Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaido Vasiliausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. birželio 28 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. K. paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2020 m. birželio 23 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymo atidėjimas panaikintas to paties teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės pagal 2020 m. birželio 23 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį, ir D. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitytas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2022 m. gegužės 15 d. 21.50 val. iki 2022 m. gegužės 16 d. 12.25 val., iš viso – viena para, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš kaltinamojo D. K. 66,60 Eur dydžio išlaidas kaltinamojo advokato pagalbai apmokėti atmestas.

Kaltinamajam D. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. K. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą nuteistas už tai, kad 2022 m. gegužės 15 d., apie 19.30 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su savo šeimos nariu – sugyventine E. R. – metu, šiai atsisakius eiti namo, tyčia abiem rankomis apglėbė ją iš jos nugaros ties krūtine ir ištempė iš šio namo į jo kiemą, kur pasodino ant suoliuko, o šiai ir toliau atsisakant eiti namo, tyčia sugriebė ją paeiliui už dešinės ir už kairės jos rankų, tąsė ir tempė asfaltuotu grindiniu jų namų, adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), link, kur, tęsdamas konfliktą, tyčia, dešinės rankos delnu vieną kartą smogė E. R. į veidą ties lūpomis, taip mušdamas E. R. ir kitaip fiziškai prieš ją smurtaudamas, padarė jai kraujosruvą apatinės lūpos gleivinėje, dešinio raktikaulio lūžimą, kas sukėlė nesunkų jos sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos reglamentuotos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo D. K. apeliaciniame skunde klausimas dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo, įrodymų vertinimo ir kaltės nėra keliamas. Nuteistasis nesutinka su jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiu, prašo švelninti paskirtą bausmę. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, skiriant ir individualizuojant D. K. bausmę.

5. Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

6. BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikalstamą veiką, t. y. tokią veiką, už kurią skundžiamu nuosprendžiu ir buvo nuteistas D. K., padaręs asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų.

7. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, skirdamas apeliantui bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į D. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (padarytas apysunkis nusikaltimas, nesukėlęs ilgalaikių padarinių nukentėjusiosios sveikatai), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (veika baigta), jo asmenybę (teisiamas ketvirtą kartą, nusikalto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pagal paskutinį nuosprendį laikotarpiu, administracine tvarka baustas, pakaltinamas, dirba). Skiriant bausmę atsižvelgta ir į dvi D. K. atsakomybę sunkinančias aplinkybes – tai, kad nusikalstamą veiką jis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui, bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas), bei tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Įvertinęs paminėtų aplinkybių visumą, taip pat tai, kad D. K. teisiamas jau ketvirtą kartą, eilę kartų baustas administracine tvarka, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikalstamą veiką nuteistajam turi būti paskirta minėto straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, bausmės dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Be to, byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, D. K. kaltu prisipažino, todėl teismas teisingai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir pagrįstai paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

8. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo parinkta bausme ir jos dydžiu. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad šis teistumas D. K. nėra pirmasis. Nors nuteistasis yra gana jauno amžiaus – 28 metų, tačiau iki šioje byloje jam inkriminuoto nusikaltimo įvykdymo jo atžvilgiu buvo priimti net trys apkaltinamieji nuosprendžiai. Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas 1 metų laisvės atėmimo bausme, už tai, kad nesunkiai sužalojo ar susargdino asmenį dėl chuliganiškų paskatų, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu bausmės vykdymas buvo atidėtas. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu D. K. nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas vadovaujantis BK 75 straipsniu buvo atidėtas. Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, už šių veikų padarymą paskirtos bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bei pritaikius 64¹ straipsnį, paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, nutariant vykdyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 23 d. nuosprendžiu paskirtą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 3 d. nutartimi nuteistojo D. K. skundas atmestas, paliekant galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 5 d. nutartį.

9. Iš to, kas išdėstyta, yra akivaizdu, jog nuteistasis iš ankstesnių teistumų nepasimokė, teismų jam parodyto pasitikėjimo, taikant bausmės vykdymo atidėjimą nepateisino, priešingai, pakartotinai daromos analogiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalyje, bei BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nesilaikoma probacijos sąlygų. Be to, piktybiškai vengiama atlikti ir teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise. Taigi būdamas jau 3 kartus teistas ir puikiai suvokdamas nusikalstamų veikų darymo pasekmes, apeliantas pasirinko ir toliau veikti nusikalstamai netgi bausmės vykdymo atidėjimo metu, už ką buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kas leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis negeba pozityvaus savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį.

10. Aptartos aplinkybės yra nepalankios nuteistajam, jį charakterizuoja išimtinai neigiamai ir tuo pačiu leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad švelnesnės nei laisvės atėmimo bausmės skyrimas neatitiktų bausmės tikslų ir paskirties bei nuo naujų nusikaltimų darymo nuteistojo nesulaikytų. Nors byloje yra nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuteistasis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, jos nepakanka paskirtos bausmės švelninimui. Juolab, kad nustatytos net dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kadangi nusikalstamą veiką jis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui, bei būdamas recidyvistu. Šios aplinkybės nuosprendyje buvo tinkamai įvertintos ir nuteistajam, nors ir esant neigiamai jo charakteristikai, buvo paskirta mažesnė, nei BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, bausmė (1 metai 6 mėnesiai). Be to, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, todėl paskirtosios 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo.

11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrintino su 2020 m. birželio 23 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymo atidėjimas panaikintas to paties teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį neatliktos bausmės pagal ankstesnį nuosprendį (BK 64 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, savo rūšimi bei dydžiu yra teisinga, ją švelninti nuteistojo apeliaciniame skunde dėstomais argumentais nėra pagrindo.

12. Nesutikdamas su jam paskirta bausme, D. K. apeliuoja į tai, kad su nukentėjusiąją yra susitaikęs, ką patvirtina ir pati nukentėjusioji, tačiau tokie nuteistojo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Dar kartą pažymėtina, jog D. K. jau ne kartą buvo parodytas pasitikėjimas, tačiau jis iki šiol nepasinaudojo galimybe įrodyti, kad yra padaręs teigiamas išvadas iš savo ankstesnių teistumų ir esmingai pakeitė savo gyvenimą pozityvia linkme. Taigi, nuteistasis turėjo galimybę koreguoti savo elgesį, taip pat įvertinti, kad padarius naują nusikalstamą veiką, juo labiau taikomo laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, jam bus skiriama griežtesnio poveikio sankcija, nei ankstesniais atvejais, tačiau to nepadarė. Kitus skundo argumentus dėl siekio toliau dirbti, išlaikyti šeimą, rūpintis neįgalia dukra teisėjų kolegija laiko deklaratyviais, kadangi visos šios aplinkybės egzistavo ir veikos padarymo metu, tačiau tai nesulaikė nuteistojo nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio. Priešingai, bylos duomenys rodo, kad jis nelinkęs laikytis įstatymų reikalavimų, neatsisako savo kriminalinių polinkių, nusikaltimus daro sistemingai.

13. Apibendrindama visa, kas išdėstyta aukščiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju bausmių skyrimo bei bendrinimo taisyklės pažeistos nebuvo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti apeliacinio skundo ar kokiais tai kitais motyvais nėra pagrindo. Todėl nuteistojo skundas atmetamas.

Dėl proceso išlaidų

14. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2022 m. rugsėjo 20 d. pažyma Nr. APD-2022-09602 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (t. 2, b. l. 48-53). Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį D. K. sudaro 73,33 Eur, ir ši suma turi būti priteista iš nuteistojo valstybei.

15. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

16. Nors šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundą, kuris atmetamas, tačiau būtinybė skirti nuteistajam gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, jog nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, kuri jam garantuoja tokią teisę, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. K. darbo santykiai nėra pastovūs, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu jis dirbo vienoje įmonėje UAB (duomenys neskelbtini), apeliaciniame skunde nurodo, kad dirba jau kitoje UAB (duomenys neskelbtini), tuo tarpu iki 2021 m. rugpjūčio 16 d. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, duomenų apie jo turtą byloje nėra. D. K. teigimu jis turi finansinių įsipareigojimų, kuriuos moka kiekvieną mėnesį taip pat išlaiko neįgalią dukrą. Įvertintinos ir tos aplinkybės, jog byla nėra didelės apimties (2 tomai), apeliacine tvarka išnagrinėta pirmojo posėdžio metu, neatliekant įrodymų tyrimo, apsiribota baigiamosioms kalbomis, o apelianto skundas šia nutartimi atmetamas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes (gynėjo paskyrimo teisinį pagrindą, nuteistojo turtinę padėtį, bylos apimtį ir pobūdį, apeliacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą), sprendžia, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš nuteistojo šiuo atveju prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams, todėl priimamas sprendimas išlaidų už D. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškoti.

17. Teisėjų kolegija pastebi, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 28 d. nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodant kaltinamojo teistumus, o būtent 3 punkto 2 sakinyje nurodant bendrinamus nuosprendžius buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida, klaidingai nurodant bendrinamo nuosprendžio datą. Vietoje „Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu“, turėtu būti „Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu“, nes būtent tokia yra prieš tai buvusio nuosprendžio D. K. atžvilgiu priėmimo data. Kadangi ši klaida neturi įtakos skundžiamo nuosprendžio teisėtumui bei pagrįstumui, ji ištaisytina, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nekeičiant.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 308¹ straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo D. K. apeliacinį skundą atmesti.

Ištaisyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 28 d. nuosprendžio įžanginėje dalyje padarytą rašymo apsirikimo klaidą (t. 2, b. l. 26, 3 punktas), vietoje „Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu“, nurodant „Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu“.

Nepriteisti iš D. K. valstybės naudai 73,33 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2022 m. rugsėjo 20 d. pažymą Nr. APD-2022-09602.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.