Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nutarimo E. S. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

E. S. apeliacinis skundas atmetamas.

E. S. administracinė nuobauda paskirta už LR ATPK 50 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą.

Pažeidėjas nesutinka su nuobauda, skirtąja už LR ATPK 50 straipsnyje numatytą pažeidimą ir apeliaciniu skundu prašo skirti kitą LR ATPK 50 straipsnyje numatytą nuobaudos rūšį.

LR ATPK 50 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo 300 Lt iki 700 Lt arba administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau pripažintina, jog parenkant nuobaudos rūšį turi būti įvertinta, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant LR ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, be to, turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas LR ATPK 30 straipsnyje.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (LR ATPK 20 str.). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi.

LR ATPK 30 straipsnis numato, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio Kodekso ir kitų teisės aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Įstatymas nenumato galimybės, kad pažeidėjas pats galėtų pasirinkti nuobaudos rūšį.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, konstatuoja, jog šie įstatymo reikalavimai skiriant nuobaudą E. S. už LR ATPK 50 straipsnyje numatytą pažeidimą, nepažeisti.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad E. S. analogiškus administracinius teisės pažeidimus daro sistemingai. Iš pažymos apie asmens baustumą (b.l. 6-16) matyti, kad E. S. buvo baudžiamas ir švelnesnėmis nuobaudomis, tačiau duomenų apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra. Institucijos pateiktoje pažymoje apie galiojančias nuobaudas taip pat matyti, kad E. S. ir po 2012-10-17 padaryto administracinio teisės pažeidimo dar tris kartus padarė analogiškus administracinius teisės pažeidimus. Šios aplinkybės itin neigiamai apibūdina E. S. asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios, ir kad jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. E. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (LR ATPK 32 str. 1 d. 2 p.). E. S. prisipažinimas paaiškinime (b.l. 5) ar apeliaciniame skunde išreikštas gailėjimasis dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo negali būti pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes analogiškus teisės pažeidimus E. S. daro sistemingai, nedaro išvadų iš savo neteisėto elgesio. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas E. S. pagrįstai skyrė griežtesnę sankcijoje numatytą nuobaudos rūšį – administracinį areštą, kadangi švelnesnių administracinių nuobaudų pagalba nepasiekiami LR ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai.

Administracine nuobauda siekiama nubaudimo ir prevencinių tikslų, o vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas, šiuo atveju, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Tai, kad pažeidėjui skirta nuobauda sukels neigiamus padarinius tiek jam, tiek jo šeimos nariams, nesudaro pagrindo teigti, jog paskirtoji administracinė nuobauda akivaizdžiai neproporcinga padarytam pažeidimui ir nuobauda siekiamiems tikslams. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą pakeisti paskirtos nuobaudos rūšį, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam ir jo artimiesiems.

Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog nėra pagrindo skunde nurodytais motyvais patenkinti skundą. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, nubaustojo asmenybę, skirtą nuobaudą individualizavo tinkamai. Tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 20 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.