Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Ernestos Montvidienės ir Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo D. N. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 9 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu, V. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 8 (aštuoniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, V. G. įpareigotas bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės pradžią V. G. skaičiuojant nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nukentėjusiojo D. N. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos patenkintas visiškai ir iš V. G. nukentėjusiojo D. N. naudai priteista 258,42 Eur su 5 procentų metinėmis palūkanomis nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki turtinės žalos visiško atlyginimo, o dėl neturtinės žalos patenkintas iš dalies ir iš V. G. nukentėjusiojo D. N. naudai priteista 300 Eur.

(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš V. G. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai priteista 49,37 Eur D. N. gydymo išlaidų.

Išspręsti kardomųjų priemonių ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

- padidinti D. N. iš V. G. priteistos neturtinės žalos dydį iki 3000 Eur;

- kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Atsižvelgiant į tai, kad byloje neginčijama nuosprendžio dalis dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje padarytos nusikalstamos veikos, teisėjų kolegija nuosprendžio teisėtumą tikrina apeliacinio skundo apimtyje, t. y., dėl V. G. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį

6. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištiriamos visos bylos aplinkybės, pašalinami prieštaravimai ir abejonės, išaiškinamos tiek kaltinančios, tiek ir teisinančios kaltinamąjį aplinkybės, ir tik tuomet įvertinami surinkti duomenys bei priimamas teisingas sprendimas (BPK 324 straipsnio 6 dalis). Įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013).

9. Kaip matyti iš suformuluoto kaltinimo, šioje byloje V. G. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, žodinio konflikto metu įėjęs į D. N. prekybinį namelį, tyčia trenkė nukentėjusiajam vieną kartą iš kelio į dešinės kojos kelį ir tuo sukėlė nukentėjusiajam D. N. fizinį skausmą.

10. Nors nuteistasis V. G. viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai neigė savo kaltę dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir tvirtino, kad tarp jo ir D. N. vyko tik žodinis konfliktas, kuris neperėjo į fizinius veiksmus, tačiau šią nuteistojo pateikiamą versiją pirmosios instancijos teismas atmetė, nurodydamas, jog ją vertina kaip gynybinę.

12. Vertinant asmens parodymus kaip patikimumus, svarbu nustatyti, kad proceso metu asmens duodami parodymai apie esmines įvykio aplinkybes yra nekintantys, juos galima patikrinti BPK proceso veiksmais ir juos patvirtina kiti BPK nustatyta tvarka surinkti bylos duomenys (įrodymai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-83-648/2021).

20. Nors nagrinėjamoje byloje pagrindinis tiesioginis įrodymas, kuriuo grindžiamas V. G. kaltinimas dėl fizinio skausmo sukėlimo yra nukentėjusiųjų D. N., K. N. ir N. N. parodymai (nes konflikto tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo kiti asmenys tiesiogiai nematė), tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio grįsti vien tik nukentėjusiųjų parodymais, jei nukentėjusiųjų parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, logiški, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes.

22. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuosprendyje atliktas įrodymų vertinimas atitinka baudžiamojo proceso reikalavimus ir esminių trūkumų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti dėl V. G. priimtą teismo apkaltinamąjį nuosprendį, neturi, teismo nuosprendis nuoseklus ir motyvuotas. Visi duomenys, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė savo išvadas, nustatydamas apelianto ginčijamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais ir patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo visus įrodymus, juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistojo V. G. kaltę.

23. Pažymėtina, kad nei pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio faktinio pagrindo pakeisti / papildyti kaltinimą iš esmės kitomis faktinėmis aplinkybėmis, nei apeliacinis teismas, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nes tai patvirtina baudžiamosios bylos duomenys.

24. BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino dėl chuliganiškų paskatų. Sutinkamai su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, tam, kad asmens veika būtų kvalifikuojama pagal minėtą BK straipsnį, asmeniui turi būti nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas arba asmuo turėtų būti susargdintas. Šiuo atveju iš byloje turimų duomenų to nenustatyta.

25. VĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės ambulatorinio apsilankymo aprašyme ir gydytojo įraše nurodyta, kad 2022 m. balandžio 30 d. 19.44 val. D. N. kreipėsi dėl dešinio kelio skausmo. Rekomenduota – skausmui išliekant po 7-10 dienų ortopedo traumatologo konsultacija (2 t. b. l. 140). Tačiau kaip matyti iš turimų duomenų, į gydymo įstaigą D. N. kreipėsi tik po 8 mėnesių, o ne kaip buvo rekomenduota jį apžiūrėjusio gydytojo, kad skausmui išliekant turėjo kreiptis anksčiau, t. y., šeimos gydytojos R. B. 2022 m. gruodžio 6 d. įdėtiniame lape nurodyta, kad D. N. skundėsi dešinio kelio skausmu, prieš 8 mėnesius buvo sumuštas dešinio kelio sąnarys (2 t. b. l. 123). UAB „(duomenys neskelbtini)“ diagnostinio tyrimo apraše nurodyta, kad tyrimo data – 2023 m. sausio 2 d., nustatyta nedidelė Beikerio cista, nedidelis kiekis skysčio kelio sąnario ertmėje (2 t. b. l. 121-122). VĮ (duomenys neskelbtini) bendrosios praktikos gydytojo kabineto 2023 m. sausio 23 d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta, kad anamnezė – kelio skausmas, turėjo traumą 2023 m. balandžio mėnesį, diagnozė – kitas sinovitas ar tenosinovitas, blauzda, suleista hialurono r. į d. kelio sąn. Op. gydymas nereikalingas (2 t. b. l. 142).

26. Specialisto išvadoje nurodyta, kad tyrimas atliktas 2022 m. gegužės 3 d. ir, kad D. N. kūne sužalojimų nėra (1 t. b. l. 81). Kaip nurodė specialistas J. S., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, Beikerio cista, kuri nustatyta atlikus magnetinio rezonanso tyrimą 2023 m. sausio 2 d., neturi priežastinio su daugiau kaip prieš pusę metų padarytais kūno sužalojimais, todėl nėra pagrindo keisti specialisto išvados. Beikerio cista neturi priežastinio ryšio su įvykio aplinkybėse nurodyta trauma, tai yra savarankiškas susirgimas, liga. Kelio edema, tai patinimas, po traumos tokių pakitimų nebuvo nustatyta. Nedidelis skysčių kiekis kelio sąnaryje yra cistos išraiška. Nuo įvykio iki patvirtintos diagnozės, praėjo daugiau nei pusė metų ir toks vėlyvas diagnozavimas neturi jokio priežastinio ryšio. Specifinis požymis dėl smūgio į kelio sąnarį yra kraujosruva, tai kraujo išsiliejimas į sąnarį, o tokie požymiai nebuvo diagnozuoti (1 t. b. l. 146-152).

27. Taigi, šioje vietoje ne tik, kad teismui nebuvo pagrindo keisti kaltinimo, tačiau ir skirti prašomos teismo medicininės ekspertizės, kadangi turimų medicininių dokumentų, specialisto išvados ir kitų byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama išvadai, kad nagrinėjamu atveju D. N. įvykio metu buvo sukeltas tik fizinis skausmas, o ne padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teisėjų kolegija, įvertinusi tiek specialisto išvados turinį, tiek specialisto paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, taip pat neturi pagrindo abejoti pateiktos išvados pagrįstumu bei skirti teismo medicininės ekspertizės.

28. Tokiu būdu, visų šių aptartų įrodymų visuma ir jais nustatytos aplinkybės įrodo, jog V. G. panaudojo smurtą prieš nukentėjusįjį D. N. jo nurodytu būdu – trenkė iš kelio į dešinės kojos kelį, kas sukėlė jam fizinį skausmą. Todėl kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria skundžiamo nuosprendžio motyvams dėl V. G. kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Vertinti surinktus įrodymus kitaip ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apelianto skunde nurodytais argumentais, keičiant V. G. nusikalstamos veikos kvalifikaciją iš BK 140 straipsnio 1 dalies į prašoma BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Dėl civilinio ieškinio

29. Nukentėjusysis D. N. pareiškė civilinį ieškinį dėl 258,42 Eur turtinės ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t. b. l. 107). Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinta visiškai, o dėl neturtinės žalos patenkinta iš dalies ir iš V. G. nukentėjusiojo D. N. naudai priteista 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis apeliaciniu skundu prašo padidinti priteistos neturtinės žalos dydį iki 3000 Eur.

30. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistu, t. y. nekeičiant V. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį į apelianto prašomą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nėra pagrindo ir keisti priteistos neturtinės žalos dydžio.

31. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad dėl V. G. nusikalstamos veikos D. N. patyrė neigiamas emocijas, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, tačiau mano, kad priteista neturtinė žala atitinka teismų praktiką ir jos didinti įvertinus šioje byloje turimus ir pirmosios instancijos išsamiai įvertintus įrodymus, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad 1000 Eur ir didesnės sumos priteisiamos tik tais atvejais, kai nustatytas itin intensyvus smurtas (pvz., ne mažiau nei 16 trauminių poveikių), neturtinė žala patiriama ne vien dėl sveikatos sutrikdymo (pvz. nukentėjusysis išgyvena ir dėl vaikų patiriamo smurto) ir kt. Nagrinėjamu atveju dėl sukelto fizinio skausmo D. N. nenustatytos ilgalaikės pasekmės sveikatai, skausmas nesutrukdė jam dalyvauti darbinėje veikloje, nebuvo išgąsdintas, nes į teisėsaugos institucijas kreipėsi ne iš karto po įvykio, o tik praėjus porai dienų, kas taip pat įvertintina ir dėl kreipimosi į gydymo įstaigas tik po ilgo laiko po pirmojo apsilankymo. Teisėjų kolegija, įvertinusi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis yra tinkamas ir apeliacinio teismo manymu, būtent šis neturtinės žalos dydis šiuo konkrečiu atveju atitiks nuteistojo padarytos veikos pavojingumą, intensyvumą ir kilusius padarinius, kaltės laipsnį bei užtikrins nuteistojo ir nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir šioje dalyje palieka nepakeistu.

Dėl proceso išlaidų

32. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo, pripažįstama tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (Europos žmogaus teisių teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, 1A-314-307/2020, 1A-310-318/2020).

33. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog minėtos nuostatos taip pat galioja bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-20/2011).

34. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartimi nuteistajam V. G. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas S. Staškus. Apeliacinės instancijos teisme duomenų dėl patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, nėra gauta, tačiau atsižvelgus į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiojo D. N. apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas kaip nepagrįstas, o be to, šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti V. G. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis, t. y., gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo valios, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas, jeigu jų paskaičiavimas ir būtų pateiktas, neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų, todėl išlaidos už nuteistajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

35. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis ir jo atstovas advokatas Rolandas Tamašauskas pasisakymuose apeliacinės instancijos teisme nurodo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme dėl objektyvių priežasčių nepateikė prašymo priteisti atstovavimo išlaidas, todėl prašo išnagrinėjus apeliacinį skundą iš nuteistojo priteisti nukentėjusiojo patirtas atstovavimo išlaidas 1000 Eur pirmosios instancijos teisme ir 150 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir nukentėjusiojo atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.

36. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Be to, teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018).

37. Iš ginčijamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad nukentėjusiojo D. N. interesus atstovavo advokatas Rolandas Tamašauskas, tačiau nebuvo nustatyta tvarka pateiktas prašymas priteisti iš V. G. nukentėjusiojo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kaip jau buvo minėta, apeliacinės instancijos teismui nukentėjusiojo atstovas pateikė dvi sąskaitas – 2022 m. gruodžio 7 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (D. N. atstovavimas baudžiamojoje byloje su V. G. (duomenys neskelbtini) apylinkės teisme), 1000 Eur sumai, apmokėta pinigų priėmimo kvitais 2022 m. lapkričio 3 d. ir 2022 m. gruodžio 7 d. po 500 Eur, bei 202 m. balandžio 6 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (apeliacinio skundo Šiaulių apygardos teismui parengimas D. N. baudžiamojoje byloje su V. G.) 150 Eur sumai, apmokėta pinigų priėmimo kvitu 2023 m. kovo 7 d. (2 t., b. l. 190–195).

38. Teismo vertinimu nukentėjusiojo D. N. dėl advokato atstovavimo baudžiamajame procese pirmosios instancijos teisme patirtos 1000 Eur bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš nuteistojo V. G., nes jos susidarė būtent dėl paties nuteistojo neteisėtų veiksmų. Šios išlaidos yra pagrįstos, nes kaip matyti iš bylos duomenų, advokatas Rolandas Tamašauskas nukentėjusįjį atstovavo pirmosios instancijos teisme. Minėtos bylinėjimosi išlaidos yra protingos, ne per didelės, atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. 1R-184 patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo rekomenduojamus maksimalius dydžius nuostatas, nuteistojo amžių, jo galimybę užsidirbti ir atlyginti proceso išlaidas.

39. Dėl paminėtų aplinkybių šios nukentėjusiojo D. N. dėl advokato atstovavimo pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo V. G. nukentėjusiojo D. N. naudai.

40. Advokatas Rolandas Tamašauskas atstovaujamo nukentėjusiojo D. N. vardu prašo priteisti iš nuteistojo V. G. turėtas atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-267/2009, 2K-272/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012 ir kt.). Apeliacinio skundo surašymas ir pateikimas teismui yra viena nukentėjusiojo dalyvavimo ir savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų. Nagrinėjamoje byloje apeliacinį skundą padavė nukentėjusysis D. N.. Nukentėjusiojo apeliacinis skundas atmestas. Apeliaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai veikiantys nukentėjusiojo D. N. interesus byloje, todėl jo interesus apeliacinės instancijos teisme atstovavo advokatas Rolandas Tamašauskas. Nukentėjusiojo atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė priteisti 150 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su apeliacinio skundo surašymu, atstovavimu apeliacinės instancijos teisme, kartu pateikdamas šias išlaidas patvirtinančius jau ankščiau paminėtus dokumentus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, atsižvelgiant į tai, kad iš esmės nukentėjusiojo D. N. apeliacinis skundas dėl visų esminių reikalavimų yra atmetamas, nurodoma atstovavimo išlaidų suma – 150 Eur, nepriteistina iš nuteistojo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

nukentėjusiojo D. N. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistojo V. G. nukentėjusiojo D. N. naudai jo patirtas atstovavimo išlaidas pirmosios instancijos teisme 1000 (vieną tūkstantį) eurų.