Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio, Laimos Ribokaitės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos mažosios bendrijos „Argi“ skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimo panaikinimo; suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Kwest“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja (ieškovė) mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Argi“ kreipėsi į Vilniaus komercinio arbitražo teismą, prašydama priteisti iš suinteresuoto asmens (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Kwest“ 60 140,59 Eur skolą, 4 050 Eur palūkanas, 6 proc. procesines palūkanas ir arbitražo išlaidas.

2. Suinteresuotas asmuo (pardavėja) ir Kazachstano Respublikoje registruota bendrovė „KCC Distribution“ (pirkėja) 2020 m. vasario 12 d. sudarė įrangos tiekimo sutartį. Sutartyje pardavėja įsipareigojo tiekti ir perduoti pirkėjai įrangą, o pirkėja – priimti įrangą ir už ją sumokėti. Bendra sutarties suma – 25 000 000 Eur.

3. Ieškovė ir atsakovė 2020 m. vasario 26 d. sudarė paslaugų sutartį. Ieškovė (vykdytoja) įsipareigojo teikti įvairias paslaugas, taip pat ir konsultacijas, tikrinti dokumentus, atlikti kitus darbus, susijusius su atsakovės ir Kazachstano bendrovės „KCC Distribution“ projekto vykdymu, atsakovė (užsakovė) – sumokėti už paslaugas. Paslaugų kaina – 75 000 Eur ir 21 proc. PVM (15 750 Eur). Šalių sutartas užsakovės vykdytojai mokėtinas užmokestis už paslaugas yra 0,3 proc. nuo užsakovo ir bendrovės „KCC Distribution“ sutarties sumos, preliminariai – 25 000 000 Eur. Ieškovė teigia, kad atsakovė nesumokėjo jai už paslaugas 60 140,59 Eur.

II. Arbitražo teismo sprendimo esmė

III. Skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Skundai dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimų, pateikti Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) nustatyta tvarka, nagrinėjami mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) III dalies XVI skyriuje nustatytas taisykles. Šie skundai paduodami tiesiogiai Lietuvos apeliaciniam teismui (CPK 301 straipsnio 5 dalis).

15. Lietuvoje veikiančių arbitražų sprendimų teisminė priežiūra, kurios metu sprendžiama dėl arbitražo sprendimo panaikinimo, vykdoma ne apeliacijos ar remisijos, o anuliavimo forma. Tai reiškia, kad arbitražo sprendimams nėra būdinga instancinė procesinių sprendimų kontrolės sistema. Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl arbitražo teismo sprendimo panaikinimo, neveikia kaip apeliacinė instancija arbitražo teismui. Teisme nagrinėjama byla dėl arbitražo teismo sprendimo panaikinimo yra ne arbitražo bylos tąsa (tolimesnė arbitražo bylos stadija), o savarankiškas teisminis procesas, kurio metu patikrinama, ar egzistuoja KAĮ 50 straipsnyje įtvirtinti arbitražo teismo sprendimo panaikinimo pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-823/2020, 24 punktas). Draudimas peržiūrėti arbitražo teismo sprendimo turinį yra vienas pagrindinių (tarptautinio) arbitražo principų.

16. Teismas, spręsdamas, ar prašomas panaikinti arbitražo teismo sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai, nenagrinėja, kaip buvo tiriami įrodymai arbitražo procese, taip pat nevertina, ar tinkamai buvo taikytos proceso ir materialiosios teisės normos, nes arbitražo teismo sprendimo turinio vertinimas nepatenka į viešosios tvarkos išlygą. Taigi, teismas, nagrinėjantis skundą dėl arbitražo teismo sprendimo, neturi teisės nagrinėti bylą iš esmės, aiškintis, ar arbitrai teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai ištyrė bei įvertino įrodymus, ar tinkamai taikė teisės normas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-611/2022, 27, 28 punktai).

Dėl galimybės ginčą perduoti arbitražo teismui

17. KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad teismas gali panaikinti arbitražo teismo sprendimą, jeigu ginčas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali būti perduotas arbitražui.

18. Visi ginčai gali būti sprendžiami arbitraže, išskyrus KAĮ 12 straipsnyje nustatytas išimtis. Arbitražas negali spręsti ginčų, nagrinėtinų administracinių bylų teisena, ir nagrinėti bylų, kurių nagrinėjimas priskirtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai. Arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš šeimos teisinių santykių, ir ginčai dėl patentų, prekių ženklų ir dizaino registracijos. Arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš darbo ir vartojimo sutarčių, išskyrus atvejus, kai arbitražinis susitarimas buvo sudarytas po to, kai kilo ginčas (KAĮ 12 straipsnio 2 dalis). Arbitražui negali būti perduoti ginčai, jeigu viena iš šalių yra valstybės ar savivaldybės įmonė, taip pat valstybės ar savivaldybės įstaiga ar organizacija, išskyrus Lietuvos banką, jeigu dėl arbitražinio susitarimo nebuvo gautas išankstinis šios įmonės, įstaigos ar organizacijos steigėjo sutikimas (KAĮ 12 straipsnio 3 dalis).

19. Arbitražinis susitarimas – dviejų ar daugiau šalių susitarimas perduoti spręsti arbitražo teismui visus ar tam tikrus ginčus, kilusius ar galinčius kilti tarp jų dėl kokių nors konkrečių sutartinių ar kitokių teisinių santykių, kurie gali būti arbitražinio nagrinėjimo dalykas. Valstybė, savivaldybė ir kiti viešieji juridiniai asmenys taip pat gali sudaryti arbitražinį susitarimą (KAĮ 3 straipsnio 5 dalis). Pagal KAĮ 3 straipsnio 11 dalį, komercinis ginčas – bet koks šalių nesutarimas dėl fakto ar (ir) teisės klausimų, kilęs iš sutartinių ar nesutartinių teisinių santykių, įskaitant prekių tiekimą ar paslaugų teikimą, distribuciją, komercinį atstovavimą, faktoringą, nuomą, rangą, konsultavimą, inžinerines paslaugas, licencijavimą, investavimą, finansavimą, bankinę veiklą, draudimą, koncesiją, jungtinės veiklos kūrimą ir vykdymą, bet kokią kitokią pramonės ar verslo kooperaciją, žalos, padarytos pažeidus konkurencijos teisės normas, atlyginimą, sutartis, sudarytas viešųjų pirkimų pagrindu, prekių ar keleivių vežimą oru, jūra ir sausuma, bet tuo neapsiribojant.

20. Šalių ginčas kilo iš paslaugų sutarties, šalys sudarė arbitražinį susitarimą. Dėl to konstatuotina, kad šalių kilęs ginčas atitinka KAĮ 3 straipsnio 11 dalyje įtvirtintą komercinio ginčo sąvoką. Jis nepatenka į KAĮ 12 straipsnyje nurodytas išimtis. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių ginčas galėjo būti nagrinėjamas arbitražo teisme ir nėra pagrindo naikinti arbitražo teismo sprendimo KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5 punkte įtvirtintu pagrindu.

Dėl arbitrių (ne)šališkumo

21. Pareiškėja teigia, kad arbitrės G. A. ir R. D.–K. buvo šališkos. Taigi nagrinėjamoje byloje būtina patikrinti, yra Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimo panaikinimo pagrindas, įtvirtintas KAĮ 50 straipsnio 1 punkte, ar ne.

22. Vilniaus komercinio arbitražo teismo arbitražo procedūros reglamento (toliau – Reglamentas) 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, kai kreipiamasi į asmenį dėl galimo jo skyrimo arbitru, prieš duodamas sutikimą būti arbitru, šis privalo pranešti apie visas aplinkybes, galinčias kelti pagrįstų abejonių dėl jo nepriklausomumo ar nešališkumo. Pranešti apie tokias aplinkybes jis privalo ir po paskyrimo ar arbitražinio nagrinėjimo metu, jeigu to nepadarė anksčiau arba jeigu aplinkybės atsirado po paskyrimo ar arbitražinio nagrinėjimo metu. Kiekvienas šalių, arbitrų arba Vilniaus komercinio arbitražo teismo pirmininko byloje paskirtas arbitras prieš nagrinėdamas bylą pasirašo sutikimo, nešališkumo ir nepriklausomumo atitinkamoje byloje deklaraciją. Arbitras yra laikomas paskirtu nuo sutarties su juo sudarymo momento (Reglamento 2 dalis).

23. Byloje reikšminga yra taip pat ir kasacinio teismo praktika, kurioje atskleistas arbitro nepriklausomumo ir nešališkumo principų turinys. Nepriklausomumas yra objektyviojo pobūdžio teisinė kategorija, kurią galima identifikuoti išoriškai. Asmens nepriklausomumas yra susijęs su organizacinių, asmeninių, struktūrinių, socialinių, ekonominių, verslo, pavaldumo ir kt. ryšių tarp kelių subjektų nebuvimu. Subjekto nepriklausomumas vertinamas ne a priori (iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgiant į susiklosčiusių individualių aplinkybių visumą. Vertinami ne tik subjekto santykiai su bylos šalimis, subjektas taip pat turi būti nepriklausomas ir nuo kitų asmenų, kurie galėtų daryti arba galėtų siekti daryti jam įtaką, todėl turi būti įvertinamos ir sąsajos su trečiaisiais asmenimis, jei dėl jų gali kilti interesų konfliktas. Vertinamos gali būti ne tik tiesioginės, bet ir netiesioginės sąsajos (ryšiai per kitus asmenis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-421/2016, 29 punktas).

24. Atliekant subjekto nepriklausomumo vertinimą, atsižvelgiama į nustatytų ryšių, inter alia (be kita ko), esmę, pobūdį, intensyvumą, istoriją, subordinacijos, galimybės kontroliuoti arba daryti lemiamą įtaką egzistavimą ir kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant subjekto, kuris gali priimti sprendimą, nepriklausomumą, atsižvelgiama į jo skyrimo vykdyti pareigas būdą, įgaliojimų trukmę, apsaugos nuo išorinės įtakos garantijų egzistavimą ar neegzistavimą ir į tai, ar subjektas, taikant objektyvaus stebėtojo standartą, atrodo nepriklausomas, ir kt. Vertinant nepriklausomumą, atsižvelgiama ir į tai, ar subjektas, dėl kurio sprendžiama, iš anksto atskleidė atitinkamų veiksnių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-421/2016, 30 punktas).

25. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 1989 m. gegužės 24 d. sprendimas byloje Hauschildt prieš Daniją, peticijos Nr. 10486/83, 48 punktas). Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, EŽTT yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Vertinant nešališkumą taikomas objektyvaus stebėtojo vertinimo standartas – vertinama, ar susiklosčiusi situacija objektyviam stebėtojui keltų pagrįstų abejonių dėl galimos nešališkumo ir nepriklausomumo stokos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570-701/2015; 2022 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-611/2022, 54 punktas).

26. Objektyvusis testas dažniausiai yra susijęs su hierarchiniais ar kitokiais teisėjo ir kitų proceso dalyvių ryšiais (EŽTT 2004 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Miller ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, peticijų Nr. 45825/99, 45826/99 ir 45827/99; 2005 m. liepos 15 d. sprendimas byloje Mežnarić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 71615/01).

27. Tarptautinė advokatų asociacija (angl. International Bar Association) patvirtino Gaires dėl interesų konfliktų tarptautiniame arbitraže (angl. Guidelines on Conflicts of Interest in International Arbitration) (toliau – IBA Gairės). Jos aktualios taip pat ir nagrinėjamoje byloje. IBA Gairės nėra teisės normos ir nepakeičia jokios taikytinos nacionalinės teisės ar šalių pasirinktų arbitražo taisyklių. Jose įtvirtinti bendrieji principai bei standartai, kuriais gali vadovautis arbitrai, arbitražo institucijos ar šalys, kilus klausimams dėl arbitražo nešališkumo ir nepriklausomumo. IBA Gairėse pateiktas situacijų sąrašas, nurodant, kad šios situacijos yra pagrindas atkleisti informaciją, vertinti arbitro netinkamumą, ar ne. Situacijos suskirstytos į tris skyrius – Raudonąjį, Oranžinį ir Žaliąjį sąrašus. Raudonąjį sąrašą sudaro du subsąrašai: „Raudonasis sąrašas, kurio atsisakyti taikyti negalima“ ir „Raudonasis sąrašas, kurį galima atsisakyti taikyti“. Raudonajame sąraše įvardintos situacijos, kurioms esant, arbitras turėtų nepriimti paskyrimo arba nusišalinti. Oranžinis sąrašas – tai nebaigtinis sąrašas situacijų, kurioms esant, šalims gali kilti abejonių dėl arbitro nepriklausomumo ar nešališkumo, todėl arbitras turi pareigą jas atskleisti. Žaliasis sąrašas – tai neišsamus konkrečių situacijų sąrašas, kai objektyviu požiūriu nėra faktinio interesų konflikto. Arbitras neprivalo jų atskleisti.

28. Kasacinis teismas išaiškino, kad IBA Gairėse išdėstyti kriterijai, atsižvelgiant į aplinkybę, kad jos nėra privalomą teisinę galią turintis dokumentas, nėra išimtinio pobūdžio ir turėtų būti vertinami sistemiškai kartu su kitais nešališkumo ir nepriklausomumo vertinimo kriterijais bei tarptautinėje praktikoje įprastais standartais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-611/2022, 59 punktas).

29. Arbitrės G. A. ir R. D.-K. 2022 m. gegužės 17 d. pateikė arbitro nepriklausomumo ir sutikimo atlikti arbitro pareigas byloje pareiškimus (deklaracijas), kuriose nurodė, kad jos yra nepriklausomos nuo kiekvienos iš šalių ir ketina tokiomis likti. Arbitrių žiniomis, nei praeityje, nei dabartyje nėra faktų ar aplinkybių, kurie turėtų būti atskleisti, nes dėl savo pobūdžio galėtų kuriai nors iš ginčo šalių sukelti abejonių jų nešališkumu ar nepriklausomumu.

30. Pareiškėja arbitrės G. A. šališkumą grindė aplinkybe, kad ji ir suinteresuoto asmens UAB „Kwest“ atstovas advokatas V. D. buvo bendramoksliai, penkerius metus mokėsi Vilniaus universiteto Teisės fakultete. Tai, kad arbitrė ir vienos šalies atstovas mokėsi tame pačiame Teisės fakultete, nepagrindžia arbitrės šališkumo. Byloje nėra duomenų, kurie būtų pagrindas spręsti, kad arbitrė G. A. ir advokatas V. D. nuolat bendrauja, konsultuojasi, tariasi dėl nagrinėjamų bylų, derina savo pozicijas. Taip pat pareiškėja nepateikė duomenų, kad jie buvo susitikę ir aptarinėjo nagrinėjamą arbitražo bylą.

31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad arbitražo teismas sudarė šalims vienodas galimybes formuoti arbitražo teismo sudėtį. Pareiškėja paskyrė arbitru V. J.. Suinteresuotas asmuo UAB „Kwest“ per nustatytą terminą nepaskyrė arbitro, todėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo pirmininkas 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi paskyrė advokatę G. A. arbitre iš atsakovo pusės (KAĮ 14 straipsnio 3 dalies 4 papunktis). Arbitrai 2022 m. gegužės 17 d. raštu trečiuoju arbitru, vykdysiančiu arbitražinio teismo pirmininko ir pranešėjo funkcijas, bendru sutarimu paskyrė advokatę R. D.-K. (KAĮ 14 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Kartu su pranešimu apie arbitražo bylą, pareiškėjai išsiųstos arbitrų nešališkumo deklaracijos. Taigi pareiškėja žinojo ginčą nagrinėsiančius arbitrus, taip pat suinteresuoto asmens atstovus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad viešoje erdvėje (interneto tinklapiuose) išviešinti duomenys, kur ir kokiu laikotarpiu arbitrai, suinteresuoto asmens atstovas advokatas V. D. mokėsi, dirbo. Tai, kad arbitrė G. A. ir suinteresuoto asmens atstovas V. D. kartu mokėsi, yra praktikuojantys advokatai skirtingose advokatų kontorose, nepagrindžia, kad jų santykiai galėtų daryti poveikį arbitrės nepriklausomumui ir nešališkumui. Pareiškėjos prielaida, kad arbitrė galėjo turėti moralinę skolą bendramoksliui, nepagrįsta įrodymais, faktinėmis aplinkybėmis.

32. Arbitrė G. A. pranešė apie naujai atsiradusias aplinkybes, dėl kurių galėjo kilti abejonių jos nešališkumu ar nepriklausomumu (KAĮ 15 straipsnio 1 dalis, IBA Gairių I dalies „Bendrosios nešališkumo, nepriklausomumo ir pareigos atskleisti informaciją normos“ 3 skyriaus „Arbitro informacijos atskleidimas“ a punktas). Arbitrė 2022 m. spalio 10 d. pareiškime nurodė, kad advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“ (kurioje ji yra partnerė ir advokatė) advokatas R. K. atstovauja ieškovui Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje, kurioje atsakovei atstovauja suinteresuoto asmens atstovai V. D. ir J. G. (civilinė byla Nr. e2-1168-390/2022). Bylos dalykas nesusijęs su arbitražo byla ir jos šalimis. Advokatas R. K. nebegalės atstovauti kliento, todėl arbitrė veiks kaip ieškovo atstovė.

33. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad praktikoje neretai pasitaiko atvejų, kai toje pačioje byloje pažįstami advokatai atstovauja šalims, kurių interesai priešingi. Ši aplinkybė nepagrindžia to, kad advokatai gali veikti kurios nors vienos šalies naudai, ir nėra pagrindas abejoti jų nešališkumu jiems veikiant kaip arbitrams kitose bylose. Suinteresuotas asmuo nekėlė arbitrės nešališkumo klausimo, nors ji kitoje byloje atstovavo priešingai šaliai. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad arbitrė G. A. ir advokatas V. D. nesusitiko, nederino jokių klausimų, nes Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje atsakovei atstovauja advokatas J. G. (civilinė byla Nr. e2-396-390/2023 (ankstesnis Nr. e2-1168-390/2022)). Arbitrė iš anksto informavo šalis apie paaiškėjusią aplinkybę, kuri jų požiūriu galėjo atrodyti svarbi. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad nurodytoje Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje ir šioje byloje skiriasi bylos šalys, bylos nagrinėjimo dalykas (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Suinteresuotas asmuo taip pat pateikė į bylą duomenis, kad teisme nagrinėjamoje byloje atsakovę atstovauja ne advokatas V. D., bet J. G.. IBA Gairių I dalies „Bendrosios nešališkumo, nepriklausomumo ir pareigos atskleisti informaciją normos“ 3 skyriaus „Arbitro informacijos atskleidimas“ d punkte įtvirtinta, kad bet kokia abejonė dėl to, ar tam tikri faktai ar aplinkybės turėtų būti atskleistos, turėtų būti išsprendžiama atskleidimo naudai. Pareiškėjos nurodytos situacijos nepatenka į IBA Gairių Raudonąjį ir Oranžinį sąrašus.

36. Akcentuotina taip pat ir tai, kad pagal Reglamento 19 straipsnio, kuriame reglamentuotas arbitro nušalinimas, 4 dalį, šalis, norinti pareikšti arbitrui apie nušalinimą, gali pareikšti nušalinimą per 15 dienų nuo tos dienos, kai sužinojo apie aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje. Jeigu per nustatytą terminą šalis nepateikia prašymo, laikoma, kad šalis atsisakė teisės pareikšti arbitrui nušalinimą. Bylą nagrinėjant arbitražo teisme ir arbitrei G. A. pateikus deklaraciją, pareiškėja teikė arbitražo teismui dokumentus lietuvių, anglų ir rusų kalbomis. Kai kurių dokumentų tekstas surašytas dviem kalbomis. Visgi pareiškėja nepareiškė nušalinimo aptariamai arbitrei dėl rusų kalbos nemokėjimo.

37. Pareiškėja teigia, kad arbitrės G. A. ir R. D.-K. – verslo teisininkės, susitinka verslui skirtuose renginiuose, bendrauja, pažįsta viena kitą. Tai lėmė R. D.-K. paskyrimą pirmininkaujančia arbitre. R. D.-K. kontoroje dirba atsakovės atstovo V. D. bendramokslė S. K.. Arbitrė nenurodė šios aplinkybės savo deklaracijoje.

38. Sąlyga, kad arbitras turi ryšį su kitu arbitru ar su vienos iš šalių atstovu, per narystę toje pačioje profesinėje asociacijoje, socialinėje ar labdaros organizacijoje, ar per socialinį tinklą, įtraukta į Žaliąjį sąrašą (4.3.1 papunktis). Arbitrai, šalis atstovaujantys teisininkai gali būti iš anksčiau pažįstami, dėstyti vienoje mokslo įstaigoje, kartu dirbti, dalyvauti įvairiose konferencijose, seminaruose, kitoje veikloje ir šių aplinkybių jie neprivalo atskleisti šalims, nes jos savaime nepagrindžia arbitrių šališkumo. R. D.-K. paskirta pirmininkaujančia arbitre bendru arbitrų sutarimu. Pareiškėja nepateikė duomenų, kad dėl pirmininkaujančios arbitrės paskyrimo buvo kilęs ginčas ar jos paskirtas arbitras V. J. nesutiko su šiuo paskyrimu. Dėl to pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad tikėtina arbitrių pažintis galėjo lemti pirmininkaujančios arbitrės paskyrimą. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu abejoti arbitrių G. A. ir R. D.-K. nešališkumu ar nepriklausomumu.

Dėl arbitražo teismo sprendimo (ne)prieštaravimo viešajai tvarkai

40. Kasacinis teismas išaiškino, kad sąvoka „viešoji tvarka“ apima fundamentalius sąžiningo proceso principus, taip pat imperatyviąsias teisės normas, kuriose įtvirtinti pagrindiniai ir visuotinai pripažinti teisės principai. Lietuvos Respublikos įstatymų įtvirtinta viešoji tvarka suprantama kaip Lietuvos Respublikos imperatyviųjų teisės normų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2004; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2008; 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2008; kt.). Pagrindinis nustatytos viešosios tvarkos, kaip pagrindo panaikinti priimtą arbitražo teismo sprendimą, tikslas – apsaugoti fundamentalias valstybės teisinės sistemos vertybes nuo priimto ir įsiteisėjusio arbitražo teismo sprendimo teisinių padarinių, keliančių grėsmę toms vertybėms. Taigi viešoji tvarka tokiame procese turi būti suprantama siaurai. Teismas, spręsdamas, ar prašomas panaikinti arbitražo teismo sprendimas neprieštarauja viešajai tvarkai, nesprendžia, ar arbitražo teismas tinkamai nustatė faktines aplinkybes ir tinkamai jas vertino, nenagrinėja, kaip buvo tiriami įrodymai arbitražo procese, taip pat nevertina, ar tinkamai buvo taikytos proceso ir materialiosios teisės normos, nes, pirma, tai nėra proceso dėl arbitražo teismo sprendimo apskundimo dalykas ir, antra, arbitražo teismo sprendimo turinio vertinimas nepatenka į viešosios tvarkos išlygą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-370/2012). Taigi teismas, nagrinėjantis skundą dėl arbitražo teismo sprendimo, neturi teisės nagrinėti bylą iš esmės, aiškintis, ar arbitrai teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai ištyrė bei įvertino įrodymus, ar tinkamai taikė teisės normas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-289/2014).

41. Iš teismui pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėja reikalavimą priteisti skolą kildino iš šalių 2020 m. vasario 26 d. paslaugų sutarties. Paslaugų sutarties 2.1 papunktyje šalys susitarė, kad vykdytojas įsipareigoja teikti įvairias paslaugas, taip pat ir konsultacijas, dokumentų patikrą ir kitus darbus, susijusius su suinteresuoto asmens ir Kazachstano bendrovės „KCC Distribution“ projekto vykdymu. Suinteresuotas asmuo už suteiktas paslaugas įsipareigojo sumokėti 75 000 Eur ir 21 proc. PVM (15 750 Eur) (paslaugų sutarties 3.1 papunktis). Pagal sutarties 3.2 papunktį užsakovė įsipareigojo sumokėti vykdytojai 0,3 proc. nuo sutarties tarp užsakovės ir bendrovės „KCC Distribution“ sumos, kuri preliminariai yra 25 000 000 Eur, užmokestį už paslaugas.

42. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. CK 6.722 straipsnyje įtvirtinta paslaugų teikėjui pareiga kliento reikalavimu pranešti visą informaciją apie paslaugų vykdymo eigą, pateikti ataskaitą apie paslaugų suteikimą ar teikimo eigą (1, 2 punktai). Taigi pareiškėja, reikalaudama atlyginti jai už suteiktas paslaugas, turėjo pateiktį įrodymus, pagrindžiančius, kad ji jas suteikė suinteresuotam asmeniui.

43. Reglamento 36 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimą. Visus klausimus, susijusius su įrodymu sąsajumu, leistinumu ir įrodinėjimu, sprendžia arbitražo teismas (Reglamento 36 straipsnio 3 dalis). Reglamento 36 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta arbitražo teismo teisė atsisakyti priimti įrodymus, kurie nesusiję su byla arba jie pateikti pavėluotai, jeigu konstatuoja, kad šalis jų nepateikė be svarbių priežasčių ir jų priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimą.

44. Pareiškėja turėjo teisę teikti arbitražo teismui rašytinius įrodymus, patvirtinančius paslaugų suteikimą. Pareiškėja teigia, kad arbitražo teismas neteisingai įvertino suinteresuoto asmens ir Kazachstano bendrovės „KCC Distribution“ 2020 m. vasario 12 d. įrangos tiekimo sutartį. Sutartyje pardavėja (suinteresuotas asmuo) įsipareigojo tiekti ir perduoti pirkėjai įrangą, o pirkėja – priimti įrangą ir už ją sumokėti. Bendra sutarties suma – 25 000 000 Eur. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja arbitražo byloje nepareiškė reikalavimų nurodytai Kazachstano bendrovei, pareiškėja nėra 2020 m. vasario 12 d. sutarties šalimi. Iš nurodytos sutarties pareiškėjai nekyla jokių teisių ar pareigų. Aptariamos sutarties sutarymo faktas taip pat nepagrindžia, kad pareiškėja suteikė paslaugas suinteresuotam asmeniui, todėl arbitražo teismas pagrįstai nepripažino jos įrodymu, patvirtinančiu suinteresuoto asmens prievolę sumokėti pareiškėjai skolą už suteiktas paslaugas.

45. Paslaugų sutarties 4.1 papunktyje šalys susitarė, kad po projekto bendrovei „KCC Distribution“ atsiskaičius su užsakove ir (arba) užsakovei pateikus metines finansines ataskaitas valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui už 2020 metus, užsakovė galutinai ir neginčijamai laikys, jog visas paslaugas pagal paslaugų sutartį vykdytoja suteikė tinkamai. Atsiradus šioms aplinkybėms, užsakovė atsisako visų savo teisių reikšti bet kokias pretenzijas vykdytojai dėl paslaugų. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjos nurodytu argumentu, kad suinteresuotas asmuo prarado teisę ginčyti paslaugų suteikimą. Šalių ginčas kilo dėl to, suteikė pareiškėja suinteresuotam asmeniui paslaugas, ar ne. Taigi pareiškėja turėjo pateikti duomenis, kuriais pagrįstų savo suteiktas paslaugas (CK 6.722 straipsnis). Tai, kad suinteresuotas asmuo įvykdė įrangos tiekimo sutartį ir Kazachstano bendrovė už tai sumokėjo, taip pat tai, jog suinteresuotas asmuo pateikė metines finansines ataskaitas VĮ Registrų centrui už 2020 metus, nepagrindžia, kad pareiškėja suteikė paslaugas suinteresuotam asmeniui. Be to, suinteresuoto asmens su trečiaisiais asmenimis sudarytos sutartys, trečiųjų asmenų išrašytos sąskaitos faktūros, suinteresuoto asmens ir trečiųjų asmenų atliktų mokėjimų suvestinės taip pat nėra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėja suteikė paslaugas suinteresuotam asmeniui. Paslaugų sutarties 4.1 papunktyje suinteresuoto asmens atsisakymas reikšti pretenzijas vykdytojai dėl suteiktų paslaugų, galėtų būti taikomas tik tuo atveju, jeigu pareiškėja būtų teikusi suinteresuotam asmeniui ataskaitas apie suteiktas paslaugas ir šis būtų jas priėmęs iki šiame papunktyje nurodytų aplinkybių (kainos pagal įrangos sutartį sumokėjimo ar finansinių duomenų pateikimo VĮ Registrų centrui).

46. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad arbitražo teismas neįvertino to, jog 2018 m. liepos 5 d. suinteresuoto asmens bendrovėje dirbo septyni, o 2020 m. birželio 5 d. – penki darbuotojai, pareiškėjos pardavimo pajamos 2020 metais, lyginant su 2019 metais, padidėjo 18 991 063 Eur (21 626 103 – 2 635 040), suinteresuotas asmuo neturėjo pakankamai darbuotojų projektui įgyvendinti, todėl jam reikėjo pareiškėjos paslaugų. Arbitražo teismas apskųsto sprendimo 87, 88 punktuose įvertino pareiškėjos nurodytas aplinkybes, taip pat ir tai, kad pareiškėjos bendrovėje nuo 2019 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. sausio 31 d. neįdarbintas nė vienas naujas darbuotojas. Pareiškėjos vadovė V. P. sutarties su bendrove „KCC Distribution“ vykdymo metu (2020 metais) dirbo suinteresuoto asmens bendrovėje.

47. Arbitražo teismas taip pat įvertino ir pareiškėjos pateiktus rašytinius įrodymus: suinteresuoto asmens sudarytas sutartis su trečiaisiais asmenimis, PVM sąskaitas faktūras, susitarimą dėl avanso ir avanso sumokėjimą pagrindžiančius dokumentus, kitus įrodymus. Aplinkybė, kad arbitražo teismas rašytinius įrodymus įvertino kitaip, negu norėtų pareiškėja, taip pat pareiškėjos nurodyti argumentai, susiję su arbitrių nešališkumu ir nepriklausomumu, nepagrindžia, kad arbitražo teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai.

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (ne)skyrimo

48. Suinteresuotas asmuo prašo skirti baudą pareiškėjai už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

49. Pagal CPK 95 straipsnio 1, 2 dalis teismas, nustatęs, kad dalyvaujantis byloje asmuo nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti jam iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

50. CPK 5 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis).

51. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja pasinaudojo jai CPK ir KAĮ suteikta teise pateikti skundą dėl arbitražo teismo sprendimo. Skunde pareiškėja nurodė argumentus, dėl kurių ji nesutiko su ginčijamu arbitražo teismo sprendimu. Tai, kad suinteresuotas asmuo nesutiko su pareiškėjos argumentais, savaime nepagrindžia, jog pareiškėja piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios būtų pagrindas taikyti CPK 95 straipsnio 2 dalį, todėl suinteresuoto asmens prašymo netenkina.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

52. Teisėjų kolegija nenustatė KAĮ 50 straipsnio 3 dalies 5, 6 punktuose nustatytų pagrindų panaikinti arbitražo teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, o pareiškėjos skundas netenkintinas.

53. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio.

54. Netenkinus pareiškėjos skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Suinteresuotas asmuo pateikė duomenis, kad už atsiliepimo į pareiškėjos skundą parengimą patyrė 968 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įvertinusi priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, bylos apimtį, pobūdį, sudėtingumą, atsiliepimo į skundą turinį, teisinių paslaugų pobūdį, atsižvelgusi į teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio rekomenduojamus maksimalius advokato užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą civilinėse byloje dydžius (2.1, 2.2, 2.5, 2.7, 2.9, 8.11 papunkčiai), teisėjų kolegija daro išvadą, kad suinteresuoto asmens prašomų priteisti išlaidų advokato pagalbai dydis pagrįstas. Suinteresuotam asmeniui iš ieškovės priteistina 968 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 301 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 50 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atmesti pareiškėjos mažosios bendrijos „Argi“ skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2022 m. gruodžio 23 d. sprendimo.

Priteisti suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Kwest“ (juridinio asmens kodas 302471954) iš pareiškėjos mažosios bendrijos „Argi“ (juridinio asmens kodas 305007464) 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.