Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-07-19 · Baudžiamoji byla Nr. T-834-1096/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2014-02-27Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. T-105-804/2016Nutartis · 2016-06-30Vilniaus regiono apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2018-12-07Vilniaus apygardos teismas
  4. T-834-1096/2019Nutartis · 2019-07-19Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-19
Bylos Nr.
T-834-1096/2019
Teisminio proceso Nr.
1-28-1-00512-2012-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kristina Grinevičiūtė
Nuteistasis
M. S.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-834-1096/2019
Teisminio proceso Nr. 1-28-1-00512-2012-5Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. liepos 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. S. Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 27 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 180 straipsnio 3 dalį, ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi bei 5 dalies 2 punktu, paskirta subendrinta 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės vykdymo pradžia – 2012 m. lapkričio 9 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2019 m. lapkričio 9 d., 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalį nuteistasis faktiškai atliko 2016 m. gegužes 9 d., neatliktos bausmės dalis 2019 m. birželio 13 d. buvo 4 mėnesiai 27 dienų.

Lygtinio paleidimo komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal „OASys“ metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, 2019 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) nutarė taikyti nuteistajam M. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.

Atsiliepimas

M. S. atsiliepimu į pateiktą Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą nurodė, jog dirba be sargybos, neturi galiojančių nuobaudų, moka dalimis pinigų sumas antstoliams, sumažino rizikos balus, lankė socialinės integracijos grupes, įgijo specialybę. M. S. yra nusiteikęs laisvėje gyventi dorai, dirbti ir daugiau nenusikalsti. Pažymėjo, kad išėjęs į laisvę turi kur gyventi ir dirbti (4 t. b. l. 27).

Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas taikyti nuteistajam M. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netvirtintinas.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarė nuteistajam M. S. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kuriame nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Motyvuojamoji dalis

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis M. S. vieną antrąją jam paskirtos bausmės atliko 2016 m. gegužės 9 d. Bausmės atlikimo metu nuteistasis iš dalies vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – atliko gerbūvio darbus, nuo 2019 m. gegužės 10 d. dirba ūkio skyriaus pagalbiniu darbininku pataisos namuose, tačiau nedalyvavo siūlomose socialinės reabilitacijos programose, kadangi neturėjo galimybės.

Teismas teigiamai vertina nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, t. y. įgijo specialybę, dalyvavo elgesio pataisos programose, paskutinį kartą 2015 metais dalyvavo „Priklausomybių srities mokymuose“, nuo 2019 m. sausio 2 d. suteikta teisė dirbti be sargybos, dirba ir gauna atlyginimą, būdamas laisvėje taip pat yra pasiryžęs dirbti, tris kartus skatintas, byloje nėra informacijos apie nuteistojo alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimo atvejų pataisos namuose šios laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Tokios aplinkybės parodo nuteistojo elgesio korekciją, tačiau bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors aukščiau nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad nuteistasis atitinka formaliuosius lygtinio paleidimo taikymo pagrindus, tačiau tai yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne absoliutus lygtinio paleidimo pagrindas. Teismas pažymi, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo tvirtinimo ar netvirtinimo, būtina atsižvelgti, ar asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, įvertinti padarytų nusikaltimų pobūdį bei pavojingumo laipsnį, padarymo aplinkybės, kaltininko požiūrį į padarytus nusikaltimus, t. y. turi būti pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo daugiau nenusikals ir lygtinai paleidus nuteistąjį bus pasiekti BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai.

Nuteistasis M. S. anksčiau teistas 8 kartus. Nusikaltimai netapataus modelio, nors dominuoja nusikaltimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal aštuntą teismo nuosprendį. Laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje atlieka 7 kartą, todėl galima daryti išvadą, jog ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės įtakos nuteistajam nepadarė. Teikimo nagrinėjimo metu nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų, tačiau bausmės atlikimo metu jis 5 kartus buvo pažeidęs rėžimo reikalavimus ir 4 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Atkreiptinas dėmesys, jog 2019 m. gegužės 10 d. tarnybiniame pranešime dėl nuteistojo M. S. drausmės pažeidimo nurodyta, jog kratos metu tarp nuteistojo asmeninių daiktų rasta ir paimta - mobilaus ryšio telefonas „H. M. 20 lite“ su abonentine kortele „Bitė“; mobilaus ryšio telefono įkroviklis; Micro SD „Kingston“ modemas. Tarnybiniu pranešimu konstatuota, kad nuteistasis pažeidė Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2019 m. vasario 6 d. įsakymą Nr. 3-25 (3 t. b. l. 2). Teismo vertinimu, nuteistasis (norintis būti paleistas lygtinai) įkalinimo įstaigoje galiojančio rėžimo privalo laikytis nepriekaištingai ir savo elgesiu nekurti dviprasmiškų situacijų, dėl kurių jo elgesys gali būti svarstomas Drausmės komisijos. Nors nuteistojo buvo siūloma nebausti (3 t. b. l. 1), tačiau nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad nuteistasis savo elgesio nesugeba visiškai kontroliuoti ir laikytis taisyklių net ir atlikdamas bausmę, tuo pačiu leidžia teismui abejoti dėl nuteistojo galimybės laikytis įstatymų ateityje, būnant laisvėje. Teismas neabejotinai teigiamai vertina tai, kad nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų, tačiau paskutiniu metu pastebimi teigiami M. S. elgesio pokyčiai šiuo metu dar negali būti vertinami kaip ilgalaikiai ir nuoseklūs, rodantys nuteistojo pasirengimą integruotis į visuomenę.

Atlikus nuteistojo M. S. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė - sudaro 53 balus, iš jų statiniai veiksniai – 35 balai (sumažinti nėra galimybės), dinaminiai veiksniai – 24 balai (yra galimybė sumažinti). Ankstesnio svarstymo metu jam buvo nustatyta aukštesnė rizika – 59 balai, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika kinta teigiama linkme. Vis dėlto, to nepakanka lygtinio paleidimo taikymui. Nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, net ir esant nustatytai vidutinei nusikalstamo elgesio rizikos grupei, turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Vykdant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja.

Abejonių tinkamu M. S. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teismui kelia ir galimas jo finansinis nestabilumas. Teikimo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistais pataisos namuose įgijo duonos kepėjo profesinę kvalifikaciją, dirbo, o nuo 2019 m. sausio 2 d. buvo suteikta teisė dirbti be sargybos. Tuo tarpu sprendžiant iš teismui pateiktos medžiagos iki sulaikymo nuteistasis nedirbo, nors teigia turintis 8 metus darbo stažą, tačiau patvirtinančių duomenų nuteistojo asmens byloje nėra. Iš 2019 m. birželio 6 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog nuteistasis pats pripažįsta kartojantis tas pačias klaidas, siekdamas tiesioginio atlygio, kas dažnai jį priveda prie teisės pažeidimų. M. S. padaryti keli nusikaltimai susiję su finansinės naudos siekimu (trys savanaudiški nusikaltimai nuosavybei - vagystė ir plėšimas, kuomet veikas padarė esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui). Komisijos nutarime pažymima, jog nuteistasis išėjęs iš įkalinimo įstaigos planuoja savarankiškai įsidarbinti pusbrolio įmonėje (lentpjūvėje), kuri anot jo, yra Vokietijoje, tačiau byloje nėra duomenų, kurie šiuos teiginius patvirtintų. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis savo atsiliepime pateikė skirtingus duomenis nei nurodyta Komisijos nutarime. M. S. nurodė, kad išėjęs į laisvę dirbs UAB „Nordestas“ ir gaus atlygį (4 t., b. l. 27-28). Nuteistojo teigimu, iki sulaikymo jis yra dirbęs, vadinasi gaudavo atitinkamą atlygį, nors tai jo nesulaikė daryti nusikaltimus, susijusius būtent su finansinių lėšų neteisėtu gavimu, vadinasi, oficialiai gaunamo atlyginimo jam neužtekdavo asmeninių poreikių tenkinimui. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, M. S. atžvilgiu yra vykdomos bylos, todėl nuteistojo finansiniai sunkumai šiam išėjus į laisvę vis dar gali turėti įtakos jo pakartotiniam nusikalstamam elgesiui.

Komisijos nutarime konstatuota, jog M. S. yra vedęs ir palaiko socialinius ryšius su žmona bei tėvais. Teismas pažymi, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenims, nuteistasis yra pateikęs pareiškimą dėl santuokos nutraukimo vieno sutuoktinio prašymu. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes bei į tai, jog šeimos buvimas, egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog M. S. būnant laisvėje, ji nebuvo pakankama siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo jo nusikalstamo elgesio, todėl ir šiuo atveju, priešingai nei tai teigiama Komisijos nutarime, abejotina, jog nuteistojo šeima gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju.

Teismas, remdamasis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad šiuo metu M. S. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nėra pakankamo pagrindo, todėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. birželio 19 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netvirtinamas.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, 364 straipsniu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. birželio 19 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. S.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Kristina Grinevičiūtė