Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), įkūręs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį ir paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 ir 7 punktais, 3 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti Tauragės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmė atlikta 2013 m. gegužės 28 d.;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį, ir paskirta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2 veikos) ir BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 5 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 64¹ straipsniu, paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 2, 3 ir 4 punktais visą laikotarpį įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, per 2 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti civilinėms ieškovės turtines žalas, per 2 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti turtinę žalą, neatlygintinai išdirbti 40 valandų per 4 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 40 MGL (2 000 Eur) bauda;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2 veikos) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 7 dalimis, paskirta subendrinta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta sumažinta 30 parų arešto bausmė;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2 veikos) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta subendrinta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta 30 parų arešto bausmė.

7) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį (2 veikos) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta subendrinta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartimi paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 45 paros arešto ir 40 MGL (2 000 Eur) bauda;

8) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį ir paskirta 30 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta 20 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4, 7 ir 9 dalimis, 65 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 45 paros arešto ir 40 MGL (2 000 Eur) bauda. Nuosprendis įsiteisėjęs;

9) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį ir paskirta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta 30 parų arešto bausmė. Nuosprendis įsiteisėjęs;

10) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį ir paskirta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta 30 parų arešto bausmė. Nuosprendis įsiteisėjęs;

11) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį ir paskirta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta 30 parų arešto bausmė. Nuosprendis įsiteisėjęs.

12) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – 30 (trisdešimties) parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė. Nuosprendis 2025 m. gruodžio 10 d. įsitesėjęs. Bausmė atlikta 2025 m. sausio 13 d.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 9 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4, 9 dalimis, subendrinta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 10 d. ir 2025 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės, prie griežtesnės bausmės – 45 parų arešto, paskirtos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu, pridedant dalį – po 10 parų arešto, paskirtų Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 10 d. ir 2025 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiais bei visiškai pridedant neatliktą baudos bausmę ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 45 (keturiasdešimt penkias) paros arešto ir 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytos bausmės, visiškai ar iš dalies atliktos pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 3 d. ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 10 d. bei 2025 m. lapkričio 11 d. nuosprendžius, ir laikoma, kad arešto bausmę yra atlikęs 2025 m. gruodžio 4 d. Nutartis 2025 m gruodžio 18 d. įsiteisėjusi,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S., 2024 m. liepos 31 d. 15.41 val., būdamas (duomenys neskelbtini) priklausančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini), matant parduotuvės kasininkei E. R. bei bandant sustabdyti, pasiėmė 5,90 Eur vertės cigarečių pakelį ,,Parlament“ ir išėjo iš parduotuvės nesusimokėjęs, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą turtą ir padarė (duomenys neskelbtini) 5,90 Eur turtinę žalą.

Be to, jis turėdamas bendrą sumanymą vogti iš parduotuvių ir taip gauti lėšų pragyvenimui, veikdamas bendra tyčia, padarė (duomenys neskelbtini) bendrą 415 Eur vertės turtinę žalą, tai yra 2024 m. rugsėjo 20 d. apie 11.33 val., būdamas (duomenys neskelbtini) priklausančioje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), į šortų kišenę įsidėjo 4 vnt. momentinės loterijos bilietų ,,Magiškas perlas“, 20 Eur bendros vertės, 6 vnt. momentinės loterijos bilietų ,,Sostų karai”, 30 Eur bendros vertės ir išėjo iš parduotuvės nesusimokėjęs už prekes, tokiu būdu (duomenys neskelbtini) padarė bendrą 50 Eur turtinę žalą;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. rugsėjo 21 d. apie 11.57 val., būdamas (duomenys neskelbtini) priklausančioje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) į šortų kišenę įsidėjo 10 vnt. momentinės loterijos bilietų ,,Magiškas perlas“, 50 Eur bendros vertės ir išėjo iš parduotuvės nesusimokėjęs už prekes, tokiu būdu (duomenys neskelbtini) padarė bendrą 50 Eur turtinę žalą;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. rugsėjo 23 d. apie 14.30 val., būdamas (duomenys neskelbtini) priklausančioje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) į džinsų kišenę įsidėjo 8 vnt. momentinės loterijos bilietų ,,Magiškas perlas“, 40 Eur bendros vertės ir išėjo iš parduotuvės nesusimokėjęs už prekes, tokiu būdu (duomenys neskelbtini) padarė bendrą 40 Eur turtinę žalą;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. rugsėjo 26 d. apie 13.45 val., būdamas (duomenys neskelbtini) priklausančioje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), į bliuzono kišenę įsidėjo, 5 vnt. momentinės loterijos bilietų ,,Sėkmės7“, 25 Eur bendros vertės ir išėjo iš parduotuvės nesusimokėjęs už prekes, tokiu būdu (duomenys neskelbtini) padarė bendrą 25 Eur turtinę žalą;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. rugsėjo 29 d. apie 16.09 val., būdamas (duomenys neskelbtini) priklausančioje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), į striukės kišenę įsidėjo 1 momentinės loterijos bilietą ,,Mega“ 5 Eur vertės, 2 vnt. momentinės loterijos bilietų ,,Sostų karai“, 10 Eur bendros vertės, 2 vnt. momentinės loterijos bilietų ,,Sėkmės7“, 10 Eur bendros vertės, 2 vnt. momentinės loterijos bilietų ,,Vegas“, 10 Eur bendros vertės, 1 momentinės loterijos bilietą ,,Karališki turtai“ 5 Eur vertės ir išėjo iš parduotuvės nesusimokėjęs už prekes, tokiu būdu (duomenys neskelbtini) padarė bendrą 40 Eur turtinę žalą;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. rugsėjo 30 d. apie 15.19 val., būdamas (duomenys neskelbtini) priklausančioje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), į striukės kišenė įsidėjo, 1 momentinės loterijos bilietą "Sostų karai" 5 Eur vertės, 4 vnt. momentinės loterijos bilietų "Magiškas perlas", 20 Eur bendros vertės, 4 vnt. momentinės loterijos bilietų "Sėkmės7", 20 Eur bendros vertės, 5 vnt. momentinės loterijos bilietų "Karališki turtai", 25 Eur bendros vertės ir išėjo iš parduotuvės nesusimokėjęs už prekes, tokiu būdu (duomenys neskelbtini) padarė bendrą 70 Eur turtinę žalą;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. spalio 1 d. apie 12.25 val., būdamas (duomenys neskelbtini) priklausančioje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) į striukės kišenę įsidėjo, 4 vnt. momentinės loterijos bilietų "Magiškas perlas", 20 Eur bendros vertės, 9 vnt. momentinės loterijos bilietų "Sėkmės7", 45 Eur bendros vertės ir išėjo iš parduotuvės nesusimokėjęs už prekes, tokiu būdu (duomenys neskelbtini) padarė bendrą 65 Eur turtinę žalą;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. spalio 3 d. apie 12:50 val., būdamas (duomenys neskelbtini) priklausančioje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) į striukės kišenę įsidėjo, 8 vnt. momentinės loterijos bilietų "Sėkmės7", 40 Eur bendros vertės ir išėjo iš parduotuvės nesusimokėjęs už prekes, tokiu būdu (duomenys neskelbtini) padarė bendrą 40 Eur turtinę žalą;

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2024 m. spalio 6 d. apie 10.43 val., būdamas (duomenys neskelbtini) priklausančioje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini) į kišenę įsidėjo 7 vnt. momentinės loterijos bilietų "Sostų karai", 35 Eur bendros vertės ir išėjo iš parduotuvės nesusimokėjęs už prekes, tokiu būdu (duomenys neskelbtini) padarė bendrą 35 Eur turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Iš (duomenys neskelbtini) matyti, kad prašome dėl A. S. padarytų veikų pradėti ikiteisminį tyrimą ir pripažinti (duomenys neskelbtini), civiliniu ieškovu bendrai – 415 Eur sumai (1 t., b. l. 65 – 69).

Iš 2024 m. spalio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vieta, tai (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 80 – 85).

Iš 2024 m. lapkričio 7 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vieta, tai (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 87 – 92).

Iš 2024 m. spalio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vieta, tai (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 94 – 99).

Iš 2024 m. spalio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vieta, tai (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 101 – 106).

Iš 2024 m. spalio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vieta, tai (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 10 – 114).

Iš 2024 m. spalio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vieta, tai (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 117 – 123).

Iš 2024 m. spalio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vieta, tai (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 125 – 130).

Iš 2024 m. spalio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vieta, tai (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 132 – 137).

Iš 2024 m. lapkričio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vieta, tai (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 139 – 144).

Iš 2024 m. spalio 28 d. daiktų apžiūros protokole matyti, kad aprašyti vaizdo įrašai iš parduotuvių (duomenys neskelbtini). Apžiūrimi vaizdo įrašai pateikti parduotuvės (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašus pateikė regiono apsaugos vadovas R. K.. Vaizdo įrašai pateikti 9 skirtingų (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašai paleidžiami ir žiūrimi per programą „VLC Media player“ (1 t., b. l. 149 – 177).

Dėl kaltės ir veikų kvalifikavimo

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje, objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, o dalykas – svetimas turtas. Svetimo turto pagrobimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystė, t. y. svetimo turto pagrobimas yra nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia, kuri gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę. Atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės yra kaltininko atliktų veiksmų atvirumas. Laikoma, kad vagystė yra atvira, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ar kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suprantantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas suvokia, kad jo veiksmus mato ir supranta kiti asmenys, tačiau to nepaiso. Slaptoji vagystė gali virsti atvira, kai kaltininkas iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų kaltininkui pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą. Vagystė laikoma baigta nuo tada, kai kaltininkas užvaldo turtą ir įgyja galimybę nors trumpam laikui pavogtą turtą neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Teismų praktikoje konstatuota, kad pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu, arba ji yra pasunkinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012, 2K-228/2013). Svarbu ir tai, kad veika, kaip vagystė kvalifikuojama tuomet, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, o dalykas – svetimas turtas. Svetimo turto pagrobimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystė, t. y. svetimo turto pagrobimas yra nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia, kuri gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta. Tuo tarpu baudžiamoji atsakomybė, pagal BK 178 straipsnio 5 dalį kyla tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Pagrobtas turtas laikytinas nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis, 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. S., ką pats pripažino teisiamojo posėdžio metu, vagystę, t. y. 2024 m. liepos 31 d. įvykdė, kadangi pajamų šaltinio neturėjo, nes nedirbo, todėl pasivogė cigarečių pakelį. Teismų praktikoje išaiškina, nors ir kaltinamojo pavogtos prekės suma neviršija 3 MGL, tačiau veika padaryta atvirai. Atsižvelgiant į tai kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje esantys išsamūs liudytojų parodymai, tarnybinis pranešimas, įvykio vietos, vaizdo įrašo ir kitų objektų apžiūros protokolai bei paties kaltinamojo parodymai neabejotinai patvirtina, jog kaltinamasis A. S., 2024 m. liepos 31 d. 15.41 val., būdamas (duomenys neskelbtini) matant parduotuvės kasininkei E. R. bei bandant sustabdyti, pasiėmė 5,90 Eur vertės cigarečių pakelį ,,Parlament“ ir išėjo iš parduotuvės nesusimokėjęs, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą turtą ir padarė (duomenys neskelbtini) 5,90 Eur turtinę žalą. Šie duomenys, kaip įrodymai, tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo A. S. kaltei dėl vagystės, patvirtinti, ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo pripažino visiškai. Šiuos kaltinamojo parodymus objektyviai patvirtina vaizdo įraše bei apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės, iš kurio matyti, kaip vyriškis, kuris ikiteisminio tyrimo metu buvo atpažintas kaip A. S.. Šias aplinkybes dėl pagrobtos prekės patvirtina parduotuvės pareiškimas ir jame užfiksuotos aplinkybės. Iš surinktos baudžiamosios bylos medžiagos akivaizdu, jog kaltinamasis tokiais veiksmais, veikdamas tiesiogine tyčia, pagrobė jam nepriklausantį turtą. Šie jo veiksmai atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius būtinuosius vagystės nusikalstamos veikos požymius. Kaltinamojo atlikti neteisėti veiksmai savaime sukelia atsakomybę už juos. Civiliniam ieškovui priklausantis turtas buvo laikomas kaltinamajam nepriklausančiose parduotuvėse, jam žinant, kad šis turtas jam yra svetimas ir jokių teisių į tą turtą jis neturi. Taip pat byloje nustatyta, kad teritorija, kurioje buvo laikoma parduotuvės lentynose alkoholis, buvo stebima vaizdo kameromis. Kaltinamasis veikė aiškiai suvokdamas savo veikos neteisėtumą, dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas turtinės naudos.

Atsižvelgiant į tai ir ištyrus baudžiamojoje byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus liudytojų ir kaltinamojo parodymus darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmai atitinka nusikalstamos veikos požymius ir pagrįstai buvo kvalifikuota veika pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Pažymėtina, jog nusikalstama veika yra tęstinė tais atvejais, kai tas pats asmuo padaro dvi ar daugiau tame pačiame BK straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų, iš kurių kiekviena, vertinama atskirai, atitinka tame pačiame BK straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką, arba kai, padarius dvi ar daugiau veikų, vienas ar keli veiksmai (ar neveikimas) atitinka administracinio nusižengimo (ar kitokio teisės pažeidimo) požymius, tačiau jų visuma atitinka BK įtvirtintą nusikalstamą veiką ir visas veikas jungia bendras sumanymas. Kiti požymiai, kurie paprastai teismų praktikoje įvardijami, kaip papildomi (neesminiai) tęstinės veikos kriterijai, – nedidelis laiko tarpas, tas pats šaltinis, veikų pobūdis, intensyvumas ir kt., – dažniausiai yra tik požymiai, padedantys atskleisti subjektyviuosius tęstinės nusikalstamos veikos požymius – bendrą sumanymą (bendrą kaltės formą), tačiau jų nebuvimas jokiu būdu nepaneigia tęstinės veikos. Praktikoje, taip pat ir vagysčių bylose, įmanomi atvejai, kad atskirus tęstinės nusikalstamos veikos veiksmus gali skirti tiek didelis laiko tarpas, tiek ir vagiama gali būti iš skirtingų šaltinių, tačiau veika gali būti pripažinta tęstine, jei nustatoma, kad visas veikas jungia bendras kaltininko sumanymas. Nepaisant to, pabrėžtina, kad veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų baudžiamosiose bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-51-719/2023).

Atskirus tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, kad įgyvendina vieną sumanymą, kuriuo gali būti ir noras toliau daryti nusikalstamas veikas. Toks sumanymas – nusikalstamų veikų darymas – yra kartotinio pobūdžio, todėl įgyvendinamas per kelis etapus ir iš to paties šaltinio ir atskleidžiamas per nusikalstamo elgesio motyvus, intensyvumą ir kt. Teismų praktikoje išaiškinta, jog ne tik objektyvieji požymiai, bet ir subjektyvusis elementas yra svarbūs siekiant nustatyti tikrąją kaltininko valią, o tuo pagrindu ir tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, kaip vieną tęstinį nusikaltimą, ar kaip nusikalstamų veikų daugetą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014).

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis A. S., ką pats pripažino teisiamojo posėdžio metu, vagystes, t. y. kiekvieną jų atskirai, įvykdė turėdamas tą patį tikslą – pavogti momentinės loterijos bilietus, nes tuo metu nedirbo. Taigi, šiuo atveju kaltinamasis veikė turėdamas bendrą nusikalstamą sumanymą – daryti naujas nusikalstamas veikas – ir 2024 m. rugsėjo 20 d. 11.33 val., būdamas (duomenys neskelbtini) 2024 m. rugsėjo 21 d. apie 11.57 val., būdamas (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugsėjo 23 d. apie 14.30 val., būdamas (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugsėjo 26 d. apie 13.45 val., būdamas (duomenys neskelbtini) 2024 m. rugsėjo 29 d. apie 16.09 val., būdamas (duomenys neskelbtini) 2024 m. rugsėjo 30 d. apie 15.19 val., būdamas (duomenys neskelbtini) 2024 m. spalio 1 d. apie 12.25 val., būdamas (duomenys neskelbtini) 2024 m. spalio 3 d. apie 12:50 val., būdamas (duomenys neskelbtini), 2024 m. spalio 6 d. apie 10.43 val., būdamas (duomenys neskelbtini) Baudžiamojoje byloje esantys išsamūs liudytojų parodymai, tarnybiniai pranešimai, įvykio vietų, vaizdo įrašų ir kitų objektų apžiūros protokolai bei paties kaltinamojo parodymai neabejotinai patvirtina, jog kaltinamasis vagystes, t. y. tęstines, įvykdė iš (duomenys neskelbtini) parduotuvių turėdamas tą patį tikslą – gauti pajamų iš loterijos bilietų, kadangi nedirbo, pajamų šaltinio neturėjo, todėl nusikalstamų veikų darymas tapo pagrindiniu jo vartojimu. Taigi šiuo atveju kaltinamasis veikė turėdamas bendrą nusikalstamą sumanymą – daryti naujas nusikalstamas veikas. Kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo pripažino visiškai. Šias aplinkybes bei pagrobtų prekių patvirtina parduotuvės pareiškimuose užfiksuotos aplinkybės. Iš surinktos baudžiamosios bylos medžiagos akivaizdu, jog kaltinamasis tokiais veiksmais, veikdamas tiesiogine tyčia, pagrobė jam nepriklausantį turtą. Šie jo veiksmai atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius būtinuosius vagystės nusikalstamos veikos požymius. Kaltinamojo atlikti neteisėti veiksmai savaime sukelia atsakomybę už juos. Civiliniam ieškovui priklausantis turtas buvo laikomas kaltinamajam nepriklausančiose parduotuvėse, jam žinant, kad šis turtas jam yra svetimas ir jokių teisių į tą turtą jis neturi. Taip pat byloje nustatyta, kad teritorija, kurioje buvo laikoma parduotuvės stende momentiniai loterijos bilietai, buvo stebima vaizdo kameromis. Kaltinamasis veikė aiškiai suvokdamas savo veikos neteisėtumą, dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas turtinės naudos. Šie duomenys, kaip įrodymai, tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo A. S. kaltei dėl vagysčių, patvirtinti, ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo.

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius rašytinius įrodymus, pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką, kvalifikuojant veiką pagal BK 178 straipsnį pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Toks turto vertės nustatymas taikytinas ir kitiems BK XXVIII skyriuje numatytiems nusikaltimams ir baudžiamiesiems nusižengimams nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-330/2006). Nustatyta, kad pagrobtos prekės suma buvo 415 eurų, t. y., turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos, todėl nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, kai pagrobtas nedidelės vertės svetimas turtas. Kaltinamasis būdamas brandaus amžiaus, pakaltinamas, teisiamas 13 kartą, eilę kartą baustas administracine tvarka už smulkias vagystes, neabejotinai suvokė, kad tokiais veiksmais neteisėtai užvaldys svetimą turtą ir tuo padarys žalą turto savininkui, o jo veiksmai rodo, kad to ir siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, daroma išvada, kad A. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Šie jo veiksmai byloje surinktais įrodymais įrodyti visiškai, kvalifikuoti tinkamai ir atitinka būtinuosius objektyviuosius bei subjektyviuosius BK 178 straipsnio 5 dalyje nurodyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę A. S. atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padaryta tyčinė nusikalstama veika), kaltės formą (nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (nusikalstama veika padaryta siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika baigta), padarytas vienas apysunkis nusikaltimas į kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis A. S. teistas, administracine tvarka baustas, psichiatrijos klinikoje ir priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas, todėl abejoti kaltinamojo pakaltinamumu teismas neturi pagrindo. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes.

Atsižvelgtina į tai, kad teisingumo įgyvendinimas skiriant bausmę yra neatsiejamas nuo visuomenės intereso, t. y. vyraujančių moralinių visuomenės nuostatų į atitinkamą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybės savybes, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos metu ir po jos padarymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 5 dalyje numatyta bausmės rūšis – areštas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, A. S. paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu ir jam skirtina subendrinta bausmė – areštas.

Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, be to, kaltinamasis A. S. teisme visiškai prisipažino kaltu bei davė išsamius, nuoseklius paaiškinimus ir dėl to buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatos ir skiriama jam bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

BK 63 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 9 d. nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 4, 9 dalimis, subendrinta Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 10 d. ir 2025 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės, prie griežtesnės bausmės – 45 parų arešto, paskirtos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu, pridedant dalį – po 10 parų arešto, paskirtų Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 10 d. ir 2025 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiais bei visiškai pridedant neatliktą baudos bausmę ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 45 (keturiasdešimt penkias) paros arešto ir 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytos bausmės, visiškai ar iš dalies atliktos pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. lapkričio 3 d. ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. lapkričio 10 d. bei 2025 m. lapkričio 11 d. nuosprendžius, ir laikoma, kad arešto bausmę yra atlikęs 2025 m. gruodžio 4 d.

Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos, už kurias A. S. yra teisiamas šioje byloje, buvo padarytos iki minėtų nuosprendžių priėmimo, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimi, bendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 9 d. nutartimi nustatyta bausme ir, bausmės vykdymo atveju, įskaitoma pagal minėtą nutartį atlikta bausmė.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Įvertinus kaltinamojo A. S. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, pobūdį bei pavojingumą, atsižvelgiant į teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo duotus parodymus apie tai, kad jis kritiškai vertina savo neteisėtą elgesį, įsteigė MB, kas garantuos finansinį stabilumą, turi draugę, kas suponuoja pagrindą manyti, jog kaltinamojo elgesio korekciją, prevencinius bei nubaudimo tikslus galima užtikrinti atidedant arešto bausmės vykdymą. arešto bausmės vykdymą kaltinamajam paskirtini įpareigojimai, numatyti BK 75 straipsnio 6 dalies 7, 8 punkte, t. y. įpareigojimas neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Teismas sprendžia, kad atidėjus paskirtos arešto bausmės vykdymą bei paskyrus aukščiau nurodytus įpareigojimus kaltinamasis bus prižiūrimas ir kontroliuojamas. Pažymėtina, jog pažeidus teismo skirtas pareigas ar padarius naujų teisės pažeidimų, arešto bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas. Atitinkamai, bausmės vykdymo atidėjimas nepašalina pačios bausmės ir savaime neatleidžia nuo paskirtos bausmės vykdymo, todėl bausmės vykdymo atidėjimas teisingumo principo nepažeidžia. Priešingai, bet kuriuo bausmės vykdymo atidėjimo metu asmeniui pažeidus probacijos sąlygas, jis gali būti pasiųstas atlikti visą jam skirtą bausmę. Esant šioms aplinkybėms, teismo vertinimu, atidėjus kaltinamajam paskirtos bausmės vykdymą ir skyrus pareigas, kurios padėtų pasitaisyti yra pagrindas tikėtis, kad A. S. nedarys naujų teisės pažeidimų ir nusikaltimų. Kaltinamajam intensyvi priežiūra neskirtina – teismo vertinimu, kaltinamojo elgesio kontrolei pakaks aukščiau nurodytų įpareigojimų paskyrimo ir nustatytinas 6 (šešių) mėnesių arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis.

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Civilinio ieškinio dalyku pagal Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.

Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

(duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį nusikaltimu padarytai 5,90 Eur turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 23 – 30) bei (duomenys neskelbtini) pareiškė civilinį ieškinį nusikaltimu padarytai bendrai 415 Eur turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 73 – 78).

Kaltinamasis civilinius ieškinius pripažino visiškai.

Aptartais įrodymais ir motyvais dėl kaltinamojo kaltės teismas sprendė, kad jo kaltė veikiant neteisėtais nusikalstamais veiksmais pagrobiant civilinių ieškovų turtą įrodyta visiškai, pavogti daiktai nesugrąžinti, tokiais veiksmais civiliniam ieškovui buvo padaryta turtinė žala ir ši žala yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kaltinamojo padarytomis nusikalstamomis veikomis. Ieškinių dydį patvirtina pateikti dokumentai dėl pavogtų prekių vertės, padarytą žalą sudaro prekės pardavimo kaina, kuri buvo vagystės dieną. Civiliniai ieškiniai (duomenys neskelbtini) pagrįsti ir įrodyti. Kaltinamasis turi pareigą šią žalą atlyginti.

Atsižvelgiant į nustatytą kaltinamojo A. S. kaltę, nustačius, jog civiliniai ieškovai patyrė turtinę žalą, pareikštiems civiliniams ieškiniams dėl turtinės žalos atlyginimo esant įrodytiems, civilinių ieškovų (duomenys neskelbtini) civiliniai ieškiniai tenkinti ir iš kaltinamojo A. S. civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) naudai priteistina 5,90 Eur bei civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) 415 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinės plokštelės, esančios baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 276 straipsniu, 291 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, BK 178 straipsnio 5 dalyje ir paskirti jam bausmes:

- pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 90 (devyniasdešimties) parų areštą;

- pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, A. S. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jam subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. S. bausmę – 60 (šešiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 9 d. nutartimi nustatyta bausme ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmės vykdymo atveju į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. gruodžio 9 d. nutartį.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 7, 8 punktu, kaltinamajam A. S. paskirtos 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant kaltinamajam A. S. pareigas:

- nuo 23.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) naudai iš kaltinamojo A. S. 5,90 Eur (penkis eurus 90 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti civilinio ieškovo (duomenys neskelbtini) naudai iš kaltinamojo A. S. 415 Eur (keturis šimtus penkiolika eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktines plokšteles, esančias baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam kaltinamajam nuo nuosprendžio jam įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.