Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

2022-06-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-297-963/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2022-06-07
Bylos Nr.
II-297-963/2022
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00239-2022-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
Teisėjas
Rasa Stonkuvienė (pirm.)
Pažeidėjas
K. K.
Nukentėjusysis
E. S.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-297-963/2022Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00239-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.1.; 21.10.4.
Registro objektas ROIK: (duomenys neskelbtini)(S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2022 m. birželio 7 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė,sekretoriaujant Sandrai Jotautei, Svajonei Krakienei,dalyvaujant pareiškėjui – administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui K. K.,nukentėjusiajam E. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo K. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, gyvenančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. balandžio 6 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-4492-2022 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistas N. B. 2022 m. sausio 4 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 4 dalį ir 7 dalį, už tai, kad K. K. 2021 m. spalio 8 d., 16 val. 00 min., (duomenys neskelbtini) pl. – (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Renault Trafic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) į šviesoforu reguliuojamą sankryžą įvažiavo degant draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui, dėl ko įvyko eismo įvykis. Tokiu būdu K. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 9 ir 73.7 punktų reikalavimus.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui – K. K., 2022 m. balandžio 6 d. surašė nutarimą Nr. 30-ANR_N-4492-2022, kuriuo K. K. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį – 70 eurų dydžio bauda, pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį – 10 eurų dydžio bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jam paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 70 Eur dydžio bauda (b.l. 8-9).

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2022 m. balandžio 15 d. gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus persiųstas administracine tvarka nubausto K. K. skundas dėl Institucijos 2022 m. balandžio 6 d. nutarimo panaikinimo. Skundas motyvuojamas tuo, kad į šviesoforu reguliuojamą sankryžą, jis įvažiavo įsitikinęs, kad tai daryti saugu, iš (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), stovint antroje eismo juostoje ir degant žaliam šviesoforo signalui. Jis atlikinėjo posūkį į kairę (duomenys neskelbtini) pl., (duomenys neskelbtini), praleidžiant tiesiai ir sukančias į kairę (duomenys neskelbtini) pl. gatve važiuojančias transporto priemones, taip vykdant KET 166 punkto nuostatas, manevrą užbaigiant užimant trečią kelio eismo juostą (duomenys neskelbtini) pl. gatvėje, taip vykdant KET 73.2, 101, 161 punktų reikalavimus. Tuo metu (duomenys neskelbtini) pl., (duomenys neskelbtini), automobilis „BMW“ įvažiavo į šviesoforu reguliuojamą sankryžą degant draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui, kai kitos transporto priemonės (duomenys neskelbtini) pl. gatve iš abiejų pusių laukė leidžiamo judėti (žalio) šviesoforo signalo, todėl jam neužbaigus manevro, trenkėsi į jo automobilio dešinį šoną, taip jį apgadindamas. Akivaizdu, kad jo manevras iš (duomenys neskelbtini) g. pradėtas leidžiamam (žaliam) šviesoforo signalui, nes iš kairės (duomenys neskelbtini) pl. gatvės abiejų pusių degė draudžiamas judėti (raudonas) šviesoforo signalas ir 3-jose eismo juostose laukė užsidegančio leidžiamo judėti (žalio) šviesoforo signalo. Priešingu atveju, jam įvažiuojant iš (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini) pl. šviesoforų reguliuojamą sankryžą, degant draudžiamam (geltonam ar raudonam) šviesoforo signalui turėjo sukliudyti eismą iš kairės pusės važiuojantiems (duomenys neskelbtini) pl. gatve dalyviams. Akivaizdu, kad pareigūnai netinkamai įvertino teisės aktus, reglamentuojančius eismo dalyvių teises ir pareigas. Įvykio vietos fotonuotraukos rodo, kad automobilio „BMW“ vairuotojas net nemėgino stabdyti ir išvengti eismo įvykio, tačiau dėl važiavimo greičio nespėjo sureaguoti į esamą situaciją ir neturėjo realios galimybės išvengti eismo įvykio. Pareigūnai neišsiaiškino, kad būtent jam inkriminuojamas kelių eismo taisyklių pažeidimas ir padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas nulėmė eismo įvykio kilimą. Administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas formaliai, neišsamiai, neatsižvelgiant į jo pateiktus prašymus, tiek įvertinti pareigūnų veiksmus eismo įvykio vietoje, tiek ištirti aplinkybes nustatytas eismo įvykio metu. Skundu prašo panaikinti Institucijos 2022 m. balandžio 6 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. 30-ANR_N-4492-2022 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti (b.l. 3-4).

Šalies argumentai

Pareiškėjas K. K. teisme palaikė skundo reikalavimus ir paaiškino, kad jam važiuojant įvykio dieną iš kairės pusės buvo 4 eismo juostų kelias. Kitos mašinos jo netaranavo, į jo automobilį įvažiavo „BMW“ automobilis. Jis jau buvo įvažiavęs ir nuo sankryžos buvo nuvažiavęs pagal schemą 8 metrus, t.y. pusę kelio. „BMW“ automobilis į jį atsitrenkė ir jo vairuotojas pasitraukė iš įvykio vietos. KET 161 p. nurodoma, kad įsijungus leidžiamajam šviesoforo signalui, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, išvažiuojančioms iš sankryžos važiuojamųjų dalių sankirtos numatyta kryptimi (jeigu manevras pradėtas, kai jų krypties signalas buvo leidžiamasis), ir praleisti baigiančius pereiti važiuojamąją dalį pėsčiuosius. Kaip minėjo, jis jau buvo nuvažiavęs 8 metrus, jam turėjo duoti kelią, nes manevras buvo pradėtas. Jis įvažiavo į jo automobilio galinę dalį, jo priekinei daliai jokių įbrėžimų nėra. Jis įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui. Jis važiavo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės. Jis nestojo prie šviesoforo, nes jam degė leidžiamas – žalios spalvos šviesoforas. Prieš jį važiavo automobilis. Jo tikslas buvo pasukti į kairę. Jis važiavo į (duomenys neskelbtini) pl. Jis sukdamas pajautė smūgį į dešinę pusę (iš keleivio pusės). Smūgis buvo nuo galinio bamperio iki pat priekinio sparno. Buvo slystamas smūgis. Jis važiavo 20 km/h greičiu. Jis nematė atvažiuojančio „BMW“ automobilio. Jis tik išlipo iš automobilio, „BMW“ vairuotojas jam sako pildom deklaraciją. Jis sakė kviesti policiją. Jis sako žiūrėkim registratorių, o po to nurodė, kad registratorius sulūžęs.

Žemesnės instancijos teismas

Nukentėjusysis E. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad jie po įvykio susitikę nebuvo. 2021 m. spalio 8 d. jis važiavo (duomenys neskelbtini) pl., nuo (duomenys neskelbtini) link VĮ „Regitra“. Jis iš toli matė, kad dega raudonas šviesoforo signalas, jis atleido gazą, bet jam artėjant užsidegė žalias šviesoforo signalas, tada jis paspaudė gazą ir toliau važiavo. Jis sankryža važiavo pirmas. Už jo važiavo mašinos. Jam iš šono įvažiavo K. K. su savo automobiliu. Jo mašinos prabraukė visą šoną. Jis važiavo į trečią juostą. Iš kairės pusės įvažiavo K. K.. Jam degė žalias šviesoforo signalas. Jis visur ieškojo vaizdo įrašo, tačiau nefilmuojama ta sankryža. Įvykis įvyko tarp 2 ir 3 eismo juostos, o K. K. pats pastatė automobilį į trečią juostą. Jis automobilyje turėjo registratorių, bet kortelė buvo pilna, tos pusės nenufilmavo. Jo automobiliui buvo padaryti apgadinimai – lempai, bamperiui priekiniam, kairės pusės sparnui, kairės pusės lempai, veidrodėlis taip pat truputį nubrozdintas buvo. Jis nematė, koks šviesoforo signalas degė K. K..

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba – pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašo pareiškėjo K. K. skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti Institucijos 2022 m. balandžio 6 d. nutarimą nepakeistą. Įrodymai (eismo įvykio schema, asmenų paaiškinimai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, šviesoforų išdėstymo schema) patvirtina, kad K. K. padarė inkriminuojamą veiką (b.l. 44-45).

Žemesnės instancijos teismas

2021 m. sausio 4 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad tiriant eismo įvykį buvo papildomai užsiklausta UAB „Gatvių apšvietimas“ dėl šviesoforų veikimo. Atsižvelgiant į pateiktą šviesoforų veikimo schemą, peržiūrėjus „Body“ kameras, pabuvojus eismo įvykio vietoje ir pasižiūrėjus kaip dirba šviesoforai, ir iš pateiktų paaiškinimų, paskirta abipusė kaltė. Transporto priemonės „Renault“ vairuotojui K. K. surašytas protokolas už tai, kad iš (duomenys neskelbtini) gatvės įvažiavo į sankryžą degant draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui, nes transporto priemonės „BMW“ vairuotojas E. S., važiuodamas (duomenys neskelbtini) plentu, jau iš toliau matė, kaip degė raudonas šviesoforo signalas ir persirikiavęs į 3 eismo juostą, kai užsidegė žalias šviesoforo signalas, padidinęs greitį įvažiavo į sankryžą ir neleido užbaigti manevro „Renault“ vairuotojui. Užsidegus raudonam šviesoforo signalui iš (duomenys neskelbtini) gatvės po sekundės pradeda užsidegti žalia šviesa (duomenys neskelbtini) plentu važiuojančioms transporto priemonėms. E. S. surašytas protokolas už tai, kad neleido užbaigti manevro „Renault“ vairuotojui (b.l. 16).

2021 m. spalio 8 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2021 m. spalio 8 d., 16:09 val., patruliuojant „AP L1106“, kartu su tyrėju M. Č., iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad sankryžoje susidūrė automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Renault“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesutaria dėl kaltės. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini) pl., (duomenys neskelbtini), juos pasitiko automobilio „BMW“ vairuotojas E. S., kuris paaiškino, kad 2021 m. spalio 8 d., apie 16:00 val., važiavo (duomenys neskelbtini) plentu ir pastebėjęs, kad dega raudonos spalvos šviesoforo signalas, lėtino greitį ir dar neprivažiavus sankryžos, užsidegė žalias šviesoforo signalas, tada asmuo toliau važiavo kryptimi link (duomenys neskelbtini) pr. ir iš kairės pusės į jo vairuojamą automobilį atsitrenkė kitas automobilis „Renault“, taip apgadindamas „BMW“ kairės pusės priekinį bamperį, kairės pusės lempą ir kairės pusės sparną, taip pat kairės pusės ratą ir veidrodėlį. „Renault“ automobilio vairuotojas – K. K., kuris paaiškino, kad degant žaliam šviesoforo signalui, važiavo iš (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini) pl. ir sankryžoje į jį atsitrenkė automobilis „BMW“, taip apgadindamas automobilio dešinės pusės priekines ir galines duris ir galini ketvirtį. Eismo įvykio metu vairuotojai nenukentėjo. Abu vairuotojai su kalte nesutinka, todėl buvo įformintas eismo įvykis. Įvykio vietoje buvo užtikrintas eismo saugumas, nubraižyta eismo įvykio schema, darytos foto nuotraukos (b.l. 17).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Iš byloje esančio rašytinio K. K. 2021 m. spalio 8 d. paaiškinimo matyti, kad jis 2021 m. spalio 8 d., apie 16.00 val. važiavo iš (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini) pl., sankryžoje į jo automobilį atsitrenkė kitas automobilis. Jis važiavo degant žaliam šviesoforo signalui (b.l. 21).

Iš byloje esančio rašytinio E. S. 2021 m. spalio 8 d. paaiškinimo matyti, kad jis 2021 m. spalio 8 d., apie 16.00 val., važiavo (duomenys neskelbtini) pl., žalia spalva degusio šviesoforo tiesiai ir iš kairės pusės išsidaužė automobilis „Renault“, kuris apgadino bamperį, lempą, sparną, ratą, veidrodėlį (b.l. 22).

Iš byloje esančio rašytinio E. S. 2021 m. lapkričio 23 d. paaiškinimo matyti, kad jis nurodė, jog važiavo (duomenys neskelbtini) pl., matė, kad dega raudonas šviesoforo signalas, todėl sulėtino greitį. Trečia eismo juosta buvo tuščia. Privažiavus prieš šviesoforo užsidegė žalia šviesa ir jis pradėjo didinti greitį bei įvažiavo į sankryžą, iš kairės pusės parvažiavo automobilis ir atsidaužė į jo automobilį. Jo greitis buvo apie 40 km/h (b.l. 23).

Iš UAB „Gatvių apšvietimas“ pateikto rašto matyti, kad įvykio dieną, t.y. 2021 m. spalio 8 d. adresu – (duomenys neskelbtini) pl. – (duomenys neskelbtini) g. sankryžos šviesoforas buvo techniškai tvarkingas ir veikė be priekaištų (b.l. 25).

Teismas konstatuoja:

pareiškėjo K. K. skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.

Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos nustatytos ANK 2 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi, administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-27-689/2019).

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Teismas, įvertinęs K. K. skundo argumentus bei administracinio nusižengimo bylos medžiagą, konstatuoja, jog vis dėlto nėra surinkta pakankamai K. K. kaltę patvirtinančių įrodymų. Teismo vertinimu, surinktų įrodymų nepakanka tam, kad šioje administracinio nusižengimo byloje būtų galima išsklaidyti visas kilusias abejones dėl K. K. kaltės, o visos abejonės visad vertinamos pažeidėjo naudai. Tokio procesinio sprendimo Institucija nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, nepašalino byloje egzistuojančių abejonių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. K. kaltės, todėl skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad K. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 417 straipsnio 4 ir 7 dalis, už tai, kad jis 2021 m. spalio 8 d., 16 val. 00 min., (duomenys neskelbtini) pl. – (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Renault Trafic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) į šviesoforu reguliuojamą sankryžą įvažiavo degant draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui, dėl ko kilo eismo įvykis. Tokiu būdu K. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 9, 73.7 punktų reikalavimus.

ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui. ANK 417 straipsnio 4 dalies sankcija numato baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų.

Eismo reguliavimo signalus numato KET X skyrius. KET 73.7 punkte įtvirtinta, kad geltonas signalas draudžia eismą (išskyrus KET 29 ir 166 punktuose nurodytus atvejus) ir įspėja, kad šviesoforo signalai pasikeis.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. K. nuo kilusio eismo įvykio pradžios savo kaltę neigė. Pirminiame K. K. rašytiniame paaiškinime nurodoma, kad jis 2021 m. spalio 8 d., apie 16.00 val. važiavo iš (duomenys neskelbtini) g. į (duomenys neskelbtini) pl., sankryžoje į jo automobilį atsitrenkė kitas automobilis. Jis važiavo degant žaliam šviesoforo signalui (b.l. 21). Skundo nagrinėjimo metu, apklausiamas teisme, K. K. nurodė, kad jis įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui. Jis važiavo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės. Jis nestojo prie šviesoforo, nes jam degė žalios spalvos šviesoforas. Prieš jį važiavo automobilis. Jo tikslas buvo pasukti į kairę, jis važiavo į (duomenys neskelbtini) pl. Jis sukdamas pajautė smūgį į dešinę pusę (iš keleivio pusės). Smūgis buvo nuo galinio bamperio iki pat priekinio sparno. Buvo slystamas smūgis. Jis važiavo 20 km/h greičiu. Jis nematė atvažiuojančio „BMW“ automobilio.

Šiuo atveju, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, įvertinus vaizdo įrašuose užfiksuotus duomenis, aplinkybių, kurios leistų daryti neabejotinas išvadas dėl K. K. įvažiavimą į sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui, byloje nenustatyta. Jokiais objektyviais bylos duomenimis nepaneigta pareiškėjo versija, kad jis įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui. Į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai nematė kilusio įvykio ir pažeidimo fakto. Jų tarnybiniuose pranešimuose nurodomos aplinkybės, pateiktos iš nukentėjusiojo paaiškinimų ir administracinėn atsakomybėn patraukto K. K. paaiškinimų, kuriose taip pat nurodoma, kad K. K. įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui. Be to, byloje esančiuose vaizdo įrašuose ir nuotraukose užfiksuotas įvykis jau po automobilių susidūrimo. Nukentėjusysis E. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2021 m. spalio 8 d. jis važiavo (duomenys neskelbtini) pl., nuo (duomenys neskelbtini) link VĮ „Regitra“. Jis iš toli matė, kad dega raudonas šviesoforo signalas, jis atleido greičio pedalą, bet artėjant užsidegė žalias šviesoforo signalas, jis paspaudė greičio pedalą ir pradėjo važiuoti. Jis sankryža važiavo pirmas. Jam iš šono įvažiavo K. K. su savo automobiliu. Jo mašinos prabraukė visą šoną. Jis važiavo į trečią juostą. Jam degė žalias šviesoforo signalas. Jis nematė, koks šviesoforo signalas degė K. K.. Kaip jau minėta, byloje esančiuose policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, taip pat ir pirminiuose nukentėjusiojo E. S. rašytiniuose paaiškinimuose, taip pat nėra užfiksuotos aplinkybės, kurios patvirtintų, jog K. K. įvažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui. Šioje byloje, pašalinti iškilusių prieštaravimų nėra galimybės. Dėl tos priežasties pagal negalima tiksliai nustatyti, kokiam signalui degant – geltonam ar žaliam – K. K. įvažiavo į sankryžą.

Šiuo atveju, atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, negalima vienareikšmiškai teigti, kad K. K. nagrinėjamo įvykio metu į sankryžą įvažiavo degant draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui. Byloje kitų asmenų galimai mačiusių įvykį ir (ar) šio įvykio liudytojų nenustatyta.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog apkaltinamasis sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę ir kitas svarbias bylos aplinkybes. In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti atsakomybėn patraukto asmens naudai (kasacinės nutartys Nr. 2K–594/2012, 2K-110/2013). Būtent dėl šių aplinkybių teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – K. K. kaltei preziumuoti kyla per daug abejonių, kurios vertintinos pareiškėjo naudai. Įvertinus byloje esančius duomenis bei pareiškėjo paaiškinimus duotus teisme, aplinkybių, kurios leistų daryti neabejotinas išvadas dėl K. K. kaltės, byloje nenustatyta. Pažymėtina, jog jokiais objektyviais bylos duomenimis nepaneigta pareiškėjo versija, kad jis į sankryžą įvažiavo degant žaliam šviesoforo signalui.

Atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje nėra surinkta patikimų ir neginčytinų duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad K. K. 2021 m. spalio 8 d., 16 val. 00 min., (duomenys neskelbtini) pl. – (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Renault Trafic“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) į šviesoforu reguliuojamą sankryžą įvažiavo degant draudžiamam (geltonam) šviesoforo signalui, dėl ko įvyko eismo įvykis.

Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Įvertinęs byloje esančią medžiagą ir teisme ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn K. K. patrauktas nepagrįstai, todėl administracinio nusižengimo byla K. K. atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 str. 1 d. 1 p., 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Skaitmeninė laikmena su nuotraukomis ir vaizdo įrašais – paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

pareiškėjo K. K. skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. balandžio 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-4492-2022 ir administracinio nusižengimo teiseną K. K. atžvilgiu nutraukti.

Skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašais ir nuotraukomis, nutarimui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rasa Stonkuvienė