Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Artūro Driuko ir Dalios Kačinskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus statybos trestas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 2 d. nutarties, kuria patvirtinti pareiškėjų (kreditorių) E. P., V. B., S. Č. finansiniai reikalavimai, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-461-258/2015 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus statybos trestas“ ieškinį atsakovams E. P., V. B., S. Č., T. M., L. D., T. K., T. K. dėl darbo sutarčių pakeitimų pripažinimo negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, o taip pat pagal pareiškėjų (kreditorių) E. P., V. B., S. Č. prašymus dėl jų pareikštų finansinių reikalavimų patvirtinimo bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja V. B. 2014-08-26 pareiškė 13 676,49 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą, remdamasis 2013-06-19 darbo sutarties Nr. S156 2013-12-01 pakeitimu, kuriuo jos darbo užmokestis buvo padidintas nuo 1 642 Lt iki 2 880 Lt nekeičiant kitų darbo sąlygų.

Pareiškėjas S. Č. – buvęs bendrovės generalinio direktoriaus patarėjas, 2014-08-14 pareiškė 35 163,91 Lt kreditorinį reikalavimą, remdamasis 2012-12-11 darbo sutarties Nr. S99 2013-12-01 pakeitimu, kuriuo darbo užmokestis buvo padidintas nuo 1 700 Lt iki 5 526 Lt nekeičiant kitų darbo sąlygų.

Pareiškėja E. P. – buvusi bendrovės vyr. buhalterė, 2014-08-27 pareiškė 22 816,03 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą, remdamasis 2013-06-07 darbo sutarties Nr. S155 2013-12-01 pakeitimu, kuriuo jos darbo užmokestis buvo padidintas nuo 3 290 Lt iki 4 605 Lt nekeičiant kitų darbo sąlygų.

BUAB „Vilniaus statybos trestas“ bankroto administratorius, patikrinęs bendrovės sudarytus sandorius, pateikė teismui prieštaravimus dėl šių pareiškėjų finansinių reikalavimų pagrįstumo, nurodydamas, kad darbo užmokesčio pareiškėjams didinimo dieną bendrovė buvo nemoki; kad antstolių patvarkymais buvo areštuotas jos turtas; kad duomenimis bendrovės 2013-09-30 balanso, kurį patvirtino jos vadovas T. K., o taip pat buhalterė (pareiškėja) E. P., turto vertė buvo 1 334 931 Lt, o įsipareigojimai sudarė 1 197 606 Lt; kad su bendrovės darbuotoju R. G. už darbą buvo neatsiskaitoma nuo 2013-10-01 ir šis asmuo, kaip ir kiti kreditoriai dar 2013 m. spalio mėn. buvo įspėję bendrovę apie bankroto bylos iškėlimo inicijavimą, jeigu su jais nebus tinkamai atsiskaityta; kad šie pareiškėjai buvo nesąžiningi – jie žinojo apie labai sudėtingą įmonės padėtį, o sutartyse nurodytas darbo užmokesčio padidinimo pagrindas – darbo apimčių padidėjimas, neatitinka tikrovės, nes įmonė faktiškai nevykdė pridėtinę vertę kuriančios veiklos, etc.

Bankroto administratorius šiame ieškininiame pareiškime tvirtino, kad bendrovė, būdama nemokumo būsenoje, nepagrįstai šiems kreditoriams nuo 2013 m. gruodžio 1 d. ženkliai padidino darbo užmokestį be teisėto pagrindo, tokiu būdu sumažindama tikimybę žemesnės eilės kreditoriams susigrąžinti visą ar dalį bankrutuojančios įmonės skolos. Teigė, kad darbo užmokesčio padidinimas šiems darbuotojams yra nepagrįstas, žalingas įmonei, pažeidžiantis kitų kreditorių interesus. Be to, teigė, kad šie kreditoriai buvo nesąžiningi, nes žinojo/turėjo žinoti, kad bendrovė faktiškai yra nemoki ir iš jos tokio darbo užmokesčio jie negaus/negalės gauti, todėl turėjo kitą tikslą – siekė gauti kuo daugiau lėšų bankroto byloje iš valstybės Garantinio fondo ir iš įmonės turto kaip pirmosios eilės kreditoriai, etc.

Bankroto administratorius tvirtino, kad šie darbo sutarčių pakeitimai dėl darbo užmokesčio padidinimo, tai yra sandoriai, pripažintini negaliojančiais, nes prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, bendrovės tikslams bei jos kreditorių teisėtiems interesams, o taip pat sudaryti tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 93 str., 186 str. 1 d., ĮBĮ 11 str., CK 1.80, 1.82, 1.86, 6.158 str.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Teismas be pagrindo sprendė, kad ieškovas neįrodė savo argumentų bei reikalavimų, kuriais yra ginčijama pareiškėjų teisė, kildinama iš darbo sutarties pakeitimo – darbo užmokesčio padidinimo, ir be pagrindo patenkino pareiškėjų prašymus bei patvirtino jų pareikštus finansinius reikalavimus, nes neteisingai įvertinti byloje surinkti įrodymai, neįvertinti jo pateikti įrodymai bei argumentai, o taip pat nesurinkti įrodymai, kurių pagrindu bent teoriškai galėtų būti patikrintas šių pareiškėjų reikalavimų pagrįstumas, nors dėl tokių įrodymų gavimo – jų išreikalavimo, jau buvo nuspręsta teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartyje. Teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka – byloje turėjo būti nagrinėjami, tačiau nebuvo išnagrinėti taip pat ir BUAB „Vilniaus statybos trestas“ reikalavimai atsakovams E. P., V. B. ir S. Č. dėl darbo sutarčių pakeitimų pripažinimo negaliojančiais nuo jų sudarymo momento (CK 1.80 str., 1.82 str., 1.86 str.), o tai sudaro CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytą absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, konstatuoja, kad ieškovo BUAB „Vilniaus statybos trestas“ skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartis yra naikintina dėl absoliučių šio teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte bei 329 straipsnio 1 dalyje – kai teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti šio Kodekso 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, o taip pat dėl to, kad teismas neatskleidė nagrinėjamos bylos esmės.

Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad šioje nutartyje jau buvo nurodyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi pareiškėjų (kreditorių) E. P., V. B., S. Č. prašymai dėl jų pareikštų finansinių reikalavimų patvirtinimo BUAB „Vilniaus statybos trestas“ bankroto byloje buvo išskirti iš šios bankroto bylos į atskirą civilinę bylą (CPK 136 str. 2 d.) (civilinė byla Nr. 2-6555-258/2014; Nr. 2-461-258/2015), o laikinai einančio pareigas Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Henricho Jaglinskio 2015 m. vasario 23 d. nutartimi buvo sujungtos dvi civilinės bylos: Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-898-341/2015 (teisminio proceso Nr. 2-52-3-00187-2015-6) pagal BUAB „Vilniaus statybos trestas“ ieškinį atsakovams E. P., V. B., S. Č., T. M., L. D., T. K., T. K. dėl darbo sutarčių pakeitimų pripažinimo negaliojančiais nuo jų sudarymo momento bei Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-461-258/2015 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-02839-2013-3), pirmąją prijungiant prie antrosios (CPK 136 str. 4 d.).

Taigi dėl paminėto šių bylų sujungimo Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-898-341/2015 (ankstesnis Nr. 2-6555-258/2014) pagal bankrutavusios UAB „Vilniaus statybos trestas“ kreditorių V. B., S. Č., E. P. prašymus dėl jų finansinių reikalavimų patvirtinimo bankroto byloje buvo gautas Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėtas ieškovo BUAB „Vilniaus statybos trestas“ savarankiškas ieškinys atsakovams E. P., V. B., S. Č., T. M., L. D., T. K., T. K. dėl darbo sutarčių pakeitimų pripažinimo negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, pareikštas DK 93 straipsnio, 186 straipsnio 1 dalies, ĮBĮ 11 straipsnio, CK 1.80 straipsnio, 1.82 straipsnio, 1.86 straipsnio, 6.158 straipsnio pagrindais.

Kaip žinoma, teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą; ieškinio teisenos bylose paduodami ieškiniai, o ypatingosios teisenos ir kitose bylose – pareiškimai ar prašymai (CPK 5 str. 3, 4 d.). Bankrutuojančios įmonės ieškiniai, taip pat netiesioginiai ieškiniai įmonės vardu yra nagrinėjami bendra ginčo teisenos tvarka ir ginčą išsprendus iš esmės priimamas teismo sprendimas (CPK 259 str. 1 d.) ir toks teismo sprendimas turi būti priimtas nepažeidžiant CPK įtvirtintų reikalavimų, be kita ko, nustatytų 265 straipsnyje, 270 straipsnyje.

Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje minėtas ieškovo BUAB „Vilniaus statybos trestas“ savarankiškas ieškinys atsakovams E. P., V. B., S. Č., T. M., L. D., T. K., T. K., kuriuo bankroto administratorius, vykdydamas ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatytą pareigą – patikrinęs bendrovės sudarytus sandorius, ginčijo darbo sutarčių pakeitimus, kuriais buvusiems darbuotojams, jo įsitikinimu, buvo neteisėtai ir nepagrįstai padidintas darbo užmokestis, – teismo buvo traktuojamas kaip šios bendrovės bankroto administratoriaus prieštaravimai kreditorių V. B., S. Č., E. P. jau pareikštiems prašymams dėl jų finansinių reikalavimų patenkinimo ir ši byla buvo išspręsta priimant nutartį, o ne sprendimą.

Pažymėtina tai, kad pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis teismas, 2015-06-01 nagrinėdamas šią bylą, ieškovo ieškininius reikalavimus atsakovams T. M., L. D., T. K., T. K. taip pat traktavo kaip bankroto administratoriaus prieštaravimus jų finansiniams reikalavimams, tačiau nustatęs, kad šie atsakovai dar nėra pareiškę reikalavimų, kildinamų ir darbo užmokesčio padidinimo, patenkinęs jų prašymą, klausimo nagrinėjimą atidėjo (T. 1, b. l. 180-183).

Taigi nurodytas ieškovo BUAB „Vilniaus statybos trestas“ ieškinys šioje byloje iš viso nebuvo išnagrinėtas ir išspręstas priimant galutinį sprendimą dėl visų pareikštų reikalavimų visų asmenų atžvilgiu (CPK 329 str. 2 d. 7 p., 259 str. 1 d., 265, 270 str.).

Kaip žinoma, viešojo intereso buvimas bankroto bylose įpareigoja tokią bylą nagrinėjantį teismą būti aktyviu ir sprendžiant kilusius konkrečius klausimus nustatyti reikšmingų aplinkybių visetą bei jas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti – kreditoriaus, skolininko, o taip pat viešojo intereso aspektu. Nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, be kita ko, rinkti įrodymus savo iniciatyva (CPK 1 str. 1 d., 179 str., ĮBĮ 9 str. 2 d. 6 p.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2011; 2014 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014 etc.).

Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl kreditorių E. P., V. B., S. Č. pareikštų finansinių reikalavimų patvirtinimo bankroto byloje iš esmės nebuvo atskleista bylos esmė. Be kita ko, nebuvo išreikalauti pirminiai rašytiniai įrodymai (darbo laiko ir darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai, duomenys apie nepanaudotas atostogas, o taip pat duomenys apie kalbamu metu bendrovės vykdomų rangos darbų apimtis, gaunamas pajamas, pradelstas skolas, gautinas lėšas ir kt.), kurie, kaip žinia, yra būtini siekiant ištirti ginčijamo darbo užmokesčio padidinimo realumą, pagrįstumą, išnagrinėti ieškovo argumentus dėl atsakovų nesąžiningumo (darbo kiekio padidėjimas, veiklos rezultatai ir kt.), pagaliau – nustatyti, kokią tvirtinamų finansinių reikalavimų dalį sudaro negautas darbo užmokestis, kompensacija už nepanaudotas atostogas ir kt. Taip pat nebuvo išnagrinėti ieškovo argumentai dėl pareiškėjų pateikto rašytinio įrodymo – ,,algų skolų ataskaitų“, leistinumo, tuo tarpu teismas šiuo įrodymu vadovavosi priimdamas nutartį.

Apeliantas skunde šiuo klausimu teisingai nurodo, kad dėl pirminių dokumentų būtinumo bei jų išreikalavimo teismas jau buvo nusprendęs 2014 m. lapkričio 26 d. nutartyje. Be to, iš byloje esančio Vilniaus apylinkės prokuratūros 2015-02-26 rašto Nr. 2.S-(2082)-12547 matyti, kad vykdomo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 10-9-00345-13 yra BUAB „Vilniaus statybos trestas“ buhalterinės apskaitos dokumentai.

Taigi, atsižvelgdama į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, į teismų praktiką, į tai, kad, kaip minėta, viešasis interesas, o tuo pačiu ir teismo pareiga būti aktyviu, egzistuoja visą bankroto proceso laikotarpį, teisėjų kolegija pripažįsta, kad teismas, tvirtindamas pareiškėjų finansinius reikalavimus, nepakankamai aktyviai įvykdė pareigą ex officio surinkti (išreikalauti) reikšmingus nagrinėjamam klausimui įrodymus, juos ištirti bei visapusiškai įvertinti jų pagrįstumą.

Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau šioje nutartyje išdėstytais argumentais, panaikina šį teismo procesinį sprendimą ir grąžina bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 1, 2 p.). Tokiu būdu teisiškai tampa nereikšmingi kiti ieškovo BUAB „Vilniaus statybos trestas“ bei pareiškėjų (kreditorių) S. Č. ir V. B. atsiliepimuose pateikti argumentai, todėl jie nenagrinėtini ir dėl jų šioje nutartyje nepasisakoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartį panaikinti.

Perduoti bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus statybos trestas“ ieškinį atsakovams E. P., V. B., S. Č., T. M., L. D., T. K., T. K. dėl darbo sutarčių pakeitimų pripažinimo negaliojančiais nuo jų sudarymo momento, o taip pat pagal pareiškėjų (kreditorių) E. P., V. B., S. Č. prašymus dėl jų finansinių reikalavimų tvirtinimo bankroto byloje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.