Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės A. K. prašymą suinteresuotiems asmenims išieškotojai antstolio S. V. kontorai, Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai VĮ ,,Turto bankas“, dėl mirusios skolininkės G. K. pakeitimo vykdymo procese.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vykdymo proceso metu teismui pateikiami pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 str. 3 d.). Atsižvelgiant į tai, kad prie prašymo antstolė pateikė visus prašymo išsprendimui reikalingus duomenis, pripažintina, kad žodinis pareiškimo nagrinėjimas nėra būtinas ir prašymas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmetamas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad palikėjo turtinės prievolės yra paveldimos. Įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus CK numatytus atvejus (CK 5.52 str.). Pirmos instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 596 str. 1 d.). Tačiau tam, kad vykdymo procese būtų galima pakeisti skolininką jo teisių perėmėju – įpėdiniu, neužtenka įrodyti vien tik palikimo priėmimo faktą, o būtina įrodyti, kad kreditorius pareiškė įpėdiniui apie turimą (įgyvendinamą) reikalavimo teisę. Speciali tvarka kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams, nustatyta CK 5.63 straipsnyje. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nebaigtinis. Pažymėtina, kad CK 5.63 straipsnyje numatytų procedūrų turi laikytis ir palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau yra vykdomi priverstine tvarka, kadangi priverstinio išieškojimo prieš palikėją vykdymas savaime netampa žinomas įpėdiniams, nes nėra tokios aplinkybės išviešinimo mechanizmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011; 2011 gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011, 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013.). Taigi, palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditoriaus turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. Aiškindamas CK 5.63 straipsnio tikslus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui, taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolei buvo pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas Nr. 2-4056-572, išduotas 2007 m. spalio 18 d. Alytaus rajono apylinkės teismo dėl 32,15 Eur vykdymo išlaidų išieškojimo išieškotojai antstolio S. V. kontorai iš skolininkės G. K., kuri Gyventojų registro tarnybos duomenimis mirė (duomenys neskelbtini) Pagal šį vykdomąjį dokumentą liko išieškoti 32,15 Eur vykdymo išlaidų. CPK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos kreditorių reikalavimams pareikšti baigėsi 2005 m. spalio 30 d. Antstolė motyvuodama tuo, kad skolininkės palikimą priėmė Lietuvos Respublikos valstybė, kreipėsi į teismą dėl skolininko pakeitimo. Teismas pažymi, kad byloje nepateikta jokių duomenų, kad viešajame registre būtų išviešintas palikėjos turto areštas kreditoriaus antstolio S. V. kontoros reikalavimo įvykdymo užtikrinimui, ar kad būtų išsiųstas pranešimas notarui, ar kad antstolis kitokiu būdu būtų pareiškęs reikalavimą per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra įrodymų, kad po skolininkės mirties antstolis per tris mėnesius pareiškė apie savo reikalavimus palikimą priėmusiam įpėdiniui Lietuvos Respublikai, nėra pagrindo konstatuoti, kad įpėdiniui Lietuvos Respublikai per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjos G. K. kreditorių ir jo reikalavimą. Vien ta aplinkybė, kad mirusioji skolininkė turėjo daug kitų įsiskolinimų, kurie buvo priverstinai išieškomi, nėra pakankama pakeisti skolininkę jos turtą priėmusiu įpėdiniu, kadangi kiekvienas kreditorius ar vykdomąją bylą vykdantis antstolis turi pareigą informuoti įpėdinį apie vykdomą išieškojimą ne abstrakčiai, o tiksliai ir aiškiai. Be to, įstatymų leidėjas pareigą informuoti apie palikėjos skolas numatė palikėjos kreditoriui.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Tačiau nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad antstolis S. V., kaip palikėjo kreditorius dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, kreipėsi į teismą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo ir terminas jam buvo atnaujintas.

Be to, vykdomosios bylos Nr. 0133/08/01993 duomenimis antstolė 2008 m. birželio 3 d. savo kontoroje gavo vykdomąjį dokumentą vykdyti (vykdomosios bylos lapas 3) ir pradėjo vykdymo procesą, nors skolininkė G. K. tuo metu jau buvo mirusi (Gyventojų registro tarnybos duomenimis ji mirė (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos lapas 16)). Antstolė, spręsdama klausimą dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti, turėjo galimybę, o kartu ir pareigą patikrinti skolininkės asmens duomenis ir tokiu būdu nustatyti jos mirties datą bei spręsti dėl akivaizdžių kliūčių buvimo vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti (CPK 651 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593 straipsniu, 596 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

antstolės A. K. prašymą dėl skolininkės pakeitimo atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.