- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-03
- Bylos Nr.
- 2S-1853-730/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10084-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Pareiškėjas
- M. A.
Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2S-1853-730/2015
Teisėjas Darius Kurpavičius (Proceso Nr. 2-06-3-10084-2015-2)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2015 m. gruodžio 3 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo M. A. (M. A.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje antstolė V. D., AB „Swedbank“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į antstolę V. D. su skundu dėl antstolės veiksmų, kuriame prašė panaikinti antstolės 2015-07-22 patvarkymą Nr. S-150009988 vykdomojoje byloje Nr. 0004/15/01042. Nurodė, kad didžioji dalis sumos, nurodytos vykdomajame dokumente, AB „Swedbank“ buvo pervesta, todėl bankas nepateikė antstolei duomenų, patvirtinančių tai, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas. Tuo tarpu antstolė nenustatė išieškomos sumos pagrįstumo.
Antstolė V. D. 2015-08-06 motyvuotu patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo ir vadovaudamasi CPK 510 straipsnio 2 dalimi skundą kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0004/15/01042, Nr. 0004/15/00650 persiuntė Klaipėdos miesto apylinkės teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-09-16 nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolės V. D. veiksmų atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pateiktas antstolei vykdyti vykdomasis dokumentas nėra nuginčytas ir panaikintas, todėl turi būti vykdomas. AB „Swedbank“ antstolei pateikė 2015-07-21 pareiškėjo skolos apskaičiavimo dokumentą, iš kurio matyti, jog iš pareiškėjo reikalaujama ne visa vykdomajame dokumente nurodyta suma, o tik 34146,83 Eur. Iš pagrindinės kredito sumos yra atimta suma, kurią bankas jau gavo pagal įsiteisėjusius teismo sprendimus. Visos išieškotinos sumos yra nurodytos skolos apskaičiavimo dokumente. Taigi, AB „Swedbank“, priešingai, nei teigia pareiškėjas, tikslius duomenis apie skolą antstolei pateikė. Tuo tarpu pareiškėjas jokių įrodymų, kad skola būtų kitokia, nepateikė. Pareiškėjas taip pat nesiėmė ginčyti vykdomojo dokumento pagrįstumo. Pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį antstolis patikrina tik tai, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, tačiau neprivalo tikrinti išieškotojo pateiktų įrodymų dėl skolos dydžio pagrįstumo ar spręsti vykdomojo dokumento išdavimo teisėtumo klausimo. CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų atvejų nagrinėjamoje situacijoje taip pat nenustatyta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad tiek antstolės, tiek banko veiksmai konkrečioje situacijoje konkrečiu momentu yra teisėti ir pagrįsti.
Šalies argumentai
Atskirajame skunde pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2015-09-16 nutartį, išspręsti klausimą dėl skundžiamo antstolės patvarkymo iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiuo argumentu:
Išieškotoja AB „Swedbank“ pažeidė CPK 650 straipsnio 2 dalies normą, kadangi AB „Swedbank“ nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kokiu pagrindu ir kokiu būdu yra apskaičiuota reikalauja suma, kadangi dalis skolos, nurodytos vykdomajame įraše Nr. M-5640, išieškotojai yra sumokėta. Todėl skundžiamoje nutartyje ir patvarkyme nurodyta suma negali būti teisėtai išieškoma iš pareiškėjo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB „Swedbank“ prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Nurodo, kad pagal 2012-08-30 Klaipėdos miesto 4-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą yra numatytas 121911,18 Eur skolos su priklausančiomis sutartinėmis palūkanomis ir procesinėmis metinėmis palūkanomis išieškojimas. Bankui 2015-05-19 buvo grąžinta 113518,76 Eur suma pareiškėjo skolai dengti, tačiau padengta buvo tik dalis skolos, todėl apie skolos likutį 2015-05-27 pažymomis informuotas pareiškėjas ir laiduotojas. Kredito sutartis nutraukta ir pradėtas priverstinis skolos išieškojimas, tačiau skaičiavimo principas už suteiktą ir negrąžintą kreditą nėra pasikeitęs. Antstolei buvo pateiktas skolos apskaičiavimo dokumentas, kuriame nurodyta, iš ko susideda negrąžintos skolos likutis.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo M. A. skundas dėl antstolės V. D. veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš civilinėje byloje bei vykdomosiose bylose esančių įrodymų nustatyta, kad antstolės V. D. kontoroje 2015-07-22 gautas Klaipėdos miesto 4-ojo notarų biuro notarės I. M. 2012-08-30 išduotas vykdomasis įrašas Nr. M-5640 dėl skolos išieškojimo iš skolininko M. A. išieškotojos AB „Swedbank“ naudai, nurodant, kad neišieškotą sumą sudaro 34146,83 Eur (v. b. l. 1, Nr. 0004/15/01042). Antstolė skundžiamu 2015-07-22 patvarkymu Nr. S-150009988 priėmė vykdyti 2012-08-30 vykdomąjį įrašą Nr. M-5640 dėl 34146,83 Eur ir 5 procentų dydžio palūkanų išieškojimo. Minėtame patvarkyme antstolė patvirtino, jog nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Tą pačią dieną priimtas raginimas Nr. S-150009990 skolininkui M. A. per 30 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 34146,83 Eur skolą, 5 procentų dydžio palūkanas išieškotojos naudai bei 428,00 Eur vykdymo išlaidas.
Pareiškėjas skunde dėl antstolės veiksmų įrodinėjo, kad antstolė pažeidė CPK 651 straipsnio 2 dalies 7 punktą, tai yra nepatikrino, ar vykdomasis dokumentas nebuvo įvykdytas ar turi būti vykdomas priverstine tvarka. Taip pat išieškotoja AB „Swedbank“ pažeidė CPK 650 straipsnio 2 dalį, kadangi nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kokiu pagrindu ir kokiu būdu yra apskaičiuota reikalaujama suma, kadangi dalis skolos, nurodytos vykdomajame įraše Nr. M-5640, išieškotojai yra sumokėta.
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nei išieškotoja, nei antstolė nepažeidė proceso teisės normų.
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad išieškotoja pažeidė CPK 650 straipsnio 2 dalies normą, kadangi kreipdamasi į antstolę su prašymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, AB „Swedbank“ nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kokiu pagrindu ir kokiu būdu yra apskaičiuota reikalaujama suma, kadangi dalis skolos, nurodytos vykdomajame įraše Nr. M-5640, išieškotojai yra sumokėta. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu.
Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją). Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).
CPK 650 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pateikdami išieškojimui vykdyti vykdomąjį dokumentą, išieškotojas, institucija ar pareigūnai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimais, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymas civilinio proceso tvarka nustatytas įstatymuose, kartu pateikia antstoliui duomenis, patvirtinančius, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka, taip pat atsako už šių duomenų teisingumą.
Iš 2012-08-30 vykdomojo įrašo Nr. M-5640 matyti, kad skolinio įsipareigojimo sumą sudaro 121911,18 Eur bei sutartyje nurodyto dydžio ir apskaičiavimo būdo sutartinės palūkanos, 5 procentų dydžio palūkanos nuo visos įsiskolinimo sumos nuo 2012-08-02 iki viso kredito grąžinimo dienos. Išieškotoja AB „Swedbank“ prašyme priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti papildomai nurodė, kad bankas 2015-05-19 iš antstolės gavo 113518,76 Eur sumą, jai vykdant Klaipėdos apygardos teismo 2013-05-27 sprendimą, kuriuo tarp pareiškėjo ir UAB „Pamario troba“ 2007-06-27 sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis nutraukta, taikyta restitucija, tai yra pareiškėjui grąžinta 391960,00 Lt suma, sumokėta už nekilnojamąjį turtą. Minėtas aplinkybes patvirtina vykdomojoje byloje Nr. 0004/15/00650 esantys įrodymai. Nekilnojamąjį turtą pareiškėjas buvo įgijęs, sudaręs kredito sutartį su AB „Swedbank“, ir turtas yra įkeistas AB „Swedbank“ už skolininko prievolę. Išieškotoja pridėjo skolos apskaičiavimo dokumentą, iš kurio matyti, kad skolos likutį sudaro 34146,83 Eur (v. b. l. 7, Nr. 0004/15/01042). Todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, jog išieškotoja nepateikė įrodymų, pagrindžiančių skolos likučio dydį pagal 2012-08-30 vykdomąjį įrašą, kadangi skolos apskaičiavimo pažymoje detaliai nurodyti kredito likučio, sutartinių palūkanų, įstatyminių palūkanų dydžiai. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad išieškotoja nepažeidė CPK 650 straipsnio 2 dalies nuostatų, o antstolei nebuvo pagrindo abejoti išieškotojos pateiktų įrodymų pagrįstumu, kadangi pareiga pateikti teisingus duomenis yra numatyta ne antstoliui, bet išieškotojui, antstolis vadovaujasi išieškotojo nurodytais duomenimis.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog antstolis, priimdamas vykdyti vykdomąjį dokumentą, turi pareigą tik patikrinti, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka, antstolis neturi teisės revizuoti priimto nutarimo teisėtumo, t. y. ar jis priimtas pagrįstai, nurodytų sumų apskaičiavimo pagrįstumo ir teisėtumo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad iki kreipimosi į antstolę su prašymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti išieškotojai buvo pervesta 113518,76 Eur. Šios aplinkybės neginčija nei pareiškėjas, nei išieškotoja. Ši aplinkybė antstolei taip pat buvo žinoma, todėl 2015-07-22 patvarkyme priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti antstolė nurodė, kad vykdyti priimamas vykdomasis įrašas tik dėl neišieškotos 34146,83 Eur sumos ir 5 procentų dydžio palūkanų išieškojimo. Kitokių akivaizdžių kliūčių, numatytų CPK 651 straipsnio 2 dalyje, kurios būtų trukdžiusios antstolei priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, pareiškėjas įrodymų, jog tokios kliūtys egzistavo, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Todėl išieškotojai nurodžius įsiskolinimo sumos (34146,83 Eur bei palūkanos) likutį pagal vykdomąjį įrašą Nr. M-5640, antstolė pagrįstai pradėjo vykdymą dėl šios sumos.
Be to, AB „Swedbank“ reikalavimas atsirado iš kredito sutarties Nr. 06-097463-FA, kurioje numatyta visų sumų (įmokų, palūkanų ir kitų mokėtinų sumų) skaičiavimo tvarka ir būdas, todėl pareiškėjui kredito sutarties sąlygos turėtų būti žinomos. Išieškotoja su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė teismui 2015-04-24 pažymą Nr. SR/15-9965, 2015-05-27 pažymą Nr. SR/15-12849, kurioje laiduotojas V. A. savo ranka pasirašė „pažymą gavau“. Tokiu būdu pareiškėjas bei laiduotojas buvo informuotas apie įsiskolinimo pagal kredito sutartį likučio dydį (6878,14 Eur), sutartinių (10055,61 Eur) bei įstatyminių (17125,60 Eur) palūkanų dydį (2015-05-27 pažymos duomenys). Todėl darytina išvada, jog pareiškėjui išieškotina likusi kredito suma ir palūkanos buvo žinomos.
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdomojo dokumento priėmimą vykdyti, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 328 straipsnis), todėl atskirasis skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį.