- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-07-03
- Bylos Nr.
- eI2-6591-402/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07454-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- V. K.
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės (skundą padavusio asmens) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundą dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo, pareiškėjas V. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Atsakovė (skundą padavęs asmuo) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba, VSDFV) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2024 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. 21RE-941 (AG-823/05-2024) (toliau – Komisijos sprendimas).
Fondo valdyba skunde nurodė, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija (toliau – ir Komisija) išnagrinėjo pareiškėjo V. K. skundą, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti Fondo valdybos 2024 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. (18.6E) I-9803 ir įpareigoti Fondo valdybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. liepos 24 d. prašymą dėl atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime. Komisija 2024 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. 21RE-941 (AG-823/05-2024) pareiškėjo skundą tenkino. Pareiškėjas buvo įtrauktas į dalyvavimą pensijų kaupime 2023 metais. Pranešimas apie įtraukimą į pensijų kaupimą pareiškėjui per EGAS buvo išsiųstas 2023 m. sausio 11 d., taip pat 2023 m. vasario 10 d. ir 2023 m. gegužės 17 d. per EGAS išsiųsti priminimai apie artėjančią dalyvavimo pensijų kaupime pradžią. Registruotu laišku pareiškėjas negalėjo būti papildomai informuotas dėl to, kad, VĮ Registrų centro Gyventojų registro duomenimis, pareiškėjo gyvenamoji vieta iki 2023 m. gegužės 4 d. buvo deklaruota adresu „Alytaus m. sav.“ Iki 2023 m. birželio 30 d. negavus pareiškėjo atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime, nuo 2023 m. liepos 1 d. jis automatiškai tapo pensijų kaupimo dalyviu atsitiktiniu būdu parinktoje pensijų kaupimo bendrovėje UAB „Luminor investicijų valdymas“. 2024 m. liepos 24 d. pareiškėjas kreipėsi į Fondo valdybą dėl atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime, nurodydamas, kad nemoka lietuvių kalbos ir apie galimybę atsisakyti pensijų kaupimo sužinojo tik 2024 m. liepos mėnesį, kai pradėjo tuo klausimu domėtis. Tuomet perskaitė pranešimus apie įtraukimą į pensijų kaupimą, kuriuos jau buvo atsidaręs 2024 m. sausio mėnesį, tačiau nemanė, kad jie yra svarbūs (nesuteikė jiems reikšmės) ir dėl to su jais nesusipažino. Priežastimi, dėl ko negalėjo kreiptis anksčiau, pareiškėjas įvardino nežinojimą, kad galima atsisakyti kaupimo. Fondo valdyba, vadovaudamasi Pensijų kaupimo įstatymo (toliau – PKĮ) 6 straipsnio 6 dalimi, 2024 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. (18.6E) I-9803 pareiškėjo prašymo netenkino – atsisakė įregistruoti PK registre pareiškėjo atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime. Pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad iki 2023 m. birželio 30 d. jis neperskaitė pranešimo EGAS, Fondo valdyba vertino kaip svarbią priežastį, dėl kurios pareiškėjas negalėjo pateikti prašymo (atsisakymo) iki 2023 m. birželio 30 d. Tačiau po to, kai nuo 2023 m. liepos 1 d. pareiškėjas tapo pensijų kaupimo dalyviu (iš jo darbo užmokesčio jo darbdavys pradėjo išskaičiuoti papildomas pensijų įmokas), pareiškėjas nesikreipė į Fondo valdybą 12 mėnesių, ir svarbių (objektyvių) priežasčių, dėl ko negalėjo kreiptis iki 2024 m. liepos 24 d., pareiškėjas prašyme nenurodė, todėl tenkinti pareiškėjo prašymą pagal PKĮ 6 straipsnio 6 dalį Fondo valdybą neturėjo teisinio pagrindo. Pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad nemoka lietuvių kalbos, Fondo valdyba nepripažino svarbia (objektyvia), nes pranešime apie įtraukimą į pensijų kaupimą buvo nurodyti QR kodai, kuriuos nuskaičius, informacija apie dalyvavimą pensijų kaupime pateikiama anglų ir rusų kalbomis; taip pat nurodyti kiti būdai, kuriais, turint papildomų klausimų ar esant neaiškumų, galima gauti papildomą informaciją, susijusią su minėtu pranešimu: telefonu (duomenys neskelbtini), www.sodra.lt, facebook.com/sodra.lt, ar atvykus į Fondo valdybos teritorinį skyrių / priimamąjį. Pažymėjo, kad Komisija nepagrįstai konstatavo, kad informavimas lietuvių kalba yra nepakankamas. Prilyginusi įstatymo nuostatų vykdymą (įtraukimą į pensijų kaupimą) „ekonominiam sandoriui“, Komisija padarė išvadą, kad nors valstybinės institucijos raštvedybą turi vesti lietuvių kalba ir gyventojai aptarnaujami lietuvių kalba, tai neeliminuoja pareigos sandorius su užsienio valstybių piliečiais sudaryti ne tik lietuvių, bet ir kita abiem pusėms priimtina kalba: „Taigi, nors Sodra šiuo atveju pranešime nurodė QR kodus ir šalia jų pažymėjo apie tai, kad informacija galima rusų kalba, pareiškėjas nesuprato pranešime nurodytos informacijos, nepastebėjo ir nenuskanavo QR kodų, o ši aplinkybė negali būti vertinama pareiškėjo nenaudai“. Su tokiu Komisijos vertinimu negalima sutikti. Pareiškėjas suprato (turėjo suprasti) užrašą rusų kalba prie QR kodo, nes rusų kalbą jis moka (su SIC konsultantu pareiškėjas 2024 m. liepos 24 d. kalbėjo rusiškai). Taip pat nepagrįstas ir nesuprantamas yra Komisijos teiginys, kad aplinkybė, jog QR kodo pareiškėjas nepastebėjo ir nenuskanavo, negali būti vertinama jo nenaudai. Kaip minėta, šia aplinkybe pareiškėjas grindė savo prašymą dėl atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime, pateiktą pagal Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalį, o pagal minėtą straipsnio nuostatą prašymą Fondo valdyba turi nagrinėti vertindama svarbias priežastis, patvirtintas dokumentais. Nepastebėti QR kodo, neatkreipti dėmesio į pranešimą, nemanyti, jog jis yra svarbus ir nesuteikti jam reikšmės yra subjektyvios priežastys ir neturėjo būti Komisijos vertinamos kaip svarbios, ekstraordinarios, nepriklausančios nuo pareiškėjo valios ir objektyviai neleidusios pareiškėjui kreiptis į Fondo valdybą iki 2024 m. liepos 24 d. Pažymėjo, kad pranešimo pateikimas valstybine kalba, kartu suteikiant galimybę perskaityti informaciją anglų bei rusų kalbomis (nuskanavus pranešime esančius QR kodus), yra tinkamas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Komisija nepagrįstai panaikino Fondo valdybos 2024 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. (18.6E) I-9803 dėl to, kad pranešimas apie pensijų kaupimą nebuvo surašytas lietuvių ir „kita abiem pusėms priimtina kalba“. Paties pareiškėjo teigimu, jis suprato (sužinojo) apie įtraukimą į pensijų kaupimą po to, kai darbdavys pradėjo išskaičiuoti iš jo darbo užmokesčio pensijų įmokas, t. y. 2023 metų rugpjūčio mėnesį. Kreipimasis į Fondo valdybą beveik po metų nuo sužinojimo apie dalyvavimą pensijų kaupime pradžios nelaikomas operatyviu kreipimusi. Komisijai nepagrįstai nevertino laikotarpio po 2023 m. liepos 1 d. – dėl kokių priežasčių prašymas buvo pateiktas tik 2024 m. liepos 24 d. Fondo valdybos sprendimu pareiškėjo 2024 m. liepos 24 d. prašymas netenkintas ne dėl to, kad jis nebuvo pateiktas laiku (iki 2023 m. birželio 30 d.), bet dėl to, kad 2024 m. liepos 24 d. prašymas buvo pateiktas ne per protingą terminą nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie dalyvavimą pensijų kaupime. Kaip minėta, pareiškėjas sužinojo apie tai, kad dalyvauja pensijų kaupime, 2023 m. rugpjūčio mėnesį, gavęs mažesnį darbo užmokestį, taip pat sužinojo (galėjo ir turėjo sužinoti) 2024 m. sausio 21 d., peržiūrėjęs pranešimą ir priminimus EGAS. Pareiškėjas, žinodamas, kad iš jo darbo užmokesčio vykdomi išskaitymai pensijų kaupimui ir su jais nesutikdamas, būdamas rūpestingas ir atidus, turėjo nedelsdamas (operatyviai, per protingą terminą) kreiptis dėl savo pažeistų teisių gynimo. Kreipimasis į Fondo valdybą praėjus 12 mėnesių nuo dalyvavimo pensijų kaupime pradžios ir 6 mėnesiams nuo pranešimo EGAS peržiūrėjimo nelaikomas operatyviu kreipimusi dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, sudarančių pagrindą pripažinti, kad iki 2024 m. liepos 24 d. jis neturėjo galimybės pateikti prašymo, ir kad ta galimybė atsirado tik 2024 m. liepos 24 d. Be to, Fondo valdybos nuomone, kalbų mokėjimas ar nemokėjimas, apsisprendimas skaityti ar neskaityti pranešimus, domėtis ar nesidomėti savo teisėmis priklauso nuo asmens valios, todėl yra subjektyvios termino praleidimo priežastys (asmens pasirinktas elgesio variantas).
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsiliepimu prašo atmesti Fondo valdybos skundą kaip nepagrįstą nurodydamas, kad netinkamas „Sodros“ informavimas apie įtraukimą į pensijų kaupimą (ir galimybę atsisakyti dalyvauti šiame kaupime) buvo objektyvi priežastis, dėl kurios negalėjo atsisakyti kaupimo per nustatytą terminą (iki 2023 m. birželio 30 d.). Todėl, nuo 2023 m. liepos 1 d. buvo įtrauktas į pensijų kaupimo sistemą to nežinodamas ir faktiškai neteko teisės atsisakyti dalyvauti nustatyta tvarka. Šios pirminės priežastys egzistavo ir iki pareiškimo pateikimo 2024 m. liepos mėn. QR kodai laiške iš tiesų buvo pateikti, asmenys, kurie nemoka lietuvių kalbos, negali jais pasinaudoti. QR kodai yra antrojo pranešimo lapo pabaigoje, o norint jais pasinaudoti, pirmiausia reikia perskaityti pirmąjį ir antrąjį lapus, kas yra nelogiška asmenims, kurie nesupranta lietuvių kalbos. Todėl toks QR kodo pateikimo būdas yra tik formalaus pobūdžio ir nėra skirtas visapusiškam užsienio piliečių informavimui. Todėl laiko šias aplinkybes objektyvia priežastimi, kodėl nesusipažino su pranešimo tekstu 2024 m. sausio 21 d., o administracinės komisijos sprendimą – teisingu ir pagrįstu. Pažymėjo, kad kreipėsi per maždaug dvi savaites po to, kai susipažino su pranešimų turiniu, sužinojo visą informaciją apie savo teises (jų pažeidimo kontekste) ir galimybę išeiti iš pensijų kaupimo. Faktas, kad kreipėsi per tokį trumpą laikotarpį po to, kai išsiaiškino visas aplinkybes, rodo jo sąžiningumą ir taip pat liudija, kad veikė operatyviai ir atsakingai. Pateikė išsamią objektyvių priežasčių paaiškinimą, dėl kurių negalėjo kreiptis anksčiau. Netinkamas informavimas iš „Sodros“ pusės tapo pagrindine priežastimi, kodėl negalėjo laiku pateikti pareiškimo iki 2023 m. birželio 30 d., taip pat turėjo įtakos tam, kad nesuprato dalyvavimo pensijų kaupimo sistemoje (ir išėjimo iš jos) esmės iki 2024 m. liepos mėn. Šios priežastys buvo objektyviai pripažintos administracinės komisijos, kuri priėmė pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamu atveju Fondo valdyba ginčija Komisijos sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Byloje kilęs ginčas dėl Komisijos sprendimo, kuriuo panaikintas Fondo valdybos sprendimas ir Fondo valdyba įpareigota iš naujo įvertinti pareiškėjo prašymą dėl atsisakymo dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje bei priimti naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.
Pagal formuojamą teismų praktiką sprendžiant klausimą dėl Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, kad kreipiantis į teismą po to, kai buvo pasinaudota išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, į teismą „persikelia“ ginčas ne dėl Komisijos sprendimo, o dėl pažeistos ar ginčijamos teisės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2020 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020, 2020 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-310-415/2020). Tokiu būdu, persikėlus ginčui į teismą dėl Komisijos sprendimo, teismo pareiga visoje apimtyje nagrinėti ir vertinti pareiškėjo skundo, paduoto Komisijai, reikalavimo panaikinti Fondo valdybos sprendimą pagrįstumą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas buvo įtrauktas į dalyvavimą pensijų kaupime 2023 metais. Pranešimas apie įtraukimą į pensijų kaupimą pareiškėjui per EGAS buvo išsiųstas 2023 m. sausio 11 d., taip pat 2023 m. vasario 10 d. ir 2023 m. gegužės 17 d. per EGAS išsiųsti priminimai apie artėjančią dalyvavimo pensijų kaupime pradžią. Registruotu laišku pareiškėjas nebuvo informuotas dėl to, kad, VĮ Registrų centro Gyventojų registro duomenimis, pareiškėjo gyvenamoji vieta iki 2023 m. gegužės 4 d. buvo deklaruota adresu „Alytaus m. sav.“ Iki 2023 m. birželio 30 d. negavus pareiškėjo atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime, nuo 2023 m. liepos 1 d. jis automatiškai tapo pensijų kaupimo dalyviu atsitiktiniu būdu parinktoje pensijų kaupimo bendrovėje UAB „Luminor investicijų valdymas“.
2024 m. liepos 24 d. pareiškėjas kreipėsi į Fondo valdybą dėl atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime, nurodydamas, kad nemoka lietuvių kalbos ir apie galimybę atsisakyti pensijų kaupimo sužinojo tik 2024 m. liepos mėnesį, kai pradėjo tuo klausimu domėtis. Tuomet perskaitė pranešimus apie įtraukimą į pensijų kaupimą, kuriuos jau buvo atsidaręs 2024 m. sausio mėnesį, tačiau nemanė, kad jie yra svarbūs (nesuteikė jiems reikšmės) ir dėl to su jais nesusipažino. Priežastimi, dėl ko negalėjo kreiptis anksčiau, pareiškėjas įvardino nežinojimą, kad galima atsisakyti kaupimo. Fondo valdyba, vadovaudamasi PKĮ 6 straipsnio 6 dalimi, 2024 m. rugsėjo 13 d. sprendimu Nr. (18.6E) I-9803 pareiškėjo prašymo netenkino – atsisakė įregistruoti PK registre pareiškėjo atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime. Fondo valdybos sprendimu pareiškėjo prašymas nebuvo patenkintas, nurodant: kad apie įtraukimą į pensijų kaupimą pareiškėjas turėjo sužinoti dar 2023 m. rugpjūčio mėnesį, kai gavo darbo užmokestį, iš kuriuo buvo išskaičiuojamos pensijų įmokos; tačiau esą pareiškėjas delsė ir į Valdybą su prašymu dėl atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime nesikreipė ir jokių dokumentų, įrodančių svarbias priežastis, dėl kurių prašymo atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime negalėjo pateikti daugiau kaip 11 mėnesių, nepateikė. Kartu Sodra nurodė, jog Lietuvos Respublikoje valstybinė kalba yra lietuvių kalba; nei PKĮ, nei kiti teisės aktai nenumato išimčių dėl Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos nemokėjimo taikymo asmenims, norintiems nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime.
Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. kas trejus metus pilnamečiai asmenys, kurie įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 1 dieną yra jaunesni kaip 40 metų amžiaus ir Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra duomenys apie jų draustumą įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 2 dieną, įtraukiami į pensijų kaupimą. Pensijų įmokos už įtrauktus į pensijų kaupimą asmenis pradedamos skaičiuoti nuo įtraukimo į pensijų kaupimą metų liepos 1 dienos.
Pagal PKĮ 6 straipsnio 2 dalį, VSDFV ne vėliau kaip iki įtraukimo į pensijų kaupimą metų sausio 31 dienos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka informuoja asmenį apie jo įtraukimo į pensijų kaupimą faktą bei asmens teisę ne vėliau kaip iki įtraukimo į pensijų kaupimą metų birželio 30 dienos sudaryti pensijų kaupimo sutartį su jo paties pasirinkta pensijų kaupimo bendrove. Pranešime turi būti nurodyta: 1) informacija apie asmens teisę ne vėliau kaip iki birželio 30 dienos atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, apie tai raštu, asmeniškai ar per EGAS informuojant Fondo valdybos administravimo įstaigą; 2) informacija apie dalyvavimo pensijų kaupime pradžios datą ir sąlygas; 3) informacija apie tai, kad nesudaręs pensijų kaupimo sutarties ir nepateikęs atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime asmuo taps dalyviu tos pensijų kaupimo bendrovės, kuriai jis atsitiktine tvarka bus priskirtas, ir kaups pensijų įmokas jo gimimo datą atitinkančiame tikslinės grupės pensijų fonde. Asmuo informuojamas, kad, per nustatytą terminą nesudarius pensijų kaupimo sutarties ar nepateikus atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime, bus laikoma, kad asmuo sutinka dalyvauti pensijų kaupime; 4) pensijų kaupimo bendrovė, kuriai asmuo bus priskirtas. Kartu pateikiamos standartinės tikslinės grupės pensijų fondo, kuriam asmuo bus priskirtas, taisyklės; 5) informacija apie asmens teisę pasirinkti kitą negu priskirtoji pensijų kaupimo bendrovę ir kitą negu jo gimimo datą atitinkantį tikslinės grupės pensijų fondą.
VSDFV Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka informuoja draudėją apie asmenis, tapusius dalyviais, per 3 darbo dienas nuo asmens įtraukimo į pensijų kaupimą ir jo įregistravimo dalyviu Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo dalyvių, pensijų kaupimo ir pensijų išmokų sutarčių registre (toliau – Dalyvių ir sutarčių registras) (PKĮ 6 straipsnio 3 dalis). Pagal PKĮ 6 straipsnio 4 dalį, Fondo valdyba, gavusi asmens atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo dienos įregistruoja atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime Dalyvių ir sutarčių registre. Nuo atsisakymo įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre dienos asmenys, atsisakę dalyvauti pensijų kaupime, nėra dalyviai, iki jie sudarys pensijų kaupimo sutartį arba bus šiame straipsnyje nustatyta tvarka įtraukti į pensijų kaupimą ir nepasinaudos teise atsisakyti kaupti pensijų įmokas. Nepareiškę noro atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime asmenys yra dalyviai ir kaupia pensijų įmokas šiame įstatyme ir standartinėse tikslinės grupės pensijų fondų, kuriems dalyviai yra priskirti, taisyklėse nustatyta tvarka iki tol, kol jų pensijų kaupimas pasibaigia šio įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nustatytais pagrindais.
PKĮ 6 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad asmenys, dėl svarbių priežasčių negalėję per šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, turi teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime ir šiam terminui pasibaigus, jeigu pateikiami svarbias priežastis įrodantys dokumentai. Fondo valdybos administravimo įstaigos įgaliotas tarnautojas, įvertinęs pateiktus dokumentus, nustato, ar priežastys yra svarbios.
Vadovaujantis Tvarkos aprašo 4 punktu, Fondo valdyba ar jos įgaliota įstaiga privalo per EGAS ne vėliau kaip iki įtraukimo metų sausio 31 dienos informuoti į pensijų kaupimą įtraukiamus asmenis apie įtraukimo faktą, asmens teisę iki įtraukimo metų birželio 30 dienos sudaryti pensijų kaupimo sutartį su jo paties pasirinkta pensijų kaupimo bendrove, teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime.
Asmens informavimo apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą ir draudėjų informavimo apie asmenis, tapusius pensijų fondo dalyviais, tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 5 punkte nustatyta, kad jei asmuo iki įtraukimo metų vasario 1 d. EGAS neperskaitė pagal Aprašo 4 punktą gauto laiško ir nesudarė pensijų kaupimo sutarties, Fondo valdyba jį apie jo įtraukimą papildomai informuoja: 1) per EGAS išsiųsdama laišką. Šiuo būdu asmuo apie jo įtraukimą papildomai informuojamas nuo įtraukimo metų vasario 1 d. iki kovo 31 d. (5.1 papunktis); 2) registruotu laišku, siunčiamu į pensijų kaupimą įtraukto asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Šiuo būdu asmuo apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą papildomai informuojamas nuo įtraukimo metų balandžio 1 d. iki balandžio 30 d., jeigu jis EGAS neperskaitė nė vieno pagal Aprašo 4 punktą ar 5.1 papunktį gauto laiško, nebuvo informuotas Aprašo 5.3 papunktyje nurodytu būdu ir nesudarė pensijų kaupimo sutarties (5.2 papunktis); 3) asmeniškai – į pensijų kaupimą įtraukiamam asmeniui atvykus į Fondo valdybos teritorinį skyrių. Šiuo būdu asmuo apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą papildomai informuojamas iki įtraukimo metų birželio 30 d. (5.3 papunktis).
Vertinant sistemiškai minėtas aprašo nuostatas, matyti, kad tikslinė informavimo paskirtis ir duomenys apie Aprašo 5.1–5.3 papunkčiuose įtvirtintą informavimą turi būti neabejotini. Tik tinkamai informavus asmenį apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą, asmuo atitinkamai gali realizuoti apsisprendimo teisę, ar dalyvauti pensijų kaupime, ar atsisakyti. Toks pranešimas nėra tik formalus veiksmas, jis iš esmės asmeniui yra ir pirminis pranešimas apie įtraukimą į pensijų kaupimą, ir lemiantis asmens pasirinkimo teisės įgyvendinimą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui VSDFV pranešimą ir priminimus apie įtraukimą į pensijų kaupimą ir galimybę atsisakyti kaupti iki 2023 m. birželio 30 d. pateikus prašymą, 2023 m. sausio 11 d., 2023 m. vasario 10 d., 2023 m. gegužės 17 d. ir 2023 m. birželio 26 d. įkėlė susipažinimui (siuntė) per EGAS sistemą. Pareiškėjas iki 2024 m. balandžio 1 d. EGAS pranešimų neperskaitė (juos atidarė tik 2024 m. sausio 21 d.). Registruotu laišku gyvenamosios vietos adresu pranešimas išsiųstas nebuvo, nes kaip paaiškino VSDF (ir pateikė tai patvirtinantį Lietuvos Respublikos gyventojų registro išrašą), pareiškėjas gyvenamąją vietą Lietuvoje deklaravo tik nuo 2023 m. gegužės 4 d. Tačiau, kaip nustatyta, pareiškėjas gyvenamąją vietą registravo dar iki 2023 m. birželio 30 d., tuo tarpu, VSDFV, negavusi duomenų apie tai, kad pranešimai perskaityti, 2023 m. gegužės 17 d. ir 2023 m. birželio 26 d. priminimus vėl siuntė tik EGAS sistemoje. Teismas pažymi, kad VSDFV taip pat nepateikė įrodymo, kad pareiškėjas iki 2023 m. birželio 30 d., t. y. iki termino, kuomet turėjo pateikti atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime, buvo tinkamai informuotas apie šią galimybę (kaip numatyta Aprašo 5.1–5.3 papunkčiuose). Darytina išvada, kad pareiškėjas buvo įtrauktas į pensijų kaupimą dalyviu nesant tam įstatyminio pagrindo, t. y. atsakovei neįvykdžius jai teisės aktais priskirtos pareigos – tinkamai informuoti pareiškėją apie jo atžvilgiu atliekamus veiksmus, kurie sukelia ilgalaikių teisinių pasekmių.
Bylai aktualiu klausimu Konstitucinis Teismas 2020 m. vasario 10 d. priėmė nutarimą Nr. KT23-N2/2020, kuriame konstatavo, jog, pagal Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, į pensijų kaupimą įtraukti asmenys, tapę dalyviais įstatymo pagrindu, turi teisę bet kada vėliau atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, jeigu pateikia dokumentus, įrodančius, kad dėl svarbių priežasčių negalėjo nustatytu laiku atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime. Taigi, pagal Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalį, Fondo valdyba turi pareigą kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti asmenų nurodytas aplinkybes ir pateiktus dokumentus, pagrindžiančius priežastis, dėl kurių jie negalėjo nustatytu laiku atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime. Kaip nurodyta Konstitucinio Teismo Nutarime, Fondo valdyba svarbiomis priežastimis laiko ilgalaikę ligą, išvykimą iš Lietuvos, neįteiktą pranešimą apie įtraukimą į pensijų kaupimą.
Paties pareiškėjo teigimu, jis suprato (sužinojo) apie įtraukimą į pensijų kaupimą po to, kai darbdavys pradėjo išskaičiuoti iš jo darbo užmokesčio pensijų įmokas, t. y. 2023 metų rugpjūčio mėnesį. Pažymėjo, kad nemoka lietuvių kalbos ir apie galimybę atsisakyti pensijų kaupimo sužinojo tik 2024 m. liepos mėnesį, kai pradėjo tuo klausimu domėtis.
Valdybos teigimu, pareiškėjas apie dalyvavimą pensijų kaupime turėjo sužinoti 2023 metų rugsėjį, tačiau delsė ir kreipėsi tik 2024 metų liepos mėnesį, pranešimą apie galimybę atsisakyti dalyvauti kaupime EGAS pareiškėjas perskaitė dar 2024 m. sausio 24 d., todėl, kreipimasis į Valdybą praėjus metams nuo kaupimo pradžios ir 6 mėnesiams nuo pranešimo peržiūrėjimo nelaikomas operatyviu kreipimusi dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo; be to, jis nenurodė objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, sudarančių pagrindą pripažinti, kad iki 2024 m. liepos 24 d. neturėjo galimybės pateikti prašymo.
Teismas sutinka su Komisijos nuomone, jog VKĮ reglamentuojama, jog visos Lietuvos Respublikoje veikiančios institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos raštvedybą, apskaitos, atskaitomybės, finansinius bei techninius dokumentus tvarko valstybine kalba (4 straipsnis). Valstybės ir savivaldos institucijų, įstaigų ir organizacijų, ryšių, transporto, sveikatos ir socialinės apsaugos, policijos ir teisėsaugos tarnybų, prekybos ir kitų gyventojų aptarnavimo įstaigų vadovai turi užtikrinti, kad gyventojai būtų aptarnaujami valstybine kalba (7 straipsnis). Tačiau 9 straipsnyje numatyta, kad visi Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų sandoriai sudaromi valstybine kalba. Prie jų gali būti pridedami vertimai į vieną ar kelias kalbas. Sandoriai su užsienio valstybių fiziniais ir juridiniais asmenimis sudaromi valstybine ir kita abiem pusėms priimtina kalba. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas ESTT savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad teisinio tikrumo principas, kaip bendrasis Europos Sąjungos principas, grindžiamas akivaizdžia būtinybe užtikrinti, kad teisės subjektai, kuriuos liečia valstybės administracinės priemonės, galėtų suprasti savo teisių ir pareigų apimtį šioje sferoje (žr. 2012-01-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A62-338/2012 ir joje nurodytą 2002-06-20 sprendimą byloje Gerard Mulligan ir kiti prieš Minister for Agriculture and Food, Ireland ir Attorney General, Nr. C-313/99, p. 52). Taip pat su Komisijos vertinimu, jog esant tokio pobūdžio sandoriui (asmeniui nepateikus atsisakymo, jis yra įtraukiamas į pensijų kaupimą įregistruojant jį Dalyvių registre), asmuo turi būti tinkamai informuotas ir suprasti apie savo neveikimo – atsisakymo nepateikimo pasekmes. Asmeniui turi būti pateikiama informacija (ir jis turi ją suprasti), apie pasirinkimo galimybes, kad laisvai apsispręstų dėl dalyvavimo pensijų kaupime, t. y. priimti sprendimą dalyvauti pensijų kaupime ar priimti sprendimą atsisakyti dalyvauti šiame kaupime. Kaip jau nustatyta, nors Sodra šiuo atveju pranešime nurodė QR kodus ir šalia jų pažymėjo apie tai, kad informacija galima rusų kalba, pareiškėjas nesuprato pranešime nurodytos informacijos, nepastebėjo ir nenuskanavo QR kodų, o ši aplinkybė negali būti vertinama pareiškėjo nenaudai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas į pensijų kaupimą buvo įtrauktas nesuprasdamas jo esmės ir turinio, pareiškėjo VSDFV nurodytos aplinkybės (kalbos nemokėjimas, neinformavimas laiku) turėjo būti vertinamos kaip objektyvios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas laiku nepateikė prašymo dėl atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime.
Teismas pažymi, kad tik PKĮ nustatyta tvarka ir terminais asmuo nors vienu iš būdų turėjo būti informuotas apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą asmeniškai raštu. Jokios kitos prielaidos negali būti laikomos tinkamu asmens informavimu apie įtraukimą į pensijų kaupimą. Nagrinėjamu atveju, VSDFV pareiškėjui pranešimo apie įtraukimą į pensijų kaupimą iki asmens faktinio įtraukimo į pensijų kaupimą, neįteikė. Tai, kad pareiškėjas vėliau sužinojo apie įtraukimo į pensijų kaupimą, situacijos vertinimo nekeičia.
Atsakovė laikosi pozicijos, kad pareiškėjas savo galimai pažeistų teisių nesiėmė ginti operatyviai. Šiame kontekste Komisija pažymi, kad PKĮ 6 straipsnio 6 dalyje, kurioje yra įtvirtinta teisė atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime pasibaigus PKĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytam terminui, įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs jokio termino savo valiai pareikšti. Šiuo atveju yra svarbios šios sąlygos: a) yra pasibaigęs PKĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytas terminas; b) yra svarbios priežastys ir jas įrodo pateikti dokumentai. Faktiškai nustatyti, ar, atlikus pateiktų dokumentų vertinimą, priežastys yra svarbios, kompetencija suteikta Valdybos atsakingiems tarnautojams.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad asmenys į pensijų kaupimą yra įtraukiami ne dėl jų aktyvių veiksmų, t. y. ne pagal jų pateiktą prašymą kaupti pensiją, o atvirkščiai – dėl pasyvaus elgesio, t. y. nepateikus atsisakymo kaupti pensiją. Tad itin svarbu, jog asmenys būtų laiku, tinkamai informuoti apie ketinimą įtraukti į pensijų kaupimą ir galimybę atsisakyti kaupti pensiją, jei jie to nepageidauja (dalyvavimas pensijų kaupime nėra privalomas). Todėl tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad asmuo laiku negavo informacijos apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą, o vos tik sužinojęs apie tai, operatyviai kreipėsi su atsisakymu dalyvauti pensijų kaupime, PKĮ 6 straipsnio 6 dalies prasme informacijos laiku negavimas turėtų būti laikoma svarbia aplinkybe, sukliudžiusia laiku pateikti prašymą atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime.
Vadovaujantis LVAT formuojama praktika, formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (2015-06-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2150-492/2015). LVAT laikosi nuostatos, kad teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu ir tais atvejais, kai pagal faktines bylos aplinkybes akivaizdu, jog konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu teismo sprendimas bus formalus, bet ne teisingas, pirmenybę būtina teikti teisingumui (2007-07-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-773/2007, 2015-02-11 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015). Vienas iš pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo priemonės, tikslų – teisingumas, kuris yra vienas svarbiausių moralinių vertybių ir teisinės valstybės pagrindų.
Šio ginčo užbaigimas, patenkinant atsakovės skundą ir paliekant galioti VSDFV formaliai priimtą ginčo sprendimą, neatitiktų teisingam procesiniam sprendimui keliamų reikalavimų. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas, savarankiškai (ne iš VSDFV) sužinojęs apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą, dėjo visas pastangas, kad būtų išbrauktas iš Apdraustųjų registro. Todėl, nepaisant to, jog atsakovė nurodo, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai aktyvus įgyvendindamas savo teises po to, kai pats išsiaiškino, jog buvo įtrauktas į pensijų kaupimą, nagrinėjamu atveju yra pagrindas atsakovės skundą atmesti, palikti nepakeistą Komisijos sprendimą (VSDFV sprendimą panaikinti), nes VSDFV sprendimas grindžiamas faktine aplinkybe dėl pareiškėjo netinkamo informavimo apie jo atžvilgiu atliekamus veiksmus (priimamus spendimus), kurie sukuria pareiškėjui svarbių ilgalaikių teisinių pasekmių. VSDFV sprendimas, grindžiamas nuo pat pradžių neteisėtais duomenimis (atsakovės veiksmais – asmuo įtrauktas į pensijų kaupimą tinkamai nepranešus), negali būti paliktas galioti. Atitinkamai, panaikinus VSDFV sprendimą, atsakovė turi pareigą išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. liepos 24 d. prašymą.
Aplinkybė, kad VSDFV pranešimas pareiškėjui apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą jam nebuvo įteiktas asmeniškai, laikytina svarbia priežastimi, sudarančia pagrindą teigti, jog pareiškėjas gali atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, nors jo 2024 m. liepos 24 d. prašymo pateikimo metu jau buvo pasibaigęs PKĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytas terminas. Todėl Fondo valdyba prašymą pakartotinai turėtų nagrinėti įgyvendindama pareiškėjo teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, kai yra svarbių priežasčių.
Tokiomis pareiškėjas nurodė (kalbos nemokėjimas, neinformavimas laiku): - pateikti atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime iki 2023 m. birželio 30 d. jis objektyviai negalėjo, nes tiesiog neturėjo informacijos, nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jis įtrauktas į privalomąjį pensijų kaupimą, jokio pranešimo apie tai elektroniniu paštu, SMS ar kitomis ryšio priemonėmis negavo, nors jo kontaktiniai duomenys buvo Sodros žinioje; - apie tai, kad pareiškėjas yra įtrauktas į privalomąjį pensijų kaupimą, jis realiai sužinojo tik 2024 m. liepos mėnesį, kai pareiškėjas pradėjo nagrinėti šį klausimą ir išsivertė visą pranešimą, jis suprato, kad turi teisę atsisakyti pensijų kaupimo. Informacijos prieinamumas pareiškėjui buvo ribotas, o tai yra objektyvia priežastimi dėl nesavalaikio susipažinimo su pranešimu.
Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės objektyviai laikytinos svarbiomis, kadangi asmuo paprasčiausiai nežinojo apie jo įtraukimą į pensijų kaupimą ir neturėjo jokios informacijos. Be to, jis nebuvo informuotas jokiu kitu būdu, išskyrus informacijos siuntimą per VSDFV EGAS, t. y. nei skambučiu, nei el. paštu, nei SMS žinute, nei kitais telekomunikacijų įrenginiais. Pareiškėjas savo 2024 m. liepos 24 d. prašyme aiškiai nurodė, jog, būdamas laiku ir tinkamai informuotas, būtų iš karto pateikęs atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime.
Atsakovės ginčo situacijos traktavimas yra ydingas. Kaip jau minėta, asmenys į pensijų kaupimą yra įtraukiami ne dėl jų aktyvių veiksmų, t. y. ne pagal jų pateiktą prašymą kaupti pensiją, o atvirkščiai – dėl pasyvaus elgesio, t. y. nepateikus atsisakymo kaupti pensiją. Tad itin svarbu, jog asmenys būtų laiku, tinkamai informuoti apie ketinimą įtraukti į pensijų kaupimą ir galimybę atsisakyti kaupti pensiją, jei jie to nepageidauja (dalyvavimas pensijų kaupime nėra privalomas). Taigi, atsakovei atitenka pareiga įrodyti, kad asmuo įtrauktas į pensijų kaupimą nesant jo prašymui, kad apie įtraukimą ir tokio įtraukimo pasekmes jis informuotas tinkamai. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, neginčijamai patvirtinančių, jog pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie įtraukimą į pensijų kaupimą. Atsakovės netinkamas, ypač formalus situacijos vertinimas nesiderina su geru viešojo administravimo principu, kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra silpnoji ginčo pusė, todėl visi iškilę neaiškumai turi būti traktuojami jo naudai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas įtrauktas į pensijų kaupimą nesant tam jo valios. Esant šioms aplinkybėms, Komisijos Sprendimas laikytinas teisėtu, pagrindo naikinti atsakovės nurodytais ir (ar) kitais argumentais, nėra, todėl Fondo valdybos skundas atmestinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Teismas atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktiką, kurioje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimą byloje Van de Hurk prieš Olandiją, 1997-12-19 sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011-11-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Atsakovės (skundą padavusio asmens) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.