Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Donatas Dauginis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. G, a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), prašymą dėl nukentėjusiajam priteistos žalos atlyginimo ir nukentėjusiojo patirtų išlaidų advokato paslaugoms atlyginimo mokėjimo išdėstymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 9 d. nuosprendžiu V. G pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, V. G įpareigotas bausmės vykdymo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje. Bausmės pradžią V. G nurodyta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio patvirtinto nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Nukentėjusiojo D. N. civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos tenkinta visiškai, o dėl neturtinės – tenkinta iš dalies ir iš V. G nukentėjusiojo D. N. naudai priteista: 1) 258,42 (du šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus ir 42 ct) Eur turtinei žalai atlyginti su 5 procentų metinėmis palūkanomis nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki turtinės žalos visiško atlyginimo; 2) 300 (tris šimtus) Eur neturtinei žalai atlyginti. Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš V. G priteista Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai 49,37 Eur D. N. gydymo išlaidų.

Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartimi nukentėjusiojo D. N. apeliacinis skundas atmestas. Iš nuteistojo V. G nukentėjusiojo D. N. naudai priteistos jo patirtos atstovavimo išlaidos pirmosios instancijos teisme 1 000 eurų.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Baudžiamojo proceso įstatymo normos nereglamentuoja klausimų, susijusių su civilinio ieškinio atlyginimo vykdymu. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK) 113 straipsnio 2 dalis nustato, kad nagrinėjant civilinį ieškinį tuo atveju, kai kyla klausimų, kurių BPK nereglamentuoja, taikomos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti. Aiškinant šią nuostatą Lietuvos teismų praktikos yra išaiškinta, kad CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais. Prie tokių atvejų priskirtina skolininko sunki turtinė padėtis, kitos nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą.

Taigi, sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtinais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį vykdyti, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Šiuo atveju, sprendžiant klausimą tiek dėl žalos atlyginimo, tiek dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo atidėjimo ar išdėstymo, teismas vertina priteisto civilinio ieškinio sumą, kuri nėra didelė – nukentėjusiajam D. N. priteista 258,42 Eur turtinei ir 300 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat vertina priteistas advokato išlaidas (1000 Eur), kurios yra pagrįstos (Šiaulių apygardos teismo 2023 m. balandžio 20 d. nutartis). Nors V. G. nurodo, kad jo sunki finansinė padėtis susijusi su laidotuvėmis, tačiau byloje esantys duomenys rodo, kad jis yra dirbantis ir gaunantis pajamas. Duomenų, patvirtinančių apie prašyme nurodomas išlaidas, susijusias su laidotuvėmis, taip pat apie kokius nors turimus kreditinius įsipareigojimus, ar kokias nors kitas iš gaunamų pajamų išskaičiuojamas sumas, kurios sunkina nuteistojo finansinę padėtį, nuteistasis V. G. nepateikė. Taigi, šie duomenys leidžia teigti, kad V. G. nepateikė duomenų apie ypatingai sunkią jo turtinę padėtį, kuri suponuotų galimybę atitolinti nukentėjusiojo teisių atstatymą.

Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad nuteistojo finansinės gerovės ir interesų iškėlimas aukščiau nukentėjusio asmens interesų prieštarautų ne tik teisingumo, bet ir sąžiningumo principams, kadangi tiek žala, tiek proceso išlaidos atsirado būtent dėl paties nuteistojo V. G. tyčinių nusikalstamų veiksmų, o ne iš civilinių teisinių santykių, todėl didesnis prioritetas turi būti teikiamas nukentėjusiojo teisių ir teisėtų lūkesčių patenkinimui. Juolab, jog matyti, kad nuteistasis vertina tik savo interesą, visai nekreipdamas dėmesio į nukentėjusiojo, kuris dėl nuteistojo veiksmų patyrė žalą bei turėjo išlaidų, interesą, pats nesiekia bendradarbiauti su nukentėjusiuoju, nerodo iniciatyvos ir geranoriškumo, nesiekia sudaryti taikos sutarties su nukentėjusiuoju. Padaręs nusikaltimą nuteistasis negali tikėtis gyventi taip pat patogiai, kaip gyveno iki nusikaltimo padarymo, o jo patiriami nepatogumai yra jo paties veiksmų pasekmė. Todėl, siekiant abiejų šalių interesų pusiausvyros, nuteistojo V. G. prašymas dėl žalos atlyginimo ir nukentėjusiojo patirtų išlaidų advokato paslaugoms atlyginimo mokėjimo išdėstymo dalimis, atmestinas.

Šiame kontekste pažymėtina, jog ir nuosprendžio vykdymo procese yra galimybė žalą atlyginti dalimis, sudaryti taikos sutartį su nukentėjusiuoju ir pan.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 ir 364 straipsniais, teismas

nutaria:

nuteistojo V. G prašymą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.