželio, rugpjūčio ir rugsėjo mėn. PVM deklaracijose pateikti neteisingi pirkimo ir mokėtino/grąžintino PVM duomenys. (duomenys neskelbtini) iš ūkininkų realiai nenupirko 2 630,16 t grūdų, tačiau į PVM atskaitą nepagrįstai įtraukė grūdų pirkimo PVM, iš viso 71 926 €, iš jų: 2016 m. - 36 186 €, 2017 m. – 35 740 €.

Abejoti specialistės kompetencija, pateiktų išvadų teisingumu, nešališkumu pagrindo nėra. Su tuo susiję motyvai, aktualūs ir dėl atlikto (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimo, išdėstyti aukščiau, aptariant ūkininkų ūkių veiklos tyrimų išvadas. Teisiamajame posėdyje specialistė R. P. patvirtino pateiktas specialisto išvadas. Specialistė paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) išvada buvo daryta paskutinė, po atliktų ūkininkų išvadų. Buvo tikrinami įmonės pateikti buhalteriniai dokumentai, lyginant sandorius su kitais. (Duomenys neskelbtini) ir UAB „D. A.“ pirkimo pardavimo sandoriai pilnai atitiko, neatitiko krovinių gabenimo važtaraščiai su UAB „D. A.“ svėrimo aktais. Pagal (duomenys neskelbtini) pateiktus važtaraščius dėl grūdų vežimo į UAB „D. A.“, nesutapo dienos, nesutapo automobiliai, buvo labai dideli neatitikimai. Nupirkta pagal dokumentus vienas kiekis, parduotas kitas. Tai reiškia, kad buvo parduota tai, kas nebuvo nupirkta. Kiekinės apyvartos apskaitų registre duomenys nesutapo su sąskaitomis-faktūromis. Ne visi buvo pateikti krovinių važtaraščiai. Iš UAB „D. A.“ turėjo pateiktus svėrimo aktus, važtaraščių ne. Tačiau svėrimo aktuose buvo nurodyta transporto priemonė, kas atvežė, data, kada atvežta. Automobilis turėjo iš ūkininko nuvažiuoti tas pats, koks išvažiavo iš ūkininko lauko. (Duomenys neskelbtini) krovinio važtaraščiuose būdavo parašytas svoris, bet svėrimo kažkokių duomenų ne, kai grūdai būdavo paimami iš ūkininko. Svėrimo dokumentai buvo tik UAB „D. A.“ įmonėje. Svėrimo aktai turėjo sutapti su (duomenys neskelbtini) krovinio važtaraščiais. 39 priede yra pateiktas UAB „D. A.“ svėrimo aktų ir (duomenys neskelbtini) krovinio važtaraščių palyginimas. Atlikus tyrimą padarytos išvados, kad iš nurodytų ūkininkų grūdų bendrovė nenupirko, buvo surašytos tikrovės neatsispindinčios PVM sąskaitos-faktūros. Jei ūkininkas neužaugino, tai (duomenys neskelbtini) iš šito ūkininko nepirko. Galėjo įsigyti iš kitų. Atlikus tyrimą buvo apskaičiuoti ir mokesčiai, kiek turėjo deklaruoti ir kiek sumokėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas UAB „D. A.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas, kurio metu nenustatyta neatitikimų ir norminių aktų pažeidimų, tikrovės neatitinkančių ūkinių operacijų, todėl pagal pateiktus dokumentus buvo galima nustatyti UAB „D. A.“ veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ir struktūrą laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-03-31 (20 t., b. l. 130-142). (Duomenys neskelbtini) krovinio važtaraščiuose nurodytos grūdų iškrovimo datos daugumoje atvejų visiškai nesutampa su UAB „D. A.“ svėrimo dokumentuose ir apskaitos registruose nurodytomis grūdų pristatymo/svėrimo datomis. Atskirais atvejais datos sutampa, tačiau nesutampa nurodytas grūdų kiekis arba nurodyta kita transporto priemonė.

Ūkininkų A. Š., R. A., A. A. ūkių ūkinės ir finansinės veiklos tyrimų išvados, jų veikla, galimybės užauginti grūdų kiekį, kuris buvo įformintas surašant PVM sąskaitas – faktūras, aptartas aukščiau. Taip pat buvo atliktas ūkininko M. L. ūkio ūkinės finansinės veiklos tyrimas, nustatyti buhalterinės apskaitos tvarkymo norminių aktų pažeidimai (20 t., b. l. 175-194). Tyrimo metu nustatyta, kad M. L. 2016 m. rugsėjo - spalio mėn. be dokumentų pardavė (duomenys neskelbtini) 100 tonų kviečių už 9 917,36 Eur ir 2 082,64 Eur PVM, iš viso už 12 000 Eur, nebuvo surašyti apskaitos dokumentai – PVM sąskaitos faktūros, pardavimai nebuvo registruoti išrašytų sąskaitų faktūrų registre bei 9 917,36 Eur pajamos nedeklaruotos 2016 m. pajamų deklaracijoje. M. L. 2017 metais 431,18 tonų kviečių (duomenys neskelbtini) už 81 609,55 Eur nepardavė bei grynųjų pinigų už juos negavo, o tik buvo įforminti dokumentai – pardavimų PVM sąskaitos faktūros ir kasos išlaidų orderiai, kuriuose užfiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos. M. L., įformindamas tikrovės neatitinkančius dokumentus, suteikė galimybę (duomenys neskelbtini) išvengti mokesčių, mokėtino PVM bei nepagrįstai nuo kasos nurašyti grynuosius pinigus. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. lapkričio 7 d. įsiteisėjusiu baudžiamuoju įsakymu M. L. pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl savo ūkio apgaulingos apskaitos tvarkymo, tame tarpe už tai, kad 2016 metais jis pardavė (duomenys neskelbtini) 100 tonų kviečių už 9 917,36 Eur ir 2 082,64 Eur PVM, iš viso už 12 000 Eur , be apskaitos dokumentų, bei už tai, kad jis užfiksavo ir į apskaitą įtraukė tikrovės neatitinkančius duomenis apie (duomenys neskelbtini) 2017 m. parduotas 431,18 tonas kviečių už 6 7445,91 Eur ir 14 163,64 Eur PVM, iš viso 81 609,55 Eur, bei apie už juos gautas grynųjų pinigų įplaukas, nors realiai minėtos ūkinės operacijos nebuvo įvykusios, taip suteikdamas (duomenys neskelbtini) galimybę išvengti mokėtinų mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą (22 t., b. l. 67-78). Nors apklausiamas teisiamojo posėdžio metu M. L. neigė pardavęs (duomenys neskelbtini) 2016 m. grūdus be apskaitos dokumentų, 2017 m. į apskaitą įtraukęs realiai neįvykusias ūkines operacijas, tačiau jo paaiškinimus paneigia jo paties atžvilgiu priimtas įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo baudžiamasis įsakymas, jį apklausiant specialiuoju liudytoju duoti parodymai, jo ūkio ūkinės ir finansinės veiklos tyrimo išvada, specialistės R. P. paaiškinimai, liudytojais apklaustų tyrėjų P. K., L. M. paaiškinimai, R. K. telefono pasiklausymo duomenys, o ir pačių R. K., M. L. paaiškinimai, kad jų santykiai buvo darbiniai, pykčių nebuvo. M. L. pripažintas kaltu jo atžvilgiu teismui priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, t. y. M. L. pilnai pripažįstant jam pareikštą kaltinimą. Todėl nelogiška, kad M. L. būtų sutikęs su baudžiamosios atsakomybės taikymu jo atžvilgiu, paneigęs su (duomenys neskelbtini) vykusių ūkinių operacijų realumą bei savo prievolę mokėti PVM mokestį už bendrovei parduotus grūdus, jeigu šios aplinkybės nebūtų teisingos. Pastebėtina ir tai, kad M. L. teisiamojo posėdžio metu neigė tik ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes dėl grūdų pardavimo (duomenys neskelbtini) be dokumentų, dokumentų surašymą, kai realiai grūdai nebuvo parduoti, kitas ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes pripažino, taip pat iškėlė versiją apie dirbamus nedeklaruotus žemės plotus. Teismas pastaraisiais M. L. paaiškinimais nesivadovauja, kadangi juos patvirtinančių duomenų byloje nėra, priešingai, byloje surinkti įrodymai M. L. paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu paneigia.

Teismas negali nepastebėti, kad duodami paaiškinimus tiek R. K., tiek bendrovės buhalterė V. R. juos derino prie specialistų išvadų, kitų byloje surinktų įrodymų, atsižvelgiant į tai, jie vertintini kaip siekis išvengti ar sumažinti atsakomybę, o ne realios situacijos atskleidimas.

Neatitikimus tarp (duomenys neskelbtini) krovinių važtaraščių ir UAB „D. A.“ svėrimo aktų, nupirkto pagal dokumentus kiekio ir parduoto kiekio, grūdų įsigijimo iš UAB „R.“ dokumentų nebuvimo, R. K. aiškino grūdų pirkimo – pardavimo specifika, klaidomis. Šiuos kaltinamojo paaiškinimus kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, teismas vertina kritiškai, kaip pasirinktą gynybos būdą. Iš Grūdų vežimo – gavimo palyginamosios lentelės (12 t., b. l. 182-188) matyti, kad (duomenys neskelbtini) vežimo duomenys (datos, transporto priemonės numeris, kiekis, grūdų pavadinimai) visiškai nesutampa su UAB „D. A.“ gavimo duomenimis. Toks duomenų nesutapimas negali būti laikomas atsitiktinėmis klaidomis.

Žemesnės instancijos teismas

R. K. taip pat teigė, kad krovinio važtaraščiai būdavo surašomi iš anksto kompiuteriu, ne po įvykio, fiziškai važtaraščius išrašydavo buhalterė pagal jo nurodytus duomenis. Tokius kaltinamojo paaiškinimus paneigia Elektoninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuoti 2017-09-25, 2017-09-28 R. K. pokalbiai su M. L., V. R., K. R., iš kurių turinio matyti, kad 2017-09-25 ūkininkui išrašoma sąskaita, 2017-09-28 ūkininkas važiuoja važtaraščių pasirašyti į bendrovės ofisą, R. K. nurodo pasirašyti už jį. Vėlesniuose pokalbiuose užuominų apie grūdų vežimą iš ūkininko M. L. nėra (26 t., b. l. 60-61, 87-88).

Tyrėjo L. M. 2018-12-06 Nr. 04/14-1-5-13453; 2019-02-11 Nr. 04/14-1-5-1506 ir 2019-03-06 Nr. 04/14-1-5-2613 tarnybiniuose pranešimuose taip pat nurodoma, kad atlikus iš telekomunikacijos operatorių gautų duomenų analizę bei išnagrinėjus kitus ikiteisminiame tyrime esančius dokumentus nustatyta, kad ūkininkai A. Š., A. A. ir M. L.pagal tarnybiniuose pranešimuose išvardintus krovinių važtaraščius nepardavė (duomenys neskelbtini) prekių, t. y. buvo įformintas fiktyvus grūdų išvežimas, įrašant galimai fiktyvius duomenis į išvardintus krovinių važtaraščius (12 t., b. l. 190-198). Šiuose tarnybiniuose pranešimuose nurodytos informacijos teisingumą tyrėjas L. M. patvirtino teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju. Taip pat nurodė, kad buvo nustatyti duomenys, kad grūdai buvo įsigyjami iš kitur, tačiau jie yra nevieši, buvo daug negerų įsigijimų, remdamasis neviešo pobūdžio duomenimis, jis padarė išvadą, kad byloje minimi ūkininkai grūdų (duomenys neskelbtini) nepardavė.

Paminėtina, kad byloje esančiais duomenimis laikotarpiu nuo 2017-06-30 iki 2017-09-29, o ir vėliau, buvo slapta kontroliuojama ir fiksuojama R. K. elektroninių ryšių tinklais perduodama informacija, jos turinys, 2017-10-06 – 2018-01-06 buvo kontroliuojama ir fiksuojama V. R. elektroninių ryšių tinklais perduodama informacija, jos turinys (5 t., b. l. 163-165, 166-171, 180-185, 26 t., b. l. 36-88). Todėl neabejotinai pareigūnams R. K. su ūkininkais derinami grūdų vežimo atvejai, telefonu aptariami susitikimai buvo žinomi. Tiek liudytoju apklaustas bendrovėje dirbęs V. K., tiek bendrovės buhalterė V. R. nurodė, kad visus nurodymus, informaciją jiems pateikdavo vadovas R. K..

Bendrovės veiklos tyrimo metu nustatytą aplinkybę dėl 367,01 t grūdų pardavimo, nesant duomenų apie jų įsigijimą, R. K., be kita ko, aiškino išvalų pylimu į grūdus. Pastebėtina, kad ir šie kaltinamojo paaiškinimai prieštarauja logikai, jo paties ir buhalterės V. R. paaiškinimams, apie tai, kad ūkininkai grūdus ruošdavo pardavimams – džiovindavo, valydavo, būdavo atliekamos atskaitos už šiukšles, buhalterinės apskaitos duomenims. Kaip jau minėta 80 proc. (duomenys neskelbtini) pardavimų buvo UAB „D. A.“. Nustatyta, kad UAB „D. A.“ 2016-2017 m. suteikė (duomenys neskelbtini) grūdų džiovinimo ir valymo paslaugų už 7 551,06 Eur sumą (su PVM) (12 t., b. l. 142). Be to, tokio kiekio išvadų įsigijimo bendrovės apskaitoje nėra (11 t., b. l. 108-109).

Atsižvelgdamas į specialisto tyrimo išvadas, išslaptintų tarnybinių pranešimų kriminalinės žvalgybos byloje turinį, teismas kritiškai vertina R. K., bendrovės buhalterės V. R. paaiškinimus apie 2017-11-06 tarp jų užfiksuotą telefono pokalbį. Priešingai nei teigia kaltinamasis R. K., liudytoja V. R., iš pokalbio turinio matyti, kad pirkimo ir pardavimo PVM yra kontroliuojamas, minimas „PVM išvalymas“ (5 t., b. l. 180-185).

Analogiškai, kaip nepatikimi, atmetami kaltinamojo ir bendrovės buhalterės paaiškinimai apie pamestą (duomenys neskelbtini) grūdų įsigijimo iš UAB „R.“ sąskaitą faktūrą. Iš išslaptintų tarnybinių pranešimų kriminalinės žvalgybos byloje matyti, kad 2016 m. UAB „R.“ veikla perkelta į (duomenys neskelbtini). Po R. K. išėjimo iš UAB „R.“, ši bendrovė jokio turto neturi, bendrovė ruošiama fiktyviam perleidimui, veiklą perkeliant asocialiems asmenims, galimai naudojamos PVM grobstymo schemos (26 t., b. l. 25-30). Šias aplinkybes iš dalies patvirtina 2017-09-27 užfiksuotas R. K. ir nenustatyto asmens pokalbio turinys (26 t., b. l. 69-70).

Tiek kaltinamasis, tiek jo gynėjas akcentuoja, kad ūkininkai pripažino, kad prievolė mokėti PVM mokestį tenka jiems, jie jį deklaravo. Tokius argumentus paneigia ūkių, bendrovės ūkinės finansinės veiklos specialisto išvados, kad ūkininkai A. Š., R. A., A. A., M. L. deklaravo neteisingus pardavimo mokėtino/grąžintino PVM duomenis. Pažymėtina ir tai, kad deklaracijų pateikimas nepaneigia, kad fakto, kad ūkininkai grūdų neturėjo ir užauginti negalėjo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nei vienas iš minėtų ūkininkų PVM mokesčio valstybei realiai nemokėjo. R. A., A. A. turėjo pirkimo PVM likutį, jiems mokesčiai susidengė. R. A. turimi įsiskolinimai valstybei yra už ankstesnius laikotarpius. A. Š. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad PVM mokesčio valstybei nėra sumokėjęs, planuoja įsigyti ūkio technikos, dėl ko jo PVM įsiskolinimas susidengs. M. L. prievolė mokėti PVM dėl tariamų grūdų pardavimo sandorių (duomenys neskelbtini) paneigta jo atžvilgiu priimtu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu. Šiame kontekste taip pat paminėtina, kad nei vienas iš ūkininkų gautų pajamų už tariamus sandorius savo apskaitoje pilnai neapskaitė (apskaityta nedidelė dalis), todėl nėra galimybės nustatyti, kurs šios lėšos buvo panaudotos.

Specialistė R. P. į klausimą, kokia (duomenys neskelbtini) apskaitoje grūdų įsigijimo vertė įtraukta į sąnaudas ir ar teisingai apskaičiuotas ir deklaruotas pelno mokestis, atsakė, jog (duomenys neskelbtini) neteisingai apskaičiavo ir deklaravo pelno mokestį už 2016 ir 2017 m., nes apskaitoje fiksavo realiai neįvykusius sandorius su ūkininkais ir leidžiamiems atskaitymams priskyrė su šiais sandoriais susijusias prekių įsigijimo sąnaudas. Papildomai nustatytas 52 805 € mokėtinas į biudžetą pelno mokestis, iš jo: už 2016 m. – 27 277 €, už 2017 m. – 25 528 € (13 t., b. l. 51-53; 22 t., b. l. 79-80).

Nustačius mokesčių mokėtojo veiksmus piktnaudžiaujant teise, negali būti įgyvendinama teisė į PVM atskaitą. (Duomenys neskelbtini) iš ūkininkų realiai nenupirkusi 2 630,16 t grūdų, į PVM atskaitą įtraukė grūdų pirkimo PVM, iš viso 71 926 €, iš jų: 2016 m. - 36 186 €, 2017 m. – 35 740 €, pažeisdama 2002-03-05 Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 64 straipsnio 9 dalies 1 punkto reikalavimus. Nesumokant mokesčių valstybei neabejotinai padaroma žala. Dėl (duomenys neskelbtini) direktoriaus R. K. atliktų neteisėtų veiksmų galutinę naudą mokestinės prievolės prasme turėjo (duomenys neskelbtini). Bendrovėje apgaulinga apskaita buvo reikalinga tam, kad būtų galima būtų sudaryti ir pateikti žinomai neteisingus duomenis kompetentingoms valstybės įgaliotoms institucijoms apie bendrovės pirkimo PVM. Žala valstybei padaryta ne tik pateikiant žinomai neteisingus duomenis, bet ir apgaulingai tvarkant bendrovės buhalterinę apskaitą, nes buvo slepiamas tikrasis grūdų įsigijimo šaltinis, valstybės biudžetas neteko dalies įplaukų, o (duomenys neskelbtini) išvengė dalies mokesčių mokėjimo.

Nors kaltinamasis R. K. kaltės dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, nepripažino, jo kaltę dėl šių nusikalstamų veikų patvirtina ne tik paminėtos pačios bendrovės, ūkininkų ūkių veiklos specialisto išvados, specialistės paaiškinimai teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, taip pat aukščiau aptarti liudytojų parodymai, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolai, telekomunikacijos operatorių duomenys, kratos, apžiūrų protokolai, kita bylos medžiaga. Apibendrindamas pirmiau paminėtus duomenis teismas laiko įrodytu, jog kaltinamasis R. K. kaltinime nurodytu laikotarpiu, nuspręsdamas į (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą neįtraukti ūkinių įvykių apie grūdų įsigijimą, įtraukti žinomai neįvykusias ūkines operacijas apie grūdų įsigijimą ir pateikdamas žinomai neteisingus duomenis bendrovės buhalterei, dėl ko nepagrįstai buvo nurašytos pinigų išlaidos ir fiksuojamos tariamos sąnaudos, iškreipiami bendrovės 2016, 2017 m. Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikiamų PVM deklaracijų duomenys. Tokiu būdu R. K. pažeidė kaltinime nurodytų norminių aktų reikalavimus. Dėl apgaulingo apskaitos organizavimo kilo Baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai - iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) 2016 m., 2017 m., 2018-01-01 – 2018-03-31 bendrovės veiklos, jos turto, kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, (duomenys neskelbtini) išvengė didelės vertės turtinės prievolės – 71 926 Eur PVM mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą. R. K. veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Tokie kaltinamojo R. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, atitinka jų sudėtis ir įrodyti teisiamojo posėdžio metu ištirtais bei aptartais įrodymais.

Juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei būtinų sąlygų visuma yra nustatyta BK 20 straipsnyje. BK 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridinis asmuo atsako tik už tas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą BK specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė, o BK 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad baudžiamoji atsakomybė juridiniam asmeniui atsiranda tik tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką padarė fizinis asmuo, kuris eina vadovaujančias pareigas ir turi teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priima sprendimus jo vardu, arba kontroliuoti jo veiklą, ir fizinis asmuo nusikalstamą veiką padaro juridinio asmens naudai arba interesais, veikdamas individualiai ar juridinio asmens vardu. Juridinio asmens nauda ar interesas yra alternatyvios jo atsakomybės sąlygos, todėl baudžiamajai atsakomybei atsirasti užtenka bent vienos iš šių sąlygų.

Šioje byloje teismas vertina, kad yra visos įstatyme numatytos sąlygos pripažinti (duomenys neskelbtini) kalta, padarius jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

BK specialiojoje dalyje yra numatyta, kad už BK 222 ir 182 straipsniuose numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo. Nusikalstamas veikas, kurios inkriminuotos (duomenys neskelbtini), padarė fizinis asmuo – (duomenys neskelbtini) akcininkas, direktoriaus R. K., einantis vadovaujančias pareigas ir turintis teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus jo vardu bei kontroliuoti jo veiklą. R. K. nėra kaltinamas pasisavinęs (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą. Bylos nagrinėjimo metu negauta duomenų apie tai, kad (duomenys neskelbtini) direktorius R. K. iš nusikalstamų veikų būtų gavęs asmeninės naudos ar neteisėtai praturtėjęs, todėl atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad R. K. kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas padarė juridinio asmens – (duomenys neskelbtini) naudai ir interesais, todėl yra visos įstatyme numatytos būtinos sąlygos juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei atsirasti ir (duomenys neskelbtini) veikoje yra požymiai nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nauda įmonei pripažįstama ir tais atvejais, kai juridinis asmuo išvengia mokesčių mokėjimo arba juos sumažina. Kadangi juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų visuma yra nustatyta BK 20 straipsnio 2 dalyje, (duomenys neskelbtini) nusikalstamos veikos turi būti kvalifikuojamos pritaikius BK 20 straipsnio 2 dalį, todėl (duomenys neskelbtini) veiksmai atitinka požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje.

Bausmių skyrimas, kitų klausimų išsprendimas

Skirdamas bausmę kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas, kaltinamųjų asmenybes, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, išvardintų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamųjų asmeninių savybių, kitų juos charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis padarė dvi baigtas, tyčines nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriama apysunkiam, kita – sunkiam nusikaltimui (BK 11 straipsnio 4, 5 dalys). Jis yra brandaus amžiaus, neteistas, inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu buvo administracine tvarka baustas, paskirtas baudas sumokėjęs, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas, dirbantis (23 t., b. l. 38-53).

Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, jų visumą, siekiant nubaudimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam R. K. už atskirų nusikalstamų veikų padarymą paskiriant straipsnių sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jo dydžius nustatant mažesnius nei vidurkiai. Kaltinamam už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrintinos apėmimo būdu.

Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 75 straipsnio redakcija (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554) numatė, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Nors kaltinamasis R. K. padarė sunkų nusikaltimą, tačiau teisiamas pirmą kartą, jo atžvilgiu nebuvo taikytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nuostatos, šeiminiai ir socialiniai jo ryšiai yra stabilūs. Teismas, įvertinęs aplinkybių visumą, sprendžia, kad bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, bausmės tikslai gali būti pasiekti ne tiek jos griežtumu, kiek neišvengiamumu. R. K. skirtini įpareigojimai dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 5, 8 punktai).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 71 straipsniu, 67 straipsnio 1 dalimi kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Šis įpareigojimas užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą, tokiu būdu padės įgyventi bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į atliktą laisvės atėmimo bausmę santykiu 1:1 įskaitomas kaltinamojo laikino sulaikymo šioje byloje laikas nuo 2018 m. kovo 28 d. 10.00 val. iki 2018 m. kovo 30 d. 9.00 val. (2 paros) (23 t., b. l. 56-59).

Kaltinamo juridinio asmens – (duomenys neskelbtini) atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę (duomenys neskelbtini), vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, teismas atsižvelgia į tai, kad padaryti du baigti, tyčiniai nusikaltimai, vienas kurių yra apysunkis, o kitas – sunkus, veikos padarytos esant tiesioginei tyčiai, į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį. (Duomenys neskelbtini) yra neteista, administracine tvarka nebausta (23 t., b. l. 113-119). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti (duomenys neskelbtini) už atskirų nusikaltimų padarymą paskiriant švelniausią bausmės rūšį – baudas, kurios savo dydžiu yra švelnesnės už numatytus tokių bausmių vidurkius (2011-04-21 įstatymo Nr. XI-1350 redakcija) ir remiantis tuo metu galiojusiu MGL dydžiu, kuris buvo 37,66 Eur.

Kaltinamam juridiniam asmeniui už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrintinos apėmimo būdu.

Kaltinamosios R. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji padarė vieną baigtą, tyčinį, apysunkį nusikaltimą. Nusikalstamą veiką padarė būdama teista už analogišką nusikalstamą veiką, šiuo metu bausmę atlikusi. Ji yra brandaus amžiaus, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, savo ūkio savininkė, vykdanti individualią žemės ūkio veiklą (22 t., b. l. 131-151).

Kaltinamojo A. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis padarė vieną baigtą, tyčinį, apysunkį nusikaltimą. Jis nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, šiuo metu bausmę atlikęs, baustas administracine tvarka, skirtas nuobaudas sumokėjęs. A. A. vykdo individualią žemės ūkio veiklą, savo ūkio savininkas (22 t., b. l. 182-199).

Kaltinamojo A. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis padarė vieną baigtą, tyčinį, apysunkį nusikaltimą. A. Š. brandaus amžiaus, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, daugumą skirtų nuobaudų sumokėjęs. A. Š. vykdo individualią žemės ūkio veiklą, savo ūkio savininkas (22 t., b. l. 95-104).

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, jų visumą, kaltinamuosius R. A., A. A., A. Š. charakterizuojančius duomenis, teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamiesiems paskiriant prokuroro siūlomą bausmės rūšį – baudą, kurios savo dydžiu yra švelnesnės už numatytus tokių bausmių vidurkius (2011-04-21 įstatymo Nr. XI-1350 redakcija) ir remiantis tuo metu galiojusiu MGL dydžiu, kuris buvo 37,66 Eur.

Atsižvelgiant į baudų dydį, kitas bylos aplinkybes, kaltinamiesiems nustatomas ilgesnis baudos sumokėjimo terminas – 6 mėnesiai.

Kaltinamajam R. K. paskirtoji kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina (23 t., b. l. 110-111).

Kitiems kaltinamiesiems kardomosios priemonės skirtos nebuvo.

Byloje susidarė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjų dalyvavimo: dėl R. A. skirto gynėjo atstovavimo ir teisinės pagalbos – 1 400,05 Eur išlaidos, dėl A. A. skirto gynėjo atstovavimo ir teisinės pagalbos – 2 330,84 Eur išlaidos, dėl A. Š. skirto gynėjo atstovavimo ir teisinės pagalbos – 994,97 Eur išlaidos. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi šios išlaidos priteistinos iš kaltinamųjų į valstybės biudžetą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) 15 vnt. CD kompaktų su duomenimis prie apžiūros protokolų; 2) 2 vnt. CD su pokalbių garso įrašais prie 2019-10-28, 2019-09-10 protokolų - paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: prie bylos atskirame segtuve saugomi (duomenys neskelbtini) dokumentai - grąžintini (duomenys neskelbtini) (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais,

nusprendžia:

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 221 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

R. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir R. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į atliktą laisvės atėmimo bausmę santykiu 1:1 įskaityti R. K. laikino sulaikymo šioje byloje laiką 2 (dvi) paras.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalimi, 71 straipsniu, 67 straipsnio 1 dalimi R. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią R. K. privalo sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Informuoti R. K., jog įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą mokama pervedant lėšas į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke Luminor Bank AS, gavėjas – Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis: vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).

R. K. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Juridinį asmenį (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę – 450 MGL (16 947 Eur) dydžio baudą.

Juridinį asmenį (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmę – 1 000 MGL (37 660 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir juridiniam asmeniui (duomenys neskelbtini) paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 000 MGL (37 660 Eur) dydžio baudą.

R. A. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai bausmę - 140 MGL (5 272,40 Eur) dydžio baudą.

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę - 140 MGL (5 272,40 Eur) dydžio baudą.

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę 90 MGL (3 389,40 Eur) dydžio baudą.

Išaiškinti (duomenys neskelbtini), R. A., A. A., A. Š., kad paskirtą baudą jie privalo sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: (duomenys neskelbtini), esančią AB „Citadele“ bankas, (duomenys neskelbtini), esančią AB DNB bankas, (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas, (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas, (duomenys neskelbtini), esančią Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank", (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos bankas (įmokos kodas 6801), o dokumentus, patvirtinančius apie sumokėjimą, pristatyti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų raštinei (P. A. g. 25, Pasvalys).

Išaiškinti (duomenys neskelbtini), R. A., A. A., A. Š., kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji išieškoma priverstinai.

Priteisti iš R. A. 1 400,05 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus eurų 05 centus) už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą valstybės naudai, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630.

Priteisti iš A. A. 2 330,84 Eur (du tūkstančius tris šimtus trisdešimt eurų 84 centus) už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą valstybės naudai, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630.

Priteisti iš A. Š. 994,97 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt keturis 97 centus) už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą valstybės naudai, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmuose.

Teisėja Monika Mockutė