- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-15
- Bylos Nr.
- e2S-421-796/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-46-3-00007-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Suinteresuotas asmuo
- V. Š., J. Š., K. Š., M. E., R. L., uždaroji akcinė bendrovė „L.B.“, akcinė bendrovė Šiaulių bankas
- Pareiškėjas
- A. J.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų V. Š. ir J. Š. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys V. Š., J. Š., K. Š., M. E., R. L., uždaroji akcinė bendrovė „L.B.“, akcinė bendrovė Šiaulių bankas, akcinė bendrovė ,,Swedbank‘‘, akcinė bendrovė SEB bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. 2021 m. sausio 5 d. pareiškėjas A. J. su pareiškimu kreipėsi į teismą prašydamas iškelti jam fizinio asmens bankroto bylą, paskirti bankroto administratore uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „E.“. Pareiškėjas nurodė, kad jo nemokumą sukėlusios priežastys – tai dideli finansiniai įsipareigojimai suinteresuotiems asmenims, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA). Jis turi šiuos finansinius įsipareigojimus kreditoriams: 2004 m. liepos 28 d. iš R. L. pasiskolino 13 032,90 Eur (45 000,00 Lt), įsipareigojimams užtikrinti išdavė paprastąjį vekselį; 2006 m. kovo 1 d. iš M. E. pagal paskolos sutartį pasiskolino 13 032,90 Eur (45 000,00 Lt); 2011 m. rugsėjo 1 d. iš K. Š. pasiskolino 37 650,60 Eur (130 000,00 Lt), įsipareigojimams užtikrinti išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį; iš pradinio kreditoriaus A. K. pasiskolino 28 000,00 Eur, 2009 m. rugpjūčio 1 d. sudarė dvi paskolos sutartis, kurių pagrindu jam buvo suteikta 20 000,00 Eur paskola bei 8 000,00 Eur paskola. Pradinis kreditorius A. K. ir UAB „L. B.“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2019-08/143, kuria pradinis kreditorius perleido UAB „L. B.“ reikalavimo teises į jo paskolas. 2019 m. rugpjūčio 30 d. pranešimu UAB „L. B.“ jį informavo apie kreditorių pasikeitimą ir paragino sumokėti skolą, tačiau skolos jis nesumokėjo, nes jo gaunamos pajamos ir turimas turtas nesudaro prielaidų įvykdyti minėtų skolinių įsipareigojimų. Tauragės apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-619-760/2020 iš jo, pareiškėjo, priteista 28 000,00 Eur skola, 187,95 Eur kompensacinės palūkanos, 5 proc. dydžio metinės palūkanos (pareiškimo parengimo dieną jos sudarė 1 316,72 Eur) ir 634,00 Eur bylinėjimosi išlaidos UAB „L. B.“ naudai; jo įsipareigojimai akcinei bendrovei (toliau – AB) „Swedbank“ pagal kredito sutartį Nr. 03-003536-FA sudaro 561,26 Eur; taip pat jis 2005 m. sausio 3 d. paskolos sutartimi iš V. Š. ir J. Š. pasiskolino 50 000,00 Eur sumą. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jam nėra iškelta civilinių bei baudžiamųjų bylų. Jis grynųjų pinigų, kurių suma viršija MMA, neturi, savo vardu nėra įregistravęs transporto priemonių, tačiau jam priklauso 100 proc. paprastųjų UAB „Z.“ vardinių akcijų, be to, nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas šiuo metu pragyvena iš darbo pajamų, gaunamų iš UAB „Z.“ ir UAB „K.“. Jo darbo užmokestis 2020 m. lapkričio mėn. buvo atitinkamai 57,50 Eur ir 240,25 Eur, iš viso 297,75 Eur (jau atskaičius mokesčius). Taip pat nurodė, jog jo turimas turtas ir gaunamos pajamos nesudaro sąlygų tinkamai vykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams. Pažymėjo, jog yra sąžiningas asmuo, pablogėjus finansinei būklei, nori per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus. Teismo posėdyje pareiškėjas pareiškimą palaikė, papildomai nurodė, jog jis šiuo metu yra samdomas darbuotojas, gauna minimalų, o kartais ir mažesnį atlyginimą. Visų byloje pateiktų kreditorių reikalavimus pripažįsta, nori visiems kreditoriams nors iš dalies grąžinti skolas.
Atsiliepimas
2. Suinteresuoti asmenys V. Š. ir J. Š. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjas jiems skolingas 50 000,00 Eur. Teismo posėdžio metu V. Š. paaiškino, kad šiuo metu pareiškėjo skola pagal paskolos raštelį sudaro 44 000,00 Eur, nes 6 000,00 Eur per kelis kartus yra grąžinęs. Mano, kad skolininkai turi būti abu sutuoktiniai – A. J. ir jo sutuoktinė, nes pinigus skolinosi abu, juos naudojo šeimos poreikiams. Į teismą dėl skolos priteisimo nesikreipė, nes A. J. vis žadėdavo grąžinti skolą, per kelis kartus po kelis tūkstančius grąžino dalį skolos. Ji su sutuoktiniu J. Š. prieštarauja, kad A. J. būtų iškelta bankroto byla.
3. Suinteresuotas asmuo K. Š. atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas jam skolingas 37 650,60 Eur. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad dėl bankroto bylos iškėlimo palieka spręsti teismui, jis tik nori, kad jam būtų grąžinta visa skola. Skola nėra teismo priteista.
4. Suinteresuotas asmuo M. E. atsiliepimo neteikė, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Nurodė, kad A. J. nurodyta jo skola jai nepriteista, teisinga.
5. Suinteresuotas asmuo R. L. atsiliepime nurodė, kad A. J. skola pagal pasirašytą vekselį sudaro 13 032,90 Eur. Prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
6. Suinteresuotas asmuo UAB „L. B.“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškėjo prašymu nesutinka, nes pareiškėjo nemokumas yra nulemtas jo paties nesąžiningų veiksmų bei neapdairaus elgesio. Pažymėjo, kad UAB „L. B.“ bandė susitarti taikiai, tačiau skolininkas vengė atsiskaityti. Pareiškėjas ne sykį pažymėjo UAB „L. B.“, kad kels bankroto bylą vien dėl tos priežasties, jei bus priteista iš jo skola, taip ir įvyko. Mano, jog pareiškėjas elgiasi nesąžiningai kreditorės UAB „L. B.“ atžvilgiu.
7. Suinteresuotas asmuo AB ,,Swedbank“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo palieka spręsti teismui.
8. Suinteresuoti asmenys AB Šiaulių bankas ir AB SEB bankas atsiliepimų neteikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Tauragės apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartimi nutarta: iškelti A. J. bankroto bylą; paskirti A. J. bankroto administratore UAB „E.“; nustatyti 30 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos; patvirtinti 500,00 Eur lėšų sumą, įskaitant PVM, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti A. J. bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos; patvirtinti 280,00 Eur lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį A. J. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos; nustatyti 4 mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projektui pateikti tvirtinti. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
9.1 Nustatyta, jog pareiškėjo skolinius įsipareigojimus kreditoriams sudaro: kreditorei UAB „L.“ – 30 138,67 Eur; R. L. – 13 032,90 Eur; M. E. – 13 032,90 Eur; K. Š. – 37 650,60 Eur; V. Š. ir J. Š. – 44 000,00 Eur; AB „Swedbank“ – 561,26 Eur. Pareiškėjas kreditorių pateiktų sumų pagrįstumo neginčija, kreditinių reikalavimų egzistavimo faktą patvirtino pareiškėjas, kreditorių informaciniai pranešimai apie skolos dydžius, byloje esantys rašytiniai įrodymai, teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys K. Š. ir V. Š.. Teismas atkreipė dėmesį, jog suinteresuotas asmuo AB ,,Swedbank“ atsiliepime į pareiškimą 561,26 Eur skolos nepatvirtino ir nėra duomenų, jog būtent šios skolos mokėjimo terminai yra suėję. Taigi, pareiškėjo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma sudaro ne 144 416,33 Eur, o 143 855,07 Eur. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas pagal jo turtinę padėtį negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų nurodytiems kreditoriams, o skolinio įsipareigojimo suma, kurios pareiškėjas negali įvykdyti, akivaizdžiai viršija 25 MMA (nuo 2021 m. sausio 1 d. MMA – 642,00 Eur (16 050,00 Eur).
9.2 Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), įgytą 2017 m. balandžio 3 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 1171 pagrindu; pareiškėjo vardu transporto priemonių nėra įregistruota. Pareiškėjas dirba UAB ,,K.“ bei UAB ,,Z.“ samdomu darbuotoju (įmonių direktoriumi). Jo gaunamos pajamos, kaip nurodė pareiškėjas, nepastovios, 2020 m. gruodžio mėn. sudarė 340,00 Eur. Iš darbo sutarčių matyti, jog UAB ,,Z.“ jam įsipareigojo mokėti minimalųjį mėnesio atlyginimą; UAB ,,K.“ – 200,00 Eur/mėn. Teismas konstatavo, jog pareiškėjo kas mėnesį gaunamos pajamos nėra didelės, gaunamų pajamų nepakanka padengti turimus skolinius įsipareigojimus, o įsipareigojimų suma didesnė nei 25 MMA. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas yra nemokus.
Atsiliepimas
9.3 Teismas nurodė, jog nepateikta duomenų, įrodančių pareiškėjo nesąžiningumą. Teismas iš dalies sutiko su suinteresuoto asmens UAB „L. B.“ atsiliepime nurodytais motyvais, jog pareiškėjas buvo neapdairus skolindamasis tokias dideles sumas verslui vystyti, tačiau atmetė argumentus dėl jo nesąžiningumo. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas stengėsi kreditoriams grąžinti skolas, kūrė verslą, didindamas įstatinį kapitalą vis imdavo naujas paskolas, neįvertinęs savo įmonių kreditingumo. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra pateikta duomenų, jog jo įkurtų įmonių bankrotas buvo sukeltas pareiškėjo nesąžiningų, nusikalstamų veiksmų. Be to, pareiškėjas yra tokioje padėtyje, į kurią pateko ne dėl tyčinių ir kokių apgaulingų sandorių ar veiksmų, pareiškėjo skolos suinteresuotiems asmenims kilo iš gautų paskolų. Be to, pareiškėjas valdo nekilnojamąjį turtą, administratoriui realizavus minėtą turtą, gautos lėšos bus paskirstytos kreditorių reikalavimams tenkinti.
9.4 Teismo vertinimu, atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei skolininko, nei kreditoriaus interesų. Atsisakius iškelti bankroto bylą, pareiškėjas toliau liktų nemokus, nepadengta skolos suma viršija 25 MMA sumą. Pareiškėjo gaunamos pajamos bei turimas turtas neleistų tokios sumos padengti. Tuo tarpu iškėlus bankroto bylą būtų rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama su kreditorių pagalba atkurti pareiškėjo mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjo, tiek kreditorių interesus. Be to, iškėlus bankroto bylą, kils pareiga bankroto administratoriui patikrinti pareiškėjo sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriui, pripažinimo negaliojančiais. Tuo būdu bus patikrintas pareiškėjo nesąžiningumas.
Žemesnės instancijos teismas
9.5 Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad yra pagrindas iškelti pareiškėjui bankroto bylą, nes pareiškėjas yra nemokus ir nenustatyti Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) 5 straipsnio 8 dalyje numatyti atvejai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys V. Š. ir J. Š. prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo A. J. 2020 m. gruodžio 31 d. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo atmesti kaip nepagrįstą. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
10.1 2005 m. sausio 3 d. A. J. ir J. J. iš sutuoktinių V. Š. ir J. Š. pasiskolino 50 000,00 Eur. Skolintus pinigus J. panaudojo šeimos poreikiams: namo remontui, baldams, pirko automobilius. Iki 2021 m. J. Š. grąžino: J. J. grąžino 3 000,00 Eur ir A. J. grąžino 3 000,00 Eur. Mano, jog neteisinga visą skolą skirti A. J. ir paskelbti jam fizinio asmens bankrotą.
10.2 Mano, jog J. sąmoningai nedėjo pakankamai pastangų, kad grąžintų Š. skolą. Nurodo, jog 2013–2014 m. A. J. įkūrė UAB „Z.“ ir UAB „K.‘. Iš VĮ Registrų centre registruotos ataskaitos matyti, kad šios įmonės dirbo pelningai, kai kurių metų apyvarta siekė net iki 1 000 000,00 Eur, tą patį teismo posėdyje patvirtino ir A. J.. 2013 m. J. J. įkurta UAB „R.“ iki pat šiol dirba pelningai. 2017 m. A. J. paveldėjimo teise įgijo nekilnojamąjį turtą. Mano, jog J. elgėsi nesąžiningai Š. atžvilgiu, turėdami pajamų, sąmoningai vilkino skolos grąžinimą, o dabar A. J. siekia visą skolą prisiimti sau, bankrutuoti ir visiškai skolos negrąžinti.
10.3 Pažymi ir tai, jog jų prašymu, pateiktu Tauragės apylinkės teismui, buvo prašoma į bylos nagrinėjimą kaip debitorę įtraukti A. J. sutuoktinę J. J.. Taip pat buvo prašoma suteikti galimybę Š. atvykti ir dalyvauti teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjama civilinė byla, bet jų prašymas buvo ignoruotas.
Žemesnės instancijos teismas
11. Klaipėdos apygardos teisme 2021 m. kovo 19 d. taip pat buvo gautas suinteresuotų asmenų V. Š. ir J. Š. 2021 m. kovo 18 d. prašymas, kuriame nurodoma, jog Tauragės apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartį jie galėjo skųsti per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos, t. y. iki 2021 m. vasario 24 d., o nutartį gavo tik 2021 m. vasario 22 d. Tuo tarpu pareiškėjas A. J., kuris ir prašė iškelti fizinio asmens bankroto bylą, atsiliepimui į atskirąjį skundą laiko turėjo net iki 2021 m. kovo 12 d. Mano, jog tai tik vienas iš faktų, kuris liudija, jog Tauragės apylinkės teismas buvo pareiškėjo A. J. pusėje. Prašo Klaipėdos apygardos teismo didesnio dėmesio ir teisingumo nagrinėjant bylą.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas A. J. prašo netenkinti suinteresuotų asmenų skundo. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
12.1 Pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo metu sprendžiamas klausimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, todėl suinteresuotų asmenų pretenzijos J. J. neturi įtakos civilinėje byloje sprendžiamiems klausimams.
12.2 Nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad J. sąmoningai nedėjo pastangų, jog būtų grąžinta skola Š., kad J. elgėsi nesąžiningai Š. atžvilgiu, turėdami pajamų sąmoningai vilkino skolos grąžinimą, o dabar A. J. siekia visą skolą priimti sau, bankrutuoti ir visiškai skolos negrąžinti. Pažymi, jog suinteresuoti asmenys nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, kurie pagrįstų, kad pareiškėjo nemokumą lėmė per 3 metų laikotarpį iki pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo dienos atlikti nesąžiningi veiksmai ir (ar) neveikimas. Teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas stengėsi kreditoriams grąžinti skolas, kūrė verslą, šiam tikslui prisiėmė skolinius įsipareigojimus, tačiau pareiškėjo verslas bankrutavo ir tai nutiko ne dėl pareiškėjo nesąžiningų ar nusikalstamų veiksmų. Pareiškėjo nemokumo nelėmė tyčiniai apgaulingi sandoriai ar veiksmai.
12.3 Pabrėžia, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 100 proc. UAB „Z.“ vardinių akcijų. Taip pat pareiškėjas paveldėjimo teise yra įgijęs nekilnojamąjį turtą. Elgdamasis sąžiningai, šio turto neperleido tretiesiems asmenims, nesugadino, neiššvaistė, o informaciją apie šį turtą kartu su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pateikė teismui. Pareiškėjui priklausančio nekilnojamojo turto pardavimas bankroto proceso metu sudarys sąlygas gauti papildomų lėšų, iš kurių bus galima apmokėti bankroto administravimo išlaidas ir bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
14. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
15. Nagrinėjamu atveju suinteresuoti asmenys V. Š. ir J. Š. nesutinka su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu iškelti pareiškėjui A. J. bankroto bylą. Apeliantų nuomone, neteisinga, kad A. J. skolą Š. laiko savo asmenine, o ne sutuoktinių bendra skola, kadangi, anot apeliantų, jų skolinti pinigai buvo naudojami J. šeimos poreikiams tenkinti. Anot apeliantų, J. jų atžvilgiu elgiasi nesąžiningai. Taip pat atskirajame skunde keliami procesiniai klausimai – dėl J. J. neįtraukimo į civilinę bylą, dėl galimybės suinteresuotiems asmenims atvykti ir dalyvauti teismo posėdyje nesuteikimo. Suinteresuotų asmenų 2021 m. kovo 18 d. prašyme dėstomi argumentai dėl pirmosios instancijos teismo palankumo pareiškėjui, taip pat, apeliantų nuomone, neteisingų procesinių terminų taikymo.
Dėl pareiškėjo sutuoktinės įtraukimo į fizinio asmens bankroto bylą, skolos priskyrimo vienam iš sutuoktinių
16. Suinteresuoti asmenys V. Š. ir J. Š. atskirajame skunde nurodo, jog 2005 m. sausio 3 d. A. J. ir J. J. iš sutuoktinių V. Š. ir J. Š. pasiskolino 50 000,00 Eur. Skolintus pinigus J. panaudojo šeimos poreikiams: namo remontui, baldams, pirko automobilius. Iki 2021 m. J. Š. grąžino: J. J. grąžino 3 000,00 Eur ir A. J. grąžino 3 000,00 Eur. Mano, jog neteisinga visą skolą priskirti A. J. ir paskelbti jam fizinio asmens bankrotą. Pažymi, jog prašė pirmosios instancijos teismo į bylos nagrinėjimą kaip debitorę įtraukti ir A. J. sutuoktinę J. J..
17. Iš byloje esančios paskolos sutarties matyti, jog 2005 m. sausio 3 d. paskolos sutartį dėl 50 000,00 Eur paskolos pasirašė A. J. (kaip debitorius) ir V. Š. bei J. Š. (kaip kreditoriai). Kokiu tikslu A. J. skolinosi pinigus iš Š., sutartyje nenurodoma. Paskolą A. J. pasižadėjo grąžinti iki 2007 m. sausio 1 d. Paskolos grąžinimą A. J. garantavo savo turtu (šeimos arba įmonės). Ant paskolos sutarties yra uždėtas A. J. gamybos įmonės antspaudas. Taip pat minėtoje paskolos sutartyje yra 2009 m. gegužės 14 d. A. J. įrašas, jog sutartis pratęsiama vieneriems metams iki 2010 m. gegužės 14 d. Suinteresuotų asmenų (kreditorių) parašų dėl sutarties termino pratęsimo nėra. Tačiau kadangi paskolos sutartį teismui pateikė būtent V. Š., darytina išvada, jog V. Š. ir J. Š. žinojo apie skolos grąžinimo termino pratęsimą, jie tokiam veiksmui – paskolos sutarties pratęsimui – neprieštaravo.
18. Suinteresuoti asmenys V. Š. ir J. Š. mano, jog J. yra solidarieji skolininkai, kadangi pinigai buvo panaudoti jų šeimos interesais. 2021 m. vasario 1 d. vykusio teismo posėdžio metu A. J. nesutiko, kad skolininkė yra ir jo sutuoktinė, nurodė, jog jo sutuoktinė iš Š. nesiskolino, tai yra jo, kaip fizinio asmens, skola.
19. Teismų praktikoje yra pasisakyta, jog, sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo nemokumo, turi būti vertinamos ir solidariosios skolininko prievolės. Jeigu pareiškėjas turi solidarių skolų, o kreditorius pareiškė reikalavimą bankroto byloje, tai vertinant pareiškėjo nemokumą turėtų būti įskaičiuojamas visas kreditoriaus reikalavimas solidariesiems skolininkams, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 4 dalimi, jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. FABĮ nėra detalizuota, kaip turėtų būti vertinama skolininko finansinė padėtis, kai jo skola yra solidari. Tačiau prievolės solidarumas reiškia, jog kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu skolininkai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos vykdant prievolę kreditoriui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi, iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Solidariosios prievolės turėjimas nėra pagrindas atsisakyti asmeniui iškelti bankroto bylą (Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1739-826/2016).
20. Remdamasis tuo, kas anksčiau aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pareiškėjas A. J., turėdamas pareigą V. Š. ir J. Š. grąžinti iš jų pasiskolintus pinigus, pateikdamas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo teisėtai ir pagrįstai kreditorių V. ir J. Š. visą 44 000,00 Eur reikalavimą įtraukė į pradelstų įsipareigojimų sąrašą, teisėtai ir pagrįstai ši suma nebuvo išskaidyta ar padalyta.
21. Taip pat atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, jog nepaisant to, kad A. J. iškelta fizinio asmens bankroto byla, V. Š. ir J. Š. turi teisę reikalauti, kad skolą jiems grąžintų A. J. sutuoktinė J. J., jeigu pinigus A. J. skolinosi ne savo asmeniniams poreikiams tenkinti, o šeimos interesais. Tačiau tokiu atveju V. Š. ir J. Š. tenka pareiga įrodyti, kad prievolė yra ne asmeninė A. J., o bendroji sutuoktinių J. prievolė. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio sudaryto sandorio pagrindu atsiradusi turtinė prievolė būtų pripažinta bendrąja sutuoktinių turtine prievole (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012; 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2012). Kadangi suinteresuoti asmenys V. Š. ir J. Š. savo teises ir interesus gali ginti atskirai reikšdami reikalavimus J. J., pastarosios įtraukimas į nagrinėjamą fizinio asmens bankroto bylą netikslingas.
Dėl pareiškėjo ir jo sutuoktinės nesąžiningumo
22. Atskirajame skunde apeliantai nurodo, jog J. sąmoningai nedėjo pakankamai pastangų, kad grąžintų Š. skolą. Nurodo, jog 2013–2014 m. A. J. įkūrė UAB „Z.“ ir UAB „K.“, šios įmonės dirbo pelningai, kai kurių metų apyvarta siekė net iki 1 000 000,00 Eur, tą patį teismo posėdyje patvirtino ir A. J.. J. J. įkurta UAB „R.“ iki pat šiol dirba pelningai. 2017 m. A. J. paveldėjimo teise įgijo nekilnojamąjį turtą. Mano, jog J. elgėsi nesąžiningai Š. atžvilgiu, turėdami pajamų, sąmoningai vilkino skolos grąžinimą, o dabar A. J. siekia visą skolą prisiimti sau, bankrutuoti ir visiškai skolos negrąžinti.
23. Tačiau, kaip anksčiau jau aptarta, pareiškėjas A. J., pateikdamas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, teisėtai ir pagrįstai kreditorių V. ir J. Š. visą 44 000,00 Eur reikalavimą įtraukė į pradelstų įsipareigojimų sąrašą. Tokie jo veiksmai nelaikytini nesąžiningais. Taip pat jis nurodė teismui duomenis apie savo turimą turtą, kitus pradelstus įsipareigojimus. Nurodė ir tai, jog po to, kai skola kreditorei UAB „L. B.“ buvo priteista teismo, nenori, kad vien tik ši kreditorė atgautų skolą, siekia, kad su visais kreditoriais būtų atsiskaityta bent iš dalies. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai pasisakė, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nepateikta jokių duomenų, įrodančių pareiškėjo nesąžiningumą. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas stengėsi kreditoriams grąžinti skolas, kūrė verslą, didindamas įstatinį kapitalą vis imdavo naujas paskolas, neįvertinęs savo įmonių kreditingumo. Teismas pažymėjo ir tai, jog byloje nėra pateikta duomenų, kad jo įkurtų įmonių bankrotas buvo sukeltas pareiškėjo nesąžiningų, nusikalstamų veiksmų. Be to, pareiškėjas yra tokioje padėtyje, į kurią pateko ne dėl tyčinių ir kokių apgaulingų sandorių ar veiksmų, pareiškėjo skolos suinteresuotiems asmenims kilo iš gautų paskolų. Be to, pareiškėjas valdo nekilnojamąjį turtą, bankroto administratoriui realizavus minėtą turtą, gautos lėšos sąžiningai bus paskirstytos kreditorių reikalavimams tenkinti.
24. Pažymėtina ir tai, jog 2021 m. vasario 1 d. vykusio teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. Š. paaiškino, jog į teismą dėl skolos priteisimo nesikreipė, nes A. J. vis žadėdavo grąžinti skolą, per kelis kartus po kelis tūkstančius grąžino dalį skolos. Suinteresuotas asmuo taip pat nurodė, jog paskola buvo suteikta dar 2000 m. doleriais ir tik vėliau surašyta paskolos sutartis, nurodant, kad paskolinta eurais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šiuo atveju patys suinteresuoti asmenys V. Š. ir J. Š. elgėsi ne itin apdairiai ir rūpestingai, kad laiku atgautų skolą. Pagal paskolos sutartį A. J. paskolą buvo įsipareigojęs grąžinti iki 2007 m. sausio 1 d., po to sutartis buvo pratęsta iki 2010 m. gegužės 14 d. Taigi, suinteresuoti asmenys jau nuo 2010 m. gegužės 15 d. galėjo kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo ir laiku atgauti skolą, nelaukdami dar 10 metų, kol skolininko padėtis pablogės tiek, kad jis taps nemokus.
25. Šioje bylos stadijoje nenustačius pareiškėjo nesąžiningumo, nustačius, jog pareiškėjas yra nemokus, teisėtai ir pagrįstai jam buvo iškelta bankroto byla. Tačiau taip pat pažymėtina, jog bankroto byla gali būti nutraukiama paaiškėjus aplinkybei, jog pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, turimus įsipareigojimus. Bankroto bylos iškėlimo stadijoje pareiškėjui privaloma pateikti įstatyme nurodytą informaciją, tačiau šios informacijos teisingumas gali būti vertinamas bankroto bylos iškėlimo stadijoje, taip pat jau iškėlus bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Taigi, jeigu bylos nagrinėjimo metu paaiškės, kad pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, įsipareigojimus, bankroto byla gali būti nutraukiama.
Dėl suinteresuotų asmenų dalyvavimo teismo posėdyje
26. Apeliantai atskirajame skunde nurodo, jog buvo prašoma teismo suteikti galimybę Š. atvykti ir dalyvauti teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjama civilinė byla, bet jų prašymas buvo ignoruotas.
27. Nustatyta, jog Tauragės apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartimi, be kita ko, nutarta priimti pareiškėjo A. J. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, pareiškimą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2021 m. vasario 1 d. 10.00 val., kviesti į teismo posėdį pareiškėją, jo atstovą, suinteresuotus asmenis. Iš civilinės bylos duomenų Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO matyti, jog suinteresuotiems asmenims 2021 m. sausio 7 d. buvo išsiųsti teismo šaukimai, nurodyta, jog 2021 m. vasario 1 d. 10.00 val. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmuose, adresu Stoties g. 25A, Tauragė, salė Nr. 4, vyks teismo posėdis. Taip pat elektroninės bylos kortelėje nurodyta, jog 2021 m. sausio 7 d. suinteresuotiems asmenims buvo išsiųsta: 2021 m. sausio 7 d. nutartis, informacinis pranešimas dėl COVID-19, dėl prisijungimo prie LITEKO VEPP, pranešimas dėl nuotolinio teismo posėdžio, prisijungimo per ZOOM programą instrukcija. 2021 m. sausio 19 d. teisme buvo gautas V. Š. ir J. Š. prašymas suteikti galimybę Š. 2021 m. vasario 1 d. atvykti į teismo posėdį. Iš teisėjos 2021 m. sausio 21 d. rezoliucijos matyti, jog suinteresuotų asmenų prašymas buvo priimtas į bylą. Iš 2021 m. vasario 1 d. teismo posėdžio informacinės pažymos taip pat matyti, jog suinteresuotas asmuo V. Š., kuri gyvena Palangoje, teismo posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu, naudodamasi vaizdo konferencijos programa ZOOM, o pareiškėjas A. J., kuris gyvena Tauragėje, buvo atvykęs į teismą. Teisėja teismo posėdžio pradžioje paaiškino suinteresuotam asmeniui, jog asmenys dalyvauja teismo posėdyje tokiu būdu dėl to, kad dėl šalyje paskelbto karantino negalima važinėtis tarp skirtingų savivaldybių. Nustatyta ir tai, jog suinteresuotas asmuo V. Š. teismo posėdyje davė paaiškinimus, uždavė klausimus pareiškėjui, dalyvavo baigiamosiose kalbose. Atskirajame skunde nėra nurodoma, kaip dalyvavimas teismo posėdyje žodiniu nuotoliniu būdu pakenkė suinteresuotų asmenų teisėms ir interesams, kodėl, apeliantų nuomone, jų fizinis dalyvavimas teismo posėdyje būtų buvęs tinkamesnis.
28. Remdamasis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog suinteresuotų asmenų teisė dalyvauti teismo posėdyje buvo užtikrinta, dalyvavimas žodiniu nuotoliniu būdu ir jo metu duoti paaiškinimai turi tokią pat reikšmę kaip ir dalyvaujant fiziniu būdu teismo posėdyje. Suinteresuotas asmuo V. Š. teismo posėdyje dalyvavo žodiniu nuotoliniu būdu, o suinteresuotas asmuo J. Š. pasinaudojo galimybe teismo posėdyje nedalyvauti. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad būtų pažeista suinteresuotų asmenų teisė dalyvauti teismo posėdyje.
Dėl procesinių terminų ir teismo šališkumo
29. Suinteresuoti asmenys 2021 m. kovo 18 d. prašyme nurodo, jog Tauragės apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. nutartį jie galėjo skųsti per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos, t. y. iki 2021 m. vasario 24 d., o nutartį gavo tik 2021 m. vasario 22 d. Tuo tarpu pareiškėjas A. J., kuris ir prašė iškelti fizinio asmens bankroto bylą, atsiliepimui į atskirąjį skundą parengti laiko turėjo net iki 2021 m. kovo 12 d. Mano, jog tai tik vienas iš faktų, kuris liudija, jog Tauragės apylinkės teismas buvo pareiškėjo A. J. pusėje.
30. Tačiau atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, jog procesinius terminus civilinėse bylose nustato įstatymai, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso įstatymas, šiuo atveju aktualus ir Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymas. Šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismo nutartis iškelti fizinio asmens bankroto bylą arba atsisakyti ją iškelti įsiteisėja per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos, jeigu ji nebuvo apskųsta. CPK 335 straipsnio 1 dalyje taip pat, be kita ko, nustatyta, jog atskirieji skundai paduodami per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Atskirasis skundas gali būti paduodamas per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos tuo atveju, kai skundžiama teismo nutartis yra priimta rašytinio proceso tvarka. Šiuo atveju byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, todėl, remdamasis teisiniu reglamentavimu, teisėtai ir pagrįstai skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Pažymėtina ir tai, jog suinteresuotas asmuo V. Š. dalyvavo 2021 m. vasario 1 d. teismo posėdyje. Šio posėdžio metu, po baigiamųjų kalbų, byloje dalyvaujantys asmenys buvo informuoti, jog procesinis sprendimas bus skelbiamas 2021 m. vasario 17 d. 8.30 val., todėl suinteresuoti asmenys jau 2021 m. vasario 17 d. galėjo kreiptis į teismą dėl nutarties nuorašo gavimo. 2021 m. vasario 17 d. nutarties nuorašai byloje dalyvaujantiems asmenims buvo išsiųsti tą pačią dieną. 2021 m. vasario 22 d. suinteresuoto asmens V. Š. prašymu teismo nutartis papildomai buvo išsiųsta el. paštu. Atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys pateikė 2021 m. vasario 23 d.
31. CPK 335 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog atsiliepimai į atskiruosius skundus gali būti pateikiami pirmosios instancijos teismui per 14 dienų nuo atskirojo skundo kopijų išsiuntimo dienos. Apeliantų atskirojo skundo nuorašai byloje dalyvaujantiems asmenims buvo išsiųsti 2021 m. vasario 26 d., nurodyta, jog dalyvaujantys byloje asmenys per 14 dienų nuo atskirojo skundo kopijų išsiuntimo iš pirmosios instancijos teismo rūmų dienos gali raštu pateikti atsiliepimus į atskirąjį skundą. Taigi, ir šiuo atveju teismas laikėsi įstatyme įtvirtinto teisinio reglamentavimo. Pareiškėjas A. J. atsiliepimą į atskirąjį skundą pateikė 2021 m. kovo 12 d., t. y. praėjus lygiai 14 dienų po atskirojo skundo kopijų išsiuntimo iš pirmosios instancijos teismo, tačiau nepraleidęs įstatyme numatyto termino.
32. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kas anksčiau aptarta, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas procesinius terminus, laikėsi įstatyme įtvirtinto reglamentavimo, todėl tokie teismo veiksmai negali būti laikomi teismo šališkumo ar palankumo vienam iš byloje dalyvaujančių asmenų požymiu.
Dėl procesinės bylos baigties
33. Remdamasis tuo, kas anksčiau aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama Tauragės apylinkės teismo 2021 vasario 17 d. nutartis, kuria nutarta iškelti pareiškėjui A. J. bankroto bylą, yra teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2021 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.