Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens J. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eS2-36032-600/2025, kuria tenkintas pareiškėjo viešosios įstaigos (toliau – VŠĮ) Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro (toliau – ir Centras) prašymas dėl priverstinio J. U. tolesnio hospitalizavimo ir gydymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateiktu prašymu prašė leisti priverstinai hospitalizuoti suinteresuotą asmenį J. U. 30 dienų, terminą skaičiuojant nuo jos hospitalizacijos dienos, kilus grėsmei, kad pacientė gali padaryti esminę žalą savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ar turtui.

2. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo J. U. stacionarizuota 2025 m. rugpjūčio 5 d. 18:40 val. Pacientė atvežta greitosios medicinos pagalbos automobiliu, palydint policijos pareigūnams. Greitosios medicinos pagalbą iškvietė vaikai, nes jų teigimu, pacientė vaistų nevartoja, vaikams grasino iššokti pro langą, dukrai bandant sulaikyti, tampė plaukus; pareigūnų duomenimis, pacientės namų duryse buvo įbestas peilis – pacientės teigimu, ji treniravosi prieš rusus, nes jaučianti jų grėsmę. Priėmimo skyriuje pacientė psichomotoriškai sujaudinta, viso pokalbio metu šaukė, kad kovos už Lietuvą iki galo, gyvena pasienyje ir jaučiasi išsigandusi, prašė paimti į „durnyną“ jos kaimynę; keikėsi, stipriais mostais gestikuliavo, sutiko, kad serga bipoliniu afektiniu sutrikimu ir yra pikta, bet nesutiko pasirašyti sutikimo formos, liepė ją „pakuoti“, nes pasitiki tik policininkais. Somatinė apžiūra neatlikta dėl pacientės priešiško ir agresyvaus elgesio, aktyviai priešinosi pareigūnams, iš priėmimo skyriaus išnešta surakinta antrankiais.

3. Kartu pareiškėjas pažymėjo, jog objektyviai klinikoje stebimas mišrus kintantis, itin dirglus, diforiškas afektas – kalba garsiai, kartais ir šaukdama, veidas iš įtūžio paraudęs, pasakoja, kad viskas „dėl to, kad prieš kelis mėnesius buvo išprievartauta kazacho taksisto“, kreipėsi į policiją, bet vairuotojo neįdavusi, pasakoja apie tai, kaip aktyviai persekioja kaimynai, pripažįsta, kad su jais konfliktuoja, teigia, kad naktimis girdi baladojimą į duris, būsenai kritika menka, teigia, kad yra stabilios psichikos būsenos.

4. Pažymėjo, jog šiuo metu stebimas psichikos būklės paūmėjimas, sergant šizoafektiniu sutrikimu (šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas) su nestabiliu, kintančiu, dirgliu disforišku afektu su besikeičiančiu pakilimu, depresine simptomatika; pacientė dėl psichikos būsenos, dezorganizuojančios jos elgesį, yra galimai pavojinga savo ir kitų asmenų sveikatos atžvilgiu (stebėtos suicidinės tendencijos – vaikams sakė iššoksianti pro langą (sulaikė dukra)), stebimas neadekvatus agresyvus elgesys (sunkiai prognozuojamas elgesys (treniruojasi su peiliais ruošdamasi gintis), yra pavojus jai pačiai nesuprantant aplinkybių esmės (norėjo atiduoti pinigus sukčiams, impulsyviai išeiti iš darbo).

5. Vertinama, kad pacientė serga sunkia psichikos liga – šizoafektiniu sutrikimu (šizoafektinis sutrikimas, mišrus tipas), kurios simptomatika dezorganizuoja pacientės elgesį, ir dėl savo veiksmų yra pavojinga savo ir galimai kitų sveikatai ir gyvybei, todėl tai sąlygoja priverstinį gydymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi tenkino pareiškėjo prašymą ir leido J. U. gyvenančią (duomenys neskelbtini), toliau priverstinai hospitalizuoti ir gydyti viešojoje įstaigoje Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje 30 (trisdešimt) dienų, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugpjūčio 5 d. Nutartį nutarė vykdyti skubiai.

7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog spręsdamas klausimą dėl asmens priverstinio hospitalizavimo pratęsimo, remiasi pateikta gydytojų konsultacinės komisijos 2025 m. rugpjūčio 6 d. išvada bei byloje dalyvaujančių asmenų (jų atstovų) paaiškinimais teismo posėdžio metu, kurie patvirtina, kad suinteresuotas asmuo dėl dabartinės savo psichikos sveikatos būsenos – asmeniui yra diagnozuota (duomenys neskelbtini) (su (duomenys neskelbtini))), kurios simptomatika dezorganizuoja pacientės elgesį, išlieka aiškiai išreikšta psichozinė simptomatika, kas įtakoja asmens elgesį, kritikos ligos ir gydymo atžvilgiu nėra, todėl asmuo dėl savo veiksmų yra pavojingas savo ir galimai kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, kas sąlygoja išvadą, kad yra reali grėsmė, kad asmuo gali padaryti žalą savo ar kitų sveikatai ar gyvybei. Teismui pateikta medžiaga patvirtina šio asmens priverstinio hospitalizavimo būtinumą.

8. Kartu teismas pažymėjo, jog išnykus priverstinio gydymo aplinkybėms ir gydytojui psichiatrui rekomendavus, psichikos sveikatos priežiūros įstaiga privalo nutraukti psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio paciento priverstinį hospitalizavimą ir (ar) priverstinį gydymą anksčiau, negu baigiasi terminas, kuriam teismas pratęsė priverstinį hospitalizavimą ir (ar) gydymą.

III. Atskirojo skundo argumentai

9. Suinteresuotas asmuo J. U. atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.

9.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikintina, kadangi ji, nors ir pripažįsta vykusį konfliktą su vaikais, tačiau pažymi, jog vaikams iššokti pro langą negrasino ir dukrai plaukų netampė. Įvykio metu žodinio konflikto metu norėjo įeiti į kambarį antrame aukšte nusiraminimui ir einant užgavo dukrą.

9.2. Dėl peilio pripažįsta, kad turi pomėgį juo treniruotis, tačiau niekada nėra peilio panaudojusi netinkamiems tikslams ir nežada to daryti, kadangi suvokia peilio pavojingumą.

9.3. Pripažįsta, kad gal perdėtai reagavo į vaikų norą jai padėti dėl gydymosi, tačiau nesutinka, kad jos elgesys sunkiai prognozuojamas, keliantis pavojų jos pačios ar aplinkinių sveikatai, gerovei. Pažymi, kad ji nėra niekam pavojinga ar grėsminga, taip pat negali padaryti žalos, kadangi jos elgesyje nėra realios grėsmės pavojaus, dėl ko priverstinei hospitalizacijai nėra pagrindo.

9.4. Pabrėžia, jog yra veiksni, darbinga, realiai suvokia susidariusią situaciją, todėl savo emocinę būklę gali susitvarkyti be priverstinio hospitalizavimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.

11. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino prašymą ir leido vieną mėnesį priverstinai hospitalizuoti ir gydyti suinteresuotą asmenį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Vertindamas skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtinta teisė teismui leisti priverstinai hospitalizuoti asmenį, kai yra tam numatytos sąlygos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.26 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo turi psichikos ir elgesio sutrikimą ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, jis gali būti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip tris darbo dienas. Priverstinė hospitalizacija gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu. Pagal Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo (toliau – ir PSPĮ) 12 straipsnį, asmuo gali būti priverstinai hospitalizuotas, jeigu turi sunkią psichikos ligą ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1012-603/2021; 2022 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1039-580/2022).

13. Nagrinėjamoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog suinteresuotam asmeniui nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini). Gydytojų konsiliumo 2025 m. rugpjūčio 6 d. išvadoje nurodoma, jog iš suinteresuoto asmens medicininių dokumentų žinoma, jog suinteresuotas asmuo Centre gydoma nuo (duomenys neskelbtini) metų, paskutinė hospitalizacija buvo (duomenys neskelbtini), kuomet buvo stebėta kliedesinė simptomatika, suicidiniai ketinimai. Taigi, suinteresuotas asmuo turi psichinės sveikatos sutrikimų (serga sunkia psichikos liga), kurie kartojasi bei kurių metu stebimi suicidiniai ketinimai.

14. Iš Gydytojų konsiliumo 2025 m. rugpjūčio 6 d. išvados, 2025 m. rugpjūčio 6 d. prašymo dėl priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo turinio, taip pat 2025 m. rugpjūčio 6 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo turinio matyti, jog 2025 m. rugpjūčio 5 d. greitosios medicinos pagalbą iškvietė pacientės vaikai, kurių teigimu pacientė nevartoja jai paskirtų vaistų, grasino iššokti pro langą, bandžiusiai sulaikyti dukrai tampė plaukus. Be to, pareigūnų duomenimis, pacientės namų duryse buvo įbestas peilis – pacientės teigimu taip ji treniravosi gintis, teigė jaučianti grėsmę; hospitalizacijos dieną nusprendė išeiti iš darbo, nes ją persekioja pavaduotoja, ji patiria nuolatinį mobingą. Priėmimo skyriuje pacientė buvo psichomotoriškai sujaudinta, viso pokalbio metu šaukė, kad kovos už Lietuvą, kad gyvena pasienyje ir jaučiasi išsigandusi, keikėsi, stipriais mostais gestikuliavo. Somatinė apžiūra nebuvo atlikta dėl pacientės priešiško ir agresyvaus elgesio, ji aktyviai priešinosi pareigūnams, iš priėmimo skyriaus išnešta surakinta antrankiais (1 t., 11-16 b. l.). Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo J. U. teismo posėdyje paaiškino, kad gydytis nesutinka, teigia, kad bendraus tik su advokatu, teisininkais.

15. Pirmosios instancijos teismo nutarties turinys patvirtina, kad tenkindamas Centro prašymą teismas atsižvelgė tiek į Gydytojų konsiliumo 2025 m. rugpjūčio 6 d. išvados duomenis, tiek į byloje dalyvavusių asmenų bei jų atstovų paaiškinimus ir sprendė, jog suinteresuotas asmuo dėl dabartinės savo psichikos sveikatos būsenos bei kritikos savo elgesiui nebuvimo egzistuoja reali grėsmė, kad asmuo gali padaryti žalą savo ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis bei pirmiau aptartas aplinkybes, yra visiškai pagrįsta, kadangi tiek suinteresuoto asmens sveikatos būklė, tiek jos elgesys 2025 m. rugpjūčio 5 dieną, remiantis gydytojų išvadomis, sudarė sąlygas priverstinio hospitalizavimo būtinumui.

16. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl suinteresuoto asmens atskirojo skundo argumentų, atkreipia dėmesį ir į tai, jog netikėti pareiškėjos Gydytojų konsiliumo išvada bei šioje išvadoje užfiksuotais duomenimis, kuriuos iš dalies patvirtina ir 2025 m. rugpjūčio 6 d. prašymo dėl priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo taip pat 2025 m. rugpjūčio 6 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo turinys, nėra pagrindo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad suinteresuotas asmuo jau anksčiau buvo hospitalizuotas, jai yra nustatytas psichinės sveikatos sutrikimas, o dalis atskirajame skunde nurodomų aplinkybių, kad suinteresuotas asmuo neturėjo jokių suicidinių ketinimų, taip pat, kad ji suvokia peilio pavojingumą ir tik treniruojasi nekeldama jokios žalos ir grėsmės sau bei aplinkiniams, nepaneigia gydytojų bei pareigūnų užfiksuotų bei nurodytų aplinkybių, įskaitant ir stebėtą neadekvatų agresyvų elgesį medicinos įstaigoje.

17. Taigi, atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino priverstinio hospitalizavimo ir gydymo taikymą reglamentuojančias teisės nuostatas, o apeliantės atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.