Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-06-29 · Civilinė byla Nr. 2-4474-934/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-06-29
Bylos Nr.
2-4474-934/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žilvinas Terebeiza
Ieškovas
L. M.
Atsakovas
bendrijai „748-oji daugiabučio namo savininkų bendrija“
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza,Sekretoriaujant Ligitai Norkūnienei,dalyvaujant ieškovei L. M.,nedalyvaujant atsakovui bendrijai „748-oji daugiabučio namo savininkų bendrija“,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui 748-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, su vėlesniais patikslinimais, kuriame prašė priteisti iš atsakovo 1 704,35 Eur dydžio žalos atlyginimą, 5,00 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško išvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas, įpareigojant atsakovą pinigines lėšas pervesti į ieškovės banko sąskaitą Nr. LT11 7044 0002 0061 5982, esančią AB „SEB bankas“, banko kodas 70440. Ieškinys, su vėlesniais patikslinimais, iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis bei argumentais (b. l. 1-4, 54):

Ieškovė teigė, jog administracinio teisės pažeidimo bylos duomenimis (2013-02-28 nutarimas ATP byloje Nr. A11-21695-(1.1.56-SM3)) buvo nustatyta, kad 2012-12-27, 15:00 val. nuo pastato, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, stogo nukrito ledas ir sniegas bei apgadino ieškovei priklausantį automobilį TOYOTA CORROLA, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)Ieškovė, siekdama nustatyti žalos patirtos dėl minėto įvykio dydį, nedelsiant kreipėsi į nepriklausomą kilnojamojo turto vertintoją, o turto vertintojas surašė vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje nurodė, kad automobilio rinkos vertė iki įvykio buvo 2 403,84 Eur, o vertė po įvykio sumažėjo ir sudarė 1 020,33 Eur dydžio sumą. Teigė, jog dėl automobilio apgadinimo patyrė 1 383,51 Eur dydžio žalą (2 403,84 Eur – 1 020,33 Eur). Be to, ieškovė patyrė 101,37 Eur dydžio išlaidų, susijusių su automobilio vertinimu;Pažymėjo, jog įvykio metu (2012-12-27) pastato ((duomenys neskelbtini) Vilnius) nuo kurio ant automobilio nukrito ledas ir sniegas, savininkai buvo įsteigę daugiabučio namo savininkų bendriją. Dėl šios priežasties atsakovas laikytinas stogo, kaip bendrosios savininkų nuosavybės, valdytoju. Stogo valdytojui civilinė atsakomybė nekyla tik tokiu atveju, jei valdytojas įrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo;Papildomai nurodė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija nagrinėdama administracinio teisės pažeidimo bylą nustatė, kad atsakovo valdybos pirmininkas, veikdamas atsakovo vardu, netinkamai vykdė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011-12-14 sprendimu Nr. 354 patvirtintų Statinių tinkamos priežiūros taisyklių 7.2. punkto reikalavimus, t. y. pastatas nebuvo tinkamai administruojamas, nuo stogo nebuvo laiku pašalintas ledas ir sniegas, ko pasėkoje buvo apgadintas ieškovės automobilis. Atsakovo valdybos pirmininkas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, jam skirta bauda;Paaiškino, jog žalos atsiradimo diena laikytina 2012-12-27 (įvykio data). Nuo šios datos iki ieškinio pateikimo dienos praėjo 1 079 dienos. Šio laikotarpio 5 procentų dydžio metinės palūkanos už piniginės prievolės nevykdymą sudaro 219,47 Eur dydžio sumą (14,78 proc. X 1 484,88 Eur).

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė. Atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka 2016-06-07 (viešo paskelbimo būdu) (b. l. 47-49). Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos (b. l. 49).

Į teismo posėdį, vykusį 2016-06-28 atsakovas neatvyko, duomenų apie atsakovo neatvykimo priežastis teismas neturi. Atsakovė apie vykstantį teisminį procesą, įskaitant apie teismo posėdžio vietą ir laiką, buvo informuota teismui žinomais buvimo vietos adresais, be kita ko, atsakovas papildomai buvo informuotas ir viešo paskelbimo būdu (b. l. 39-40, 44-45, 47-49).

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes bei nurodytus reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi. Papildomai patikslino, jog procesines palūkanas prašo priteisti ne draudiko, tačiau ieškovės naudai. Paaiškino, jog KASKO draudimu automobilio nebuvo apdraudusi. Prašė sprendimą priimti už akių (b. l. 54).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

CPK 230 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog dėl neatvykusios į parengiamąjį posėdį šalies, kuriai yra tinkamai pranešta, ir atvykusios šalies prašymu bylą nagrinėjantis teismas CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju į bylos nagrinėjimą neatvyko atsakovas, kuriam apie bylos nagrinėjimą buvo pranešta tinkamai, tačiau atvyko ieškovas, kuris prašė priimti sprendimą už akių (b. l. 102). Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra CPK numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

Dėl žalos, padarytos ieškovės transporto priemonei, atlyginimo

Ieškovė prašė atlyginti dėl atsakovo neveikimo ieškovės turtui (transporto priemonei) atlyginti padarytą 1 383,51 Eur dydžio žalą (b. l. 1-4).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei ieškovės paaiškinimų nustatyta, jog daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai yra įsiteigę bendriją (b. l. 41-43). 2012-12-27 15:00 val., nuo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nušliaužė sniego masė, kuri apgadino 1999 m. gamybos ieškovei priklausantį automobilį TOYOTA CORROLA (b. l. 6-8, 13-14, 29, 33). Ieškovė nurodė, jog automobilio vertė, vadovaujantis į bylą pateikta 2013-01-04 transporto priemonės vertinimo ataskaita, iki įvykio buvo 2 403,84 Eur dydžio suma, o vertė po įvykio – 1 020,33 Eur dydžio (b. l. 10-35). Taigi ieškovė dėl transporto priemonės apgadinimo patyrė 1 383,51 Eur dydžio žalą (2 403,84 Eur – 1 020,33 Eur).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, t. y. nenugalima jėga arba nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-12-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007). Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju turi būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005-10-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2007). Teismų praktikoje, be kita ko, išaiškinta, jog gyvenamojo namo administravimas apima ir sniego šalinimą nuo gyvenamojo namo stogo (Vilniaus apygardos teismo 2012-09-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1832-611/2012).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkai nuo 2001-02-08 buvo įsteigę daugiabučio namo savininkų bendriją – atsakovą (b. l. 41-43). Taigi atsakovas yra daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrojo naudojimo objektų valdytojas. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, jog atsakovas neteisėtais veiksmais – neveikimu – pažeidė jam įstatymų nustatytą pareigą, t. y. savalaikiai nepašalino sniego masės nuo gyvenamojo namo, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, stogo (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Nustačius neteisėtus atsakovo veiksmus – neveikimą – atsakovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, kurie paneigtų atsakovo kaltę, taip pat nėra duomenų, kurie jog dėl žalos atsiradimo būtų kalta ir ieškovė (CK 6.248 straipsnio 4 dalis). Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju konstatuotinas ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neveikimo (laiku nenuvalytos sniego masės) ir ieškovės turtui (transporto priemonei) padarytos žalos, t. y. jeigu atsakovas būtų tinkamai ir laiku pašalinęs sniego masę nuo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ieškovei nebūtų buvusi padaryta žala. Teismas pažymi, jog apie aplinkybes, nurodytas CK 6.270 straipsnio 1 dalyje (nenugalima jėga, ieškovės tyčia ar didelis neatsargumas), byloje duomenų nėra. Teismas, įvertinęs ieškovės į bylą pateiktą turto vertinimo ataskaitą, su nurodytu 1 383,51 Eur dydžio patirtos žalos dydžiu sutinka ir laiko jį įrodytu (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnis). Kitų įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, atsakovas nepateikė. Taigi esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 1 383,51 Eur dydžio turtinė žala.

Dėl išlaidų už turto vertinimą atlyginimo

Nagrinėjamu atveju ieškovė atliko transporto priemonės vertinimą žalai nustatyti, už kurią sumokėjo 101,37 Eur dydžio sumą (b. l.35), bei 2 kartus siuntė raginimus atsakovui atlyginti žalą, dėl kurių patyrė 2,59 Eur dydžio išlaidų (1,20 Eur (4,15 Lt) + 1,39 (4,80 Lt) = 2,59 Eur) (b. l. 36-37).

CK 6.249 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos protingos išlaidos, susijusios su žalos įvertinimu.

Teismas, ištyręs į bylą pateiktą turto vertinimo ataskaitą, sprendžia, jog ieškovė, norėdama įrodyti tikslų patirtos žalos dydį, pagrįstai atliko turto vertimą. Teismo vertinimu, ieškovės patirtos 101,37 Eur dydžio išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos bei dėl šios priežasties turi būti priteistinos.

Dėl kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų priteisimo

Ieškovė pateikė prašymą atlyginti 219,47 Eur dydžio kompensacinę funkciją atliekančių palūkanų už laikotarpį nuo 2012-12-27 (įvykio) iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. už 1 079 dienų laikotarpį (b. l. 3).

Teismų praktikoje išaiškinta, jog delikto atveju, kai prievolė yra piniginė, mokamos kompensuojamos palūkanos, atlyginančios nukentėjusio turtinius praradimus dėl laiku negaunamos žalos atlyginimo (CK 6.210 straipsnis, 6.261 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1142/2014).

Patenkinus pagrindinį ieškovės reikalavimą atlyginti turtinę žalą turtui, teismas sprendžia, jog ieškovei turi būti atlygintos ir palūkanos už turtinius praradimus dėl laiku negauto žalos atlyginimo. Taigi nagrinėjamu atveju iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 219,47 Eur dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Patenkinus pagrindinį ieškovo reikalavimą, ieškovui iš atsakovo priteistinos ir 5,00 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu už akių priteistą 1 704,35 Eur dydžio sumą (1 383,51 Eur + 101,37 Eur + 219,47 Eur = 1 704,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2015-12-18 – iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Patenkinus ieškinį, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

CPK 79 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Ieškovė teismui pateikė duomenis, jog už teikiamą ieškinį sumokėjo 51,00 Eur dydžio žyminį mokestį (b. l. 5). Esant šioms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovo priteistina 51,00 Eur dydžio suma (CPK 79 straipsnio 1 dalis, CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3,00 Eur dydžio sumos (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie pašto išlaidas civilinėje byloje), todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Priimti sprendimą už akių ir ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo 748-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos, juridinio asmens kodas 125425138, 1 383,51 Eur dydžio turtinės žalos atlyginimo, 101,37 Eur dydžio nuostolių, susijusių su turto vertinimu, 219,47 Eur dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų bei 5,00 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už teismo sprendimu už akių priteistą 1 704,35 Eur dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2015-12-18 – iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo bei 51,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų ieškovės L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas už akių per trisdešimt dienų ieškovo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas už akių atsakovo negali būti skundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.

Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Teisėjas Žilvinas Terebeiza