Kauno apygardos teismo nuosprendis

2024-12-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1-269-634/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-12-20
Bylos Nr.
1-269-634/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08453-2024-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Giedrius Endriukaitis
Nukentėjusysis
K. N.
Kaltinamasis
S. N.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-269-634/2024Proceso Nr. 1-01-1-08453-2024-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.1.2.3 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 20 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis,sekretoriaujant Indrei Vitkutei, Linai Kemežienei,dalyvaujant vertėjai V. R.,prokurorui E. A.,nukentėjusiajai K. N., jos atstovei advokatei I. M.,kaltinamajam S. N., jo gynėjai advokatei K. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. N., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Ukrainos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis vairuotoju (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. N. 2024 m. kovo 3 d. apie 20 val. 10 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, S. parke, esančiame (duomenys neskelbtini), priešais (duomenys neskelbtini) namą, Kaune, asmeninių nesutarimų su sutuoktine K. N. metu, tyčia vieną kartą nenustatytu aštriu duriančiu daiktu dūrė savo sutuoktinei K. N. į pilvą, padarydamas jai durtinę kiauryminę žaizdą pilvo srityje su tiesiojo pilvo raumens, plonųjų žarnų pažeidimais, dėl ko buvo atlikta laparotominė operacija, lydima respiracinio kvėpavimo funkcijos nepakankamumo ir ūminio peritonito, dėl konstatuoto kiauryminio pilvaplėvės ertmės sužalojimo su vidaus organų pažeidimu sukėlusius sunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu padarydamas sužalojimus visumoje pavojingus gyvybei ir laiku nesuteikus pagalbos galėjusius baigtis mirtimi, tyčia sunkiai sužalojo savo šeimos narį - sutuoktinę K. N..

Šiais veiksmais S. N. padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Kaltinamasis S. N. parodė, kad nukentėjusioji K. N. yra jo žmona, gyvena su ja atskirai nuo šių metų sausio mėnesio pabaigos. Jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), o žmona gyvena (duomenys neskelbtini). Iki sausio mėnesio gyveno kartu. Dar kartu šeimoje gyvena šeši vaikai – I. N., A. N., N. N., S. N., Y. N., V. K.. Su nukentėjusiąja jų bendri vaikai yra S., N., Y., o A. įdukrinta, nukentėjusioji yra jos motina, o kita yra sesers mergaitė, sesuo numirė, ji neįvaikinta, augina pagal globą. Pradėjo gyventi atskirai, nes susipyko ir ji išėjo. Ji ne viena išėjo, išėjo su A., L. ir Y., o jis liko gyventi su I., S., N., tai jo vaikai. Po to, kai pradėjo gyventi atskirai, bendraudavo telefonu. Kovo 3 d. susirašinėjo, ji rašė, kad ji su draugu - meilužiu eis pasivaikščioti. Prašęs atsiųsti nuotrauką, ji nenorėjo. Ji pasakė, kad 20 val. susitinka ir jis nuvažiavo pasižiūrėti. Ji nuotraukos neatsiuntė, atsiuntė savo su vaiku nuotrauką. Vakare su automobiliu nuvyko į jos kiemą, ten išgėrė, gėrė 0,7 l brendį. Žmonai parašė, kad yra namuose, kai prašė nuotraukos. Prie (duomenys neskelbtini) nuvažiavo apie 19 val. Kai atvažiavo, nesusirašinėjo su žmona. Atvažiavęs sėdėjo automobilyje, laukė kada ji išeis į susitikimą, išgėrinėjo. Apie 20 val. pagalvojo, kad ji turėtų išeiti ir ji gali nueiti į kitą pusę, tai jis nuėjo prie laiptinės, palaukė ir ji išėjo. Ėjo kartu link parko, pro automobilį, tai jis dar grįžo į automobilį, dar išgėrė. Ėjo link parko ir viskas, paskui jį pažadino policija. Jis neatsimena nieko, kas buvo. Kai važiavo prie žmonos namų, iš namų nieko nepasiėmė, tik telefoną. Alkoholis buvo automobilyje iš anksčiau. Dėl to, kad vaikai sako, kad maišelį buvo pasiėmęs iš namų, tai prieš tai su sūnumi buvo parduotuvėje, jis liko automobilyje, nieko neėmė. Kai dieną su sūnumi išėjo iš namų, važiavo prie nukentėjusiosios namų, norėjo pasikalbėti, pasikėlė į jos aukštą, durų niekas neatidarė, jis išvažiavo. Su sūnumi buvo parduotuvėje. Parduotuvėje pirko saldainius, ledus. Alkoholį anksčiau pirko, automobilyje buvo. Dėl to, kad dukra pasakė, kad tėvas parsinešė konjako butelį kai grįžo su sūnumi, tai jis su sūnumi nepirko, kitą kartą buvo atsinešęs. Dėl to, kad dukra sako, kad tą konjako butelį išmetė ir paskui vakare tėvas atsibudęs sakė, kad važiuoja dar nusipirkti butelio, tai sakęs, kad važiuoja į parduotuvę, nuvyko ten. Dėl to, kad dukra nurodė, kad kai jis su sūnumi išvažiavo, pamatė virtuvėje, kad nėra vieno virtuvinio peilio iš rinkinio, ilgo ir plono, kuris būdavo specialiame peilių stove, ruda medine rankena, tai nežino, nieko neėmė. Kad ji nurodė, kad jis S. paklausė išeinant „ar paėmėm peilį mamai“, tai nebuvo tokio klausimo. Išvažiuodamas su S. jokio peilio neėmė, nenešė į mašiną, nepasidėjo. Daugiau apie įvykį negali papasakoti. Atsibudo automobilyje, kada pažadino policija. Nuo sausio mėnesio, kada atskirai gyveno, su K. nedažnai bendraudavo. Turbūt teisingi tie susirašinėjimai, kurie yra byloje, viskas taip ir buvo, kaip surašyta kaltinamajame akte. Susirašinėjimui naudojo programėlę „Telegram“. Civilinio ieškinio nepripažįsta. Advokatas atsakys motyvus, kodėl. Pripažįsta sužalojęs nukentėjusiąją. Pripažįsta, kad jai žalą yra padaręs. Civilinis ieškinys per didelis. Pripažįsta Ligonių kasos civilinį ieškinį. Su K. kartu gyveno beveik 14 metų. Kovo 3 d. prieš susitikdamas su K. vartojo alkoholį, nes nuiminėjo stresą. Stresas buvo, nes pradėjo pasakoti apie savo meilužius. Tuo metu buvo paprasčiausias stresas. Kai susitiko su ja parke ir išgėrė dar brendžio, jam dingo atmintis. Tą atminties dingimą gali paaiškinti tuo, kad daug išgėrė. Tą vakarą žmonos meilužio nematė. Nežino, ar tai buvo realus asmuo, rašė, kad realus. Pripažįsta kaltę, kad dūrė K., nes kai jį suėmė, tai pradėjo sakyti, kad jis dūrė, o taip nežinantis. Nesusipažinęs su K. parodymais. Kaltinamąjį aktą skaitė, bet jos parodymų neatsimena. Dėl to, kad jos parodymai, kad jis jai dūrė, tai ji daug ką gali pasakyti. Kur dukra parodė, kad peilis vienas dingo, tai nežino, kur dingo peilis, jis jo neėmė. Maždaug žino, apie kokį peilį ji šneka. Nežino, ar dingo peilis tą dieną iš namų, nekreipė į tai dėmesio, apie dešimt peilių yra namuose. Prieš šį įvykį ir po jo nėra smurtavęs prieš K. N.. Po šito įvykio buvo susitikęs su žmona atsitiktinai. Šiuo metu jam yra pradėta daugiau ikiteisminių tyrimų. Berniukai nuėjo pas ją gyventi, kiekvieną dieną susitikdavo su jais. Jie pasakė, kad mama jų neatveš, pasakė, kad žais Kalniečių parke. Jis nuvažiavo ten, kad susitikti su jais. Bylą pradėjo dėl to, kad jis prisiartino. Po šitų įvykių jai negrasino. Neprisimena apie ką kovo 3 d. prieš susitikimą susirašinėjo su žmona. Kas vyko kovo 3 d., atsimena iki to momento kai ėjo link parko ir jis nuėjo prie automobilio, iki parko nenuėjo. Neprisimena, kad nukentėjusiajai vieną smūgį sudavė su peiliu. Iki kol išgėrė alkoholio ir nuėjo su ja į parką, su savimi ar mašinoje neturėjo peilio. Incidento dieną jam buvo nustatytos dvi promilės girtumo. Nedažnai būna apgirtęs tokiu sunkumu. Autobusą vairuoja septynias dienas per savaitę. Per mėnesį būna viena - dvi laisvos dienos. Blaivumą tikrina prieš pradedant vairuoti autobusą. Autobusus Lietuvoje „K. a.“ vairuoja 2,5 metų, o „K.“ 2 metus. Nebuvo, kad jam nebuvo leista vairuoti autobuso dėl girtumo. Nebuvo baustas už vairavimą išgėrus. Iki kovo 3 d. nebuvo praradęs atminties. Neturėjo galvos traumų. Kitų rimtų susirgimų nebuvo, kurie įtakotų atmintį, operaciją turėjo. Su žmona kartu namuose vartodavo alkoholį dažnai. Jis išgerdavo 100 g, 150 g, o žmona daugiau. Jis vartodavo brendį, o ji brendį, alų. Konfliktai kildavo ir nevartojus alkoholio. Savo žmonos nėra matęs su meilužiais. Mano, kad žmona buvo neištikima. Žmona žinojo, kad jį erzina pokalbiai apie meilužius. K. vairuoja. Šeimoje buvo du automobiliai. Jo automobilis „Citroen“, o jos automobilis buvo „Nissan“. Dėl to „Nissan“ buvo kilęs ginčas. Kai ji išėjo, ji jį pasiėmė, o jis prašė parduoti ir padalinti pinigus. Negrasino tą automobilį kaip nors apgadinti. Nežino, kodėl dukra nurodė, kad sakęs, kad eis pro šoną, stiklą sudaužys tai mašinai. I. nusistačiusi prieš jį, po šito įvykio nusisuko nuo jo. Šeimos gerbūviu rūpinosi, jis buvo pagrindinis šeimos išlaikytojas ir maitintojas. Žmona dirbo periodiškai. Šeimoje konfliktai kildavo dėl žmonos dukters A. N., nes neišauklėta, nemoka elgtis gražiai, su suaugusiais kalbėti nemoka, namuose nieko nedaro, o mama nesiėmė priemonių. Su juo elgiasi blogiau negu su draugu, keikiasi, grubi. A. su motina išsikėlė nuo sausio mėnesio gyventi. Toliau buvo tokie santykiai dėl pavydo, dėl meilužių. Žmona išsikraustė į atskirą butą su trimis vaikais. Ji neuždraudė vaikams bendrauti su juo, uždraudė po kovo 3 d. Jis vaikams, kurie liko su juo gyventi, leido bendrauti su mama. A. augina nuo metų ir mėnesio, ją įsidukrino. A. tikras tėtis neteikė išlaikymo dukrai, ja nesirūpino. A. nepalaikė kontakto su biologiniu tėčiu. jis skyrė visą savo laiką darbui ir šeimai. Nebuvo teistas už kitokius nusikaltimus.

Nukentėjusioji K. N. parodė, kad kaltinamasis yra jos sutuoktinis. Atvyko iš Ukrainos su šeima ir vyru, kai prasidėjo karas. Viskas buvo gerai iki to laiko, kai ji nuo jo pabėgo. Šeimoje vyko konfliktai dėl jos dukters A. N., bet nebuvo muštynių. Ji kaip paauglė konfliktiška, negalėjo nutylėti. Sausio 24 d. įvyko konfliktas, S. N. pradėjo bartis dėl įjungtos šviesos jos kambaryje, dėl to prasidėjo konfliktas su dukra. Ji, kaip mama, užstojo savo vaiką, jis smogė A., ji įsikišo į konfliktą, gavo per veidą du kartus. Pas medikus nesikreipė, greitosios nesikvietė. Pasiėmė Valeriją, A. ir Y., o N. ir S. nebuvo namuose, jie buvo futbolo treniruotėje. Pabėgo, išsikvietė taksi ir nuvažiavo pas jų bendrą pažįstamą. Kai jau rado butą, darbą, tai pasidarė lengviau. Vasario mėnesį dirbo, o kovo 3 d. įvyko konfliktas su vyru. Iki tol, kol jis sudavė jai peiliu, jis galvojo, kad susirašinėja su A. jos vardu iš paskyros. Viskas yra byloje, visas susirašinėjimas. To susirašinėjimo esmė, kad jis paklausė, kas tau labiau patinka, tas ar tas iš meilužių, dukra pasijuokė ir parašė, kad A. geriausias iš visų, ji pajuokavo. Jis bendravo su vaiku, ne su ja. Paskui ji jau parašė A., kad ar ji supranta, kad čia rašė ne ji, mama. Ji atsakė, kad suprato iš karto, nes yra viename kambaryje. Jos pasijuokė ir tuo baigėsi. Sekančią dieną, tai jau buvo kovo 3 d., su ja pradėjo susirašinėti kaltinamasis. Pradėjo uždavinėti klausimus, pasakiusi, kad gerai, atsiųs jam atsiųsiu savo meilužio nuotrauką, o nusiuntė vaiko ir savo nuotrauką, kadangi neturėjo meilužio. Po to išėjo į lauką apie 8 val. vakare ir savo kieme sutiko kaltinamąjį. Jie nuėjo link jo automobilio, bet ji nepriėjo prie automobilio, ji net nelaukė jo, ėjo toliau, nematė, ką jis darė automobilyje. Nematė, ar vyras nuėjo į automobilį dar išgerti alkoholio, jis ten buvo neilgai. Nematė, ar jis ką nors pasiėmė iš automobilio, ar padėjo į automobilį, bet jis prabuvo ten neilgai. Po to jie ėjo link parko, apėjo jį, kalbėjosi. Tai galėjo trukti apie 20 min. Jis adekvačiai kalbėjo, dar kelis kartus siūlė prisėsti. Alkoholio kvapas buvo, bet jis stovėjo ant kojų ir dažnai žiūrėdavo per nugarą, o po to vienu momentu jis smogė peiliu. Dūrė jai į kairį šoną, kur širdis, tik žemiau šonkaulių. Tuo metu kai dūrė, jis stovėjo iš kairės pusės, ėjo šalia. Dūrė dešine ranka, nematė, kas toje rankoje buvo. Po to, kai jis smogė, ji pabėgo kur buvo žmonės. Nuo tos vietos nubėgo apie 40-50 metrų. Po to pati išsikvietė greitąją, ten buvo stomatologijos klinika. Bėgdama sutiko vyrą, greičiausiai senuką, kuris vedžiojo šunį parke. Pasiklausė adreso, bet jis nesuprato, ko ji klausė. Paskui pamatė, kad privažiavo automobilis, iš jo išlipo vyras ir dvi moterys, paklausė jų, ar supranta rusų kalbą, pasakė, kad taip, pasiklausė adreso ir tuo metu iškvietė greitąją, surinko 112, laukė policijos, greitosios. Dar dukrai A. paskambino, pasakė, kad nesijaudintų, bet ji atėjo. Nuo savo namų buvo 500-600 metrų atstumu. Sulaukė greitosios, nebuvo praradusi sąmonės. Dukrai pasakė, kad nesijaudintų, kad viskas gerai, tuoj atvažiuos greitoji, pasiklausė ar labai skauda, norėjo, kad ji nesuprastų kas atsitiko. Dukrai įvardino, kas nutiko, pasakė, kad tėvas užpuolė su peiliu. Aišku, ji pradėjo verkti po to. Įvykio metu buvo blaivi. Kai paskambino greitajai, pasakė, kad ją užpuolė vyras, kad gavo dūrį į pilvo sritį ir paprašė greičiau atvykti, adresą pasakė. Tą vakarą vyras buvo labai susijaudinęs, nervinosi, pastoviai dairėsi, taip niekada anksčiau nedarydavo. Tą dūrį iššaukė ne jos kažkokie žodžiai. Kai vaikščiojo ir kalbėjo apie 20 min., maniusi, kad jis atėjo tam, kad susitaikyti. Apie meilužius kalbėjosi, ji pasakiusi, kad nieko nėra. Jis sureagavo ramiai. Kai jis sudavė smūgį ir ji nubėgo, nežiūrėjo ką darė S., kažką jis sušuko. Jis lygtai vijosi, bet kai pamatė, kad priėjo prie žmonių, tada turbūt pabėgo. Nematė peilio jo rankoje, pas jį rankoje nebuvo, gal kišenėje. Po to su S. nebendravo. Pradėjo bendrauti su sūnumi, bet kaip pasirodė, tai S. su ja bendravo iš sūnaus N. telefono. Nežino, kodėl jis ją sužalojo, gal todėl kad ji jį paliko, gynė savo dukrą A. Girdėjo, kad kaltinamasis parodo, kad neatsimena kas ten įvyko. Jo būklė nebuvo tokia, kad jis neatsimintų. Jis buvo normalioje būsenoje ir viską suprato. Po to su juo nesusirašinėjo apie šitą įvykį. Su dukra A. neprovokavo susitarusios kaltinamojo. Liepė A. nustoti rašyti tėvui apie meilužius. Kai jau buvo parašytos žinutės tėvui, pasakė, kad nereikia to rašyti. Tarp jos ir S. 18 metų skirtumas. Supratusi, kad jis yra pavydus jos atžvilgiu, bet ji nedavusi priežasties. Kai susitiko su kaltinamuoju, pasakiusi, kad čia viskas išgalvota. Nebijojo eiti kartu su vyru S. pasivaikščioti kovo 3 d. Iš pradžių jis elgėsi adekvačiai, paskui jau pradėjo nervuotis. Tą dieną su savimi nebuvo pasiėmusi kokio nors daikto, tik telefoną ir raktus. Nekonfliktavo eidami parke. Kai S. elgesys pasirodė neįprastas, pasakiusi, kad ji jau pasivaikščiojo ir eis namo, jis pasakė, kad gal dar pasivaikščiojam. Tą dieną su S. kartu nevartojo alkoholio. Kaltinamasis prieš ją ir vaikus fizinę agresiją naudodavo nestipriai, galėjo pastumti. Bet paskutinį kartą kai trenkė per veidą, tai skaudėjo žandikaulį. Visiškai palaiko civilinį ieškinį. Po įvykio sveikata pasikeitė. Dažnai skauda dūrio vietą, psichologiniai sutrikimai, dažnai skauda galvą, bijo, pergyvena. Dabar lankosi pas psichologą. Iki incidento kovo mėnesį abu dirbo. Dirba valytoja nuo to momento, kai atvyko į Lietuvą 2022 metais. Dirbo „A“, po to valytoja „M“ ir dabar medicinos firmoje. Jai nėra nustatytas neįgalumas. Pas psichologą lankėsi nemokamai. Psichologas paskyrė tolimesnį gydymą, paskyrė konsultacijas esant reikalui. Ligoninėje gydymas buvo nemokamas, pasakė, kad sumokės tas, kas padarė. Šešias dienas buvo klinikose ir keturis mėnesius turėjo nedarbingumą, iki šiol viską skauda, kur buvo pjauta. Iki kovo mėnesio jos atlyginimas buvo minimalus – 720 Eur. Yra vairuojanti, vairuotojo teises turi nuo 2024 m. rugpjūčio 3 d. Automobilio neturi. Jos sveikata nepilnai atsistačiusi, šiuo metu neturi nedarbingumo, turėjo 4 mėnesius. Dėl traumos išėjo iš darbo ir yra registruota užimtumo tarnyboje, šiuo metu nedirba. Ten buvo sunkus darbas, sužalojimas turėjo įtakos tam, kad daugiau ten nedirba. Dabar ieško darbo, nori mokytis, gal kažką lengvesnio ras, dar į konkrečius mokymus neužsirašiusi, gruodžio 12 d. turi eiti pas inspektorę. Užimtumo tarnyboje užsiregistravo spalio 7 d., nori mokytis vairuoti troleibusą. Iš „Sodros“ išmoką gavo už vieną mėnesį, nors nedarbingume buvo 4 mėnesius, nes pradirbo tik 1 mėnesį, o reikėjo 3 mėnesius. Iki jo suėmimo po kovo 3 d. jautė grėsmę iš vyro pusės. Labai bijojo eiti į lauką, nei į parduotuvę nueiti, nei į parką pasivaikščioti. Tai susiję su tuo, kad jis smogė su peiliu ir jis buvo pasakęs, kad pabaigs arba iki teismo, arba po teismo. Jis tai pasakė savo dukrai I. Ji pasakojo apie tėvo elgesį, kad daug gėrė, užsidarydavo kambaryje. Po kovo 3 d. nebuvo tiesiogiai akis į akį susidūrusi su vyru S., tik ne kartą matė prie savo namų. Stebėjo ją, norėjo padaryti tą, ko nepadarė. Rugpjūčio 28 d. ėjo iš Kalniečių parko su pažįstama. Pažįstama nusivedė jauniausią Y. į tualetą, o ji liko automobilyje su berniukais ir dar du sūnūs pažįstamos norėjo pasėdėti automobilyje. Kaltinamasis iššoko kaip iš niekur, apsirengęs kaip kiemsargis ir pradėjo grasinti. Tuo metu vaikai matė visą šitą. Užpuolė su peiliu ir pasakė – „aš vis tiek tave užmušiu“. Nežino, iš kur atsidaro jėgos, ji jį atstūmė ir nubėgo į laiptinę, tada iš pažįstamos numerio iškvietė policiją. Niekada nebuvo bausta už alkoholio vartojimą. Anksčiau nebuvo teista. N. J. bute likus 3 savaitėms iki įvykio, savo sutuoktinį paliko likus mėnesiui iki incidento, visą tą laiką gyveno bute, (duomenys neskelbtini). J. buvo bendras pažįstamas, jokių santykių tarp jos ir J. nėra.

Nukentėjusiosios K. N. parodymų patikrinimo vietoje protokolas patvirtina, jog 2024 m. kovo 20 d. parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji K. N. parodė vietą prie (duomenys neskelbtini) namo, Kaune, kur 2024 m. kovo 3 d. apie 20 val. eidama į parką pasivaikščioti sutiko ateinantį S. N., parodė vietą prie (duomenys neskelbtini) namo, kur matė stovintį vyro automobilį „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įjungtais avariniais žibintais, prie kurio jis nuėjęs atidarė dureles ir kažką padėjo ar paėmė, o po to ją pasivijo. Santarvės parke, esančiame tarp (duomenys neskelbtini), arčiau (duomenys neskelbtini) namo, parodė vietą, kurioje įtariamasis ją sužalojo; pademonstravo, kaip įtariamasis jai dūrė dešine ranka pataikydamas į kairį šoną vieną kartą; parodė gyvenamųjų namų kvartalą, kur ji nubėgo ieškodama pagalbos, parodė vietą prie medžių, iki kurios S. N. ją vijosi, kažką sušukdamas (1 t., b. l. 93-97).

Liudytojas D. Š. parodė, kad 2024 kovo 3 d. dirbo viešojo saugumo tarnyboje, patruliavo ir gavo pranešimą, kad Šilainiuose, tikslaus adreso neprisimena, yra sužalota moteris. Iš pareigūnų atvyko pirmi, ten jau dirbo GMP (greitoji medicinos pagalba), teikė jai pirmąją pagalbą. Kiek buvo įmanoma, bandė apsiklausti tą moterį, ji nurodė, kad ją padūrė su peiliu jos buvęs sutuoktinis, prie jos dar buvo jos nepilnametė dukra, ji nurodė, kad jos tėtis pasišalino automobiliu. Dukra dar nurodė, kad matė tą automobilį stovintį gretimame kieme, vėliau su kolega ėjo ieškoti to automobilio, nurodytą automobilį rado, langai buvo užtamsinti. Iš pradžių vyro automobilyje nepastebėjo, po kiek laiko jį pamatė gulintį, jis slėpėsi tame automobilyje, sulaikė jį. Jis pats neišlipo iš automobilio, jie daužė į langus, jam suprantama kalba aiškino, kad atidarytų duris, kad išliptų. Jis persėdo į priekį, sėdo į vairuotojo vietą, šviečiant su prožektoriumi į langą, matėsi, kad ieško raktų, bando automobilį kurti, ko pasėkoje buvo išdaužti langai ir jis buvo per langą ištrauktas. Jis buvo su tamsia striuke, sportinėmis kelnėmis, kiek pamena, jis buvo neblaivus. Pas jį automobilyje buvo daug statybos įrankių, ieškojo peilio, bet jo nesurado. Nepilnametę nukentėjusiosios dukrą jie palydėjo iki namų. Dukra parodė kur automobilis, dukra dar pasakė, kad jis gali būti grįžęs namo, tai jie ėjo į tą butą tikrinti, bute buvo dar nepilnamečių vaikų, bet buvo atėjęs nukentėjusiosios draugas. Nukentėjusioji gulėjo ant žemės, medikai jau buvo atvykę. Nukentėjusioji nurodė, kad ją sužalojo buvęs ar dabartinis vyras, dabar tiksliai nepasakys, kaip ją sužalojo. Nukentėjusioji savo vyro vardo ir pavardės nenurodė, bet nurodė automobilio numerius. Automobilis buvo tamsintais langais, kaltinamasis gulėjo gale, užsidengęs daiktais, jis slėpėsi, taip įsivaizduoja. Nesiaiškino, kurioje vietoje nukentėjusioji buvo padurta. Automobilis, nuo vietos, kurioje rado nukentėjusiąją, buvo apie 300 metrų. Sulaikytas kaltinamasis nieko neaiškino. Prie nukentėjusiosios nebuvo vyrų, iš nukentėjusiosios nesijautė alkoholio kvapo.

Liudytojas M. D. parodė, kad įvykio metu dirbo GMP. Kovo 3 d. gavo iškvietimą į (duomenys neskelbtini). Iškvietime buvo nurodyta, kad sužalota moteris prie namo, tikslaus adreso nepamena. Atvažiavę rado moterį, gulinčią ant žemės, buvo keli liudininkai priėję, kurie kvietė GMP. Rusiškai supranta, sužalota moteris kalbėjo rusiškai, ji sakė, kad parke jai vyras dūrė peiliu, priežasčių neklausė, apžiūrinėjo žaizdą pilvo srityje, neprisimena kurioje pusėje, kraujavimo nebuvo, įvertino gyvybinius parametrus, užklijavo žaizdą, tada atvažiavo kita brigada su reanimobiliu ir ją išvežė, moteris buvo sąmoninga. Po kažkiek laiko atėjo jos dukra, policija greitai atvyko, beveik iš karto. Moteris policijai sakė, kad vyras, kuris ją sužalojo, kažkur automobilyje sėdi. Moteriai buvo šokas, būsena stabili. Neužuodė nuo nukentėjusiosios sklindančio alkoholio kvapo. GMP iškvietė jauna pora, vaikščiojusi prie namo. Prie nukentėjusiosios nematė jokio įrankio, kuriuo galėjo būti padaryta žaizda, iš žaizdos nieko neištraukė. Kai atvyko, prie nukentėjusios buvo jauna pora, nukentėjusioji pasakė, kad ją vyras sužalojo, bet nenurodė to vyro, kuris šalia stovėjo.

Liudytoja I. N. parodė, kad S. N. yra jos tėvas. Lietuvoje gyveno su tėčiu, dviem broliais, jaunesniąja seserimi ir dukterėčia. Žino, kad K. ir jos tėvas daugiau kartu nebegyveno, nes jie susipyko ir K. išėjo kitur gyventi. Ji liko gyventi su tėvu ir dviem broliais – N., kuriam 12 m. ir S., kuriam 11 m. Kai jos tėtis ir K. kartu nebegyveno, tėtis dažnai skambino K., jie dažnai pykosi, jis galėjo jai rašyti iš savo telefono paskyros, arba iš kito telefono ir prisistatyti kitu žmogumi. Praėjo daug laiko, nepamena konkrečiai kuo tėtis prisistatydavo. Teisingai parodymuose nurodyta, kad tėtis turėjo naują elektroninį paštą ir su K. bendraudavo prisistatydamas Igoriu ir moterimi iš Lietuvos. Atsimena, kad kovo 3 d. brolis S. išėjo pasivaikščioti su tėvu, ji paklausė kur, pasakė, kad prie upės. Paskui jų ilgai nebuvo, o kai grįžo, tėtis nuėjo miegoti, o apie 20 val. vėl išėjo kažkur, šį kartą pasakė, kad į parduotuvę pirkti alkoholio. Kai tėtis ėjo pasivaikščioti su S., tai nešėsi maišelį ir tėvas paklausė S., „ar mes paėmėme peilį mamai?“. Maišelyje matė kažkokį skudurą, alkoholį, užkandą. Brolis pasakė, kad nežino. Ilgo peilio su ruda medine rankena pasigedo po pokalbio su tėvu, kai jie išėjo pasivaikščioti. Tėvas su S. vaikščiojo apie 2 valandas. Kai tėvas išvažiavo pirkti alkoholio, ilgai negrįžo, sekančią dieną jai reikėjo į mokyklą, tai ji atsigulė miegoti. Jai paskambino A., pasakė, kad tėtis atėjo pas juos ir papjovė K. Po ligoninės susitiko su K. ir ji pasakojo apie įvykį. Ji pasakojo tik tai, kad atėjo tėtis, jie nuėjo į parką pasivaikščioti, K. parodė kelią, kuriuo jie ėjo. Tėvas jai nieko apie įvykį nepasakojo, tik kad norėjo rasti mamą, o kai ją padūrė, nuėjo į mašiną miegoti. Jis taip padarė, nes ji išėjo iš jo. Tėtis po įvykio jai sakė, kad anksčiau ar vėliau pabaigs tą, ko nebaigė. Ji telefone turėjo jo el. paštą, ir matė pranešimą, kad atėjo siuntinys, o tam siuntinyje buvo perukas. Ji suprato, kad tėtis užsidėjęs peruką prisistatys kitu žmogumi ir vėl bandys padurti K. Kai tėtis išėjo pirkti alkoholio, jis buvo išgėręs. Tėtis sakė, kad kažką pasakys po teismo ir paprašys, kad ji perduotų K., tai susiję su nebaigtu darbu. Žino, kad tėtis ir anksčiau smurtavo prieš K., jie dažnai pykosi, jis pakeldavo ranką prieš mamą, nedažnai, bet pakeldavo. Tėčio neklausė, kokio konkrečiai jis darbo nebaigė su mama, bet iš jo žodžių buvo aišku, kad jis nori užmušti K. Tėtis dėl automobilio taip pat pyko, bet daugiau dėl to, kad K. išėjo. Buvo taip, kad tėvas grasino paimti akmenį, ir sugadinti automobilį, jį perbrėžti.

Ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausta nepilnametė liudytoja A. N. parodė, kad įvykio dieną, kada tai buvo nepamena, gal 2024 m. vasario 2 d., vakare, grįžus iš „M“ prekybos centro, ji su pussesere liko namie, o mama kažkur išėjo. Po kurio laiko jai paskambino verkdama mama, prašydama ateiti, nes jai tėtis dūrė peiliu. Po skambučio bėgdama pas mamą ji pamatė automobilį, panašų į tėvo. Kai atbėgo pas mamą, buvo jau atvykusi greitoji ir policija, kitų žmonių nebuvo. Mama sėdėjo ant žemės ir laikėsi už pilvo. Ant jos striukės buvo kraujo, daugiau jokių sužalojimų nematė. Mama buvo sąmoninga. Ji policijai pasakė, kad matė automobilį panašų į tėvo bei nuvedė parodyti, kurioje vietoje. Automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini), prie kelio, tarp namų, sudarančių „U“ formą, viename kvadrate, o kitame buvo mama. Automobilyje nieko nebuvo. Tuo metu buvo apie 21 val. vakaro. Mama jai papasakojo, kad jai išėjus iš laiptinės, tėtis stovėjo ir laukė jo lauke. Sakydamas, kad jiems reikia pasikalbėti, nuvedė ją į parką. Tada tėtis nuėjo iki automobilio, sakydamas, kad pasiims ar padės telefoną, ir paėmė kažkokį daiktą. Nuėjus į parką, tėtis nusivedė mamą, kur nebuvo šviesos ir smūgiavo jai peiliu. Mama bandė nuo jo pabėgti, bet jis bėgo iš paskos, norėjo dar kartą jai smogti. Tačiau tada pamatė kažkokius žmones, tėtis išsigando ir pabėgo. Pykčių priežastis dažniausiai būdavo ji, jeigu mama kažką pamiršdavo padaryti, tėtis labai rėkdavo, pykdavo. Tėtis buvo labai pavydus, jis turbūt pyko, kad mama išėjo. Jos santykiai su tėčiu buvo blogi, jis pastoviai ant jos barėsi, anksčiau grasino, kad jas ras, paims ją ir pusseserę ir kažkur išveš, dar grasino, kad jai burną perplėš. Tą vakarą įvykio vietoje ji matė policiją, greitąją pagalbą, mamą, tėčio ten nematė (1 t., b. l. 192-195).

Ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas nepilnametis liudytojas S. N. (kaltinamojo sūnus) parodė, kad tėtis su mama išsiskyrė apie mėnesį laiko ir kartu negyvena. Jis nutarė gyventi su tėčiu. Jis neprisimena pykčių tarp mamos ir tėčio, nors jų gal ir buvo. Santykiai tarp mamos ir tėčio buvo vidutiniai. Tėtis su mama negyvena kartu dėl A. Žino, kad tėtis važiavo pas mamą, tiesiog stebėjo, ką mama daro. Jis kartu su tėčiu nuvažiavo pažiūrėti, ką mama veikia. Tėtis pasiėmė peilį ir nuvažiavo pas mamą, o jie - jis, sesuo ir brolis sėdėjo namie ir jo laukė. Tai buvo naktį, kai tėtis perpjovė mamai pilvą. Jis pats nematė, kaip tėtis paėmė peilį, apie tai jam pasakojo sesuo A. Jo paties santykiai su tėčiu yra geri. Su mama jis nebendrauja, nes mama juos metė, taip sakė jam tėtis. Jis neprisimena, ką sakė tėtis, kai grįžo iš mamos. Namie jis nesakė, kad taip darys mamai. Kai važiavo pasivažinėti, tai važiavo pažiūrėti ką veikia mama. Kai jie važiavo, tėtis nieko neprašė, kad paimtų mamai, nematė, kad jis paimtų kokius nors daiktus. Sesuo A. jam sakė, kad tėtis paėmė peilį ir sužalojo mamą, jis pats nematė kaip tėtis paėmė peilį, nematė kaip jis ėmė kokius kitus daiktus, nebuvo grasinimų mamai. Jis norėtų susitikinėti su mama. Mamos važiavo pažiūrėti tik vieną kartą, neprisimena kada. Su mašina sustojo prie klinikos, stovėjo 5-10 minučių, matė mamą namie, ją stebėjo prie namų. Tėtis neaiškino jam, kodėl taip daro. Jis pats žino, kokie namuose yra peiliai, yra maži ir dideli peiliai, jie yra prie kriauklės, ant stovo. Ten yra penki peiliai, visi peiliai yra namuose. Yra mažas, juodas, baltas peilis. Jis nežino kokiu peiliu tėtis sužalojo mamą. Kai su tėčiu ruošėsi eiti pas mamą, namuose buvo sesuo I. N. ir brolis N. N., ir tai matė. Prieš tai jie buvo pasivaikščioti, „M“ pirko saldainių. Ką pasiėmė tėtis prieš išeinant pasivaikščioti, neprisimena. Išeidami iš namų pasiėmė pinigus, maišelį „M“ saldainiams, lagaminėlį ir korteles. Sesuo I. galėjo matyti kas yra maišelyje, nes buvo šalia (1 t., b. l. 6-9).

VTMT Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 538/2024(02) patvirtina, kad K. N. konstatuota durtinė kiauryminė žaizda pilvo srityje su tiesiojo pilvo raumens, plonųjų žarnų pažeidimais, dėl ko buvo atlikta laparotominė operacija (2024 m. kovo 3 d.), lydima respiracinio kvėpavimo funkcijos nepakankamumo ir ūminio peritonito. Sužalojimai padaryti aštriu, duriančiu daiktu ar įrankiu, kurio savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima. Sprendžiant pagal aprašytus morfologinius išorinių sužalojimų požymius ir pagal suteiktą medicininę pagalbą, jie padaryti kelių-keliasdešimt minučių laikotarpyje iki patekimo į gydymo įstaigą. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Konstatuoti mechaniniai pažeidimai atspindi vieną nurodytos kūno srities trauminį kontaktą su aštriu duriančiu daiktu ar įrankiu. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių“ 6.6.9 ir 6.6.15 punktais dėl konstatuoto kiauryminio pilvaplėvės ertmės sužalojimo su vidaus organų pažeidimu nustatomas sunkus sveikatos sutrikdymas. Vienareikšmiškai nustatyti tiriamosios kūno padėties traumos metu pagal turimus duomenis negalima. Konstatuoti sužalojimai visumoje pavojingi gyvybei ir laiku nesuteikus pagalbos galėjo baigtis tiriamosios mirtimi (3 t., b. l. 49-51).

Ekspertas D. B. paaiškino dirbantis valstybinėje teismo medicinos tarnyboje, Kauno skyriuje, eksperto pareigose. Tvirtina savo išvadą. Išvada duota pagal medicininius dokumentus, paties žmogaus gyvai nematė. K. buvo diagnozuota durtinė kiauryminė žaizda pilvo srityje, dėl šių sužalojimų buvo atlikta laparotominė operacija. Tai sunkus sveikatos sutrikdymas buvo nustatytas dėl kelių punktų, pirmas punktas tas, kad tai yra vidaus organų sužalojimas, šiam sužalojimui pašalinti reikėjo atviros operacijos, kitas punktas, kad dėl šių sužalojimų išsivystė komplikacijos, tai yra kvėpavimo funkcijos nepakankamumas ir peritonitas, kas yra labai pavojinga gyvybei būklė. Kompiuterinė tomografija yra rentgenologinis tyrimas, kurio metu yra nuskanuojamas kūnas ir per kompiuterį žiūrima, jis jokiu būdu nėra 100 procentų efektyvus, padarius šį tyrimą dėl daugybės dalykų galima nematyti begalės sužalojimų ar patologijų, bet gydytojai, matydami situaciją, ėmėsi operacijos ir pamatė, kad yra sužalojimas. Šiuo atveju nevertino liekamųjų reiškinių, nes ne juose yra esmė, esmė yra pati situacija ir ji pati jau sukelia sunkų sveikatos sutrikdymą, liekamuosius reiškinius vertina praėjus ne mažiau 4 mėnesiams, o čia yra pirminė išvada ir liekamieji reiškiniai nėra vertinami.

VTMT Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 469/2024(02) patvirtina, kad S. N. konstatuotas odos nubrozdinimas kairio kelio srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu ar įrankiu, kurio savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, jie padaryti 2-5 parų laikotarpyje iki apžiūros, t. y. seniau nei užduotyje minimas įvykis. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi vieną ar daugiau nurodytos kūno srities trauminių kontaktų, tikėtina susiformavo suklupus ar užkliudžius kietą buką šiurkštų paviršių turintį daiktą kelio sritimi. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 9 punktu dėl konstatuoto sužalojimo S. N. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Vienareikšmiškai nustatyti tiriamojo kūno padėties traumos metu pagal turimus duomenis, negalima. Savigynai būdingų sužalojimų nekonstatuota. Konstatuotas sužalojimas tyčiniam savęs žalojimui nebūdingas. Nagų nuokarpos su turiniu neimtos, nes tiriamojo nagai itin trumpi, turinio po jais nėra ir dėl galimo audinių pažeidimo to daryti atsisakyta (3 t., b. l. 66-68).

Daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad 2024 m. kovo 3 d. buvo apžiūrėtas ir nufotografuotas automobilis „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovintis (duomenys neskelbtini), Kaune, prie įvažiavimo į namą, išdaužytais abejų pusių priekinių durelių langų stiklais. Apžiūros metu automobilio salone tarp priekinių sėdynių rastas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, juodos sp. užverčiamu dėklu, ant galinės sėdynės rastas mobiliojo ryšio telefonas „Redmi“, daiktadėžėje rastas peiliukas išstumiama geležte, raudonos spalvos korpusu, ant grindų rastas automobilio užvedimo raktas su pakabuku bei dar dviem prikabintais raktais. Apžiūros metu paimti salone rasti mobilieji telefonai „Samsung“ ir „Redmi“, daiktadėžėje rastas peiliukas išstumiamam geležte, raudonos spalvos korpusu, ant grindų rastas užvedimo raktelis su pakabuku ir dviem prikabintais raktais (2 t., b. l. 193-195, 3 t., b. l. 1-9).

Iš Informacijos apie kelių transporto priemones, pateiktos iš AB „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad automobilis „C. J.“, pilkos sp., registruotas S. N. vardu. (3 t., b. l. 18). Automobilis „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas S. N. (3 t., b. l. 39).

PD prie LR VRM Kriminalistinių tyrimų valdybos specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1103556-24, nurodyta, jog ant tirti pateikto peiliuko, paimto 2024 m. kovo 3 d. apžiūrint automobilį C. J., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Kaune, žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų. K. N. biologinių pėdsakų nerasta (3 t., b. l. 73-77).

Daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėti mobiliojo ryšio telefonas „S. G. A7“, IMEI1 Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI2 Nr. (duomenys neskelbtini), įdėtas į juodos spalvos dėklą, bei mobiliojo ryšio telefonas „R. N. 10Pro“, IMEI1 Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI2 Nr. (duomenys neskelbtini), paimti automobilio „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolu. Apžiūros metu nustatyta, kad mobiliojo ryšio telefono „R. N. 10Pro“, IMEI1 Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI2 Nr. (duomenys neskelbtini), kontaktų registre įrašytas kontaktas pavadinimu „K“, kurio abonentinis Nr. +3706*******(numeris nurodytas), naudojamas K. N. Iš telefono naudotojo laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 1 d. iki 2024 m. kovo 3 d. K. N. abonentui skambinta 20 kartų, iš kurių 2024 m. kovo 3 d. laikotarpiu nuo 00:11 iki 15:51 (paskutinis skambutis) skambinta 11 kartų. Susirašinėjimo „SMS“ žinutėmis tarp telefono naudotojo ir kontakto „K.“ nerasta. Susirašinėjimo programoje „Telegram“ išlikusi 2024 m. kovo 3 d. susirašinėjimo istorija (rusų kalba) laikotarpiu nuo 13:00 val. iki 19:55 val. tarp telefono naudotojo, pasivadinusio „S. N.“ abonento Nr. +3706*******(numeris nurodytas) ir abonento vardu „K.“ abonento Nr. +3706*******(numeris nurodytas), naudojamo K. N.. Iš susirašinėjimo matyti, jog S. N. primygtinai keletą kartų prašo K. N. atsiųsti vyro, su kuriuo ji susitikinėja, įvardijamo kaip meilužio, nuotrauką, aiškindamas, kad jam įdomu pažiūrėti, į ką ši jį iškeitė, arba duoti jo telefono numerį, kad galėtų pats su tuo vyru susitikti ir pasikalbėti. Taip pat siūlo K. N. slapta pastatyti kamerą, kai bus dviese su tuo vyru, kad jis (S. N.) galėtų stebėti jų intymų bendravimą ir pats galimai pasitenkinti. Į prašymus atsiųsti meilužio nuotrauką, K. N. iš pradžių atrašo, kad S. N. atstotų, kad nieko jam nesiųs, bet vėliau atrašo, kad atsiųs nuotrauką, kai susitiks su vyru vakare, 20 val. 19:55 val. K. N. atsiuntė nuotrauką, kurioje nusifotografavusi su vaiku. Daugiau susirašinėjimo istorijos tarp šių abonentų nėra. Padarytos susirašinėjimų ekrano nuotraukų kopijos.

Mobilaus ryšio telefono „S. G. A7“, IMEI 1 Nr. (duomenys neskelbtini), ir IMEI 2 Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros metu nustatyta, kad į juodos spalvos telefono dėkliuką sudėta tušti SIM kortelių dėklai bei keturios SIM kortelės. Telefone esančioje susirašinėjimo programoje „Telegram“ matyti, kad jos naudotojas asmuo vardu K. N., abonento Nr. +3706*******(numeris nurodytas). Matyti, kad susirašinėjimas (rusų kalba) vyko tarp K. N. ir abonento vardu „N. L.“, abonentinis Nr. +3706*******(numeris nurodytas), 2024 m. kovo 3 d. nuo 13:00 val. iki 14:16 val. Susirašinėjimo žinučių turinys analogiškos užfiksuotoms tarp S. N. ir abonento vardu „K.“ mobiliojo ryšio telefono „R. N. 10Pro“ apžiūros metu. Kitų susirašinėjimų tarp šių abonentų nėra. Daugiau informacijos reikšmingos ikiteisminiam tyrimui nerasta (2 t., b. l. 110-114; 115-126). Mobilieji telefonai „S. G. A7“ ir „R. N. 10Pro“ pagal pakvitavimą grąžinti S. N. (2 t., b. l. 129).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad 2024 m. kovo 5 d. S. N. pateikė 2024 m. kovo 4 d. sulaikymo metu savo vilkėtus drabužius ir avalynę: juodos spalvos striukę, pilkos spalvos kelnes, pilkos spalvos džemperį, juodos spalvos batus (2 t., b. l. 179-180).

Daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta ir nufotografuota juodos spalvos striukė, pilkos spalvos kelnės, pilkos spalvos džemperis, juodos spalvos batai, pateikti S. N.. Apžiūros metu ant drabužių ir avalynės mechaninių pažeidimų bei kraujo dėmių nerasta (2 t., b. l. 183-187).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad 2024 m. kovo 3 d. LSMU Kauno klinikų SPS bendrosios praktikos slaugytoja pateikė K. N. daiktus: margus sportinius batelius „Fila“, pilkos spalvos sportinį džemperį, juodos spalvos kojines, juodos spalvos kelnaites, juodos spalvos moterišką liemenėlę, pilkos spalvos sportines kelnes, mėlynos spalvos striukę, juodos spalvos mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ su rausvos spalvos užverčiamu dėkliuku (2 t., b. l. 130-131).

Daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta ir nufotografuota K. N. drabužiai ir avalynė: margi sportiniai bateliai „Fila“, pilkos spalvos sportinis džemperis, juodos spalvos kojinės, juodos spalvos kelnaitės, juodos spalvos moteriška liemenėlė, pilkos spalvos sportinės kelnės, mėlynos spalvos striukė, pateikti LSMU Kauno klinikų SPS bendrosios praktikos slaugytojos. Apžiūros metu ant pilkos spalvos sportinio džemperio 8 cm atstumu nuo juosmens apačios į viršų, dešinėje pusėje rasta rusvai rudos spalvos biologinės kilmės dėmė, 2x2 cm dydžio, nuo kurios 1,5 cm atstumu dešiniau į viršų rasta vertikalus apie 0,8 cm dydžio mechaninis pažeidimas (skylė). Panaudojus „B. O.“ testą, gautas teigiamas rezultatas, parodantis, kad dėmė galimai yra kraujas. Ant kelnių juosmens rastos analogiškos rusvai rudos spalvos sutepimų, galimai kraujo dėmės (2 t., b. l. 135-141).

Daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėtas K. N. naudojamas mobiliojo ryšio telefonas „S. G. A33“, IMEI 1 Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI 2 Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad susirašinėjimo programoje „Telegram“ išlikusi 2024 m. kovo 3 d. susirašinėjimo istorija (rusų k.) laikotarpiu nuo 13:00 val. iki 19:55 val. tarp telefono naudotojos K. N., abonentinis Nr. +3706*******(numeris nurodytas), ir abonento vardu „N. L.“, abonentinis Nr. +3706*******(numeris nurodytas), naudojamo S. N., kurios turinys sutampa su S. N. mobiliojo ryšio telefono „R. N. 10 Pro“ apžiūros metu programėlėje „Telegram“ užfiksuota susirašinėjimo istorija. Telefono nuotraukų galerijoje rastos ekrano nuotraukų kopijos, kuriose užfiksuotas telefono naudotojo susirašinėjimas su abonentu „N. L.“ (t. y. su S. N.), iš kurios matyti, kad pastarasis nurodo be jos žinios buvęs jos (K. N.) bute, nurodo jos kambario baldų apstatymą, nurodo, kad sužinojo jos adresą, gyvenamąją vietą, ir jei neduos meilužio telefono numerio, jį pats susiras, nurodo, kad dėl automobilio bus sukrėstas jos (K. N.) likimas ir ateitis. Apžiūros metu padarytos telefono ekrano nuotraukų kopijos (2 t., b. l. 142-160). Mobiliojo ryšio telefonas „S. G. A33“ pagal pakvitavimą grąžintas K. N. (2 t., b. l. 163).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad 2024 m. kovo 22 d. K. N. pateikė savo mobiliojo ryšio telefoną „S. G. A33“, kuriame užfiksuotas susirašinėjimas (rusų k.) tarp K. N. ir sutuoktinio dukters I. N., abonentinis Nr. +3706*******(numeris nurodytas) (2 t., b. l. 164).

Daiktų apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėtas ir nufotografuotas 2024 m. kovo 19 d. susirašinėjimas (rusų k.) nuo 18.22 val. tarp K. N. ir I. N., abonentinis Nr. +3706*******(numeris nurodytas), esantis K. N. mobiliojo ryšio telefone „S. G. A33“. Apžiūros metu užfiksuota, kad susirašinėjimo programoje „Telegram“ , kurioje I. N. įvardinta vardu „I“ , 2024 m. kovo 19 d. 18:28, pastaroji nurodo, kad tėvas jai draudžia su ja (K. N.) bendrauti, reikalauja pasakyti viską, apie ką jos kalbėjosi, taip pat tėvas sakė, kad prieš ar po teismo kai ką jai pasakys, kad perduotų jai (K. N.). 18:29 I. N. rašo, kad ji numano, apie ką tėvas kalba, nes ne kartą apie tai jai užsiminė, kad greičiausiai neužbaigė tai ką pradėjo, todėl ji prašo K. N. būti atsargesne (2 t., b. l. 166-175). Mobiliojo ryšio telefonas „S. G. A33“ pagal pakvitavimą grąžintas K. N. (2 t., b. l. 178).

Iš BPC Klaipėdos skyriaus pranešimo matyti, kad 2024 m. kovo 3 d. 20 val. 08 min. informacinėje sistemoje yra užfiksuotas pranešimas iš telefono numerio 3706******* (numeris nurodytas), BPCID 95416082529. Prie pranešimo pridėta skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija. (2 t., b. l. 74).

Apžiūrint skambučio skaitmeninę garso įrašo kopiją, pateiktą BPC Klaipėdos skyriaus pranešimu, nustatyta, kad užfiksuotas pokalbis (rusų k.) tarp BPC operatorės ir skambinančios moters, prisistačiusios K. N., kuri nurodė, kad ką tik prieš 2 min. parke buvęs vyras peiliu sudavė į pilvą, kad ji laukia (duomenys neskelbtini), Kaune, ir negali kalbėti, nes labai skauda pilvą. Sudaryta pokalbio stenograma, skambučio skaitmeninė garso įrašo kopija perkelta į skaitmeninę laikmeną (1vnt. DVD).

VšĮ Greitosios medicinos pagalbos tarnybos pranešimas patvirtina, kad 2024 m. kovo 3 d. 20 val. 14 min. Greitosios medicinos pagalbos tarnyboje buvo registruotas kvietimas adresu (duomenys neskelbtini), pacientei K. N. Prie pranešimo pridėta nuoroda į su kvietimu susijusius dokumentus („Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės“, forma Nr. 110/a, ir kvietimo garso įrašo) (2 t., b. l. 79-80). GMP kvietimo kortelėje (forma 110/a) (GMP brigados ID 1518) eilutėje „Kvietimo rezultatas“ nurodyta, jog moteris teigia, kad ją parke užpuolė vyras, dūrė peiliu į pilvo kairę apatinę dalį. Rasta prie namo gulinti, perduota 1527 brigadai (2 t., b. l. 81-82). GMP kvietimo kortelėje (forma 110/a) (GMP brigados ID 1527),eilutėje „Kvietimo rezultatas“ nurodyta, jog išėjus į parką peiliu po kairiuoju šonkaulių lanku nudūrė vyras. 1518 brigada sutvarstė žaizdą, vizualiai apie 1cm žaizda, nekraujuoja (2 t., b. l.).

Apžiūrėjus GMP kvietimo skaitmeninę garso įrašo kopiją, užfiksuotas pokalbis tarp GMP dispečerės ir BPC operatorės, kuri perduoda gautą informaciją apie kvietimą iš telefono numerio 3706******* (numeris nurodytas), prašo medikus paskubėti. Sudaryta pokalbio stenograma, GMP kvietimo skaitmeninė garso įrašo kopija perkelta į skaitmeninę laikmeną (2 t., b. l. 85-86).

Apžiūrėti vaizdo įrašai, nufilmuoti 2024 m. kovo 3 d. viešojo saugumo tarnybos pareigūnų kūno kameromis Nr. 88A85B, 88A853, atsiųsti prisijungus prie pateiktos nuorodos, atsiųstos tarnybiniu elektroniniu paštu. Apžiūros metu nustatyta, vaizdo įrašas pateiktas vaizdo aplanke pavadinimu „IBPS-S-176194-24 (47GD-533), sudarytas iš 7 failų.

Vaizdo faile pavadinimu „88A85B_2024_0303_202440_008.MP4“, užfiksuota kaip įvykio vietoje VST pareigūnas per radijo ryšį su budėtoju tikslina automobilio, kuriuo naudojosi įtariamasis, valstybinį numerį (duomenys neskelbtini) bei bendraudamas rusų k. su K. N. nepilnamete dukra, sužino, kad ji bėgdama pas mamą viename kieme matė tėvo automobilį. Užfiksuota, kaip mergaitė nuveda VST pareigūną iki tos vietos, kur randamas stovintis užrakintas automobilis „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vaizdo faile pavadinimu „88A85B_2024_0303_203443_009.MP4“ užfiksuota, kaip nuo automobilio „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vietos K. N. nepilnametė dukra VST ir policijos pareigūnų parlydima iki namų, kur aiškinamasi, ar nebuvo pasirodęs įtariamasis. Vaizdo faile pavadinimu „88A853_2024_0303_203706_011.MP4“, užfiksuota kaip VST pareigūnų automobiliui atvykus prie „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis apžiūrimas iš išorės, apšviečiant prožektoriumi, po to K. N. dukra parlydima iki namų. Vaizdo failuose pavadinimu „88A85B_2024_0303_204444_010.MP4“, 88A85B_2024_0303_204511_011.MP4“, „88A853_2024_0303_204709_012.MP4“ reikšmingos informacijos neužfiksuota. Vaizdo įrašai perkelti į skaitmenines laikmenas (2 t., b. l. 95-100).

Apžiūrėti vaizdo įrašai, nufilmuoti 2024 m. kovo 3 d. policijos pareigūnės Kauno apskrities VPK RV 3-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos naudota kūno kamera, gauti elektroninėmis - informacinėmis priemonėmis iš savitarnos portalo „MSM“. Vaizdo įrašas sudarytas iš dviejų vaizdo failų. Vaizdo faile pavadinimu „PSS-20240303-202047UTC+0200.mp4“, užfiksuota, kaip policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą prie sužalotosios K. N., kur jai medicininę pagalbą suteikinėja GMP medikai, VST pareigūnai aiškinasi įvykio aplinkybes bendraudami su nukentėjusiąją rusų kalba, kaip moteris nurodo, kad buvo sužalota parke, prie medžio. Užfiksuota, kad jos dukra, esanti įvykio vietoje, nurodo, kad matė tėvo automobilį. Vaizdo faile pavadinimu „PSS-20240303-2144547UTC+0200.mp4“ užfiksuota, kaip pareigūnams būnant prie automobilio „Citroen“, valst. (duomenys neskelbtini) ir įtarus, jog vairuotojas, t. y. S. N., ketina užvesti automobilį, išdaužomi automobilio priekinių durelių stiklai ir asmuo ištraukiamas lauk. Vaizdo įrašas perkeltas į skaitmeninę laikmeną (2 t., b. l. 101-104).

Apžiūrėti vaizdo įrašai, nufilmuoti 2024 m. kovo 3 d. policijos ekipažo, dirbusio radijo šaukiniu „K1904“ tarnybinio automobilio „Toyota L. C.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo kameromis - vaizdo registratoriumi vykstant į įvykio vietą. Užfiksuota kaip pareigūnams išlipus iš tarnybinio automobilio, girdėti reikalavimas atidaryti duris. Daugiau tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota (2 t., b. l. 107-109).

Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, jog 2024 m. kovo 3 d. buvo apžiūrėta ir nufotografuota įvykio vieta nuo (duomenys neskelbtini), pastato iki „S“ parko. Nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta, daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nepaimta (1 t., b. l. 33-47).

Tikrinimo alkotesteriu „Drager 7510“ rezultatų lapas patvirtina, kad 2024 m. kovo 3 d. 22 val. 40 min. S. N., gimusiam (duomenys neskelbtini), nustatyta 2,09‰ (promilių) alkoholio koncentracija iškvepiamame ore (3 t., b. l. 183).

VTMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 1208/2024(01) nurodyta, jog K. N. kraujyje etilo alkoholio nerasta (3 t., b. l. 62).

Motyvuojamoji dalis

Surinktų ir teisme ištirtų įrodymų pagrindu konstatuojama, kad kaltinamojo S. N. kaltė įrodyta, jis ir pats iš dalies pripažįsta nusikaltęs. Be to, jo kaltė įrodyta teisme ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustų liudytojų ir nukentėjusiosios K. N. parodymais, specialisto išvada. Visuma šių įrodymų patvirtina, kad S. N., veikdamas tiesiogine tyčia, kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku sunkiai sužalojo nukentėjusiąją K. N., tai yra tyčia vieną kartą nenustatytu aštriu duriančiu daiktu dūrė savo sutuoktinei K. N. į pilvą. Nors nusikalstamos veikos įrankis, tai yra aštrus duriantis daiktas, nesurastas, tačiau iš liudytojų parodymų matyti, kad tai galėjo būti iš namų paimtas peilis, tai patvirtina nukentėjusiosios K. N., liudytojų I. N., A. N., D. Š., M. D. parodymai bei specialisto išvada apie sužalojimo pobūdį. VTMT Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 538/2024(02) patvirtina, kad nustatyti nukentėjusiajai sužalojimai yra pavojingi gyvybei ir galėjo baigtis mirtimi. Kadangi nukentėjusioji K. N. yra kaltinamojo S. N. sutuoktinė, kaltinamojo padaryta veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 dalį.

Dėl bausmės

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslus, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Už šį nusikaltimą numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki dvylikos metų.

Byloje nėra duomenų, kad S. N. anksčiau būtų teistas, yra baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 416 straipsnio 3 dalį, ANK 416 straipsnio 4 dalį (3 t., b. l. 102-105). Psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įstaigose nesigydė, dėl konsultacijų ar gydymo nesikreipė (3 t., b. l. 109-114). Teisminio nagrinėjimo metu prie bylos prijungti duomenys, charakterizuojantys kaltinamąjį: medicinos dokumentų išrašai patvirtina, kad S. N. diagnozuotas piktybinis navikas, 2023 m. vasario 8 d. atlikta operacija, gydytas stacionare nuo 2024 m. vasario 9 d. iki vasario 14 d., turėjęs miokardo infarktą; neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sprendimu nustatytas 30 procentų darbingumo lygis; UAB „K“ charakterizuojamas teigiamai (5 t., b. l. 15-34).

Kaltinamasis S. N. įvykdė vieną labai sunkų nusikaltimą, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nėra pagrindo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikyti tai, kad kaltinamasis visiškai pripažino kaltę, kadangi kaltinime nurodytas aplinkybes iš esmės pripažino tik priremtas byloje surinktų įrodymų ir nebuvo nuoširdus. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nieko apie įvykį neatsimena, o nukentėjusioji K. N. „visko galėjo prišnekėti“.

Gynybos nuomone, šioje byloje kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, o veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai. K. N. elgesys (išsikraustymas į kito vyro namus, gyvenant santuokoje su kaltinamuoju, dalies vaikų išsivedimas, šeimos padalinimas pusiau, naujai jai nupirkto automobilio savavališkas pasiėmimas neturint net vairuotojo teisių, erzinimas meilužiais, draugais A., „draugo“ J. turėjimas esant santuokoje su kaltinamuoju, jo žeminimas, vaikų nuteikinėjimas prieš jį, taip pat nevengimas pavartoti alkoholį, ką abu sutuoktiniai pripažino teismo posėdžių metu, itin stipriai psichiškai paveikė kaltinamąjį, dėl ko ir įvyko 2024 m. kovo 3 d. įvykis. Nurodoma, kad būtent K. N. aktyviais, amoraliais, žeminančiais, pavydą ir neapykantą skatinančiais, konfliktą provokuojančiais, manipuliatyviais veiksmais ir nesąžiningu elgesiu jos sutuoktinio – kaltinamojo S. N. atžvilgiu pastarajam buvo sukelta didelio susijaudinimo būsena, jis nebegebėjo racionaliai vertinti susiklosčiusios situacijos su sutuoktine K. N., nebegebėjo kontroliuoti savo elgesio, prognozuoti savo veiksmų. Gynyba argumentuoja, kad K. N. elgesys S. N. atžvilgiu laikytinas sisteminiu psichologiniu smurtiniu elgesiu, nulėmusiu nagrinėjamą įvykį ir iš to kilusias pasekmes.

Tokie argumentai nepagrįsti. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato, kad kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai. Šioje byloje nenustatyta, kad nukentėjusioji sistemingai ar epizodiškai būtų vartojusi kaltinamojo atžvilgiu fizinį ar psichologinį smurtą, nusikalstamai veikai kaltinamasis ruošėsi iš anksto, ją įvykdė ne spontaniškai, kaip atsaką į kažkokius nukentėjusiosios veiksmus, o vedinas elementarių pavydo dėl įtarimų apie sutuoktinės neištikimybę paskatų.

Normalaus protinio išsivystymo žmogus negali nesuvokti, jog suduodamas smūgį kitam žmogui peiliu į pilvą daro veiką, keliančią pavojų kito žmogaus sveikatai ir netgi gyvybei. Tai suvokdamas, kaltininkas numato, kad nuo tokio smūgio nukentėjusiajam gali būti padaryti sveikatos sužalojimai, tarp jų ir tokie, dėl kurių jis gali mirti. Nurodytos aplinkybės rodo didesnį S. N. padarytos veikos pavojingumą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamajam parinktina laisvės atėmimo bausmė, sankcijoje nurodyta kaip vienintelė bausmės rūšis, numatyta už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas. S. N. smurtinį nusikaltimą padarė pirmą kartą, veikė tiesiogine tyčia, yra dirbantis ir socialinėje aplinkoje charakterizuojamas teigiamai, diagnozuota sunkios ligos, yra riboto darbingumo lygio. Akcentuojant šias aplinkybes, taip pat tai, kad padaryta veika nesukėlė sunkių liekamųjų reiškinių nukentėjusiajai, bausmės dydis parinktinas žemesnis, nei sankcijos vidurkis.

Už sunkių nusikaltimų padarymą įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes, tačiau ši aplinkybė pati savaime nesudaro prielaidų skirti švelnesnę, nei įstatyme numatyta, bausmę. Tam byloje turi būti nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios aiškiai rodytų, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sprendžia, kad sąlygų, nurodytų BK 62 straipsnio 1 dalyje ar 2 dalyje, būtinų skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, nenustatyta. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nurodyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota nusikalstama veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-209-222/2018, 2K-281-942/2018, 2K-132-942/2021).

Švelnesnės nei įstatymo numatytos bausmės skyrimas pagal BK 62 straipsnį galimas tuo atveju, kai yra kaltininko atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra bent viena papildoma sąlyga, numatyta BK 62 straipsnio 2 dalyje. Teismas konstatuoja, kad nenustatyta būtinųjų sąlygų švelnesnės bausmės skyrimui.

BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti būtina nustatyti, jog padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-16-942/2022). Šiuo atveju, kaip jau minėta aukščiau, tyčiniais veiksmais buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, padarytas sužalojimas, pavojingas gyvybei, todėl pagrindo išvadai apie žymiai mažesnį rūšinį veikos pavojingumą nėra.

Kaltininko asmenybės vertinimas turi sudaryti prielaidas išvadai, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Tokių aplinkybių nenustatyta, kaltinamojo asmenybė nėra išskirtinė.

Taigi teismas sprendžia, kad bylos nagrinėjimo teisme metu tokių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip pagrindas taikyti BK 62 straipsnio arba BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tai yra skirti švelnesnę, nei įstatyme numatyta, bausmę, nenustatyta. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas taip pat negalimas, kadangi BK 75 straipsnis nenumato galimybės net ir iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą už sunkius nusikaltimus, numatytus BK XXVIII skyriuje „Nusikaltimai žmogaus sveikatai“.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas keistinos į suėmimą, kadangi byloje yra pateikti duomenys apie kaltinamojo grasinimus jau po smurtinės nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusiajai ir dėl to pradėtą naują ikiteisminį tyrimą (4 t., b. l. 159-173). Šie duomenys yra pagrindas pagrįstai manyti, kad kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas (Baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsnio 4 dalis).

Kaltinamasis S. N. laikinai sulaikytas 2024 m. kovo 3 d. 21 val. 40 min. (3 t., b. l. 160-164), paleistas 2024 m. kovo 5 d. 16 val. 55 min. (3 t., b. l. 185-188). Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (dvi dienos) įskaitytinos į bausmę.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusioji K. N. 2024 m. birželio 6 d. pateikė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad padarytos nusikalstamos veikos pasekmės itin sunkios. Patyrė sužalojimus – kiauryminę durtinę pilvo žaizdą, dėl to buvo operuota. Po įvykio po operacijos savaitę laiko buvo gydoma chirurgijos skyriuje, kentėjo didelius skausmus, teko gerti analgetikus nuo skausmo, vėliau gydymas tęsiamas namie ambulatoriškai iki šiol. Šiuo metu sveikatos būklė neatsistačiusi, nepagerėjusi, neaišku, kokios pasekmės liks ateityje. Dėl sužalojimų patyrė fizinį skausmą, reikėjo pašalinių asmenų pagalbos, buvo apribota judėjimo laisvė, teko prašyti pagalbos nupirkti maisto produktų, vaistų. kankino aštrūs nepraeinantys skausmai, negalėjo gulėti ir miegoti, pastoviai turi gerti nuskausminamuosius vaistus. Visos paminėtos aplinkybės rodo, kad jai padaryta fizinė, materialinė, moralinė žala ne tik dabarčiai, bet ir ateičiai. Dėl sutrikdytos sveikatos neteko darbinių pajamų. Dirbo UAB „B“, mėnesinės pajamos 751,98 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius. Nedirba nuo įvykio dienos jau ketvirtas mėnuo, yra gavusi už kovo mėnesį pašalpą iš Sodros – 96,16 Eur.

Turtinę žalą sudaro vaistų įsigijimo išlaidos (56,78 Eur) ir netektos pajamos už 4 mėnesius (751,98 x x4 – 96,16 = 2911,76), viso 2968,54 Eur. Jai padarytą neturtinę žalą vertina 30 000 Eur (1 t., b. l. 98 - 107).

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK 6.282 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Priklausomai nuo pažeistų vertybių, jų svarbos nukentėjusiajam – o tai yra esminės aplinkybės nustatant žalos dydį – kompensacija, išreikšta pinigais, yra diferencijuojama. Teisingas neturtinės žalos dydžio nustatymas sveikatos sužalojimo atvejais, ginant vieną iš svarbiausių žmogaus vertybių sveikatą, yra itin svarbus, nes žmogaus sveikata yra unikali vertybė, kurią turėdamas žmogus kaupia socialines, materialines ir kultūrines vertybes, kuria savo gerovę, o išgyvenimai, sukelti dėl sveikatos sutrikdymo, paprastai yra ypač dideli. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, susijusioje su neturtinės žalos nustatymu tais atvejais, kai padaromas nusikaltimas žmogaus sveikatai, yra laikomasi nuostatos, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamos vertybės, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra prioritetiniai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-509-489/2015). Taigi sveikata yra viena didžiausių socialinių ekonominių vertybių, kuri suprantama kaip visapusiška individo bei visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, todėl, sužalojus asmens sveikatą, ši vertybė gali būti ginama teisme išieškant iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas, spręsdamas dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių.

Pažymėtina, kad, sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, esminis ir lemiamas kriterijus – dėl nusikaltimo atsiradę padariniai (pasekmės). Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, jo sunkumo (sunkus, apysunkis ar kt.), bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t. Paprastai didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiųjų patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra žalingesni, susiję su ilgalaikiu darbingumo netekimu, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-370/2012, 2K-195/2014). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad nukentėjusiosios sužalojimas sukėlė aiškiai išreikštus liekamuosius reiškinius. Iš prie civilinio ieškinio pridėto 2024 m. kovo 9 d. medicininių dokumentų išrašo matyti, kad dėl sužalojimo nukentėjusiajai 2024 m. kovo 3 d. atlikta laparotomijos operacija, operacijos metu komplikacijų nepastebėta, 2024 m. kovo 9 d. esant patenkinamai būklei išrašoma iš stacionaro. Daugiau duomenų apie nukentėjusiosios sveikatos būklę po sužalojimo ar reabilitacijos laikotarpiu nėra. Duomenys iš psichologo, teikusio nukentėjusiajai pagalbą, taip pat nepatvirtina išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą manyti, kad padaryta neturtinė žala vertintina kaip didesnė, nei įprastai priteisiama analogiškais atvejais. Iš 2024 m. gegužės 21 d. psichologės S. J. ataskaitos apie klientę K. N. matyti, kad psichologė nurodo, jog su kliente dirbo nuo 2024 m. balandžio 12 d. iki gegužės 21 d., nukentėjusioji yra sunkios psichoemocinės būklės ne tik dėl savo traumos, bet ir dėl savo pergyvenimo dėl vaikų emocinės būklės. Buvo pateiktos rekomendacijos palaikyti ryšį su socialinėmis tarnybomis ir, reikalui esant, su psichologu iki tyrimo pabaigos ir vėliau, nes net pasibaigus teismo procesui buvę įvykiai gali turėti psichoemocinių pasekmių jai ir vaikams (5 t., b. l. 9-11).

Teismų praktikoje neturtinės žalos dydis gali siekti 23 000 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-300-222/2017) ar net 40 000 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-334-699/2017), tačiau nurodomais atvejais sveikatos sutrikdymas buvo siejamas su sunkiomis galvos traumomis, lydimomis sunkių liekamųjų reiškinių ar pan. Įvertinus aukščiau paminėtus kriterijus, nukentėjusiosios K. N. ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant jai 17 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Sprendžiant dėl turtinės žalos atlyginimo priteistinos išlaidos vaistų įsigijimui, jos patvirtintos įrodymais, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Vaistų įsigijimo išlaidas (56,78 Eur) patvirtina pridėtas vaistinės kasos kvitas. Sprendžiant dėl negautų pajamų atlyginimo, teismas pažymi, jog rašytiniais įrodymais pagrįsta tik 2023 m. kovo mėnesį negautų pajamų dydis. UAB „B“ grupė atsiskaitymo lapelis už vasario mėnesį patvirtina, kad nukentėjusiajai išmokėta 751,98 Eur atlyginimo. UAB „B“ grupė atsiskaitymo lapelis už kovo mėnesį patvirtina, kad nukentėjusiajai išmokėta pagrindinis atlyginimas ir papildomas priedas už 1 darbo dieną, nedarbingumo pašalpa iš įmonės ir nedarbingumo pašalpa iš „Sodros“, iš viso 96,16 Eur. Civilinė ieškovė nepateikė duomenų apie tai, kad civiliniame ieškinyje nurodytu keturių mėnesių laikotarpiu ji dirbo UAB „B“, buvo tuo laikotarpiu nedarbinga ir taip neteko pajamų. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad jei ji neteko darbo, tai buvo susiję su kaltinamojo padaryta nusikalstama veika. Šiuo duomenų pagrindu iš nuteistojo priteistina negautų pajamų suma už 2023 m. kovo mėnesį. Taigi už 2023 m. kovo mėnesį nukentėjusiosios negautos pajamos sudaro 751,98 – 96,16 = 655,82 Eur, tokiu būdu iš kaltinamojo priteistina 712,60 Eur turtinės žalos atlyginimo ( 655,82 Eur + 56,78 Eur).

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 5228,12 Eur ( penkių tūkstančių dviejų šimtų dvidešimt aštuonių Eur 12 ct) civilinį ieškinį dėl K. N. gydymo išlaidų atlyginimo, nurodydama, kad dėl K. N. patirtų sužalojimų ji buvo gydoma asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 5228,12 Eur. Prašo šią sumą regreso tvarka išieškoti iš kalto asmens. Pridedama gydymo paslaugų išrašo kopija (1 t., b. l. 116-123). Asmuo, kurio tyčiniais nusikalstamais veiksmais buvo padaryta žala kito asmens sveikatai, privalo atlyginti privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidas, išleistas nukentėjusiųjų sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti (CK 6.263 straipsnis, Sveikatos draudimo įstatymo 27 straipsnis), Šiuos nuostolius turi atlyginti dėl nukentėjusios K. N. sveikatos sutrikdymo kaltas asmuo -S. N. Prašomos priteisti žalos dydis pagrįstas gydymo paslaugų apskaitos išrašais, todėl teismas sprendžia, kad ieškinio dydis yra įrodytas.

Tenkinus civilinius ieškinius, 2024 m. kovo 18 d. prokuroro nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas keleiviniam automobiliui „CITROEN JUMPY OD. DISPATCH“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotam S. N. vardu, pratęstinas iki nuosprendžio dalyje dėl civilinio ieškinio įvykdymo (3 t., b. l. 19-22).

Kiti nuosprendžio klausimai

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka – daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas), kompaktiniai diskai su ikiteisminio tyrimo metu surinkta informacija, paliktini saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kiti daiktai grąžintini savininkams.

2024 m. lapkričio 22 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad kaltinamajam S. N. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 1008,02 Eur. Kadangi gynėjo dalyvavimas buvo būtinas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto (kai kaltinamasis yra suimtas) pagrindu, gynėjo suteiktos teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

2024 m. lapkričio 22 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad nukentėjusiajai K. N. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 758.33 Eur. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas sprendžia, kad atstovavimo išlaidų dydis yra pagrįstas, atitinka protingumo kriterijų, todėl priimant apkaltinamąjį nuosprendį, nukentėjusiosios atstovavimo išlaidos priteistinos iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 - 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

S. N. pripažinti kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir paskirti 6 (šešerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmę įskaityti 2 (dvi) dienas, kurias S. N. išbuvo laikinajame sulaikyme.

S. N. paskirti kardomąją priemonę suėmimą iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį pradžios.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės K. N. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš S. N. 17 000 Eur (septyniolika tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 712,60 (septynis šimtus dvylika eurų 60 ct) turtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti ir priteisti iš S. N. 5228,12 Eur ( penkis tūkstančius du šimtus dvidešimt aštuonis Eur 12 ct) žalos atlyginimo.

Priteisti iš S. N. valstybės naudai 758,33 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 33 ct) antrinės teisinės pagalbos, suteiktos nukentėjusiajai K. N., išlaidų.

Pratęsti iki nuosprendžio dalyje dėl civilinio ieškinio įvykdymo laikiną nuosavybės teisės apribojimą į S. N. priklausantį automobilį „CITROEN JUMPY OD. DISPATCH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Peiliuką išstumiama geležte, raudonos spalvos korpusu, S. N. drabužius ir avalynę: juodos spalvos striukė, pilkos spalvos kelnės, pilkos spalvos džemperis, juodos spalvos batai, pateikti reikalaujamų daiktų, dokumentų protokolu (2 t., b. l. 179-180), grynuosius pinigus 86,48 Eur, saugomus PD prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (Radvilėnų g. 1C, Kaune), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti S. N.

K. N. drabužius ir avalynę: margi sportiniai bateliai „Fila“ (2vnt.), pilkos spalvos sportinis džemperis (1vnt.), juodos spalvos kojinės (2 vnt.), juodos spalvos kelnaitės (1 vnt.), juodos spalvos moteriška liemenėlė (1vnt.), pilkos spalvos sportinės kelnės (1vnt.), mėlynos spalvos striukė (1 vnt.), pateiktus savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu LSMU Kauno klinikų SPS bendrosios praktikos slaugytojos (2 t., b. l. 130-131), saugomus PD prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (Radvilėnų g. 1C, Kaune). (2 t., b. l. 188-190), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti K. N.

Voką su K. N. DNR (seilių) pavyzdžiais, paimtais pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo metu (3 t., b. l. 40-41), saugomą PD prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (Radvilėnų g. 1C, Kaune), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkaverčius daiktus.

Voką su S. N. DNR (seilių) pavyzdžiais, paimtais pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo metu (3 t., b. l. 43-44), saugomą PD prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (Radvilėnų g. 1C, Kaune), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkaverčius daiktus.

Skaitmeninę laikmeną (DVD) su vaizdo įrašu (priedas prie nepilnametės liudytojos I. N. apklausos protokolo, 1 t., b. l. 158-161), skaitmeninę laikmeną (DVD) su vaizdo įrašu (priedas prie nepilnametės liudytojos A. N. apklausos pas IT teisėją protokolo, 1 t., b. l. 158-161), skaitmeninę laikmeną (DVD) su vaizdo įrašu (priedas prie nepilnamečio liudytojo S. N. apklausos pas IT teisėją protokolo, 2 t., b. l. 6-9), skaitmeninę laikmeną (DVD) su vaizdo įrašu (priedas prie nukentėjusiosios K. N. parodymų patikrinimo vietoje protokolo, 1 t., b. l. 93-97), skaitmeninę laikmeną su skaitmenine garso įrašo kopija, pateikta BPC Klaipėdos skyriaus pranešimu (2 t., b. l. 74), skaitmeninę laikmeną su skaitmenine skambučio garso įrašo kopija, pateikta VšĮ GMPT raštu (2 t., b. l.), skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašu, darytu Kauno AVPK pareigūnės naudota kūno kamera (2 t., b. l. 101-104), skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašu, darytu tarnybinio automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vaizdo kamera – registratoriumi (2 t., b. l. 107-109), skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašais, darytais VST pareigūnų kūno kameromis Nr. 88A85B, Nr. 88A853 (2 t., b. l. 95-100), perduotus kartu su baudžiamąja byla, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Giedrius Endriukaitis