Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Pareiškėja J. J. kreipėsi į teismą su skundu prašydama patenkinti skundą ir panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas) viršininko H. P. 2024 m. birželio 13 d. įsakymą Nr. 64-TE-16 „Dėl J. J. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas); įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją į Komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato vyresniosios tyrėjos pareigas.

Nurodo, kad pareiškėjai 2024 m. gegužės 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje buvo paskirta administracinė nuobauda už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 422 straipsnio 5 dalies pažeidimą. Nutarime išdėstytos nusižengimo aplinkybės: J. J. (duomenys neskelbtini), 2024 m. gegužės 5 d. 11 val. 11 min. vairavo automobilį Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas 0,44 prom. neblaivumas. 2024 m. gegužės 20 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) Imuniteto valdybos Kauno apygardos skyrius įteikė pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo) ir įpareigojo pateikti paaiškinimą iki 2024 m. gegužės 27 d. Atlikus tarnybinį patikrinimą, Policijos departamento Imuniteto valdyba pateikė 2024 m. birželio 12 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 5-IS-82 „Dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato vyresniosios tyrėjos J. J. veiksmų“ (toliau – ir Išvada), kuria siūlė atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 74 straipsnio 1 dalies 7 punktu (pareigūnas iš vidaus tarnybos atleidžiamas, kai savo poelgiu pažemino pareigūno vardą) pagrindu. Pareiškėja nurodo, kad iš tarnybos buvo atleista nesant materialinio teisinio pagrindo – tarnybos pareigūno vardo pažeminimo. Pareiškėja skunde cituoja Lietuvos administracinio teismo praktiką (toliau - LVAT) ir nurodo, kad LVAT aiškindamas Statuto 74 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra ne kartą konstatavęs, kad pareigūno atsakomybė yra galima tik nustačius šių teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą: 1) turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo; 2) ši veika turi suketi pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga ar ją kompromituoti; 3) autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdus. O nesant bent vieno iš šių elementų atsakomybė minėtu pagrindu negalima. Pagal LVAT praktiką, ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal Statuto 74 straipsnio 1 dalies 7 punktą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Pareigūno vardo pažeminimas galimas tik tyčiniais, sąmoningais, kaltais veiksmais, kurių buvimas turi būti patvirtintas neabejotinais įrodymais (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A-143-941/2014). Viena iš svarbiausių tarnybinio patikrinimo sudėtinių dalių yra tarnybinio nusižengimo tyrimas, kuris nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik pareigūno veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo išsamiai išaiškintos visos aplinkybės, svarbios tam, kad nekiltų abejonių dėl Išvados pagrįstumo. Išvada parengta remiantis vienašališkais pareigūno, atlikusio tarnybinį patikrinimą, neargumentuotai atmetusio pareiškėjos paaiškinimus dėl galimo neatsargaus veikimo, neatsižvelgiant į galimo poelgio situaciją, vertinimais. Tam, kad būtų nustatyti pareigūno vardą žeminantys kalti veiksmai (poelgis), yra būtina konstatuoti visumą šios neteisėtos veikos sudėtį sudarančių objektyvių bei subjektyvių aplinkybių. Pareigūno vardo pažeminimas, kaip jis pareiškėjai buvo suformuluotas Išvadoje, galimas tik tyčiniais, sąmoningais, kaltais veiksmais, kurių buvimas turi būti patvirtintas neabejotinais duomenimis. Kaltės tyčinei formai nustatyti neužtenka vien tarnybinį patikrinimą atlikusio pareigūno nepagrįsto subjektyvaus vertinimo (atmetant pareiškėjos paaiškinimą), neįvertinus individualiai konkrečių įvykio aplinkybių, nepagrįstai Išvadoje suformuluotos ir įvardintos tariamai sąmoningos tyčios buvimo pareiškėjos veikoje, t. y. Išvadoje nepagrįstai konstatuota, kad Komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato vyresnioji tyrėja J. J., būdama policijos pareigūne, tyčia (netiesiogine) nesilaikė tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, taip akivaizdžiai pažemino policijos pareigūno vardą bei policijos, kaip institucijos, turinčios tiesioginę pareigą ginti ir saugoti žmonių teise ir laisves, išaiškinti pažeidimus, užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi, autoritetą. Išvadoje vertinant pareiškėjos kaltę pažymima, kad ji privalėjo žinoti apie jos elgesio neatitikimą visuomenėje priimtoms elgesio normoms, bendruosius vidaus tarnybos pareigūnų pareigų vykdymo principus. Teigiama, kad pareiškėja negalėjo nesuprasti savo veiksmų pasekmių ar tokioje situacijoje elgtis nesąmoningai, nesuprantant savo veiksmų nesuderinamumo su statutinio valstybės tarnautojo pareigomis bei galimo atgarsio visuomenėje, žeminančio tarnybos autoritetą, todėl šiuo atveju pareiškėjos veiksmai vertintini kaip sąmoningi, tikintis išvengti pasekmių. Akivaizdu, kas ši Išvada padaryta remiantis nepagrįstomis pareigūno, atlikusio tarnybinį patikrinimą, prielaidomis, jam konstatuojant apie realią galimybę susidariusioje situacijoje suprasti ir numatyti pasekmes, kadangi konstatuotas KET pažeidimas buvo padarytas išimtinai galima neatsargumo forma, ir jokiu būdu ne tyčia (netiesiogine), kaip nurodoma Išvadoje. Priimtas sprendimas prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės principams. Net ir esant konstatuotam administraciniam nusižengimui, reikalinga išsamiai, remiantis protingumo ir proporcingumo principais, vertinti, ar veiksmai atitiko pareigūno vardo pažeminimo kriterijų, ar taikyta nuobauda – atleidimas iš tarnybos, yra proporcinga pažeidimui. Pareiškėjos konstatuotas padarytas administracinis nusižengimas nėra susijęs su tarnyba. Už administracinį nusižengimą pareiškėja buvo nubausta pinigine bauda, paskirta poveikio priemonė. Konstatuotas viršytas tik 0,04 promilės neblaivumo faktas nuo oficialiai Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 43 dalyje nurodytos leistinos 0,4 promilių ribos (konstatuotas 0,44 promilės) turi būti traktuojamas išimtinai tik kaip neatsargus veiksmas, pareiškėjos realus negalėjimas esamoje situacijoje šio fakto numatyti, tokios viršytos nežymios promilių dalies pajutimas organizme fiziologiškai tiesiog neįmanomas (vertinant reakciją, savijautą ir pan.). Nors visgi veiksmai buvo neatsakingi, neįvertinus galimo šalutinio poveikio, reaguojant organizmui į neseniai patirtą stresą ir įtampą, turėjo būti traktuotini išimtinai kaip atlikti dėl neatsargumo, neturintys tiesioginio ryšio tarp pareiškėjos tarnybos ir atlikto administracinio nusižengimo. Konkrečius atveju, buvo pažeistas KET 14 punkto reikalavimas, padarytas ne tarnybos metu, neuniformuotas ir ne su tarnybiniu automobiliu, todėl visuomenėje jokio atgarsio nebuvo sulaukta. Šis konstatuotas KET pažeidimas nebuvo sąmoningas ar tyčinis, tiesiog atsitiktinis ir vienetinis, net neturint esamoje situacijoje realaus suvokimo, jog vairuojant gali būti nustatytas viršytas leistinas vos 0,04 promilės neblaivumas. Nepagrįstai Išvadoje suabsoliutinta aplinkybė, jog administracinio nusižengimo padarymas visada reiškia pareigūno vardo pažeminimą ir todėl būtina taikyti kraštutinę priemonę – atleidimą iš tarnybos. Tai neatitinka protingumo ir proporcingumo principų, jais visiškai nesivadovaujama, Išvada yra formali, remiasi šabloniškais cituojamais įstatymų ir Statuto straipsniais, neindividualizuojant realiai susiklosčiusios situacijos. Pareiškėjos veiksmuose nebuvo realaus ir akivaizdaus pareigūno vardo pažeminimo – savo elgesiu vairuojant transporto priemonę pareiškėja nei sau, nei aplinkiniam (kartu važiavusiam sūnui ir mamai) nesukėlė grėsmės ir neįtarė galimo neblaivumo būsenos fakto, jis – 0,04 promilės virš leistinos normos, buvo konstatuotas tik iš iškvėpto oro srauto, ir tai pareiškėjai ir artimiesiems sukėlė netikėtumo šoką. Vidaus tarnyboje – policijos sistemoje, pareiškėja nepertraukiamai dirbo nuo 2003 m. kovo 10 d., iki įvykio buvo pradirbusi virš 21 metų. Per visą tarnybos laikotarpį pareiškėja daug kartų skatinta už pavyzdingą ir nepriekaištingą pareigų atlikimą padėkomis, apdovanojimais, vienkartinėmis piniginėmis išmokomis, buvo keliamas pareiginis laipsnis – turėjo užsitarnavusi komisarės – inspektorės laipsnį už nepriekaištingą tarnybą. Pareiškėjos darbinė profesinė veikla ir pasiekimai tarnyboje buvo tik formaliai nurodyti Išvadoje, tačiau nebuvo vertinti, nusprendus atleisti iš tarnybos. Pareiškėjos atleidimas iš tarnybos pagal Statuto 74 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju nėra būtinojo pareigūno vardo pažeminimą charakterizuojančio požymio – akivaizdžiai žeminančio vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunančio pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojančio. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju pripažintina, kad pareiškėja buvo atleista iš tarnybos nesant materialinio teisinio pagrindo – tarnybos pareigūno vardo pažeminimo. Šiuo konkrečiu atveju, įvertinus turimus realius faktinius duomenis, kad pareiškėja savo neatsargiais (o ne tyčiniais) veiksmais, nenumatydama galimų pasekmių, jokiu būdu negalėjo realiai ir akivaizdžiai nepažeminti pareigūno vardo, todėl nebuvo tiesioginio pagrindo tai konstatuoti Išvadoje. Pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu – atleidimas iš darbo, konstatavus, kad pareiškėja savo veiksmais, kurių pasekmių nenumatė (ir tai įrodo nustatytas tik šimtųjų promilių dalimi viršytas leistinos ribos faktas), pažemino pareigūno vardą, buvo tik formalus ir neteisingas.

Šalies argumentai

Pareiškėja skunde teigia, kad ji atleista iš vidaus tarnybos nesat materialinio teisinio pagrindo – pareigūno vardo pažeminimo. Pareiškėjos teigimu, jos veiksmuose nebuvo realaus ir akivaizdaus pareigūno vardo pažeminimo – savo elgesiu vairuojant transporto priemonę pareiškėja nei sau, nei aplinkiniams nesukėlė grėsmės ir neįtarė galimo neblaivumo būsenos fakto, kurio pareiškėja neginčija. Pareiškėjos teigimu jos elgesys, KET pažeidimas buvo atsitiktinis ir vienkartinis, todėl pareiškėjos teigimu, taikyta kraštutinė priemonė – atleidimas iš vidaus tarnybos, neatitinka protingumo ir proporcingumo principų, o Išvada formali, remiamasi šabloniškomis nuostatomis, neindividualizuojant susiklosčiusios situacijos. Pažymi, kad pareiškėja neginčija administracinio nusižengimo nutarime nustatytų aplinkybių, tačiau ginčas kilęs, ar pareiškėja savo veiksmais pažemino pareigūno vardą ir vidaus tarnybos sistemos autoritetą. Taigi esant šiam ginčui, kartu kyla ginčas dėl tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių ir išvadų vertinimo. Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas yra nustatytas kaip savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas bei nėra laikomas tarnybine nuobauda. Tokio pobūdžio priemonės taikymas inter alia (be kita ko) yra skirtas tam, kad būtų saugojamas vidaus reikalų sistemos autoritetas visuomenėje, būtų formuojamas visuomenės teigiamas požiūris į šios sistemos veiklos principingumą ir efektyvumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2008 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-231/2008, 2011 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-3536/2011 ir kt.). Lietuvos policijos generalinis komisaras 2011 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. 5-V-437 „Dėl tarnybinių nusižengimų ir teisės pažeidimų prevencijos“ (toliau – Įsakymas) 1 dalyje nurodytas įpareigojimas teritorinių, specializuotų policijos įstaigų ir Lietuvos policijos mokyklų vadovams pareigūno transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų vertinti kaip pareigūno vardo pažeminimą (Įsakymo 1.3 punktas) bei užtikrinti, kad policijos pareigūnai, pažeminę pareigūno vardą, nebūtų atleisti iš tarnybos kitais pagrindais, nepatikrinus jiems iškeltų kaltinimų ir neišsprendus jų tarnybinės atsakomybės klausimo. LVAT praktikoje, aiškinant Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, yra konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl, šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., LVAT 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016; kt.). Tarnybinio patikrinimo metu objektyviai ir išsamiai įvertinta ir nustatyta: Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte būtinos taikymo sąlygos - pareiškėjos kaltė dėl veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo; įvertintos ir pareiškėjos veika kilusios pasekmės pažemintas vidaus tarnybos sistemos autoritetas, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis; taip pat tarnybiniame patikrinime atlikta tyrimui aktualių teisės aktų nuostatų analizė. Išvadoje, atsižvelgiant į joje išdėstytą bei tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, pažymėta, kad tarnybinio patikrinimo metu išanalizuotų duomenų visuma leidžia pagrįstai konstatuoti Komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato vyresniosios tyrėjos J. J. veiksmai neatitinka jai, kaip policijos pareigūnei, keliamų reikalavimų, ir yra priešingi nustatytai valdymo tvarkai bei kėlę pavojų kitiems eismo dalyviams. Administracinio nusižengimo byloje bei tarnybinio patikrinimo metu užfiksuotų duomenų visuma, pakankama konstatuoti, jog Komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato vyresnioji tyrėja J. J. sąmoningai veikė priešingai jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams bei nesilaikė tarnybinės etikos normų reikalavimų. Pareiškėja privalėjo užtikrinti tokį statutinio valstybės tarnautojo elgesį, kurio visuomenė tikisi iš statutinio valstybės tarnautojo, bei eidama atitinkamas pareigas elgtis taip, kad elgesys ne tik užtikrintų pasitikėjimą statutiniais valstybės tarnautojais, bet ir nekompromituotų tarnybos autoriteto visuomenės akyse, taip elgtis ji buvo įpareigota kaip atitinkamą pareigūno statusą turintis asmuo (pareigūnė). Pareiškėja privalėjo žinoti apie jos elgesio neatitikimą visuomenėje priimtoms elgesio normoms, bendruosius vidaus tarnybos pareigūnų pareigų vykdymo principus. Komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato vyresnioji tyrėja J. J. negalėjo nesuprasti savo veiksmų pasekmių ar tokioje situacijoje elgtis nesąmoningai, nesuprantant savo veiksmų nesuderinamumo su statutinio valstybės tarnautojo pareigomis bei galimo atgarsio visuomenėje, žeminančio tarnybos autoritetą, todėl šiuo atveju pareiškėjos veiksmai vertintini kaip sąmoningi. Vertinant subjektyvų pagrindą – galėjimą veikti kaip to reikalauja teisės aktai, matyti, kad tokią galimybę pareiškėja ir turėjo. Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatytos priežastys, nepriklausančios nuo pareigūnės valios, veikti kitaip, nei reikalauja visuomenėje priimtos elgesio normos bei galiojantys įstatymai. Pareigūnės padaryta veika, akivaizdžiai žeminanti visos vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga bei ją kompromituojanti, yra jos pačios pasirinkto elgesio (veiksmo) pasekmė.

Šalies argumentai

Pareiškėja taip pat skunde nurodo, kad nutarime administracinio nusižengimo byloje konstatuotas padarytas administracinis nusižengimas nėra susijęs su jos tarnyba, pareiškėja KET pažeidimą padarė ne tarnybos metu, neuniformuota ir ne su tarnybiniu automobiliu, todėl visuomenėje jokio atgarsio nebuvo sulaukta. Atsakovė nurodo, kad apie pareiškėjos padarytą pažeidimą buvo pateikta informacija portaluose www.lrtl.lt ir www.15min.lt.

Taip pat atsakovas nurodo, kad, Komisariato nuomone, tarnybinis patikrinimas atliktas, o Išvada surašyta laikantis Tvarkos parašo reikalavimų. Atsakovo nuomone, nenustatyta, kad pareiškėją atleidžiant iš vidaus tarnybos būtų pažeistos esminės procedūros, nes ginčijamo Įsakymo turinys yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis. Pažymi, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo metu yra konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Statutas nesuteikia vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovui diskrecijos priimti kokį nors kitą sprendimo variantą, išskyrus tą, kuris nustatytas Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Komisariato nuomone, kad Įsakymas, kuriuo pareiškėja buvo atleista iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjos skunde nurodyti argumentai nepaneigia Įsakymo teisėtumo ir Išvadoje nustatytų aplinkybių.

3. Teismo posėdyje pareiškėja skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.